Gegužės mėnesį žurnalas „IQ“ paskelbė Eglės Murauskaitės – Merilendo universiteto vyr. mokslininkės, dirbančios prie ICONS projekto (atsakinga už krizių simuliacijas Europoje) – straipsnį „Sprintą pakeisti maratonu“.

Ji rašo: „Norint išlaikyti visuomenės dėmesį krašto apsaugai, laikas pakreipti diskusiją saugumo linkme, ne vien akcentuoti išorės grėsmes“. Vertas dėmesio straipsnis, nors ko nors labai naujo ir netikėto jame neradau. Mes jau puikiai suprantame, kad vien karinėmis priemonėmis nuo Rusijos neapsiginsime, ši valstybė hibridiniame kare vartoja įvairiausius „ginklus“. Autorė ragina daugiau dėmesio skirti vidaus problemoms. Skurdas, socialinė atskirtis, tautinių mažumų nepasitenkinimas silpnina valstybę, visuomenę daro mažiau atsparią poveikiui iš išorės. Pastebimai gerėjanti gyvenimo kokybė „yra rimta paskata kovoti už jos tęstinumą“ .

Atkreipiau dėmesį į ilgo sakinio pradžią: „Jei vengiame atvirų diskusijų apie vietos lenkus ar totorius…“ Būtų įdomu sužinoti autorės nuomonę apie pastaruoju metu kaip tik paaštrėjusias diskusijas, susijusias su vietos lenkais; totoriai čia, žinoma, ne prie ko, su jais mes neturime jokių problemų. Ar autorė mato, kad problema – ne vietos lenkai, o Lenkija, kuri niekaip nesusitaiko su Vilniaus krašto netekimu ir puoselėja vėl jį iš mūsų ilgainiui atimti bent jau autonomijos pavidalu? Vargu.

Didžioji Lietuvos visuomenės dalis būtent taip mato šią dirbtinai sukeltą trijų raidžių problemą. Tačiau politikai gali nepaisyti ilgalaikių mūsų valstybės interesų. Bėda ta, kad Lenkija visokiais būdai siekia Lietuvos lenkus paversti lenkais Lietuvoje.

XXX

Daug žmonių žūsta keliuose. Daug daroma, kad eismo nelaimių būtų kuo mažiau. Platinami keliai, statomos dviejų lygių sankryžos… Greičio ribojimai. Pabandyk gyvenvietėje lėkti greičiau nei leidžia kelių eismo taisyklės ir ženklai! Didelės baudos, atimamos vairuotojo teisės. Ką jau kalbėti apie vairavimą išgėrus. Žodžiu – žiauri prievarta, įvairiausi draudimai. Dažnai jų nepaisoma, labai dažnai, tačiau niekas viešai nesipiktina tokiais mano laisvės ribojimais, neina prie Seimo ir nešaukia: draudimai tik padidins nelaimių, žūčių keliuose statistiką!

Visai kitaip reaguojama į ketinimus riboti alkoholio vartojimą. Pripažįstama, kad 16 litrų šimtaprocentinio alkoholio kiekvienam Lietuvos gyventojui daugoka, bet  draudimai – ne išeitis. Už laisvę rinktis, prisiimti atsakomybę ir spręsti patiems! Skęstančiųjų reikalas – pačių skęstančiųjų reikalas, ir jokių draudimų gaminti alkoholį, jį pardavinėti ir reklamuoti mes neleisime! Jie – festivalių, koncertų organizatoriai – nieko nesiūlo, tik neleidžia riboti, drausti, o juk alkoholizmas nepalyginamai skaudesnis už nelaimes, žūtis keliuose, kur ir ribojama, ir draudžiama, ir baudžiama. Įsivaizduokime, kad gatvėse ir keliuose vairuotojai elgiai kaip kas išmano!

Bijau, kad jie laimės. Gėrė vyrai ir dar gers, kol žemelė apsivers, kai žemelė apsivers, ant griuvėsių vyrai gers. Jie – jėga, ir žaliesiems valstiečiams blogai baigsis, nes vien draudimais išties problemos neišspręsime.

Vis dėlto koncertas prie Seimo – gėdingas faktas mūsų kultūros istorijoje. Laisvės sąvoka buvo suprimityvinta iki žemės graibymo.

XXX

Nesu Eurovizijos gerbėjas ir žiūrovas. Vieną kitą pasirodymą esu matęs. Nepatinka dainos, klyksmai, šviesų triukai. Visko perdaug. Žiūrėjau mūsų dainininkų atrankos į Euroviziją koncertą. Norėjau pamatyti, kokie vėjai pučia mūsų padangėje. Tiesiog nesusipratimas, kad laimėjo dainininkė, kuri triuškinamai pralaimėjo Ukrainoje. Kitaip ir būti negalėjo. Mes niekada nelaimėsime Eurovizijoje, nebent mūsų dainininkas (dar geriau – dainininkė) scenoje nusimautų kelnes, kaip jau beveik atsitiko, kai dainavo Mamontovas ir Mikutavičius. Man iki šiol gėda dėl to trečiojo jų partnerio, nors būtent jis atkreipė sergančios Europos dėmesį.

Jeigu būtų mano valia, Eurovizijoje privalomai būtų dainuojama tos ar kitos šalies valstybine kalba. Bloga darosi nuo visuotinio suanglėjimo. Save gerbianti tauta, ypač maža, be jokios prievartos turėtų pasauliui demonstruoti savitumą ir nesigėdyti nei savo kalbos, nei savo kultūros. Mums reikėtų mažiau kliedėti apie pergales, tada gal jos mus ir aplankytų. Tačiau šiuo atveju svarbiau ne pergalė, o tautinė savigarba, kurios mums trūksta kaip oro.

Kas gali būti gražiau už lietuvių liaudies dainas? Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

2017-05-18

EPA – ELTA nuotraukoje: Azerbaidžano grupė „Dihaj“.

Antradienio vakarą Ukrainos sostinėje Kijeve prasidėjusiame 62-ajame „Eurovizijos“ dainų konkurse iškovoti pirmieji 10 kelialapių į „Eurovizijos“ finalą. 

EPA – ELTA nuotraukoje: Kasia Mos iš Lenkijos.

Iš pirmajame pusfinalyje pasirodžiusių 18 šalių į finalą keliaus:

Moldova, „Sunstroke Project“ – „Hey Mamma“, Azerbaidžanas, „Dihaj“ – „Skeletons“, Graikija, Demy – „This Is Love“, Švedija, Robin Bengtsson – „I Can’t Go On“, Portugalija, Salvador Sobral – „Amar Pelos Dois“, Lenkija, Kasia Mos – „Flashlight“, Armėnija, Artsvik – „Fly With Me“, Australija, Isaiah – „Don’t Come Easy“, Kipras, Hovig – „Gravity“, Belgija, Blanche – „City Lights“.

Į finalą, deja, nepateko likusios 8 valstybės:

Albanija, Lindita – „World„; Čekija, Martina Barta – „My Turn„; Gruzija, Tamara Gachechiladze – „Keep the Faith„; Islandija, Svala – „Paper„; Juodkalnija, Slavko Kalezič – „Space„; Latvija, „Triana Park“ – „Line„; Slovėnija, Omar Naber – „On My Way„; Suomija, „Norma John“ – „Blackbird“. 

Lietuva pasirodys antrajame „Eurovizijos“ pusfinalyje, kuris įvyks gegužės 11-ąją, – jame rungsis mūsų šalies atstovai „Fusedmarc“ su daina „Rain Of Revolution“.

Penkios valstybės – Vokietija, Ispanija, Italija, Jungtinė Karalystė ir Prancūzija – tradiciškai nedalyvauja pusfinaliuose, jų atstovus išvysime tik finale. Pusfinalio barjero išvengs ir šeimininkė Ukraina.

„Eurovizija“ pradėta rengti nuo 1956 m. ir yra vienas iš populiariausių ne sporto renginių visame pasaulyje.

Informacijos šaltinis – ELTA.

2017.05.10; 02:30

Vokiečių žurnalas Bild siūlo šešis variantus sankcijų, kurios iš tikrųjų bus skausmingos Vladimirui Putinui. Antai pradžiai leidinys siūlo atimti iš Putino teisę rengti 2018 metų futbolo pasaulio čempionatą ir Formulės–1 Grand Prix Sočyje.

Šis renginys suplanuotas 2014 metų rudeniui. „Kadangi rusai labai nori tapti futbolo pasaulio čempionais, jie net pasamdė vieną iš sėkmingiausių pasaulyje trenerių Fabio Capello“.

Kaip antrąją sankciją leidinys reikalauja „išvyti“ iš Vokietijos Rusijos ambasadorių Vladimirą Graniną – taip, kaip Vokietijos vyriausybė buvo pasielgusi su Sirijos ambasadoriumi 2012 metais.

Trečioji sankcija Rusijai turi būti „draudimas nusileisti Rusijos lėktuvams, taip pat ir privatiems“.

Continue reading „Šeši dalykai, kurie būtų skaudūs Rusijai“

„Praėjus metams po „Eurovizijos“ Baku, Azerbaidžanas vėl neteko Europos visuomenės dėmesio. Tačiau užkulisiuose Azerbaidžano atstovai masiškai užsiima prezidento Ilchamo Alijevo valdomos šalies interesų lobizmu. Daugelį metų dedamos pastangos paveikti Europos Tarybą Azerbaidžiano interesams. Vokietijoje oficialusis Baku taip pat bandė patraukti politikus savo pusėn“, – rašo Klaudija fon Zalcen (Claudia von Salzen) "Tagesspiegel" puslapiuose.

Antai Bundestago deputatas nuo konservatyvios Krikščionių demokratų sąjungos Michaelis Fuksas papildomų pajamų sąraše nurodė, kad 2012 metais gavo iš Azerbaidžano ambasados honorarą nuo 3500 iki 7000 eurų už pranešimą Baku diplomatų akademijoje. Pasak jo, vizito tikslas buvo ugdyti ir intensyvinti Vokietijos ir Azerbaidžiano politinį bendravimą. Leidinio duomenimis, ambasada ne tik išmokėjo honorarą, bet ir atlygino kelionės išlaidas.

Continue reading „Už ką Azerbaidžanas mokėjo Vokietijos deputatui“

draka_ukrainskaja

Ukrainoje susirinko naujos sudėties Aukščiausia Rada, ir dabar kartu su kitais į ją įeina kraštutinių dešiniųjų partijos „Svoboda“ frakcija, praneša žiniasklaida. Ministras pirmininkas išrinktas vėl po tradicinio Ukrainos parlamente santykių aiškinimosi. Tiksliau tariant – išrinktas tik po muštynių.

„Praėjus šešioms savaitėms po parlamento rinkimų, kuriuos laimėjo Regionų partija, trečiadienį į posėdį susirinko naujos sudėties Aukščiausioji Rada, ir dabar kartu su kitais į ją įeina kraštutinių dešiniųjų partijos „Svoboda“ frakcija, rašo “Le Figaro” korespondentė Ariel Tedrel.

Continue reading „Peštynės Ukrainos parlamente nesiliovė“

azerbaijan_armed_forces

Azerbaidžanas teigia užkirtęs kelią ketinimams surengti „teroristinius“ išpuolius tuo metu, kai šalyje vyko „Eurovizijos“ dainų konkursas. Kaip trečiadienį pranešė Nacionalinė saugumo ministerija, sulaikyta dešimtys įtariamų išpuolio rengėjų. 

„Pagrindinis grupuotės tikslas buvo surengti teroristinius aktus Baku konkurso metu. Ėmusis priemonių, suimta 40 grupuotės narių“, – pranešime teigia Saugumo ministerija. Grupuotė planavo išpuolius arenoje, kurioje vyko „Eurovizija“, taip pat išpuolius prieš Azerbaidžano prezidentą Ilhamą Alijevą, policijos komisariatus, viešbučius, kuriuose buvo apsistoję užsieniečiai, mečetes ir kitus religinius pastatus.

Continue reading „Azerbaidžano valdžia tikina sėkmingai užkirtusi kelią išpuoliams per “Euroviziją”“

azeri_old

Visuomenės aktualijų portalas Slaptai.lt pateikia keletą užsienio spaudoje pasirodžiusių straipsnių apie šiandieninį Azerbaidžaną. Šios publikacijos turėtų sudominti mūsų skaitytojus, kadangi nūnai Azerbaidžano sostinėje Baku rengiamas Eurovizijos konkursas. Žodžiu, viso pasaulio dėmesys sukoncentruotas į Azerbaidžaną.

Elmaras Mamedjarovas

Azerbaidžano laimėjimai

Galimybė surengti Eurovizijos finalą – ženklas, kad Azerbaidžanas grįžta į tarptautinę bendriją, šansas pademonstruoti mūsų laimėjimus po nepriklausomybės įgavimo, rašo savo straipsnyje „The Wall Street Journa”l“ Azerbaidžano užsienio reikalų ministras Elmaras Mamedjarovas.

Continue reading „Nepažįstamas Azerbaidžanas: tikri ir tariami laimėjimai“

babuski_evrovidenije

„Šešios bobulės mažame Pavolgio kaimelyje dainuoja liaudies chore ir iki šiol buvo šiaip jau nežinomos.

Tačiau nuo to laiko, kai moterys nuo 43 iki 16 metų užėmė pirmąją vietą Rusijos atrankiniame ture į Euroviziją, jos tapo žymiausios bobulės šalyje“, – rašo Focus.

„Dainoje “Party for everybody, come on and dance” angliškas priedainis persipina su tekstu rusų ir udmurtų kalbomis, su tautiškais elementais“, – primena žurnalas. „Kaimo klube raštas apie pergalę atrankos ture kabo greta skelbimo apie ateinančio šeštadienio diskoteką“, – sakoma straipsnyje.

Continue reading „Ekstravagantiškiausia grupė Eurovizijoje: močiutės iš Rusijos gilumos nori užsidirbti kaimo cerkvei“

nutilde

Nesu lituanistas – tik paprastas gimtosios kalbos vartotojas. Tačiau man kaip tautiečiui, savo šalies patriotui (kas negerbia savo tautos – tas nemyli ir kitų!), niekada nebuvo tas pats, kas susiję su lietuvių tautos kultūra, pačia seniausia ir gražiausia jos kalba. Vyresnioji karta dar prisimena, kokia lietuvių kalbos padėtis buvo „prie ruso“, mato, kas su ja darosi dabar, kai esame lyg ir laisvi, bet… Ir aš su nerimu stebiu, kad dabar dažnai daug svarbių (gal ir lemtingų?!) sprendimų daroma neatsakingai, be įsipareigojimų lietuvių tautos ateičiai, t. y. ne tam, dėl ko ant Laisvės aukuro sudėta tiek daug aukų.

Continue reading „Kas nutildė mūsų kalbininkus?“

kankles_1

Neturėjau galimybės girdėti ir regėti, kaip šiais metais skambėjo kanklės: beveik nemačiau XXXVIII tarptautinio folkloro festivalio “Skamba skamba kankliai”, Vilniuje vykusio net keturias dienas. Be abejo, daug praradau, tačiau tikiuosi, kad nacionalinis transliuotojas tokią galimybę turėjo, ir renginys buvo nufilmuotas, kad bent televizijoje jį galėtų pamatyti visa Lietuva. Kaip matė Lietuvos vaikų ir moksleivių televizijos konkursą “Dainų dainelė”. Drauge su šio konkurso vertinimo komisijos vadovu Lietuvos muzikos ir teatro akademijos dainavimo katedros vedėju  Virgilijum Noreika džiaugiuosi, kad šįmet dominavo lietuviška daina. Gal pagaliau atsikvošėsime ir suprasime, kad pasauliui esame įdomūs tik tada, kai būname savimi. Tiesa, Eurovizijos konkurso dalyviai iš Lietuvos šito dar nepaiso, todėl ir buvo nubausti. Nes nenuoširdūs, kaip ir premjeras Andrius Kubilius, kuris sako, kad kalti ne mūsų atlikėjai, o Eurovizijos žiūrovai. Ministras pirmininkas tiesiog pataikauja pigiam skoniui ir šitaip daro žalą jaunimui. Spėju, kad jo žmona smuikininkė nepajėgia vyrui fizikui išaiškinti, jog kelnes nusimauti dera tik miegamajame.

Continue reading „Nuo Arkikatedros iki Rotušės“