Baltarusijos diktatoriaus akys. Vilniuje demonstruojamų plakatų eksponatas. Slaptai.lt nuotr.

Generalinis prokuroras Evaldas Pašilis pradėjo ikiteisminį tyrimą pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso XV skyriaus „Nusikaltimai žmogiškumui ir karo nusikaltimai“ 1003 straipsnio „Kankinimas“ 1 dalį.
 
Šis proceso sprendimas priimtas išsamiai susipažinus su lapkričio 30 d. Generalinei prokuratūrai pateiktu Lietuvoje šiuo metu gyvenančio Baltarusijos piliečio M. CH. pareiškimu dėl smurto, kurį jis nurodė patyręs spalio 13 d. Baltarusijos sostinėje Minske.
 
Pareiškėjo nurodytos įvykio aplinkybės bei prokuratūrai pateikti kiti pirminiai duomenys įvertinti kaip turintys nusikaltimo, kuriam, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Baudžiamuoju kodeksu, yra taikoma universali jurisdikcija, požymių.
 
Universali jurisdikcija reiškia, kad baudžiamoji atsakomybė už tarptautinėse sutartyse numatytus nusikaltimus taikoma, nepaisant nukentėjusiųjų bei įtariamųjų turimos pilietybės, nusikaltimo padarymo vietos bei to, ar valstybėje, kurioje buvo padarytas nusikaltimas, už tai baudžiama pagal įstatymą. Prie tokių nusikaltimų Lietuvoje priskiriamas ir asmens kankinimas – vienas iš nusikaltimų žmoniškumui.
 
„Tarptautinė bendruomenė vieningai sutaria dėl universalios jurisdikcijos būtinumo ir svarbos ginant esmines žmogaus teises bei stabdant, užkardant sunkius tarptautinius nusikaltimus, tačiau tokios bylos visgi yra retos ir keliančios labai daug teisinių klausimų. Todėl suprantu, kad ir šis ikiteisminis tyrimas bus itin sudėtingas, atidžiai visų stebimas, ir tikrai niekas šiandien negali pasakyti, kada ir kuo jis baigsis. Tačiau jei vadovaujamės žmogaus teisėmis kaip pamatine vertybe, šioje situacijoje turime tik vieną teisingą sprendimą – teisėtais būdais surinkti ir tinkamai užfiksuoti kuo daugiau įrodymo vertę turinčių duomenų, būtinų teismo procesui, kada ir kur jis vyktų. Nelikti nuošalyje įpareigoja ir mūsų pačių istorija“, – sprendimą pradėti ikiteisminį tyrimą komentuoja generalinis prokuroras Evaldas Pašilis.
Baltarusijos OMONas siautėja. EPA – ELTA nuotr.
 
Prašymą pradėti ikiteisminį tyrimą pateikęs Baltarusijos pilietis teigia, kad šių metų spalio 13 d. Minske patyrė netikėtą užpuolimą ir kankinimus, kuriuos, jo manymu, vykdė Aliaksandro Lukašenkos režimui lojalūs jėgos struktūrų pareigūnai. Pareiškime teigiama, kad šių struktūrų smurtą bei kankinimus patiria ir kiti Baltarusijos piliečiai, kurie protestuoja prieš suklastotus šalies vadovo rinkimų rezultatus. M. CH. taip pat teigia, kad į Vilnių buvo priverstas atvykti bijodamas dėl savo saugumo bei dėl šios priežasties negalėjęs ginti savo teisių Baltarusijoje.
 
Siekiant teisme įrodyti minimą nusikaltimą, ikiteisminio tyrimo metu turi būti gauti duomenys apie tai, kad kankinimas vykdytas veikiant valstybės vardu. Taip pat neatmetama, kad tikrinant visas pareiškėjo nurodytas aplinkybes bus gauti duomenys ir apie kitus galimai nukentėjusius asmenis.
 
Organizuoti, kontroliuoti ir vadovauti šiam ikiteisminiam tyrimui pavesta Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamentui, atlikti tyrimo veiksmus – Lietuvos kriminalinės policijos biurui.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.12.09; 12:10

Generalinė prokuratūra. Slaptai.lt nuotr.

Vilniaus miesto apylinkės teismas patenkino Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroro prašymus leisti taikyti griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą įtariamiesiems Nerijui Marcinkevičiui, Donatui Puzinui, Nerijui Valatkai bei Šarūnui Mickevičiui.
 
Nerijų Marcinkevičių leista suimti 7 dienoms, Nerijų Valatką, Donatą Puziną ir Šarūną Mickevičių – 10 dienų, sakoma Generalinės prokuratūros pranešime.
 
Iš viso trečiadienį paviešintame ikiteisminiame tyrime dėl įtariamos prekybos poveikiu, papirkimo, piktnaudžiavimo ir kyšininkavimo yra 11 įtariamųjų.
 
Tyrimui vadovaujančio prokuroro sprendimu iki dabar penkiems įtariamiesiems yra paskirtos su laisvės apribojimu nesusijusios kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumentų paėmimas.
 
Kaip jau buvo pranešta, ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas gavus duomenų apie tai, kad Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorai Nerijus Marcinkevičius ir Ugnius Vyčinas, Kauno apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamo persekiojimo skyriaus prokuroras Donatas Puzinas bei Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos Vilniaus apygardos valdybos Nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus vyriausiasis tyrėjas Nerijus Valatka, veikdami nepriklausomai vienas nuo kito, neformaliai susitikinėja su Kaune praktikuojančiu advokatu Šarūnu Mickevičiumi ir aptaria jų žinioje esančių finansinių – ūkinių ikiteisminių tyrimų eigą, neviešintinus duomenis bei galimybes priimti proceso sprendimus, kuriais suinteresuoti šio advokato neoficialiai atstovaujami privatūs asmenys. Galimai tokiu būdu tam tikrais atvejais buvo siekiama materialinės ar kitokios naudos.
Lietuviškoji Temidė. Slaptai.lt nuotr.
 
Generalinio prokuroro Evaldo Pašilio įsakymu visi trys prokurorai nedelsiant nušalinti nuo pareigų, pradėti atitinkami tarnybiniai patikrinimai bei kitos vidinės procedūros.
 
Ikiteisminį tyrimą dėl įtariamos prekybos poveikiu, papirkimo, piktnaudžiavimo ir kyšininkavimo atlieka Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimų departamentas ir Specialiųjų tyrimų tarnyba.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.05.15; 00:30

Seimo narės Rima Baškienė (k) ir Dovilė Šakalienė. Eltos nuotr.

Viešojoje erdvėje nuskambėjus informacijai, kad Seimo narė Dovilė Šakalienė, dirbdama Žmogaus teisių stebėjimo institute, galimai operavo didžiulėmis lėšomis, gautomis iš Norvegijos, Seimo Pirmininko pirmoji pavaduotoja Rima Baškienė kviečia Seimo narę Dovilę Šakalienę kuo greičiau išsklaidyti abejones ir į jai metamus kaltinimus, pateikti argumentuotus atsakymus.

„Viešojoje erdvėje nuskambėjusi informacija ir kaltinimai apie tai, kad Dovilė Šakalienė, dirbdama Žmogaus teisių stebėjimo institute, galimai operavo didžiulėmis lėšomis, gautomis iš Norvegijos, teigiant, kad šios lėšos buvo skirtos tendencingai formuoti kitokią visuomenės nuomonę vaikų teisių apsaugos srityje, galimai lengvinant vaikų paėmimą iš šeimų. Kviečiu Seimo narę Dovilę Šakalienę kuo greičiau išsklaidyti abejones ir į jai metamus kaltinimus, pateikti argumentuotus atsakymus“,- pareiškė R. Baškienė.

Ji norėtų gauti atsakymą ir į kitą klausimą: dėl grasinimo susidoroti su parlamentare D. Šakaliene. „Grasinimai susidoroti su Seimo nare Dovile Šakalienė viešojoje erdvėje girdimi jau antrą savaitę kaltinant ją dėl Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo, kurio viena iš iniciatorių ji buvo. (…) Grupė Seimo narių parengė kreipimąsi į prokuratūrą dėl grasinimų nužudyti ir kitaip sutrikdyti Seimo narės Dovilės Šakalienės sveikatą. Linčo teismas negali būti toleruotinas demokratinėje valstybėje, todėl ir aš pasirašiau šį kreipimąsi“, – aiškina „valstiečiams“ atstovaujanti R. Baškienė.

Ji pastebi, kad penkiamečio Matuko nužudymas 2017 metų pradžioje ir vis besikartojantis tėvų smurtas prieš vaikus paskatino greičiau priimti vadinamąjį vaikų nemušimo įstatymą, Seimas vieningai priėmė ir Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymą (už šį įstatymą balsavo 116 iš 116 užsiregistravusių Seimo narių).

Vaikų žaidimų aikštelė. Slaptai.lt nuotr.

„Tada ir dabar akcentavome, kad pozityvios tėvystės ugdymas, įvairiapusė pagalba, parama ir pagarba šeimai, nesitaikstymas su smurtu ir bausmėmis turi tapti mūsų gyvenimo norma, o įstatymo įgyvendinimas turi būti atsakingas ir grindžiamas protingumo kriterijais“, – sako R. Baškienė.

Ji apgailestavo, kad konkretūs pavyzdžiai (ypač Kaune) parodė Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo įgyvendinimo spragas. „Jos jau dabar skubiai taisomos. Kviečiame ir vertiname kiekvieną pasiūlymą ir pagalbą šalinant įstatymo įgyvendinimo trūkumus, nes kuriamos sąmokslo teorijos, visuomenės priešinimas, grasinimas Seimo nariams ar vaikų teisių srityje dirbantiems pareigūnams nėra tinkamas kelias“, – mano R. Baškienė.

Lapkričio 13-ąją 19 Seimo narių kreipėsi į generalinį prokurorą Evaldą Pašilį dėl galimai padarytų nusikalstamų veikų prieš Seimo narę D. Šakalienę.

Penkių Seimo frakcijų atstovai pasirašė po kreipimusi, kuriame konstatuojama, kad prieš Seimo narę D. Šakalienę galimai buvo padarytos ir toliau daromos nusikalstamos veikos, numatytos Baudžiamajame kodekse (grasinimas valstybės tarnautojui ar viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui, šmeižimas padarius sunkų arba labai sunkų nusikaltimą, grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą arba žmogaus terorizavimas).

Prokurorų klausiama, ar yra pradėtas ikiteisminis tyrimas, siekiant nustatyti ir baudžiamojon atsakomybėn patraukti asmenis, šmeižiančius Seimo narę grobiant vaikus bei jais prekiaujant, t. y. darant sunkius ir labai sunkius nusikaltimus, viešai kurstančius su ja susidoroti ir tiesiogiai grasinančius nužudyti ir šiais veiksmais siekiančius neleisti D. Šakalienei vykdyti Seimo narės pareigų.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.11.16; 05:00

Seimo narys Naglis Puteikis. Martyno Ambrazo (ELTA) nuotr.

Ketvirtadienį generalinis prokuroras Evaldas Pašilis kreipėsi į Seimą, prašydamas leisti patraukti Seimo narį Naglį Puteikį baudžiamojon atsakomybėn privataus kaltinimo byloje.

Šį kreipimąsi generalinis prokuroras pateikė vykdydamas Vilniaus apygardos teismo prašymą.

Išklausęs generalinio prokuroro argumentų Seimas, „už“ balsavus 99, prieš 1, susilaikius 5 Seimo nariams, sudarė laikinąją tyrimo komisiją dėl sutikimo Seimo narį N. Puteikį patraukti baudžiamojon atsakomybėn, suimti ar kitaip suvaržyti jo laisvę.

Komisijos pirmininku išrinktas „valstiečiams“ atstovaujantis parlamentaras Audrys Šimas. Ji turės pateikti Seimui išvadas iki rugsėjo 29 d.

Tai jau ne pirmas kartas, kai generalinis prokuroras ateina į Seimą su prašymu panaikinti Seimo nario N. Puteikio teisinę neliečiamybę, tačiau parlamentarai netenkino jo tokio prašymo.

Pernai balandžio 18 d. Vilniaus apygardos teismas priėmė nutartį, kurioje nurodoma, kad privataus kaltinimo tvarka buvo gautas pareiškėjos K. S. skundas, kuriuo prašoma Seimo narį N. Puteikį pripažinti kaltu dėl šmeižimo ir skirti jam įstatyme numatytą bausmę bei priteisti iš jo padarytą neturtinę žalą.

Vilniaus apygardos teisme įvykusio taikinamojo posėdžio metu suinteresuoti asmenys nesusitaikė, todėl teismas nutarė skundą nagrinėti teisiamajame posėdyje.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.09.22; 00:01

Generalinis prokuroras Evaldas Pašilis ketina vykti į Europos Parlamento Teisės reikalų komiteto posėdį šio Komiteto kvietimu, kai tik bus suderinta tokio posėdžio data.

Kvietimas atvykti į Teisės reikalų komiteto posėdį buvo gautas šių metų vasario 20 d. Jame nurodyta, kad šiam Komitetui yra pavesta išnagrinėti Lietuvos Respublikos prokuratūros 2016 m. balandžio 13 d. prašymą atšaukti Europos Parlamento nario Rolando Pakso teisinį imunitetą ir pateikti išvadas.

Tuo tikslu Komitetas buvo surengęs du posėdžius. Atsižvelgdami į minimame generalinio prokuroro E. Pašilio rašte Europos Parlamento pirmininkui Martinui Schulzui išreikštą prokuratūros poziciją, prireikus pateikti išsamesnę informaciją ir paaiškinimus, Komiteto nariai nusprendė pasinaudoti šia galimybe ir pakvietė E. Pašilį atvykti ,,pasidalinti nuomonėmis apie šią bylą” posėdžio metu.

Teisės reikalų komiteto pirmininko P. Svoboda pasirašytame laiške generaliniam prokurorui E. Pašiliui taip pat pabrėžiama, kad šis „pasidalijimas nuomonėmis yra visiškai savanoriškas, jis vyktų už uždarų durų laikantis griežčiausio konfidencialumo“.

Šiuo metu Teisės reikalų komiteto posėdžio, kuriame dalyvautų generalinis prokuroras E. Pašilis, data dar nėra žinoma.

Informacijos šaltinis – Lietuvos Generalinė prokuratūra.

2017.03.08; 06:30

Generalinis prokuroras Evaldas Pašilis atleido iš pareigų Generalinės prokuratūros Personalo ir teisės skyriaus vyriausiąjį specialistą M. P. dėl dviejų šiurkščių tarnybinių nusižengimų, kuriuos savo išvadose konstatavo specialiai sudaryta Komisija.

Komisijos išvadose nurodoma, kad šių metų sausio 2 d. M. P. neatvyko į tarnybą visą darbo dieną be pateisinamos priežasties ir tuo nevykdė savo pareigos laikytis įstatymų, kitų teisės aktų bei vidaus tvarkos taisyklių, o tuo, kad tą dieną darbo metu viešoje vietoje buvo neblaivus – ne tik nesilaikė atitinkamų teisės aktų reikalavimų, bet ir diskreditavo prokuratūros autoritetą.

Tarnybinis patikrinimas buvo pradėtas valstybės tarnautojui neatvykus į darbą. Gavus duomenų apie tai, kad M. P. tą dieną Vilniuje sukėlė eismo įvykį būdamas neblaivus, tarnybinis patikrinimas buvo praplėstas ir pateikta bendra išvada, kuriai generalinis prokuroras pritarė.

Nustačius, kad vairuotojo M. P. kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, policija pradėjo ikiteisminį tyrimą pagal LR BK 281 str. 7 d., kuris šiuo metu tebevyksta.

Informacijos šaltinis – Lietuvos Respublikos prokuratūra.

207.01.22; 06:03

Generalinis prokuroras nedalyvavo Socialdemokratų partijos frakcijos posėdyje, nes šiuo metu išsamūs atsakymai politikams nesuderinami su vykstančių ikiteisminių tyrimų interesais. 

Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras Evaldas Pašilis.
Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras Evaldas Pašilis.

Generalinis prokuroras E. Pašilis šiuo metu nemato galimybės dalyvauti Seimo Socialdemokratų partijos frakcijos posėdyje ir išsamiai atsakyti į jo dalyviams rūpimus klausimus, susijusius su aktualiais ikiteisminiais tyrimais.

„Nors bendravimą su Seimu įvairiais teisėkūros bei prokuratūros veiklos klausimais vertinu kaip labai svarbų ir naudingą, šiuo atveju kvietimo dalyvauti frakcijos narių posėdyje privalau atsisakyti. Viena iš priežasčių – vykstantys ikiteisminiai tyrimai, apie kuriuos atvykęs galėčiau pranešti tik tiek, kiek jau yra paskelbta viešai. Nenorėčiau, kad mano kokie nors atsakymai ir jų interpretacijos pakenktų kolegų darbui ir tikiuosi, kad gerbiami Seimo nariai tai supras. Taip pat manau, kad visuomenė iš prokuratūros pagrįstai tikisi nepolitizuotų, skaidrių tyrimų, prokurorų nepriklausomumo priimant sprendimus, todėl vargu ar būčiau suprastas, jei tyrimų detales pateikčiau vienos politinės partijos atstovams“ – savo sprendimą grindžia generalinis prokuroras E. Pašilis.

Kvietimas atvykti į Seimo Socialdemokratų partijos frakcijos posėdį ir atsakyti į klausimus generaliniam prokurorui E. Pašiliui buvo pateiktas rugpjūčio 31-osios rytą.

Informacijos šaltinis – Lietuvos Generalinė prokuratūra.

2016.09.01; 05:16

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė vadovaudamasi Konstitucija ir Prokuratūros įstatymu bei pritarus Seimui, pasirašė dekretą, kuriuo paskyrė Evaldą Pašilį generaliniu prokuroru penkeriems metams ir suteikė vyriausiojo valstybinio justicijos patarėjo kvalifikacinį rangą.

Prezidentė taip pat priėmė naujojo generalinio prokuroro E. Pašilio priesaiką. E. Pašilis prisiekė būti ištikimas Lietuvos valstybei, vykdyti jos Konstituciją ir įstatymus, garbingai atlikti savo pareigas, ginti žmogaus teises, laisves ir teisėtus interesus, visada būti nešališkas, sąžiningas bei saugoti gerą prokuroro vardą.

Continue reading „Prisiekė naujasis generalinis prokuroras“

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė su Evaldu Pašiliu, kurio kandidatūrai į generalinio prokuroro pareigas pritarė Seimas, aptarė neatidėliotinus darbus, kurių reikia imtis, norint užtikrinti efektyvią prokuratūros veiklą.  

Permainos prokuratūroje tampa gyvybiškai svarbios, nes žmonių pasitikėjimas prokuratūra tiesiogiai susijęs su pasitikėjimu teisingumu ir valstybe. Kol kas prokuratūra pasitiki tik 28 proc. šalies gyventojų. Tai rodo, kad būtinas atsakingas ir kritiškas naujojo prokuratūros vadovo požiūris į aplaidaus darbo atvejus. Tik tada sistema apsivalys nuo neatsakingai dirbančių prokurorų.

Continue reading „Žmonių lūkestis – stipri ir skaidri prokuratūra“

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė, vadovaudamasi Konstitucija, pasirašė dekretą, kuriuo į generalinio prokuroro pareigas Seimui teikia teisėjo Evaldo Pašilio kandidatūrą.

Kandidatas yra teisininkas profesionalas, turintis ikiteisminio tyrimo pareigūno, teisėjo darbo ir vadovaujamo darbo patirties.

15 metų teisėjo darbo patirtį turintis kandidatas teisėjo karjerą pradėjo 1999 metais Ukmergėje. Prieš kelias savaites Evaldas Pašilis Pretendentų į teisėjus atrankos komisijos vienbalsiai pripažintas vienu tinkamiausių Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjo pareigoms eiti.

Continue reading „Generaliniu prokuroru siūlomas teisėjas Evaldas Pašilis“