FNTT

Politinės intrigos

Seimo nario Mindaugo Basčio veiklą tyrusios apkaltos komisijos pirmininkė Agnė Širinskienė kreipėsi į Vyriausiąją tarnybinės etikos komisiją (VTEK) bei Seimo Etikos ir procedūrų komisiją, informuodama, kad Seimo narys M. Bastys nedeklaravo savo sutuoktinės Renatos Bastienės sandorio. 

VSD būstinė. Slaptai.lt nuotr.

Pasak A. Širinskienės, R. Bastienė šių metų kovo 15 d. perleido UAB „Jungtinė grupė“ akcijas Rasai Pachomovienei – tiek R. Pachomovienės, tiek jos vyro Vadimo Pachomovo pavardės minimos Valstybės saugumo departamento (VSD) ataskaitose, kurias nagrinėjo specialioji tyrimo komisija.

VSD pateiktame dokumente nurodoma, kad V. Pachomovo atžvilgiu Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) yra pradėjusi ikiteisminį tyrimą, kuriame V. Pachomovui pareikšti įtarimai dėl nusikalstamų veikų, numatytų Baudžiamojo kodekso 182 str. (sukčiavimas), 222 str. (apgaulingas buhalterinės apskaitos tvarkymas) ir 300 str. (dokumentų klastojimas). Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) teismui perdavė dvi bylas, kuriose V. Pachomovas yra kaltinamas nusikalstomomis veikomis, numatytomis Baudžiamojo kodekso 24 str. (bendrininkavimas), 228 str. (piktnaudžiavimas) ir 226 str. (prekyba poveikiu).

„VSD apklausų metu M. Bastys pripažino žinantis apie galimai nelegalią V. Pachomovo veiklą, taip pat apie V. Pachomovo ir jo šeimos ryšius Rusijoje bei su šios šalies žvalgybos ir saugumo tarnybomis. VSD yra konstatavusi, kad artimi V. Basčio ir V. Pachomovo ryšiai daro Seimo narį M. Bastį pažeidžiamu. Pats M. Bastys VSD yra nurodęs V. Pachomovą kaip asmenį, kuris, atsižvelgiant į jų bendravimo pobūdį, galėtų turėti „svertus“ spaudimo darymui“, – sako Seimo narė A. Širinskienė.

Ji yra įsitikinusi, kad Seimo nariai privalo deklaruoti savo interesus, o ypač tokius, kurie sulaukia didelio rezonanso visuomenėje.

„Toks sandorio nedeklaravimas meta dar didesnį šešėlį Seimo nario M. Basčio veiklai ir dar kartą parodo, kad joje trūksta skaidrumo ir noro laikytis priesaikoje duoto įsipareigojimo sąžiningai tarnauti Tėvynei“, – teigia A. Širinskienė.

Kaip ELTA skelbė birželio 1 d., nutarimo projektas dėl apkaltos Seimo nariui Mindaugui Basčiui pradžios ir kreipimosi į Konstitucinį Teismą (KT) jau įregistruotas Seimo posėdžių sekretoriate.

Jeigu parlamentarai pritartų, Seimas kreiptųsi į Konstitucinį Teismą išvados, ar Seimo nario M. Basčio konkretūs veiksmai, nurodyti Seimo specialiosios tyrimo komisijos išvadoje, prieštarauja Konstitucijai.

Komisijos nuomone, M. Bastys šiurkščiai sulaužė priesaiką, kuria įsipareigojo „sąžiningai tarnauti Tėvynei“, ir, atitinkamai, šiurkščiai pažeidė Konstituciją, savo veiksmais diskredituodamas ne tik savo, kaip Seimo nario, bet ir Seimo, „kaip Lietuvos Respublikos įstatymų leidžiamosios institucijos, autoritetą, valstybės valdžią, dėl ko yra pagrįstų abejonių dėl M. Basčio asmens galimybės ateityje tinkamai ir sąžiningai naudoti jam suteiktą Tautos atstovo mandatą“.

Komisija mano, kad yra pagrindas pradėti Seimo nariui M. Basčiui apkaltos procesą.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.06.06; 02:00

Trumposios naujienos

Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) galės gauti informaciją apie juridinių asmenų ūkines, finansines operacijas. Siekiant kovoti su korupcija, papildomus įgaliojimus šiai tarnybai suteikė Seimas, priėmęs Specialiųjų tyrimų tarnybos įstatymo pataisas.

Ketvirtadienį už jas balsavo 80 Seimo narių, prieš buvo 5, susilaikė 20 parlamentarų.

Seimo „tvarkiečių“ frakcijos seniūnas Remigijus Žemaitaitis mano, kad tokia įstatymo pataisa leis pareigūnams piktnaudžiauti, siekiant gauti informaciją apie finansus.

Kritikavęs įstatymo pataisas socialdemokratas Artūras Skardžius atkreipė dėmesį į tai, kad STT suteikiama prieiga prie jautrios informacijos ir galimas piktnaudžiavimas ypač turint mintyje tai, kad gyvename „švogerių krašte“.

Toks teisinis reguliavimas, Seimo nario liberalo Kęstučio Glavecko nuomone, atbaidys užsienio investuotojus, kurie gali pereiti į kituose šalyse esančius bankus.

„FNTT, Mokesčių inspekcija, Konkurencijos taryba šiuo metu gali gauti informaciją apie juridinių asmenų bankines sąskaitas“, – pastebėjo Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Vytautas Bakas.

Pasak Seimo nario Dainiaus Gaižausko, ši įstatymo pataisa – antikorupcinė prevencinė priemonė. „Jokios išskirtinės teisės STT, lyginant su Mokesčių inspekcija, FNTT, Konkurencijos taryba, nesuteikiama“, – teigė jis.

Seimo TS-LKD frakcijos narė Ingrida Šimonytė akcentavo, kad šiuo atveju kalbama tik apie juridinius asmenis, o ne apie privačias sąskaitas. „Bankų paslapties vis daugiau šalių atsisako“, – remdama įstatymo pataisas sakė parlamentarė.

Įstatyme įtvirtinta, kad bankai, finansų ir kredito įmonės bei kredito įstaigos ir kiti juridiniai asmenys pagal Specialiųjų tyrimų tarnybos prašymą neatlygintinai teikia tarnybos funkcijoms atlikti reikalingą informaciją apie juridinio asmens ūkines, finansines operacijas, finansinių ir (ar) mokėjimo priemonių panaudojimą.

Priimtomis pataisomis taip pat reglamentuota, kad valstybės ir savivaldybių institucijos, įstaigos ir įmonės, valstybės ir savivaldybių valdomos įmonės, įmonės, kurių akcininkė yra valstybė ar savivaldybė, viešosios įstaigos, kurių steigėja, savininkė ar dalininkė yra valstybė ar savivaldybė, pagal Specialiųjų tyrimų tarnybos prašymą arba pagal sudarytas duomenų teikimo sutartis neatlygintinai teikia tarnybos funkcijoms atlikti reikalingus valstybės informacinių išteklių duomenis ir dokumentus bei kitą informaciją.

STT įstatymo pataisos įsigalios šių metų liepos 1 d.

Informacijos šaltinis – agentūra ELTA.

2017.05.11; 15: 07

Gordijo mazgas

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Vytautas Bakas sako, kad, norint proveržio kovoje su korupcija, reikėtų priimti apie 20 įstatymo pataisų, tarp jų suteikiant daugiau galių žvalgybos ir kriminalinės žvalgybos institucijoms.

„Seimo valdybos nariai labai rimtai žiūri į šį iššūkį valstybei. Jau rytoj bus svarstomi pirmieji įstatymo projektai, kurie reikalingi proveržiui. Aš tokių projektų turiu 20, tai paketas, kuris gyvybiškai būtinas, kad galėtume pajudėti iš vietos. Reikia šiek tiek suteikti daugiau galių žvalgybos ir kriminalinės žvalgybos institucijoms, duoti tuos šiuolaikinius įrankius, kad jie galėtų stiprinti savo analitinius pajėgumus. Reikia priimti būtinai su lobizmu susijusius įstatymus ir baigti čia vaidinti, kad asociacijos neatlieka lobistinės veikos, ji turi būti skaidri, aiški. Taip pat, sakyčiau, pats žvalgybų finansavimas ir technologiniai pajėgumai, švelniai tariant, yra neadekvatūs, reikia daryti ryžtingus sprendimus“, – trečiadienį po Seimo valdybos susitikimo su VSD ir STT vadovais žurnalistams sakė V. Bakas.

Jo nuomone, mūsų žvalgyba turi turėti normalius technologinius įrankius, todėl reikia šiek tiek investuoti į technologijas. V. Bakas mano, kad STT galėtų kontroliuoti ir partijų finansavimą. „Aš norėčiau, kad tą galėtų vykdyti STT, ir mes siūlysime tokį sprendimą“, – sakė NSGK vadovas.

Jo teigimu, reikėtų suteikti galimybę STT, kaip Mokesčių inspekcijai, FNTT gauti prieigą prie juridinių asmenų finansinių operacijų. V. Bakas užsiminė ir apie problemas strateginėse įmonėse. „Kai kurias mūsų valstybės valdymo sritis tiesiog valstybė turi atsiimti, bent jau turi būti šeimininku“, – sakė V. Bakas, atsisakęs nurodyti, ką turi mintyje.

Apie tai, kas vyksta strateginėse įmonėse, nenorėjo kalbėti ir VSD vadovas Darius Jauniškis. „Mes kalbėjome apie slaptus dalykus, todėl nenorėčiau kalbėti, nes informacija arba ribota, arba slapta“, – į žurnalistų klausimus atsakė D. Jauniškis.

Jis pripažino, kad „per korumpuotus pareigūnus, per korumpuotus politikus galima daryti poveikį valstybės raidos ir valstybės gyvenimui“.

Seimo valdybos posėdis vyko už uždarų durų, todėl jo dalyviai ribojo informaciją žurnalistams.

Susitikime buvo aptartos Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) ir Valstybės saugumo departamento (VSD) teisėkūros iniciatyvos, kuriomis siekiama stiprinti kovą su korupcija.

Informacijos šaltinis – agentūra ELTA.

2017.05.20; 19:38

Trumposios naujienos

Tarptautinės operacijos metu Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) išaiškino organizuotą grupuotę, prekiavusią mobiliaisiais telefonais ir jų priedais.

Įtariama, kad šia nusikalstama veika Lietuvos biudžetui padaryta žala – 4 mln. eurų.

Grupuotė naudojo sudėtingas pridėtinės vertės (PVM) ir pelno mokesčio grobstymo schemas, mobiliuosius telefonus pardavinėjo Lietuvoje veikiančioms elektroninėms parduotuvėms, mobiliojo ryšio tiekėjams, mažiesiems prekybos tinklams nemokėdama mokesčių – taip buvo iškreipiama konkurencija.

Nusikalstamai veiklai iš Ispanijos, kurioje nuomojosi vilą, vadovavo jau anksčiau į FNTT akiratį patekęs ir teistas vilnietis. Praėjusią savaitę tarptautinės operacijos metu sulaikytas jis ir penki jo bendrininkai.

Dalį iš nusikalstamos veikos gautų pajamų veiklos organizatorius naudojo asmeninėms reikmėms. Pavyzdžiui, pernai įtariamasis įsigijo du naujus „Porsche“ automobilius, kurių kiekvieno kaina apie 140–150 tūkst. eurų. Vilnietis nuomojo vilą ant jūros kranto Ispanijos kurorte, pirkdavo prabangos prekes. FNTT tyrėjų skaičiavimais, asmeninių poreikių tenkinimui per metus nusikalstamos veikos organizatorius išleisdavo apie penktadalį milijono eurų.

Vilniečio suburta nusikalstama grupuotė naudojo sudėtingas mokesčių grobstymo schemas, maskavosi, jiems buvo žinomi pareigūnų ne viešo pobūdžio veiklos metodai. Įtariama, kad vilniečio organizuota grupuotė klastojo fiktyvių įmonių dokumentus, juose įrašydavo kitų bendrovių įvykdytus mobiliųjų telefonų ir jų priedų įsigijimus iš Europos Sąjungos (ES) valstybių bei jų pardavimus Lietuvoje.

Pirminiais skaičiavimais, slepiant tikrąjį prekybos mastą į valstybės biudžetą buvo nesumokėta daugiau kaip 4 mln. eurų PVM ir pelno mokesčių. Prekybos mobiliaisiais telefonais ir jų priedais apyvarta per nepilnus dvejus metus galėjo siekti apie 20 mln. eurų.

Tyrimo duomenimis, organizuotos grupės nariai įsteigė 5 Lietuvoje registruotas įmones ir 13 bendrovių užsienio valstybėse bei lengvatinio apmokestinimo zonose ir joms vadovavo. Įtariama, kad klastojant šių įmonių ir bendrovių buhalterinės apskaitos dokumentus – pirkimo–pardavimo sutartis, PVM sąskaitas faktūras ir kt. – buvo siekiama neapskaityti tikrosios prekybos mobiliais telefonais ir jų priedais apyvartos. Siekdami apsunkinti nusikalstamos veikos schemos išaiškinimą, Vilniuje veikusios organizuotos grupės nariai reguliariai keisdavo fiktyvias įmones, įsigydami ar įsteigdami naujas. Minėtoms įmonės vadovavo statytiniai, dalis jų – asocialūs asmenys. Jiems už parašą ant oficialių dokumentų buvo mokama po 50 eurų.

Bendros tarptautinės operacijos metu FNTT ir Ispanijos teisėsaugos pareigūnai nusikalstamos veiklos organizatoriaus ir jo bendrininkų darbo vietose, namuose, sandėliuose, prekybos vietose, automobiliuose atliko daugiau kaip 20 kratų. Jų metu buvo rasti ir paimti  buhalterinės apskaitos dokumentai, įvairūs juodraščiai, per 30 mobiliojo ryšio telefonų, kompiuteriai ir kompiuterinės laikmenos.

Kelerius metus mobiliuosius telefonus Lietuvos didžiausioms elektroninėms parduotuvėms, mobiliojo ryšio tiekėjams, mažiesiems prekybos centrams pardavinėję nusikalstamos veikos organizatoriai iškreipė sąžiningą konkurenciją, nes išvengę mokesčių šalies ribose galėjo pasiūlyti prekes už mažesnę nei rinkos kainą.

Daugiau kaip 200 tūkst. eurų vertės įtariamųjų turtui pritaikytas laikinas nuosavybės teisių apribojimas. Vilniaus miesto apylinkės teismas nusikalstamos veiklos organizatoriui skyrė pačią griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą 3 mėn., jo bendrininkams paskirtos kitos kardomosios priemonės.

Atliekamą ikiteisminį tyrimą dėl sukčiavimo, dokumentų klastojimo, apgaulingo apskaitos tvarkymo ir neteisėtos įmonių veiklos organizuoja ir jam vadovauja Vilniaus apygardos prokuratūra.

Informacijos šaltinis – Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba (FNTT).

2017.03.23; 05:50

Trumposios naujienos

Susisiekimo ministras Rokas Masiulis raštu kreipėsi į svarbiausias šalies saugumą ir finansinės veiklos skaidrumą tiriančias įstaigas dėl AB „Lietuvos geležinkeliai“ veiklos tyrimų bei įvertinimo nacionalinio saugumo aspektu.

Inicijuoti tokius tyrimus buvo nuspręsta š. m. sausio 11 d. Vyriausybės pasitarime, atsižvelgiant į abejones dėl bendrovės veiklos skaidrumo ir į Seimo narių pateiktus klausimus dėl bendrovės veiklos faktų.

Valstybės saugumo departamento (VSD) prašoma įvertinti AB „Lietuvos geležinkeliai“ veiklą nacionalinio saugumo aspektu, pagal kompetenciją atsižvelgiant į Seimo narių pateikiamą informaciją apie bendrovės ir prieštaringos reputacijos trečiųjų šalių įmonių ryšius.

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) prašoma atlikti bendrovės finansinių srautų tyrimus, pagal kompetenciją įvertinant Seimo narių klausimą apie galimus verslo įmonių, turėjusių sandorių su AB „Lietuvos geležinkeliai“, atsiskaitymus per ofšorines kompanijas.

Į Specialiųjų tyrimų tarnybą (STT) kreipiamasi su prašymu atlikti galimų korupcijos atvejų AB „Lietuvos geležinkeliai“ tyrimus. STT prašoma pagal kompetenciją įvertinti Seimo narių keliamus klausimus dėl bendrovėje taikytų vidaus sandorių procedūrų, atsiskaitymų per ofšorines kompanijas bei galimo paramos ir labdaros skirstymo politizavimo.

Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) prašoma atlikti tyrimą dėl AB „Lietuvos geležinkeliai“ vykdytų vidaus sandorių procedūrų, pagal kompetenciją įvertinant Seimo narių klausimą, dėl kokių priežasčių įmonėje taip plačiai buvo taikomi tokie sandoriai ir ar jais nebuvo slepiami korupciniai sandoriai bei susitarimai.

Minėtų institucijų prašoma išvadas ir pasiūlymus pateikti Susisiekimo ministerijai, kuri apibendrintą informaciją teiks Vyriausybei.

Informacijos šaltinis – Lietuvos Susisiekimo ministerija.

2017.01.25; 05:20

Trumposios naujienos

Atsižvelgdama į nerimą keliančias abejones dėl AB „Lietuvos geležinkeliai“ veiklos skaidrumo ir Seimo narių pateiktus klausimus dėl bendrovės veiklos faktų, šiandien Vyriausybė pasitarime pritarė, kad Susisiekimo ministerija kreiptųsi į svarbiausias šalies saugumą bei finansinės veiklos skaidrumą tiriančias įstaigas ir inicijuotų detalią bendrovės veiklos analizę.

„Lietuvos geležinkelių“ veiklą būtina įvertinti. Visuomenė turi teisę žinoti, kas vyko bendrovėje, kuri ilgus metus buvo korupcijos sinonimu. Pilnas teisinis ir finansinis auditas, viešųjų pirkimų peržiūra padės atsakyti į visus klausimus“, – sakė susisiekimo ministras Rokas Masiulis.

Vyriausybės pasitarime nuspręsta, kad Susisiekimo ministerija, kaip vienintelio AB „Lietuvos geležinkeliai“ akcininko teises įgyvendinanti institucija, inicijuos nepriklausomą bendrovės veiklos ir finansinį auditą.

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai (FNTT) pavedama atlikti AB „Lietuvos geležinkeliai“ finansinių srautų, Viešųjų pirkimų tarnybai (VPT) – įmonės vidaus sandorių tyrimus.

Valstybės saugumo departamento (VSD) bus prašoma įvertinti AB „Lietuvos geležinkeliai“ veiklą nacionalinio saugumo aspektu, Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) – atlikti galimų korupcijos atvejų bendrovėje tyrimus.

Tyrimų rezultatai turėtų padėti atsakyti tiek į Susisiekimo ministerijai ir Vyriausybei, tiek į Seimo nariams kylančius klausimus dėl AB „Lietuvos geležinkeliai“ veiklos.

Informacijos šaltinis – Lietuvos Respublikos Susisiekimo ministerija.

2017.01.22; 05:11

Politinės intrigos

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos nariai kreipėsi į Ministrą Pirmininką Saulių Skvernelį, prašydami atsakyti į klausimus, susijusius su valstybės kontroliuojamos AB „Lietuvos geležinkeliai“ veikla.

„Kadangi į viešumą iškyla vis daugiau skandalingų faktų apie valstybės valdomą akcinę bendrovę „Lietuvos geležinkeliai“, prašome Ministrą Pirmininką atsakyti į visai visuomenei rūpinčius klausimus, susijusius su šios įmonės veikla. Po viešojoje erdvėje pasirodžiusios informacijos, akivaizdu, kad bendrovės vadovų veikla yra nepateisinama nei skaidrumo ir gerojo valdymo, nei nacionalinio saugumo atžvilgiu. Todėl Ministro Pirmininko prašome detaliau paaiškinti situaciją šioje strateginėje valstybės įmonėje ir atsakyti, kokių priemonių imamasi, kad susidariusi situacija būtų nedelsiant ištirta bei būtų užtikrinti aukšti įmonės valdymo ir veiklos skaidrumo standartai“, – sako TS-LKD frakcijos seniūnas Gabrielius Landsbergis.

Dalis paklausime išdėstytų klausimų grindžiami žiniasklaidoje skelbiama informacija, kad AB „Lietuvos geležinkeliai“ vykdomus viešuosius pirkimus dažnai laimėdavo Rusijos įmonės, kurioms buvo pavedami ir tokie darbai, kurie tiesiogiai kėlė grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Pastebėtina, jog tai yra ypatingą susirūpinimą kelianti informacija, susijusi su galimomis grėsmėmis nacionaliniam saugumui bei reikalaujanti išsamių atsakymų ir adekvačių politinių vertinimų.

Premjero klausiama, ar įmonės veikla bus tiriama šios įmonės strateginės reikšmės nacionaliniam saugumui aspektu, t.y. dėl sutarčių su Rusijos bendrovėmis, kaip skelbta žiniasklaidoje, turinčiomis tiesioginių sąsajų su Rusijos karine pramone ir karinėmis žinybomis? Taip pat teiraujamasi, ar bus tiriama ir viešai paskelbta, dėl kokių priežasčių įmonėje taip plačiai buvo taikomos vidaus sandorių procedūros ir ar po jais nebuvo slepiami korupciniai sandoriai bei susitarimai?

Ne mažiau rezonansinė žinia, kad iš FNTT atliekamo tyrimo aiškėja, jog verslo įmonės, turėjusios pelningų sandorių su AB „Lietuvos geležinkeliai“, atsiskaitymus vykdydavo per ofšorines kompanijas, o išgrynintos lėšos būdavo galimai skiriamos AB „Lietuvos geležinkeliai“ vadovybei. Kas galėtų paneigti, jog skubus ilgamečio bendrovės generalinio direktoriaus Stasio Dailydkos atsistatydinimas galėjo būti nulemtas to, kad teisėsaugos pradėtame tyrime ėmė aiškėti informacija, jog lėšos iš ofšorinių bendrovių pasiekdavo patį S. Dailydką, jo šeimą ar artimiausią aplinką. Tiek politikams, tiek ir visuomenei kyla pagrįstų klausimų, kiek daugiau asmenų bendrovės vadovybėje galėjo gauti lėšas iš tokių ofšorinių šaltinių ir kiek ilgai tokia schema veikė?

„Situacija AB „Lietuvos geležinkeliai“ nepateisinama ir antikorupciniu požiūriu. Tiek FNTT tyrimo informacija, tiek ir Viešųjų pirkimų tarnybos duomenys apie vadovams artimų asmenų valdomų įmonių laimimus konkursus, kuriuos skelbdavo „Lietuvos geležinkeliai“, kelia pagrįstų įtarimų, kad tam tikri asmenys turėjo asmeninės naudos ir galimai lobo iš valstybės įmonės. Tokią situaciją galima tiesiai šviesiai pavadinti grobstymu iš valstybės“, – teigia Seimo Antikorupcijos komisijos narė konservatorė Agnė Bilotaitė.

Opozicijai pro akis nepraslydo ir faktai, jog įmonei skirstant paramą ir labdarą galimai buvo pažeisti valstybės valdomų bendrovių depolitizavimo principai. Paklausime Ministrui Pirmininkui teiraujamasi, ar tai, kad įmonė ypač dosniai dalindavo paramą tuose rajonuose, kuriuose balotiravosi žinomi vienos ankstesnėje valdančiojoje koalicijoje buvusios partijos atstovai, nereiškia, kad viešieji resursai per šią įmonę buvo naudojami atskirų politikų ar partijų rinkiminių kampanijų tikslų vykdymui?

Informacijos šaltinis – tsajunga.lt portalas.

2016.12.22; 06:26

Trumposios naujienos

Finansinių nusikaltimų tyrimo taryba (FNTT) tęsia ikiteisminį tyrimą, susijusį su akcinės bendrovės „Lietuvos geležinkeliai” ir su ja susijusių bendrovių vykdytais sandoriais. Vakar „Lietuvos geležinkelių” centrinėje būstinėje Vilniuje ir kitur atliktos kratos – 2016 m. sausio 20 d. FNTT pradėto ikiteisminio tyrimo dalis.

FNTT pareigūnai atliko būtinus procesinius veiksmus tyrime dėl galimų nusikalstamų veikų, kurios susijusios su bendrovės dukterinėmis įmonėmis, jų sudarytais sandoriais, galimu mokestiniu sukčiavimu stambiu mastu, dokumentų klastojimu ir apgaulingu buhalterinės apskaitos tvarkymu.

Sulaikyti 3 fiziniai asmenys, atliktos kratos 4 bendrovėse, įtariamųjų gyvenamuosiuose namuose, automobiliuose, pagalbinėse patalpose.

Tyrimą FNTT pradėjo gavusi pranešimą apie dviejų Lietuvoje registruotų įmonių galimai neteisėtas veikas, susijusias su tarptautiniu pinigų plovimu panaudojant Jungtinėje Karalystėje ir Belize registruotų ofšorinių kompanijų bankų sąskaitas, atidarytas Latvijos banke.

FNTT, vykdydama ikiteisminį tyrimą bendradarbiauja su Latvijos ir kitomis užsienio teisėsaugos institucijomis.

Informacijos šaltinis – Finansinių nusikaltimų tarnyba (FNTT).

2016.12.15; 00:15

Trumposios naujienos

Po daugiau nei trejus metus trukusio sudėtingo nagrinėjimo, Vilniaus apygardos teismas kaltais pripažino 9-ių asmenų grupuotę, kuri vos per vienerius metus sugebėjo nuslėpti tarptautinių ir vietinių gėlių prekybos sandorių už daugiau kaip 6 milijonus litų (beveik 2 milijonus eurų). 

Gėlių žiedai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Gėlių žiedai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Nusikalstamos veikos organizatoriai ir vykdytojai buvo pripažinti kaltais dėl sunkių finansinių nusikaltimų prieš valstybę, t. y. didelės vertės sukčiavimo (LR BK 182 str.), apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo (LR BK 222 str.) ir dokumentų klastojimo (LR BK 300 str.).

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos pareigūnų surinkti duomenys padėjo įrodyti, kad kaltinamieji buvo sukūrę itin sudėtingą apgaulės tarptautinėje prekyboje mechanizmą.

Pirkdami gėles iš Nyderlandų Karalystės aukcionų su PVM sąskaitomis faktūromis, dalį gėlių didmeninėje Lietuvos rinkoje jie parduodavo neišrašydami privalomų apskaitos dokumentų – PVM sąskaitų faktūrų arba kasos aparato kvitų, nefiksuodami visų gautų pajamų.

Tokiu būdu kaltinamieji išvengė didelės vertės turtinės prievolės – į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą mokėtino PVM.

Nusikalstamame voratinklyje aštuoni įmonės vadybininkai dalyvavo vadovaujant įmonės direktoriui – jis pripažintas nusikalstamos veikos organizatoriumi, o vadybininkai pripažinti bendrininkais – vykdytojais. Nė vienas jų neišvengė baudžiamosios atsakomybės.

Tyrimui vadovavusio ir valstybinio kaltinimą palaikiusio Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros prokuroro Vytauto Kukaičio teigimu, šis teismo sprendimas yra ypatingai reikšmingas valstybės atžvilgiu sukčiaujantiems verslininkams bei įmonių darbuotojams. Teismas nusprendė, kad visi įmonės darbuotojai yra nusikaltimo dalyviai, nes laisva valia bei suprasdami ką daro, vykdė neteisėtus vadovo nurodymus ir tokiais savo veiksmais (imituodami sąskaitų – faktūrų judėjimą, slėpdami pinigines lėšas, jas naudodami tarptautiniams pirkimams) prisidėjo prie organizuotos grupės veiklos. 

Sodo gėlės. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Sodo gėlės. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Per 9-ių įmonės darbuotojų rankas vos per vienerius metus perėjo didelės grynųjų pinigų sumos – viso 6 mln. 216 tūkst. litų (apie 1 mln. 800 tūkst. eurų).

Užčiuopti apgaulės mechanizmą sugebėjo itin profesionalų tyrimą atlikę Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos pareigūnai. Laiku pradėję sekti tarptautinius atsiskaitymus, dalyvavimą aukcionuose, FNTT pareigūnai aptiko sudėtingas dvigubos buhalterijos kompiuterines programas, paslėptus serverius, sekė įtariamuosius, stebėjo jų bendravimą, grynųjų pinigų operacijas, apgaulingą deklaravimo sistemą.

Įvertinęs įvykdytas nusikalstamas veikas teismas ir įmonės direktoriui, ir visiems vadybininkams be išimties skyrė laisvės atėmimo bausmes. Veikos organizatorius nuteistas 3 metams laisvės atėmimo, veikos vykdytojai iki 2 metų laisvės atėmimo bausmėmis su bausmės vykdymo atidėjimu iki 3 metų. Valstybės naudai iš visų asmenų solidariai priteistas valstybei mokėtinas PVM – 634 448 litų (183 748,84 EUR), o įmonė likviduota.

Šis nuosprendis gali būti skundžiamas Lietuvos aukščiausiajam teismui.

Informacijos šaltinis – Lietuvos Generalinė prokuratūra.

2016.11.11; 04:36

Trumposios naujienos

Buvusiai Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) tyrėjai Ramunei Šlaičiūnienei, jos sutuoktiniui buvusiam Lukiškių kalėjimo direktoriaus pavaduotojui Viliui Šlaičiūnui ir buvusiam Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriaus policininkui Algirdui Jančiauskui nepavyko išvengti bausmės už padarytus korupcinius nusikaltimus.

Vakar Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) atmetė nuteistųjų kasacinius skundus ir paliko galioti 2014 m. birželio 26 d. Vilniaus apygardos teismo apkaltinamąjį nuosprendį. Buvusi FNTT tyrėja buvo pripažinta kalta ir nuteista dėl piktnaudžiavimo tarnyba, jai skirta beveik 22 500 eurų dydžio bauda.

Buvęs Lukiškių kalėjimo direktoriaus pavaduotojas pripažintas kaltu ir nuteistas dėl prekybos poveikiu, jam teismas skyrė beveik 12 900 eurų dydžio baudą.

Buvęs Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriaus policininkas pripažintas kaltu dėl prekybos poveikiu, jam skirta didesnė nei 15 000 eurų dydžio bauda.

Ikiteisminį tyrimą atlikę Specialiųjų tyrimų tarnybos Vilniaus valdybos pareigūnai nustatė, kad nuteistieji Vilius Šlaičiūnas ir Algirdas Jančiauskas reikalavo iš V. V. 20 tūkst. litų kyšio ir per du kartus priėmė reikalauto kyšio dalį (10 tūkst. litų) už tai, kad būtų priimtas palankus sprendimas FNTT tyrėjos Ramunės Šlaičiūnienės atliekamame ikiteisminiame tyrime dėl V. V. sugyventinės.

LAT teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Slaptai.lt nuotraukoje: Specialiųjų tyrimų tarnybos būstinė Vilniuje.

Informacijos šaltinis – Specialiųjų tyrimų tarnyba.

2016.10.11; 10:47

Trumposios naujienos

Vilniaus apygardos prokuratūra vadovauja ir organizuoja ikiteisminį tyrimą dėl didelės vertės vienai kredito unijai priklausančio turto pasisavinimo. Amerikos doleriai

Apie įtartą nusikalstamą veiką Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai pranešė Lietuvos banko Priežiūros tarnyba.

Tarnybos rašte nurodyta, kad atliekant tikslinį neplaninį šios kredito unijos inspektavimą, buvo pastebėtos abejones keliančios finansinės operacijos bei kiti teisės aktų pažeidimai.

Įvertinusi pateiktus duomenis Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba pradėjo ikiteisminį tyrimą pagal Baudžiamojo kodekso 183 str. „Turto pasisavinimas“ 2 d.

Pradiniais tyrimo duomenimis, iš kredito unijos galimai buvo pasisavintas 2,7 mln. Eur vertės turtas.

Vakar FNTT pareigūnai atliko kratas šios kredito unijos apskaitą tvarkančios įmonės atstovės namuose bei vieno iš unijos vadovų namuose bei transporto priemonėje. Šis asmuo buvo laikinai sulaikytas, jam pareikšti įtarimai dėl didelės vertės svetimo turto pasisavinimo. 

Lietuvos banko valdyba, įvertinusi inspektavimo metu išaiškintus pažeidimus šioje kredito unijoje, yra apribojusi jos veiklą ir skyrusi laikinąjį administratorių. 

Vadovauti šiam ikiteisminiam tyrimui pavesta Vilniaus apygardos prokuratūros 3-ajam baudžiamojo persekiojimo skyriui, tyrimą atlieka Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba.

Asmuo, pasisavinęs jam patikėtą ar jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą gali būti baudžiamas laisvės atėmimu iki dešimties metų.

Informacijos šaltinis – Lietuvos generalinė prokuratūra.

2016.07.28; 05:42

Aktualijos

Buvusiai Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) tyrėjai Ramunei Šlaičiūnienei, jos sutuoktiniui, buvusiam Lukiškių kalėjimo direktoriaus pavaduotojui Viliui Šlaičiūnui ir buvusiam Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriaus policininkui Algirdui Jančiauskui nepavyko išvengti bausmės už padarytus korupcinius nusikaltimus.

Continue reading „STT: Už piktnaudžiavimą ir prekybą poveikiu bausmių išvengti nepavyko” →

Politinės intrigos

Iš tiesų – nenoriu. Bet Lietuvoje – didelis politikų ir politologų ministeriškas triukšmas.

Prezidentė atsisakė paskirti prieš tai su ja Ministro pirmininko nesuderintos kandidatūros į Švietimo ir kultūros ministro postą. Taip pasielgė gavusi STT pažymą apie tai, kaip kandidatas supranta politinę etiką, o gal ir ką nors daugiau.

Su pažyma susipažino ir Ministras pirmininkas. Jo nuomone, pažymoje nėra nieko tokio, kas ministrui trukdytų eiti pareigas.

Continue reading „Noriu būti ministru” →

Aktualijos

Demaskuota grupė, kuri, kaip įtariama, į valstybės biudžetą nesumokėjo 11 mln. litų PVM ir akcizo mokesčio.

Kauno apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorai kartu su FNTT Kauno apygardos valdybos pareigūnais, atlikdami ikiteisminį tyrimą dėl sukčiavimo, apgaulingos apskaitos tvarkymo, neteisėto disponavimo akcizais apmokestinamomis prekėmis, demaskavo organizuotą grupę, susidedančią iš septynių asmenų.

Continue reading „Kauno teisėsaugininkai išaiškino organizuotą sukčiautojų grupę” →

Aktualijos

Organizuotos grupės nariai siekė apgauti lošimo namus

Šiaulių apygardos prokuratūros prokurorai teismui perdavė baudžiamąją bylą, kurioje šeši organizuotos grupės nariai ir asmuo, nepriskiriamas organizuotai grupei, kaltinami kortų žaidimų metu apgaule įgiję lošimo bendrovei priklausantį didelės vertės turtą.

Šiaulių apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro A. Karpalovo teigimu, tyrimo metu surinkta pakankamai duomenų, įrodančių, kad šeši organizuotos grupės, kurią sudarė lošimo namų lankytojai ir du lošimo namuose dirbę krupje, nariai, padedant dar vienai lošimo namų darbuotojai, būdami iš anksto susitarę ir panaudodami apgaulę, kortų dalijimo metu neteisėtai iš lošimų bendrovės įgijo daugiau kaip 110 tūkstančių litų.

Continue reading „Lietuvos prokuratūra informuoja: bandė apgauti lošimo namus, sukčiavo konkursuose, pagrobė bažnyčios varpą…” →

Politinės intrigos

„A.Stancikienė: prezidentė mus valdo tokiu principu, kuriuo mus valdė okupacinė Rusija“, „Prezidentė įsismagino – valosi kojas į teismus“, „P.Urbšys: prezidentė privalo paaiškinti VSD savivalę“, „Z. Vaišvila: D. Grybauskaitė eina ne tas pareigas“ – tai tik kelios antraštės, kuriomis nusprendžiau pradėti šią įžvalgą, kad niekam nekiltų klausimas, ar prezidentę kas nors puola. Atsakymas akivaizdus: taip, ir net labai nuoširdžiai.

Žinoma, galima daryti prielaidą, kad pareiškimu, jog Dalios Grybauskaitės prezidentavimo principai tolygūs Rusijos okupacinės valdžios taikytiems principams, Seimo narė Aurelija Stancikienė tik demonstruoja savo juodojo humoro potencialą. Vis dėlto realistiškesnis paaiškinimas būtų toks: žiniasklaidą valdančios verslo grupės, arba oligarchai, nusprendė D. Grybauskaitei parodyti raudonąją kortelę, todėl visiems, kurie nori nemokamai pasireklamuoti verbaliniu būdu įspirdami prezidentei, suteikiama galimybė pasinaudoti visokeriopa šlėktų valdomų žiniasklaidos priemonių pagalba.

Continue reading „Prezidentė – XXI a. šlėktų taikinyje” →

Politinės intrigos

"Lietuviai jau įsitikino: Lietuva gali atkurti savo valstybingumą, tačiau nepajėgia jo išlaikyti Visuotiniame Konflikte, kurio įtampą palaiko didžiųjų valstybių Drakonai, vadovaudamiesi džiunglių įstatymu: kas stipresnis, tas teisus".

Ši citata – iš rašytojo Petro Dirgėlos dar 1990-aisiais išleistos esė "Tranų pasaulyje". Kad ir sutilpęs į nedidelę, nė šimto puslapių neturinčią knygelę, šis veikalas kupinas pranašiškų pastebėjimų, gilių įžvalgų. Deja, mes nesame tobuli, ir tai, kas iš tiesų vertinga, – nebūtinai sulaukia mūsų dėmesio. Toks likimas ištiko ir esė "Tranų pasaulyje", nors tiems, kurie jį perskaitė atidžiai, drįstu manyti, dabar lengviau susigaudyti politinėse intrigose.

Po nepriklausomybės atkūrimo prabėgus daugiau nei dviems dešimtmečiams tarsi pradedame suvokti žodžių "nesugebame išsaugoti atkurto valstybingumo" prasmę. Tačiau dabar jau suvokdami, jog nepriklausomybės išsaugojimas kartais net sudėtingesnis veiksmas nei jos atkūrimas, vis tik nežinome atsakymo į pagrindinį klausimą – kodėl griūna mūsų valstybingumo pamatai.

Continue reading „Apie tai, kodėl nepajėgiame išsaugoti valstybingumo” →

Aktualijos

Klaipėdos apygrados prokuratūra pareiškia, jog nesutinka su pastaruoju metu viešojoje erdvėje eskaluojamomis mintimis, kad tiriant ekonominio – finansinio pobūdžio bylas taikomos galimai neadekvačios baudžiamojo proceso priemonės ir būdai.

Pritardami tam, kad baudžiamoji atsakomybė yra paskutinė priemonė užtikrinant įstatymų laikymąsi, bei tam, kad labiausiai skatintina yra teisės aiškinimo ir švietimo, teisės pažeidimų užkardymo veikla, kartu pažymime, kad gavus duomenų apie padarytą nusikalstamą veiką ikiteisminis tyrimas privalo būti pradėtas.

Atkreiptinas dėmesys, kad šiuo metu atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl galimai apgaulingos buhalterijos tvarkymo ir didelės vertės sukčiavimo vienoje iš Klaipėdos įmonių nėra pirmasis.

2008 m. FNTT Tauragės apskrities pareigūnai tos pačios bendrovės atžvilgiu nutraukė ikiteisminį tyrimą, vienam iš jos vadovų susitaikius su Valstybine mokesčių inspekcija. Tyrimo metu buvo nustatyti apgaulingos buhalterijos tvarkymo ir sukčiavimo faktai, įmonės vadovas pripažino neskaidrios buhalterijos bendrovėje egzistavimą ir atlygino valstybei padarytą žalą. Tačiau šių metų pradžioje ir Valstybinės mokesčių inspekcijos, ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos pareigūnai minėtoje bendrovėje vėl nustatė mokestinius neatitikimus, kurių vienas kvalifikuojamas kaip sunkus nusikaltimas.

Continue reading „Klaipėdos apygardos prokuratūros pozicija” →

Advokatų tribūna

Vasario 21-ąją Seime buvo surengta svarbi ir aktuali apskritojo stalo diskusija "Piktnaudžiavimas, lengvabūdiškumas ar normali praktika: ar tikrai asmenys suimami tik tada, kai būtina?"

Šią diskusiją organizavo Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas, Lietuvos apeliacinis teismas ir Lietuvos advokatūra.

Diskusijos dalyviai beveik vieningai sutarė, kad Lietuvoje griežčiausios kardomosios priemonės –­ suėmimo  – klausimai  reglamentuojami pakankamai gerai, tačiau ydingas pats jų taikymas.

Anot daugelio diskusijoje dalyvavusių asmenų, Lietuvos prokurorai itin dažnai prašo suimti nusikaltimais įtariamus asmenis, o teismai pernelyg lengvai patenkina šiuos prašymus.

Slaptai.lt pateikia interviu su apskritojo stalo diskusijoje dalyvavusiu Mykolo Romerio universiteto Teisės fakulteto Baudžiamosios teisės ir proceso instituto direktoriumi, prof. dr. Raimundu JURKA. Su teisininku Raimundu Jurka kalbasi Slaptai.lt žurnalistas Gintaras Visockas.

Continue reading „“Ne visuomet pagrįstai taikomos griežčiausios kardomiosios priemonės”” →

finansiniai_nusikaltimai
Aktualijos

Generalinė prokuratūra su Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba (FNTT) atlieka savrbų ikiteisminį tyrimą.

Ikiteisminis tyrimas – dėl galimai neteisėto didelės vertės paskolų gavimo iš keturių Lietuvoje veikiančių kredito unijų, taip pat galimo šių kredito unijų turto iššvaistymo, disponavimo tokiu būdu nusikalstamai įgytu turtu, kai kurių įmonių neteisėtos veiklos ir dokumentų klastojimo (LR BK 182 str. 2 d., 184 str. 2 d., 203 str. 2 d., 300 str. 1, 2 d., 216 str. 1 d.).

Continue reading „Atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl „Nacionalinės kredito unijos“ galimai neteisėtos veiklos” →