Po ilgos ligos mirė britų lenktynininkas seras Stirlingas Mossas, jam buvo 90 metų, praneša naujienų agentūra dpa.
 
S. Mossas laikomas vienu universaliausių lenktynininkų per visą motosporto istoriją ir vienu geriausių „Formulės 1“ lenktynininkų pirmaisiais čempionato dešimtmečiais, nors jam ir nepavyko tapti „Formulės 1“ pasaulio čempionu.
 
Jis keturis kartus liko antras ir tris kartus – trečias. 1951-1961 m. jis laimėjo 16 iš 66 F-1 lenktynių.
 
S. Mossas džiaugėsi pergalėmis ir kitose varžybose, iš viso 212 kartų finišuodamas pirmas.
 
Iš profesionalų lenktynių sporto jis pasitraukė po to, kai 1962 m. jo automobilis išlėkė iš trasos, o po avarijos jis mėnesį buvo ištiktas komos ir 6 mėnesius iš dalies paralyžiuotas.
 
Užbaigęs profesionalaus sportininko karjerą, S. Mossas užsiėmė nekilnojamojo turto verslu ir lenktyniavo istorinių automobilių ir legendų renginiuose, kol jam suėjo 81 metai.
 
2000 m. jis buvo įšventintas į riterius, o 2006 m. Tarptautinė automobilių federacija FIA jį apdovanojo aukso medaliu už indėlį į motosportą.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.04.12; 20:00

Belgijos policija. EPA – ELTA nuotr.

Naktį į sekmadienį Belgijos Spa mieste buvo nužudytas policijos pareigūnas. Nusikaltimas įvyko netoli tos vietos, kur šį savaitgalį vyksta „Formulės – 1“ Belgijos didžiojo prizo lenktynės, sekmadienį informavo šalies žiniasklaida.

Pareigūnas buvo nušautas apie 2 val. vietos (3 val. Lietuvos) laiku atlikdamas patikrinimą kelyje, pranešė naujienų agentūra „Belga“. Kartu su žuvusiu pareigūnu buvo jo kolega, jis nenukentėjo.

Skelbiama, kad automobilyje, iš kurio šaudyta, buvo trys asmenys. Policija šiuo metu ieško įtariamųjų.

Pranešama, kad incidentas įvyko, kai pareigūnai reagavo į skambutį apie Spa mieste kilusį kivirčą.

38-erių metų policininkas – pirmasis darbo metu žuvęs Belgijos pareigūnas nuo gegužės mėnesio. Tuomet radikalizuotas vyriškis Lježo mieste nušovė dvi policininkes.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.08.27; 14:29

Lenktynės Azerbaidžano sostinėje Baku. Trendagency.az nuotr.

Balandžio 27-29 dienomis Azerbaidžano sostinėje Baku vyksta pasaulio automobilių lenktynių čempionato „Formulė-1“ ketvirtasis etapas – „Azerbaijan Grand Prix“. Geriausi pasaulio lenktynininkai čia renkasi jau treti metai. Azerbaidžaniečių ir jų svečių taip pat laukia pasaulinių estrados „žvaigždžių“ koncertai, spektakliai ir kitokios pramogos.

„Karališkųjų lenktynių“ nacionaliniai ypatumai

Žinovai visaip kalba apie Formulę-1“– kad jų savininkai težiūri pelno sau ir kad F 1 „aukso amžius“ (praėjusio amžiaus paskutinieji du dešimtmečiai) gal jau praėjęs. Iš tikrųjų – iki 2017 metų, kai„Formulė-1“ atiteko JAV kompanijai „Liberty Media“, 35 metus F1 vadovavęs Bernardas Eklstonas šalims-lenktynių rengėjoms neleisdavo pernelyg užsidirbti – pajamos iš TV transliacijų, reklamos ir kita plaukė į „legendinio Bernio“ valdomą FOM, o partneriai tenkindavosi daugiausia iš bilietų pardavimo gautais pinigais. Šiemet „Formulės-1“ čempionate numatyta surengti 21 lenktynes, vienas iš etapų po 10 metų pertraukos vėl vyks Prancūzijoje, sugrįš jos ir į Vokietiją, o štai į Malaiziją, kur F1 kasmet svečiuodavosi nuo 1999 metų, lenktynininkai jau neužsuks: išlaidų daug, o žiūrovų mažėja, ir šalies valdžia nusprendė su jais atsisveikinti.

Pirmo didelio svečių antplūdžio Baku sulaukė 2012 metų pavasarį, kai Azerbaidžano sostinėje vyko „Eurovizijos“ dainų konkurso finalas. Tam buvo pastatyti „Krištolo rūmai“ su 20 tūkstančių žiūrovų vietų. 2013 metais kompanija „Baku City Circuit“ kreipėsi į šalies vyriausybę su pasiūlymu surengti Baku mieste „Formulės-1“ varžybas ir sulaukė pritarimo. Kaip žinome, Azerbaidžaną pastatė ant kojų nafta, tačiau jos kainoms kritus imta svarstyti ir kitos galimybės papildyti šalies biudžetą. „Formulė-1“ pasirodė tinkama grandis turizmo plėtroje. Juk geriausius pasaulio lenktynininkus lydi daugiatūkstantinės aistruolių vilkstinės ir jie nepraleidžia progos artimiau susipažinti su naujomis šalimis ir miestais, įsitraukusiais į „Formulės-1“ orbitą. Iš patirties žinoma, kad apie 40 proc. bilietų į šias lenktynes įsigyjančių žmonių sudaro užsieniečiai – taigi turistai.

Galima sakyti, „Azerbaijan Grand Prix“ tapo ir valstybės ekonominiu projektu: būsimoje trasoje reikėjo pakloti aukštus F1 reikalavimus atitinkančią dangą, o tai paskatino sutvarkyti ir požeminę gatvių dalį. „Žinoma, mums nepavyks tuoj pat susigrąžinti išleistų pinigų, – kalba „Azerbaijan Grand Prix“organizacinio komiteto pirmininkas, jaunimo ir sporto reikalų ministras Azadas Ragimovas. – Tačiau ateityje mums nereikės remontuoti tiek gatvių ir pirkti įrenginių – tiesiog paimsime iš saugyklų ir sumontuosime. Tikiuosi, sulauksime ir pelno.“ Lenktynės Baku tikrai bus rengiamos iki 2021 metų, o po to sutartį bus galima pratęsti dar penkeriems metams.

Parodyti pasauliui „Ugnies šalį“

Daugelis lenktynininkų dalyvavimą „Formulės-1“ čempionate tebelaiko savo sportinės karjeros viršūne. Tik du sporto renginiai – Vasaros olimpinės žaidynės ir Pasaulio futbolo čempionatas – sutraukia daugiau žiūrovų nei F1. Tačiau tiedu renginiai vyksta kas ketveri metai, o „Formulė-1“ – kasmet ir vieną šių lenktynių etapą nuo kito gali skirti tik viena savaitė. „Forbes“ duomenimis, F1 stebi nuo 450 milijonų iki 600 milijonų žiūrovų.

Pirmosios F1 lenktynės Baku mieste įvyko 2016-ųjų vasarą, jas stebėjo daugiau kaip 25 tūkstančiai žiūrovų iš 47 valstybių. Iš bilietų pardavimo uždirbta 4 milijonai manatų (tuo meto valiutų kursu – apytikriai 2,9 milijono dolerių), o lenktynėms surengti išleista 100 milijonų manatų (maždaug 62 milijonai dolerių). Tačiau nedera pamiršti, aiškina „Azerbaijan Grand Prix“ etapo rengiančios kompanijos „Baku City Circuit“ (BCC) marketingo ir PR padalinio direktorė Nigiar Arpadaraji, kad šalis, „Formulės-1“ lenktynių rengėja, gauna tiesiogines pajamas (iš tų pačių bilietų) ir netiesiogines, ir šios yra didesnės. Tai dividendai, kurių sulaukiama iš šalies ir jos sostinės vardų kartojimo tris dienas trunkančiose pasaulinių TV kompanijų transliacijose ir daugybėje žiniasklaidos pranešimų apie pasirengimą Baku etapui ir pačią lenktynių eigą.

Azerbaidžano sostinė Baku. Gintaro Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

„Tik įsivaizduokite, – sako Nigiar, – sekmadieniais pusė milijardo žmonių pasaulyje dviem valandoms įsitaiso prieš televizorius ir stebi „Formulės-1“ lenktynes.“ Nesunku numanyti, ką turi galvoje PR specialistė: lenktynininkai  suka ratą po rato, o pro šalį šmėkščioja vis tos pačios „dekoracijos“.

Dabar „Formulės-1“ čempionatą sudaro 21 etapas ir tik trys iš jų vyksta ne tam specialiai skirtuose žiedinėse trasose, o tiesiog miesto gatvėse – Monte Karle, Singapūre ir Baku. Daugelį F1 trasų projektavo architektas Hermanas Tilkė, taip pat ir Azerbaidžano sostinėje. Vieni Žiedai“ labiau nusisekė, kiti – ne taip, o apie „Baku City Circuit“ architektas pasakė štai ką: „Tai – greičiausia iš visų miesto ribose esančių trasų, ji driekiasi apie istorinį centrą su jo nepakartojama atmosfera, kurias pajus aistruoliai tribūnose ir prie televizijos ekranų.“ „Baku City Circuit“ automobiliai rodosi garsiausių miesto pastatų (Vyriausybės rūmai, „Liepsnojantys bokštai“ – dangoraižiai) fone, skrieja krantine (matyti Kaspijos jūra), suka pro Tvirtovę (senamiestį su UNESCO pasauliniu paveldu pripažintais architektūros paminklais). Tvirtovės sienas žiūrovai tikrai įsidėmės, nes tai trasos ruožas, kur lenktynininkai turės vairuoti itin atsargiai, nors tiesiosiose jie gali skrieti didesniu kaip 340 km per valandą greičiu.

Vienuolikos lenktynėse dalyvaujančių komandų („arklidžių“) stovykla apsistos pagrindinėje miesto Laisvės aikštėje, įspūdingų Vyriausybės rūmų, viešbučių „Apšeron“ ir „Hilton“ kaimynystėje. Nuo čia iki senamiesčio – viso labo pusantro kilometro. Senojoje miesto dalyje (plotas – 221 tūkstančio kv. metrų) turistų laukia daugiau kaip 30 architektūros paminklų: daugiausia 14 – 17 amžiaus. Senesnės kartos žmonės kai kurias gatveles matė sovietiniuose filmuose (daugeliui ypač įstrigo „Briliantinė ranka“). Senojoje miesto dalyje F1 trasa drieksis ir grindiniu, kuris taip pat laikomas istoriniu. Lenktynininkams neteks jo išbandyti – lenktynių metui jis užklotas tam tinkama danga, kuri varžyboms pasibaigus nuims. Pralenkiantys bolidai nedrebins ir atitinkamai metalu sukaustytų Tvirtovės sienų.

Klasikai ir šių dienų dievaičiai

„Azerbaidžane trečią kartą vyksiančios „Formulės-1“ lenktynės yra didelis ir svarbus įvykis ir šalies gyvenime, ir pasauliniame sporte, puiki galimybė parodyti gausiems svečiams mūsų puikųjį miestą, supažindinti su senąja istorija, tradicijomis ir kultūra“, – kalbėjo žurnalistams Valstybinio muzikinio teatro direktorius Aligismetas Lalajevas. Jis pakvietė F1 aistruolius ir visus savaitgalį miesto centre būsiančius į spektaklius, sukurtus pagal Azerbaidžano šio žanro klasikų kūrinius.

Azerbaidžano negalima vadinti kraštu, kur žmonės savo gyvenimo neįsivaizduoja be automobilio ir kur laukia nesulaukia „Formulės-1“. Nėra Azerbaidžane ir labai garsių lenktynininkų, kurių paraginti plauktų aistruoliai. Pastarųjų F1 startų išvakarėse greta Vandens sporto rūmų pradėjo veikti kartingo sporto centras, kuriame pilotavimo kursus galima lankyti sulaukus septynerių. Nežinia, kada Azerbaidžane išaugs pasaulinio lygio lenktynininkai.

Kai Baku dabar sako, kad praėjusiais metais „F1 savaitgalio“ reginiuose apsilankė 71 tūkstantis žmonių, jie nori pabrėžti žiūrovus čia atėjus ne vien dėl lenktynių. „Azerbaijan Grand Prix“ propaguotojai nutarė sekti Singapūro pavyzdžiu: ten ir vietiniai, ir atvykėliai masinami ir pratinami prie „karališkųjų lenktynių“ įvairiausiomis pramogomis. Praėjusiais metais kartu su lenktynėmis ten įvyko 300 įvairiausių renginių, pradedant pasaulinių estrados garsenybių koncertais, su nacionalinių valgių ragavimu, vakarėliais ir kita… „Singapore Grand Prix“ – tiesiog nacionalinė šventė!

Azerbaidžano sostinė Baku. Senoji gynybinė siena. Gintaro Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Todėl ir Baku siūlo papildomai „įdomią pramoginę programą ir pasaulinių žvaigždžių koncertus“. Iš pastarųjų šį savaitgalį Azerbaidžano sostinės gyventojams ir miesto svečiams koncertuoja visame pasaulyje žinomi atlikėjai: grupė „Jamiroquai“, dainininkės Kristina Aligera ir Dua Lipa. Britų dainininkė vainikuos „pasaulinių žvaigždžių“ pasirodymą, jai suteikta kaip tik „Crystal Hall“ scena. „Azerbaijan Grand Prix“ bilietas atveria duris ir į „papildomas pramogas“.

Pinigai pinigais, o ką sako „Twitter“?

„Formulės-1“ lenktynių Baku gatvėmis išvakarėse BCC pranešė, kad „parduoti beveik visi bilietai“ (gal esama duoklės ir promotion). Juos pirko 68 šalyse (daugiausia Rusijoje, Monake, Didžiojoje Britanijoje, Ukrainoje, Austrijoje, Gruzijoje, Nyderlanduose, Turkijoje, Jungtiniuose Arabų Emyratuose ir Jungtinėse Valstijose). Užsieniečiams tenka 45% visų  parduotų bilietų. Tačiau iš jų uždirbta, suprantama, daugiausia, nes Azerbaidžano piliečiai ir visi gyvenantys šalyje juos pirko su nuolaida ir ne visi – brangiausius. Trokštantys išvysti, kas dedasi „F1 Village“ Laisvės aikštėje, paklojo tikrai apvalią sumą, tačiau kitiems užtenka galimybės už prieinamą kainą pakliūti į „zoną“, atklysti į parką ir stebėti lenktynes dideliame ekrane, girdint bolidų kaukimą ir užkandžiaujant-gurkšnojant.

Nemažai Baku gyventojų ir patys uždirbo, nuomodami svečiams savo būsto balkonus, iš kurių matyti „Baku City Circuit“. Apie viešbučių savininkus nėra ko ir kalbėti. Lenktynių išvakarėse pranešta, kad miesto centre viešbučiai „artipilniai“. Tačiau uždirbs ne tik viešbučių ir restoranų laikytojai, tačiau ir vadinamieji smulkūs ir vidutiniai prekybininkai su visokių paslaugų teikėjais. Esama ir murmančių: gatves užkardė, triukšmas. Kiti skaičiuoja ne vien pinigus: atvyko apie 400 žurnalistų, jie parašys apie miestą ir šalį. Kiek kartų „Azerbaijan GP“ šmėkštelėjo „Twitter‘yje“? 10 milijonų kartų.

Nutilus F1 bolidų kauksmui ir pagerbus šios dienos lenktynių nugalėtojus, girdėti balsų „Formulę-1“ ateityje keisiantis. Ką reiškia padaryti lenktynes lengviau suvokiamas žiūrovams, tegul aiškinasi žinovai. Tačiau naujieji savininkai, girdėti, mojasi plėsti lenktynių geografiją (įtraukti į orbitą daugiau šalių ir miestų, o gal žemynų) ir atjauninti auditoriją (pritraukti daugiau jaunimo su jų visais tinklais).  Baku, regisi jau žengia šia kryptimi.

2018.04.27; 16:00

Sporto bendruomenės akys gegužės 12 dieną vėl krypsta į Azerbaidžaną. Dešimčiai dienų sostinė Baku taps Islamo solidarumo žaidynių miestu. Tai didelis ir brangus sporto renginys, kokių per paskutinius kelerius metus šalyje prie Kaspijos netrūko. 

Islamo solidarumo žaidynės – Azerbaidžane

Tokia kryptis rodo, kad per sportą ir kultūrą Azerbaidžanas nori parodyti savo valstybę visam pasauliui.

Grandiozinių renginių maratonas prie Kaspijos

Islamo solidarumo žaidynės bus tikrai nemažas sporto renginys. Jose ketina dalyvauti per 3500 atletų iš 57 pasaulio šalių. Sportininkai varžysis dvidešimtyje rungčių ir šakų, tokių kaip futbolas, boksas, dziudo, karate, gimnastika, krepšinis, plaukimas, stalo tenisas, tenisas ir kitos. Tam prireiks stadiono, nemažai salių ir tinkamai pritaikytų patalpų, ką Azerbaidžanas jau turi.

2015 m. tame pačiame Baku vyko kitas ne mažiau grandiozinis sporto renginys – Europos žaidynės su beveik 6000 dalyvių. Atrodytų tokiai nedidelei valstybei (gyventojų nėra ir 10 mln.) surengti du tokio masto renginius yra didelis iššūkis ir to pakaks bent dešimtmečiui. Nieko panašaus, 2017 m. birželį į Baku vėl atvažiuoja „Formulė 1“. Tai vienas brangiausių sporto pasaulio šou, o šių metų Azerbaidžano važiavimai jau bus antras kartas, nes pirmasis „Formulės 1“ etapas tarp senamiesčio gatvių naujai atidarytoje trasoje startavo 2016 m.

Tai dar ne baigtinis didžiųjų sporto ir kultūros renginių sąrašas. 2012 m. pasaulį nustebino ištaigingas ir brangiausiai istorijoje kainavęs Eurovizijos dainų konkursas iš ką tik dažais kvepiančios Baku Crystal Hall arenos, kurioje telpa 23 tūkst. žiūrovų. Ši nedidelė šalis 2020 m. dar ketina surengti keletą UEFA Europos futbolo čempionato mačų, na bet didžioji svajonė yra olimpiada.

Azerbaidžaniečiai darė viską, kad 2020 m. olimpinės vasaros žaidynės būtų surengtos jų šalyje. To nepavykus buvo dedamos pastangos dėl 2024 m. datos, tačiau vėl nesėkmė. Visgi jeigu yra toks noras, tai anksčiau ar vėliau olimpiada Baku įvyks. Aukšti Azerbaidžano sporto pareigūnai sako: „Mes kelsime savo kandidatūrą visuose olimpiniuose svarstymuose“. Vėliau priduria, kad, matyt, dėl olimpiados reikės pastatyti naują oro uostą, du stadionus, o sportininkų kaimelį išplėsti nuo dabartinių 6000 vietų iki 30 tūkst. Tačiau jie neatrodo labai susirūpinę dėl būsimų išlaidų. Ar dideli ir prašmatnūs renginiai brangiai kaštuoja? Taip, labai brangiai.

Nafta mainais į sportą

Kiekvienas toks mega įvykis kaip olimpiada, žaidynės ar Eurovizijos dainų konkursas tampa ne eiliniu iššūkiu ne tik norint suvaldyti finansus, bet ir pažaboti viešuosius pirkimus lydinčią korupciją, piktnaudžiavimą, o dar kaip visada „spaudžia terminai“. Kaskart statant ar organizuojant kažką didelio spauda mirga įvairiomis švaistymo ir aferų istorijomis, kurių sunku išvengti net ir aukščiausius skaidrumo standartus bei patirtį turinčioms senoms demokratijoms Jungtinei Karalystei ar JAV. 

Dauguma šių super renginių buvo suplanuoti dar iki 2014–2015 m. naftos krizės, kai smarkiai atpigo iškastinis kuras, o, kaip žinia, Azerbaidžanas yra naftą eksportuojanti šalis. Iki 2014 m. Azerbaidžanas vis didino gavybą, o kartu augo jos kaina pasaulio rinkose.

Valstybės bendrasis vidaus produktas augo vidutiniškai po 13,5 procentų. Naftos gavyba Azerbaidžane nustelbė visus kitus verslus, buvo daug susikoncentruota į vieną sritį.

Tačiau 2014 m. smukus naftos ir dujų kainoms, sumažėjo ir Azerbaidžano biudžeto įplaukos. Ar tai sustabdė Azerbaidžano norą dėti pinigus į sporto ir kultūros renginius?

Sportas – reklamai

„Pinigų iš to neuždirbsite, bet renginys puikiai tinka šaliai pristatyti ir kainuoja nepalyginti mažiau nei olimpinės žaidynės ar pasaulio futbolo čempionatas“, – pasakoja „Formulės-1“ valdybos narys seras Martinas Sorrellis. Taigi pinigų iš tokių šou neuždirbama, o Azerbaidžanui reikia ir „Formulės 1“, ir futbolo čempionato, ir olimpinių žaidynių.

Viena tokių didelių švenčių atsiradimo priežasčių yra tarptautiniai santykiai. Azerbaidžanas bando gerinti ryšius iš karto visomis kryptimis ir su visomis šalimis. Europiečių džiaugsmui finansavo Europos žaidynes, kurios, apskritai, buvo pirmos tokios. Islamo šalims bus surengtos Islamo solidarumo žaidynės, kurios savo istorijoje yra vos ketvirtosios. Be to, Azerbaidžanas tuo pačiu palaiko draugiškus santykius ir su JAV bei Izraeliu, kurie yra puikūs talkininkai gynybos srityje. Taigi Azerbaidžanas save pristato kaip draugišką ir palankią šalį, daug patikimesnę nei kai kurios kitos…

Pagrindinis tikslas išlaikyti suverenumą

Tarptautinės diplomatijos srityje Azerbaidžanas susiduria ir su sunkumais. Didžiausia tarptautinių reikalų problema išlieka Kalnų Karabachas, o jame smalą verdą Rusija.

Azerbaidžanas deklaruoja, kad pagrindinis jo užsienio reikalų tikslas yra grąžinti Kalnų Karabachą į valstybės sudėtį, o kartu ir dar septynis gretimus rajonus, kuriuos kontroliuoja Armėnija. Neatsitiktinai, Islamo solidarumo žaidynių talismanais pasirinkti du karabachų veislės žirgai, kurie pasak organizatorių, simbolizuoja nacionalines ir tradicines vertybes, pasitikėjimą, drąsą bei nepriklausomybę.

4-osios Islamo solidarumo žaidynės Azerbaidžane

Suprantama, kad Armėnija pati viena vykdyti karinių misijų Kalnų Karabache nebūtų pajėgi, bet ją remia Kremlius, kuris suinteresuotas nespręsti konflikto ir tuo pretekstu aktyviai veikti regione. Rusijos kėslai Pietų Kaukaze neapsiriboja tik Armėnija. Maskvai Pietų Kaukazas yra viena iš prioritetinių krypčių, todėl rusų pastangos veikti visose šalyse tarp Juodosios jūros ir Kaspijos matomos labai gerai. Taigi Azerbaidžano svarbiausias tikslas yra ne tik atgauti Kalnų Karabachą, bet ir išlaikyti suverenumą.

Baku kiek įmanoma palaiko gerus santykius su Maskva, net perka iš jos ginkluotę, tačiau labai gerai supranta, kad Rusija gerus tarpvalstybinius santykius greitai gali sugadinti, jeigu tik jai tai bus naudinga. Svarbiausi azerbaidžaniečių partneriai regione yra turkai, bet jais remtis galima tik iš dalies, ką aiškiai parodė Krymo atvejis. Kryme gyvena didelė totorių bendruomenė, kurie giminingi turkams, kaip ir azerbaidžaniečiai, tačiau kai Kremlius vykdė Krymo aneksiją, visi totorių prašymai Turkiją įsikišti liko neišgirsti. Taigi sportinių renginių diplomatija yra dar vienas bandymas užsitikrinti patikimos ir gerai vertinamos pasaulio šalių partnerės reputaciją.

Valstybės interesai – svarbiausia

Tarptautinės organizacijos ir kitos šalys mato, kad Azerbaidžanas negaili pinigų sporto renginiams. Jos taip pat mato, kad Azerbaidžanas siekia prilygti kitoms turtingoms bei įtakingoms pasaulio valstybėms.

Sportu, kaip ir kitais mega projektais architektūroje, statyboje, energetikoje, gynyboje Baku stojo į vieną gretą su Abu Dabiu, Doha, Rijadu, Šanchajumi, Kvala Lampuru ir kitais sparčiai augančiais miestais, kurie varžosi kas aukščiau, kas ilgiau, kas toliau.

Iki šiol Azerbaidžanui sekėsi. Visi didieji sporto ir kultūros renginiai praėjo sklandžiai. Islamo solidarumo žaidynėse dalyvaus net 57 pasaulio šalys, atvyks ir sunitai, ir šiitai, viso sportininkai iš 4 žemynų. Kartu dalyvaus atletai iš tokių tarpusavyje nesutariančių šalių kaip Saudo Arabija ir Iranas. Pačios žaidynės yra Azerbaidžano labai giriamas renginys, bet pasaulyje gausu ir skeptikų – kodėl atskiras renginys būtent islamo šalims? Ar tai neskatina dar didesnio susiskaldymo, ypač po pasaulį sukrėtusių teroro aktų, kurie skelbiami Alacho vardu? Nigerijoje, kurios pusė visuomenės yra krikščionys, o kita pusė musulmonai, dalyvavimo ar nedalyvavimo žaidynėse klausimas iššaukė daug politinių debatų ir atskirų politikų pasikibirkščiavimo.

Taigi Baku diplomatams buvo nemenkas iššūkis sustyguoti daugybę slenksčių, kad renginys praeitų kuo sklandžiau. 

Slaptai.lt redaktorius Gintaras Visockas, šio komenatro autorius. Slaptai.lt nuotr.

Azerbaidžano vadovai ir politikai rūpinasi, kad žinia apie Islamo solidarumo žaidynes būtų paskleista kuo plačiau ir pasiektų 58 valstybes su 1,3 mlrd. žiūrovų. Azerbaidžaniečiai daro viską, kad per sportą ir kultūrą užsitikrintų patikimo bei solidaus partnerio vardą tiek Rytuose, tiek Vakaruose. Europai tiekia naftą, dujas ir skiria daug dėmesio pramogoms tikėdamiesi, kad už gera bus atsakyta geru.

Tokios pastangos – tai noras parodyti Azerbaidžaną kaip lygų partnerį ir apsaugoti valstybės suverenitetą, pirmiausia, nuo regione interesų turinčios Rusijos.

Omenyje turint visas šias problemas oficialiojo Baku elgesys neatrodo keistas.

2017.05.12; 05:00

Vokiečių žurnalas Bild siūlo šešis variantus sankcijų, kurios iš tikrųjų bus skausmingos Vladimirui Putinui. Antai pradžiai leidinys siūlo atimti iš Putino teisę rengti 2018 metų futbolo pasaulio čempionatą ir Formulės–1 Grand Prix Sočyje.

Šis renginys suplanuotas 2014 metų rudeniui. „Kadangi rusai labai nori tapti futbolo pasaulio čempionais, jie net pasamdė vieną iš sėkmingiausių pasaulyje trenerių Fabio Capello“.

Kaip antrąją sankciją leidinys reikalauja „išvyti“ iš Vokietijos Rusijos ambasadorių Vladimirą Graniną – taip, kaip Vokietijos vyriausybė buvo pasielgusi su Sirijos ambasadoriumi 2012 metais.

Trečioji sankcija Rusijai turi būti „draudimas nusileisti Rusijos lėktuvams, taip pat ir privatiems“.

Continue reading “Šeši dalykai, kurie būtų skaudūs Rusijai”