Heikas Maasas. EPA – ELTA nuotr.

Vokietijos užsienio reikalų ministras Heiko Maasas pareiškė nematąs galimybių Rusijai greitu metu grįžti į Didįjį septynetą (G7).
 
JAV prezidentas Donaldas Trumpas užsiminė apie galimybę sugrąžinti Rusiją į G7, tačiau, pasak H. Maaso, Maskva pirmiausiai turi dėti daugiau pastangų sprendžiant konfliktą Ukrainoje.
 
„Priežastys, dėl kurių Rusija buvo pašalinta, yra Krymo aneksija ir intervencija Rytų Ukrainoje. Kol nebus sprendimo, nematau galimybės Rusijai sugrįžti“, – interviu sakė H. Maasas.
 
H. Maasas pabrėžė, kad šiuo metu santykiai su Rusija yra sudėtingi daugelyje sričių, tačiau pridūrė, „kad mes taip pat žinome, jog mums reikia Rusijos sprendžiant konfliktus Sirijoje, Libijoje ir Ukrainoje“.
 
JAV vadovas siūlė išplėsti G7 grupę ir teigė norįs pakviesti Australiją, Indiją, Rusiją ir Pietų Korėją į kitą susitikimą, kurį jis planuoja surengti rugsėjį.
 
G7 grupę dabar sudaro Didžioji Britanija, Kanada, Prancūzija, Vokietija, Italija, Japonija ir JAV.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.07.22; 10:00

Kinija raginama persvarstyti Honkongo saugumo įstatymą. EPA-ELTA nuotr.

Europos Sąjunga (ES) pirmadienį paragino Kinijos lyderius gerbti Honkongo autonomiją ir pareiškė „didelį susirūpinimą“ dėl Kinijos planų įvesti Honkonge griežtą naują nacionalinio saugumo įstatymą. ES taip pat įspėjo Kiniją dėl „labai neigiamų padarinių“, jei ji įgyvendins savo planus dėl įstatymo.
 
Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen ir Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles’is Michelis savo susirūpinimą pareiškė per virtualų vaizdo susitikimą su Kinijos premjeru Li Keqiangu ir prezidentu Xi Jinpingu.
 
„Mes pareiškėme didelį savo susirūpinimą dėl siūlomo nacionalinio saugumo įstatymo Honkongui“, – po susitikimo reporteriams sakė Ch. Michelis.
 
„Paraginome Kiniją tęsėti pažadus, duotus Honkongo žmonėms ir tarptautinei bendruomenei, susijusius su Honkongo aukšto lygio autonomija ir garantuotomis laisvėmis“, – pridūrė Ch. Michelis.
 
Pasak U. von der Leyen, jie aiškiai parodė Kinijos pareigūnams, kad ES mano, jog nacionalinio saugumo įstatymo įvedimas pažeidžia Kinijos tarptautinius įsipareigojimus.
 
„Nacionalinio saugumo įstatymas kelia grėsmę, kad bus rimtai pakenkta „viena šalis, dvi sistemos“ principui ir Honkongo aukšto lygio autonomijai“, – teigė U. von der Leyen.
 
„ES palaiko ryšį su savo G7 partneriais šiuo klausimu ir mes šiandien labai aiškiai išdėstėme savo poziciją Kinijos vadovybei bei raginame juos pergalvoti“, – pridūrė pirmininkė.
 
Baiminamasi, kad nacionalinio saugumo įstatymas, nukreiptas prieš ardomąją veiklą, atsiskyrimą, išdavystę ir užsienio kišimąsi, dar labiau suvaržys laisves Honkonge.
 
Honkongas yra pusiau autonominis pietinis Kinijos miestas, buvusi Didžiosios Britanijos kolonija. 1997 metais Honkongas buvo perduotas Kinijai, kuri sutiko valdyti Honkongą pagal „viena šalis, dvi sistemos“ susitarimą ir pasižadėjo, kad Honkongas iki 2047 m. išlaikys aukšto laipsnio autonomiją.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.06.23; 07:30

Donaldas Trampas ir Angela Merkel. Nenuoširdus bučinys. EPA – ELTA nuotr.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel dėl koronaviruso pandemijos atmetė JAV prezidento Donaldo Trumpo kvietimą dalyvauti „Didžiojo septyneto“ (G7) šalių susitikime, praneša naujienų agentūra dpa.
 
„Kanclerė dėkoja prezidentui D. Trumpui už kvietimą dalyvauti G7 viršūnių susitikime Vašingtone birželio pabaigoje. Tačiau, vertindama bendrą pandemijos situaciją, šiandien ji negali pažadėti, kad keliaus į Vašingtoną ir dalyvaus asmeniškai“, – pareiškė kanclerės atstovas spaudai.
 
D. Trumpas su G7 valstybių lyderiais norėtų susitikti asmeniškai, o ne kalbėtis vaizdo konferencijoje.
 
Iš pradžių JAV prezidentas svarstė surengti susitikimą savo privačiame golfo aikštyne Floridos valstijoje, tačiau, kilus nepasitenkinimui, renginys bus perkeltas į valstybei priklausantį Kemp Deividą netoli Vašingtono.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.05.31; 07:30

Jungtinė Karalystė (JK) ragina JAV įkurti 10 valstybių klubą, kurios pačios kurtų naujos kartos 5G ryšio technologijas ir būtų nepriklausomos nuo Kinijos milžinės „Huawei“, praneša britų laikraštis „The Times“.
 
Pasiūlymas esą pristatytas likus mėnesiui iki planuojamo Didžiojo septyneto (G7) viršūnių susitikimo JAV.
 
JK anksčiau suteikė leidimą „Huawei“ šalyje įdiegti 35 proc. 5G ryšio tinklui reikalingos infrastruktūros.
 
Tačiau, kaip skelbia laikraštis „The Telegraph“, britų premjeras Borisas Johnsonas nurodė pareigūnams parengti planus, kaip būtų galima iki 2023-ųjų atkirsti „Huawei“ nuo 5G tinklo Jungtinėje Karalystėje, prastėjant šios šalies santykiams su Kinija.
 
„The Times“ žiniomis, į vadinamąjį D10 demokratinių partnerių klubą patektų visos G7 valstybės narės ir Australija, Pietų Korėja bei Indija.
Leidinio teigimu, vienas iš šio klubo veiklos būdų – skatinti investicijas į jau veikiančias telekomunikacijų bendroves klubo šalyse.
B. Johnsono atstovai šios informacijos kol kas nekomentavo.
 
Šiuo metu Europoje Kinijos bendrovei „Huawei“ 5G ryšio srityje yra tik dvi alternatyvos – suomių „Nokia“ ir švedų „Ericsson“.
 
„Mums reikia naujų rinkos dalyvių. Būtent dėl to mums teko anksčiau sutikti su „Huawei“, – „The Times“ sakė šaltinis JK Vyriausybėje.
 
B. Johnsono Vyriausybės šiemet priimtas sprendimas leisti „Huawei“ iš dalies diegti 5G ryšio tinklus Jungtinėje Karalystėje supykdė Vašingtoną, nes šis teigia, kad Kinijos bendrovė gali šnipinėti ar tiesiog nutraukti ryšį JK pagal Pekino nurodymus.
 
Šis B. Johnsono planas atkirsti „Huawei“ nuo Didžiosios Britanijos gali gerokai pabloginti Londono santykius su Pekinu tuo metu, kai britų premjeras ieško naujų prekybos partnerių, Jungtinei Karalystei išstojus iš ES.
 
Sausį B. Johnsonas pareiškė, kad jo sprendimo įsileisti „Huawei“ kritikai Jungtinėse Valstijose turėtų surasti alternatyvą, jei nenori, kad JK naudotųsi Kinijos bendrovės technologijomis.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.05.30; 07:34

Rusijos veiksmai Ukrainoje ir kitose pasaulio dalyse neleidžia jai tapti visaverte Didžiojo septyneto (G7) partnere. Tai pirmadienį Prancūzijos mieste Bjarice per spaudos konferenciją, skirtą G7 viršūnių susitikimo rezultatams, pareiškė Kanados ministras pirmininkas Justinas Trudeau.
 
„G7 – tai šalių bendraminčių, darančių teigiamą poveikį pasaulio ekonomikai, draugija. Rusijos veiksmai Ukrainoje ir kitur aiškiai leidžia suprasti, kad ji negali būti šios šalių bendraminčių grupės partnerė“, – pabrėžė jis.
 
Kanados premjeras taip pat pareiškė, jog jei Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas bus pakviestas į G7 viršūnių susitikimą Jungtinėse Valstijose 2020 metais, tai jis nevengs bendrauti su juo. „Per pasaulio viršūnių susitikimus aš niekada neaplenkdavau stalų, prie kurių sėdėdavo V. Putinas, – sakė J. Trudeau. – Mes turėjome su juo asmeninių pokalbių, per kuriuos aš pagrįsdavau Kanados būgštavimus dėl viso Rusijos veiksmų spektro ir klausydavausi, ką jis man sako“.
 
G7 – įtakingiausių išvystytos ekonomikos šalių susivienijimas, kuriam priklauso JAV, Vokietija, Didžioji Britanija, Prancūzija, Japonija, Kanada ir Italija. Septyneto formato klubas egzistavo nuo 1976 iki 1997 metų.
 
Prisijungus Rusijai, jis pradėtas vadinti Didžiuoju aštuonetu. 2014 metais dėl įvykių Ukrainoje Vakarų šalys nusprendė grįžti prie septyneto formato.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.08.27; 05:40
 

Didžiojo septyneto (G7) lyderiai, susitinkantys Prancūzijos mieste Bjarice, apsvarstė grįžimo prie Didžiojo aštuoneto (G8) formato dalyvaujant Rusijai klausimą. Tai sekmadienį pranešė Japonijos naujienų agentūra „Kyodo“.
 
Japonijos vyriausybės atstovas agentūrai sakė, kad G7 lyderiai aptarė šį klausimą, bet diskusijos turinys „jokiu būdu nebus atskleistas“.
 
JAV prezidentas Donaldas Trumpas ir dabar Didžiajam septynetui pirmininkaujantis Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas antradienio vakarą kalbėjosi telefonu. Jie sutiko su tuo, jog būtų tikslinga, kad Rusija dalyvautų Didžiojo septyneto viršūnių susitikime 2020 metais.
 
Pasak CNN šaltinio, idėją pakviesti Rusiją 2020 metais iškėlė pats E. Macronas.
 
Didysis septynetas – įtakingiausių išvystytos ekonomikos šalių susivienijimas, kuriam priklauso JAV, Vokietija, Didžioji Britanija, Prancūzija, Japonija, Kanada ir Italija. Septyneto formato klubas egzistavo nuo 1976 iki 1997 metų. Prisijungus Rusijai, jis pradėtas vadinti Didžiuoju aštuonetu. 2014 metais dėl įvykių Ukrainoje Vakarų šalys nusprendė grįžti prie septyneto formato.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.08.25; 09:00

Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Donaldas Tuskas Bjarice teigė, kad į kitą didžiojo septyneto (G7) viršūnių susitikimą norėtų pakviesti Ukrainą, o ne Rusiją, – D. Tuskas pasisakė esąs griežtai prieš Maskvos sugrąžinimą į grupę.
 
„Buvo tikimasi, kad Rusija galiausiai pasuks demokratijos, laikymosi teisės principų ir žmogaus teisių keliu,“ – teigė D. Tuskas, prisimindamas pirmines Rusijos pakvietimo į G8 grupę priežastis.
 
„Šiandien bandysiu įtikinti susirinkusiuosius, kad į ateinančių metų susitikimą būtų geriau kviesti Ukrainą – kaip svečią, žinoma,“ – pridūrė Europos Vadovų Tarybos pirmininkas.
 
Rusija iš grupės buvo išmesta po to, kai 2014 metais aneksavo Krymą. Vis dėlto JAV prezidentas Donaldas Trumpas šiemet svarstė Maskvos sugrąžinimo į grupę galimybę.
 
Šeštadienį Prancūzijos kurortiniame Bjarico mieste prasideda G7 viršūnių susitikimas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.08.24; 14:00
 
 
 
 
 

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas palaiko Baltųjų rūmų šeimininką Donaldą Trumpą, norintį grįžti prie Didžiojo aštuoneto (G8) formato dalyvaujant Rusijai. Tai antradienį pranešė televizijos kanalas CNN, remdamasis šaltiniu JAV prezidento administracijoje.
 
Kanalo duomenimis, JAV ir Prancūzijos lyderiai antradienio vakarą kalbėjosi telefonu. Jie sutiko su tuo, jog būtų tikslinga, kad Rusija dalyvautų Didžiojo septyneto (G7) viršūnių susitikime 2020 metais. Pasak CNN šaltinio, idėją pakviesti Rusiją 2020 metais iškėlė pats E. Macronas. Kanalas pažymi, kad D. Trumpas ketina apsvarstyti grįžimo prie G8 formato idėją Didžiojo septyneto viršūnių susitikime, kuris vyks Bjarico mieste Prancūzijos pietvakariuose rugpjūčio 24-26 dienomis.
 
Anksčiau antradienį D. Trumpas žurnalistams pareiškė, jog būtų tikslinga grįžti prie G8 formato dalyvaujant Rusijai.
 
Didysis septynetas (G7) – įtakingiausių išvystytos ekonomikos šalių susivienijimas, kuriam priklauso JAV, Vokietija, Didžioji Britanija, Prancūzija, Japonija, Kanada ir Italija. Septyneto formato klubas egzistavo nuo 1976 iki 1997 metų. Prisijungus Rusijai, jis pradėtas vadinti Didžiuoju aštuonetu (G8). 2014 metų kovą dėl įvykių Ukrainoje Vakarų šalys nusprendė grįžti prie septyneto formato.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.08.21; 11:45

Kanados užsienio reikalų ministrė penktadienį pareiškė, kad labai tikėtina, jog užsienio veikėjai kišis į spalį Kanadoje vyksiančius rinkimus.

„Esame labai susirūpinę. Mūsų nuomone, kišimasis yra labai tikėtinas“, – sakė Kanados užsienio reikalų ministrė Chrystia Freeland ir pridūrė, kad kišimusi į rinkimus daugelyje liberalių demokratinių valstybių labiau siekiama ne konkretaus poveikio rinkimų rezultatams, bet „sužlugdyti mūsų demokratiją“.

„Stengiamasi, kad mūsų visuomenės taptų labiau poliarizuotos, o mes, kaip demokratinių valstybių piliečiai, ciniškesni demokratijos atžvilgiu“, – teigė ministrė.

Kanados ministrė kalbėjo Prancūzijoje vykstančio Didžiojo septyneto (G7) šalių – JAV, Prancūzijos, Japonijos, Vokietijos, Didžiosios Britanijos, Italijos ir Kanados – užsienio reikalų ministrų susitikimo kuluaruose.

Šio susitikimo metu didžiausias dėmesys skiriamas užsienio kišimuisi ir kibernetinei gynybai. Savo ruožtu Didžiosios Britanijos užsienio reikalų sekretorius Jeremy’is Huntas sakė, kad būtina liberalioms demokratinėms valstybėms kovoti su Rusijos ir kitų šalių kišimusi.

„Žinome, kad valstybės kaip Rusija, yra parengusios labai aktyvią, gerai apgalvotą strategiją, skirtą kištis į demokratinius procesus Vakarų šalyse ir sėti nesantaiką ir chaosą, kur tik gali“, – teigė J. Huntas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.04.06; 06:25

Rusijos ir JAV prezidentai Vladimiras Putinas ir Donaldas Trumpas netrukus surengs viršūnių susitikimą. Tai trečiadienį Maskvoje po V. Putino pokalbių su JAV prezidento patarėju nacionalinio saugumo klausimais Johnu Boltonu pareiškė Kremlius.

Susitikimas vyks „trečiojoje šalyje“. Apie jo vietą ir laiką bus paskelbta ketvirtadienį, sakė V. Putino patarėjas užsienio politikos klausimais Jurijus Ušakovas, jį cituoja agentūra „Interfax“.

Viršūnių susitikimas gali įvykti D. Trumpui liepos viduryje lankantis Europoje. Galimomis vietomis žiniasklaida įvardija Vieną ir Helsinkį.

Tarp JAV ir Rusijos jau daug mėnesių tvyro diplomatinė įtampa dėl Sirijos karo ir buvusio rusų dvigubo agento Sergejaus Skripalio nunuodijimo Didžiojoje Britanijoje. Tyrėjai JAV, be to, kaltina Maskvą kišusis į JAV prezidento rinkimų kampaniją 2016 metais. Vis dėlto D. Trumpas G7 viršūnių susitikime Kanadoje pareikalavo vėl priimti Rusiją į svarbiausių Vakarų pramoninių valstybių grupę (G8).

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.06.28; 05:00

Praėjus dienai po neįprastai nedarnaus Didžiojo septyneto (G7) šalių lyderių susitikimo, po kurio JAV prezidentas Donaldas Trumpas iškoneveikė kitas dalyves, pirmadienį jis toliau tęsė kandžius žodinius išpuolius prieš kai kurias artimiausias savo šalies sąjungininkes, skelbia „Deutsche Welle“.

Singapūre esantis JAV prezidentas tviteryje paskelbė virtinę naujų piktų pranešimų, nukreiptų prieš Europos Sąjungą, Kanados ministrą pirmininką Justiną Trudeau ir NATO sąjungininkes, įskaitant Vokietiją.

„Sąžininga prekyba dabar bus vadinama kvailių prekyba, jei ji nėra abipusė“, – rašė D. Trumpas ir taip pat kritikavo Europą, teigdamas, kad „JAV padengia beveik visas NATO išlaidas, kad padėtų apginti šalis, kurios vėliau nulupa iš Amerikos prekyboje“.

Prezidentas ypač išskyrė Vokietiją dėl jos įmokų NATO.

„Vokietija moka 1 proc. (lėtai) nuo BVP. Tuo tarpu mes mokame 4 proc. daug didesnio BVP“, – rašė politikas.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.06.12; 05:00

Didžiojo septyneto (G7) lyderiams šeštadienį nepavyko išspręsti nesutarimų dėl JAV nustatytų tarifų ir tai priartino juos prie prekybos karo slenksčio.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas anksčiau už kitus lyderius išvyko iš G7 susitikimo, apkaltindamas Kanadą nesąžiningumu ir atsisakydamas paremti susitikimo pabaigoje paskelbtą bendrą oficialų visų susitikimo dalyvių pranešimą, kuriame žadama kovoti su protekcionizmu.

D.Trumpas tvirtino, kad Amerika buvo priversta nustatyti tarifus, nes pagal esamus susitarimus yra išnaudojama kaip pasaulio „taupyklė“.

JAV prezidentas neseniai sukėlė prekybos ginčą, nustatydamas tarifus Šiaurės Amerikos ir Europos partnerių plieno bei aliuminio eksportui ir šeštadienį pakartojo grasinimą nustatyti tarifus automobilių importui.

G7 viršūnių susitikimo pabaigoje Kanados premjeras Justinas Trudeau teigė, kad atsakomosios priemonės JAV įsigalios liepos 1-ąją.

Informacijos šaltinis ELTA

2018-06-10

Susiskaidymas tarp JAV prezidento Donaldo Trumpo ir kitų Didžiojo septyneto (G7) lyderių išryškėjo jau pirmąją viršūnių susitikimo dieną, informuoja BBC.

Penktadienį JAV prezidentas D. Trumpas netikėtai pareiškė, kad Rusija turėtų būti grąžinta į pirmaujančių pramoninių šalių grupę, žinomą kaip G7, iš kurios ji buvo pašalinta po Rusijos įvykdytos Krymo pusiasalio aneksijos 2014 m., bei dalyvauti G7 susitikime Kanadoje. Iki Rusijos pašalinimo grupė vadinosi G8.

Tačiau Vokietijos kanclerė Angela Merkel į tai atsakė, jog Europos Sąjungos narės, dalyvaujančios viršūnių susitikime Kanadoje, visos iki vienos pasisako prieš šią idėją.

Trintis dėl prekybos tarifų, kuriuos neseniai įvedė D. Trumpo administracija, buvo tebejuntama penktadienio prekybos sesijoje. Vis dėto Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas išsakė viltį, kad visos pusės yra suinteresuotos pasiekti priimtiną susitarimą.

Kaip skelbia „Reuters“, cituodama vieną prezidento patarėją, Jungtinės Valstijos sutinka pradėti dialogą su ES dėl prekybos „techniniu lygmeniu“ per artimiausias dvi savaites.

Kanada pavadino D. Trumpo prekybos tarifus „neteisėtais“, tuo tarpu Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Donaldas Tuskas perspėjo, kad D. Trumpo pozicija dėl prekybos, klimato kaitos bei Irano kelia realų pavojų.

G7 (Kanados, JAV, Jungtinės Karalystės, Prancūzijos, Italijos, Japonijos ir Vokietijos) viršūnių susitikimas vyksta Malbėjaus miestelyje Kvebeko provincijoje.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.06.09; 05:00

Vakarų aljansą skaldant „Brexit“ ir Donaldo Trampo (Donald Trump) prezidentavimui Europa savo likimą privalo paimti į savo rankas, sekmadienį teigė Vokietijos kanclerė Angela Merkel, praneša naujienų agentūra AP.

„Laikai, kai galėjome visiškai pasikliauti kitais, baigiasi. Tai patyriau per kelias pastarąsias dienas“, – Miunchene vykusiame mitinge sakė A. Merkel.

„Mes, europiečiai, iš tiesų turime paimti likimą į savo rankas“, – pridūrė ji.

Nors Vokietija ir Europa su JAV ir Didžiąja Britanija stengsis palaikyti gerus santykius, „mes turime kovoti už savo likimą“, toliau kalbėjo A. Merkel.

Vokietijos kanclerės teigimu, ypač svarbu ypatingą dėmesį skirti šiltiems Berlyno ir naujai išrinktojo Prancūzijos prezidento Emanuelio Makrono (Emmanuel Macron) santykiams.

A.Merkel neseniai grįžo iš Didžiojo septyneto (G7) susitikimo, pasibaigusio JAV ir likusioms šešioms šio klubo narėms taip ir nesusitarus, kad šios laikysis 2015-aisiais pasirašyto Paryžiaus klimato kaitos susitarimo.

Diskusijos „šeši prieš vieną“ rezultatą A. Merkel šeštadienį pavadino labai sunkiu ir netenkinančiu.

Tuo tarpu D. Trampas socialiniame tinkle „Twitter“ savo pirmąjį vizitą užsienyje sekmadienį įvertino pozityviau: „Ką tik grįžau iš Europos. Kelionė buvo labai sėkminga Amerikai. Sunkus darbas, bet dideli rezultatai!“

JAV prezidentas kiek anksčiau tame pačiame socialiniame tinkle informavo sprendimą dėl to, ar JAV laikysis pasaulinio susitarimo dėl išmetamų teršalų kiekio sumažinimo, paskelbsiąs tik ateinančią savaitę. Prezidento rinkimų kampanijos metu D. Trampas šį susitarimą kritikavo ir žadėjo, kad JAV iš jo pasitrauks.

Ankstesnėje savo vizito dalyje D. Trampas dar kartą sukritikavo NATO sąjungininkes dėl šių nesugebėjimo vykdyti įsipareigojimą gynybai skirti 2 proc. bendrojo vidaus produkto.

Apžvalgininkai taip pat pastebėjo, kad jis viešai nepatikino sąjungininkių, kad aktyvuotų penktąjį NATO straipsnį, garantuojantį, kad užpuolus vieną aljanso narių, likusios sąjungininkės jai padėtų.

Sekmadienį vykusiame renginyje, kuriame išsakė šias mintis, A. Merkel prieš rugsėjį vyksiančius šalies parlamento rinkimus atnaujino ryšius su jos vadovaujamai Krikščionių demokratų sąjungai (CDU) artima Bavarijos partija Krikščionių socialine sąjunga (CSU).

Apklausos rodo, kad kanclerė, valdžioje esanti nuo 2005-ųjų metų, turėtų būti perrinkta ketvirtajai kadencijai.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.05.29; 11:03