Gintaras Visockas. Slaptai.lt foto

Taip ir nutiko, kaip įtariau: Lietuva nepasveikino Pergalės dieną šventusio Azerbaidžano. Pergalės diena Azerbaidžane minima lapkričio 8 dieną. Šiandien – lapkričio 11-oji. Oficialiuose Lietuvos Prezidento ir Lietuvos užsienio reikalų ministerijos puslapiuose pastarosiomis dienomis – nė užuominos apie Azerbaidžaną, kuris 2020-ųjų rudenį per 44 dienų karą sėkmingai išvadavo iš jo 1992 – 1994-aisiais atimtą Karabachą.

Atidžiai peržiūrėjau mūsų institucijų oficialius puslapius. Pavyzdžiui, lapkričio 10-ąją Lietuvos Respublikos prezidento komunikacijos grupė išplatino pranešimus apie Prezidento Gitano Nausėdos sveikinimą Lietuvos ir Šventojo Sosto diplomatinių santykių 100-mečio proga, G.Nausėdos susitikimą su Kanados Senato Pirmininku Georgu J. Furey, apie G.Nausėdos ir Lietuvos Pirmosios Ponios Dianos Nausėdienės vizitus į Lenkiją, apie Pirmosios Ponios D.Nausėdienės padėką prisidedantiems prie kūdikių ankstukų gyvybių išsaugojimo. Visa tai, žinoma, svarbu. Bet apie Azerbaidžaną – nė žodžio.

Gabrielius Landsbergis ir Gitanas Nausėda. Roberto Dačkaus (Prezidentūra) nuotr.

Sakykim, Lietuvos užsienio reikalų ministerijos puslapyje rašoma apie ministro Gabrieliaus Landsbergio susitikimus su Vokietijos pramonininkais, apie Vilniuje įsteigtą Kohortą, didinančią atsparumą autoritarizmui, viceministro Manto Adomėno pokalbius su ESBO Vyriausiuoju tautinių mažumų komisaru, apie URM vadovų susitikimą su Rumunijos užsienio reikalų ministerijos valstybės sekretoriumi. Apie Azerbaidžano pergalę susigrąžinant prarastas teritorijas – nė užuominos.

Azerbaidžano vėliava

Mano supratimu, tai – didelis Lietuvos netaktas. Azerbaidžanas – vienintelė buvusios Sovietų Sąjungos respublika, kuri, byrant SSRS imperijai, patyrė teritorinių netekčių, bet vis tik sugebėjo savas žemes susigrąžinti. Nei Gruzija (Sakartvelas), nei Moldova, nei Ukraina kol kas tokiais pasiekimais negali pasidžiaugti. Tad Azerbaidžaną, 2020-ųjų rudenį jėga išvijusį Karabachą prieš keletą dešimtmečių okupavusius armėnų separatistus, derėtų ne tik sveikinti su Pergale, bet ir demonstruoti kaip pavyzdį. Būtent – Azerbaidžanas yra puikus principingumo, atkaklumo, drąsos pavyzdys. Štai kaip atkuriamas šalių teritorinis vientisumas, kai taikiai ir teisingai sureguliuoti konflikto nepadeda bedantė, vien tuščiai pliurpti apie taiką temokanti Europos Sąjunga! Azerbaidžaną derėtų laikyti deramu pavyzdžiu dar ir todėl, kad jis demonstruoja, kas nutinka neteisėtai svetimas žemes užgrobusiems separatistams – jiems tenka gėdingai sprukti!

Mano supratimu, po 2020-ųjų rudenį Azerbaidžano karių sėkmingos operacijos daug kas sunerimo. Sakykim, separatistai, kurie atplėšė kelis žemės gabalus nuo Gruzijos, kurie iš Moldovos atėmė Padniestrę. O ir bent keletą ėjimų į priekį numatantys žaidėjai Kremliuje greičiausiai susimąsto: ar nereikės jiems bėgti iš Ukrainos kaip armėnų separatistams – iš Azerbaidžanui pagal visas tarptautines teises priklausančio Karabacho? Azerbaidžano pergalė 2020-aisiais – įtaigus perspėjimas net tiems, kurie dar tik planuoja pažeisti kaimyninių šallių teritorinį vientisumą: užpulsime, užgrobsime, aneksuosime, ir galbūt mūsų iš ten neišvys, o auka susitaikys su teritorinėmis netektimis; juk Europa – tokia išskydusi, neryžtinga, tesugeba vien posėdžiauti…

Beje, tiems, kurie viešai mėgina Azerbaidžaną palyginti su agresyviai besielgiančia Rusija, o Armėniją klastingai lygina su Ukraina, belieka dar sykį priminti: visos pasaulio šalys, pasiremdamos galiojančiais tarptautiniais teritorinio vientisumo principais, Karabachą laiko neatskiriama Azerbaidžano dalimi. Žodžiu, Armėnija – ne auka, ji – agresorius. Armėnija – lygiai tokia pat kaip Rusija, tik žymiai mažesnė agresorė.

Tikrasis Armėnijos veidas. Jerevanas. Rusijos agresiją prieš Ukrainą palaikantys mitinguotojai

Tiesa, Armėnija, sumaniai manipuliuodama religiniais faktoriais bei savo mažumu, pasaulyje suranda lengvatikių, kurie dėl vienokių ar kitokių priežasčių stengiasi padėti Jerevanui bei pakenkti Baku. Štai Prancūzijoje keletas senatorių, regionų ir miestų vadovų pažėrė deklaracijų, esą oficialusis Paryžius, jei remia Ukrainą ginklais bei pinigais, neva turėtų karine amunicija ir eurais paremti ir „vargšę Armėniją“. Tie prancūziški lengvatikiai dar reikalauja, jog Europa taikytų Azerbaidžanui ekonomines sankcijas kaip ir Rusijai.

O juk viskas – atvirkščiai. Jei Europos Sąjunga būtų buvusi principinga, ji senų seniausiai privalėjo taikyti ekonomines sankcijas … Armėnijai! Gal tada nebūtų reikėję nei 2020-ųjų rudens karo. Armėnija pati būtų supratusi, jog gudrauti ir apsimetinėti nepavyks – vis vien teks grąžinti tai, kas jai nepriklauso. Tačiau Europa visus pastaruosius tris dešimtmečius glebesčiavosi su Armėnijos politikais ir ignoravo Azerbaidžano vadovus. Tokia dviprasmiška Briuselio, Paryžiaus, Berlyno, Romos laikysena skatino Jerevaną viltis, jog gal gi pavyks išlaikyti užgrobtą Karabachą. Kitaip tariant, Jerevanui teikė neteisingų iliuzijų.

Deja, lengvatikių, regis, esama ir Ukrainoje. Kaip praneša internetinis Ukrainos leidinys 5.ua, vienas Ukrainos šou verslo atstovas žinomas dainininkas Instagram-stories erdvėje rugsėjo 15-ąją pasidalio žinute, esą „Mes atsisakėme koncertuoti Azerbaidžane, nes ši šalis – agresorė“. Kaip tokiam „išminčiui“ išaiškinti, jog Azerbaidžanas tiesiog susigrąžino savo žemes, kaip dabar mūšio lauke savo teritorijas vaduoja Ukraina?

 Taip, kvailumui nėra ribų.

2022.11.11; 08:05

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Tiekdamas ginkluotę agresorei Rusijai, Iranas įsitraukė į jos pradėtą karą Ukrainoje, įsitikinęs užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.
 
„Iranas jau dabar praktiškai yra karo prieš Ukrainą dalyvis“, – antradienį LRT Radijui sakė ministras, palyginęs Teherano režimą su kita artima Kremliaus sąjungininke, Baltarusija.
 
„Jei traktuojame, kad Baltarusija, kuri šiuo metu teikia teritoriją karui vykdyti, yra į jį įsitraukusi, Iranas tampa vienu pagrindiniu ginklų tiekėju Rusijai“, – teigė jis.
 
Europos Sąjungai (ES) rotacijos principu pirmininkaujanti Čekija praėjusį ketvirtadienį pranešė, kad bloko šalys susitarė dėl sankcijų šios Artimųjų Rytų valstybės fiziniams ir juridiniams asmenims, atsakingiems už dronų tiekimą Rusijai.
 
Pastaruoju metu Rusijos kariuomenė Ukrainoje vis dažniau pasitelkia iranietiškus dronus „Shahed 136“ ir taikosi į vietinę energetikos infrastruktūrą. Per tokias atakas visoje šalyje jau žuvo daugybė civilių ir buvo smarkiai sutrikdytas elektros tiekimas.
 
ES apie sankcijas Iranui dėl šių dronų pradėjo kalbėti tik praėjusios savaitės pradžioje ir dėl baudžiamųjų priemonių susitarė per rekordiškai trumpą laiką.
 
Vis tik, anot G. Landsbergio, siekiant užtikrinti, kad Iranas nebūtų pajėgus gaminti ir siųsti Rusijai dronų, ES Teheranui turėtų taikyti tokias pačias griežtas sankcijas kaip ir Minskui.
 
„Man rodos, kad panašios sankcijos, kurios taikomos Baltarusijai, turėtų mažų mažiausiai būti svarstomos ir Iranui, tikrai apribojant jo galimybes toliau tiekti ginkluotę“, – kalbėjo ministras.
 
Vakarų valstybių sankcijų spaudžiamų Rusijos ir Irano partnerystė gilėja. Be to, kad Maskvai parduoda dronus ir kitą ginkluotę, savaitgalį Teherano režimas pranešė apie planus patiekti iki minimumo dujų tiekimą Europai sumažinusiai Rusijai 40 turbinų.
 
Lukas Juozapaitis (ELTA)
 
2022.10.25; 09:23

Vokietijos kariai Kazlų Rūdos poligone. Vokietijos kariuomenės nuotr.

Reaguodamas į krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko pareiškimą, kad Lietuvai yra tinkamas dešimties dienų terminas, per kurį į šalį atvyktų vokiečių karių brigada, Lietuvos diplomatijos vadovas Gabrielius Landsbergis sako, kad A. Anušausko vadovaujama ministerija turėtų aiškiai įvardinti, kada Lietuvoje galėtų būti dislokuotas nuolatinis Vokietijos brigados dydžio karinis vienetas.
 
„Šiandien situacija de facto yra tokia. Vokiečiai patvirtino – taip, mes pas jus atvyktume, jeigu jums kiltų pavojus. Mes tą žinome, bet susitarimas yra ne toks. Prezidento Nausėdos ir kanclerio Scholzo pasirašytas susitarimas kalba apie kovai pasiruošusią brigadą Lietuvoje“, – pirmadienį Seime žurnalistams sakė ministras.
 
„Komunikuojant tokius faktus, reikia labai labai tiksliai pasakyti, apie ką mes kalbame. Ir to nerimo kyla, jis yra suprantamas. Čia ne tiek politinis priekaištas, bet norėtųsi žinoti, kada ta brigada bus Lietuvoje, dėl kurios susitarėme Madride“, – nurodė G. Landsbergis.
 
Ministras neatmetė galimybės, kad Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcija prašys ministrą paaiškinti susiklosčiusią situaciją ir atsakyti į klausimus dėl derybų su Vokietija.
 
„Aš neatmetu, kad mes galbūt šiek tiek ir frakcijoje ketintume pasikviesti ir ministrą, galbūt ir kariuomenės atstovus – gal šiek tiek išgryninti tas pozicijas ir aiškias komunikacines linijas, kad visiems būtų lengviau vieni kitus palaikyti“, – teigė konservatorius.
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
 
TS-LKD lyderis pastebėjo, kad Lietuva yra įsivertinusi, kada šalyje galėtų pradėti veikti nuolatinė vokiečių brigada – šiuo metu vis dar kuriama reikiama infrastruktūra priimti Vokietijos kariams. Tačiau ar siūlomi karių priėmimo terminai tinka Vokietijos gynybos lyderiams, ministras sakėsi nežinąs.
 
„Kadangi Vyriausybė, sutarusi kartu su krašto apsaugos ministerija, patvirtino ilgalaikį infrastruktūros įrengimo planą su datomis, iš tų datų yra aišku, kada Lietuva bus pasirengusi priimti brigadą. Turbūt nėra keista, kad norėtųsi, kad ir iš ministro ir apskritai iš Lietuvos nuskambėtų labai aiškus kvietimas vokiečiams įvardinti, ar tos datos, kurias Lietuva teikia, yra priimtinos ir atitinka jų planavimo kalendorių“, – kalbėjo ministras, akcentuodamas, jog susitikimo su Vokietijos gynybos ministre aiškios Berlyno pozicijos neišgirdo.
 
„Tikiuosi, kad galbūt mūsų gynybos ministrui yra žinoma daugiau, tik tada keista, kodėl jis to nepasako“, – svarstė G. Landsbergis.
Ministras pabrėžė, jog atsakyti į klausimus dėl Vokietijos karių brigados svarbu ir dėl kitais metais Vilniuje vyksiančio NATO viršūnių susitikimo.
Arvydas Anušauskas. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
 
„Susirinks visi vadovai būtent į Vilnių, kuriame yra norima patvirtinti, kad tą, kas buvo sutarta Madride, pavyko pasiekti. Vien šituo remiantis, norėtųsi sužinoti – tai ką pavyko pasiekti“, – sakė jis.
 
ELTA primena, kad birželį Lietuvoje lankęsis Vokietijos kancleris Olafas Scholzas pažadėjo stiprinti šalyje dislokuotą tarptautinį NATO batalioną iki brigados dydžio vieneto. Vokietijos padidinto budrumo brigada Lietuvoje – dvišalis Lietuvos ir Vokietijos susitarimas, sudarytas įgyvendinant NATO sprendimus, priimtus Rusijai pradėjus karą Ukrainoje.
 
Augustė Lyberytė (ELTA)
 
2022.10.11; 07:00

Gabrielius Landsbergis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis akcentuoja, kad vienintelis kelias sustabdyti Rusijos prezidento Vladimiro Putino pradėtą genocidą yra jį stabdyti ginklais, o ne žodžiais.
 
„Vienintelis kelias sustabdyti V. Putino genocidą yra stabdyti jį tol, kol jis sustos. Su daugiau ginklų, o ne žodžių“, – savo tviterio paskyroje rašo G. Landsbergis.
 
ELTA primena, kad Ukrainos prezidentūra pirmadienį pranešė apie smūgius „daugeliui“ Ukrainos miestų – praėjus dienai, kai Maskva apkaltino Kyjivą dėl sprogimo ant Krymą su Rusija jungiančio tilto.
 
Per Rusijos raketų atakas Kyjive žuvo mažiausiai penki žmonės, 12 buvo sužeisti, pranešė pareigūnai.
 
Gailė Jaruševičiūtė-Mockuvienė (ELTA)
 
2022.10.10; 11:54

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sako, kad siekiant Lietuvai tinkamo sprendimo dėl išaugusių elektros kainų, būtų gerai, kad ne prezidentas, bet premjerė Ingrida Šimonytė važiuotų į artimiausią Europos Vadovų Tarybą (EVT).
 
Tokią poziciją G. Landsbergis išsakė komentuodamas šalies vadovo Gitano Nausėdos antradienį išsakytą poziciją, kad jis vertins tai, kaip energetikos ministrui Dainiui Kreiviui toliau seksis derėtis ES ir Švedijoje dėl Lietuvai svarbių sprendimų elektros energijos sektoriuje.
 
„Pirmiausia reikia pabrėžti, kad yra didžiulė tikimybė ir šiandien taip, kaip klostosi situacija, atrodo, kad sprendimai bus priimti Europos Vadovų Taryboje. Esame ne kartą siūlę keistis, kas važiuoja į Vadovų Tarybą, priklausomai nuo to, kokios temos svarstomos. Ši tema, akivaizdu, kad patenka į Vyriausybės kompetencijos sritį, ir aš manau, kad būtų teisinga, jeigu į Vadovų Tarybą vyktų būtent ministrė pirmininkė. Ji galėtų derėtis, susitarti dėl Lietuvai teisingiausių sprendimų, na, ir vėliau vėl grąžinti prezidentui teisę važiuoti į kitas Vadovų Tarybas, kuriose būtų svarstomi su užsienio politika ir gynyba susiję klausimai“, – LRT televizijai trečiadienį sakė Lietuvos diplomatijos vadovas.
 
„Galbūt tai padėtų irgi šiek tiek subalansuoti atsakomybių klausimą, kas, kada, už ką yra atsakingas, kai kalbam apie vidaus politiką“, – pridūrė jis.
 
Antradienį LRT televizijai duotame interviu prezidentas leido suprasti, kad nuo D. Kreivio derybų dėl elektros kainų ES ir Švedijoje priklausys, ar jis toliau pasitikės interpeliacijos išvengusiu ministru.
 
„Jeigu po gruodžio 1 dienos išaiškės, kad ministras Kreivys patenkinamai įvykdė šitas užduotis, aš manau, kad mes galėsime jam suteikti tam tikrą pasitikėjimo kreditą ir atvirkščiai, jeigu šių sprendimų jam nepavyksta įgyvendinti ir Lietuva atsidurs nepalankioje situacijoje, palyginti su kitomis ES valstybėmis, iš to darysime atitinkamas išvadas“, – interviu LRT antradienį sakė G. Nausėda.
G. Nausėda ir I. Šimonytė. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
 
ELTA primena, kad klausimas dėl tolesnio Lietuvos atstovavimo EVT ne kartą sukėlė įtampą tarp dabartinių valdančiųjų ir prezidento.
 
Į valdžią atėję konservatoriai iškėlė klausimą dėl tolesnio Lietuvos atstovavimo Europos Vadovų Taryboje. Pareiškę, kad reikėtų atsisakyti susiklosčiusios praktikos, kai Lietuvai EVT atstovauja tik šalies vadovas, konservatorių frakcijai priklausantys politikai ėmė ieškoti būdų, kaip būtų galima keisti dar D. Grybauskaitės prezidentavimo metu nusistovėjusią praktiką. Tačiau valdantieji be viešų pasisakymų konkrečių žingsnių, galinčių keisti nusistovėjusią tvarką, taip ir nesiėmė.
 
Viešų diskusijų metu Prezidentūra ir konservatorių atstovai ne kartą apsikeitė abipusiais kaltinimais. Iš konservatorių aktyvistų sklindant kaltinimams apie esą G. Nausėdos „uzurpuotą EVT“, vyriausioji patarėja Asta Skaisgirytė „antivalstybišku“, „nepilietišku“, „nepagarbiu“ ir kenkiančiu šalies įvaizdžiui vadino konservatorių pasirinktą būdą kelti klausimą. Tuo tarpu prezidentas konservatorių keliamas iniciatyvas pavadino netoleruotinomis ir nepriimtinomis.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2022.09.29; 07:21

Prezidentas Gitanas Nausėda. Roberto Dačkaus (Prezidento kanceliarija) nuotr.

Prezidentas Gitanas Nausėda, vertindamas Vyriausybės darbą, teigia, kad kai kurių ministrų veikloje skandalų bei nesusipratimų yra daugiau, nei realiai padarytų darbų.
 
„Aš tikrai nenorėčiau sakyti, kad yra kažkokia a priori bloga valia, arba noras daryti negerus sprendimus. Tiesiog vieniems ministrams sekasi geriau, o kitiems – blogiau. Todėl aš pirmiausia vertinu, ar žmonės mėgina pasimokyti iš klaidų ir tiesiog siekia geriausio. Ar vis dėl to jiems ir toliau nesiseka“, – Delfi televizijai duotame interviu teigė G. Nausėda.
 
„Matau pastangas eilės ministrų daryti gerus sprendimus, bent jau siekti jų. Bet, na, kai kurių ministrų veikloje skandalų, nesusipratimų kol kas yra daugiau, nei realiai padarytų darbų“, – pridūrė jis.
 
Visgi paklaustas, ar nemato poreikio keisti tam tikrus ministrus, prezidentas neskuba pateikti savo pareigas netinkamai atliekančių ministrų pavardžių.
 
„Manau, kad mes pirmiausia pakalbėsime siauresniuose formatuose. Ir tikrai norėčiau pirmiausia matyti pačios Vyriausybės vadovės viziją – ką ji galvoja dėl atskirų ministerijų veiklos artimiausią politinį sezoną. Manau, kad tikrai bus galimybė apie tai padiskutuoti“, – sakė jis.
 
ELTA primena, kad opozicija Seimo rudens sesijos metu taip pat ketina inicijuoti interpeliaciją užsienio reikalų ministrui Gabrieliui Landsbergiui, svarstoma galimybė interpeliuoti ir energetikos ministrą Dainių Kreivį bei aplinkos ministrą Simoną Gentvilą.
 
Gailė Jaruševičiūtė-Mockuvienė (ELTA)
 
2022.09.01; 07:12

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis susitiko su 63 Lietuvos diplomatinių atstovybių, konsulinių įstaigų ir atstovybių prie tarptautinių organizacijų vadovais. Susitikimo metu ministras G. Landsbergis apžvelgė Lietuvos diplomatinei tarnybai tenkančius iššūkius bei įvardino ateities tikslus Lietuvos diplomatinių įstaigų vadovams, rašoma Užsienio reikalų ministerijos pranešime.
 
„Ukrainoje giname laisvojo pasaulio egzistavimo prielaidas – todėl visos jėgos, pastangos, visos mintys turi būti nukreiptos ta linkme. Neturime prabangos neesminiams dalykams. Diplomatijai tenka pareiga nepriklausomą demokratinę Lietuvos valstybę apginti, išsaugoti ir sustiprinti bei parengti ją laukiantiems naujiems iššūkiams“, – sakė G. Landsbergis.
 
Pasak ministro, Jungtinės Tautos, Europos Sąjunga, Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija, kiti daugiašaliai formatai yra ta erdvė, kur Lietuva ir kitos „mažosios valstybės“ turi galią, yra girdimos ir matomos. Tuo pat metu ir pačios organizacijos turi geriau prisitaikyti prie situacijos, iššūkių ir siekti efektyvesnio veikimo.
 
„Teise grįsta globali sąranga, teisės viršenybė ir konfliktų sprendimas taikiu būdu, tautų apsisprendimo teisė, žmogaus teisės, laisvės ir demokratijos kaip politinės santvarkos bei visuomenės raidos vertės matas, t.y. tokia pasaulio tvarka, kurioje „mažos valstybės“, kaip Lietuva, gali išlikti ir saugiai gyvuoti bei klestėti yra giliausias Lietuvos interesas“, – sakė ministras.
 
„Eižėjant globaliai saugumo architektūrai, sąjungininkų parama, mūsų gebėjimai telkti naujus partnerius yra atsvara didžiausius galios svertus turinčioms valstybėms ir būdas užtikrinti, kad totalitariniams režimams nekiltų nė menkiausios pagundos užimti net vieno centimetro galimai „paaukotinų“ valstybių teritorijos – nei fizinės, nei metaforinės“, – pažymėjo G. Landsbergis.
 
Ministras taip pat pabrėžė, kad karas prieš Ukrainą ir tektoninės globalios saugumo architektūros slinktys naujai išryškino transatlantinių santykių svarbą – NATO tebėra vienintelis patikimas pagrindas, ant kurio galime statyti tvarią Europos ir pasaulio saugumo struktūrą.
Aljanso narių sprendimas 2023 metais rengti NATO viršūnių susitikimą Vilniuje yra istorinis Lietuvos diplomatijos laimėjimas, dar kartą patvirtinantis, jog Aljansas skiria didelį dėmesį Rytų flango saugumui.
 
Ekonominė diplomatija išlieka ypatingai aktualiu veikimo lauku. Lietuvos siekis diversifikuoti rinkas atneša rezultatų – ženkliai išaugo prekybos apimtys su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis, Pietų Korėja, Taivanu, Japonija ir Australija. Karas Ukrainoje paveikė tiekimo grandines, todėl būtina ir toliau siekti efektyvaus rinkų diversifikavimo bei ieškoti alternatyvų. Šioje srityje Lietuvos diplomatinių atstovybių indėlis bus nepaprastai svarbus.
 
Užsienio reikalų ministras taip pat pažymėjo, kad, įgyvendindama tikslus, Lietuvos diplomatija turi gebėti greitai reaguoti į žaibiškai ir netikėtomis kryptimis besikeičiančią situaciją, būti maksimaliai atkakli ir ištverminga, išlaikanti demokratinio pasaulio dėmesį ir susitelkimą į svarbiausius dalykus, o taip pat – kupina drąsos prisiimti atsakomybę.
 
Ignas Dobrovolskas (ELTA)
 
2022.08.30; 00:05

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis ir ELTA žurnalistas Benas brunalas. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sako, kad pasigenda turinio jam interpeliaciją inicijuojančios opozicijos argumentuose. Interviu Naujienų agentūrai ELTA ministras tvirtino, kad jam apskritai sunku suprasti jį nuolatos kritikuojančių oponentų nuomonę: tiek dėl Kaliningrado tranzito, tiek dėl Vyriausybės vykdomos politikos Kinijos ir Taivano atžvilgiu.
 
„Aš manau, kad opozicija turi labai didelę problemą negalėdama pasakyti, kurioje pusėje ji yra“, – interviu metu sakė G. Landsbergis.
 
Ministras nelinkęs priimti kritikos ir dėl Kiniją vėl siutinusių jo komentarų JAV Atstovų Rūmų pirmininkei Nancy Pelosi atvykus vizito į Taivaną. Kodėl apie vykusį JAV politikės vizitą palankiai viešai neatsiliepė kitų ES narių diplomatijos vadovai, tvirtina G. Landsbergis, reikėtų klausti jų pačių. Tuo tarpu iš Kinijos propagandinių kanalų vėl pasigirdusių grasinimų Lietuvai, akcentuoja ministras, sureikšminti nereikėtų.
 
„Kokias sankcijas, kam? Įmonėms, kurios dirba su Taivanu? Kokiu būdu? Juk Lietuva yra išimta iš Kinijos prekybos sistemos. Tai kaip tu dar kažką sankcionuosi? Antrą kartą?“, – Kinijos komunistų partijos leidinyje „Global Times“ surašytais grasinimais stebėjosi G. Landsbergis.
 
Galiausiai tai, kad sankcijos Lietuvai jau įvestos, leidžia suprasti politikas, yra veiksnys, leidžiantis Lietuvai „jausti“ teisę pasisakyti apie į Taivaną vykstančius Vakarų valstybių politikus. G. Landsbergis leido suprasti, kad konfliktą su Kinija sukėlęs Taivaniečių atstovybės pavadinimo klausimas veikiausiai yra „padėtas į stalčių“ ir kad planų atidaryti Lietuvos atstovybę Taivane neturėtų stabdyti nesiliaujantys Pekino grasinimai bei kilusi geopolitinė įtampa.
 
Ir nors pokyčių pradėtoje minti diplomatijos kryptyje tikėtis nereikėtų, jau artimiausiu metu, patvirtino G. Landsbergis, Užsienio reikalų ministerija kaip reikiant atsinaujins. Lietuvos diplomatijos vadovas patvirtino, kad jo komandą papildys ne tik nauji viceministrai, bet ir naujas politikos direktorius. Tiesa, didesnių permainų viceministrų kuruojamose srityse nebus. G. Landsbergio teigimu, viceministras Mantas Adomėnas su jam pavestomis funkcijomis susitvarko tinkamai.
 
Tuo tarpu Ingridą Šimonytę nuo pirmadienio premjerės pareigose pavaduojantis G. Landsbergis didesnių pertvarkų Vyriausybės lygmeniu nežada. Pasak jo, opozicija priekaištus atskiriems ministrams, kaip ir užsienio politikos atveju, žeria be jokio turinio.
 
 „Pasakyti, kad reikia ministrą interpeliuoti gali ir Skvernelis, ir Žemaitaitis, ir net Petras Gražulis gali pasakyti, kad reikia kažką interpeliuoti. Tai yra paprasta, aišku, tai pats paprasčiausias uždavinys. Tai žemiausiai kabantis vaisius. Jį nusiraškyti didelės išminties nereikia“, – sako G. Landsbergis.
 
Interviu metu politikas dar kartą patikino, kad konservatorių partijai vadovauja paskutinę kadenciją ir neslėpė jau matantis į jo vietą pretenduojančius kolegas.
 
„Aš matau, kad rikiuojamasi, nepaisant to, kad nemažai laiko yra likę iki rinkimų“, – sako TS-LKD pirmininkas.
 
– Opozicija nesiliauja jums kelti klausimus dėl darbo vadovaujant Užsienio reikalų ministerijai. Ar jums pačiam viskas aišku dėl to, ką darote ir kas iš viso to išeina?
 
– Man atrodo, kad svarbiausia savo darbą vertinti pagal tai, ar tu atsakai į užduodamus klausimus. Ir klausimas dažnai yra formuluojamas taip – ar prisiimi atsakomybę. Jeigu tu gebi atsakyti, kas yra tavo atsakomybė ir ką tu padarei, kad rinkėjų, premjerės ar Seimo patikėtą atsakomybę realizuotum, tada dirbi teisingai. Bet man regis, kad didesnė problema yra tai, kad opozicijai yra sudėtingiau suformuluoti atsakomybės aprėptį, kaip jie matytų, kokia atsakomybė turėtų būti.
 
– Konkretizuokim. Jūsų kėdę drebino ir tebedrebina kelios konkrečios istorijos: Kaliningrado tranzito klausimas, o šiek tiek anksčiau Baltarusijos trąšų keliavimo per Lietuvą klausimas. Iš jūsų perspektyvos žiūrint, ar jūs sau pakankamai aiškiai atsakėte į visus kilusius klausimus ir ar aiškiai atsakėte kitiems į klausimus, kuriuos kėlė ir opozicija, ir apskritai dalyviai viešojoje erdvėje?
 
– Aš manau, kad reikia atskirti keletą dalykų. Viešojoje erdvėje klausimas buvo labai paprastas: kas čia atsitiko. Bet šie klausimai yra labai skirtingi – tiek Baltarusijos trąšų, tiek rusiškų prekių tranzito per ES teritoriją klausimas. Tai savo principu skirtingi klausimai. Vienas yra europinis klausimas, susijęs daugiau su ES kompetencija prekybos srityje. Kitas klausimas buvo grynai politinis – tai mūsų santykio su strateginiais partneriais klausimas. Visuomenė dažnai išgirdusi skandalą – bent jau taip pajunti – nustemba: kur yra problemos ašis, kas tokio atsitiko. Man atrodo, kad tai būtų bet kuriam politikui uždavinys atsakyti, paaiškinti, kas atsitiko, o galbūt skandalo apskritai nėra.
Tuo tarpu opozicijos uždavinys yra šiek tiek sudėtingesnis. Dėl to kad jie, bent jau mano akimis žiūrint, retai suformuluoja, ką patys darytų, kaip jie patys tą atsakomybę realizuotų.
 
– Jei pabandyčiau opozicijos lūpomis pakalbėti… Pirmuoju atveju – trąšų tranzito klausimu – opozicija, regis, ragino valdančiuosius atsakyti už savo žodžius, kad jei jau strateginiai partneriai sankcionavo „Belaruskalij“, tai to ir reikėtų laikytis, nepraleisti, nepražiūrėti. Tuo tarpu antruoju atveju – dėl Kaliningrado tranzito – galbūt labiau raginta nedaryti greitų sprendimų, akcentuota, kad tik aiškiai, tik sinchronizavus visas detales su ES struktūromis, galima daryti veiksmus.
 
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

– Jūs grakščiai padėjote opozicijai suformuluoti. Tačiau (klausant opozicijos – ELTA) būna, kad mes pasimetame. Pavyzdžiui, vienas iš opozicijos lyderių Saulius Skvernelis paskutiniu klausimu dėl tranzito lyg ir kalbėjo apie tai, kad tranzitas turėtų vykti, vėliau, kad jis neturėtų vykti, Kur kas būtų paprasčiau, jei opozicija labai aiškiai formuluotų savo koncepciją. Tai, kad nesupranta ar nežino iki galo, tai yra suprantama ir dėl to mes atsakinėjame per spaudą, ir aš pats buvau frakcijoje, bandydamas atsakyti į klausimus. Opozicijos vienas iš principų yra turėti savo nuomonę – ką jūs darytumėte tokioje situacijoje. Jeigu jūs sakote, kad vienu atveju reikia sinchronizuotis su partneriais. Teisingai, aš pritariu šiam teiginiui. Manau, kad sinchronizacija su partneriais yra reikalinga. Tačiau mes neturime pamiršti, – ką aš kalbėjau gruodžio mėnesį, – kad mes esame teisės viršenybės valstybė, valstybė, kuri nenutraukia sutarčių neturėdama tam įstatyminio pagrindo. Valstybė, kuri daro veiksmus, kurie atlaikytų teismą, teismo procesus, kad sprendimai būtų sinchronizuoti su ES įstatymų baze. Tai yra sudėtingi procesai, apie kuriuos stengiamės komunikuoti. Jeigu yra geresnių pasiūlymų, kaip tą padaryti – efektyviau, greičiau, tai galbūt būtų galima į tai įsiklausyti. Bet mes dažnai to pasigendame.
 
Dabar dėl paskutinio įvykio (Kaliningrado tranzito – ELTA). Čia yra painiava, nes turbūt nėra pakankamai drąsos… Tas pats Saulius Skvernelis, ir tai gali tik iš užuominų pajusti, kai jis yra pasakęs sykį, kad jis turbūt pasisakytų už visą tranzitą per Lietuvą, gal net išskirtinius Lietuvos įsipareigojimus Rusijai, kad tas koridorius būtų padarytas.
 
– Jūs tikrai girdėjote tai iš Skvernelio?
 
– Aš girdžiu konotacijas… Vieną kartą aš net paprašiau tai aiškiai pasakyti. Jei tai yra jo nuomonė, tada mes galime labai aiškiai diferencijuoti, kas kokioje pusėje stovi. Vienas žmogus mano, kad tai yra Lietuvos prievolė, kitas žmogus mano, kad ne. Tada mes bandome tas savo pozicijas mums prieinamais instrumentais ginti.
 
– Pabandykite reflektyviai pasižiūrėti į ankstesnių laikų Lietuvos užsienio politiką. Ar būdavo taip, bent jau pastarąjį dešimtmetį, kad taip kaip dabar kirstųsi opozicijos ir valdančiųjų pozicijos. Jūs sakote, kad Skvenelio nuostatose įžvelgiate tam tikras konotacijas, tuo tarpu pats Skvernelis sakys, kad jūs vien dėl efektingumo pasirinkote ne itin tinkamus ir apgalvotus sprendimus itin jautriose srityse.
 
– Aš tik pakartosiu, kad jūs aiškiau formuluojate, nei tai daro mūsų opozicija. Ir tai yra problema. Ne jūsų problema, jūs darote savo darbą ir darote jį gerai. Opozicija dažnais atvejais norėtų pasakyti dalykus, bet jie to padaryti nedrįsta. Jeigu jie palaiko lengvesnes ir paprastesnes sankcijas ir norėtų mažiau sankcijų Rusijai, jie nedrįsta to pasakyti Lietuvoje. Ir tai yra priežastis, kodėl jie pyksta. Jų kritikos ašis yra tai, kad jie norėtų, jog sankcijos Rusijai būtų taikomos mažesne apimtimi ir kad Lietuva tai prisiimtų ant savo pečių. Bet tą pasakyti Lietuvoje, vykstant karui Ukrainoje, matyt, gali būti žalinga. Dėl to yra bandoma kaip unguriams išvinguriuoti nesuformuluojant tiksliai aiškios savo pozicijos. Bet man atrodo, kad sąžiningumo vardan būtų gerai, jog opozicija aiškiai pasakytų, kokioje pozicijoje jie yra.
 
Pavyzdžiui, kai kurie mūsų koalicijos partneriai ganėtinai aiškiai pasako – netgi labai grubiai – kad jie pasisakytų net už rusiškos geležinkelių vėžės išrinkimą. Siūlo tokius radikalius veiksmus. Bet tada gali identifikuoti, su kuo tu diskutuoji, ir gali pasakyti, kad, mano nuomone, mums svarbių ir mus ginančių ES taisyklių nesilaikymas Lietuvai yra žalingas. Tada ir rinkėjui aiški žinutė, ir politinei bendruomenei aiški žinutė, kad vieno politiko nuomonė yra tokia, o kito politiko – kita.
 
– Jei sunku suprasti vieniems kitų argumentus, gal trūksta tarpininko?
 
– Galiu pasakyti keletą dalykų, atsakydamas į ankstesnį klausimą. Niekada negyvenome tokios geopolitinės įtampos laikais kaip dabar. Tiesą sakant, šiandien yra ypatinga diena. Lygiai prieš dvejus metus Baltarusijoje vyko rinkimai. Ir tai, ko gero, didžiausias geopolitinis sukrėtimas buvusios (Vyriausybės – ELTA) kadencijoje. Jei mes pagalvotume apie visą buvusią kadenciją… Jos pačioje kadencijos pabaigoje įvyko Baltarusijoje rinkimai, kurie baigėsi Sviatlanos Cichanouskojos atvykimu į Lietuvą. Nebuvo iššūkio. Visi sutariame, kad Rusija yra pavojinga valstybė, visi sutarėme, kad Amerika yra mūsų pagrindinis gynybos ir saugumo partneris (…).
 
– Bet kai kuriuos nesutarimus įnešė būtent dešiniųjų Vyriausybės politika. Pavyzdžiui, Kinijos atžvilgiu. Galima hipotetiškai mąstyti, kad jei ne ši Vyriausybė, atidariusi Taivaniečių atstovybę, konkrečiai Lietuvai frontas ten, toli rytuose, nebūtų atsidaręs. Aš vėl grįžtu prie to, ką kalba opozicija. Vienas iš jos kritikos aspektų yra tai, kad jūs vedate politiką, kuri labiau efektinga, o ne efektyvi, kad štai Taivaniečių atstovybės atidarymas buvo perteklinis žingsnis, sukūręs daugiau problemų nei naudos. Kad rezultatas buvo tik tas, kad Lietuva buvo garsiai tarptautinėje arenoje aptarinėjama, o jūs pats pakrikštytas „drakonų žudiku“.
 
– Man atrodo, kad ir čia mes pametame tam tikrus aspektus. Aš padalinčiau atsakymą į dvi dalis. Pirmoji dalis yra tai, kad mes gyvename geopolitinio perversmo laiku. Ir faktas, kad prisitaikyti prie to užtrunka laiko. Aš manau, kad opozicija turi labai didelę problemą negalėdama pasakyti, kurioje pusėje ji yra. Kinijai demonstruojant agresiją prieš Taivaną, ignoruoti, užsimerkti, nematyti, kad mums tai nerūpi. Galbūt… Bet man tai primena pavojingą žaidimą, ypač iš valstybės, kuri priklauso nuo teisės viršenybės principo.
 
– Jūs sakote, kad anksčiau ar vėliau būtų tekę į šią upę įbristi?
 
Gabrielius Landsbergis. Foto by Dainiaus Labutis (ELTA).

– Jeigu tu gini principą – tai nuoseklu tą principą ginti nepriklausomai nuo to, kur tu esi geografiškai. Prieš partnerius reikia lygiai tą patį pasakyti. Jeigu mums svarbu, kad Vakarai nepamirštų Baltarusijos, būtų atsakingi gindami Ukrainą ir iki galo nuoseklūs… Japonija, Australija ir kitos valstybės sako: jūs siekiate mūsų dėmesio Ukrainai tai, ar jūs teikiate dėmesį mūsų regionui? Mano nuomone, nebėra geografinio skirtumo, nebėra regioninių problemų – jos yra globalios. Arba globali tvarka išsisaugo, arba ji suyra. Lietuvos saugumas nuo to priklauso. Antrojo atsakymo pusė yra šiek tiek komiška. Suprantame, kad dažnas kritikas, dažnas oponentas kritikuoja dažnai asmenį, o ne politikos turinį. Bandžiau skaityti kai kurių opozicijos atstovų pastabas… Ir aš norėčiau iš opozicijos atstovų matyti turinį. Bet toks jausmas, kad jiems svarbiau pavardė ar galimybė kalbėti apie pavardę ir asmenį, jį pamenkinti ar kažkaip pašaipiai apie jį atsiliepti. Ir tai užmuša visą turinio principą. Efektingumas… Tai vis tiek yra ad hominem pokalbis.
 
– Kodėl ad hominem? Pavyzdžiui, Kinijos atveju juk kritika jums pasigirdo dėl to, kad šiuo klausimu pastabas reiškiate itin garsiai. Pažiūrėkime kontekstą. Įvyko JAV Atstovų Rūmų pirmininkės Nancy Pelosi vizitas Taivane. O tarptautinėje spaudoje būtent jus išskyrė kaip praktiškai vienintelį diplomatijos vadovą iš ES valstybių, kuris labai aiškiai tviterio žinute parėmė aukštos pareigūnės vizitą. Ir čia opozicija kelia klausimą, kodėl Lietuva turėtų išsiskirti iš šiek tiek tylesnės Vakarų bendruomenės.
 
– Dabar mes galime kalbėti apie turinį. Jeigu kalbame konkrečiai apie šio klausimo turinį, aš manau, kad kiekvienas turi užduoti sau klausimą: kodėl netgi mūsų diskusijoje daugiau dėmesio vienam pareiškimui, kuris, tiesą sakant, neturėtų būti kažkaip reikšmingas. Jis yra akivaizdus. Mano mintis yra ta, kad ponios Pelosi atvykimas į Taivaną palieka praviras duris kitiems atvykti. Priešingai, jeigu jis nevyksta, ko gero, šis laukas užsidaro.
 
– Bet kodėl kiti užsienio reikalų ministrai nesidalino panašiomis žinutėmis tviteryje.
 
– Reikėtų jų paklausti. Man atrodo, kad šiandien dėmesys tviterio žinutei didesnis negu tam, kad mes šiandien turime agresyviausius Kinijos veiksmus aplink Taivaną. Aš nematau diskusijos apie tai, kokia turėtų būti Vakarų reakcija į tai, kad vyksta apšaudymai, kad sala buvo 3 dienas blokuojama, parodant, kad ji gali būti užblokuota. Tai turėtų ekonomines pasekmes visam pasauliui.
 
– Bet jūs ne tik tviterio žinute dalinotės. Pirmadienį britų dienraštyje „The Telegraph“ buvo publikuotas jūsų straipsnis, kuriame jūs tarsi išplėtėte šią žinutę. Paraginote pasiųsti stiprų ir aiškų signalą, kad laisvas pasaulis – cituoju: „negali leisti ir neleis, kad Taivanas taptų antra Ukraina“. Ši žinute šiek tiek primena Vokietijos užsienio reikalų ministrės Baerbok pasisakymą, susilaukusį aštraus Pekino dėmesio, esą negerbiamas Vienos Kinijos principas.
 
– Jūs pats priminėte, kad mes nesame vieni.
 
–Taip, bet šiuo atveju svarbu ir tai, kad Baerbok susilaukė kritikos iš Pekino, esą ji kvestionuoja vienos Kinijos politiką. Ir iškart po to – jūsų žinutė, straipsnis. Gali kai kas pamanyti, kad tik tam, kad dar paaštrintumėte situaciją arba parodytumėte, kad mums Kinijos priekaištai nelabai svarbūs. Kad nebijome to niršulio, kurį Pekinas per savo propagandinius kanalus perneša.
 
– Tai, kad komentarai dėl Taivano bus kritikuojami per propagandinius Kinijos kanalus, buvo faktas. Man atrodo, kad svarbesnis klausimas yra tai – kokia alternatyva.
 
– Galbūt būtų siūlančių balansavimą?
 
– Balansuoti ką?
 
– Pavyzdžiui, ieškoti balanso toje pačioje komunikacijoje ir stengtis, – nenoriu atsistoti opozicijos atstovo vietoje, –  bet galbūt ji šioje vietoje galėtų sakyti, jog reikia į šį klausimą žiūrėti pragmatiškai, nebeaštrinti situacijos pasisakymais. Juk pastarasis jūsų įrašas socialiniame tinkle sukėlė svarstymus apie galimas Kinijos reakcijas. Pavyzdžiui, Pekino propagandinis leidinys „Global Times“ rašė apie dar griežtesnes sankcijas Lietuvai, kad reikia jas taikyti įmonėms, kurios bendrauja su Taivanu.
 
– Lietuvai jau yra pritaikytos sankcijos. Su visa pagarba, bet išsirašė tai („Global Times“ žinutę – ELTA) visi. Žiniasklaidai patiko. Aš suprantu, kad atitikmuo būtų tokios pat žiniasklaidos priemonės. Bet dabar tai yra visiškai propagandinis valstybės leidinys, nieko bendro neturintis su savarankiška žiniasklaida. Įvesti sankcijas… Kokias sankcijas galima įvesti Lietuvai, jei Lietuvai sankcijos yra pritaikytos, dėl kurių mes net bylinėjamės Pasaulio prekybos organizacijoje. Dar kartą sankcionuoti tas pačias įmones? Kas nors galėtų iškelti šį klausimą, bent jau įsidėdamas minėtą tekstą. Įsidėti tekstą kritiškai. Kokias sankcijas, kam? Įmonėms, kurios dirba su Taivanu? Kokiu būdu? Juk Lietuva yra išimta iš Kinijos prekybos sistemos. Tai kaip tu dar kažką sankcionuosi? Antrą kartą?
 
– Tad dėl to nebelieka paskatos susilaikyti nuo pasisakymų?
 
– Kinija, tiesą sakant, panaikino prielaidas. Jos reakcija (dėl Taivaniečių atstovybės atidarymo – ELTA) buvo tiek toli siekianti, kad ji savo ruožtu panaikina instrumentus diferencijuoti reakcijas. Viskas. Lietuva sankcionuota. Už vieną pavadinimą. Tai dabar Lietuva jaučia, kad turi teisę pasakyti, pavyzdžiu, kad taip kaip ir anksčiau parlamento nariai turėjo teisę vykti ir turi teisę vykti (į Taivaną – ELTA). Taip vyko anksčiau, taip, mano supratimu, turėtų vykti ir toliau, ir to keisti nereikėtų.
 
– Ir dar grįžtant prie Pelosi vizito ir jūsų žinutės, kurią, kaip aš suprantu, galima pavadinti pasveikinimu: štai aukšta JAV pareigūnė įžengė, nepasidavė spaudimui ir paliko, kaip sakote, praviras duris kitiems. Taigi pats sprendimas jūsų vaizduojamas kaip teigiamas. Tarsi jis būtų teigiamas ir Lietuvai.
 
Gabrielius Landsbergis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

– Ne tiek Lietuvai ar kažkam. Yra pirmiausiai keli dalykai… Mano vertinimu, tai yra observacija, tai yra pastebėjimas. Tiesiog. Kinija nori siaurinti bendradarbiavimo erdvę su Taivanu. Ji nori tai siaurinti ir apriboti. Jie tai vadina vienos Kinijos principu ir visi kiti turi paklusti tam vienos Kinijos principui: JAV, Lietuva, ES. Jos turi paklusti. Mūsų, Vakarų valstybių vertinimu, mes turime suformuluotą vienos Kinijos politiką. Ir vienos Kinijos politika nėra sulaužyta nei Lietuvos veiksmais, nei JAV veiksmais. Niekas neneigia taikaus abiem pusėms tinkamo susivienijimo ar kitokių dalykų. Tik aš niekaip nematau taikos, kai yra blokuojama sala ir raketomis apšaudomi teritoriniai vandenys. Tai yra netaiku.
 
– Jei pabandytume apibendrinti. Po Nency Pelosi vizito, jeigu galima taip pasakyti, Lietuvoje saugumo atsirado daugiau ar mažiau? Turint galvoje, kad įtampa aplink Taivaną padidėjo.
 
– Mes pirmiausiai turime sau užsiduoti klausimą, ar nuolaidžiavimo politika atneša daugiau saugumo, ar ne. Jeigu į klausimą atsakote… jei opozicijai atrodytų, pavyzdžiui, kad nuolaidžiavimas veikia, bet, matyt, tada mes būtume išvengę Antrojo pasaulinio karo. Man atrodo, kad svarbus yra tam tikrų principų gynimas, kuris parodo, kad visgi sutartų raudonų linijų peržengimas neturėtų būti toleruojamas. Reikia raudonas linijas ginti.
 
– Rudenį ketinama atidaryti Lietuvos atstovybę Taivane. Žvelgiant į dabartinę įtampą aplink Taivano salą, niekas nesikeičia dėl šio siekio? Suprantant, kad ir į šį žingsnį Pekinas netruks paleisti savo propagandą.
 
– Jeigu mes sakytume, kad mūsų veiksmus veikia propagandinių žiniasklaidos priemonių straipsniai..
.
– Ne tik straipsniai, bet ir dvišalė įtampa…
 
– Mano klausimas yra toks: ar yra pažeidžiama tai, kas buvo anksčiau. Nėra pažeidžiama – buvo daroma. Tai jeigu mes apsispręstume daryti kitaip, stabdyti tokius veiksmus, tai mes keistume status quo, tai mes prisidėtume prie to, kad Taivano saugumas mažėja, pripažintume, kad Kinija turi teisę agresyviais veiksmais atgrasyti valstybes nuo ekonominio, kultūrinio bendradarbiavimo su Taivanu.
 
– Ar tas pats galioja ir planuojamam Lietuvos Seimo pirmininkės vizitui? Nereikėtų jo organizuoti taip, kad būtų atsižvelgiama į tai, kas vyksta?
 
– Kaip aš suprantu, ji turi kvietimą, palaiko ryšius su žmonėmis, kurie yra tą kvietimą išsiuntę. Ieško tinkamo meto… Parlamentarų vizitai, nepriklausomai nuo jų lygio, jie yra tradicijos dalis.
 
– URK pirmininkė regis užsiminė, kad galbūt  ir kažkuris ministras iš Lietuvos galėtų važiuoti. Ar yra tokia tikimybė?
 
– Tokių planų nėra, kiek žinau, nė vienoje ministerijoje tokių planų nėra. Vykstama viceministro lygiu ir, aš manau, tokios tradicijos galima laikytis.
 
– Apibendrinkime šią temą – kokia yra šiuo metu Lietuvos ir Kinijos santykių padėtis?
 
– Aš manau, kad mums reikia orientuotis ne į tai, kur mūsų santykiai su Kinija yra… Kinija pati pasirinko turėti tokius santykius, kokius dabar turi su Lietuva dėl sau suprantamu priežasčių. Aš manau, kad didžiausias Lietuvos pasiekimas šiandien yra stiprėjantys santykiai su Indijos ir Ramiojo vandenyno valstybėmis (…).
 
– O su prezidentu kalbatės apie Kinijos politiką?
 
– Kiek žinau, prezidentas planuoja vizitus į Indijos ir Ramiojo vandenyno valstybes. Tikiuosi, kad pavyks juos suderinti ir ateityje jie materializuosis.
 
– O dėl pačios politikos Kinijos atžvilgiu. Juk buvo išsiskyrusios nuomonės dėl atstovybės pavadinimo.
 
– Tikrai kalbamės. Tik tiek, kad dabar šio klausimo nebuvo… Kitaip tariant, nėra dabar ką išspręsti. Mes norime dabar pasinaudoti galimybėmis, kurios atsidarė, naujomis partnerystėmis, naujais kanalais. Reikia tai maksimaliai sustiprinti.
 
– Būtent Taivaniečių atstovybės pavadinimo patikslinimas buvo diskutuojamas. Ar šis klausimas jau padėtas į stalčių?
 
– Klausimas yra daugiau ar mažiau baigtas.
 
– Persikelkime į kitą temą – Ukraina. Sakėte, kad ketinate važiuoti į Odesą. Prieš kurį laiką, pasauliui nerimaujant dėl Rusijos karo sustojusio grūdų tiekimo iš Ukrainos, jūs pakankamai aktyviai kėlėte klausimą, ką reikėtų daryti. Jūs siūlėte, kad reikia aprūpinti Ukrainą ginklais, kad ji pati galėtų užsitikrinti saugius koridorius bei sutelkti tarptautinę koaliciją, kuri įgalintų atblokuoti uostą ir padaryti koridorių, saugų gabenamiems kroviniams. Tačiau viskas pasibaigė tuo, kad buvo pasirašytos sutartys su Rusija, Jungtinėmis Tautomis bei Turkija ir atskirai atitinkamai su Ukraina. Ar tvarus šis sprendimas? Nes, kaip aš suprantu, jis šiek tiek skiriasi nuo pirminės jūsų vizijos.
 
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. URM nuotr.

– Aš manau, kad šis susitarimas nebūtų pasirašytas, jeigu Ukraina nebūtų aprūpinta ginklais. Tiesą sakant, tai, ką siūlėme nuo pat pradžių, nuo pirmųjų dienų, kai pradėjome kelti klausimą dėl gresiančios grūdų krizės, tai mano nuostata visada buvo tokia pati: arba turime suteikti tinkamą ginkluotę, arba jeigu negalime duoti reikiamų ginklų, tai patys turime būti su tais ginklais ir atgrasyti rusus nuo galimo Odesos puolimo. Mano žiniomis, ukrainiečiai dabar yra pajėgūs apginti atidarytus koridorius. Tikrai nemanau, kad daug yra tikinčių, kad dokumentas, kurį pasirašė rusai, apsaugotų Odesą, jeigu Odesos nesaugotų Himars ar kitokios raketos.
 
– Ar jūsų požiūriu Lietuva savo diplomatija prisidėjo prie šios situacijos?
 
– Norėčiau tikėti, kad taip. Kitiems turbūt būtų lengviau vertinti. Labai stengiausi akcentuoti tai, kad reikia aprūpinti ukrainiečius ir sukurti pakankamą svertą jų rankose, kad jie turėtų derybinę jėgą. Ir tai yra puikiausiais pavyzdys ateičiai: jei ukrainiečiai turi ginklų ir geba atstumti rusus tolyn, ką jie padarė Gyvačių saloje, apskritai visos Juodosios jūros regione… Tai galios ir kitur.
 
– Zaporožės atominė elektrinė, kuri rusų atakuojama… Ką Vakarai gali dėl to padaryti. Nes dabar, atrodo, kad tik stebime ir viliamės, kad neatsitiktų baisiausia.
 
– Matyt, įvairūs Vakarų įsitraukimo scenarijai jau buvo aptarti pačioje karo pradžioje. Kol kas nematau noro ir apetito keisti šias nuostatas. Ar galėtų būti jos peržiūrėtos? Turbūt reikėtų ant stalo padėti keletą labai svarbių klausimų. Vienas iš jų, kas atsitiktų elektrinės atominio sprogimo, atominės avarijos atveju ir ar tai keistų esamą Vakarų nuostatą. Pavyzdžiui, ar turėtų būti kažkokios taikdarių pajėgos, skirtos tik atominių objektų saugojimui. Po avarijos, greičiausiai, bus jau per vėlu ką nors svarstyti. Būtume visi jau nukentėję. Bet ar tai (Vakarų sprendimai dėl atominių elektrinių Ukrainoje apsaugos – ELTA) yra įmanoma? Yra įmanoma kaip ir viskas, jei pradedi svarstyti ir diskutuoti, kaip tai atrodytų.
 
– Bet pasiklausius visgi Vakarų struktūrai priklausančių organizacijų kaip Amnesty International išvadų apie situaciją Ukrainoje, galima kelti klausimą, ar iš tikrųjų yra pakankami valios suprasti ir matyti, kas iš tikrųjų vyksta.
 
– Gėdinga. Tikrai gėdinga. Tai tokia skepetaitė pridengti Rusijos karui. Jeigu yra padorumo šioje organizacijoje ar tarp ten dirbančių žmonių, tai jie turėtų atsiriboti nuo šitų išvadų, nes tai paliks dėmę ir ateičiai. Labai apmaudu, kad šiai organizacijai, kuria daug kas pasaulyje kliovėsi,  reputacinė dėmė išliks ilgam.
 
Aš tik dar dėl Zaporožės pasakysiu. Jeigu nesusigeneruoja apetitas prisiimti atsakomybę už tai, kas būtų tiesioginis visos Europos gamtos iššūkis… Tai mes turime toliau ginkluoti Ukrainą. Ir čia turime didelių iššūkių. Mes matome, kad (Ukrainai padedant kare – ELTA) JAV lyderiauja. Bet juk klausimas yra Europai. Visgi tai yra mūsų kontinentas, tai pirmiausiai mūsų iššūkis… Dienos pabaigoje, kai karas bus baigtas, bus suskaičiuota, kas kiek padarė, kas kiek Himars, artilerijos pabūklų Caesar ar Panzer haubicų yra pateikęs.
 
– Lietuvos aktualijos. Seime daug kalbama apie poreikį keisti, atšviežinti Vyriausybę… Nors ką ten su tokiais kukliais žodžiais… Kalbama, kad jau iš esmės reikėtų perkonstruoti Vyriausybės sudėtį. Nepaisant to Vyriausybėje nuotaikos dėl šio klausimo atsiremia į status quo, premjerė atsisako pokyčių. Bet gal Užsienio reikalų ministerijoje kažkas bręsta? Viceministru buvo Pranckevičius, jį pakeitė Karoblis, kuris pasirinko postą ES delegacijoje. Ar galime laukti įdomių naujienų artimiausiu metu dėl URM?
 
– Tikėtina, kad taip. Akivaizdu, kad ministerija turi turėti visą komplektą viceministrų vien dėl savo sandaros ir darbo principų. Tikiuosi, kad greitu metu apie galimą atsinaujinimą turėsiu galimybę pranešti.
 
– Kiek masyvus bus tas atsinaujinimas, pasipildymas?
 
– Jis gali būti plačiau siekiantis.
 
– Paklausiu taip: ar kalba sukasi tik apie viceministrus, ar ir apie kitas pareigybes? Pavyzdžiui, nėra žmogaus politikos direktoriaus pareigybėje. Be to, nežinau ar sutapimas, bet iškilus Kaliningrado tranzito klausimui atsisveikinote ir su atstove spaudai. Tai – kaip suprantu – laukia kandidatai ir į šias pareigybes?
 
– Taip. Tiesiog noriu paaiškinti, kad prieš pradedant darbą Užsienio reikalų ministerijoje, kaip ir daugelyje kitų institucijų, yra reikalingi suderinimai su kitomis institucijomis. Su VSD, su STT ir kol tie suderinimai nėra baigti, tol paprastai nėra anonsuojami komandos pokyčiai. Taip pat turiu siekį pranešti apie visą sukomplektuotą atsinaujinusią komandą.
 
– Atsinaujins tik komanda ar įvyks ir tam tikrų jau esamų viceministrų prerogatyvų perskirstymas? Tarkime, toks pavyzdys: viceministras Mantas Adomėnas, kuris viešojoje erdvėje yra susilaukęs tam tikros kritikos, klausimai kelti ir politiniuose kuluaruose. Ar jo kuruojami sektoriai – sankcijos, Rytų partnerystė – ar viskas su tuo yra tinkama. Būtent šio konkretaus viceministro atžvilgiu… Taigi ar galima laukti kažkokių prerogatyvų perskirstymo?
 
– Aš manau, kad kartais yra daugiau komunikacinių iššūkių. Sankcijos ministerijos viduje yra europinis klausimas. Kartais taip atsitinka, kad viceministrai pakomunikuoja ar pakomentuoja ir ne iš savo srities išeinančius klausimus, ir nebūtinai visada žino paskutinę informaciją. Tai, sakyčiau, yra daugiau komunikacinis iššūkis nei darbinis. Aš turiu pasitikėjimą dabar dirbančiais viceministrais, jie dirba gerai, tikrai sunkiomis aplinkybėmis, nes neatrodė pradedant dirbti, kad turėsime tiek daug geopolitinių iššūkių, kuriuos atlaikant reikės ir toliau prisidėti prie diplomatinės tarnybos transformacijos, pritaikant ją iššūkių laikotarpiui. Manau, kad tą sugebame visai neblogai padaryti.
 
– Tai apibendrinkim šį klausimą. Kiek naujų veidų turėtume laukti? Trijų– keturių?
 
– Sutarkime taip, kad tikiuosi greitai paskelbti visą komandą
.
– Dar vienas panašus klausimas, susijęs su Užsienio reikalų komitetu. Ko gero, nebeturėsime šiam komitetui vadovaujančios Laimos Andrikienės. Ir dėl to viešojoje erdvėje jau svarstoma: kas perims tą karštą kėdę, kuri jau pareikalavo politikų rotacijos. Kaip ten bebūtų, bet ponas Pavilionis įvardinamas kaip vienas iš galimų kandidatų. Jūsų požiūriu, buvęs URK pirmininkas Pavilionis, dėl ginčų ir nesutarimų partijos viduje atsisakęs šio posto, ar gali vėl į jį sugrįžti?
 
– Aš neatmetu jokių variantų. Tikrai turime labai gebančių ir gabių politikų, išmanančių. Bet neatmesčiau ir pono Pavilionio galimybių užimti šį postą, neatmesčiau lygiai taip pat, kad gali būti ateinantys ir nauji žmonės į URK, kurie galbūt taip pat būtų tinkami užimti šią poziciją. Diskusija pirmiausiai vyksta frakcijoje, o tada turi sulaukti koalicijos partnerių pritarimo, nes reikalingas balsavimas tiek komitete, tiek ir po to Seimo salėje. Tad kol kas tikrai nematau, kad reikėtų užbrėžti kažkokius brūkšnius, kad vienas ar kitas asmuo negalėtų kandidatuoti.
 
– Kaip ir kalbėjome, klausimų kyla dėl Vyriausybės sudėties. Jūs dabar laikinai einantis premjero pareigas, pavaduojate atostogų išėjusią Šimonytę. Galbūt kol premjerė atostogauja, yra puiki proga pakeisti kelis ministrus. Ne taip seniai premjerė sakė, kad ji nemato tokio poreikio ir preteksto. Gal ir ateityje bus siekiama esamą Vyriausybės sudėtį išlaikyti. Jūs gal kitą nuomonę turite, visgi esate vedančios partijos galva.
Lietuvos URM vadovas Gabrielius Landsbergis ir Turkijos URM vadovas Mevlütas Çavuşoğlu. URM.lt nuotr.
 
– Aš pasikliauju premjerės nuostatomis. Aš manau, kad ji tikrai puikiai vadovauja Vyriausybei. Neturiu nė mažiausios abejonės tuo. Nematau ir frakcijoje kokių nors keliamų klausimų. Priešingai, tik didžiulis palaikymas. Man atrodo, kad principų, kuriuos premjerė iškėlė formuodama Vyriausybę, yra laikomasi: dėl skaidrumo, dėl atskaitomybės ir kitų klausimų. Tai, kad opozicija siekia kelti klausimus ir interpeliuoti ministrus… Matau procesą: ryte – aplinkos, o vakare – energetikos, užvakar – užsienio reikalų ministras. Atrodo, kad tokią ruletę suka…
 
– Ir tai visgi kažką pasako apie Vyriausybę ar visgi labiau apie opoziciją?
 
– Subjektyviai, bet šiek tiek daugiau sako apie opoziciją. Nes kaip ir pradžioje kalbėjome, aš dažnai pasigendu opozicijos pasisakymų turinio. Pasakyti, kad reikia ministrą interpeliuoti gali ir Skvernelis, ir Žemaitaitis, ir net Petras Gražulis gali pasakyti, kad reikia kažką interpeliuoti. Tai yra paprasta, aišku, tai pats paprasčiausias uždavinys. Tai žemiausiai kabantis vaisius. Jį nusiraškyti didelės išminties nereikia.
 
– Bet jūsų nuomone, žvelgiant į ypač įtemptose situacijose esančius ministrus, nesvarbu ar jie sulaukė interpeliacijos vėzdo ar ne, bet jie susilaukia labai daug kritikos. Dėl tos pačios rekordinės infliacijos, energetikos kainų ir tiekėjo „Perlo Energijos“ nesėkmės šioje srityje, galiausiai sugrįžti grasina ir pandemija… Matyt, galima dar vardinti. Jūsų požiūriu, ar su šiomis krizėmis, kurios pirmiausiai paliečia eilinį žmogų, Vyriausybė bei konkretūs ministrai susitvarko tinkamai?
 
– Aš manau, kad taip. Mes pokalbio pradžioje kalbėjome apie atsakomybę. Ar ministras prisiima atsakomybę darydamas tai, ką jis mano esant geriausia padaryti. Tai patikrinti galima labai nesudėtingai. Ar turi opozicija geresnį pasiūlymą.
 
– Blinkevičiūtė kalba jau kelis mėnesius, gal net ilgiau. Tiek pat laiko tveriasi už galvos, kodėl Vyriausybė neįsiklauso į jos pasiūlymus dėl lengvatų maisto produktams, gūžčioja pečiais, kodėl ministrų kabinetas nepasikviečia į darbo grupę savo nuomonę turinčios opozicijos atstovų…
 
– Aš suprantu… Darbo grupė tai nėra pasiūlymas infliacijai spręsti. Tai yra priemonė bendradarbiauti su opozicija ir, manau, kad į tai bus atsižvelgiama. Be to, buvo susitarimas, kaip ta grupė galėtų veikti. Opozicija nelabai norėjo to susitarimo laikytis. Man atrodo, kad ir p. Blinkevičiūtei buvo puikiai atsakyta, kad didelė dalis jos priemonių, tiesą sakant, yra tas pats vanduo ant infliacijos malūno.
 
– Lingės šie vaizdingi žodžiai.
 
– Taip. Labai aiškiai ir paprastai paaiškino. Kitas pavyzdys, Lenkija, kuri sumažinusi visus PVM ir pritaikiusi gausybę lengvatų, kurios kainuoja didžiulius pinigus, kuriuos dabar jau reikėtų skolintis už didėjančias palūkanas (nebe nulines palūkas). Lenkija šiame kontekste turi augančią infliaciją.
 
– Jūs vėl sakote, kad opozicija neturi turinio…
 
– Aš ir manau, kad tai yra didžioji bėda. Reikia kritiškumo sau patiems. Tiesą sakant, aš noriu pripažinti ir tą reikia matyti, kad kai kuriais atvejais opozicija suformuluoja užduotį. Ypač žmonės iš Skvernelio aplinkos, kurie yra ir vykdomosios valdžios darbo patirties neseniai turėję. Todėl pasiūlymai ateina. O tada jau galima diskutuoti, galima nesutikti ir likti skirtingose pusėse. Kita vertus, didelė bėda yra ta, kad opozicijos kritika čia vėl susiformuluoja į tai, kad man nepatinka šis ar kitas ministras.
 
–Jūs kažkada, kai kūrėsi Skvernelio partija, sakėte,  kad lipdomas politinis darinys dėl pernelyg įvairios susirinkusios kompanijos neturi perspektyvų. Matome reitingus, o ir jūs pats dabar sakote, kad jie opozicijoje kone konstruktyviausiai sugeba ryškinti problemas. Gal atsiimate savo žodžius?
 
Azerbaidžano Didžiojo Medžliso pirmininkė Sahiba Gafarova ir Lietuvos UR ministras Gabrielius Landsbergis. URM nuotr.

– Nebūtinai vienas ar kitas dalykas paneigia. Kaip ir kiekviena besiformuojanti politinė jėga ji pirmiausiai turi įrodyti bei įtikinti visuomenę savo darbu, kad ji galės padaryti. Iš politinių jėgų, kurios susiformuoja be aiškios ideologinės sąsajos… Mes dabar matome, kur yra „valstiečiai“. Buvo surinkta didelė grupė žmonių… Ar jiems pavyko – jūs geriau vertinkite, bet, kad jie nebėra tie „valstiečiai“, kurie susirinko 2016 m. – tai yra faktas. „Valstiečių“ lyderis net iš Seimo išėjo, didžioji frakcijos dalis yra subyrėjusi, yra net įkūrėjų, kurie išėjo iš frakcijos.
 
– Artėja Seimo rinkimai ir,  kaip suprantu, jūsų,  kaip TS–LKD pirmininko,  kadencijos pabaiga.
 
– Taip.
 
– Regis,  esate sakęs, kad nebesieksite dar vienos kadencijos.
 
– Nebesieksiu.
 
– Ar matote,  kas galėtų jus, kuris laiko vadeles ir aria konservatorių vagą, pakeisti?
 
– Aš matau, kad rikiuojamasi, nepaisant to, kad nemažai laiko yra likę iki rinkimų. Bet taip jau atsitinka, kad nujaučiant vieno etapo pabaigą yra ieškoma ir žiūrima, kas galėtų būti kitas. Aš, tiesą sakant, tokių žmonių matau, kurie tikrai galės dalyvauti.
 
– Ar atsiras toks, kuriam, ko gero,  2024–2025 metais, galėsite ranką ant peties padėjęs visiems pasakyti: štai šis žmogus…
 
– Aš tikrai dalyvausiu rinkimuose kaip rinkėjas ir neabejoju, kad turėsiu iš ko išsirinkti.
 
– Jūs sakote, kad jau dabar galimi kandidatai rikiuojasi. Tai labai abstraktu. Ar išryškintumėte konkrečius veidus. Viešojoje erdvėje šis klausimas keliamas. Kažkur šmėstelėjusi buvo Anušausko pavardė. Kiti atsako, kad be Gabrieliaus nebėra ryškesnių žmonių.
 
– Oi ne… Aš manau, kad ir tas pats ponas Anušauskas, kuris sunkiu valstybei  metu vadovauja labai svarbiai sričiai… Mūsų partijai tai labai svarbi sritis. Tai reikia įvertinti. Neatmesčiau, kad atrastas populiarumas ir visuomenės palaikymas gali realizuotis ir į stiprų palaikymą mūsų partijoje. Neatmesčiau, kad ir vadinamasis mūsų krikdemų flangas taip pat.. Jau dabar aišku, kad jis turi ryškių ir matomų lyderių…
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis Tbilisyje. URM nuotr.
 
– Gali būti, kad partijos vadovybės vėliava šį kartą atiteks krikdeminiam sparnui?
 
– Mes esame partija, kuri puoselėja savo demokratines tradicijas. Mūšiai partijos viduje buvo legendiniai. Tai tikros demokratijos išraiška. Nesuvaidintos, neparinktos, jokių patepimų, perdavimų ir t.t. Žmonės mato,  ką jie gali pasiūlyti partijai…
 
– Bet juk daug kritikos sulaukė paskutiniai konservatorių rinkimai, kuriuose jus perrinktas pirmininku.
 
– Paskutiniai vyko išskirtinėmis sąlygomis. Taip lėmė aplinkybės, jos taip susiklostė. Bet partija su tuo sutiko, iš išorės daugiau buvo kritikos.
 
Benas Brunalas (ELTA)
 
2022.08.11; 08:00

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Tiek opozicijos, tiek valdančiųjų gretose pasigirdus kontroversiškoms nuomonėms apie Vidaus reikalų ministerijos siekį įstatymu įteisinti migrantų apgręžimą pasienyje, užsienio reikalų ministras kritikuojančius ragina pateikti tinkamesnius siūlymus, kaip vertėtų Lietuvai apsisaugoti nuo hibridinės atakos. Gabrielius Landsbergis atkreipia dėmesį, kad Lietuvos veiksmai, vykdant kolektyvinį migrantų atstūmimą, yra derinami su Europos Sąjungos (ES) teisės normomis, nes šalies izoliavimasis šiuo klausimu būtų klaida.
 
„Nuo ko reikia atsispirti, tai pirmiausia tai turi būti suderinta su Europos Sąjungos teisėmis. Europos Sąjungos teisė, matyt, leidžia tam tikra aprėptimi. Mes esame susiderinę savo veiksmus ir dabar nuolat informuojame apie taikomas priemones. Mes neslepiame to, ką mes darome ir kokiu būdu Lietuva apsisaugo nuo hibridinės atakos. Dėl to, aš manau, yra labai svarbu išlaikyti bendradarbiavimą su Briuseliu šiuo klausimu. Izoliuotis vieniems būtų didžiausia klaida“, – Eltai teigė G. Landsbergis.
 
Tuo tarpu kritikuojančius ministras skatina pateikti savo idėjas, kaip spręsti dar prieš metus kilusią migracijos krizę.
Vydenių kaimo mokykloje apgyvendinti nelegaliai Lietuvos-Baltarusijos sieną kirtę migrantai. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
 
„O kritikuojančius aš labai kviesčiau pateikti savo pasiūlymus, kaip jie siūlytų tokius klausimus spręsti. Nepaisant, ar jie yra koalicijos viduje, ar tai yra už koalicijos ribų, ar tai yra iš visuomenės. Viską suprantu, kad kritikuotini dalykai galbūt ne visada aiškiai suformuluoti, bet kokie yra geresni pasiūlymai – čia man yra labai didelis klausimas. Yra labai lengva kritikuoti asmenį, dar kitus dalykus, bet pasakyti iš savo pusės labai aiškiai suformuluotą priešingą nuomonę yra dažnai sunku. To aš palinkėčiau visiems kritikuojantiems“, – pridūrė jis.
 
ELTA primena, kad dar visai neseniai Žmogaus teisių gynimo organizacija „Amnesty International“ sukritikavo Lietuvos veiksmus sprendžiant migrantų krizę ir paragino sustabdyti apgręžimo politiką, paleisti visus prieglobsčio prašytojus ir neteisėtus migrantus.
 
Vis dėlto Vidaus reikalų ministerija liepos pabaigoje patvirtino rengianti įstatymo projektą, kuriuo būtų įteisintas migrantų apgręžimas pasienyje. Įstatymo projekte numatyta, kad tokias priemones pasieniečiai galėtų taikyti ekstremaliosios, nepaprastosios ir karo padėties metu.
 
Rugilė Augustaitytė (ELTA)
 
2022.08.09; 15:48

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Reaguodamas į JAV Atstovų rūmų pirmininkės Nancy Pelosi vizitą Taivane, Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis išreiškė optimistinę viltį, kad jos pavyzdžiu netrukus paseks kiti laisvės ir demokratijos gynėjai.
 
„Dabar spikerė N. Pelosi gerokai plačiau pravėrė duris į Taivaną. Esu tikras, kad netrukus pro jas įžengs ir kiti laisvės ir demokratijos gynėjai“, – tviteryje parašė jis.
 
N. Pelosi, antradienio vakarą nusileidusi Taipėjuje, pareiškė, kad „Amerikos solidarumas su 23 milijonais Taivano gyventojų šiandien, kai pasaulis turi rinktis tarp autokratijos ir demokratijos, yra svarbesnis nei bet kada anksčiau“.
 
„Negalime stovėti nuošalyje, kai KKP (Kinijos komunistų partija) toliau grasina Taivanui ir pačiai demokratijai“, – N. Pelosi cituojama laikraščio „Washington Post“ redakcinėje skiltyje, pasirodžiusioje kelios minutės po jos atvykimo į Taipėjų.
 
„Iš tiesų į šią kelionę vykstame tokiu metu, kai pasauliui tenka rinktis tarp autokratijos ir demokratijos. Rusijai vykdant iš anksto apgalvotą, neteisėtą karą prieš Ukrainą, kuriame žūsta tūkstančiai nekaltų žmonių, net vaikų, labai svarbu, kad Amerika ir mūsų sąjungininkai aiškiai parodytų, jog niekada nenusileisime autokratams“.
 
„Keliaudami į Taivaną mes gerbiame savo įsipareigojimą demokratijai ir dar kartą patvirtiname, kad Taivano – ir visų demokratinių šalių – laisvės turi būti gerbiamos“, – sakė N. Pelosi.
 
Kinija jau kelias dienas prieš N. Pelosi vizitą svaidėsi grasinimais, pavadino jį kišimusi į šalies vidaus reikalus, grėsme teritoriniam vientisumui ir net pagrasino imtis „tikslinių karinių veiksmų“.
 
Živilė Aleškaitienė (ELTA)
 
2022.08.03; 07:00

Aurelijus Veryga. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Seimo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos narys Aurelijus Veryga mano, kad interpeliaciją užsienio reikalų ministrui Gabrieliui Landsbergiui reikėtų vertinti ne tik Kaliningrado tranzito kontekste, nes tai, pasak jo, ne pirma ministro klaida. Visgi Seimo narys teigia, kad šansų, jog G. Landsbergis bus pakeistas, praktiškai nėra, nes, pasak parlamentaro, premjerė Ingrida Šimonytė yra užsispyrusi nekeisti nei vieno Ministrų Kabineto nario.
 
„Matyt, reikėtų pažiūrėti į kontekstą. Jeigu mes G. Landsbergio interpeliaciją vertinsime tik Kaliningrado tranzito kontekste, tai galbūt čia mūsų priešai rytuose gali kažkokias propagandines žinutes susukti ar panašiai. Bet aš noriu priminti, kad tai yra ne pirmas kartas. Ir istorijų, susijusių su užsienio politika, jau yra buvusių ne viena“, – „Žinių radijui“ teigė A. Veryga.
 
Seimo narys tikina, kad prie didžiųjų G. Landsbergio klaidų galima priskirti ir „Belaruskalij“ trąšų tranzito istoriją, ir sprendimus susijusius su Taivano atstovybės Lietuvoje įkūrimu.
 
„Tai aš tikrai nesakyčiau, kad pagrindinė priežastis, dėl ko reikia interpeliuoti šį ministrą, yra Kaliningrado tranzito klausimas, nes tai yra savotiška nesėkmių sistema, visa grandinė, ir panašu, kad ministras nesusitvarko“, – pabrėžė jis.
 
Tačiau A. Veryga pripažįsta, kad šansų atstatydinti G. Landsbergį praktiškai nėra.
 
„Kalbame apie partijos lyderį. Ir tikėtis, kad interpeliacija pavyks, dar turbūt mažiau šansų negu kai kalbame apie kažką, kas yra net ne partijos narys ir gal net dar blogiau dirba. Tai jeigu ten interpeliacijos nevyksta, čia ji turi labai menkus šansus arba beveik jokių. Bet atsakyti į klausimus ministras privalės atvykti“, – sakė parlamentaras.
 
Opozicijos atstovas kritikuoja ir premjerės sprendimą nekeisti Ministrų Kabineto sudėties. Pasak jo, tai pavojingas reiškinys, kuris duoda savotišką indulgenciją ministrams daryti ką nori.
 
Gabrielius Landsbergis. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

„Nebus jokios politinės atsakomybės, nes panašu, kad premjerė, matyt, yra iškėlusi tam tikrą ultimatumą valdantiesiems (…), kad jeigu krenta bent vienas ministras, tai patys ir vadovaukite Vyriausybei. Tai toks labai trumparegiškas, mano manymu, supratimas“, – pabrėžė jis.
 
Prezidentūra kritiškai vertina priekaištus, kurie, dažniausiai taikant į dešiniųjų Vyriausybę, pasipylė Europos Komisijai (EK) pateikus išaiškinimą dėl sankcijų Kaliningrado tranzitui. Prezidento vyriausiasis patarėjas Kęstutis Budrys skeptiškai vertina ir opozicijoje brandinamą idėją rudenį kelti interpeliacijos užsienio reikalų ministrui G. Landsbergiui klausimą. Pasak jo, tai yra vienas iš liūdnesnių momentų vertinant, kaip Kaliningrado tranzito istoriją saviems tikslams išnaudojo politikai.
 
ELTA primena, kad birželio 17 d. įsigaliojus ES sankcijoms, Lietuva apribojo plieno bei juodųjų metalų tranzitą į Kaliningradą. Kaip tvirtino atsakingos institucijos, šis Lietuvos valdžios institucijų draudimas sankcionuotas prekes gabenti į Kaliningradą paremtas ES sankcijomis, numatytomis dar pavasarį. Tuo metu Rusija tranzito į Kaliningradą sustabdymą laikė neteisėtu ir beprecedenčiu.
 
Tačiau, nepaisant Rusijos grasinimų, nuo liepos 10 d. įsigaliojo ES sankcijų pakete numatytas draudimas neleisti iš Rusijos per ES teritoriją gabenti cementą, alkoholį ir įvairias prabangos prekes. Šiuo sprendimu, cementas ir alkoholis taip pat tranzitu per ES teritoriją negali pasiekti Kaliningrado srities. Kaip aiškino už sprendimą atsakingi valdančiųjų politikai, draudimas buvo grįstas ES sankcijomis, numatytomis dar pavasarį.
Lietuvos užsienio reikalų ministerija. Slaptai.lt foto
 
Vis tik liepos 13 d. EK paskelbė gaires, pagal kurias leido Rusijai geležinkeliais per ES teritoriją gabenti sankcionuotas prekes į Kaliningradą, tačiau tranzitas galimas tik tokiu atveju, jei šios prekės nėra naudojamos kariniams tikslams.
 
EK nurodė, kad Rusiją ir Kaliningradą skirianti Lietuva gali blokuoti tik dvejopo naudojimo prekių tranzitą, tačiau dabar Rusija per jos teritoriją gali gabenti kitas sankcionuotas prekes, įskaitant metalą. Nepaisant to, tranzitas automobilių keliais lieka draudžiamas.
 
Gailė Jaruševičiūtė-Mockuvienė (ELTA)
 
2022.07.30; 00:30

Gabrielius Landsbergis. Foto by Dainiaus Labutis (ELTA).

Europos Komisijai (EK) pateikus išaiškinimą dėl sankcijų Kaliningrado tranzitui, opozicija vis garsiau pradėjo reikalauti užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio politinės atsakomybės.
 
Pasak valdančiųjų politinių oponentų, šioje situacijoje vis dar lieka neatsakyta į labai daug klausimų, iš jų – ir koks buvo paties prezidento Gitano Nausėdos vaidmuo derantis su EK dėl Kaliningrado tranzito.
 
Todėl Seimo opozicija jau be užuolankų kalba apie G. Landsbergiui gresiančią interpeliaciją, kurios metu iš ministro tikimasi konkrečių atsakymų.
 
G. Paluckas palaiko interpeliaciją: G. Landsbergis turi atsakyti į konkrečius klausimus
 
Lietuvos socialdemokratų lyderis Gintautas Paluckas įsitikinęs, kad dėl susidariusios situacijos pagrindinė atsakomybė krenta užsienio reikalų ministrui G. Landsbergiui.
 
„Yra įstatymas dėl tarptautinių sankcijų taikymo. Ir tame įstatyme yra labai aiškiai pasakyta, kad už tarptautinių sankcijų taikymą, interpretacijas ir kitus dalykus yra atsakinga Užsienio reikalų ministerija. Ir po paskutinių įstatymo pataisų, įsigaliojusių gegužės 17 d., komisija, kuriai asmeniškai turi vadovauti užsienio reikalų ministras“, – atkreipia dėmesį G. Paluckas.
 
Tuo tarpu prezidento atsakomybės dėl Kaliningrado tranzito krizės politikas tikina nematantis.
 
„Priėmus sprendimą Lietuvos vardu jį reikia ginti visose institucijose ir jis sąžiningai tai darė. (…) Mano žiniomis, tiek, kiek esu kalbėjęs ir su diplomatais, ir su mūsų europarlamentarais, kurie irgi girdi tuose koridoriuose visą informaciją, prezidentas G. Nausėda savo darbą atliko ir jį atliko teisingai“, – akcentavo jis.
 
Todėl, G. Palucko teigimu, reaguodama į susidariusią situaciją opozicija ketina reikalauti G. Landsbergio atsakomybės – bus renkami parašai interpeliacijai.
 
„Interpeliacija būtų prasminga. Kolegos demokratai iš pradžių gal abejojo, bet kiek girdėjau paskutinius pareiškimus, jie irgi mano, kad interpeliacija būtų reikalinga“, – Eltai teigė G. Paluckas.
Socialdemokratų partijos vadovas Gintautas Paluckas. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
 
„Ir ne tuo tikslu, kad mes manytume, jog yra įmanoma politinį koalicijos lyderį G. Landsbergį išversti iš posto, tai yra truputį naivu, nes tada, tikėtina, griūtų koalicija, bet tam, kad būtų užduoti labai konkretūs klausimai ir būtų pateikti atsakymai remiantis dokumentais ir tiksliais įvykiais, ir veiksmais, kurie buvo atlikti ir padaryti“, – pažymėjo jis.
 
G. Paluckas akcentuoja, kad ministras interpeliacijos metu turės atsakyti į labai konkrečius klausimus, kurių opozicijai kyla nemažai.
 
„Dabar mes irgi samprotaujame, o G. Nausėda čia kada įsijungė? O kaip tos gairės, ar konsultavosi URM formaliai su EK, ar patys tik sugalvojo, kad va atėjo kalendorius ir taikome visas sankcijas kaip suprantame? Kodėl nebuvo įsteigta komisija turėjusi spręsti tuos klausimus su G. Landsbergiu priešakyje? Tai yra klausimai, kurie yra labai tikslūs ir į juos labai tiksliai turi atsakyti interpeliuojamas ministras“, – pabrėžė jis.
 
Visgi G. Paluckas teigia, kad dar reikia pasverti, ar verta dėl interpeliacijos G. Landsbergiui klausimo šaukti neeilinę Seimo sesiją, ar visgi vertėtų palaukti rudens.
 
S. Skvernelis: interpeliacijos galimybės neatmetame
 
Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skvernelis taip pat neatmeta galimybės G. Landsbergiui inicijuoti interpeliaciją. Visgi, pasak jo, prieš priimant sprendimą dėl interpeliacijos, ministras yra laukiamas frakcijos posėdyje.
 
„Mes tikimės, kad užsienio reikalų ministras kitą savaitę atvyks į frakcijos posėdį ir mes ten galėsime pasikalbėti dalykiškai, labai rimtai. Tie paaiškinimai yra reikalingi ir galbūt įtikins, kažką pakeis, bet atrodo, kad situacija tokia – eilinis Lietuvos nesusipratimas tarptautinėje erdvėje, kur tą veidą Lietuvos turi gelbėti po to EK“, – Eltai teigė S. Skvernelis.
 
G. Landsbergis ir S. Skvernelis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

„Po šio  frakcijos susitikimo su ministru ir priimsime galutinius sprendimus. Mes puikiai suprantame, kad šioje Vyriausybėje visi ministrai, kad ir ką jie bedarytų, ir kaip bedirbtų, yra tinkami ministrei pirmininkei, matosi, kad ir Prezidentūrai lygiai taip pat yra tinkami. Tai interpeliacijos prasmė yra vienintelė – kad tie klausimai būtų iškelti ir į juos reikėtų viešai atsakyti, būtų diskusija, visuomenė galbūt daugiau sužinotų peripetijų“, – akcentavo jis.
 
Politikas taip pat atkreipia dėmesį, kad tai nėra pirmas G. Landsbergio paslydimas užsienio politikoje.
 
„Tai nėra vien simbolika. Aš suprasčiau, kad jei tai būtų vienas ar antras paslydimas, bet dabar jie yra nuolatiniai. Ir mes nežinome, ko laukti, mes tampame tokia valstybe, kuri yra neprognozuojama užsienio politikos srityje. Tai čia yra blogiausias dalykas ir tai mato mūsų užsienio partneriai“ , – sakė jis.
 
S. Skvernelis taip pat pažymi, kad kol kas dar neatsakytas klausimas dėl prezidento vaidmens derantis su EK dėl Kaliningrado tranzito.
„Užsienio politikos reikalų lauke žaidžia arba atstovauja tiek prezidentas, tiek ir užsienio reikalų ministras. Tai kas dabar kokį indėlį ten į nešė, tai galbūt jie galėtų ir patys atsakyti“, – pabrėžė jis.
 
R. Karbauskis: jei interpeliacija bus inicijuojama, pasirašysime
 
Savo ruožtu LVŽS lyderis Ramūnas Karbauskis mano, kad EK pateiktas išaiškinimas dėl Kaliningrado tranzito yra teisingas ir logiškas. O dėl to, kad, politiko teigimu, Lietuva nesulaukusi EK gairių paskubėjo taikyti sankcijas tranzitui į Kaliningradą, neabejotinai, yra G. Landsbergio kaltė.
 
„Mes davėme rusų propagandos mašinai kuro. G. Landsbergis ir jo draugai, norėdami atrodyti didžiausiais patriotais pasaulyje, jie realiai dirbo rusų propagandai“, – piktinosi R. Karbauskis.
 
Visgi politikas skeptiškai vertina Seimo galimybes G. Landsbergiui surengti interpeliaciją. R. Karbauskis įsitikinęs, kad apie G. Landsbergio atsakomybę prakalbęs S. Skvernelis nesiryš inicijuoti interpeliacijos.
 
LVŽS lyderis Ramūnas Karbauskis. Slaptai.lt (Vytautas Visockas) nuotr.

„Mačiau Sauliaus pareiškimą, kad demokratai reikalauja G. Landsbergio atsakomybės, bet čia yra paprasčiausiai bandymas padaryti Lietuvos žmones kvailiais. Ką tik jie (S. Skvernelio frakcija – ELTA) balsavo, jų balsais priimtas sprendimas dėl V. Landsbergio, sprendimas, kurį praeitoje kadencijoje Saulius juodai kritikavo, ir staiga jis pakeičia poziciją“, – atkreipė dėmesį jis.
 
Visgi R. Karbauskis akcentuoja, kad jeigu prašai dėl interpeliacijos G. Landsbergiui būtų renkami, LVŽS frakcija šią iniciatyvą palaikytų.
„Jeigu S. Skvernelis parašus rinks, garantuoju 20 balsų, mes visi pasirašysime. Bet netikiu, kad parašai bus renkami, nė trupučio“, – patikino jis.
 
Politikas įsitikinęs, kad net ir surinkus reikiamus parašus interpeliacijai, G. Landsbergio kaip užsienio reikalų ministro postas nesudrebėtų.
„Mes galime šnekėti apie atsakomybę, bet žinant G. Landsbergio aroganciją ir jo požiūrį į savo veiklą, tai juokinga šnekėti apie tai, kad jis kada nors prisiims atsakomybę. Jis jos niekada neprisiims“, – pabrėžė jis.
 
Kaliningrado tranzito klausimas tapo trinčių tarptautinėje ir vidaus politikoje priežastimi
 
Po kelias savaites trukusių diskusijų EK paskelbė naujas gaires, pagal kurias leido Rusijai geležinkeliais per ES teritoriją gabenti sankcionuotas prekes į Kaliningradą. Toks sprendimas priimtas po to, kai birželio 17 d. įsigaliojus ES sankcijoms, Lietuva apribojo plieno bei juodųjų metalų tranzitą į Kaliningradą. Kaip aiškino už sprendimą atsakingi politikai, šis draudimas buvo grįstas ES sankcijomis, numatytomis dar pavasarį.
 
Rusija į tokius įvestus apribojimus sureagavo reikšdama pasipiktinimą ir net grasinimus Lietuvai. Savo ruožtu EK ir kai kurios ES valstybės išsakė nuomonę, kad tranzitui per Lietuvą europinės sankcijos neturėtų būti taikomos. Diplomatiniuose koridoriuose kalbėta, kad toks sprendimas padės deeskaluoti ir taip įtemptą situaciją regione.
 
Tačiau Lietuvos Vyriausybė ir toliau laikėsi pozicijos, kad skelbti naujų EK gairių nereikia, nes jos tik dar labiau paskatins Rusijos agresyvų elgesį. Be to, valdantieji tikino, kad dar pavasarį buvo gavę EK išaiškinimą, kad draudimas įvežti sankcionuotas prekes apima ir jų tranzitą per Lietuvą.
 
Kaliningrado tranzito klausimas kėlė įtampą ir šalies viduje. Opozicinės partijos reiškė priekaištus dešiniųjų Vyriausybei, kad ši apribojimus Kaliningrado tranzitui įvedė prieš tai nesuderinusi su ES institucijomis ir partneriais. Galiausiai po EK išaiškinimo dėl sankcijų Kaliningrado tranzitui S. Skvernelio vadovaujama partija pareikalavo užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio atsakomybės. Nepasitenkinimą Vyriausybės veikla reiškė ir dalis valdančiųjų. Pasak jų, Vilnius turėjo užimti griežtesnę poziciją ir neatsitraukti, net spaudžiant ES valstybėms ir EK, nuo pritaikytų apribojimų Rusijos prekėms, gabenamos tranzitu per Lietuvą.
 
Trečiadienį Europos Komisijos sprendimą paskelbus oficialiai užsienio reikalų ministras, prezidentas ir premjerė nesuskubo pakomentuoti susiklosčiusios situacijos. Iš karto sureagavo tik Užsienio reikalų ministerija – ji išplatino pranešimą spaudai. G. Landsbergio vadovaujama Užsienio reikalų ministerija aiškino, kad Lietuva, kaip „transatlantinės bendruomenės narė“, negali ignoruoti strateginių Lietuvos užsienio ir saugumo politikos partnerių, EK pozicijų bei vertinimų.
 
Nepaisant valdančiųjų gretose gana aiškiai reikštų nuostatų, kad nėra jokio pagrindo ir reikalo leisti ES sankcionuotoms rusiškoms prekėms vėl judėti tranzitu per Lietuvą, URM išplatintame pranešime kritikos Europos Komisijai ir jos paskelbtam išaiškinimui nepareiškė.
 
„Lietuva teigiamai vertina EK išaiškinimu įvedamus tranzito per ES apimčių apribojimus pagal paskutinių trijų metų istorinius vidurkius, kurie turi atspindėti tik būtinųjų prekių tikrąjį poreikį, taip pat būtinumą sustiprinti tokio tranzito kontrolę“, – teigė ministerija. 
 
Dalia Grybauskaitė. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Kadencija baigusi prezidentė Dalia Grybauskaitė įvertino trečiadienį Atomazgą pasiekusią sankcionuotų prekių tranzito iš Rusijos į Kaliningradą istoriją įvertino ir kadenciją baigusi prezidentė Dalia Grybauskaitė. Pasak jos, Lietuvos politikai „šoka kinkadrebio partiją“, o už sprendimus atsakingi asmenys blaškosi ir demonstruoja negebėjimą priimti strateginius sprendimus.
 
Šis D. Grybauskaitės pareiškimas pasirodė netrukus po premjerės Ingridos Šimonytės surengtos spaudos konferencijos, kurios metu Vyriausybės vadovė sakė, kad Lietuvos institucijos ketina atsižvelgti į Europos Komisijos išaiškinimą dėl sankcijų Kaliningrado tranzitui. Kartu ji pažymėjo, kad Lietuvos institucijos sveikina ne pačias EK gaires, o gairių nuostatas.
 
„Norėčiau pabrėžti, kad Lietuvos institucijos sveikina ne pačias gaires, o tas gairių nuostatas, kurios labai aiškiai sako štai ką: kad nėra jokio grįžimo į situaciją, kuri buvo birželio 16 dieną, kai visos prekės galėjo būti gabenamos tranzitu per ES teritoriją į ir iš Kaliningrado“, – teigė I. Šimonytė.
 
Gailė Jaruševičiūtė-Mockuvienė (ELTA)
 
2022.07.15; 05:54

Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Europos Komisijai (EK) paskelbus išaiškinimą dėl Europos Sąjungos (ES) sankcijų taikymo rusiškų prekių tranzitui per Lietuvą, socialdemokratai sako, kad atsakomybę šioje situacijoje turi prisiimti užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.
 
Be to, socialdemokratai atkreipia dėmesį į tai, kad jo vadovaujama Užsienio reikalų ministerija (URM) nevykdo svarbaus įstatymo – Vyriausybė privalėjo sudaryti Tarptautinių sankcijų koordinavimo komisiją, tačiau tai nepadaryta.
 
Socialdemokratų partijos lyderė Vilija Blinkevičiūtė sako, kad dėl susiklosčiusios situacijos atsakomybę turėtų prisiimti šalies diplomatijos vadovas G. Landsbergis.
 
„Jau nebe pirmą kartą, kalbant apie Lietuvos nacionaliniams interesams svarbius sprendimus, kartojasi situacija, kuomet užsienio reikalų ministras nesugeba tinkamai įvertinti situacijos – veiksmai daromi nesikonsultuojant ir nederinant su mūsų strateginiais partneriais, nemodeliuojant galimų pasekmių. Sakytum, pirma padaroma, o po to žiūrima, kas bus, kaip kas reaguos, kas ką pasakys.
 
Maža to, kai šalies diplomatijai nepavyksta pasiekti užsibrėžtų tikslų, iš valdančiųjų pusės pradeda lietis kaltinimai visiems aplinkui, nematant savo atsakomybės. Kalbant apie strateginius sprendimus, toks elgesys yra nepriimtinas – taip menkinama ir Lietuvos reputacija, sėjamos nepagrįstos abejonės ES sprendimais. G. Landsbergis ir jo vadovaujama partija pagaliau turėtų padaryti išvadas ir prisiimti atsakomybę. Nebesislapstyti ir nebepermetinėti atsakomybės visiems kitiems“, – teigia V. Blinkevičiūtė.
 
Teigia, kad paklaustas apie komisiją, G. Landsbergis tik trūkčiojo pečiais
 
Tuo tarpu LSDP frakcijos seniūnas Gintautas Paluckas pabrėžia, kad valdantieji nevykdo ir Seimo priimtų įstatymų – pavyzdžiui, gegužę pataisyto Tarptautinių sankcijų įstatymo, kuris įpareigoja sudaryti specialią komisiją, kuomet kalbama apie sankcijas.
 
„Tarptautinių sankcijų įstatyme aiškiai pasakyta: „Lietuvos Respublikoje įgyvendinamų tarptautinių sankcijų įgyvendinimo užtikrinimui koordinuoti Vyriausybė sudaro Tarptautinių sankcijų koordinavimo komisiją. Komisijai vadovauja užsienio reikalų ministras ar jo įgaliotas asmuo.“ To nebuvo padaryta. Pasiteiravau asmeniškai ministro: jis tik trūkčiojo pečiais“, – sako G. Paluckas.
Gabrielius Landsbergis. Foto by Dainiaus Labutis (ELTA).
 
Kilus skandalui dėl EK ir Lietuvos valdžios supratimo skirtumų, socialdemokratai šioje istorijoje įžvelgia pažįstamą braižą.
 
„Dar vienas G. Landsbergio fiasko. Baltarusiškos trąšos, Taivano atstovybė, dabar Kaliningradas – mes jau praradome viltį, kad ponas Landsbergis supras savo klaidas, nes jis tuo mėgaujasi, tokiu savo veikimu ir savo užsienio politika. Aš nežinau, kodėl taip vyksta – gal tai siekis įsirašyti į istoriją? Mūsų užsienio strateginiai partneriai priversti nuolat rūpintis mūsų klaidų užglaistymu“, – vertina G. Paluckas.
 
„Tai, kas dabar nutiko, – pats blogiausias rezultatas, koks tik galėjo būti. Jei būtų sprendusi atsakinga komisija, o sprendimai būtų pagrįsti išankstinėmis konsultacijomis su EK, būtume išvengę beprasmės diplomatinės įtampos Europoje, galėjome išsaugoti veidą. O dabar kas? Tranzitas tęsiasi, reputacija sugadinta, Briuselis piktas“, – vardija G. Paluckas.
 
Jadvyga Bieliavska (ELTA)
 
2022.07.05; 06:03

Henry Kissinger. Wikipedia.org foto

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis tvirtina, kad jokia Vakarų ar pasaulio valstybė negali už Ukrainą pasakyti, kokiomis sąlygomis reikia derėtis su Rusija, nes ši už karą moka krauju. Pasak jo, Lietuvos pamatinė pozicija yra tokia, kad karo pabaigą paskelbti gali tik Kyjivas.
 
„Kyjivas pasakys, kada jis (karas – ELTA) baigiasi ir kokiomis sąlygomis. Ukrainiečiai už šį karą moka krauju, mes tik sumokame sąskaitas ir kai kurie net nelabai dideles“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams teigė G. Landsbergis.
 
Ministras aiškino, kad šiuo metu pagrindinis dar viešai neįvardintas klausimas yra, koks Vakarų bei likusio pasaulio požiūris į Rusiją liks po karo. Jis tikina, kad Vakarų politikų pasisakymai, jog Ukrainai reikėtų daryti teritorines nuolaidas, siekiant kuo greičiau užbaigti karą, yra neadekvatūs realybei, kurią matome šiandien.
Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. URM nuotr.
 
„Pastebiu tam tikrą siekį kurti erdvę normalizacijai. Manau, kad tai yra labai pavojinga tendencija. Mes įvardiname, kad putinistinis režimas, kuris šiuo metu valdo Rusiją, yra genocidinis režimas, pasiruošęs nušluoti žmones tik dėl to, kad jie priklauso vienai ar kitai tautai ir bet kokia normalizacija su šiuo režimu, man yra nesuvokiama“, – sakė politikas.
 
G. Landsbergis mano, kad panašūs pareiškimai yra pavojingi ir Lietuvai, nes taip normalizuojamas ne tik santykis su Putino režimu, bet ir su tuo, ką tas režimas daro.
 
„Tai yra labai stiprus signalas visiems kitiems, potencialiems agresoriams, nusikaltėliams, kad jeigu jie padarys nusikaltimą ir jų nenušluos per tris mėnesius, tada viskas tvarkoje“, – tvirtino užsienio reikalų ministras.
 
ELTA primena, kad buvęs JAV valstybės sekretorius Henry`is Kissingeris mano, kad Ukraina turi sėsti prie derybų stalo su Rusija, net jei iš jos bus pareikalauta nuolaidų. H. Kissingeris ėjo JAV valstybės sekretoriaus pareigas 1973-1977 metais.
 
Ignas Dobrovolskas (ELTA)
 
2022.05.28; 00:30

Amerikiečių kariai Vilniuje prie Seimo. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis teigia, kad nors iki Madride įvyksiančio NATO viršūnių susitikimo lieka maždaug mėnuo, aiškių pažadų, kas bus padaryta siekiant užtikrinti Aljanso rytinio flango saugumą, kol kas nėra.
 
„Be pagalbos Ukrainai, turbūt daugiausiai pastangų reikalavęs darbas per paskutinius tris mėnesius mėginimai įtikinti, kad NATO atsakas, jeigu jis negali būti Ukrainoje, tai bent jau tada turime stiprinti mūsų rytinį flangą ir Baltijos valstybes ir, mano požiūriu, būtent Lietuvą dėl tam tikrų geografinių ypatumų, kaip Kaliningrado artumo ir ilgos Baltarusijos sienos“, – spaudos konferencijoje teigė G. Landsbergis.
 
Ministras pripažįsta, kad kol kas aiškių pažadų iš NATO valstybių, kas bus padaryta, siekiant užtikrinti rytinio flango Aljanso saugumą – nėra.
 
„Man rodos, yra šiek tiek tokio ir lūkesčio valstybių, kad galbūt tie pažeidimai, nepaisant vykstančio karo ir visko, kas vyksta Ukrainoje, gal jie nėra tokie gilūs, galbūt kažkokia normalizacija galima ir tas stiprinimas nėra toks būtinas“, – atkreipia dėmesį G. Landsbergis.
 
„Ir mes kalbame ne tik apie praktinius dalykus, bet ir apie tam tikrą požiūrių skirtumą, apie tai, kas čia yra atsitikę. Ar čia yra takoskyra, kurią sulipdys tik režimo pakeitimas, ar tai yra tiesiog toks laikinas sutrikimas Europos istorijos tėkmėje, kuris normalizuosis ir tada tų gynybinių NATO pajėgumų rytiniame flange nebūtina“, – taip pat pažymėjo jis.
 
G. Landsbergis taip pat akcentuoja, kad laiko iki galutinių sprendimų priėmimo lieka vis mažiau.
 
„Paskutiniai sprendimai turi būti priimti Madride, tai jau netgi mažiau negu už mėnesio“, – pažymėjo jis.
 
Artėjantis NATO viršūnių susitikimas vyks Madride birželio 29–30 dienomis.
 
Gailė Jaruševičiūtė-Mockuvienė (ELTA)
 
2022.05.28; 07:32

Lietuvos ir Jungtinės Karalystės užsienio reikalų ministrai pasirašė dvišalio bendradarbiavimo deklaraciją. URM nuotr.

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis, Londone susitikęs su Jungtinės Karalystės (JK) užsienio reikalų valstybės sekretore Elizabeth Truss, aptarė atsako į Rusijos karinę agresiją prieš Ukrainą, paramos Ukrainai, NATO rytinio flango stiprinimo ir dvišalio bendradarbiavimo klausimus.
 
G. Landsbergis pabrėžė, kad turime tęsti spaudimą Rusijai nutraukti karinę agresiją prieš Ukrainą. „Šiandien Ukraina gina Europą nuo Rusijos grėsmės. Kasdien yra griaunami jos miestai ir žūsta žmonės. Jungtinė Karalystė parodė išskirtinę lyderystę, smerkdama Kremliaus agresiją, teikdama karinę, humanitarinę bei finansinę paramą Ukrainai, taip pat įvesdama precedento neturinčias sankcijas”, – sakė G. Landsbergis.
 
Ministrai aptarė būtinybę sutelkti pastangas ir partnerius, kuo greičiau rasti būdą atblokuoti Odesos uostą ir užtikrinti ukrainietiškų grūdų tiekimą ant bado slenksčio atsidūrusioms šalims.
 
Ministras G. Landsbergis padėkojo E. Truss už NATO rytinio flango stiprinimą. „Papildomų JK karių dislokavimas regione prisideda prie NATO atgrasymo ir gynybos. Esame dėkingi Jungtinei Karalystei už aktyvų dalyvavimą ir lyderystę, užtikrinant Baltijos regiono saugumą, o neseniai Lietuvoje dislokuotas Nuolatinių jungtinių pajėgų štabas yra naujausias ir labai svarbus to pavyzdys”, – sakė G. Landsbergis.
 
Susitikimo metu taip pat aptarti aktualūs dvišalio bendradarbiavimo klausimai bei pasirašyta bendra dvišalio bendradarbiavimo deklaracija, kuria Lietuva ir Jungtinė Karalystė įsipareigoja stiprinti strateginį bendradarbiavimą, puoselėti politinį dialogą, glaudžiai bendradarbiauti gynybos ir saugumo, kovos prieš tarptautinį nusikalstamumą, ekonomikos, technologijų ir dvišalės prekybos bei švietimo mokslo ir kultūros srityse.
 
„Mūsų šalis sieja bendros vertybės, bendra strateginė vizija, vertybėmis grįsta užsienio politika. Džiaugiuosi, kad šią deklaraciją pasirašome šiemet, kai švenčiame Lietuvos ir Jungtinės Karalystės diplomatinių santykių užmezgimo šimtmetį”, – pabrėžė G. Landsbergis.
 
Vizito Londone metu Lietuvos užsienio reikalų ministras taip pat dalyvavo tyrimų centro „Council on Geostrategy” apskrito stalo diskusijoje, kurioje buvo diskutuojama apie karą Ukrainoje ir jo įtaką Europos saugumo ateičiai.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2022.05.24; 07:00

Dešimtą kartą startuoja ES projektas „Atgal į mokyklą“. URM nuotr.

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis pasveikino ir simboliškai išlydėjo Europos Sąjungos (ES) projekte „Atgal į mokyklą“ dalyvaujančius diplomatus.
 
„Esame jau „pilnamečiai“ ES nariai, ir tai mus įpareigoja dar ryžtingiau ir aktyviau kurti ES ateitį. Jaunoji Lietuvos karta bendrauja su kitais europiečiais ne tik puikia anglų, bet ir bendra ES vertybių kalba. Norime paskatinti moksleivius pasinaudoti ES teikiamomis galimybėmis, nerti į ES kultūros, verslo, taip pat ir politikos pasaulį. Lietuvos balsas Europoje bus girdimas tiek, kiek stipriai skambės mūsų piliečių idėjos ir darbai“, − sakė ministras G. Landsbergis.
 
Diplomatai ir valstybės tarnautojai kalbėsis su mokiniais apie ES veiklą ir Lietuvos narystę ES, dezinformacijos ir propagandos keliamus pavojus, vykstant Rusijos agresijai Ukrainoje.
 
Šiais metais dalyvauti projekte pareiškė norą daugiau nei 160 mokyklų iš visos Lietuvos – iniciatyva pasieks daugiau nei 3 tūkstančius mokinių. Pamokas apie ES ves ministras G. Landsbergis, Užsienio reikalų ministerijos kanclerė Inga Černiuk, užsienio reikalų viceministrai, Ambasadorių klubo nariai. Prie iniciatyvos kviečiamos jungtis ir kitos valstybės institucijos.
 
Iniciatyva „Atgal į mokyklą“ yra Europos dienai skirtų renginių, kuriuos organizuoja Užsienio reikalų ministerija, dalis. Pagrindinė šių metų Europos dienos žinia – visapusė parama Ukrainai, ES vienybės svarba bei 18 Lietuvos narystės metų ES.
 
„Atgal į mokyklą“ – visos ES mastu vykdomas projektas, kurį jau 10 metų įgyvendina Užsienio reikalų ministerija. Projekto tikslas – suteikti galimybes moksleiviams ir jų mokytojams gauti žinių apie ES ir valstybių narių veikimą joje, skatinti domėjimąsi europinėmis temomis bei formuoti vertybines nuostatas, įgalinančias jaunus žmones būti aktyviais piliečiais, tikinčiais, kad gali daryti pokyčius ES. Projekto metu diplomatai ir valstybės tarnautojai vyksta į Lietuvos mokyklas, kuriose bendrauja su mokiniais bei veda pamokas apie ES ir Lietuvos narystę joje.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2022.05.06; 07:13

G. Landsbergis: Rusija pasirengusi pulti Kijevo kryptimi, vyksta šliaužianti Baltarusijos aneksija. EPA-ELTA nuotr.

„Rusijos pajėgų pasilikimas Baltarusijoje pažeidžia visas duotas garantijas jas išvesti“, – reaguodamas į žinią, kad vasario 20 dieną turėjusios pasibaigti bendros Rusijos ir Baltarusijos karinės pratybos pratęsiamos, tviteryje parašė Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.
 
Pratybų pratęsimas reiškia, kad Baltarusijoje lieka 30 tūkst. ten pasiųstų Rusijos karių, taip pat ir sutelktų prie pat šiaurinės Ukrainos sienos, nepaisant to, kad Maskva teigė, jog pratybos baigsis vasario 20 d. ir kariai galės grįžti į savo bazes.
 
„Tai aiškus pasirengimas pulti Ukrainą Kijevo kryptimi ir šliaužianti Baltarusijos aneksija. Tai iš esmės keičia su Baltarusija besiribojančių NATO valstybių saugumo padėtį. Būtinas NATO sustiprinimas ir Europos Sąjungos sankcijos“, – tviteryje parašė G. Landsbergis.
 
Viljama Sudikienė (ELTA)
 
2022.02.21; 07:34

G. Landsbergis lankosi Singapūre. URM perduotos nuotraukos iš Singapūro.

Su darbo vizitu Singapūre besilankantis užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis susitikime su kolega Vivianu Balakrishnanu aptarė politines aktualijas Azijoje ir Rytų Europoje, intensyvėjančius Lietuvos ir Singapūro dvišalius ryšius, didėjantį Europos Sąjungos (ES) dėmesį Pietryčių Azijai, pranešė Užsienio reikalų ministerija (URM).
 
„Singapūras jau dabar yra svarbus Lietuvos partneris Azijoje, ateityje ryšius norime dar labiau plėtoti, ypač aukštųjų technologijų ir mokslo srityse. Singapūrą matome kaip patikimą tarpininką, žvelgiant į kitas Pietryčių Azijos rinkas. Esu tikras, kad gyvybingam bendradarbiavimui užtikrinti pasitarnaus Singapūre steigiama Lietuvos ambasada“, − sakė ministras G. Landsbergis.
 
Pasak ministrų, nors abiejų valstybių vidaus rinkos nėra didelės, naujosiomis technologijomis grindžiamas verslas atveria naujas galimybes – Lietuvos verslui Singapūras gali būti vartai į Aziją, o Lietuva savo ruožtu Singapūrui gali pasiūlyti patrauklias sąlygas žengti į Europą.
 
Kalbėdami apie didėjantį tiek ES, tiek Lietuvos dėmesį Indijos ir Ramiojo vandenyno regionui, įskaitant stiprėjantį ES ir Pietryčių Azijos valstybių asociacijos (ASEAN) bendradarbiavimą, ypač junglumo ir skaitmeninimo srityse, ministrai sutarė diskusiją apie galimas konkrečias iniciatyvas šiose srityse pratęsti vasario 22 dieną Paryžiuje, Prancūzijoje, vyksiančioje konferencijoje.
 
„Šiais sudėtingais pandemijos ir kitų globalių iššūkių laikais svarbu megzti naujas partnerystes ir didinti junglumą. Vertės grandinių suvaržymai kelia pavojų pasaulio stabilumui ir gerovei, turime siekti užtikrinti laisvą prekybą ir taisyklėmis grįstą tarptautinę tvarką – šiuo klausimu Lietuva, ES ir Singapūras esame bendraminčiai, ir tai yra tvirtas pagrindas tolimesnei mūsų santykių plėtrai“, − sakė G. Landsbergis.
 
Singapūre ministras G. Landsbergis taip pat susitiko su 27 tūkstančius vietos įmonių vienijančios Singapūro verslo federacijos pirmininku Lim Ming Yanu. Susitikimo metu buvo pristatytos verslo ir investicijų galimybės Lietuvoje, lietuvių įmonių pasiekimai, kuriant aukštos pridėtinės vertės nišinius produktus, tokius kaip lazeriai, nano palydovai, biotechnologijų ir farmacijos produktai, saulės baterijos, informacinių technologijų sprendimai finansų ir kibernetinio saugumo srityse. Ministras pakvietė Singapūro rizikos kapitalo fondus investuoti į sparčiai augančią Lietuvos startuolių ekosistemą.
 
Lietuvos delegacija susitiko su Singapūro Ekonominės plėtros valdybos kosmoso technologijų ir pramonės biuro bei Nanyang technologijų universiteto (NTU) atstovais, susipažino su NTU Palydovų tyrimų centro veikla, aptarė galimus bendrus Lietuvos ir Singapūro projektus, plėtojant kosmoso technologijas.
 
Pasak ministro G. Landsbergio, bendradarbiavimo kosmoso technologijų srityje gilinimas atveria daug galimybių bendrai Lietuvos ir Singapūro verslo bei mokslo atstovų sinergijai.
Singapūras. EPA- ELTA nuotr.
 
„Singapūras daug dėmesio skiria kosmoso technologijų plėtrai, o Lietuvos verslas gali pasiūlyti patrauklius ir inovatyvius šios srities technologinius sprendimus. Lietuvoje sukurtomis kosmoso technologijomis pasitiki ir sėkmingai jas pritaiko tiek privataus, tiek viešojo sektoriaus partneriai iš skirtingų pasaulio regionų. Šįsyk mane lydi Lietuvos kosmoso technologijų klasterio atstovai, džiaugiuosi galėdamas padėti užmegzti Lietuvos verslui naudingas partnerystes Singapūre“, − pabrėžė ministras.  
 
„Singapūras, būdamas tarp pažangiausių pasaulio valstybių mokslo, technologijų ir inovacijų srityje, Lietuvai yra svarbus partneris, galintis atverti naujas perspektyvas bendriems projektams ir kitose aukštųjų technologijų srityse, kaip puslaidininkių, gyvybės mokslų, finansinių technologijų, atsinaujinančios energetikos“, − sakė ministras G. Landsbergis susitikimuose su Singapūro verslo ir mokslo institucijų atstovais.
 
Antradienį užsienio reikalų ministras lankysis Melburne, Australijoje, kur susitiks su Australijos lietuvių verslo tarybos, Australijos verslo tarybos ir Europos-Australijos verslo tarybos nariais, dalyvaus Mykolo Romerio universiteto ir Karališkojo Melburno technologijų instituto (ang. Royal Melbourne Institute of Technology, RMIT) kuriamo Australijos ir Lietuvos kibernetinio saugumo tyrimų tinklo (ALSRN) atidarymo renginyje bei susitikime su Melburno lietuviais.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2022.02.08; 07:48

Gabrielius Landsbergis ir Gitanas Nausėda. Roberto Dačkaus (Prezidentūra) nuotr.

Viešojoje erdvėje išsiskyrus prezidento Gitano Nausėdos ir Užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio pozicijoms Taivaniečių atstovybės pavadinimo klausimu, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) direktorė Margarita Šešelgytė teigia, kad pastaruoju metu išsakyta šalies vadovo kritika ministrui iš dalies yra kritika ir pačiam sau. Politologė akcentuoja, kad užsienio politikos sprendimus priima ne tik Užsienio reikalų ministerija, tačiau ir Prezidentūra.
 
Visgi, Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Mindaugas Jurkynas pabrėžia, kad karo kirvį iškasė ne prezidentas, todėl kritikuoti priimtus sprendimus yra natūralu. 
 
M. Jurkynas: įtampą kelia bravūriška ir nekompetentinga Vyriausybės veikla
 
M. Jurkyno teigimu, pastaruoju metu kilusios įtampos tarp G. Nausėdos ir G. Landsbergio yra būtent dėl Vyriausybės priimtų, anot jo, nekompetentingų ar net su Konstitucija ne visai derančių sprendimų. 
 
Politikos mokslininkas Mindaugas Jurkynas. ELTA nuotr.

„Aš manau, kad Užsienių reikalų ministerijoje buvo sugalvotas Taibėjaus atstovybės pervadinimas į Taivano, bet Užsienio reikalų ministerijoje ir iš esmės prezidentas tik konstatavo faktą, kad tai buvo su juo nederinta iniciatyva. Tai eina prieš Konstitucijos straipsnį, skelbiantį, kad prezidentas sprendžia pagrindinius užsienio politikos klausimus. Šitą klausimą nusprendė Užsienio reikalų ministerija, prisiimdama tas funkcijas, kurios jai nepriklauso“, – Eltai teigė M. Jurkynas.
 
M. Jurkynas panašius nesutarimus įžvelgia ir prieš kurį laiką kilusiame „Belaruskalij“ trąšų tranzito skandale. Anot politologo, šalies vadovas neturėjo įtakos problemų atsiradimui ir skandalas kilo dėl bravūriškos Lietuvos Vyriausybės veiklos. 
 
„Trąšų skandalas, kai žodžiai skyrėsi nuo darbų ir ministerijos nesusišnekėjo, ribojo informaciją arba pateikdavo ne laiku, tai čia yra Vyriausybės atsakomybė. Prezidentas šitoje srityje nieko nepadarė dėl ko būtų galima vertinti jo veiksmus. Įtampą kelia būtent pakankamai nekompetentinga, nesuderinta, nesukomunikuota ir kartais bravūriška Lietuvos Vyriausybės veikla, ypač užsienio politikos srityje“, – kalbėjo Vytauto Didžiojo universiteto profesorius.
 
 Visgi, M. Jurkynas mano, kad šalies vadovo prerogatyvoje esančios atsakomybės buvo perimtos Užsienio reikalų ministro dėl vienos konkrečios priežasties  – politinės konkurencijos. 
 
„Prezidentas atlieka Lietuvos politinio gyvenimo stebėseną ir ją vykdo savo konstitucinių galių rėmuose. O tai, kad Užsienio reikalų ministerija bando perimti atsakomybę, nutiko dėl paprasčiausio noro turėti politinę galią. Jie nutarė elgtis, nenoriu sakyti antikonstituciškai, bet neatsižvelgdami į Konstitucijos straipsnį“, – kalbėjo M. Jurkynas.
 
„Viską reikia aiškiai suvokti politinės konkurencijos kontekste. Varžomasi dėl rinkėjų balsų, nes tokia yra politika. Prezidentas nėra visagalis valstybės vadovas. Jis kaip stebėtojas, komentuotojas, siūlytojas užsienio politikos klausimus sprendžia Konstitucijos rėmuose. Prezidentas pakankamai subalansuotai dalyvauja ir, nepamirškime, jis yra politinis veikėjas, todėl jam yra svarbus politinis populiarumas “,  – pridūrė M. Jurkynas. 
 
Anot profesoriaus, prisidėti prie išaugusios politinės konkurencijos galėjo nuolat šalies vadovui išsakoma konservatorių kritika.
 
„Konservatoriai puolė prezidentui į atlapus dėl pandemijos valdymo, o dabar dėl užsienio politikos klausimų. Tai ne prezidentas iškasė tą karo kirvį, bet jei kažkas iškasė, tai mojuoja visi“, – kalbėjo M. Jurkynas.
 
M. Šešelgytė: prezidentas, kritikuodamas URM, kritikuoja ir pats save
 
Vis dėlto, M. Šešelgytė akcentuoja, kad pastaruoju metu išsakyta šalies vadovo kritika Užsienio reikalų ministerijos priimtiems sprendimams yra kritika pačiam sau.
 
„Užsienio politiką formuoja ir vykdo dvi institucijos, Prezidentūra ir Užsienio reikalų ministerija. Būtent šios dvi institucijos yra atsakingos tiek už užsienio politikos formavimą, tiek už įgyvendinimą. Kuomet viena institucija sako, kad iš tiesų kažkas suklydo, tai, ko gero, kritikos strėlės eina abiem institucijoms. Tiek viena, tiek kita turėjo tokią pačią galimybę dalyvauti vykdant konkrečius užsienio politikos projektus. Tai taip skamba, kad prezidentas išsako kritiką pats sau“, – teigė M. Šešelgytė. 
 
Visgi, VU TSPMI direktorės teigimu, nesutarimai dėl Taivano atstovybės pavadinimo tampa kliūtimi siekiant išspręsti kilusias problemas. 
 
LRT.lt publikacija – komentuoja politologė Margarita Šešelgytė (dešinėje)

„Tiek viena, tiek kita institucija gali imtis lyderystės, tad labai svarbu yra koordinavimas ir bendradarbiavimas. Kuomet yra politinės trintys, mes galime stebėti būtent tai, kas vyksta dabar. Atrodo, kad iniciatyvos paleistos ne pirmą dieną. Žinoma, yra vidaus politikos tam tikri pasistumdymai dėl galios. Problema yra ta, kad tie pasistumdymai turi poveikį mūsų užsienio politikos žinutėms užsienyje ir labai keistai valstybė atrodo, kuri vieną dieną priima konkretų sprendimą, bet kitą dieną prezidentas kelia klausimą, ar tai yra geras sprendimas ir bando laiką atsukti atgal. Tai žinutės nevieningumas ir šiandien yra pagrindinė problema“, – kalbėjo M. Šešelgytė. 
 
M. Šešelgytė teigia, kad pastaruoju metu vis didėjanti trintis tarp G. Nausėdos ir G. Landsbergio gali atsirasti ir dėl prezidento kilusių reakcijų į jau priimtų sprendimų pasekmes. Visgi, ar tokia strategija yra tinkama sprendžiant užsienio politikos klausimus, M. Šešelgytė abejoja. 
„Prezidentas kaip tik dabar imasi lyderystės reaguoti į susiklosčiusią situaciją, tik, kyla klausimas, ar iš tiesų tokiu būdu reikėtų veikti. Lietuva susiduria su labai didele Kinijos reakcija ir tos pasekmės buvo aiškios priimant sprendimą. Bet dabar yra sudėtinga pakeisti užsienio politiką, tam reikėtų diskusijos, o tos diskusijos šiandien nėra ir kiekvienas veikia individualiai. Tai yra žalinga“, – teigė M. Šešelgytė. 
 
„Kalbėti apie sėkmingą užsienio politiką, kaip matome, dabar yra labai sudėtinga. Yra siunčiamos dvigubos žinutės ir kuomet nėra vieningumo, tai niekur neveda. Šiandien apie lyderystė kalbėt išvis negalime, sutarimo nėra, o tos pastangos, kurios buvo dedamos užsienio reikalų ministerijos, jos yra paneigiamos“, – pridūrė VU TSPMI direktorė. 
 
Vienybė težydi. Slaptai.lt nuotr.

ELTA primena, kad pastaruoju metu prezidentas teigė esą Taivano atstovybės pavadinimas su juo nebuvo suderintas ir tai buvo klaida. G. Landsbergio teigimu, Taivaniečių atstovybės įkūrimo veiksmai buvo intensyviai koordinuojami.
 
Prezidentas, kritiškai vertindamas G. Landsbergio ministerijos priimtus sprendimus Kinijos ir Taivano atžvilgiu, taip pat teigė, kad už šalies užsienio politiką atsakingi asmenys Vyriausybėje nevertina priimamų sprendimų pasekmių ir kartais primena tik „sėdinčius sėdmaišyje“.
 
Dar praėjusių metų pabaigoje G. Landsbergis ir prezidentas skirtingai aiškino kuriozišką situaciją po buvusios Vokietijos kanclerės Angelos Merkel skambučio Vakarų šalių nepripažįstam Baltarusijos lyderiui Aliaksandrui Lukašenkai. Užsienio reikalų ministras G. Landsbergis viešai apgailestavo, kad, pasak jo, Vyriausybė informaciją apie A. Lukašenkos pokalbius su Vokietijos kanclere gavo ne iš Prezidentūros, o iš užsienio partnerių. Tuo metu prezidentas, komentuodamas tokius ministro apgailestavimus, ragino kilusius klausimus spręsti ne per žiniasklaidą, bet asmeniškai, – reikalui esant, nebijoti paskambinti telefonu.
 
Rugilė Augustaitytė (ELTA)
 
2022.01.10; 05:00