Lenkijos valstybės kontroliuojama naftos ir dujų įmonė „Polskie Gornictwo Naftowe i Gazownictwo“ (PGNiG) pirmadienį paskelbė, kad iki liepos 1 dienos Rusijos dujų milžinė „Gazprom“ jai turės sumokėti 1,5 mlrd. dolerių kompensaciją už pernelyg aukštų dujų kainų taikymą.
 
Kovą šią kompensaciją sumokėti nurodė Stokholmo tarptautinis arbitražas.
 
Lenkijos dujų bendrovė kreipėsi į arbitražą, kadangi kaina, kurią bendrovei teko mokėti už dujų tiekimą, buvo žymiai aukštesnė, nei tos kainos, kurias „Gazprom“ taikė kitoms Europos valstybėms.
 
Pirmadienį PGNiG ir „Gazprom“ pasirašė gamtinių dujų tiekimo sutarties priedą, patvirtinantį, kad nuo šiol bus naudojama arbitražo nustatyta kainų formulė. Abi bendrovės taip pat susiderėjo dėl kompensacijos išmokėjimo sąlygų.
 
Lenkijos bendrovė teigė, kad „Gazprom“ turi sumažinti kainas atgaline data nuo 2014 metų lapkričio.
 
Lapkritį PGNiG jau buvo išreiškusi nenorą po 2022 metų pratęsti dujų tiekimo sutartį su Rusija. To priežastimi įmonė įvardijo didėjančią Lenkijos dujų tiekimo diversifikaciją.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.06.16; 06:00

„Nord Stream 2“. EPA-ELTA nuotr.

Gera naujiena, kad „Nord Stream – 2″ įgyvendinimas atidedamas, nors būtų maloniau įsitikinti, kad projektas galutinai palaidotas. Kartu su milijardais, kuriuos „Gazprom“ jau investavo ten.

Kita vertus – net dveji metai yra gera proga Ukrainai sutelkti dėmesį į savo pačios dujų išgavimą. Kad nereikėtų pergyventi dėl tranzito apimčių, fantazuoti apie tiesioginius kontraktus su Rusijos Federacija, o visiškai apsirūpinti patiems ir patekti į Europos rinką kaip eksportuotojui. Užėmus dalį nišos, į kurią pretendavo Rusija.

Rusijos dujotiekio „Nord Stream-2“ statyba bus atidėta dvejiems ar daugiau metų, Davose vykusiame pasaulio ekonomikos forume pareiškė JAV Atlanto tarybos Eurazijos centro direktorius Johnas Herbstas.

Jis taip pat pažymėjo, kad šis projektas suteikia Rusijai galimybę šantažuoti Rytų Europos šalis, kaip tai buvo daroma kelis kartus praeityje.

Bet tai iš principo niekam nėra naujiena. Nebent Vokietija bando apsimesti, kad tokios problemos nėra. Na, ten yra labai didelis finansinis interesas. Bundestagas už lygties ribų kukliai iškelia kitų politinę riziką ir europines vertybes šiuo atveju.

Informacijos šaltinis – antikor.com.ua

https://antikor.com.ua/articles/354480-kirill_sazonov_traur_v_gazprome._zapusk_severnogo_potoka_pridetsja_otlohitj

2020.01.26; 06:30

Rusija ir Ukraina pasirašė dujų tranzito sutartį. Rusijos valstybinis koncernas „Gazprom“ ir Ukrainos „Naftogaz“ susitarimą pasirašė pirmadienio vakarą. Tai feisbuke pranešė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
 
Sutarties pasirašymą patvirtino ir „Gazprom“ vadovas Alekesejus Milleris, pranešė rusų naujienų agentūros.
 
Tai pirmasis Kijevo ir Maskvos susitarimas po daugiau kaip penkerių metų visiškos konfrontacijos Ukrainos konflikte. Tranzito sutartis dėl saugaus Europos aprūpinimo dujomis galios penkerius metus. Ji pasirašyta praktiškai paskutiniu momentu, nes dabartinė dešimties metų sutartis baigia galioti šį antradienį.
 
Rusija ir Ukraina apie tarpininkaujant ES pasiektą susitarimą paskelbė jau gruodžio 19-ąją. Dujų tranzito kiekiai ateityje bus gerokai mažesni nei anksčiau.
 
Ukraina siekė kiek įmanoma didesnių tranzito kiekių, nes tai finansiškai silpnai šaliai reikštų didesnes pajamas. Vietoj 90 mlrd. kubinių metrų dujų per metus, kaip iki šiol, 2020-aisiais per Ukrainą Europą pasieks tik 65 mlrd. kubinių metrų rusiškų dujų. Nuo 2021 iki 2024 metų kasmet planuojama po 40 mlrd. kubinių metrų tranzitu tiekiamų dujų. Rusija ateityje tiesioginiam dujų tiekimui į Vokietiją nori naudoti „Nord Stream 2“ dujotiekį, kurio tiesimą šiuo metu paralyžiavo JAV sankcijos.
 
Rusijos žiniasklaida pastaruoju metu kritikavo, kad Rusija naujoje sutartyje Ukrainai padarė per daug nuolaidų.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.12.31; 00:30

„Nord Stream 2“. EPA-ELTA foto

Vokietija, Rusija ir Europos Sąjunga (ES) šeštadienį griežtai sukritikavo JAV sankcijas dujotiekio „Nord Stream 2“ tiesime dalyvaujančios bendrovėms.
 
Europos Sąjunga (ES) pareiškė nepritarianti JAV sankcijoms, o Vokietija apkaltino JAV kišantis į jos vidaus reikalus.
 
„Iš principo, ES nepritaria sankcijų taikymui ES įmonėms, vykdančioms teisėtą verslą“, – teigė ES atstovas.
 
„Jos stipriai smogs Vokietijos ir Europos bendrovėms ir tai laikoma kišimusi į mūsų vidaus reikalus“, – sakė Vokietijos kanclerės Angelos Merkel atstovė Ulrike Demmer.
 
Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova apkaltino JAV primetant ideologiją, trukdančią pasaulinei konkurencijai. „Greitai jie pareikalaus, kad nustotume kvėpuoti“, – pridūrė M. Zacharova.
 
Dujotiekis „Nord Stream 2“ sujungs Rusiją ir Vokietiją bei aprūpins Vakarų Europą rusiškomis dujomis, tačiau JAV baiminasi, kad „Nord Stream 2“ dujotiekis padidins Europos energetinę priklausomybę nuo Rusijos. Pusę dujotiekio projekto finansuoja Rusijos dujų milžinė „Gazprom“, o likusią dalį – penkios Europos įmonės.
 
Į numatytas sankcijas įtraukiamas turto įšaldymas ir JAV vizų atšaukimas projekto rangovams. JAV sankcijos taip pat apima dujotiekį „TurkStream“.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.12.22; 01:00

Pirmadienį Rusijos ir Kinijos prezidentai Vladimiras Putinas ir Xi Jinpingas ceremonijoje paleis dujotiekį, kuris yra pirmasis iš trijų ambicingų projektų, leisiančių įtvirtinti Maskvos pozicijas gamtinių dujų eksporto rinkoje.
 
V. Putinas ir Xi Jinpingas teletiltu paleis „Sibiro jėgos“ dujotiekį, kuriuo gamtinės dujos iš Sibiro bus tiekiamos į Kiniją. Šis žingsnis sustiprins šalių santykius, Rusijos santykiuose su Vakarais vis kylant įtampai.
 
Rusija taip pat planuoja artimiausiu metu paleisti dar du dujotiekius, kurie padidins tiekimą Europai, tuo pačiu aplenkiant Ukrainą.
 
„TurkStream“ dujotiekiu, kurį V. Putinas ir Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas tikisi paleisti jau sausį, bus tiekiamos rusiškos dujos Turkijai.
 
Tuo tarpu „Nord Stream 2“, padvigubinsiantis rusiškų dujų eksportą į Vokietiją, manoma, pradės veikti kitų metų viduryje.
 
Analitikai tvirtina, kad šie trys projektai duos ilgalaikės ekonominės ir politinės naudos Rusijai, kuri užėmė vietą tarp Europos rinkų vakaruose ir sparčiai augančios Kinijos rinkos rytuose.
 
„Rusija ne tik atranda naujus pajamų srautus, bet ir didina statymus bei stiprina savo strateginę poziciją, – teigia energetikos analitikas Andrew Hillas. – Sugebėjimų suderinti šiuos dalykus nepraras nei „Gazprom“, nei Kremlius.“
 
Pasak eksperto, šie trys projektai rodo, kad Rusijos dujų sektorius – „pasaulinio dujų sektoriaus magnatas“ – bręsta.
 
V. Putino atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas tikino, kad 3 tūkst. km „Sibiro jėgos“ dujotiekio, jungiančio atokius Rytų Sibiro regionus su Blagoveščensko miestu Kinijos pasienyje, svarbą sunku pervertinti.
 
„Tai yra svarbu mūsų šaliai, tai yra svarbu Kinijai“, – prieš paleidimą sakė D. Peskovas, pabrėždamas, kad projektas sukurs darbo vietas ir leis plėtoti infrastruktūrą Rusijos Tolimųjų Rytų regionuose.
 
„Didžiausias statybų projektas“
 
Dujotiekis, kurį V. Putinas pavadino „didžiausiu pasaulyje statybų projektu“, užbaigia ilgus metus trukusias derybas ir tiesimo darbus itin sudėtingomis sąlygomis.
 
Po dešimtmetį trukusių derybų Rusijos dujų koncernas „Gazprom“ ir Kinijos CNPC 2014 m. pasirašė 30 metų trukmės, 400 mlrd. dolerių vertės dujų tiekimo sutartį.
 
Nuo 2025 m., kai „Sibiro jėga“ veiks pilnu pajėgumu, „Gazprom“ į Kiniją tieks po 38 mlrd. kub. m dujų kasmet.
 
„Gazprom“ pabrėžė, kad dujotiekis nutiestas per „pelkėtas, kalnuotas, seismiškai aktyvias, amžinojo įšalo ir uolėtas vietoves, kuriose pasireiškia ekstremalūs aplinkos reiškiniai“.
 
Vietoves, per kurias eina dujotiekis, krečia itin didelis šaltis. Jakutijoje užfiksuojama -60 laipsnių Celsijaus temperatūra, Tolimųjų Rytų Amūro regione – -40 laipsnių.
 
Praeitą savaitę kalbėdamas Maskvoje Kinijos užsienio reikalų viceministras pareiškė, kad dujotiekis sustiprins bendradarbiavimą ir leis abiem šalims „papildyti viena kitos stiprybes ir siekti bendro atsigavimo“.
 
Prieš pat dujotiekio paleidimą pareigūnai taip pat paskelbė apie pirmojo tilto tarp Rusijos ir Kinijos pastatymą.
 
Kitąmet atidaromas tiltas sujungs Blagoveščensko ir šiaurės Kinijos Cheihės miestą.
 
„Sibiro jėgos“ dujotiekis paleidžiamas tuo metu, kai dėl „Nord Stream 2“ vis kyla įtampos.
 
9,5 mlrd. eurų kainuojantis „Nord Stream 2“ susidūrė su Rytų ir Vidurio Europos šalių bei JAV pasipriešinimu, nes šis dujotiekis padidins Europos priklausomybę nuo rusiškų gamtinių dujų.
 
JAV prezidentas Donaldas Trumpas grasino įvesti sankcijas dujotiekiui „Nord Stream 2“ ir su projektu susijusioms įmonėms.
 
Girdamas Rusijos dujų projektus su Kinija ir Turkija, Harvardo universiteto energetikos ekspertas Thierry Brosas tikino, kad Baltijos jūros dugnu tiesiamas „Nord Stream 2“ tapo smarkaus Vakarų prieštaravimo auka.
 
„Nord Stream 2“ nėra sėkmė“, – naujienų agentūrai AFP sakė Th. Brosas, pažymėdamas, esą sunku pasakyti, kada „Gazprom“ pavyks visiškai išnaudoti šią investiciją.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.12.02; 10:15

Vokietijos kanclerė Angela Merkel. EPA – ELTA nuotr.

Internetinis leidinys „Bild“ rašo, kad viena iš Vakarų Europos žvalgybų turi neginčijamų įrodymų, kaip Vokietijos valdžia atkakliai, kryptingai, nusikalstamai gina Kremliaus proteguojamą „Nord Stream 2“ dujotiekį.

Remiantis tos žvalgybos sukauptais faktais, aiškėja, jog „Gazprom“ dukterinių įmonių vadovai itin atkakliai spaudžia Vokietijos valdžią, įskaitant ir kanclerę Angelą Merkel. Pagrindinis tikslas – įtikinti Vašingtoną, kad šis atsisakytų taikyti ekonominius trukdžius projektui „Nord Stream 2“.

Taip bent jau rašo Julijanas Riopkė iš vokiškojo „Bild“. Remiantis šio žurnalisto tekstu, „Nord Stream 2“ vadovybė užmezgė draugiškų santykių su Vokietijos kanclerio administracija ir sugebėjo įrodyti A.Merkel komandai, esą Berlynas pajėgus spustelėti Vašingtoną, kad šis dujotiekį paliktų ramybėje. Taip pat sugebėjo suklaidinti A.Merkel, esą šis projektas naudingas tiek Europos Sąjungos, tiek NATO valstybėms.

Manoma, kad A.Merkel asmeniškai rūpinosi pasiųsti į Vašingtoną lobistų, privalėjusių įtikinti Baltuosius Rūmus bei Senatą su Kongresu atlaidžiau žiūrėti į Kremliaus planus Baltijos jūros dugnu nutiesti dujotiekį „Nord Stream 2“. Kodėl Kremlius taip bijo ekonominių trukdžių? Jei nepavyktų atšaukti amerikietiškų sankcijų, „Nord Stream 2“ statybos užsitęstų dar penkeriems metais, o jei amerikiečiai nesikištų, projektas galėtų pradėt veikti jau 2020 metų pabaigoje. tad skirtumas – milžiniškas.

Vokiškasis „Bild“ teigia, kad ši žvalgybinė informacija – ne iš piršto laužta. Tai – ne interpretacijos, ne nuomonė, o konkretūs faktai.  Suprask, duomenys atkeliavo iš patikimų rankų.

Pavyzdžiui, šių metų balandžio mėnesį „Bild“ rašė, jog Vokietijos ambasadorė Vašingtone ponia Emili Haber siuntė kryptingus, angažuotus laiškus įtakingiems JAV kongresmenams, taip pat – ir Respublikonų partijos senatoriams. Ambasadorė bandė įtikinti amerikiečių politikus, jog būtina švelninti ekonomines sankcijas, kitaip nukentės visa Europos Sąjunga ir NATO.

Toji ambasadorė leido suprasti, kad Berlynas itin sunerimęs dėl Vašingtono ryžto Rusijai taikyti pačius griežčiausius apribojimus energetikos sferoje.

Kaip rašo „Bild“, Vokietijos ekonomikos ministras Peter Altmajer dar ir dabar dažnai vyksta į JAV tik tam, kad įtikinėtų Ameriką, esą ekonominis spaudimas Rusijai dėl energetikos – labai blogas sumanymas.

Vokietijos kanclerės A.Merkel administracija pareiškė, kad „Bild“ iškeltų kaltinimų nelaiko pagrįstais. Vokiečių diplomatai nuolat ieško pačių optimaliausių ekonominio bendradarbiavimo sprendimų. Tad ir „Nord Stream 2“ – ne išimtis. Dėmesys šiam projektui – natūralus, neišvengiamas

Tuo tarpu žvalgybos, kuri pateikė „Bild“ leidiniui duomenis apie A.Merkel administracijos ir Kremliaus flirtą dėl „Nord Stream 2“, atstovai įsitikinę, jog Berlynas išduoda tiek NATO, tiek ES interesus. Vokietija pradėjo elgtis visiškai kaip Kremlius, tik naudoja šiek tiek švelnesnius argumentus. Toji žvalgyba dar įsitikinusi, kad Vokietijos valdžia, Kremliaus idėją užsispyrusi piršdama savo partneriams, visiškai nenori girdėti kontrargumentų. Ypač Baltijos valstybių perspėjimų.

Parengta pagal „Bild“

2019.11.24; 11:47

Švedijos žemėlapis
Siekdama išnaudoti visas galimybes iš „Gazprom“ prisiteisti 1,4 mlrd. eurų vartotojų permokos už gamtines dujas kompensaciją ir kartu panaikinti teismo sprendimą dėl bylinėjimosi išlaidų, Lietuva kreipėsi į Švedijos Aukščiausiąjį Teismą (AT), prašydama peržiūrėti Švedijos apeliacinio teismo liepos mėnesį priimtą sprendimą, kuriuo nuspręsta neanuliuoti Stokholmo arbitražo sprendimo Lietuvos byloje prieš „Gazprom“.
 
Tikimasi, kad Teismas sprendimą, ar priimti Lietuvos prašymą, paskelbs iki 2019 m. pabaigos. Švedijos apeliacinis teismas paliko galimybę sprendimą ginčyti Aukščiausiajame Teisme – tokia teisė suteikiama tik išimtiniais atvejais.
 
Prašydama peržiūrėti Švedijos apeliacinio teismo sprendimą, Lietuva taip pat siekia, kad „Gazprom“ kompensuotų Lietuvai patirtas bylinėjimosi išlaidas ir būtų panaikintas Švedijos apeliacinio teismo sprendimas priteisti „Gazprom“ bylinėjimosi išlaidas iš Lietuvos, kurios siekia 1,3 mln. eurų, sakoma Energetikos ministerijos pranešime.
 
ELTA primena, kad liepos mėnesį Švedijos apeliacinis teismas priėmė sprendimą neanuliuoti Stokholmo arbitražo sprendimo, dėl kurio Lietuva kreipėsi į teismą 2016 m. rugsėjį.
 
Į Stokholmo arbitražą Lietuva kreipėsi 2012 m. spalį, siekiant apginti valstybės ir gamtinių dujų vartotojų interesus ir prisiteisti iš „Gazprom“ kompensaciją už nepagrįstai padidintas gamtinių dujų kainas. 2010 – 2011 m. „Gazprom“ iniciatyva buvo pradėtos trys arbitražo bylos. „Gazprom“ siekė sustabdyti Lietuvos veiksmus reformuoti dujų sektorių iš monopolistinio – kur „Gazprom“ tuo metu kontroliavo 100 proc. dujų rinkos – į sąžiningos konkurencijos pagrindais veikiantį sektorių.
 
Visose šiose trijose bylose Lietuvos valstybės ir gamtinių dujų vartotojų interesai buvo sėkmingai apginti ir nei „Lietuvos dujų“ veiklos tyrimas, nei gamtinių dujų sektoriaus reforma nebuvo sustabdyta. Lietuvai pavyko liberalizuoti gamtinių dujų rinką ir užtikrinti alternatyvų dujų tiekimo šaltinį, taip užbaigiant „Gazprom“ monopolį ir dominavimą.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.08.02; 05:00

Dujotiekio „Nord Stream 2“ maršruto patvirtinimo atidėjimas dėl Danijos neapsisprendimo, ar suteikti leidimą tiesti dujotiekį, gali lemti nuostolius, o juos esą reikės kompensuoti, įspėja „Gazprom“ valdybos narys Sergejus Kuznecas.
 
„Yra atsakomybė, kuri anksčiau ar vėliau gali iškilti. Bendrovė „Nord Stream 2 AG“ jau užsiminė apie tai, kad investicijos atliktos, o dujotiekio maršruto patvirtinimo atidėjimas gali lemti nuostolius, kuriuos mes anksčiau ar vėliau turėsime kompensuoti“, – spaudos konferencijoje kalbėjo S. Kuznecas. Tiesa, S. Kuznecas tiesiogiai nekalbėjo apie tai, ar „Nord Stream 2 AG“ reikalaus iš Danijos kompensacijos.
 
„Gazprom“ valdybos pirmininko pavaduotoja Jelena Burmistrova savo ruožtu pabrėžė, kad dujotiekio operatorė „Nord Stream 2 AG“ artimiausiu metu su Danijos energetikos agentūra aptars paraiškas dėl „Nord Stream 2“ tiesimo.
 
Dujotiekiu siekiama apeiti rusiškų dujų tranzito valstybes, pirmiausia – Ukrainą. „Nord Stream 2“ tiesiamas Rusijos, Suomijos, Švedijos, Danijos ir Vokietijos teritoriniuose vandenyse ir išskirtinėse ekonominėse zonose. Kol kas leidimo tiesti dujotiekį nėra suteikusi vienintelė Danija.
 
ELTA jau skelbė, kad 50 proc. „Nord Stream 2“ akcijų valdo Rusijos dujų koncernas „Gazprom“. „Gazprom“ partneriai – Vokietijos „Wintershall“ ir „Uniper“, Austrijos OMV, Prancūzijos „Engie“ ir Jungtinės Karalystės (JK) bei Nyderlandų „Royal Dutch Shell“ – finansuos 50 proc. projekto ir valdys taip pat pusę dujotiekį administruojančios bendrovės akcijų.
 
Iš dviejų 1230 km ilgio gijų sudarytas dujotiekis „Nord Stream 2“ yra tiesiamas Baltijos jūra. Vamzdynas sujungs Rusiją ir Vokietiją, o bendras dujotiekio pralaidumas siekia 55 mlrd. kub. m dujų per metus.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.06.18; 15:40

Pagal naują Jungtinių Valstijų Senatui pristatytą įstatymų projektą, Europos šalių bendrovėms, prisidedančioms prie kontraversiškai vertinamo dujotiekio „Nord Stream 2“ tiesimo, galėtų būti taikomos JAV sankcijos. Pasak respublikonų partijos patarėjo, sankcijų paketas buvo rengiamas remiantis jau įvestomis JAV sankcijomis Irano naftos sektoriui.

Tokį projektą pateikė JAV senatoriai Tedas Cruzas ir Jeanne Shaheen. Pagal projektą, sankcijos būtų įvedamos bendrovėms, kurios tiesia Rusijos jūrinius vamzdynus, pirmiausia – „Nord Stream 2“, kuris sukėlė daug įtampos tarp Jungtinių Valstijų ir Vokietijos, rašo „Foreign Policy“, remdamasis preliminariu įstatymo projektu.

Projektu taikomasi į technologiškai itin išvystytus laivus, naudojamus tiesiant jūrinius vamzdynus. Vakarų energetikos bendrovės turi reikiamas technologijas, leidžiančias efektyviai tiesti dujotiekį, tuo metu Rusijai tokių technologijų trūksta.

„Tai yra viena iš nedaugelio sričių, kur „Gazprom“ neturi pakankamai technologijų, kad tiestų vamzdynus“, – sakė Vašingtone įsikūrusio analitinio centro Atlanto tarybos analitikė Agnia Grigas.

Tuo tarpu vienas aukštas respublikonų partijos patarėjas, susipažinęs su įstatymų projektu, „Foreign Policy“ tikino, kad kai kurios projekto dalys buvo rengiamos pagal anksčiau įvestas JAV sankcijas Irano naftos sektoriui.

Kritikų teigimu, Baltijos jūros dugnu Vokietijai tiekiamų rusiškų dujų apimtis padvigubinsiantis „Nord Stream 2“ projektas nėra komercinis. Pasak „Nord Stream 2“ oponentų, šis dujotiekis yra pirmiausia Rusijos geopolitinės galios įtvirtinimo įrankis, kuris dar labiau padidins Vakarų Europos priklausomybę nuo rusiškų dujų importo. Europos Sąjungoje projektui labiausiai priešinasi Lenkija ir Baltijos šalys, prisijungusios prie Jungtinių Valstijų priekaištų dujotiekiui.

Taip pat kyla nerimas, kad „Nord Stream 2“ gali destabilizuoti padėtį Ukrainoje, kuri kovoja su Rusijos remiamais separatistais šalies rytuose. Ukraina yra itin priklausoma nuo rusiškų dujų tranzito, kuris neša didelį pelną karo krečiamai šaliai.

Donaldo Trumpo administracija ne kartą kritikavo Vokietiją dėl šios sprendimo vystyti dujotiekio projektą su Rusija. Pernai liepą D. Trumpas pareiškė, kad Vokietija yra Rusijos įkaitė dėl šalies priklausomybės nuo rusiškų energijos šaltinių. Tokius JAV prezidento kaltinimus Vokietijos pareigūnai ne kartą neigė, o kanclerė Angela Merkel tikino, kad „Nord Stream 2“ yra „grynai ekonominis“ projektas.

Vokietijos užsienio reikalų ministras Heiko Maasas, sausį atsakydamas į JAV pareigūnų grasinimus įvesti sankcijas, sukritikavo tokią Jungtinių Valstijų politiką, kuri, pasak jo, „tikrai nėra tinkamas kelias“.

„Europos energetikos politikos klausimai turi būti sprendžiami Europoje, o ne Jungtinėse Valstijose. Įvesti vienašališkas sankcijas „Nord Stream 2“ tikrai nėra tinkamas kelias“, – sakė H. Maasas.

Tuo tarpu „Nord Stream 2“ šalininkai, pirmiausia – Maskva, tikina, kad dujotiekis užtikrins pigių rusiškų dujų tiekimą į ES, o toks dujų importas bus patikimesnis nei tiekimas Ukrainos tranzito dujotiekiais.

1230 km ilgio dujotiekis „Nord Stream 2“ yra tiesiamas Baltijos jūra. Dviejų gijų vamzdynas sujungs Rusiją ir Vokietiją, o bendras dujotiekio pralaidumas siekia 55 mlrd. kub. m dujų per metus.

Rusijos dujų koncernas „Gazprom“ valdo „Nord Stream 2“ 50 proc. akcijų. „Gazprom“ partneriai – Vokietijos „Wintershall“ ir „Uniper“, Austrijos OMV, Prancūzijos „Engie“ ir Jungtinės Karalystės (JK) bei Nyderlandų „Royal Dutch Shell“ – finansuos 50 proc. projekto ir valdys taip pat pusę dujotiekį administruojančios bendrovės akcijų.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.05.14; 17:55

Amerikos žvilgsnis
Jungtinių Valstijų energetikos sekretorius Rickas Perry’is netrukus Briuselyje pasirašys kelias suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) eksporto sutartis, o tai padvigubins Amerikos SGD eksporto į Europą pajėgumus iki 112 mlrd. kub. m per metus.

Pasak R. Perry’io, praėjus 75 metams po Europos išvadavimo iš nacistinės Vokietijos gniaužtų, JAV ir vėl išlaisvina Europą, tik šį kartą – nuo rusiškų dujų, rašo „Euractiv“.

„Jungtinės Valstijos ir vėl suteikia Europos žemynui tam tikros formos laisvę. Tik šįkart tai nėra jaunų amerikiečių karių forma, o suskystintų gamtinių dujų forma“, – žurnalistams Briuselyje sakė R. Perry’is.

Paklaustas, ar Jungtinių Valstijų SGD eksportą galima būtų vadinti „laisvės dujomis“, energetikos sekretorius patikino, kad būtent taip jis ir mano.

„Taip, manau, kad jūs pastebėjote teisingai“, – sakė R. Perry’is. JAV atstovas Briuselyje dalyvauja pirmame aukšto lygio ES ir Jungtinių Valstijų energetikos verslo forume, kurį rengia Europos Komisija (EK).

„Taigi, šios sutartys yra itin svarbios. Čia matote Europos galimybę turėti labai reikšmingą alternatyvą rusiškoms dujoms“, – kalbėjo R. Perry’is.

Pasak R. Perry’io, JAV sprendimas eksportuoti SGD į Europą sumažins ekonomines dujotiekio „Nord Stream 2“ perspektyvas. Baltijos jūros dugnu tiesiamu „Nord Stream 2“ vamzdynu rusiškos dujos bus tiekiamos Vokietijai.

„Tai daro „Nord Stream 2“ vis labiau ir labiau ekonomiškai neperspektyvų. Kai pasirašai 20 metų trukmės SGD tiekimo sutartį ir žinai, kad produktas bus tiekiamas visus 20 metų, kam tau dar kitas energijos šaltinis?“ – klausė JAV energetikos sekretorius.

„Rusija nutrauks jūsų dujų tiekimą akimirksniu, jei jūs nesilaikysite Maskvos politinės krypties“, – įspėjo R. Perry’is. Pasak jo, JAV nepalaiko „Nord Stream 2“ projekto – „nėra gerai turėti tik vieną dujų tiekėją“.

„Kiekviena diena, kai „Nord Stream 2“ nėra užbaigtas, yra diena, kai Europa gali pasirinkti savo gamtinių dujų tiekimo šaltinį“, – kalbėjo R. Perry’is. Tiesa, JAV taip pat svarsto galimybę įvesti sankcijas ES bendrovėms, dalyvaujančioms „rusiško vamzdžio“ projekte.

„Sankcijų galimybė yra reali“, – sakė JAV energetikos sekretorius R. Perry’is, pridurdamas, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas turės nuspręsti, ar jas įvesti.

Jungtinės Valstijos SGD eksportuoti pradėjo vos prieš keletą metų, o didžiausia šio eksporto kryptis dabar yra Japonija. Visgi R. Perry’io pasirašytos sutartys leis padvigubinti SGD eksporto į Europą apimtis, teigė spaudos konferencijoje taip pat dalyvavęs R. Perry’io patarėjas iškastinio kuro klausimais Stevenas Winbergas.

„Iki 2020-ųjų mes padidinsime SGD eksporto į Europą apimtis nuo 50 mlrd. kub. m iki 112 mlrd. kub. m per metus“, – tikino S. Winbergas.

Anksčiau JAV energetikos lobistai tikino, kad Lenkija yra viena iš šalių, kuri gali pasistatyti plaukiojantį SGD terminalą Gdanske, o tai leistų eksportuoti Jungtinių Valstijų SGD į Centrinės ir Rytų Europos šalis.

Nors SGD yra kur kas brangesnės nei Rusijos gamtinės dujos, kai kurios Europos šalys svarsto mažinti vamzdynais tiekiamų dujų apimtis. Šiuo metu nuo rusiškų dujų visiškai priklausoma Bulgarija skelbė, kad yra pasiruošusi importuoti SGD iš Jungtinių Valstijų, jei dujų kaina būtų konkurencinga. Vis dėlto, JAV ambasadoriaus Europos Sąjungoje Gordono Sondlando teigimu, JAV vyriausybė nesikiš į SGD kainodarą.

„Mes konkuruojame su valstybine įmone, kuri yra smarkiai subsidijuojama (Rusijos „Gazprom“). Didinant eksporto apimtis, manau, kaina natūraliai mažės“, – spaudos konferencijoje sakė G. Sondlandas.

Rusijos dujų koncernas „Gazprom“ valdo „Nord Stream 2“ 50 proc. akcijų. „Gazprom“ partneriai – Vokietijos „Wintershall“ ir „Uniper“, Austrijos OMV, Prancūzijos „Engie“ ir Jungtinės Karalystės (JK) bei Nyderlandų „Royal Dutch Shell“ – finansuos 50 proc. projekto ir valdys taip pat pusę dujotiekį administruojančios bendrovės akcijų.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.05.02; 11:32

Vizito Niujorke metu Lenkijos premjeras Mateuszas Morawieckis sukritikavo Vokietijos ir Rusijos vystomą dujotiekio „Nord Stream 2“ projektą ir pareiškė, kad rusiškų dujų pirkimas yra tolygu ginkluotės įsigijimui iš Vladimiro Putino.

Interviu „Fox News“ M. Morawieckis patikino, kad Lenkija nekeičia savo priešiškos pozicijos „Nord Stream 2“ atžvilgiu ir nesutinka šiuo klausimu su Vokietija, kuri teigia, kad dujotiekio projektas yra grynai ekonominis.

„Vokietija nori per „Nord Stream 2“ pirkti rusiškas dujas, o mokėti už rusiškas dujas yra tas pats, kaip mokėti už prezidento Putino ginklus“, – sakė Lenkijos premjeras.

M. Morawieckis taip pat pabrėžė Lenkijos iš Jungtinių Valstijų įsigyjamų suskystintų gamtinių dujų (SGD) svarbą.

Anksčiau JAV Atstovų Rūmai palaikė rezoliuciją, kuria išreiškiamas prieštaravimas „Nord Stream 2“, o ES institucijos patvirtino Dujų direktyvos pataisas, kurios turėtų apsunkinti dujotiekio projekto realizaciją, tačiau „Nord Stream 2“ įgyvendinimo vis tik nesustabdys.

Pagal Europos Sąjungos Trečiojo energetikos paketo principus parengtos pataisos draudžia tiekėjui valdyti perdavimo tinklus – kitaip negu Rusija iki šiol tikėjosi dėl „Nord Stream 2“. 

Visgi Kremliaus kontroliuojamai „Gazprom“ teks su dujotiekiu tiesiogiai nesusijusioms bendrovėms perleisti tik nedidelę šio vamzdyno atkarpą – paskutinius 50 kilometrų Vokietijos teritoriniuose vandenyse.

Antra vertus, problemų dėl Europos Sąjungos dujų direktyvos pataisų Rusijos monopolininkė išvengtų tik tuo atveju, jeigu Vokietijos valdžia siektų direktyvos išimčių su Europos Komisijos (EK) palaiminimu.

Rusijos dujų koncernas „Gazprom“ valdo „Nord Stream 2“ 50 proc. akcijų. „Gazprom“ partneriai – Vokietijos „Wintershall“ ir „Uniper“, Austrijos OMV, Prancūzijos „Engie“ ir Jungtinės Karalystės (JK) bei Nyderlandų „Royal Dutch Shell“ – finansuos 50 proc. projekto ir valdys taip pat pusę dujotiekį administruojančios bendrovės akcijų.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.04.19; 05:00

Europos Parlamentas (EP) ketvirtadienį pritarė, kad ES dujų vidaus rinkos taisyklės galiotų ir dujotiekiams iš trečiųjų šalių, įskaitant Rusiją ir Vokietiją sujungsiantį 1 200 km ilgio dujotiekį „Nord Stream 2“, kuris tiesiamas per Baltijos jūrą. EP energetikos komiteto pirmininkas Jerzy Buzekas pasveikino europarlamentarų sprendimą ir tikino, kad jis užtikrins žemyno energetinį saugumą.

465 europarlamentarai balsavo už, 95 – prieš Dujų direktyvos pataisas, o 65 susilaikė. Pagal papildytas taisykles, tokių dujotiekių, kaip „Nord Stream 2“, atkarpoms, esančioms pirmo sujungimo ES valstybės teritorijoje, įskaitant 12 jūrmylių (22 km) teritorinių vandenų zoną, bus taikomi tokie pat reikalavimai kaip ir ES vidaus rinkoje tarp valstybių narių esantiems dujotiekiams, sakoma EP pranešime.

Pasak EP energetikos komiteto pirmininko J. Buzeko, Dujų direktyvos patvirtinimas užtikrins didesnį energetinį saugumą Europoje, nepaisant pelno siekiančių bendrovių ir atskirų valstybių interesų, kurie darytų žalą ES piliečiams.

„Daugelis pelno siekiančių suinteresuotųjų šalių norėjo, kad ES taisyklės nebūtų taikomos dujotiekiams iš trečiųjų šalių. Kai kuriems rinkos dalyviams tai būtų pelninga, tačiau mūsų piliečiams ir visai energetikos sąjungai būtų padaryta daugialypė žala. Nuo šiol visiems dujotiekiams iš trečiųjų šalių, įskaitant „Nord Stream 2“, galios ES taisyklės. Tai reiškia didesnį energetinį saugumą mūsų žemyne. Toks visada buvo pagrindinis EP tikslas ir džiaugiuosi, kad jį pasiekėme“, – sakė J. Buzekas.

Naujai statomiems dujotiekiams tarp ES ir trečiųjų šalių galios ES konkurencijos teisės reikalavimai: dujų ir vamzdynų savininkė negalės būti ta pati įmonė, dujų tiekimo tarifai negalės būti diskriminaciniai, be to, tam tikra dalis tiekiamų dujų turės būti prieinama ir kitoms įmonėms, o ne pagrindinei dujų gavėjai. Šalys turės teisę numatyti laikinas išimtis iš šių reikalavimų pasikonsultavusios su kitomis suinteresuotomis ES valstybėmis, jei šios išimtys nepakenks konkurencingumui, rinkos efektyvumui bei energetiniam saugumui.

Europos Komisija turės išimtinę teisę suteikti leidimą deryboms dėl naujų dujotiekių jungčių su ES nepriklausančiomis šalimis, įvertinusi, ar tokia jungtis nepažeistų ES teisės ar numatomų tarptautinių sutarčių, nepakenktų konkurencingumui, nediskriminuotų kitų šalių ir nesumažintų dujų tiekimo saugumo. Apie planuojamas derybas dėl naujų dujotiekių ES šalys turės informuoti Komisiją ne vėliau kaip prieš penkis mėnesius. Suinteresuotų ES šalių prašymu arba savo iniciatyva Europos Komisija galės būti stebėtoja konsultacijose su ES nepriklausančia šalimi. Bet kuriuo atveju ji turės gauti informaciją apie derybų pažangą bei rezultatus, taip pat turės teisę įvertinti pasiektą susitarimą ir nuspręsti, ar leisti ES valstybei jį pasirašyti.

Esamos sutartys dėl dujotiekių su ES nepriklausančiomis šalimis negalės būti nutrauktos dėl šios naujos direktyvos. Jau pastatytiems dujotiekiams valstybės galės numatyti iki 20 metų trunkančias išimtis iš šios direktyvos reikalavimų (jos galės būti pratęstos), jei jos nepakenks konkurencingumui, rinkos efektyvumui bei energetiniam saugumui. Vis dėlto Europos Komisija turės tarti galutinį žodį, jei būtų nuspręsta didinti dujotiekių pajėgumą ar kitaip iš esmės pakeisti esamas sutarčių sąlygas.

Europos Parlamento skaičiavimais, beveik ketvirtadalis ES suvartojamos energijos generuojama deginant gamtines dujas, kurios dažniausiai naudojamos pastatų šildymui ir elektros gamybai. Daugiau nei 70 proc. dujų ES importuoja iš trečiųjų šalių. Prognozuojama, kad šis skaičius didės. Daugelis ES valstybių yra visiškai priklausomos nuo dujų importo.

2018 m. trečią ketvirtį daugiausia dujų importuota iš Rusijos (47 proc.), Norvegijos (34 proc.), Alžyro ir Libijos (kartu sudėjus 8,6 proc.). Savo ruožtu 89 proc. dujų atkeliavo vamzdynais, likusi dalis – laivais per suskystintųjų gamtinių dujų terminalus.

Beveik pusė rusiškų dujų transportuota per Ukrainos dujotiekius, apie 20 proc. – per Baltarusiją, o likusi dalis (30 proc.) – per dujotiekį „Nord Stream 1“.

Praėjusią savaitę Danijos energetikos agentūra paprašė dujotiekio „Nord Stream 2“ operatoriaus įvertinti dar vieno alternatyvaus vamzdyno maršruto į pietus nuo Bornholmo salos poveikį aplinkai, o tai gali priversti „Nord Stream 2“ paleidimą, numatytą 2019-ųjų pabaigai, atidėti dar metams, rašė Danijos laikraštis „Politiken“.

Dujotiekio projektą plėtojanti bendrovė „Nord Stream 2 AG“ Danijos energetikos agentūrai buvo pateikusi du vamzdyno maršruto projektus – į pietryčius ir į šiaurės vakarus nuo Bornholmo salos. Trečias variantas svarstomas net nebuvo, tačiau, Danijai ir Lenkijai išsprendus nesutarimus dėl jūrų sienos, Energetikos agentūra įpareigojo „Nord Stream 2 AG“ svarstyti ir trečią vamzdyno maršrutą bei įvertinti galimo dujotiekio tiesimo šiuo maršrutu poveikį aplinkai, nes agentūra, kaip skelbė „Politiken“, privalo parinkti tokį dujotiekio maršrutą, kuris kuo mažiau pakenktų aplinkai ir laivybai.

Rusijos dujų koncernas „Gazprom“ valdo „Nord Stream 2“ 50 proc. akcijų. „Gazprom“ partneriai – Vokietijos „Wintershall“ ir „Uniper“, Austrijos OMV, Prancūzijos „Engie“ ir Jungtinės Karalystės (JK) bei Nyderlandų „Royal Dutch Shell“ – finansuos 50 proc. projekto ir valdys taip pat pusę dujotiekį administruojančios bendrovės akcijų.

Darius Mikutavičius (ELTA)
 
2019.04.05; 03:00

Lenkija mano, kad šalis neturi būti priklausoma nuo rusiškų dujų dėl dujotiekio „Nord Stream 2“ tiesimo, o kitas dujotiekis „Baltic Pipe“, jungiantis Daniją ir Lenkiją, yra esminis užtikrinant šalies energetinę nepriklausomybę, Lenkijos Seime pristatydamas užsienio politikos gaires, kalbėjo šalies užsienio reikalų ministras Jacekas Czaputowiczius.

„Mes nuolat prieštaraujame „Nord Stream 2“ projekto realizacijai ir palaikome kritišką Europos Komisijos poziciją šiuo klausimu“, – sakė J. Czaputowiczius. Pasak jo, svarbiausias projektas šioje situacijoje yra dujotiekio „Baltic Pipe“ tiesimas.

„Baltic Pipe“ dujotiekis, planuojama, bus 900 kilometrų ilgio, o juo norvegiškos dujos per Daniją, Švedijos pakrantę ir Baltijos jūrą pasieks Lenkiją.

„Po dujotiekio tiesimo darbų pabaigos 2022-ųjų spalį „Baltic Pipe“ kartu su Lecho Kaczynskio vardo suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalu užtikrins Lenkijai tikrą energetinę nepriklausomybę, taip pat leis paremti mūsų regiono šalis“, – tikino Lenkijos užsienio reikalų ministerijos (URM) vadovas.

J. Czaputowiczius taip pat patvirtino, kad ES dujų direktyvos peržiūros tikslas įvykdytas – dujotiekiams iš trečiųjų šalių nuo šiol galios ES įstatymai.

„2018-aisiais mes sukūrėme kelių valstybių koaliciją, kuri kėlė šiuos klausimus ir lėmė tai, kad buvo patvirtintos ES dujų direktyvos pataisos, kurios apsunkins „Gazprom“ dujotiekio eksploataciją. Tačiau tai nekeičia mūsų neigiamos pozicijos „Nord Stream 2“ atžvilgiu“, – kalbėjo J. Czaputowiczius.

Darius Mikutavičius (ELTA)

Jungtinių Valstijų prezidento Donaldo Trumpo kritika Rusijos remiamo „Nord Stream 2“ vamzdyno atžvilgiu nėra pakankama priežastis stabdyti projektą, o bet koks bandymas tą daryti būtų itin sudėtingas, nes dujotiekis jau pradėtas statyti, Vokietijos laikraščiui „Der Spiegel“ sakė už biudžetą atsakingas ES komisaras Guntheris Oettingeris.

D. Trumpas puolė Berlyną dėl Vokietijos paramos 9,5 mlrd. eurų vertės dujotiekiui po Baltijos jūra, liepą kaltinęs šalį esant Rusijos įkaite dėl jos priklausomybės nuo Rusijos energetinių išteklių.

Lapkritį JAV energetikos sekretorius Rickas Perry’is tikino, kad Vašingtonas neatmeta galimybės įvesti sankcijas įmonėms, prisidedančioms prie projekto. Tuo tarpu Berlyno ir Maskvos santykiai atšalo po to, kai Rusija aneksavo Krymo pusiasalį prieš 4 metus, tačiau šalys vis tiek vykdo bendrą „Nord Stream 2“ projektą, kuris nuo 2019 m. turės padvigubinti jau veikiančio „Nord Stream 1“ vamzdyno pajėgumus.

„Niekada nebuvau didelis „Nord Stream 2“ šalininkas. Tačiau, tiesą sakant, vamzdynas statomas jau ilgą laiką, o jo statybos negali būti taip lengvai sustabdytos“, – tikino G. Oettingeris, pridurdamas: „D. Trumpo grasinimai nėra tam pakankama priežastis.„

Vokietija atsisako prisijungti prie daugelio ES šalių ir Europos Komisijos (EK) priekaištų projektui, kurį Berlynas vadina privačių įmonių veikla. Vašingtonas susirūpinęs dėl to, kad vamzdynas, leidžiantis, importuojant gamtines dujas, apeiti Ukrainą, atims iš šalies tranzito pajamas. Ukrainos iš tranzito gaunamos pajamos sudaro apie 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). JAV pareigūnų teigimu, Maskva šiuo projektu siekia suskaldyti Europą.

G. Oettingeris ne kartą ragino Rusijos dujų milžiną „Gazprom“ sutarti dėl „sąžiningų tolesnio vamzdynų, einančių pro Ukrainą, naudojimo sąlygų“.

„Gazprom“ yra vienintelis „Nord Stream 2“ akcininkas, padengsiantis pusę visų statybų išlaidų. Rusijos dujų milžino Europos partneriai yra Vokietijos „Uniper“ ir „Wintershall“, Didžiosios Britanijos ir Nyderlandų milžinas „Royal Dutch Shell“, Prancūzijos „Engie“ ir Austrijos OMV.

Darius Mikutavičius (ELTA)

2018.12.29

LVŽS lyderis Ramūnas Karbauskis. Slaptai.lt (Vytautas Visockas) nuotr.

Valdančiųjų „valstiečių“ lyderiui Ramūnui Karbauskiui priklausantis „Agrokoncernas“ trąšas importuoja ne tik iš Rusijos trąšų gamintojų „Phos Agro“ ir „Acron“ – LRT Tyrimų skyrius išsiaiškino, kad į Lietuvą keliauja ir Rusijos prezidento Vladimiro Putino vaikystės bičiulių, stačiusių Krymo tiltą, trąšos.

Arkadijui Rotenbergui, turinčiam vieną didžiausių Rusijos azotinių trąšų gamyklų „Minudobreniya“, taikomos tarptautinės sankcijos. Tačiau didžiausios valdančiosios frakcijos Seime lyderio R. Karbauskio tai neskatina nutraukti verslo ryšių su minėta trąšų gamintoja. R. Karbauskis tikina, kad jam priklausančiame „Agrokoncerne“ dirbantys agronomai negali žinoti visų akcininkų.

„Minudobreniya“ – Rusijos Voronežo srityje, Rosošo mieste, esanti azotinių trąšų gamykla. Ji įsikūrusi netoli sienos su Ukraina.

Daugiau nei 80 proc. „Minudobreniya“ akcijų priklauso Rusijos oligarchui Arkadijui Rotenbergui. Tam pačiam, kuriam dėl artimų ryšių su Kremliaus lyderiu nuo 2014 m. taikomos tarptautinės sankcijos.

Kaip išsiaiškino LRT Tyrimų skyrius, „Agrokoncernas“ iš A. Rotenbergui priklausančios „Minudobreniya“ perka NPK trąšas, tai yra kompleksines trąšas, kurių sudėtyje yra azoto, nitratinio azoto, amonio azoto, fosforo pentoksido ir kalio oksido.

Kokie trąšų kiekiai importuojami būtent iš „Minudobreniya“, „Agrokoncernas“ neatskleidžia. Aiškina, kad iš Rusijos pirktų trąšų kiekis pernai esą sudarė mažiau nei trečdalį visų bendrovės pirktų trąšų, o šiemet nesiekia ir penktadalio. Detalės apie importą iš konkretaus gamintojo yra komercinė paslaptis. Šios informacijos neišduoda ir Lietuvos muitinė.

„Minudobreniya“ gamykla yra už 1400 km nuo Lietuvos. Tačiau, kaip tikina „Agrokoncernas“, Rosoše gaminamas trąšas jis perka netiesiogiai iš „Minudobreniya“, o per tarpininkus – iš Jungtiniuose Arabų Emyratuose įsikūrusios DMCC laisvosios ekonominės zonos. Ji – kone šešiskart toliau nuo Lietuvos nei Rosošo gamykla.

„Gamintojo OAO „Minudobreniya“ trąšas 2017 m. pirkome iš „Agricultural Minerals“ DMCC. Ši įmonė pirkimo metu pasiūlė mums priimtiniausią kainą perkamiems produktams“, – LRT Tyrimų skyriui atsiųstame atsakyme rašo „Agrokoncernas“.

Vis dėlto „Agrokoncernas“ pripažįsta, kad, nors trąšos perkamos Dubajuje, į Lietuvą jos atvežamos esą ne iš ten.

Tačiau kam „Agrokoncernui“ trąšas pirkti Jungtiniuose Arabų Emyratuose, o vežtis iš Rusijos? „Agrokoncernas“ šiuo klausimu tyli, tikina negalintis komentuoti, kaip dirba tarpininkai.

Kaip išsiaiškino LRT Tyrimų skyrius, „Minudobreniya“ didžiąją dalį pardavimų vykdo būtent per „Agricultural Minerals“ DMCC. Maža to, daugiau kaip 50 proc. „Minudobreniya“ eksportui skirtos produkcijos tiekiama produktotiekiu „Toljati-Odesa“, einančiu per Ukrainos teritoriją.

R. Karbauskis, pagrindinis „Agrokoncerno“ akcininkas, tikina nežinojęs, nei kas tas A. Rotenbergas, nei to, kad jo valdomas verslas trąšas importuoja iš šiam oligarchui priklausančios bendrovės „Minudobreniya“.

„Nežinau, aišku, nežinau, – LRT Tyrimų skyriui sakė jis. – Aš sakau, negaliu jums paaiškinti, nes aš nežinau, iš kur importuoja, kiek importuoja, bet kiek žinau, Lietuvoje ne viena įmonė importuoja, niekas neturi išskirtinių teisių.“

R. Karbauskis mano, kad klausimai dėl trąšų importo iš A. Rotenbergui priklausančios įmonės turėtų būti keliami ne jam.

„Šitą klausimą pirmiausia reikėtų kelti mūsų institucijoms. Jeigu įmonė gautų pranešimą, kad iš vienos ar kitos įmonės Rusijoje ar kurioje nors kitoje šalyje produkcijos negalima importuoti, niekas iš jos ir neimportuotų tikriausiai. Nes tikriausiai iš įmonės nebūtų galima importuoti, o jūs pradedate klausti, ar aš žinau… Ne aš turiu žinoti, turi žinoti valstybinės institucijos. Jos turi informuoti įmones, kad tos veiklos negalima vykdyti“, – tikino „valstiečių“ lyderis.

Be to, R. Karbauskis tikina, kad nuo savo verslo klausimų yra nusišalinęs: „Ką reiškia žinoti, aš realiai veikloj nedalyvauju veikiausiai jau 20 metų.“

Paklaustas, ar jam, kaip politikui, atrodo moralu verslą vykdyti bendradarbiaujant su bendrovėmis, kurių savininkai yra sankcijų sąraše, R. Karbauskis tikino: „Jūs man užduodate labai keistą klausimą. Jeigu tam verslui netaikomos jokios sankcijos, tai jos netaikomos kažkieno sprendimu. Europos Sąjungos ar kažkokiu kitu sprendimu.“

Apie trąšų importą iš A. Rotenbergo bendrovės tikino nežinojęs ir Seimo Nacionalinio saugumo bei gynybos komiteto pirmininkas Vytautas Bakas. Iš pradžių jis teigė, kad šiam klausimui jam reikia pasiruošti.

O pasiruošęs pateikė tokį komentarą: „Komitetui nėra žinoma, kas importuoja į Lietuvą trąšas, komitetas neanalizuoja kiekvienos įmonės, kuri bendradarbiauja su Rusija. Bet informacija, kurią jūs pateikėte, verta gilesnės analizės. Bet aš manau, kad atėjo laikas mūsų įmonėms, kurios bendradarbiauja su įmonėmis, kurių savininkai yra įtraukti į sankcijas ar kurie susiję su verslais, įtrauktais į sankcijas, manau, ateina laikas pačiam verslui konsultuotis.“

Tiek A. Rotenbergas, tiek jo brolis Borisas yra laikomi artimais V. Putino bičiuliais. Su V. Putinu Arkadijus Rotenbergas bičiuliaujasi nuo pat vaikystės. 12-metis Arkadijus ir 11-metis Vladimiras susipažino Leningrado srityje, kai kartu lankė dziudo treniruotes.

2000 m., kai V. Putinas tapo Rusijos Federacijos prezidentu, jo vaikystės draugas A. Rotenbergas dar buvo palyginti smulkus Sankt Peterburgo verslininkas. Tačiau taip jau sutapo, kad Kremliuje šeimininkaujant V. Putinui, savo milijardinę verslo imperiją ėmė lipdyti ir A. Rotenbergas.

Su broliu Borisu jis įkūrė „SMP banką“. 2008 m. iš penkių bendrovių, nupirktų iš „Gazprom“, suformavo bendrovę „Stroygazmontazh“. Ėmė tiesti ir federalinius kelius Rusijoje. Vienas po kito pasipylusius pelningiausius valstybinius užsakymus A. Rotenbergo verslas laimėdavo be konkursų.

Vladimiras Putinas. EPA – ELTA nuotr.

A. Rotenbergas kontrolinį trąšų gamyklos akcijų paketą įsigijo 2011 metais. O akcijas pirko per du Kipre registruotus ofšorus – „Yaibera Holdings Limited“, įgijusią 79,31 proc. „Minudobreniya“ akcijų, ir „Laguz Management Limited“ (3,45 proc. akcijų). Akcijos įsigytos iš tarptautinės norvegiško kapitalo įmonių grupės „Yara International“. Tai, kad A. Rotenbergas įsigijo „Minudobreniya“ akcijų, 2011 metais patvirtino ir jo spaudos tarnyba.

Kitos trąšų gamyklos akcijos – 17,24 proc. – priklauso Rusijos naftos koncernui „Gazprom“.

Taigi sankcijomis baudžiamas A. Rotenbergas ir „Gazprom“ – duetas, kuris slepiasi už rusiškų trąšų, importuojamų į Lietuvą.

Lietuvoje Rusija išlieka trąšų importo lyderė. Beje, trąšos importuojamos ne tik iš „Minudobreniya“, „PhosAgro“, „Acron“, bet ir dar iš vieno V. Putinui artimo oligarcho bendrovės „Uralchem“. Ši bendrovė priklauso Dmitrijui Mazepinui, Baltarusijoje gimusiam Rusijos milijardieriui.

Bendrovės „Uralchem“ valdybai jis vadovauja nuo 2007 m. Dar prieš tai D. Mazepinas vadovavo Rusijos energetikos įmonei „Sibur“, iš dalies priklausančiai V. Putino žentui Kirilui Šamalovui ir Genadijui Timčenkai – Kremliaus vadovo bičiuliui ir verslo partneriui, kuriam JAV taiko sankcijas.

D. Mazepinas buvo ir Kirovo regioninio parlamento narys, priklausęs V. Putino „Vieningosios Rusijos“ partijai, be kita ko, rašoma LRT tyrime.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.11.09; 07:00

Lenkija pirks suskystintąsias gamtines dujas iš JAV beveik 30 proc. pigiau negu dabar perka gamtines dujas iš Rusijos koncerno „Gazprom“.

Tai trečiadienį per spaudos konferenciją pareiškė Lenkijos energetikos kompanijos PGNiG (Polskie Gornictwo Naftowe i Gazownictwo) vadovas Piotras Wozniakas, komentuodamas su JAV bendrove pasirašytą naują sutartį, pagal kurią Lenkija kasmet gaus 2 milijonus tonų suskystintųjų gamtinių dujų.

„Tai bus beveik 30 proc. pigiau negu rusiškos dujos“, – pažymėjo jis, atsakydamas į Rusijos žurnalistų klausimą.

Lenkija per metus suvartoja 15 mlrd. kubinių metrų dujų. Trečdalį šio kiekio ji išgauna savo teritorijoje, o visa kita importuoja. Pagrindinis dujų tiekėjas Lenkijai – Rusijos koncernas „Gazprom“. Pagal ilgalaikę sutartį su juo šalis gali kasmet įsigyti 10,2 mlrd. kubinių metrų dujų.

Pernai į Lenkijos uostus atplaukė 13 laivų su suskystintosiomis gamtinėmis dujomis.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.10.17; 13:00

Elektros tinklai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Lietuva turi savo sėkmės istoriją, kaip atsakyti į energetinio saugumo iššūkius. Suskystintųjų gamtinių dujų terminalas Klaipėdoje ne tik išvadavo Lietuvą iš Rusijos dujų monopolisto spąstų, suvaldė iki terminalo atsiradimo politiškai diktuotas dujų kainas, bet ir pakeitė žaidimo taisykles visame Baltijos regione. Tai transatlantiniame saugumo forume Vašingtone pažymėjo energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas.

Forume, pasak Energetikos ministerijos pranešimo, buvo diskutuojama apie energetinio saugumo iššūkius, į kuriuos būtinas globalus atsakas.

Lietuvos energetikos ministro teigimu, solidaraus ir bendro atsako reikalauja tokie projektai kaip „Nord Stream 2“ ar Baltarusijoje, pažeidžiant branduolinės saugos reikalavimus, statoma Astravo branduolinė elektrinė, kurie nukreipti silpninti ES energetinį saugumą ir didinti Rusijos energetinę įtaką.

Elektros tinklai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

„Lietuva jau išmoko priklausomybės nuo vieno dujų tiekėjo pamokas, kuri anksčiau ar vėliau, tiesiogiai ar netiesiogiai, virsta energetiniu šantažu. Nors Europa ir supranta geopolitines „Nord Stream 2” projekto pasekmes, tačiau kol kas tėra pasyvi stebėtoja, o dujų tiekimo šaltinių diversifikacija kol kas tėra tik graži vizija, nutolusi nuo realybės“, – pažymėjo energetikos ministras diskusijoje „Energetinis saugumas: laisvos rinkos versus vamzdžio politika“.

Pasak Ž. Vaičiūno, kalbant apie ES energetinį saugumą, kartu būtina kalbėti apie saugius dujų tiekimo šaltinius ir didinti SGD importą, pirmiausiai iš tokių šalių kaip JAV.

„Tuo metu dabar mes matome priešingas tendencijas. Nepaisant visų pastangų diversifikuoti dujų tiekimą, dauguma Europos šalių išlieka smarkiai priklausomos nuo rusiškų dujų. Per trejus metus rusiškų dujų importas į Europos rinkas išaugo 30 proc. ir Rusija šią priklausomybę nutiesdama papildomą tiekimo infrastruktūrą tik dar labiau padidins, jeigu nebus konkurencingo savalaikio atsako iš SGD rinkos. Būtent JAV SGD konkurencinis spaudimas galėtų efektyviausiai atsverti „Gazprom“ įtaką ES“, – pranešime cituojamas Ž. Vaičiūnas.

Astravo atominė elektrinė – mirtinai pavojinga Lietuvai

Diskusijoje ministras taip pat pabrėžė Lietuvos kaimynystėje statomos Astravo branduolinės elektrinės grėsmę Lietuvai, jos nacionaliniam saugumui ir visam regionui bei branduolinės energetikos reputacijai pasaulyje.

Pasak Ž. Vaičiūno, sistemingai pažeidžiant tarptautines konvencijas statomas ir aukščiausių branduolinės saugos standartų neatitinkantis Astravo branduolinės elektrinės projektas privalo sulaukti JAV atsako tiek dvišaliu, tiek daugiašaliu lygiu, išnaudojant visus tarptautinius instrumentus.

Forumą organizuoja Europos politikos analizės centras (angl. Center for European Policy Analysis CEPA). Kartu su ministru diskusijoje apie energetinį saugumą taip pat dalyvavo už JAV energetiką atsakingi pareigūnai, Vokietijos užsienio ir saugumo politikos analitikai, Lenkijos vyriausybės specialusis įgaliotinis strateginei energetinei infrastruktūrai Piotras Naimskis.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.09.26; 08:11

Susanne Götze / Der Spiegel

Kai 2010 metais Vokietijos KDS (Krikščionių demokratų sąjunga) partijos deputato Fridberto Pfliugerio karjera sustojo, politikas nusprendė pradėti naują gyvenimą ir pasišvęsti mokslui. Būdamas kviečiamu profesoriumi Londono Karališkajame koledže, dabar jis propaguoja dujotiekį „Šiaurės srautas–2“ (Nord Stream 2), ir už tai jam moka dujų lobistai, rašo Der Spiegel žurnalistė Siuzan Giotcė.

Pfliugerio strategija pasikeitė kardinaliai: kadaise žinomas deputatas virto savotišku energetinės politikos propaguotoju, – pažymi žurnalistė. – Spiegel ir visuomeninės organizacijos Lobbycontrol atlikti tyrimai rodo, kad buvęs politikas užtaria tokius projektus, kaip „Šiaurės srautas–2“ ir kaip konsultantas, ir kaip mokslinis bendradarbis. Nors Pfliugeris ne toks žinomas, kaip Rusijos energetikos kompanijai dirbantis buvęs kancleris Gerhardas Šrioderis, užkulisiuose buvęs KDS funkcionierius tapo vienu iš svarbiausių lobistų Europoje dujų politikos sferoje“.

Buvęs deputatas Londone prie Karališkojo koledžo įsteigė Europos energetikos ir energetinio saugumo centrą (EUCERS), o prieš metus iki pasitraukdamas iš politikos Pfliugeris atidarė Berlyne kompaniją Pflüger International, praneša leidinys. Vienas iš žinomiausių Pfliugerio konsultacinės firmos klientų yra Gazprom‘o „duktė“ „Šiaurės srautas–2“, t. y. kompanija, kuri dabar stumia antrojo dujotiekio statybą iš Rusijos į Meklenburgą – Priešakinę Pomeraniją per Baltijos jūrą. Projektas yra itin ginčytinas politikos požiūriu, pabrėžia Giotcė.

Savo ruožtu, Pfliugerio institutas prie Karališkojo koledžo Londone 2016 metais paskelbė du tyrimus apie dujotiekio realizavimą ir geopolitinę reikšmę. Tyrimo rezultatas buvo aiškiai projekto naudai. Naujasis dujotiekis neva tai sustiprins Europos energetinį saugumą ir konkurencingumą ir bus naudingas Europos vartotojams. Vieną iš tyrimų rėmė dujotiekio investuotojai – kompanijos Shell, Engie, Wintershall, Uniper ir OMV. Be to, tuo metu EUCERS mokslinėje taryboje sėdėjo Ilja Kočevrinas, o jis yra Gazprom‘o dukterinės kompanijos Gazprom eksport‘o direktorius, praneša leidinys.

Pfliugeris sumaniai išnaudoja ir gerus ryšius, kuriuos jis užmezgė, būdamas Bundestago deputatu ir KDS/SKS (Krikščionių demokratų sąjungos ir Socialinės krikščionių sąjungos blokas) frakcijos užsienio politikos ekspertu: 2009 metais jis rengė energetikos klausimų svarstymą Reichstage, kur kviečiami žymūs politikai bei verslininkai, sakoma publikacijoje.

Tuo pačiu metu, būdamas EUCERS direktoriumi, Pfliugeris duoda interviu, pateikdamas „Šiaurės srauto–2“ mokslinį vertinimą. Antai, viename ekonominiame forume jis kalbėjo su valstybinio kanalo Russia Today vokiečių tarnyba, pabrėžia Giotcė.

Užmegzti kontaktus su teisingais žmonėmis, siekiant pastūmėti „Šiaurės srautą–2“, Pfliugeris stengiasi ir Briuselyje: Lobby control tyrimo duomenimis, 2016 metais jis du kartus nesėkmingai  bandė pakviesti į „Šiaurės srautui–2“ skirtą renginį Eurokomisijos energetikos reikalams vice prezidentą Marosą Sefcovičių.

„Jis atlieka mokslinio bendradarbio vaidmenį, neatskleisdamas, kad tuo pačiu metu dirba lobistu ir konsultantu toje sferoje“, – Pfliugerį kritikuoja Lobby control bendradarbis Ulrichas Miuleris.

Kadangi Vokietijoje nėra lobistų registro, čia jiems ypač lengva reikštis visuomenėje neutralių ekspertų vaidmenyje ir maskuoti savo tikrąją funkciją. „Kadangi nėra skaidrumo principų, tai tokių ypač aktualių projektų, kaip „Šiaurės srautas–2“, dėmesio centre atsiduria tik atskiros asmenybės, tokios, kaip Gerhardas Šrioderis, o ne visas lobistų tinklas, įtraukiantis buvusius įvairių partijų politikus“, – pabrėžia Miuleris.

Informacijos šaltinis – Der Spiegel

2018.08.01; 09:00

Seimo narys Linas Balsys. Slaptai.lt nuotr.

Rusija kelia bene daugiausiai grėsmių Lietuvai. Tuomet, ką daryti su Lietuvos energetikos gelbėtoju laikomu koncernu „Fortum“, kuris yra strateginis Rusijos gigantų „Rosatom“, „Gazprom“ partneris, rašo dienraštis „Kauno diena“.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK), tyręs verslo ir politikų ryšius, aiškiai įvardijo, kad vienos didžiausių grėsmių Lietuvai kyla dėl Rusijos interesų.

„Fortum“ Rusijoje – vienas pagrindinių užsienių investuotojų. Ši bendrovė turi ir oficialų pripažinimą kaip strateginė partnerė atominės ir vėjo energetikos srityse. Bendrovė yra investavusi į Rusijos elektros ir šilumos ūkį, valdo energetikos įmones Uralo ir Vakarų Sibiro regionuose, Leningrado ir Murmansko apskrityse.

Nuolat tiek Rusijos, tiek Vakarų žiniasklaidoje pranešama apie aukščiausio lygio „Fortum“, „Gazprom“, „Rosatom“ susitikimus. Buvęs Rusijos premjeras ir „Rosatom“ vadovas, dabar dirbantis prezidento Vladimiro Putino administracijos vadovo pirmuoju pavaduotoju, Sergejus Kirijenka džiaugiasi, kad „Fortum“ yra branduolines programas vykdančio „Rosatom“ senas partneris.

Suomijos energetikos koncernas dalyvauja ir nevienareikšmiškai vertinamame „Nord Stream 2“ projekte.

„Fortum“ teigia, kad ji yra pirmaujanti švarios energijos įmonė, tiekianti elektros energiją ir šildymo bei vėsinimo paslaugas, taip pat išmaniuosius sprendimus, didinančius išteklių vartojimo efektyvumą, tačiau Lietuvoje užsiima ne tokia švaria energetika kaip Rusijoje.

Pagrindinė veikla – atliekų deginimas jau veikiančioje Klaipėdos kompanijoje ir planuojamoje statyti Kauno kogeneracinėje jėgainėje kartu su valstybės valdoma „Lietuvos energija“. Ar toks svarbus Rusijos partneris gali rūpintis mūsų energetine nepriklausomybe, kai Seimo NSGK išvados skelbia, kad didžiausia grėsmė – Rusija?

Klausimų daugiau nei atsakymų

„Fortum“ atstovas ryšiams su visuomene Andrius Kasparavičius priminė, kad Suomijos koncernas yra strateginis energetikos kompanijų partneris ne tik Rusijoje, bet ir Lenkijoje, Lietuvoje, Indijoje, kitose šalyse.

„Labai seniai žinoma, kad „Fortum“ turi ryšių su Rusija, – sakė Seimo Aplinkos apsaugos komiteto ir Energetikos komisijos narys Linas Balsys. – Man labai keista buvo, kai „Fortum“ atsidarė savo atliekų deginimo gamyklą, šalies prezidentė Dalia Grybauskaitė tiesiog jai atstovavo, vos ne įmonės reklamą darė, juostelę kirpo ir džiaugėsi, kokia tai puiki kompanija. Ji visiškai nutylėjo, kad ši įmonė labai plačiai veikia Rusijoje. Aišku, tai, kad dirba Rusijoje, dar nesako, kad ji būtų prieš Lietuvą. Didelė suomių įmonė, jos veikla nukreipta į Rytus. Bet, turint omeny visą kontekstą ir tas Seimo NSGK išvadas, tokia įmonė, kurios pagrindinė veikla yra Rusijoje, kuri labai stipriai koją įkėlusi į Lietuvą, gali turėti tam tikro poveikio sprendimams“.

„Mes nagrinėjome tik tas įmones, kurios turi tiesioginių sąsajų su Rusija ir jos kariniu-pramoniniu kompleksu, – NSGK narys A. Anušauskas nenorėjo pripažinti, kad milijardus Rusijoje investavęs koncernas „Fortum“ turi tiesioginių sąsajų su mūsų Rytų kaimynu. – Oro navigacijos, geležinkelių. Tokių, kaip „Siemens“ turi partnerystės ryšius, tiekia įrangą geležinkeliams, mes nenagrinėjome. Ir nesiruošiame. Mes nenagrinėjame partnerysčių apskritai, kas ten ir su kuo. Čia, kaip sakoma, jau verslo reikalai.“ 

Seimo narys Arvydas Anušauskas. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Kol kas Seimas, VSD atkreipė dėmesį į „Gazprom“, „Rosatom“ koncernus. Gal kažkada ateis laikas Seimui išsiaiškinti, kaip ir kas Lietuvoje laimėjo kitus konkursus?

„Gal ir vertėtų patyrinėti, – sako L.Balsys. – Mes jau praėjusią kadenciją Seime turėjome parlamentinio tyrimo statusą turinčią komisiją ir tyrėme energetikoje vykstančius procesus. Jei atsirastų politinė valia, būtų galima ir šią kadenciją patyrinėti. Bet, matot, teisinėje valstybėje įvykusius konkursus turėtų nagrinėti teismai. Jie, o ne parlamentinės komisijos nustato teisėtumą. Parlamentinės komisijos, jei matoma, kad atsiranda kažkokios tendencijos, jas galėtų tyrinėti nekvestionuodamos pačių konkursų rezultatų, aplinkybių, kaip jie vyko“, – „Kauno dienai“ sakė L.Balsys.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.06.29; 09:00

Iš skandalų neišbrendantis Jozefas Blateris. Youtube.com nuotr.

Neseniai įvyko buvusio Tarptautinės futbolo asociacijų federacijos vadovo Jozefo Blaterio „privatus susitikimas“ su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu. Tačiau daug įdomiau, kokia proga FIFA prezidentas prieš keliolika metų Maskvos restorane gėrė konjaką su Rusijos „kortų karaliumi“?

Parodęs pirštu į parako statinę

Likus mėnesiui iki Pasaulio futbolo čempionato pradžios, Vokietijos TV kanalas ARD pranešė, kad Rusija neįsileidžia jiems kuriančio žurnalisto Hajo Zepelto (Hajo Seppelt). Dėl to subruzdo žurnalistų organizacijos, Vokietijos užsienio reikalų ministerija ir net kanclerė Angela Merkel pakėlė balsą. Tarptautinė futbolo asociacijų federacija (FIFA) paskelbė oficialų pareiškimą Rusijos pusę turint paaiškinti tokį akibrokštą. Rusijos pasiuntinybė Vokietijoje pripažino, kad šis žurnalistas įrašytas į nepageidaujamų jų šalyje asmenis, tačiau viza jam išduota ir jis galės dirbti čempionate tokios pačiomis teisėmis kaip ir visi.

Viskas baigėsi tuo, kad Zepeltas pats atsisakė vykti Maskvą, kaip pasakė kolegoms – nusprendė kartu ARD vadovais, iš Federalinės kriminalinės policijos  tarnybos (BKA) ataskaitos sužinoję, kad Rusijoje jis negalėsiąs jaustis saugus. Tą patį jam patarė ir užsienio reikalų ministras. Mat Rusijos tyrimų komitetas irgi pasakė savo žodį: žurnalistui būnant Rusijos teritorijoje tyrėjai pasistengsią apklausti žurnalistą baudžiamojoje byloje, iškeltoje buvusiam šalies dopingo kontrolės laboratorijos direktoriui. Į JAV pabėgęs ir žiniasklaidoje visaip išgarsėjęs pabėgėlis Grigorijus Rodčenkovas tėvynėje įtariamas piktnaudžiavimu ir kitais nusikaltimais.

Vienas Valstybės dūmos deputatas apie vokiečių žurnalistą pasakė: jis „vykdo užsakymą diskredituoti Rusijos sportą“. Daugelis Rusijoje ant jo griežia dantį: „Vakarų užsakymu jis sutrypė į purvą didžiąją sporto valstybę“. Šiaip jau jis išgarsėjo kaip atkakliausias kovotojas su draudžiamų preparatų vartojimu sporte. Jo sukurtose dokumentiniuose filmuose tuo kaltinami ne vienos valstybės sporto veikėjai: buvusios Vokietijos Demokratinės Respublikos, Kinijos, Kenijos, Meksikos, Šiaurės Korėjos, Didžiosios Britanijos. Britams atėjo eilė po to, kai ARD parodė tris filmus su liudijimais prieš Rusijos sporto veikėjus. Rusai labiausiai ir nukentėjo: Tarptautinis olimpinis komitetas neleido Rusijai dalyvauti 2016 vasaros žaidynėse Brazilijoje kaip valstybei, tas pats atsitiko šių metų žiemos žaidynėse Japonijoje ir tuo, atrodo, nesibaigs.

Naujame filme, parodytame šių metų pradžioje, Zepeltas suteikė žodį Jungtinėse Valstijose slapstomam Rodčenkovui ir pasakė, kad jo pėdsakus uostinėja Rusijos specialiosios tarnybos; Rusijos olimpinio komiteto vadovas esą pareiškęs: „Rodčenkovą reikia sušaudyti!“ Likus kelioms savaitėms iki pasaulio futbolo čempionato Rusijoje pradžios, buvęs laboratorijos vadovas vėl prabilo – šį sykį apie tai, kad 2014 metais buvo suklastoti Rusijos futbolininkų dopingo kontrolės mėginiai: esą sporto ministras Vitalijus Mutka jam nurodęs, kad neturi būti „teigiamų“ (rodančių vartojus draudžiamus preparatus) futbolininkų mėginių. „Jis buvo mano viršininkas, ir aš padariau taip, kaip jis įsakė.“ (Rusijos rinktinei šiame čempionate didele persvara nugalėjus pirmuosius du varžovus, JAV dopingo kontrolės tarnybos vadovas paragino FIFA patikrinti Rusijos futbolininkus, kaip tai daroma sportininkams nelauktai pasiekus labai gerų rezultatų.)

Vokiečių žurnalistas tvirtina, kad Rusijoje gyvuoja valstybės palaikoma dopingo sistema su didžiuliu priedangos aparatu, iš kur ir tampoma už virvučių. Visas sportas Rusijoje yra visiškai kontroliuojamas vyriausybės ir Sporto ministerijos. Valstybės įvaizdžiui ir prestižui pasaulio akyse pagerinti nėra tinkamesnio instrumento nei sportas. Dėl to ir olimpinės žaidynės Sočyje, ir Pasaulio futbolo čempionatas. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas „geriau nei kas kitas pasaulyje suprato, kad per sportą galima daryti politiką. Tamsiąją pusę mėginama pakišti po dangčiu, tačiau tai yra kaip parako statinė, kuri kada nors tikrai sprogs.“ Dėl šių žodžių ir visa kita Hako Zepeltas Rusijos žiniasklaidoje vadinamas „parsidavėliu žurnalistu“. O į Maskvą atsisakė vykti todėl, kad esą „išsigando“.

Buvusio prezidento padangėje lieka apsiniaukę 

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas čempionato dienomis priėmė keleto valstybių vadovus, o neseniai įvyko jo „privatus susitikimas“ su vienu „aistruoliu“, atvykusiu, kaip paaiškino žurnalistams, „pasimėgauti Pasaulio čempionatu“. Pats atvykėlis, buvęs Tarptautinės futbolo asociacijų federacijos prezidentas Jozefas Blateris, valstybinei naujienų tarnybai TASS pasakė, kad „truputį pasikalbėjome, be kita ko, prisiminėme 2010 m. gruodžio 2 d. įvykius (tą dieną FIFA vykdomojo komiteto nariai balsavo dėl to, kurioms dviem valstybėms suteikti teisę rengti 2018/2022 metų Pasaulio futbolo taurės turnyrus, nugalėjo Rusija ir Kataras – red.). Tada jis (Putinas – red.) buvo vyriausybės pirmininkas. Jam pranešė, kad Rusija laimėjo teisę rengti pasaulio čempionatą ir jis tuojau pat atskrido į Ciurichą, kur surengė spaudos konferenciją. Toliau mes kalbėjomės tik apie pasaulio čempionatą“. Jau anksčiau Blaterio spaudos sekretorius pranešė žurnalistams, kad buvusį FIFA vadovą atvykti į Pasaulio čempioną pakvietė Rusijos prezidentas, su kuriuo jį daug metų sieja „artimi santykiai“, Rusija įgijo teisę rengti pasaulio futbolo čempionatą tuo laikotarpiu, kai FIFA prezidentu buvo Blateris.

FIFA emblema

Rusiškai rašantis armėnų leidinys (Rusarminfo.ru) pranešė, kad Blaterį kelionėje į Maskvą atlydėjo sugyventinė ir ta „labai graži moteris, kurios nuotrauka kabo labiausiai matomoje vietoje Blaterio namuose Ciuriche“, esanti armėnė. NTV priminė ankstesnius Jozefo Blaterio žodžius, kad Pasaulio čempionato Rusijoje rengėjų pastangos nusipelno didžiausių pagyrimų ir kad jis iki paryčių negalėjo užmigti po Rusijos rinktinės pergalės prieš Egiptą. Dar kiti parašė, kad atvyko 82 metų „buvęs“ ir tiek.

Tuo tarpu didieji leidiniai pasistengė paaiškinti, kodėl „Putino kvietimu“. RT: FIFA etikos komitetas nušalino Blaterį nuo veiklos, susijusios su futbolu, šešeriems metams ir jis atvyko į Pasaulio čempionatą kaip privatus asmuo. TASS paaiškino, dėl ko nušalino: jo nurodymu FIFA pervedė 2 milijonus Šveicarijos frankų Europos futbolo asociacijų federacijos (UEFA) prezidentui Mišeliui Platiniui 2011 metais. Tačiau „Blaterio atvykimas nėra FIFA etikos komiteto sprendimo pažeidimas, nes buvęs futbolo veikėjas pasaulio čempionato rungtynes lanko kaip privatus asmuo“. RBK pranešė ne tik apie FIFA etikos komiteto sprendimą: 2015 metų rugsėjį Blateriui ir Platiniui iškėlė baudžiamąją bylą. Pagrindas pradėti tyrimą buvo tai, kad Blateris išmokėjo Platiniui 2 milijonus Šveicarijos frankų kaip atlygį už darbą specialiuoju patarėju FIFA 1998–2002 metais. 2018 metų gegužę prancūzų leidinys „Le Monde“ pranešė, kad Platinis atleistas nuo visų kaltinimų.

Apie tai, kad „Šveicarijos prokuratūra atsiėmė kaltinimus buvusiam UEFA prezidentui dėl korupcijos“, gegužės pabaigoje paskelbė daugybė rusiškai rašančių leidinių. Esą tai leidiniui „Le Monde“ pasakė Platinio interesams atstovaujantis advokatas, gavęs prokuroro laišką: byla nutraukiama trūkstant įkalčių. Pats Blateris Twitter‘yje parašė: „Tai geras ženklas man. Aš nekantriai laukiu tolesnių įvykių.“ Laukia greitai stosiant giedrą Blaterio padangėje ir daugybė jo gerbėjų Rusijoje. Tuo tarpu tolesni įvykiai gali susiklostyti ir priešingai jų lūkesčiams. Blateris jam iškeltoje byloje įtariamas aplaidžiu pareigų vykdymu ir grobstymu, taigi 2 milijonai frankų Platiniui – tik vienas epizodų. Kita vertus, Platinio advokatas žurnalistus suklaidino. AFP prokuratūroje sužinojo: tyrimas dėl korupcijos buvusio UEFA prezidento atžvilgiu nenutrauktas ir radusis naujų įkalčių jis bus tęsiamas toliau.

Žurnalistai atkreipė dėmesį, kad Blateris pastarąjį kartą viešai lankėsi užsienyje 2015 metų vasarą – kaip tik Rusijoje, kai Sankt Peterburge vyko Pasaulio futbolo čempionato atrankos turnyro burtų traukimo ceremonija. Tada Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pareiškė FIFA prezidentą Jozefą Blaterį esant ypatingai nusipelniusį tarptautinį sporto veikėją. „Jeigu kas ir vertas Nobelio premijos, tai būtent tokie žmonės“, – pasakė jis šveicarų TV ir radijo kompanijai RTS.  Jis asmeniškai netikįs nė vienu žodžiu iš to, kas kalbama apie Blaterio korupciją.  Žurnalistai prisiminė kolegos Endriu Dženingso žodžius, kodėl Blateris vengia rodytis už Šveicarijos sienų – kurio nors miesto gatvėje sustos policijos automobilis ir šerifas pasakys: „Prašom sėstis, ponas Blateri“. Tuo tarpu Rusijoje jis gali jaustis saugus.

Neregėto masto sąmokslas

Beje, ir Jozefas Blateris – tik vienas įtariamų tyrime, kurį nuo 2015-ųjų pavasario atlieka Šveicarijos prokurorai. Visuomenė apie tai sužinojo po to, kai gegužės 27-osios ankstyvą rytą šveicarų policija Ciuricho viešbutyje sulaikė penkis aukšto rango FIFA veikėjus. Generalinė prokuratūra paskelbė, kad sulaikytieji ir kiti su FIFA susiję asmenys įtariami „kriminalinio pobūdžio“ veikimu ir „neteisėtu praturtėjimu“ vykstant varžytuvėms dėl teisės surengti 2018 ir 2022 metų pasaulio futbolo čempionatus. Šveicarai taip pat pranešė, kad tyrimą dėl galimos korupcijos FIFA veikloje nepriklausomai nuo jų, tačiau derindama veiksmus atlieka su JAV teisingumo ministerija.

Amerikiečiai ta proga žurnalistams prikalbėjo tiek ir tiek. JAV generalinė prokurorė Loreta Linč pasakė, kad Federalinis tyrimų biuras su kitomis žinyboms atskleidė iki tol neregėto masto sąmokslą: pradedant 1991 metais dvi futbolo valdininkų kartos, naudodamosi savo postais, ėmė „milijonų dolerių“ kyšius iš marketingo kompanijų mainais į komercines teises FIFA turnyruose. JAV mokesčių tarnybos vadovas Ričardas Veberis: geriausi pasaulio finansų detektyvai ir šios srities specialieji agentai išaiškino sudėtingas pinigų plovimo schemas, aptiko dešimtis milijonų dolerių, slepiamų lengvatinio apmokestinimo zonose – Honkonge, Kaimanų saloje, Šveicarija. „Iš tikrųjų vyko pasaulinis sukčiavimo čempionatas ir dabar mes parodėme FIFA raudonąją kortelę“. FTB direktorius Džeimsas Komis: „Šveicarijoje suimti asmenys reguliariai naudojosi amerikiečių finansine sistema savo transakcijoms slėpti“.

FTB visą tai narpliojo ketverius metus, o ant pėdsakų užėjo tirdami kai kurių Rusijos organizuotų nusikalstamų grupuočių veikimą. „The New York Times“ parašė amerikiečių tyrėjus supratus, kokį milžinišką darbą reikia atlikti, kad būtų iki galo atskleistos „galingiausios sportinės organizacijos“ paslaptys. Teisingumo ministerijos atstovas: „Procesas gali užtrukti ne vienerius metus“.

2016 metų pavasarį FIFA pripažino tyrėjų išvadą, kad buvo papirkinėjami vykdomojo komiteto nariai, kurių balsai lėmė 1998 ir 2010 metų pasaulio čempionatų šeimininkais būti Prancūziją ir Pietų Afrikos Respubliką. FIFA teisininkai kreipėsi į Niujorko apygardos teismą, kur atkeliavo FIFA valdininkų korupcijos byla, su prašymu pripažinti organizaciją nukentėjus nuo atsakovų  ir išieškoti iš jų ne mažiau kaip $38 milijonų žalai atlyginti; žala gali ir padidėti, nes federacija tebekenčia dėl jos reputacijos pažeminimo.

FTB ir antrankiai

2017 metų pavasarį Prancūzijos prokuratūra ėmėsi tyrimo dėl galimo papirkinėjimo renkant šalis, 2018 ir 2022 metų pasaulio futbolo čempionatų šeimininkes. Įtariama korupcija, piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi, nusikalstamas susitarimas. Prancūzų tyrėjai apklausė buvusį FIFA prezidentą Jozefą Blaterį. Šveicarijos tyrėjai daugiau tylėjo. Praėjusių metų vasaros pradžioje šios šalies generalinis prokuroras Michaelis Lauberas žiniasklaidai pranešė, jog tiriamos 25 bylos dėl korupcijos Tarptautinėje futbolo federacijoje.

Toliau iškinamasi dėl įtarimą keliančių 172 pervedimų Šveicarijos bankuose tuo laikotarpiu, kai buvo varžomasi dėl teisės surengti 2018 ir 2022 metų turnyrus. 2017 metų pabaigoje „Le Monde“ parašė, kad praėjus 7 metams tuos rinkimus dengia „paslapties skraistė“. Šveicarijos prokurorai patikrino 180 pranešimų su įtarimais pinigų plovimu. Iš 22 tada balsavusiųjų FIFA vykdomojo komiteto narių trylika buvo nušalinti, pasitraukė arba jų veiksmai tiriami.

Šių metų vasario pradžioje sužinojome, kad Jungtinėse Valstijoje vykdomas platus tyrimas dėl didžiausių tarptautinių organizacijų (Tarptautinis olimpinis komitetas, futbolo ir lengvosios atletikos federacijos) ir marketingo kompanijų galimai neteisėtos veiklos. JAV prokurorai atkreipė akis į kompaniją „Helios Partners“, kuriai padedant ne viena valstybė laimėjo teisę rengti didelius sporto forumus. Amerikiečių manymu, rašoma, Rusija gavo teisę vykdyti 2014 olimpiadą Sočyje ir dabar pasaulio čempionatą padedant ir šios kompanijos neteistiems veiksmams. Kitame tyrime, „New York Times“ duomenimis, aiškinamasi įtarimus Alimžanui Tochtachunovui („Taivančik“). „Be valstybinių suėmimo orderių ir šaukimų į prisiekusiųjų teismą, amerikiečių leidinio autoriaus nuomone, gali būti kaltinamųjų išvadų, laikomos paslaptyje iki to momento, kai korumpuoti Rusijos veikėjai pasirodys tokiose vietose, kur juos galima suimti ir perduoti į JAV teisingumo rankas.“

PA nuotraukoje – MI6 būstinė Londone

Visiškai neseniai „The Daily Beast“ suteikė žodį škotų žurnalistui  Endriu Dženingsui: „FTB tyrimas dar toli gražu nebaigtas.“ Britų leidinys pritaria savo pašnekovui: „Žaidimas dar nebaigtas.“ Škotų žurnalistas penkiolika metu tiria korupciją aukštuosiuose FIFA sluoksniuose, parašė apie tai ne vieną knygą. „Blateris ir FIFA vadovybė atitinka visus organizuotos nusikalstamos grupuotės požymius, – prieš keletą sakė vokiečių leidiniui „Bild am Sonntag“. – Korupcijos ir apgaulės mastas užgniaužia kvapą.“ Jis tvirtina, jog pradedant  2002-ųjų pasaulio futbolo čempionatu teisė rengti šiuos turnyrus buvo perkama. Kai kuriais atvejais ne tiek šalys geidė tapti rengėjomis per kyšius, kiek jų reikalavo balsuotojai.

Kaltindamas kitus pripažino buvus slaptą susitarimą

2015 metų spalio pradžioje FIFA etikos komitetas nušalino Jozefą Blaterį ir Mišelį Platinį nuo pareigų 90 dienų. Paskutinėmis mėnesio dienomis Blateris Rusijos naujienų tarnybai TASS kiek praskleidė tiek triukšmo sukėlusių rinkimų kulisus. Anot jo, 2010 metais buvo vidinis įsitikinimas, kad vienas Pasaulio čempionatas vyks Rusijoje – Rytų Europos valstybėje dar ne karto nebuvo tokio turnyro, o 2022-ųjų metų varžybų rengėja regėjosi JAV. Tad pasaulio čempionatų šeimininkėmis būtų tapusios dvi pagrindinės politinės pasaulio jėgos. Viskas klostėsi sklandžiai iki Prancūzijos prezidento Nikolia Sarkozi susitikimo su Kataro princo įpėdiniu – dabartiniu emyru. Tada Sarkozi pasakė Platiniui, kad 2022 metais neblogai būtų nuvažiavus į Katarą. Tai sumaišė visas kortas. Rinkimuose amerikiečiai turėjo laimėti prieš Katarą santykiu 12:10. Tačiau po to keturi Europai atstovaujantys FIFA vykdomojo komiteto nariai perėjo į Kataro pusę. Užuot džiaugęsi dviem puikiais pasaulio čempionatais, Rusijoje ir JAV, „mes kalbame apie FIFA krizę“.

Šis Blaterio interviu žiniasklaidoje sulaukė piktų, net sarkastiškų atgarsių. „Frankfurter Allgemeine Zeitung“: iki šiol visi manė, kad pasaulio čempionatų rengėjai išrenkami balsavimu, tuo tarpu Blateris pripažįsta, kad dėl to galima tiesiog susitarti! Futbolui padedant, gelia vokiečių laikraštis Blateriui ir Putinui, „mūsų žydrojoje planetoje vis dėlto surado vienas kitą du žmonės, apie kuriuos ir nepagalvosi, kad jie galėtų turėti bičiulių“. Blaterio žodžiais itin pasipiktinta Didžiojoje Britanijoje, kuri 2010 metų rinkimuose triuškinamai pralaimėjo Rusijai. „The Telegraph“ suteikė žodį Anglijos futbolo asociacijos direktorių tarybos pirmininkui Gregui Daikui: norėta susitarti dar iki balsavimo, tad galima teigti buvus sandėrį. Anglai savo paraiškos palaikymui išleido 21 milijoną svarų sterlingų ir dabar būtų neblogai susigrąžinti šiuos pinigus. Laikraštis „The Australian“: tai kam Australija, irgi pretendavusi į 2018 metų turnyro šeimininkes, išleido 45 milijonus savo dolerių, jeigu iš anksto buvo susitarta, kad čempionatas teks Rusijai? Britų „Mirror“ sarkastiškai klausė, ar tik Blateris nesiekia apsišaukti nepakaltinamuoju: užsimojęs apjuodinti Platinį jis apkaltino pats save – ar tai ne beprotystė? Ar tik nesirengia Blateris, šitaip dėkojantis Vladimirui Putinui už paramą, prašytis  politinio prieglobsčio Rusijoje – nepavykus apsimesti bepročiu?

BBC atkreipė dėmesį, kad TASS neteisingai išvertė į rusų kalbą Blaterio pasakyta angliškai: „Dėl čempionatų, mes susitarėme, kad tai bus Rusija, nes Rusijoje, Rytų Europoje (…), o 2022 metais grįšime į Ameriką.“ Ne „buvo vidinis įsitikinimas“, o tiesiog „susitarėme“… Beje, leidiniui „The Financial Times“ Blateris papasakojo apie aukštųjų FIFA vadovų sprendimą dėl 2018 metų pasaulio čempionato („suderintą, tačiau ne raštiškai“) be kokių nors dviprasmybių: „Susitarėme, kad palaikysime dvi didžiąsias valstybes: Rusiją ir JAV.“ Balsavimą dėl JAV sužlugdė Platinis, atidavęs savo balsą Katarui. Tada pralaimėjusios  šalys pradėjo „FIFA žlugdymo kampaniją.“

Su žmogumi, kuris aplošė pusę pasaulio

Rusijai laimėjus FIFA vykdomajame komitete vykusius rinkimus dėl 2018 metų pasaulio čempionato, jau po kelių dienų Rusijos paraiškos pateikimo komiteto narys, FIFA garbės narys Viačeslavas Koloskovas papasakojo apie tai, kas „laikyta paslaptyje ir tik dabar galima atskleisti“. Vyriausybės vadovas Vladimiras Putinas ne tik žodžiais palaikė paraišką, tačiau ir slapta susitiko su mažiausiai trečdaliu FIFA vykdomojo komiteto narių. Aktyviai talkino dirigentas Valerijus Gergijevas, atvedęs Blaterį, gerą savo pažįstamą, į Rusijos komitetą. Pats Koloskovas pažįstamas su Blateriu nuo 1980 metų, jie buvo nenugalima pora teniso kortuose. „Aš buvau 100% tikras, kad savo balsą Blateris atiduos už Rusiją.“

Milijardierius Romanas Abramovičius. Reuters nuotr.

Tada, 2010-ųjų pabaigoje, kai Ciuriche Jozefas Blateris paskelbė Rusiją tapus 2018 metų pasaulio futbolo čempionato šeimininke, Maskvos delegacijos nariai netvėrė savo kailyje, o pirmoje eilėje sėdėjęs milijardierius Romanas Abramovičius nė nemirktelėjo. Tarytum būtų žinojęs, pastebėjo vienas žurnalistas, kad kitaip ir negalėjo būti. Buvęs britų specialiosios tarnybos MI-6 agentas Kristoferis Stilas irgi aiškinosi, kaip Rusijai pavyko gauti teisę rengti Pasaulio futbolo čempionatą 2018 metais. Jo duomenimis, svarbų  vaidmenį suvaidino Abramovičius (vieno garsiausių Anglijos futbolo klubų savininkas) ir kiti oligarchai, taip pat valstybinė kompanija „Gazprom“. Rusijos futbolo akademijos prezidentą Abramovičių pirmą kartą tarp aukštų FIFA veikėjų pastebėjo 2010-aisiais Pietų Afrikos Respublikoje; ten vykusio Pasaulio futbolo čempionato metu jis bendravo ir su Blateriu. 2013 metų gruodį milijardierių, savo ištaigingąja jachta užplaukusį į Niujorką, apklausė FTB. Jo advokatas paaiškino amerikiečius domėjusius, kokiu būdu Rusija gavo teisę rengti pasaulio futbolo čempionatą – amerikiečiai įtaria šiame reikale buvus „korupcijos sudedamąją“.

2016-aisiais FIFA partneriu tapo Rusijos valstybinė kompanija „Gazprom“. Žurnalistai atskleidė, kad likus kelioms dienoms iki balsavimo viena „Gazprom“ bendrovių sudarė sutartį su Kipro naftos kompanija „Petrolina“, priklausančia FIFA vykdomojo komiteto nariui; po kontrakto pasirašymo „Petrolinos“ pajamos padidėjo vienu trečdaliu. Tas vykdomojo komiteto narys iš pradžių neigė: „Ne, ne, ne. Mes neturime jokių santykių su „Gazprom“. Kai vokiečių dokumentinio filmo kūrėjai jam parodė dokumentus, ėmė teisintis, jog Rusijos kompanija – viso labo klientė, o ne partnerė. Šis FIFA veikėjas turėjo reikalų ir su Kataru: viena valstybinių kompanijų nupirko iš jo žemės sklypą Kipre už 32 milijonus eurų. „Tai neturi nieko bendra su tuo, už ką aš balsavau, – gynėsi Kipro milijonierius. – Niekas nežino, kaip aš balsavau.“

Šių metų pradžioje „Mail on Sunday“ parašė apie Australijos rašytojos ir futbolo veikėjos pokalbį su Blateriu. 2010 metais, likus keliems mėnesiams iki balsavimo FIFA vykdomajame komitete, jis asmeniškai tarėsi su Kataro valstybiniu TV kanalu „Al Jazeera“ (dabar – „BeIN Sports“), kad šis pervestu FIFA 100 milijonų dolerių ir taip padėtų šaliai laimėti teisę rengti 2022 metų pasaulio futbolo čempionatą. Tą patį tvirtino ir vienas buvęs FIFA veikėjas: Blateris vadovavo, o jam talkino UEFA prezidentas Mišelis Platinis…

Rusijos žiniasklaidoje Kataro klastos irgi smerkiamos. Ir piestu stojama už Rusiją – tiesiog nekaltas avinėlis nuožmių plėšrūnų puotoje. Taip, Sporto ministras Vitalijus Mutka siuntinėjo laiškus FIFA vykdomojo komiteto nariams dėl „abipusių interesų“, tačiau tai – tik standartinė tokiais atvejais kalbos figūra. Viename laiške rašoma apie „partnerystę balsavimo metu“, tačiau tai, rusų galva, irgi tik kalbos grožybė… Tuo tarpu esama tam tikrų įkalčių, kad Rusija ir Kataras galėjo veikti netgi išvien. Šios valstybės sudarė sutartį dėl Rusijoje, Jamalo pusiasalyje, slūgsančių milžiniškų gamtinių dujų išteklių išgavimo. Ir energingiausiai šiame reikalą varė tuomečio emyro bičiulis, ilgametis FIFA vykdomojo komiteto narys, galiausiai iki galvos nušalintas nuo pareigų dėl daugybės korupcinių suktybių.

2014 metais vokiečių leidinys „Bild am Sonntag“ įdėjo nuotrauką, kurioje FIFA prezidentą Jozefą Blaterį matome su Alimžanu Tochtachunovu, daugeliui žinomą pravarde (Тайванчик) su konjako taurėmis rankose; atokiau stovi tas pats Viačeslavas Koloskovas, tuometis FIFA viceprezidentas ir Rusijos futbolo sąjungos prezidentas. Nuotraukos darytos Maskvos restorane „China Club“ dar 2005 metų pradžioje. Jas žurnalistams davė vokiečių specialiosios tarnybos. Blateris dėl jų nesileido į ilgas kalbas: Galima rasti tūkstančius mano nuotraukų su man nepažįstamais  žmonėmis. Šito pono aš neprisimenu.“

Alimžanas Tochtachunovas – Taivančikas

„Taivanietis“ dėl tokių žodžių galėjo smarkiai įsižeisti. Tai Vakaruose jį vadina „Rusijos gangsteriu“, o Rusijoje jis – „garsus verslininkas ir mecenatas“. Vladimirą Putiną pirmą kartą pamatė Monte Karle, kai tas ten lankėsi dar būdamas Peterburgo mero pavaduotoju, ir nuo to laiko labai gerbia. Tiesa, Vakaruose jo dosnumas nepripažįstamas. Jis įtariamas dar 2002 metų Žiemos olimpinėse žaidynėse papirkęs dailiojo čiuožimo varžybų teisėją ir padėjęs Rusijos sportininkei iškovoti aukso medalį. Jo ieško „Interpolas“. Jis laikomas „korupcijos sporte specialistu“. Vokiečių spauda: Tuo metu, kai Rusija kovojo dėl teisės surengti žiemos olimpiadą Sočyje, „Taivanietis“ buvo susitikęs su Rusijos vyriausybės atstovais ir kartu svarstė, kaip pakenkti Zalcburgui – konkurentu. „New York Times“ neseniai jį pavadino „vienu pagrindinių Putino korupcinės veiklos bendrininkų“. Jis pralobo dar Sovietų Sąjungos laikais, pogrindyje lošdamas kortomis. Kalbama, išlošęs vieną milijoną dolerių iš Monako princo.

Taivaniečiu“ vėl susidomėjo FTB. Gal sužinosime, kokia proga „kortų karalius“ ir FIFA prezidentas susitiko Maskvos restorane ir už ką gėrė? „Ar tai buvo vienintelis jų pasimatymas? „Bild am Sonntag“: „Dėl tokių prestižinių renginių kaip olimpinės žaidynės ir pasaulio futbolo čempionatas, vyriausybė, specialiosios tarnybos ir nusikalstamos grupuotės veikia išvien. Tai yra dalis Rusijos užsienio politikos.“

2018.06.27; 06:00