Pernai dingusio Argentinos povandeninio laivo „San Juan“ įgulos narių artimieji ir draugai pagerbė žuvusiųjų atminimą. EPA-ELTA nuotr.

JAV kompanija „Ocean Infinity“ aptiko praėjusių metų lapkričio mėnesį dingusį Argentinos karinių jūrų pajėgų povandeninį laivą „San Juan“. Tai šeštadienį tviteryje pranešė šalies karinių jūrų pajėgų atstovai.

„Argentinos gynybos ministerija ir karinės jūrų pajėgos informuoja, jog objekto Nr.24, apie kurį pranešė „Ocean Infinity“, tyrimas povandenine nuotolinio valdymo aparatūra 800 metrų gylyje patvirtino, kad rastas povandeninis laivas „San Juan“, – sakoma pranešime.

Ryšys su povandeniniu laivu „San Juan“, kuriame buvo 44 įgulos nariai, nutrūko praėjusių metų lapkričio 15 d. Lapkričio 30 d. Argentinos karinės jūrų pajėgos pranešė, kad įgulos gelbėjimo operacija nutraukiama, bet paties laivo bus ieškoma toliau.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.11.18; 05:50

Vytautas Didysis – prie griūvančio Gedimino kalno. Vytauto Kašubos skulptūra. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Lietuvos nacionalinis muziejus slenkančio Gedimino kalno geologinių ir inžinerinių tyrimų konkursą, kuris šiuo metu jau nutrauktas, įvykdė su pažeidimais, nusprendė Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT). Be to, ji nurodo, kad muziejus delsė įsigyti reikiamas paslaugas.

Tarnyba savo išvadoje teigia, kad neskelbiamų derybų būdu vykdytas 363 tūkst. eurų konkursas neturėjo būti vykdomas ypatingos skubos tvarka, be to, negalėjo būti vykdomos neskelbiamos derybos.

Pasak tarnybos, konkurso komisija pernai lapkritį nusprendė vykdyti konkursą neskelbiamų derybų būdu, nes Gedimino kalno būklės nebuvo galima numatyti iš anksto, todėl darbus reikia įsigyti skubiai. Į konkursą muziejus pakvietė penkias bendroves, tačiau vasarį, gavęs tik vieną pasiūlymą, konkursą nutraukė.

Konkursą teko nutraukti, nes, anot muziejaus, kviesti dalyviai nurodė, kad negalima atlikti gręžimo darbų ant nestabilių kalno šlaitų. Tame pačiame posėdyje tyrimų paslaugas nuspręsta įsigyti nauju viešuoju pirkimu, kuris dar neprasidėjęs.

VPT nuomone, muziejus neturėjo organizuoti konkurso skubos tvarka neskelbiamų derybų būdu.

„Įvertinus tai, kad perkančioji organizacija jau 2017 metų rugsėjo 20 dieną Geologijos tarnybos buvo informuota apie poreikį įsigyti tyrimų paslaugas, bei tai, kad techninė užduotis buvo parengta jau 2017 metų rugsėjį, perkančiosios organizacijos sprendimas pirkimo procedūras pradėti vykdyti tik lapkričio 10 dieną, nuslinkus 5 nuošliaužoms, ir tuo grindžiant neatidėliotiną poreikį įsigyti reikiamas paslaugas skubos tvarka, parodo perkančiosios organizacijos delsimą bei netinkamą pasirengimą pirkimo procedūrų vykdymui, kas paneigia nurodytą skubą“, – rašoma VPT išvadoje.

Ypatingą konkurso skubą, anot VPT, paneigia ir tai, kad buvo kviečiami 5 tiekėjai, mat tai sudaro galimybę teikti pretenzijas, ginčytis teismuose ir užvilkinti procesus.

VPT teigimu, muziejus taip pat nepateikė pakankamai informacijos, kad bendrovės galėtų pateikti pagrįstus pasiūlymus.

Kovo pabaigoje kultūros viceministras Renaldas Augustinavičius teigė, kad Gedimino kalno būklė yra kritinė. Jis pabrėžė, kad Gedimino kalnas turi būti uždarytas ne tik dėl saugumo, bet ir tam, kad būtų galima jį tvarkyti. Numatoma, kad darbų ir Gedimino kalno tvarkymui skirtų milijonų rezultatais bus galima pasidžiaugti 2020 metų antroje pusėje.

Viceministro žiniomis, šiaurės vakariniam Gedimino kalno šlaitui tvarkyti per dvejus metus skirta apie 3 mln. eurų, ekstremaliai situacijai suvaldyti – irgi beveik tiek.

Apie nuošliaužas Gedimino kalne, kurios kelia grėsmę pilies sienoms, geologai prabilo daugiau kaip prieš 10 metų. Tuomet teigta, kad aktyvūs plyšiai Gedimino pilies sienose susidarė būtent dėl šlaitų deformacijos.

Gedimino pilies bokštas. Slaptai.lt (Vytautas Visockas) nuotr.

Pasunkėjus grunto masyvui, nuošliauža kalno rytiniame šlaite atsinaujino 2008 metų kovo 5 dieną. Nuošliauža susidarė toje pačioje vietoje kaip ir po intensyvių liūčių 2004-ųjų kovą: virš pakilimo kelio į aukštutinę pilį.

Vilniaus pilių valstybinio kultūrinio rezervato direkcijos specialistai tuomet teigė, kad tikrąją šlaito stabilumo būklę gali išaiškinti tik išsamūs inžineriniai geologiniai tyrimai. Kaip tuomet sakė specialistai, pagal juos turi būti numatyti nuošliaužos padarinių sutvarkymo darbai.

Dažniausiai nuošliaužos atsiranda po pavasario polaidžių, liūčių ar kitais drėgnais metų laikais. Tačiau dešimt metų Lietuvos geologijos tarnyboje kaupiami duomenys rodo, kad tokie geologiniai reiškiniai vyksta naujose inžineriniu geologiniu požiūriu nestabiliose ir atsinaujina pažeistose vietose.

Lietuvos geologijos tarnyba prognozavo, kad pavasario polaidžio ir gausesnio lietaus metu gali tekti rūpintis grėsmėmis šlaituose.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.04..27; 05:00

Ketvirtadienį Vilniaus miesto savivaldybėje buvo skubiai sušaukta Ekstremaliųjų situacijų komisija, kuri paskelbė ekstremaliąją situaciją, kilus pavojui nekilnojamajai kultūros vertybei – Gedimino kalnui. 

Gedimino pilis. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Kultūros ministerija ketvirtadienį kreipėsi į savivaldybę, prašydama skelbti ekstremalią situaciją dėl Gedimino kalno. Tai padaryti Kultūros ministeriją įpareigojo Vyriausybė. Ekstremalios situacijos paskelbimas leis Gedimino kalno tvarkybai naudoti lėšas iš Valstybės rezervo.

Ekstremalios situacijų valdymo komisija operacijų vadovu paskyrė kultūros viceministrą Renaldą Augustinavičių, o gelbėjimo darbų vadove paskirta Lietuvos nacionalinio muziejaus direktorė Birutė Kulnytė. Operacijų centras artimiausiu metu bus aktyvuotas Kultūros ministerijoje.

Šiuo metu Gedimino kalnas ir ant jo esančios Gedimino pilies komplekso liekanos yra pavojingos būklės: linijinės deformacijos pietrytiniame šlaite artimiausiu metu gali susijungti, tokiu būdu sudarydamos daug didesnę nuošliaužą negu pernai spalį įvykusi nuošliauža šiaurės vakariniame šlaite, kuri galėtų lemti net Aukštutinės pilies rūmų liekanų griūtį.

Help – padėk

Be to, kad paskelbta ekstremalioji situacija, meras Remigijus Šimašius ketvirtadienį kreipėsi į Generalinę prokuratūrą, prašydamas ginti viešąjį interesą ir nustatyti priežastis bei asmenis, kaltus dėl tragiškos dabartinės Gedimino kalno būklės. Miesto vadovas įsitikinęs, kad būtina reikalauti atsakomybės iš asmenų, kurie sudarė sąlygas susiklostyti esamai situacijai.

Mero laiške Prokuratūrai prašoma ištirti visas nurodytas aplinkybes, kurios galimai galėjo turėti įtakos dabartinei kalno būklei, ir nustatyti, ar įvairiais laikotarpiais šalia kalno vykdyta ūkinė veikla neprisidėjo prie Gedimino kalno šlaito slinkimo.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.06.29; 21:07