g.visockas-portretas

Štai ir aiškėja, kokios politinės jėgos artimiausius ketverius metus dirbs Lietuvos parlamente. Jokių pažangesnių permainų tikėtis būtų naivu.

Šie Seimo rinkimai nepateikė didelių sensacijų. Naująjame parlamente rimtą įtaką turės tos pačios jėgos, kurios politinius svertus buvo įgijusios dar prieš ketverius metus. Įtakingiausi politinių intrigų žaidėjai lieka konservatoriai, darbiečiai ir socialdemokratai. Kitaip tariant, – sisteminės, jau ne vieną kadenciją Seime dirbančios politinės partijos.

O prie ko glausis “Drąsos kelio” partija, Eligijaus Masiulio liberalai, tvarkiečiai ar Lenkų rinkimų akcijos atstovai, – ne tiek svarbu. Nepamirškime, jog valdžią iškovojusi opozicija dažnai elgiasi labai panašiai, kaip iki tol elgdavosi jų aršiai ar švelniai kritikuota valdančioji dauguma.

Continue reading „Pirmiausia analizuokime savas klaidas”

songaila_didelis

Dėkoju visiems, kurie rėmėte Nacionalinį susivienijimą “Už Lietuvą Lietuvoje“, kurie balsavote už tautininkų ir koalicijos partnerių kandidatus Seimo rinkimuose, kurie talkinote rinkimų agitacijos ir stebėjimo darbuose. Nepaisant milžiniškų pastangų, Jūsų balsai, atiduoti už sąrašą Nr. 10, vis dėlto prapuolė.

Atsiprašau Jūsų už daugelį klaidų, kurios buvo padarytos, ir esu pasiryžęs prisiimti atsakomybę už šią nesėkmę. Bent dalis klaidų buvo neišvengiamos dėl ribotų galimybių bei nesąžiningų politinės konkurencijos sąlygų. Apsvarstysime, ką padarėme ne taip, ir, tikiu, padarysime teisingas išvadas.

Continue reading „Esu pasiruošęs prisiimti atsakomybę už šią nesėkmę”

Gintaras_originalas

Spalio mėnesio pirmąją dieną Seimo konferencijų salėje buvo surengta spaudos konferenciją, kurioje dalyvavę visuomeninio judėjimo “Už teisingumą” atstovai svarstė, kaip “Lietuvoje įveikti neteisingumo įšalą”. Žinoma, konferencijos organizatorių bei dalyvių intencijos buvo gražios. Kas gi gali smerkti tuos, kurie trokšta didesnio ir platesnio teisingumo bei mažesnės korupcijos aukščiausiosios valdžios koridoriuose?

Ir vis dėlto konferencija paliko slogų įspūdį. Vien populistiniai lozungai, vien pasigyrimai apie gausėjančias gretas, vien pasižadėjimai daug ir atkakliai dirbti! Konferencijos iniciatoriaus parlamentaro Gintaro Songailos pranešime teigta, jog “vasario mėnesį Lietuvoje kilo visuomeninis judėjimas „Už teisingumą”, kuris gynė neteisėtai atleidžiamus FNTT pareigūnus”.

Continue reading „Neveiksminga slydimo paviršiumi taktika”

seimas_logo_m

Seimo rinkimuose savo sąrašus kelia 17 partijų

Kaip pranešė Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pirmininkas Zenonas Vaigauskas, spalį vyksiančiuose Seimo rinkimuose savo kandidatų sąrašus kelia 17 partijų ir viena keturių partijų koalicija.

Maksimalų 141 kandidato skaičių kelia aštuonios politinės partijos: Darbo partija, Lietuvos lenkų rinkimų akcija, Liberalų sąjūdis, Lietuvos socialdemokratų partija, Valstiečių ir žaliųjų sąjunga, sąjunga TAIP, partija „Tvarka ir teisingumas“ bei Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai. Trumpiausias Emigrantų partijos sąrašas, jame 30 kandidatų. Lietuvos centro partija, Tautininkų sąjunga, Lietuvos socialdemokratų sąjunga ir Tautos vienybės sąjunga sudarys rinkimų koaliciją „Už Lietuvą Lietuvoje“, kuriai per rinkimus reikės įveikti 7 proc. rinkimų barjerą.

Continue reading „Keletas svarbesnių rinkiminių aspekų”

songaila_didelis

Nacionalinis susivienijimas „Už Lietuvą Lietuvoje“, vienijantis Tautininkų sąjungą, Lietuvos centro partiją, Lietuvos socialdemokratų sąjungą, Tautos vienybės sąjungą, daugelį Sąjūdžio pirmeivių ir Lietuvos Nepriklausomybės akto signatarų, šiandien organizuoja automobilių žygį Baltijos keliu.

Organizatoriai šiuo žygiu tikisi stiprinti Lietuvoje telkimosi dvasią. Apie dalyvavimą žygyje jau patvirtino per keturiasdešimt ekipažų. Ne visi kolonos dalyviai važiuos iki pat sienos su Latvija, tačiau daug automobilių prisijungs įvairiose Baltijos kelio vietose, todėl planuojama, kad žygio dalyvių skaičius pasieks per penkiasdešimt ekipažų.

Continue reading „Tikisi Lietuvoje sustiprinti telkimosi dvasią”

tumaviciute_21amzius

Autoritetingi žydų katastrofos tyrinėtojai Henry Henry Friedländeris, Raulis Hilbergas,  Normanas Finkelsteinas  teigia, kad Europos  čigonų aukų skaičius apytikriai proporcingas žydų aukų skaičiui.

Iš Vokietijos koncentracijos stovyklų labiausiai žinomas Osvencimo/Aušvico „čigonų lageris“. 1944 m.  naktį iš rugpjūčio 2-osios į  rugpjūčio 3-iąją Osvencime buvo nužudyta paskutiniai 2900 čigonų – vyresnio amžiaus žmonės, ligoniai, moterys ir vaikai. 2009 m. birželio 29 d. Europos Tarybos  nutarimu rugpjūčio 2-oji  paskelbta Tarptautine romų holokausto aukų atminimo diena.

Continue reading „Kodėl Lietuva neprisimena romų holokausto?”

Šiandien Seime įvyko Seimo nario, Tautininkų sąjungos pirmininko Gintaro Songailos sukviesta spaudos konferencija.

Joje dalyvavo Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys akademikas Antanas Buračas, Lietuvių etninės kultūros draugijos pirmininkė dr. Dalia Urbanavičienė, Lietuvos aeroklubo prezidentas Jonas Mažintas. Konferencijoje taip pat pasisakė Nepriklausomybės akto signataras Romualdas Ozolas, Lietuvos Sąjūdžio pirmininkas Seimo narys Rytas Kupčinskas. Konferencijoje buvo išsamiai pristatytas Nacionalinio susivienijimo „Už Lietuvą Lietuvoje“ rugpjūčio 23-ąją rengiamas simbolinis automobilių žygis Baltijos keliui atminti.

Continue reading „Automobilių žygis Baltijos keliui atminti”

akcentai_333

Puiku – jau šiek tiek daugiau žinome apie vadinamąsias nesistemines partijas, šių metų rudenį trokštančias patekti į Seimą. Savo kandidatų sąrašą neseniai paskelbė “Drąsos kelias”.

Maždaug tuo pačiu metu savųjų kandidatų sąrašą įvardino ir judėjimo “Už Lietuvą Lietuvoje” vadovai.

Atvirai kalbant – nieko įspūdingo. Ir vienoje, ir kitoje grupėje esama žmonių, už kuriuos norėtųsi balsuoti. Pavyzdžiui, be didesnių svarstymų balsuočiau už prof. Vytautą Daujotį, kunigystę sustabdžiusį Joną Varkalą, tautininką Gintarą Songailą, žurnalistą Gintarą Aleknonį.

Continue reading „Ne tie akcentai, ponai lietuviai !”

ilja_larsas

Tautininkai buvo susitikę su „GetJar” įkūrėju ir vadovu Ilja Laursu. Aptarta aukštųjų technologijų sektoriaus ir užsienio investicijų plėtros perspektyvos bei priemonės pagerinti ekonominę padėtį Lietuvoje.

Tautininkų iniciatyva „GetJar“ įkūrėjas ir savininkas Ilja Laursas Seime susitiko su Seimo nariu Gintaru Songaila ir Tautininkų sąjungos ekonomikos komiteto nariais.

Ilja Laursas – sėkmingiausias Lietuvos verslininkas aukštųjų technologijų sektoriuje.

„GetJar” yra didžiausia aukštųjų technologijų įmonė Lietuvoje, jau tapusi pasaulinio lygio kompanija, o jos savininkas yra vienas iš turtingiausių Lietuvos žmonių. Nors I.Laurso įmonė veikia garsiajame Silicio slėnyje JAV, tačiau pats jos savininkas liko Lietuvos piliečiu, skirtingai negu daugelis lietuvių, pasirinko gyventi Lietuvoje ir čia stengiasi kuo daugiau įdarbinti darbuotojų bei pakviesti užsienio investuotojų.

Continue reading „Tautininkai buvo susitikę su „GetJar” įkūrėjumi Ilja Laursu”

songaila_didelis

Seimo narys, Tautininkų sąjungos pirmininkas Gintaras Songaila įteikė prezidentei Daliai Grybauskaitei memorandumą dėl Lietuvos santykių su Lenkija.

Šiame memorandume Seimo narys apgailestauja dėl atsakingų Lenkijos Respublikos politikų ir net valstybės vadovų nesiliaujančių pareiškimų apie tai, kad Lietuva esą nevykdo savo sutartinių įsipareigojimų Lenkijai dėl „lenkiškos rašybos“ įvedimo. Lenkijos prezidentas Bronislavas Komorovskis ką tik ir vėl pareiškė, kad „Lenkijos ir Lietuvos valstybių pasirašytoje 1994 metų sutartyje Lietuva yra įsipareigojusi, be kita ko, įvesti lenkišką pavardžių rašybą“.

Continue reading „Memorandumas dėl Lietuvos santykių su Lenkija”

songaila_didelis

Vakar, rugpjūčio 1-ąją, Kėdainių Daugiakultūriame centre įvyko išvažiuojamais Apskritojo stalo posėdis ir susitikimas su Kėdainių visuomene. Apskritajame stale tradiciškai dalyvavo judėjimo „Už teisingumą“ atstovai, parlamentinės grupės „Už teisingumą Lietuvoje“ nariai, nacionalinio susivienijimo „Už Lietuvą Lietuvoje“ atstovai.

Apskritojo stalo dalyviai nutarė, kad Apskritasis stalas kiekvieną trečiadienį tęs savo veiklą ne tik kurdamas Seimo rinkimuose alternatyvą klaninei politinei sistemai, bet ir po rinkimų, siekdamas telkti visas politines jėgas, kurios įsipareigoja gydyti mūsų valstybę, vaduoti ją nuo korumpuotų grupuočių įtakos, pertvarkyti teisėsaugą.

Continue reading „Nacionalinis susivienijimas baigia rengti jungtinį sąrašą”

songaila_mazas

Liepos 25-ąją vakare Seime įvyko tradicinis Apskritojo stalo susirinkimas, kuriame dalyvavo visuomeninio judėjimo „Už teisingumą“, parlamentinės grupės „Už teisingumą Lietuvoje“ bei nacionalinio susivienijimo „Už Lietuvą Lietuvoje“ atstovai.

Apskritasis stalas konstatavo, kad jo iniciatyva kurti vieningą nacionalinį antiklaninių politinių jėgų rinkiminį sąrašą susilaukia plataus Lietuvos visuomenės palaikymo. Tačiau po pastarąją savaitę vykusių konsultacijų su partijos „Drąsos kelias“ vadovybe, galutinai paaiškėjo, jog ji apsisprendė rinkimuose į Seimą dalyvauti atskiru partiniu sąrašu.

Continue reading „Partija „Drąsos Kelias“ jungtiniame rinkimų saraše nedalyvaus”

Saulius-Stoma

Sunku būti viešu intelektualu. Štai sėdi prie stalo, rašai, mąstai, žvelgi į ilgas knygų lentynas realybėje ar savo galvoje ir jautiesi esąs pasaulio bamba.

Tavo mintys gali išgelbėti jei ne visą žmoniją, tai bent Lietuvą – tikrai! Ir tiek nedaug trūksta – tik kad tauta patikėtų tavimi.

Bėda prasideda, perfrazavus Jeaną Paulį Sartre’ą, kai tu susiduri su kitais. Tie kiti turi savo minčių.  Jie gali patikėti tavimi arba ne. Jie gali žavėtis arba nesuprasti ir šaipytis. Tokie jau jie yra – žmonės. Rašyti ir patarinėti taip malonu – niekas kitas tau negali to sutrukdyti. Tačiau tik nusprendi pats realizuoti savo mintis politikoje, prasideda vargai.

Continue reading „Dariaus Kuolio abrakadabra LT”

Didžiulis galvos skausmas ta sustabdyta, bet neuždaryta atominė elektrinė. Labai daug pinigų išleista uždarymui, bet neuždaryta. Europos Sąjungos uždarymui skirti pinigai išvogti, o sovietinės atominės elektrinės durys atlapotos: įeik ir įjunk reaktorių nors ir šiandien (taip buvo pasakyta vienoje televizijos laidoje), gamink pigią, konkurencingą elektrą. Deja, įjungti negalima, reikia uždaryti, bet jau lietuviškais milijonais.

Taigi, neuždarėm vienos, ketinam “atidaryti” kitą, japonišką. Nežinau, ar šiais laikais leidžiama Smetonos laikų poeto Kazio Binkio poemėlė vaikams “Dirbk ir baik!”. Kai po karo sovietų laikais mokiausi mokykloje, poemėlės ištraukas teko mokytis mintinai. Dabar, ko gero, ši poemėlė uždrausta, nes visoms nepriklausomos Lietuvos valdžioms ji nepatiktų: mat visos valdžios dirba, bet nebaigia. Tiksliau pasakius – ne tiek dirba, kiek pridirba. Ir palieka iškuopti kitiems. Tie kiti kitoje vietoje pridirba. Todėl daug smarvės Lietuvoje.

Bet visokie stadionai, rūmai, aikštės, prospektai, iš kur sklinda negeras kvapas, niekai, palyginus su pradėtu nepradėtu šimtmečio darbu – naująja atomine elektrine. Čia juokauti jau nesinori, baisu darosi. Ar gali maža, neturtinga valstybė, daugiau kaip per du dešimtmečius nesugebanti pastatyti stadiono, kokybiškom trinkelėm išgrįsti svarbiausio sostinės prospekto – ar gali tokia valstybė pastatyti daug milijardų kainuojančią atominę elektrinę?

Pradėti gali, pridirbti naujoje vietoje, šalia pridirbtos – gali. O pastatyti? O užbaigti pradėtą šimtmečio statybą? Šito aš nesužinosiu. Nesužinos ir daugelis protestuotojų, kurie birželio 27 d. buvo susirinkę prie Prezidentūros ir daug ko reikalavo iš Seimo, iš prezidentės, iš Vyriausybės. Nesužinos, nes tie protestuotojai – nejauni žmonės, o statyba truks ne dešimt metų, kaip žadama, o ne vieną dešimtmetį. Ta statyba gali būti niekada nepabaigiama, kaip stadionas. Baisu net pagalvoti.

Tačiau man neatrodo, kad referendumas – išeitis. Atsiklauskim tautos, kaip ji pasakys, taip ir darysime. Mitinge buvo prisimintos melžėjos, esą jos nieko neišmano apie sudėtingus atominius reikalus, bet būtent jos iš savo kišenės sukraus tuos milijardus, jų vaikai ir vaikaičiai bus amžini skolininkai Švedijos bankams. Taip tai taip – jos, bet, vis dėlto, jos negali žinoti, reikia ar nereikia statyti, naudinga ar nepakeliamai žalinga bus ta šimtmečio statyba.

Ką čia melžėjos! Palikime ramybėje tas darbščias moteris. Profesoriai, akademikai nežino, ką daryti. Štai akademikas Antanas Kudzys: jis nei už, nei prieš atominę elektrinę, nes jam trūksta paskaičiavimų, kai kurių duomenų, kurie slepiami. Jeigu skelbsime referendumą, ir viena, ir kita pusės turės atskleisti visas kortas. O dabar slepia, sakė akademikas A.Kudzys.

Tačiau jeigu referendumu apie atominius reikalus nieko neišmanantys žmonės pasakys “taip”, statykime, ar tada tikrai pastatysime, tikrai džiaugsimės pigia elektra ir energetine nepriklausomybe? Jokie akademikai, jokie specialistai ir ekonomistai, juo labiau politikai šiandien nepasakys, kas mūsų laukia po kelių dešimtmečių. Ir niekas neatsakys už šiandien padarytas klaidas, už nusikaltimus, o kentės “melžėjos”.

Todėl labai skauda galvą tiems, kurie nuo nedraugiškų didžiųjų kaimynų priklausomai, neturtingai Lietuvai linki gerovės. Labai skauda. Labai daug abejonių, nežinomųjų. Ir labai daug demagogijos, politikavimo, partinės ir asmeninės naudos siekimo, kalbant šia gyvybiškai svarbia tema.

Man patiko trumpas viešnios iš Baltarusijos pasisakymas. Ir toje šalyje, ir Kaliningrado srityje yra žmonių, kurie supranta, kad, jeigu bus pastatytos visos trys elektrinės, padaugės ne energetinės nepriklausomybės, o atominės priklausomybės.

Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotraukose: akimirkos iš birželio 27-osios mitingo, skirto referendumui dėl atominės jėgainės statybos paremti. Mitingas, į kurį susirinko apie šimtas žmonių, buvo surengtas prie Prezidentūros. Mitingui vadovavo parlamentaras tautininkas Gintaras Songaila.

2012.06.28

visockas-gintaras-portretas

Seime prieš keletą dienų beveik penketą valandų dirbo konferencija, kurios dalyviai diskutavo, kokių priemonių derėtų griebtis, jei norime sumažinti grėsmingąją lietuvių emigraciją į svečias šalis. Savo nuomonę apskritojo stalo posėdyje išdėstė parlamentaras tautininkas Gintaras Songaila, nepriklausomas finansų ekspertas Valdemaras Katkus, ekonomistas Romas Lazutka, kai kurie Darbo biržos, smulkiųjų verslininkų, Lietuvos Pramonininkų konfederacijos, visuomeninių organizacijų atstovai.

Emigracijos skaudulius nagrinėjusios diskusijos svarba – neabejotina. Dar sykį Lietuvos parlamento rūmuose buvo prisiminta, jog lietuviai važiuoja svetur uždarbiauti žymiai gausiau nei kitos Europos Sąjungos tautos. Akivaizdu, kad  finansinė krizė siautėja visoje Europoje, ypač skaudžiai ji smogė Graikijoje, Ispanijoje, Portugalijoje, Italijoje, Bulgarijoje, Latvijoje.

Continue reading „Lietuviai iš namų vejami specialiai, kryptingai, sąmoningai?”

g.visockas-portretas

Kovo 11-osios proga lietuviškoje žiniasklaidoje vėl apstu ginčų, ar posakis “Lietuva – lietuviams”, – korektiškas. Šio pobūdžio diskusija, beje, tampa vis aktualesnė. Mat ir lozungų, viešai demonstruojamų Lietuvai svarbių švenčių metu Vilniaus ar Kauno gatvėse, – vis daugiau. Taigi – daugiau ir pykčių, ir nesusipratimų. Kartais jau keblu susigaudyti: džiaugiamės visiems lietuviams svarbia švente ir puoselėjame vienijančius, konsoliduojančius aspektus ar tiesiog ieškome pretekstų konfliktams tiek su saviškiais, tiek su tautinėmis bendrijomis.

Beje, esu iš tų lietuvių, kurie posakyje “Lietuva – lietuviams” neįžvelgia nieko blogo, smerktino ar užgaulaus. Kiekvienas išsilavinęs, geranoriškas kitatautis, mano supratimu, suvokia, kodėl kartais skanduojame šį šūkį, kodėl į lietuviškas šventes ir minėjimus vis dažniau atsinešame šio pobūdžio plakatų.

Continue reading „Silpnoji šūkio “Lietuva – lietuviams” pusė”

songaila_m

Lietuvoje kuriasi atvirai Lietuvos valstybingumui priešiška politinė organizacija – Europos federalistų sąjunga Lietuvoje.

Tai net nėra Lietuvos organizacija, o tik Vakarų Europoje dar 1946 susikūrusios ekstremistinės organizacijos filialas. Ši organizacija skelbia karą visoms nacionalinėms valstybėms. Jos statute reiškiamas įsitikinimas, kad „žmonių rasės padalijimas į suverenias valstybes sukelia nesiliaujančias neteisybes, nesantaikas, karus, kančias ir vargus“. Todėl itin stebina, kad tokios organizacijos padalinio Lietuvoje kūrime aktyviai dalyvauja Lietuvos Respublikai prisiekę Lietuvos Respublikos Seimo nariai – Petras Auštrevičius, Egidijus Vareikis, Emanuelis Zingeris.

Continue reading „Veikla Europos federalistų sąjungoje nesuderinama su priesaika Lietuvos Respublikai”

songaila_mazas

Visuomenės aktualijų portalas Slaptai.lt skelbia tradicinį pirmadieninį interviu su parlamentaru Gintaru Songaila.

Mūsų dėmesio centre – drastiškai išaugusios kainos už šilumą, skandalingi Algirdo Paleckio pareiškimai, Vengrijos konstitucija, Lietuvos ir Latvijos glaudesnio bendradarbiavimo galimybės bei įmanomi visuomenės apklausų tendencingumai. Su parlamentaru tautininku Gintaru SONGAILA kalbasi Slaptai.lt žurnalistas Gintaras Visockas.

Continue reading „“Propagandinė mašina sugriebia viską, kas žemina mūsų valstybę ir tautą””

songaila_m

Visuomenės aktualijų portalas Slaptai.lt skelbia dar vieną interviu su parlamentaru tautininku Gintaru Songaila.

Šiandien mūsų dėmesys sukoncentruotas, be kita ko, ir į naująją Vengrijos konstituciją. Ar tikrai naujoji Vengrijos konstitucija prieštarauja demokratijos ir laisvės nuostatoms? Galbūt mums, lietuviams, kaip tik reikia mokytis iš principingųjų vengrų, užuot aklai kartojus kai kurių Europos Sąjungos vadovų priekaištus? Juk šiandien politikoje vyrauja vadinamosios „liberalanarchistinės” jėgos, kurios Lietuvai neturėtų būti priimtinos.

Su parlamentaru tautininku Gintaru SONGAILA kalbasi Slaptai.lt žurnalistas Gintaras Visockas.

Continue reading „Kokie naujosios Vengrijos konstitucijos privalumai?”