Lietuvos Respublikos prezidentas Gitanas Nausėda su šeima nutraukė laikiną saviizoliaciją paaiškėjus, kad kontaktų su koronavirusu užsikrėtusiu asmeniu turėjęs Prezidento kanceliarijos darbuotojas neserga COVID-19.
 
Informacija apie neigiamą COVID-19 testo rezultatą gauta šeštadienį vakare, praneša Prezidentūra.
 
Dauguma Prezidento kanceliarijos darbuotojų pirmadienį grįš į savo darbo vietas, kurios dar penktadienį buvo dezinfekuotos. Kontaktų su užsikrėtusiu asmeniu turėjęs darbuotojas darbą iki rugpjūčio 17 dienos tęs nuotoliniu būdu.
 
Atsižvelgiant į blogėjančią epidemiologinę situaciją šalyje, nuo savaitės pradžios Prezidento kanceliarijoje pradedamos taikyti papildomos apsaugos priemonės. Bus atnaujinti visų į Prezidento rūmus atvykstančių darbuotojų, svečių ir lankytojų kūno temperatūros matavimai. Visi Prezidento kanceliarijos lankytojai ir svečiai nuo šiol privalės dėvėti veido kaukes.
 
COVID-19Taip pat nustatyta, kad visi Prezidento kanceliarijos darbuotojai kaukes privalo dėvėti, kai susitikime dalyvauja nors vienas lankytojas ar svečias, taip pat vidiniuose susitikimuose, kai nėra išlaikomas 2 metrų atstumas, ir dalyvaujant susitikimuose kitose institucijose.
 
Nuo pirmadienio Prezidento kanceliarijos darbuotojams galioja rekomendacija susitikimus, esant tokiai galimybei, organizuoti nuotoliniu būdu.
 
Prezidentas G. Nausėda laikinai izoliavosi su šeima penktadienį po pietų paaiškėjus, kad vienas Prezidento kanceliarijos darbuotojų prieš savaitę bendravo su galimai koronavirusu užsikrėtusiu asmeniu.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.08.09; 00:02

Gitanas Nausėda. Prezidentūros nuotr.

Prezidentas Gitanas Nausėda trečiadienį susitinka su ekonomikos ir inovacijų ministru Rimantu Sinkevičiumi.
 
Anot Prezidentūros, šalies vadovas su ministru kalbės nacionalinio plėtros banko steigimo ir saugaus bei patikimo valstybės duomenų ir registrų valdymo klausimais.
 
„Taip pat bus aptartos turizmo sektoriaus aktualijos COVID-19 nulemtų suvaržymų kontekste“, – Eltą informavo Prezidentūra.
Ekonomikos ir inovacijų ministras Rimantas Sinkevičius. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
 
Seimas nutarimu Vyriausybę yra įpareigojęs pradėti konsultacijas su Europos Komisijos Europos struktūrinių reformų paramos direktoratu (DG REFORM) dėl techninės pagalbos Valstybinio plėtros banko steigimo klausimais ir svarstyti dėl galimybės valstybei dalyvauti kredito įstaigų kapitale.
 
Anot projekto rengėjų, Lietuvoje veikiančių bei garantijas teikiančių agentūrų pagrindu gali būti steigiamas Valstybinis plėtros bankas, kuris galėtų siekti bankinės licencijos ir būtų prižiūrimas Lietuvos banko.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.08.05; 01:00

Prezidentas Gitanas Nausėda susitiko su Kauno regiono turizmo sektoriaus atstovais . Roberto Dačkaus (LR Prezidento kanceliarija) nuotr.

Lietuvos Respublikos prezidentas Gitanas Nausėda, siekdamas stiprinti Lietuvos regionų ir centrinės valdžios bendradarbiavimą, pirmadienį darbo dieną praleido Birštone ir susitiko su aštuonių Kauno regiono savivaldybių vadovais – Birštono miesto, Kauno, Jonavos, Raseinių, Prienų, Kėdainių ir Kaišiadorių rajonų merais ir Kauno miesto vicemeru.
 
Šalies vadovas aptarė aktualiausias viso regiono temas ir gilinosi į atskiroms savivaldybėms tenkančius iššūkius, diskutavo ir apie prezidento inicijuotą Viešųjų pirkimų įstatymą, kuris didintų savivaldybių savarankiškumą, suteiktų joms daugiau galių ir leistų kasmet sutaupyti bent kelis šimtus milijonų eurų. G. Nausėdai, kaip skelbiama Prezidentūros pranešime, merai pateikė spręstinų klausimų, susijusių su aplinkosauga, kelių rekonstrukcija, ikimokyklinio ugdymo prieinamumu, vandentvarkos projektais, ligoninių finansavimu, nykstančiais dvarais, kitais kultūros paveldo objektais.
 
„Deja, savivaldybės nesulaukia pakankamai dėmesio iš kai kurių ministerijų pusės, liūdnai juokauja, kad Prezidentūra buvo pirmoji, kuri išklausė jų skundų, nes tiesiogiai už problemas atsakingos institucijos nenorėjo arba nerado tam laiko. Tikiuosi, kad ledai pajudės, ir išspręsime tuos klausimus, kam kartais reikia tik šiek tiek politinės valios“, – spaudos konferencijoje sakė prezidentas.
 
Šalies vadovas su patarėjais Kauno regione ypač domėjosi vietos ekonomiką galinčio išjudinti turizmo plėtros galimybėmis, todėl susitikime su šio sektoriaus atstovais – viešbučių, restoranų, kaimo turizmo sodybų, kultūros objektų, sveikatinimo ir kitų paslaugų teikėjais bei turizmo informacijos centrų darbuotojais – aptarė turizmo situaciją Lietuvoje po pirmosios koronaviruso pandemijos bangos, regiono patrauklumo didinimo galimybes.
 
Turizmo sektorius yra vienas labiausiai nukentėjusių nuo COVID-19 pandemijos, tačiau jam suteikiamos pagalbos priemonės startuoja lėtai. Turizmo sektoriaus atstovai ypač kritikavo neadekvačiai biurokratizuotą „Invegos“ veiklą. Pasak prezidento, pasitikėjimą valstybe mažina per ilgai trunkantys procesai ir neefektyvūs įgyvendinimo mechanizmai, todėl būtent jiems tobulinti reikia daugiausia dėmesio. „Reikia kokybiško dialogo – išgirsti sektoriaus tikruosius poreikius ir rasti konsensusą ne tik dėl to, ką padarysime, bet ir kada ir kaip tai bus padaryta. Tai svarbu tiek kalbant apie trumpalaikes priemones, tiek brėžiant ilgesnio laikotarpio strateginius tikslus“, – pabrėžė valstybės vadovas.
 
Prezidento teigimu, Lietuva tik labai maža dalimi išnaudoja turizmo potencialą. Pagal turizmo indėlį į BVP ar užsienio turistų skaičių vienam gyventojui, Lietuva atsilieka nuo kaimyninių Latvijos ir Estijos. Šiais metais baigiasi LRV turizmo plėtros programos laikotarpis ir netrukus bus tvirtinamas Nacionalinis pažangos planas. „Turime galimybę proveržiui, tad kviečiu turizmo sektorių konstruktyviai įsitraukti, kad būsima strategija siektų realių pokyčių ir būtų nuosekliai įgyvendinama“, – ragino prezidentas.
Prezidentas Gitanas Nausėda susitiko su Kauno regiono turizmo sektoriaus atstovais. Roberto Dačkaus (LR Prezidento kanceliarija) nuotr.
 
Valstybės vadovas akcentavo ir būtinybę regionams, užsibrėžusiems siekti turizmo ekonominės krypties, sutelkti jėgas. „Turime griauti įsivaizduojamas sienas tarp savivaldų, regionų, centrų ir institucijų, nes keliaujantiems žmonėms nėra svarbu, kur yra savivaldos ribos ar kam priklauso tam tikras objektas – valstybei, savivaldybei ar verslui. Svarbu, kad būtų siūloma patraukli programa, skatinanti keliautojus kuo ilgiau pasilikti regione. Tam yra būtinas visų suinteresuotų pusių bendradarbiavimas“, – teigė prezidentas.
 
Pavyzdžiui, norint išnaudoti muziejų ir kitų kultūros įstaigų potencialą kurti didesnę socialinę, pažintinę ir pilietinę pridėtinę vertę bei lanksčiau reaguoti į paklausą, jie turėtų būti įveiklinti, reikėtų daugiau skirtingų savivaldybių koordinavimosi, įtraukiant į šiuos procesus ir privatų verslą. Geras kooperavimosi pavyzdys – neseniai Kauno rajono, Kazlų rūdos ir Prienų savivaldybių organizuoti bendri autobusų maršrutai. Anot prezidento, atėjo laikas peržengti siauras teritorines ribas ir siekti jas peržengiančios naudos gyventojams.
 
ES daugiamečio biudžeto ir Europos gaivinimo instrumento lėšos suteikia galimybių esminiams pokyčiams Lietuvos ekonomikai, taip pat ir turizmo sektoriui. Ilgalaikiai strateginiai projektai, kaip kad skrydžių skatinimo programa, užtikrins geresnį Lietuvos susisiekimą ir didins keliaujančiųjų srautus.
 
Prezidentas kartu su keturių savivaldybių vadovais bei Vidaus vandenų kelių direkcijos atstovu plaukė laivu Nemunu, kur apžiūrėjo upės ruožą ir aptarė keleivinės, pramoginės ir krovininės laivybos gaivinimo galimybes, Nemuno aukštupio valymo finansavimo klausimus.
Šalies vadovo teigimu, vidaus vandens keliai yra perspektyvi alternatyva apkrautam sausumos transportui, pasižyminti didesniu saugumu ir mažesne aplinkos tarša. Laivybos Nemunu atgaivinimas pagyvintų ir vandens turizmą bei skatintų smulkųjį ir vidutinį verslą.
 
Siekiant aktyvinti laivybą Nemunu, būtina imtis priemonių neeksploatuojamam upės ruožui valyti, pašalinti sąnašas ir povandenines kliūtis, rekonstruoti neprižiūrėtas bunas, o pakrantėse įrengti reikalingą infrastruktūrą – prieplaukas, krantines, privažiavimus ir traukos objektus krante. 
 
Prezidentas labai teigiamai įvertino savivaldybių ir Vidaus vandenų kelių direkcijos bendradarbiavimą bei Susisiekimo ministerijos iniciatyvą dėl Nemuno vagos tvarkymo ir laivybos gaivinimo. Pasak jo, naujoje 2021–2027 m. finansinėje ES perspektyvoje, kurioje Lietuvai ženkliai padidės ES parama, tikrai galima dalį šių lėšų panaudoti turizmo ir krovininio transporto Nemunu potencialo išvystymui.
 
Darbo diena Birštone – jau šeštoji, kurią valstybės vadovas leidžia ne sostinėje, o išvyksta į regionus, norėdamas tiesiogiai prisiliesti prie savivaldybių aktualijų, primenama Prezidento komunikacijos grupės pranešime.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.08.04; 00:05

Ridas Jasiulionis. Gedimino Savickio (ELTA) nuotr.

Prezidento Gitano Nausėdos Komunikacijos grupės vadovo pareigas nuo pirmadienio pradeda eiti žurnalistas, aktorius Ridas Jasiulionis.
R. Jasiulionis pakeis vyriausiąjį patarėją komunikacijai Aistį Zabarauską, kuris nusprendė sugrįžti į privatų sektorių.
 
R. Jasiulionis yra dirbęs tuomečio ministro pirmininko Andriaus Kubiliaus atstovu spaudai. Vėliau dirbo savaitraščio „Atgimimas“ redaktoriumi, o pastaruosius 8 metus rengė bei vedė aktualijų laidas „Žinių radijuje“. R. Jasiulionis yra Lietuvos muzikos akademijos absolventas, įgijęs dramos aktoriaus specialybę, studijavęs TV režisūrą.
 
Birželio pabaigoje Prezidentūra pranešė apie dalies G. Nausėdos patarėjų pasitraukimą. Tai Komunikacijos grupių vadovas, vyriausiasis šalies vadovo patarėjas A. Zabarauskas, Nacionalinio saugumo grupės vadovas Jonas Vytautas Žukas, Vyriausioji patarėja švietimo, mokslo ir kultūros klausimais Sonata Šulcė, Teisės grupės patarėjos Ieva Saudargaitė bei Vida Petrylaitė.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.07.27; 07:01

Edvardas Čiuldė, šio teksto autorius

Kaip nesunku pastebėti, iškrėtęs  didelę kiaulystę sostinės gyventojams, o tuo pačiu ir visiems Lietuvos žmonėms, dabartinis Vilniaus meras Remigijus Šimašius iškart, nieko nelaukdamas, keliauja į atostogas, tokiu būdu tarsi pasirinkdamas saugų atstumą besikaupiančių pasipiktinimo debesų stebėjimui ir galimam atsišaudymui.

Tai, jog prisidirbęs Vilniaus meras vengia tiesioginės akistatos ir suka akis į šoną, rodo jo bailoką prigimtį. Kita vertus, nešvankų kaip retą savo būdą šis mūsų laikų herojus paprastai parodo bandydamas žmonių pasipiktinimą dėl memorialinių vietų išniekinimo atstovėti vėl ir vėl prisidengdamas žydų vardu.

Kaip nesmagu, kad čia vėl įpainiojami žydai, ar ne? Iš tiesų, ko labiausiai reikėtų vengti šioje jau pakankamai užpainiotoje situacijoje, tai – tolesnio miglos pūtimo, iš naujo keliant žydų tautos tragedijos klausimus, spekuliuojant nekaltai pralietu žydu krauju, savo sąmonės nususimą jau kelintą kartą desperatiškai bandant pridengti skaudžiomis Holokausto atminties temomis.

Atsiliepdamas į kaltinimus dėl Lukiškių aikštės sudarkymo ir andai čia pakartų sukilėlių atminimo išniekinimo, Vilniaus meras tvirtina, kad Lietuvos miestų ir miestelių aikštėse vokiečių okupacijos metu buvo suvaromi mirčiai pasmerkti žydai, o pokario metu čia, primena meras, dažniausiai buvo numetami nužudytų partizanų išniekinti kūnai. Neužbaigta mintis tokia, kad esą žydai dėl Lukiškių aikštėje įrengtų pasilinksminimo atrakcionų nesipiktina, taigi, ko norite jūs, dar ne taip baisiai kaip žydai nukentėjusios tautos atstovai, dabar  liejantys ašaras dėl savo sukilėlių ir partizanų?.. Tik prabėgomis pastebėsiu tai, kad nesu aptikęs jokių nuorodų, jog neva vokietmečiu pasmerktieji mirti žydai buvo suvaromi į Lukiškių aikštę, o jeigu tokie faktai netikėtai pasitvirtintų, nedelsdami privalėtume čia įrengti memorialinį stendą, skirtą žydų aukų atminimo pagerbimui!

Vilniaus meras Remigijus Šimašius. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Žydų tautybės R.Šimašiaus kolega iš Vilniaus savivaldybės neseniai prasitarė apie tai, kad tik jo primygtinai paragintas meras galiausiai ryžosi nukabinti Jonui Noreikai skirtą atminimo lentą. Tačiau šio konkretaus fakto išryškinimas dar neteikia preteksto teigti, kad neva R.Šimašiumi manipuliuoja kažkokie žydai, patraukiantys mūsų dėmesys būtent dėl savo priklausymo žydų populiacijai. Greičiau yra atvirkščiai! Tai R. Šimašius kartas nuo karto manipuliuoja dviprasmiškomis aplinkybėmis, pabandydamas sužaisti nešvaria tariamos žydų ir lietuvių priešstatos korta, tikėdamasis užsitikrinti geriausius dividendus blogoje situacijoje, kai žmonių tarpusavio pasitikėjimo ir susitarimo galimybė menkėja.

Kažkas yra tiksliai pastebėjęs, kad tokiu atveju, kai ramentai siekia dangų, nepadės nei Dievas, nei velnias. Tačiau galbūt tokiu atveju, kai didžiausiajam luošiui jau negali padėti nei Dievas, nei velnias, nuodėmingoje žmonių visuomenėje gali pagelbėti finansiškai ir politiškai įtakingi žydų lobistiniai sluoksniai, kurių galia neretai yra su dideliu įsijautimu hiperbolizuojama arba net demonizuojama? 

Į tokį retorinį klausimą yra greitas atsakymas, gerai žinomas kiekvienam pilnametystės sulaukusiam žmogui, kad tokiomis aplinkybėmis, kai pats išsikasi sau duobę ir į ją įkrinti, išsiropšti nepadės net žydai.

Paauglystės metais aš taip pat skaičiau pigias brošiūrėles apie pasaulinį žydų viešpatavimą, apie tai, kad, tarkime, JAV prezidentai, neišskiriant nė vieno, yra tik sionistinių sluoksnių marionetės, o nelegaliai platinama sovietiniai laikais, iš rankų ir rankas su didžiausia konspiracija perduodama knygutė skelbė, kad kova su kapitalizmu savo esme yra kova su žydais, nes neva 90 ar panašiai % finansinių žmonijos išteklių yra sukaupta žydų rankose. Nesunku nuspėti, kad tokia neva nelegali literatūra buvo platinama su tyliu KGB pritarimu.

Taigi, kaip atrodo, pasakojimas apie pasaulinį žydų viešpatavimą yra truputėlį perdėtas, nežiūrint to, jog  šiandien dėl Donaldo Trumpo Artimųjų  Rytų politikos neracionalumo būtų galima kelti hipotezes apie jo žydų tautybės žento neteisėtą įtaką ir bandomas įpiršti preferencijas.

Izraelio ženklai. Slaptai.lt nuotr.

Be visa ko kito keista, kad toks iš pirmo žvilgsnio blaivaus proto politikos apžvalgininkas kaip Vytautas Bruveris kartas nuo karto užsimoja pagąsdinti Lietuvos piliečius, kad neva Gitanas Nausėda gali susilaukti atstūmimo reakcijos tarptautiniuose forumuose vien dėl to, jog nepuola akis išdegęs pritarti nešvankiems R.Šimašiaus išsidirbinėjimas. Keliant klausimą – iš kur šio kvailystes krečiančio Vilniaus mero tokia didelė tarptautinė įtaka, neįtikėtina pasaulinė galia, skaitytojui paliekama daug laisvos vietos pačiam užsiauginti nešvankią  nuomonę.

O ar patys žydai nėra linkę palaikyti mitus apie jų pasaulinę galią ir užsigrobtą nekontroliuojamą kontrolę kaip, tarkime, savimeilės kutulį keliančią mistifikaciją. Kad ir kaip ten būtų, tokie mitai yra svarbiausias antisemitizmo pulsaciją palaikantis dirgiklis. Be to, kaip atrodo bent man, mūsų dienomis vadinamąjį žydų klausimą įpūsti ir dirbtines priešstatas palaikyti yra linkę toli gražu ne JAV ar Izraelis, o Rusijos slaptosios tarnybos, žaidžiančios savo purvinus žaidimus.

Šiuo rakursu žiūrint, R.Šimašius išties elgiasi kaip tas įtikėjęs horoskopų pranešimais žmogus, kuris, tarkime, perskaitęs, kad po avino ženklu gimusieji šiandien turėtų prisigėrę prikrėsti daug kvailysčių, iš pačio ryto veržiasi į alubarį, o prisiriję alaus kaip varlė dumblo pradeda durniuoti vien dėl to, jog taip buvo parašyta horoskope. Kaip netikėti horoskopo pranešimais, jeigu esi linkęs užprogramuoti savo elgesį pagal tokių pranešimų turinį!

Kitas dalykas yra tai, kad Lukiškių aikštės užpylimas smėliu, paverčiant ją neva žmonių poilsiui pritaikytu pliažu, nevalingai gali prikelti pačius nešvankiausius antisemitinius kliedesius ir košmarus.

Tais sovietiniais laikais nugriovus Maskvos centre stovėjusią didingą Kristaus Išganytojo cerkvę, buvusios šventovės vietoje buvo įrengtas milžiniško dydžio baseinas su pirčių kompleksu.

Kremlius

Dėl visiškai atsitiktinės aplinkybės, kad vienas iš naujųjų statybų architektų buvo žydų tautybės žmogus, šios šventvagystės siužetas nelegaliuose žmonių pasišnibždėjimuose buvo tampriai siejamas su žydų populiacijos piktomis užmačiomis, platinant net tokį nesveikos vaizduotės sukurtą antisemitinį pasakojimą, kad neva naujame pirčių komplekse, atsiradusiam ant cerkvės pamatų, drauge buvo įkurta ir centrinė sovietijos žydų apipjaustymo būstinė.

Tai visiška nesąmonė, neabejotinai bjaurus antisemitinio pobūdžio prasimanymas, tačiau drauge nesu tikras dėl to, kad Lukiškių aikštės užpylimas smėliu yra tik nekaltas, nelabai apgalvotas naivių žmonių poelgis be jokio tikslo prikelti bjauriausius antisemitinius kliedesius.

O drauge pagalvokime – kam toks antisemitizmo paūmėjimas galiausiai būtų labiausiai parankus politinės karjeros veiksnys?

2020.07.08; 06:36

Prezidentas Gitanas Nausėda dalyvauja Darbėnų miestelio šventėje. Roberto Dačkaus (Prezidentūra) nuotr.

Prezidentas Gitanas Nausėda dėkojo savo pasitraukiantiems patarėjams už darbą ir sekmadienį, viešėdamas Darbėnuose, pakomentavo jų pasitraukimo motyvus. Šalies vadovas paaiškino, kad jo pasirinkimas konkrečiai dėl Nacionalinio saugumo ir gynybos grupės vadovo siunčia aiškią žinutę ir apie jo darbinius prioritetus, skelbia DELFI.
 
„Tai yra normalus procesas. Trys patarėjai pakeis darbo profilį, mes kalbėjome su jais jau kiek anksčiau, tai planuoti dalykai. Norėjome, kad tai būtų pateikta vienu metu”, – teigė prezidentas žurnalistams Darbėnuose, kur kartu su žmona ir tėvu dalyvavo miestelio šventėje.
Prezidentas G. Nausėda ketvirtadienį paskelbė, kad skiria naujus Nacionalinio saugumo, Švietimo, mokslo ir kultūros bei Komunikacijos grupių vadovus.
 
Vadovauti Nacionalinio saugumo grupei prezidentas skyrė Darių Kuliešių, iki šiol dirbusį šioje grupėje Prezidento patarėju. Švietimo, mokslo ir kultūros grupei nuo liepos 15 d. vadovaus istorikė Jolanta Karpavičienė, ėjusi Valdovų rūmų direktoriaus pavaduotojos kultūrinei veiklai pareigas.
 
Naujasis Komunikacijos grupės vadovas bus paskelbtas liepos mėnesį.
 
Buvęs vyriausiasis Prezidento patarėjas nacionaliniam saugumui Jonas Vytautas Žukas vystys privačią veiklą, vyriausioji patarėja švietimui, mokslui ir kultūrai Sonata Šulcė tęs kūrybinį ir mokslinį darbą, o vyriausiasis patarėjas komunikacijai Aistis Zabarauskas grįš į privatų sektorių.
 
Šalies vadovas sekmadienį žurnalistams užsiminė, kad bent dviejų iš šių patarėjų sprendimai gali būti susiję su asmeninėmis aplinkybėmis.
„Politika yra toks dalykas, kuris labai sunkiai pakenčia kitų dalykų konkurenciją”, – sakė G. Nausėda, atkreipdamas dėmesį, kad du iš trijų patarėjų turi mažų vaikų, šeimas, o jų darbas Prezidentūroje yra toks alinantis, kad kitiems dalykams sunkiai lieka laiko.
 
Kaip skelbia DELFI, kalbėdamas apie sprendimą dėl V. J. Žuko, šalies vadovas teigė, kad galbūt generolui po darbo kariuomenės vado pozicijoje reikėjo ilgesnio atšalimo laikotarpio.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.06.29; 00:05

Prezidentas Gitanas Nausėda. Prezidento kanceliarijos (Robertas Dačkus) nuotr.

Lietuvos Respublikos prezidentas Gitanas Nausėda, ketvirtadienį dalyvavęs nuotoliniu būdu organizuotoje Europos Sąjungos (ES) šalių narių ir Rytų partnerystės valstybių lyderių vaizdo konferencijoje, akcentavo būtinybę įvardyti aiškią Rytų partnerystės strateginę kryptį.
 
Konferencija buvo skirta ES Rytų partnerystės politikos prioritetams ir kryptims aptarti, joje dalyvavo ES institucijų, Bendrijos šalių narių lyderiai ir Rytų partnerystės valstybių vadovai.
 
„Į dramatiškus pasaulinius pokyčius būtina atsakyti, brėžiant ambicingą Rytų partnerystės politiką. Turime padaryti viską, kad demokratijos, teisės viršenybės ir pagarbos žmogaus teisėms zona būtų ir už ES sienų, mūsų kaimynystėje. Tam įgyvendinti reikalinga aiški strateginė politikos vizija, apimanti visą Rytų partnerystės regioną. Taip pat numatomi konkretūs žingsniai judėti šios vizijos įgyvendinimo link“, – sakė prezidentas.
 
Lietuvos vadovas, kaip teigiama Prezidento komunikacijos grupės pranešime, pakvietė Europos lyderius nebesitenkinti esamu status quo ir pradėti naują Rytų partnerystės politikos etapą. Politinė valia stiprinti bendradarbiavimą tarp ES ir Rytų partnerių, strateginis ES institucijų dėmesys ir abipusis įsipareigojimas yra pažangą lemiantys veiksniai.
 
„Dalis Rytų partnerystės regiono šalių jau susidūrė su konvencinėmis ir hibridinėmis Rusijos agresijos apraiškomis, tad saugumo dimensija turi būti šios politikos integralia ir esmine dalimi. ES reiškia ir reikš paramą Rytų partnerystės šalių nepriklausomybei, suverenitetui ir teritoriniam vientisumui“, – atkreipė dėmesį G. Nausėda.
 
Šalies vadovas, kreipdamasis į lyderius, priminė ES branduolinio saugumo politiką. Prezidentas kreipėsi į Baltarusijos premjerą, kviesdamas Baltarusiją bendradarbiauti su ES ir įgyvendinti streso testų reikalavimus ir rekomendacijas iki atominės elektrinės veiklos pradžios.
Prezidentas priminė, kad Lietuva griežtai atsisako pirkti elektros energiją, pagamintą nesaugioje elektros jėgainėje.
 
G. Nausėda išreiškė visapusišką palaikymą ES Rytų partnerėms už jų pastangas įgyvendinti reformas, siekiant suartėjimo su ES. „Tikiu, kad Rytų partnerystės valstybių ekonominė integracija ir politinė asociacija su ES yra saugios, klestinčios ir vieningos Europos pamatas“, – sakė prezidentas.
 
2009 m. sukurta ES Rytų partnerystės programa vienija ES šalis nares ir šešias Rytų Europos valstybes: Moldovą, Armėniją, Sakartvelą, Baltarusiją, Azerbaidžaną ir Ukrainą.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.06.19; 03:00

Prezidentas Gitanas Nausėda. Roberto Dačkaus (LR Prezidento kanceliarija) nuotr.

Ketvirtadienį prezidentas Gitanas Nausėda Seimui skaitys pirmąjį savo metinį pranešimą, kuriame apžvelgs padėtį Lietuvoje bei šalies užsienio politiką.
 
Šalies vadovų metiniai pranešimai susilaukia nemažai visuomenės ir politikų dėmesio. Prezidentui Seime perskaičius pranešimą, viešojoje erdvėje tradiciškai diskutuojama, kodėl valstybės vadovas pasirinko akcentuoti vienas, o ne kitas problemas, ar visiems svarbiems klausimas skirta pakankamai dėmesio, kiek išsamiai prezidentas pristatė savo veiklą užsienio politikoje, ar buvo kritiškas Seimo atžvilgiu, kokius nuveiktus darbus bei valstybei kylančius iššūkius išryškino ir t. t.
 
Kadangi tai bus pirmasis metinis pranešimas, tikėtina, kad G. Nausėdos iškeltos problemos ir jų pristatymo maniera bus lyginama su jo pirmtakės Dalios Grybauskaitės stiliumi analogiškų pranešimų metu.
 
Metiniame pranešime šalies vadovas, ko gero, atskirą dėmesį skirs koronaviruso pandemijos sukeltų padarinių Lietuvai bei veiksmų, valdžiai reaguojant į juos, įvertinimui.
 
Jau beveik metus Lietuvai vadovaujantis prezidentas ne kartą akcentavo savo užsibrėžimą Lietuvoje realizuoti gerovės valstybės modelį.
 
Sulaukęs kritikos dėl esą neprincipingos pozicijos valdančiųjų atžvilgiu, prezidentas teigė siekiantis kitokios Prezidentūros politikos ir valdymo stiliaus. Apibendrindamas jau beveik metus trukusį darbą, G. Nausėda yra sakęs, kad save laiko aktyviu šalies vadovu.
 
„Laikau save ir vidaus politikoje, ir užsienio politikoje aktyviu prezidentu“, – portalui „Delfi“ duotame interviu teigė prezidentas.
 
Visgi G. Nausėdai teko pripažinti ir klaidas, kurios buvo padarytos jo prezidentavimo laikotarpiu. Viena jų – sprendimas skirti Jaroslavą Narkevičių susisiekimo ministru. Būtent dėl šio ministro likimo poste klausimo prezidentas įsivėlė į konfliktą su valdančiąja dauguma.
 
Nepaisant prezidento išsakytų daugybės raginimų, valdantieji atsisakė šalies vadovo pasitikėjimo netekusį ministrą atleisti.
 
Valstybės vadovo poste D. Grybauskaitę pakeitęs G. Nausėda prezidento pareigas pradėjo eiti 2019 m. liepos 12 d. Tai bus pirmasis jo metinis pranešimas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.06.18; 00:30

Remdami Vakarų Balkanų euroatlantinę integraciją, negalime pamiršti Rytų partnerystės šalių, pabrėžė prezidentas Gitanas Nausėda Europos Sąjungos (ES) ir Vakarų Balkanų valstybių viršūnių konferencijoje, organizuotoje nuotoliniu būdu.
 
„Kaip Vakarų Balkanų, taip ir Rytų partnerystės šalims būtina parama, siekiant politinių ir ekonominių bei sektorinių reformų. Turime siekti ES ir Rytų partnerystės šalių bendrystę stiprinančių iniciatyvų bendrosios rinkos, saugumo ir teisės viršenybės įgyvendinimo srityse“, – sakė Lietuvos vadovas.
 
Lietuva remia siekį toliau stiprinti ES santykius su Vakarų Balkanų valstybėmis bei intensyviau padėti šioms šalims politinės, ekonominės ir socialinės transformacijos kelyje. Tikimės, kad Vakarų Balkanų valstybės laikysis strateginio apsisprendimo puoselėti europietiškas vertybes ir principus, aktyviai ir operatyviai įgyvendins reformas.
 
„Tai ypač svarbu šiais sudėtingais laikais, kai trečiosios šalys siekia didinti įtaką Vakarų Balkanuose, pasinaudodamos pandemijos sukelta ekonomine ir socialine situacija. Turime bendradarbiauti ir drauge atsakyti į kylančias dezinformacijos, hibridines ir kibernetines grėsmes“, – teigė prezidentas.
 
Konferencijos metu Lietuvos vadovas pareiškė politinį ir ekonominį solidarumą su Vakarų Balkanų valstybėmis ir pabrėžė, kad viena pagrindinių tolesnės sėkmingos eurointegracijos sąlygų yra pilnas ir nuoseklus ES bendrosios užsienio ir saugumo politikos pozicijų laikymasis.
 
Konferencijoje aptarti ES ir Vakarų Balkanų santykių prioritetai ir perspektyvos, taip pat patvirtintos ES priemonės padėti Vakarų Balkanų šalims įgyvendinti reformas ir programos, skirtos kovai su koronaviruso krizės padariniais.
 
Konferencinis skambutis tarp šalių lyderių surengtas vietoj gegužės 7 dieną planuoto viršūnių susitikimo Zagrebe.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.05.07; 06:00

Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Dainius Gaižauskas. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Pastaruoju metu Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) darbą temdant ginčams, įsiplieskusiems tarp opozicijai ir valdančiajai daugumai priklausančių komiteto narių, prezidentas Gitanas Nausėda teigia pasigendantis sklandaus ir sutelkto vieno iš svarbiausių parlamento komitetų atstovų darbo.
 
„NSGK yra vienas kertinių Seimo komitetų, todėl prezidentas tikisi sklandaus ir sutelkto jo darbo. Ypač šiuo nelengvu Lietuvai laikotarpiu, kuomet rizikų šalies saugumui tikrai nėra sumažėję“, – G. Nausėdos nuomonę Eltai išsakė jo atstovas spaudai Antanas Bubnelis.
 
Jo teigimu, prezidentas laikosi pozicijos, kad diskusijos turi vykti šiame komitete, tačiau politikų sprendžiamos problemos negali kelti rizikos valstybės nacionaliniam saugumui.
 
„Prezidento vertinimu, nuomonių skirtumai yra natūralus ir sveikintinas dalykas, tačiau diskusijos šalies saugumui svarbiais klausimais turi vykti konstruktyviai, o politinius nesutarimus jautriais klausimais dera spręsti nekeliant rizikos šalies saugumui“, – Prezidentūros reakciją į pastarąsias savaites užsitęsusį chaosą NSGK išsakė A. Bubnelis.
 
Barniai NSGK netyla kelias savaites
 
Aistros NSGK įsiplieskė, kai komitetas nuotoliniu būdu pradėjo toliau svarstyti parlamentarės Irinos Rozovos ryšių su rusų diplomatais klausimą. Posėdžio metu ketinta išklausyti opozicijai priklausančius NSGK narius. Tačiau jie ne tik atsisakė liudyti, kol į klausimus komitete neatsakys premjeras, bet ir iškėlė klausimą, ar dabartinis NSGK pirmininkas „valstietis“ Dainius Gaižauskas tinkamas eiti toliau savo pareigas. Opozicija apeliavo į tai, kad NSGK pirmininkas, siekdamas pasidaryti testą dėl koronaviruso, galėjo meluoti.
 
Tačiau opozicijai išversti D. Gaižausko iš posto nepavyko, nors ir buvo surengtas neeilinis posėdis dėl nepasitikėjimo juo. Po surengto NSGK narių balsavimo dėl nepasitikėjimo paskelbimo D. Gaižauskui pastarasis liko šio komiteto pirmininku. Tiesa, balsams komitete pasiskirsčius po lygiai, sprendimą nulėmė paties NSGK vadovo, kuris nuo balsavimo nenusišalino, verdiktas.
Seimo narys Laurynas Kasčiūnas. Slaptai.lt nuotr.
 
Dėl to opozicijai priklausantys nariai kreipėsi į Seimo Etikos ir procedūrų komisiją. Pasak valdančiųjų oponentų, D. Gaižauskas neeiliniame komiteto posėdyje, kuriame buvo svarstomas nepasitikėjimo juo, kaip NSGK pirmininku, klausimas, turėjo nusišalinti. To nepadaręs, tikino jie, D. Gaižauskas naudojosi savo, kaip komiteto pirmininko, statusu asmeninei naudai gauti.
 
Skolingas opozicijai neliko ir NSGK pirmininkas. Pastarąją savaitę jis suabejojo, ar NSGK nariai konservatoriai Gabrielius Landsbergis ir Laurynas Kasčiūnas leidimus dirbti su įslaptinta informacija gavo teisėtai, ir net buvo užsiminęs, ar nevertėtų šių dviejų, NSGK priklausiančių politikų, pakeisti kitais opozicijos atstovais.
 
I. Rozovos tyrimas patyrė fiasko
 
Irina Rozova. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Galiausiai šių nesutarimų fone NSGK nepavyko patvirtinti jau daugiau nei metus užsitęsusio komiteto tyrimo išvadų dėl parlamentarės I. Rozovos veiklos ir ryšių su Rusijos diplomatais.
 
Komiteto opozicinių frakcijų nariai teigė, kad NSGK trečiadienį pateiktas tyrimo išvadų projektas buvo parengtas, neatsižvelgiant į opozicijos nuomonę ir iškreipiantis visą tyrimo esmę. Anot jų, valdančiųjų surašytas politinis išvadų projektas yra su klaidinga informacija ir nukreiptas prieš kai kuriuos opozicinių frakcijų komiteto narius.
 
Todėl opozicija ketvirtadienį paruošė ir pristatė alternatyvų tyrimo išvadų dėl I. Rozovos ryšių su rusų diplomatais galimai keliamos grėsmės projektą.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.04.30; 17:25

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad šiuo metu susidarė labai palankios sąlygos kalbėti apie valstybinį banką.
 
„Iki šio laiko iškėlėme idėją ir buvo sunku pasirinkti variantą, kokiu pagrindu tas valstybinis bankas galėtų  būti sukurtas – ar nuo nulio, ar turėtų būti įsigyta veikiančio banko akcijų, šiandien, matydamas visą ekonomikos skatinimo mechanizmą, verslo paramos fondų atsiradimą, suaktyvėjusią „Invegos“ veiklą, manau, kad sulig krize neturėtų visa tai baigtis, o tai turėtų būti geras pagrindas valstybinio banko formavimui“, – penktadienį žurnalistams sakė G. Nausėda.
 
„Ar pavadinsime jį banku, ar plėtros fondu, svarbiausia ne pavadinimas, o esmė – ar šis fondas, bankas prisidės prie Lietuvos ekonomikos konkurencingumo ir nuties reikalingus kelius į ateitį“, – pridūrė šalies vadovas.
 
Pasak prezidento, su premjeru apie tai artimiausiu metu bus apsikeista nuomonėmis.
 
„Įdirbis padarytas neprastas, ir tikiuosi, kad judėsime link kažkokio sutarimo ir tam tikro tikro sprendimo“, – sakė G. Nausėda.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.04.17; 15:41

Velykos. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Prezidentas Gitanas Nausėda, ketvirtadienį susitikęs su Vilniaus arkivyskupu metropolitu Gintaru Grušu, aptarė pasirengimą Šv. Velykoms karantino laikotarpiu, taip pat priemones, skirtas vargstančių bei pažeidžiamų asmenų padėčiai palengvinti.
 
Pasak šalies vadovo, jam įsiminė arkivyskupo G. Grušo išsakyta mintis, kad žmogus gali trejopai elgtis kančios atžvilgiu: ją atstumti, ignoruoti arba apsikabinti.
 
„Kiekvienas galime pasirinkti, kuriuo keliu einame. Mūsų dvasinis gyvenimas pastaruoju metu tapo kur kas intensyvesnis – beveik kasdien darome vertybinius pasirinkimus: imtis prasmingos savanorystės veiklos ar užsidaryti savo kiaute, teikti konstruktyvius pasiūlymus ar stovėti nuošalyje ir kaltinti, demonstruoti atsakingą požiūrį į karantino reikalavimus ar juos atsainiai ignoruoti. Svarbiausia, kad Lietuva nepalūžo pajutusi pandemijos protrūkio naštą. Atvirkščiai, žmonių santykiai ir vertybės išsigrynino, valdžios atsakomybė tapo labiau apčiuopiama ir kontroliuojama. Tai rodo, kad iš šio išmėginimų ruožo išeisime tvirtesni – tiesą sakant, jau dabar esame daug stipresni”, – sakė valstybės vadovas, kurį  cituoja Prezidento komunikacijos grupė.
 
Prezidentas padėkojo Bažnyčiai už atsakingą požiūrį į tikinčiųjų ir visos visuomenės sveikatą, paramą labiausiai jos stokojančiam žmogui.
„Labai vertinu Bažnyčios labdaringą veiklą, prie kurios galime prisidėti ir mes su Diana. Šis darbas visada buvo nukreiptas į labiausiai paramos stokojantį žmogų, laisvas nuo politinių aspiracijų ir deklaratyvumo”, – sakė G. Nausėda.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.04.09; 16:45

Juodkalnijos prezidentas Milas Djukanovičius. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Prezidentas Gitanas Nausėda, priėmęs Lietuvoje viešintį Juodkalnijos prezidentą Milo Djukanovičių, aptarė Juodkalnijos euroatlantinę integraciją, išreiškė Lietuvos paramą Juodkalnijos siekiams tapti Europos Sąjungos nare ir pasiūlė pagalbą dalijantis patirtimi dėl reformų įgyvendinimo.
 
Juodkalnijos vadovas, darbo vizito atvykęs į Baltijos šalis, pirmadienį aplankė Lietuvą, kovo 10-ąją viešės Estijoje, o kovo 11-ąją – Latvijoje.
 
„Nuėjome eurointegracijos kelią, žinome, kur reikia sutelkti didžiausią dėmesį, ir esame pasiruošę dalytis patirtimi, kad reformos Juodkalnijoje būtų kokybiškai įgyvendintos ir, svarbiausia, rezultatyvios. Iš savo patirčių žinome, koks svarbus sėkmingam eurointegracijos ir reformų įgyvendinimo procesui yra konstruktyvus ir konsoliduojantis, tęstinumą turintis politinis dialogas ir visos šalies susitelkimas dėl šio tikslo, – sakė Lietuvos vadovas.
 
G. Nausėda pasidžiaugė, kad Juodkalnija puoselėja vakarietiškas vertybes ir pagarbą vakarietiškai demokratijai bei palinkėjo Juodkalnijai ir toliau skleisti bei tvirtinti žmogaus teisėmis ir teisės viršenybe grįstas vertybes sudėtingoje geopolitinėje aplinkoje.
 
„Juodkalnijos prezidentas puikiai informuotas apie Baltijos šalių saugumo situaciją ir grėsmes, jas taip pat labai rimtai vertina, kelia mums aktualių grėsmių klausimus tarptautiniuose forumuose. Galime pasidžiaugti, kad saugumo srityje turime Lietuvą suprantantį draugą iš Vakarų Balkanų”, – prezidentą cituoja jo komunikacijos grupė.
 
Lietuvos vadovas išreiškė padėką Juodkalnijos prezidentui už griežtą poziciją dėl sankcijų Rusijai ir už aktyvų dalyvavimą saugumo bei gynybos projektuose. Apsikeista mintimis aktualiausiais NATO darbotvarkės klausimais, aptarti hibridinių grėsmių keliami iššūkiai regione, Rusijos agresija Ukrainos Rytuose, energetinio ir branduolinio saugumo temos.
 
Juodkalnijos prezidentas Lietuvoje lankosi pirmą kartą. 2021 m. bus minimos 15-osios Lietuvos ir Juodkalnijos diplomatinių santykių užmezgimo metinės.
 
Lietuva ir Juodkalnija aktyviai bendradarbiauja strateginės komunikacijos, kibernetinio saugumo srityse. Šių metų vasario mėnesį atidarytas Juodkalnijos garbės konsulatas Vilniuje.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.03.09; 15:30

Eltos korespondentė Paulina Levickytė ir buvęs V. Adamkaus ir D. Grybauskaitės patarėjas, dabar konservatorių konsultantas Mindaugas Lingė. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Buvęs prezidentės Dalios Grybauskaitės vyriausiasis patarėjas Mindaugas Lingė tvirtina, kad politinės kultūros nepaisymas ir keršto politika yra valdančiųjų „valstiečių“ kadencijos braižas.
 
Šiuo metu Tėvynės sąjungą–Lietuvos krikščionių demokratų partiją strateginės komunikacijos ir vidaus politikos klausimais konsultuojantis M. Lingė sako esąs įsitikinęs, kad valdantieji akivaizdžiai tyčiojasi ir iš prezidento Gitano Nausėdos. Pasak jo, nors „valstiečiai“ ir žarstėsi komplimentais naujai išrinktam šalies vadovui jo kadencijos pradžioje, iš tikrųjų siekia prezidentą padaryti savo asmeniniu notaru.
 
„Prezidentą norima paversti notaru, kad tai, ką pateikia valdančioji koalicija, būtų tvirtinama“, – interviu Eltai sako M. Lingė ir pabrėžia, kad to, kaip pastaruoju metu yra žeminamas šalies vadovas, D. Grybauskaitės prezidentavimo metu tiesiog neįsivaizduoja.
 
Rinkimų kartelės mažinimo klausimas buvo vienas esminių šios savaitės įvykių. Vis dėlto valdantiesiems pritrūko vieno balso. Kaip apskritai vertinate tokias iniciatyvas?
 
Šie valdantieji apskritai pasižymi tuo, kad jie naudojasi valstybe, Konstitucija, teisės aktais savo poreikių patenkinimui. Kartelės klausimas nėra pirmas. Prisiminkime, kuomet buvo bandoma net ir referendumo kartelę žeminti, kad jiems tai palankiai pasitarnautų. Prisiminkime situaciją dėl partijų finansavimo, kuomet viena politinė jėga nepraėjo pro galiojančius mechanizmus, taip pat buvo ieškoma, kaip sau pasigerinti sąlygas. Tiksliau, buvo norėta koalicijos partneriams „socialdarbiečiams“ užtikrinti finansavimą (…).
 
Be abejo, tai neetiška, neformuoja geros politinės kultūros. Tai yra neatsakinga, ir tokie sprendimai nedidina visuomenės pasitikėjimo. Kitas klausimas, kurį nuolat sprendžia valdantieji, tai perteklinė keršto darbotvarkė, muštynių darbotvarkė. Nusitaikoma į tikslinius objektus, valdžia naudojama persekiojant opoziciją. Kiek serialo serijų turėjo Pranckietis? Tikriausiai dabar net sunku suskaičiuoti, kiek kartų buvo bandomą jį atstatydinti. Taip pat Narkevičiaus klausimas tapo ištęstas. Tuomet buvo mulkinamas tiek prezidentas, tiek visuomenė. Tai jie žadėjo klausimą po savaitės, tai advento metu nebuvo galima spręsti…
 
Antradienį po balsavimo valdantieji teigė, kad daugelis koalicijos partnerių sulaukė skambučių iš Prezidentūros, konkrečiai iš Povilo Mačiulio. Kaip vertinate tokias Prezidentūros iniciatyvas? Ar jūs būdamas D. Grybauskaitės vyriausiuoju patarėju taip pat naudojote tokią praktiką?
 
Turbūt nieko kriminalinio nėra, kai institucijos bendrauja tarpusavyje ir kada yra ginami interesai. Jeigu mes inicijuodavome kažkokius įstatymo projektus, tai toks bendravimas buvo visiškai normalus. Klausimas, be abejonės, yra tai, koks pokalbio turinys. Mes nežinome ir niekas neatskleidė tų pokalbių turinio, kaip ten iš tiesų buvo. Ar ten buvo tiesiog prašoma, ar ten buvo reikalaujama, ar šantažuojama. Patys paskelbė iš tribūnų tokią informaciją, bet turinio neatskleidė. Žinia ta, kad patarėjai skambina Seimo nariams… Turbūt šiais laikais sunku įsivaizduoti, kad yra įmanoma kitaip dirbti. Klausimas tik, koks yra turinys.
 
Antradienį vainikavo valdančiųjų sprendimas palikti susisiekimo ministrą Jaroslavą Narkevičių poste. Kaip jūs vertinate šią situaciją? Ar manote, kad santykiai tarp valdančiųjų ir skelbtas konstruktyvus bendradarbiavimas baigėsi?
 
Taip (kalbėdami apie konstruktyvų bendradarbiavimą. – ELTA) valdantieji iš pradžių bandė užliūliuoti prezidentą. Bet dabar suprantame, kad buvo siūlomi nuodai taurėje. Matyt, tos pagyros, atitekusios šalies vadovui, nebuvo nuoširdžiausiais tikslais išsakytos. Bet grįžkime į 2016 metus, kai ši Vyriausybė buvo formuojama kokybiškai kitaip. Kuomet Dalia Grybauskaitė ir Saulius Skvernelis formavo XVII Vyriausybę, buvo bendras sutarimas, kad mes neišleisime į viešumą žmonių pavardžių, jeigu tarpusavyje nesuderinsime kandidatūros tinkamumo. Pagal Konstituciją Vyriausybės formavime dalyvauja du subjektai, tai yra premjeras, kuris teikia, ir prezidentas, kuris deda savo parašą ant dekreto ir tvirtina. Kas pas mus Lietuvoje atsitiko ir kokia tradicija yra dabar? Prezidentą norima paversti notaru, kad, ką pateikia valdančioji koalicija, tas turi būti tvirtinama. Taip išeina, kad ministras pirmininkas yra tik paštininkas, kuris nuneša į Prezidentūrą raštą, o prezidentas yra notaras, kuris deda antspaudą ir tvirtina, ką atnešė valdantieji.
Mindaugas Lingė. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
 
Konstitucinis santykis ir konstitucinė atsakomybė yra būtent tarp šitų dviejų grandžių – premjero ir prezidento. 2016 m. tikrai jautėme, kad ir valdančioji dauguma, bent jau S. Skvernelis, jautėsi turįs daugiau manevro laisvės ir tikrai daugiau galimybių keisti kandidatūras, kurios atrodydavo nepriimtinos.
 
Visuomenė matė pakankamai darnų, geranorišką bendradarbiavimą tarp institucijų, ir visos kandidatūros buvo tarsi derinamos. Buvo ieškoma geriausių sprendimų. Tas principas tenkino ir džiugino… Bet kas atsitiko? Matyt, kažkuriame etape jie nusimušė nuo tos tradicijos.
 
Tikriausiai tuomet, kada prasidėjo politinis procesas – rinkimai, kuomet vyko daug politinės košės. Pats S. Skvernelis yra pripažinęs, kad teisingumo ministrą Giedrių Danėlių jis teikė nesuderinęs su prezidente. Prezidentė pirmiausia sužinojo iš spaudos, kad bus toks kandidatas teikiamas. Jie patys buvo susikūrę ir pasitvirtinę taisykles, kad mes veikiame būtent taip, o paskui kažkokiame etape pradeda elgtis kitaip.
 
Taigi priežasčių, kodėl taip atsitiko, reikia jau ieškoti kažkur kitur. Užvirė kiti politiniai tikslai ir išskaičiavimai, kad jie nebenorėjo veikti taip, kaip buvo sutarę (…).
 
Konstituciškai prezidentas ministro atleisti negali. Ar siūlytumėte šalies vadovui reikalauti tiesiogiai premjero atsakomybės bei reikšti jam nepasitikėjimą? Koks apskritai šioje vietoje galėtų būti prezidento vaidmuo? Prisimenat, kad ir prezidentė D. Grybauskaitė nepasitenkinimą reiškė taip pat keliems ministrams, bet šie liko postuose.
 
Kiekviena situacija yra individuali (…). Su Kęstučio Trečioko klausimu buvo panaši situacija. Kodėl jis tuo metu buvo ginamas? Nes jis daugiau ar mažiau buvo surištas su premjeru. Tuo metu Vyriausybė teikė nutarimą dėl „Vijūnėlės dvaro“. Jeigu premjeras būtų atleidęs ministrą, tikėtina, kad pastarasis nebūtų tylėjęs – būtų su savimi skandinęs ir premjerą. Jie buvo dviese sulipinti. Tokiu pačiu principu viskas vyksta ir dabar. Tik dabar rankų sukabinimas yra dar tvirtesnis. Keliuko klausimas sulipdė ir negali lengvai atskirti ministro (nuo premjero. – ELTA). Vieno ministro nereikia vertinti, reikia žiūrėti bendros Vyriausybės atsakomybės.
 
Ką rodo ne toks senas Ramūno Karbauskio pasisakymas, kad jie gailisi, jog neužstojo buvusio ministro (Broniaus. – ELTA) Markausko. Ką tai reiškia? Ministras tuomet nebuvo tiesiogiai sulipdytas, todėl ir valdantieji jo lengviau atsisakė. Jiems lengviau buvo priimti sprendimą dėl jo pasitraukimo, kad nebūtų balasto. Yra dar vienas svarbus klausimas – kur pagal valdančiuosius yra riba, rodanti, kad jau viskas, kad ministras turi trauktis. Jeigu ant stalo yra dedami pažeidimai, faktai, tačiau vis tiek ciniškai nenorima nieko matyti.
 
Su prezidentu dabar, matyt, vyksta kovos dėl institucinių galių. Bandoma siaurinti prezidento galias, ne įgaliojimus, bet galias. Tačiau su laiku gali ateiti ir prezidento įgaliojimų siaurinimo eilė. Įvairiose Seimo kadencijose ir anksčiau siekta siaurinti prezidento galimybes paveikti viešąjį politikos diskursą. Geras pavyzdys yra susijęs su Generaline prokuratūra, kuomet įvairūs Seimai bandydavo, apribojant prezidento galimybes, patys įgyti daugiau galių skiriant ar atleidžiant prokurorus (…). Galių siaurinimas vyksta panašiais principais: nesiskaitoma su prezidentu, bandoma jį žeminti. Pavyzdžiui, antradienį… Kaip vertinti tai, kai (aplinkos. – ELTA) ministras į susitikimą pas šalies vadovą vėlavo pusantros valandos. Sunkiai galime įsivaizduoti tokias situacijas prie D. Grybauskaitės.
 
Valdantieji reiškė nepasitenkinimą kritikuojantiems Lenkų rinkimų akcijos politikus. Valdantieji teigė, kad kaltinimai yra pučiami tyčia ir kad tai fake news. Premjeras užsiminė, kad dėl šios kritikos Valdemaro Tomaševskio vedama partija gali tiesiog būti stumiama į Rytų erdvę. Kaip regite šią situaciją?
 
Tai yra politinė gynyba. Kai nebelieka realių argumentų, lieka tik neigti esamą nekompetencijos faktą. Kaip teigė D. Grybauskaitė, J. Narkevičius apskritai neturėjo būti skiriamas. Skyrimo metu prezidentas gali įvertinti du dalykus: kompetenciją ir skaidrumą. Tokiu būdu ir prezidentė nėra paskyrusi poros ministrų dėl nekompetencijos (…). Bet jei (tarp valdančiųjų ir prezidento. – ELTA) pradeda skirtis ministro vertinimai, atsiranda ir politinė gynyba. Bandoma permetinėti fokusą ir ieškoma, kaip dėl to gali būti kalta opozicija.
 
Premjeras naujuosius metus pradėjo sveikinimu konservatoriams, pavadindamas juos antivalstybine partija. Kadencijai einant į pabaigą, manote, kad santykiai su premjeru nebebus konstruktyvūs?
 
Kuomet vyrauja muštynių darbotvarkė, nebereikia formalios koalicijos. Kam reikia turėti 71? Muštis gali ir turėdamas tik raumenų arba jėgos, agresijos ar drąsos. Užtenka 1 ar 3 žmonių „chebrytės“, kurie gali eiti ir daužyti visiems kur papuola. Galima išvadinti antivalstybininkais, galima nesiskaityti ir žeminti šalies vadovą. Taip, tai yra kiekvieno pasirinkimas, tačiau tuomet parodai ir savo politinės kultūros lygį, kai išeidamas į agresyvią kampaniją pasakai, kad aš nebeturiu jokių darbinių klausimų.
 
Grįžtant prie aktualijų, Prezidentūra teikia Žvalgybos įstatymo pataisas, kurios žvalgybai leistų iškviesti žmogų prevenciniam pokalbiui. Valdantieji tokią iniciatyvą remia ir teigia sunkiai įsivaizduojantys, kaip VSD apskritai galėjo be šių priemonių dirbti. Tuo metu opozicija bei kai kurie politologai tokias pataisas kritikuoja, o D. Grybauskaitė užsiminė, kad ir jos kandidatūroje buvo mėginimų teikti tokias įstatymo pataisas, bet, pasak jos, pataisos perteklinės bei prasilenkiančios su žmogaus teisėmis. Ar manote, kad tokių pataisų reikia?
 
VSD būstinė Vilniaus pakraštyje. Slaptai.lt nuotr.

Prezidentūrai, kaip turinčiai tautos pasitikėjimą, nereikėtų savęs pastatyti į paštininko poziciją. Jei kokios nors tarnybos, institucijos atneša jau paruoštus įstatymo projektus, reikia kritiškai įvertinti. Tuo labiau, jei savo vardu ruošiamasi teikti. Vertėtų į tuos klausimus kritiškiau žiūrėti. Be abejonės, dabar gali pasimatyti ir daugiau klausimų, kurie dėl vienokių ar kitokių priežasčių nebuvo sprendžiami anksčiau. Buvo, matyt, tam tikros priežastys, kodėl to nebuvo daroma. Tai dabar tie klausimai, tiesiog sulaukę palankaus laiko, sąlygų bei aplinkybių, gali vėl grįžti į darbotvarkę. Tai vienas tokių klausimų susijęs su Žvalgybos įstatymo pataisomis. Šį įstatymą reikia šiek tiek tobulinti. Visi sutariame, kad žvalgybos institucijos turi būti veiksnios ir turi turėti tam tikrus instrumentus. Bet vėlgi negalima sukurti aplinkybių, kad jos galėtų daryti tai, ką nori. Todėl turi būti sukurti mechanizmai, kurie apsaugotų ir neleistų susidaryti kažkokiai savivalei.
 
Žiūrint į reitingus, konservatoriai išlieka pirmoje vietoje. Jei TS–LKD laimės rinkimus, jūs, kaip konsultantas, ką siūlysite daryti Gabrieliui Landsbergiui? Kokiame poste jį matytumėte? Siūlytumėte daryti kaip R. Karbauskiui, ar vis dėlto eiti į Seimo pirmininkus ar premjerus?
 
Aš jokių formalių pareigų Tėvynės sąjungoje dar neturiu. Tai nenorėčiau leistis į spekuliacijas ir pradėti dalinti patarimus. Jeigu pasigiri laimikiu dar prieš jį nušovęs, dažniausiai didelės sėkmės nesulauki. Pirmiausia, dabar reikia susikoncentruoti į darbą su žmonėmis, į darbą su partijos struktūromis, ir tik po spalio 26 dienos turbūt jau galima kalbėtis apie tuos klausimus, kada bus žinoma rinkėjų valia po antrojo rinkimų turo.
 
Roko Masiulio klausimas buvo eskaluojamas pastarąjį mėnesį taip pat. R. Karbauskis teigia, kad būtent R. Masiulis susimokė prieš J. Narkevičių ir nori jam pakenkti. Ar visas šis konfliktas nepakeitė noro jį vis dar kviestis į konservatorių gretas?
 
Galime kalbėti tik apie tai, ką R. Masiulis yra viešai pasakęs, – dabar jis nebedalyvauja politikoje. Kiek ilgai tai tęsis, niekas negali atsakyti be paties R. Masiulio.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.01.17; 13:00

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda lankėsi Valstybės saugumo departamente (VSD).

Tai pirmasis Prezidento vizitas VSD, kurio metu tarnybos vadovams jis pateikė tolesnio žvalgybos vystymo prioritetus. VSD vadovas Darius Jauniškis Prezidentui pristatė institucijos informacijos rinkimo ir analizės galimybes bei departamento veiklą užkardant grėsmes ir rizikas nacionaliniam saugumui.

Informacijos šaltinis – Prezidento komunikacijos grupė
 
2019.09.17; 07:03

Laikinai pareigas einantis sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga sako, kad po trečiadienį įvykusio susitikimo su prezidentu Gitanu Nausėda jis jaučiasi ramus. Pasak ministro, pokalbio metu nebuvo kalbama apie jo likimą poste, tačiau, teigia A. Veryga, esant poreikiui, jis nesilaikytų įsikibęs kėdės.
 
„Po vakar susitikimo, kaip ir minėjo Prezidentūros atstovai, nebuvo kalbama apie mano poziciją, buvo kalbama apie sveikatos sistemą, apie iššūkius ir aš to tvirtumo nei daugiau, nei mažiau turiu“, – ketvirtadienį „Žinių radijui“ sakė A. Veryga.
 
Jo teigimu, darbas politikoje yra neprognozuojamas.
 
„Politiko dalia yra tokia, kad niekada tu nežinai, kaip gali susidėlioti aplinkybės ir kada gali tekti su pozicija atsisveikinti. Ir anksčiau taip galėjo atsitikti, ir dabar taip gali atsitikti, tai aš į tą žiūriu labai ramiai“, – pažymėjo A. Veryga.
 
Pokalbis buvo dalykiškas ir produktyvus bei paliko gerą įspūdį, sakė laikinasis sveikatos apsaugos ministras, pažymėjęs, kad stengėsi atsakyti į visus G. Nausėdos klausimus.
 
„Aš gavau labai tokių dalykiškų klausimų ir tikrai labai džiaugiuosi, kad daugiau negu valanda buvo skirta laiko, ir aš daugybę dalykų galėjau paaiškinti, pateikti skaičius, argumentus ir, kiek supratau, daugeliu atveju pavyko vis dėlto man paaiškinti prezidentui, kodėl vienokie ar kitokie sprendimai buvo priimti“, – pridūrė A. Veryga.
 
ELTA primena, kad trečiadienį Prezidentūroje įvyko G. Nausėdos susitikimas su A. Veryga. Vykstant Vyriausybės formavimui, viešojoje erdvėje buvo pasirodžiusi informacija, jog G. Nausėda turi abejonių dėl A. Verygos darbo.
 
Prezidento susitikimai su naujai siūlomais bei esamais ministrais, planuojama, bus tęsiami visą savaitę.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.08.01; 09:00

Prezidentas Gitanas Nausėda penktadienį pasirašė dekretą, kuriuo kreipiasi į Teisėjų tarybą, prašydamas patarti dėl Lietuvos apeliacino teismo teisėjo Konstantino Gurino atleidimo.
 
„Prašau Teisėjų tarybą patarti dėl teikimo Lietuvos Respublikos Seimui pritarti Konstantino Gurino atleidimui iš Lietuvos apeliacinio teismo teisėjo pareigų, savo poelgiu pažeminus teisėjo vardą”, – rašoma G. Nausėdos pasirašytame dekrete.
 
ELTA primena, kad K. Gurinas yra įtariamasis teisėjų korupcijos byloje.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.07.27; 06:00
 
 

Gitanas Nausėda su žmona Diana ateina į S. Daukanto aikštę. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Liepos 12 dieną prisieksiantis ir oficialiai šalies vadovo pareigas eiti pradėsiantis išrinktasis prezidentas Gitanas Nausėda sakosi beveik užbaigęs savo komandos formavimą.
 
Gegužės pabaigoje išrinktas naujasis Lietuvos vadovas tvirtina, kad daugiau nei per mėnesį spėjo įdėmiau susipažinti su politine Lietuvos realybe ir jau šiandien turi planų pirmosioms prezidentinėms iniciatyvoms. Tarp tokių – nacionaliniai susitarimai sprendžiant švietimo, sveikatos ir socialinius klausimus, pokyčiai teisingumo srityje.
 
Netrukus valstybės vairą į savo rankas perimsiantis G. Nausėda tikina, kad bus aktyvus prezidentas ir sieks ne tik nuosekliai dalyvauti formuojant valstybės biudžetą, tačiau rodys pastangas ieškant ir sutarimo tarp parlamento politinių jėgų. Išrinktojo prezidento teigimu, pagrindinių politinių partijų lyderius jis dar iki Seimo rinkimų 2020 m. sieks susodinti prie bendro stalo.
 
Tuo tarpu valdančiosios koalicijos formavimo peripetijas G. Nausėda vertina dviprasmiškai. Viena vertus, teigia G. Nausėda, „politinis karnavalas“ yra per švelni sąvoka, norit apibūdinanti kai kuriuos koalicijos lipdymo procesus. Pasak jo, nemažai veiksmų derantis dėl valdančiosios daugumos yra daroma iš bėdos, todėl, pabrėžia G. Nausėda, pats nėra tikras, ar valdžios siekiančių politikų rodomas pastangas vainikuos sėkmė.
 
Kita vertus, akcentuoja G. Nausėda, džiugesį kelia tai, kad derybose nemažai kalbama apie gerovės valstybę. Išrinktasis šalies vadovas palankiai vertina vaiko pinigų didinimo idėją, o tai, ar biudžetas yra pasirengęs valdančiųjų pažadams, apibendrina metaforiškai – „kai kurie balionai bus priversti nusileisti dar kaip reikiant nepakilę“, – sako G. Nausėda.
 
Interviu naujienų agentūrai ELTA išrinktasis prezidentas taip pat įvertino ir vadinamąjį konservatorių juodąjį sąrašą, į kurį partijos vadovybė įtraukė partiečius, šalies vadovo rinkimuose palaikiusius ne Ingridą Šimonytę, bet jį. G. Nausėda vadovybės kritikos sulaukusiems konservatorių nariams dėkoja, teigdamas, kad jaučia pagarbą už parodytą drąsą ir pilietiškumą.
 
Gitanas Nausėda. Rinkiminis plakatas. Slaptai.lt nuotr.
Galiausiai pats kritikos dėl asmeninio gydytojo pasirinkimo sulaukęs išrinktasis prezidentas sako savo pozicijos nekeisiąs. G. Nausėdos teigimu, nėra informacijos, kad Lietuvos sveikatos mokslų universiteto rektorius Remigijus Žaliūnas būtų susikompromitavęs, todėl reikėtų keisti ne jį, bet įsivyravusią praktiką gyventi „kuždesių valstybėje“.
 
Prezidente, pradėkime nuo, matyt, pastaruoju metu dažniausiai jums adresuojamo klausimo  apie komandos formavimą. Nors ir sakėte, kad pavardes pateiksite tik po liepos 12-osios, ar jau galite pasakyti, kad turite visą prezidentinę komandą?
 
Ne, kad visą – dar negaliu taip sakyti, bet iš esmės komanda yra. Pagrindiniai skyriai turi savo vadovus… Liko (nesutartas. – ELTA) vienas kitas. Esame keliantys aukštus reikalavimus ir norime dar truputį pasižvalgyti nestumdami savęs į kampą, bet šiaip komanda yra suformuota, žmonės yra labai kvalifikuoti ir, tikiuosi, kad mes nuo pirmųjų dienų su šia komanda galėsime efektyviai dirbti.
 
Sunku buvo surasti kompetentingų žmonių?
 
Žinote, sunkus yra pats pirminis etapas, kai keli vienokius ir kitokius reikalavimus – tuomet imtis iš karto susiaurėja. Bet tuos, kuriuos užkalbinome, su labai retomis išimtimis, praktiškai su visais pavyko užmegzti gerą kontaktą ir iš esmės teigiamus atsakymus gauti (…).
 
Tai tik vienas Linas Kojala atsisakė?
 
Iš esmės taip, tik Lino Kojalos atsisakymo motyvas buvo ne atsisakymas, o noras dirbti kartu ir padėti. Tiesiog perėjimas (į Prezidentūrą. – ELTA) visu etatu ne visiškai atitinka jo dabartinius karjeros iššūkius – norą stiprinti Rytų Europos studijų centrą, ką jam, beje, pavyksta padaryti. Šis motyvas labai suprantamas ir, tiesą sakant, primena mano paties atsisakymo motyvą, kai nesutikau tapti etatiniu ir pagrindiniu patarėju Valdo Adamkaus 2004 metų komandoje. Tačiau likome puikūs draugai ir visada dirbome kartu.
 
Ar kadenciją baigianti prezidentė ir jos komanda per visą jūsų, kaip prezidento elekto, laikotarpį padėjo burti komandą, braižyti planus, galbūt net buvote susitikę po to, kai oficialiai matėtės iškart po išrinkimo?
 
Mes bendravome su prezidente, nors tiesioginio susitikimo nebuvo, tačiau komunikavome su ja. Mes jos neprašėme tiesiogiai padėti formuoti komandą, tačiau tikrai galiu pasakyti pačius geriausius žodžius. Labai konstruktyvus darbas, tikrai aiškiai matyti, kad prezidentė pavedė savo komandai visokeriopai padėti mano komandai, kad mes čia jaustumėmės komfortiškai, kad galėtume efektyviai dirbti visomis prasmėmis – tiek technine, tiek kita prasme. Taip kad jos komanda mums labai padėjo.
 
O iš pačios prezidentės buvo kokių ar įspėjimų, ar patarimų, pavyzdžiui, ko su tam tikrų valstybių vadovais daryti nereikia ar priešingai – reikia elgtis būtent taip?
 
Užsienio politikos srityje jokių gairių nebuvo, o ir veikiausiai nebūčiau labai palankiai tokias gaires priėmęs. Manau, kad prezidentė puikiai tai suprato. Jos pagrindinis tikslas buvo tiesiog atkreipti dėmesį į tuos darbus, kuriuos reikės dirbti pačiu artimiausiu metu. Artėja daugybė paskyrimų, kadencijų pabaigų… tam reikia jau iš anksto pasiruošti, net ir nepradėjus eiti savo pareigų. Į visa tai mes atkreipėme dėmesį, visais tais klausimais mes pasirengėme ir, manau, kad prezidentės pagalba pradėti efektyviai dirbti yra vertinga bei neįkainojama.
 
Jus tik išrinkus prezidentu įvyko transformacija visuomenės pasitikėjimo kontekste. Kone trigubai išaugo visuomenės pasitikėjimas jumis. Ar tai sukėlė jums emocijų?
 
Pasakysiu atvirai, tai neužklupo kažkaip netikėtai. Pirmiausia, kas tikrai sukėlė daug emocijų, buvo rinkimų naktį tikrai įtikinama persvara pasiekta pergalė. Jos niekas negalės kvestionuoti. Tiesą sakant, šis pasitikėjimo reitingas yra labai panašus į mūsų rinkimų rezultatą. Tie procentai labai smarkiai nesiskiria. Su kuo aš tai sieju… Pirmiausia su pačiu išrinkimo faktu, nes daryti sprendimų aš dar neturėjau jokios galimybės, bet, manau, kad tam tikri sprendimai, tam tikri pasisakymai, tiek prieš pat rinkimus, tiek iš karto po rinkimų, pavyzdžiui, akcentuojant didesnį pasitikėjimą, Prezidentūros atvėrimą visuomenei, tiesiog kitokios politikos kultūros poreikį… tai galėjo atkreipti žmonių dėmesį ir, manau, atkreipti palankiąja to žodžio prasme.
 
Mes ketiname tai tęsti ne tik diskusijų ir kalbų lygiu, bet ir praktiniais veiksmais ir, matyt, inauguracija bus pirmas įvykis, kuris parodys didesnį (Prezidentūros. – ELTA) atvirumą visuomenei (…).
 
Aiškindamas išaugusio pasitikėjimo priežastis jūs kalbate tarsi akademikas, tačiau jūs iki tol neturėjote politinių pareigų ir tokio didelio pasitikėjimo nebuvote sulaukęs. Jūs organiškai priėmėte tai?
 
Negalėjau skųstis pasitikėjimo stoka net ir tuomet, kai nebuvau politikoje, nes, jeigu gerai prisimenu, buvau turbūt tarp tų asmenybių, kuriomis visuomenė labiausiai pasitiki. Tai mane labai įpareigodavo, kaip ekonomistą, nesugadinti savo reputacijos, bet dabar amplua keičiasi ir turbūt iš manęs visuomenė laukia nebe įžvalgų, kaip ekonomisto, bet veiksmų, kaip politiko, ir aš esu nusiteikęs šį pasitikėjimą pateisinti.
 
O jei jau kalbame apie jūsų politinius veiksmus – einant prezidento elekto pareigas radote kažką naujo, ko iki tol nejautėte politikoje, kažką tokio, kas galbūt anksčiau buvo nepažįstama?
 
Nebuvau nuo tos politikos nutolęs šviesmečiais. Aš buvau netoliese. Tiesa, nors pats aktyviai ir nedalyvaudamas, aš negalėjau nesidomėti poliniais procesais Lietuvoje, aš negalėjau neturėti kontaktų su tais žmonėmis, kurie vykdė praktinę politiką Lietuvoje. Tikrai negaliu pasakyti, kad mano supratimas apie Lietuvos politiką apsivertė aukštyn kojomis. Sakykime taip, gal atsirado daugiau detalių, atsirado daugiau pažinimo. Mano susitikimų (su politikais ir pareigūnais. – ELTA) tikslas pirmiausia buvo labai gerai ištyrinėti ir įvertinti dabartinę susiklosčiusią politinę situaciją, tą pirminis susitikimų raundas padėjo padaryti (…).
 
O kur dar, be prezidentinės komandos formavimo, daugiausiai krypo jūsų dėmesys po išrinkimo fakto? Tyrinėjote kitus Lietuvos politinės realybės kontekstus?
 
Mes laiko daug neturėjome, tačiau nagrinėjome galimybes įgyvendini realų nacionalinį  susitarimą. Galbūt ne tiek su tais tiesiogiai veikiančiais politiniais asmenimis, kiek su žmonėmis, kurie tikrai išmano sveikatos apsaugos sistemą, švietimo sistemą, socialinę sritį. Pirmieji signalai, kuriuos aš gavau, kad tam dirva yra, ir tai, ką mes tvirtinome prieš rinkimus – nėra laužta iš piršto. Todėl tokių nacionalinių susitarimų mes galėtume siekti. Pirmiausia švietimo ir socialinėje srityse. (…)
 
Radote kabliukų, sukėlusių minčių inicijuoti pirmuosius įstatymo projektus?
 
Gavau patvirtinimą, kad kai kurios idėjos yra visiškai gyvybingos, tarp jų ir teismų sistemoje. Pavyzdžiui, Teisingumo tarybos kūrimas, kuris galėtų plačiau įtraukti visuomenę į mūsų teismų sistemos klausimų ratą. Šiai idėjai buvo pritarta. Kalbu ne apie Teisėjų tarybą, kuri yra apibrėžta Konstitucijoje ir yra skirta konkretiems teisėjų skyrimo, perkėlimo ir kitiems karjeros klausimams, bet būtent Teisingumo tarybą, kuri galėtų plačiau, tarsi iš paukščio skrydžio, žiūrėti į mūsų teismų sistemos problemas. Tam gavau patvirtinimą.
Gitanas Nausėda. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
 
Taip pat gavau patvirtinimą, kad mediacijos instrumentą reikia taikyti kur kas plačiau ir kur kas drąsiau negu tai darome dabar – tai padeda atpalaiduoti teismus nuo nereikalingo krūvio, sutaupyti žmonėms, įsitraukusiems į tam tikrus civilinius ginčus, daug lėšų. Neatmetu ir tos galimybės, kad tarėjų instituto platesnis taikymas, galbūt iš pradžių selektyviai, yra prasmingas ir apie tai galima kalbėti.
 
Ekonominiais klausimais, manau, mes tikrai būsime aktyvūs nuo pačių pirmųjų biudžeto svarstymo savaičių. Iki to laiko, tikiuosi, turėsime visiškai sukomplektuotą ekonomistų komandą. Jai aš tikrai duosiu priesaką, kad mūsų įsitraukimas į galutinę biudžeto svarstymo stadiją nebūtų nukeltas, o kaip tik, kol dar galima turėti įtakos ir biudžeto formavimui ir svarbiausia Vyriausybės darbų planams, kad tai būtų padaryta ir, kad tai atspindėtų mūsų rinkiminės programos nuostatas. (…) Manau, kad prezidentas turi daug galių, tarp jų ir remdamasis tais pasitikėjimo reitingais, veikti Vyriausybės darbą.
 
Šoktelkime į europinį lygmenį. Antradienį po ilgų diskusijų susitarta dėl pagrindinių Europos Sąjungos pareigybių. Pasiūlymus eiti pareigas gavo Vokietijos, Belgijos, Prancūzijos bei Ispanijos politikai. Tačiau tarp jų nėra nė vieno Vidurio ir Rytų Europos arba vadinamųjų naujų ES valstybių pareigūnų ir politikų. Kaip vertinate visą šį pareigūnų paketą? Jis atitinka Lietuvos nacionalinius interesus, yra dėl ko džiaugtis?
 
Kol kas vertinant, kiek tai Vidurio ir Rytų Europai naudinga ar nenaudinga, nereikėtų daryti skubotų išvadų. Šiuo atveju aš siūlyčiau atsiriboti nuo požiūrio, kad kažkuriam regionui tai yra naudinga. Manau, kad pirmiausia tai yra naudinga pačiai Europos Sąjungai, nes ji turi sukomplektuotą vadovų komandą, kuri atsakomybę už ES reikalus prisiima gana ilgam laikui. Labai svarbu, kad nebebus neapibrėžtumo, kuris tvyrojo kelias savaites ir trukdė kitiems darbams, tarp jų ir būsimų ES komisarų paskyrimui. Tad šiandien toks neapibrėžtumas jau yra išnykęs ir, manau, kad tai mums yra starto šūvis labai greitai apsispręsti, kokį eurokomisarą mes norėtume turėti ir ką jis galėtų nuveikti ES labui. Tikiuosi, kad netrukus šis svarstymo procesas pajudės iš mirties taško. Manau, kad tikrai palankus faktas yra tai, kad Europos Komisijos vadove tapo Vokietijos atstovė.
 
Manau, kad Vokietija yra tarp tų šalių, kurias aš norėčiau aplankyti, kaip prezidentas, vienas iš pirmųjų. Pagaliau ir mano emocinės sąsajos su šia valstybe yra gana aiškios, nes dvejus metus gyvenau Vokietijoje, studijavau, savo laiku stažavau Bundestage, kalbu vokiškai. Manau, kad tas faktas, jog ponia Ursula von der Leyen lankėsi Lietuvoje ir yra gavusi Lietuvos valstybės apdovanojimą, kad ji nuosekliai stiprino Vokietijos kariuomenę ir pasisako už pakankamai aiškų gynybinės politikos formavimą – yra palanku, ypač atsižvelgiant į geopolitinę situaciją ir galimas rizikas Lietuvai.
 
Užsiminėte apie vizitą į Vokietiją. Galima tikėtis, kad po vizito Lenkijoje antras, trečias vizitas bus į Vokietiją?
 
Dabar negalėčiau įvardinti… vyksta tam tikros konsultacijos ir šiuo metu nenorėčiau kalbėti apie konkrečias datas. Tačiau toks noras tikrai yra ir svarbiausia yra noras, kad tas vizitas būtų ne butaforinis, ne simbolinis, bet, kad jis tikrai būtų prasmingas.
 
Jei Europos Sąjungoje, kaip sakote, atsirado ramumas sutarus dėl postų, nacionaliniu lygmeniu tuo mes dar negalime pasidžiaugti. Derybos nukeltos į šios savaitės pabaigą. Stebite procesą. Neatrodo jums, kad pačios derybos dėl valdančiosios daugumos formavimo šiek tiek atitrūko nuo pagrindinio tikslo?
 
O koks būtų pagrindinis tikslas?
 
Pagrindinis tikslas – suformuoti valdžią, kuri priimtų visuomenei svarbiausius, esminius, sprendimus kokybiškai.
 
Aš turbūt būtent taip ir suformuluočiau, kad tai būtų darbinga valdžia, darbinga Vyriausybė, kuri nesistengtų kokiu nors būdu išlaviruoti arba egzistuoti, arba vegetuoti iki Seimo rinkimų. Kad tai būtų Vyriausybė, kuri geba priimti sprendimus ir vykdyti savo programą. Šis kriterijus ir turėtų būti pagrindinis (…). Jeigu jai tokiai pavyks užgimti, tai, be jokios abejonės, aš, kaip prezidentas, tiesiogiai prisidėsiu prie jos formavimo, taip pat ir asmenybių prasme. Kiekvienas ministras turės praeiti prezidento filtrą. Nebūtinai tai reiškia, kad ministrai turės būti keičiami tik dėl to, kad atėjo naujas prezidentas, norintis kitokių ministrų. Be jokios abejonės, reikia paisyti tam tikrų realijų. Bet jeigu matysiu, kad ministras, mano akimis, yra silpnas, nekompetentingas, yra paskirtas vien tik partiniais sumetimais – bus problemų.
 
Jūs kalbate apie finalą ir vertinate galutinį faktą. Bet jei žiūrėtume į patį procesą, kuriame daug aistrų, diskusijų dėl Seimo pirmininko posto, galima netgi matyti savotišką siekį iš monopolininko perspektyvos kalbėti apie tam tikras problemas – konkrečiai, vaiko pinigus – taip pat pasisiūlymai gelbėti vieną sugriuvusią frakciją perstojant į svetimą frakciją – turiu galvoje ponią Agnę Širinskienę. Ar nėra visa tai politinis karnavalas ar tiesiog viešųjų ryšių akcija, kurioje politikai siekia labiau pasirodyti, pakonkuruoti?
 
Aš visgi matyčiau, kad situacija yra gerokai dramatiškesnė negu vien tik politinis karnavalas. Mano nuomone, tai yra situacija, kurioje daugybė veiksmų daroma iš bėdos. Tiesą sakant, žūtbūt siekiama sulipdyti tą koaliciją, nes kitaip valdančioji dauguma nesusiformuoja. Žinoma, tokiomis sąlygomis gimsta keistos idėjos ir sprendimai, kurie įprastiniame politiniame gyvenime neturėtų būti – kaip antai legionierių skolinimas kitai frakcijai.
 
Be jokios abejonės, tai kelia labai didelių abejonių dėl tokios frakcijos („tvarkiečių“. – ELTA) tvarumo, jei toks veiksmas (įstotų kitos frakcijos narys. – ELTA) būtų atliktas. Pagaliau dėl tokios frakcijos tęstinumo – ateina žmogus, kuris niekuo tai frakcijai neįsipareigojęs… jau prie pirmo posūkio šis žmogus gali atsisveikinti ir atsiskirti – ką tada darysime? Žiūrėsime naują dėlionę? Tiesą sakant, tai labai optimistiškai neįkvepia.
 
Kita vertus, šiame derybų procese yra nemažai kalbama apie gerovės valstybę. Ir apskritai gerovės valstybės naratyvas tampa stipresnis – tai mus džiugina. Ir čia aš kalbu ne tik apie vaiko pinigus, bet ir apie socialinę atskirtį, apie mokesčių sistemos progresyvumą. Taip, galbūt ne su visomis idėjomis aš sutinku, bet aš pirmiausia džiaugiuosi tuo, kad pati dienotvarkė yra labai socialiai orientuota. Tai aš įžvelgiu per tuos brūzgynus, kuriais aš vadinu postų dalybas. Jeigu nori matyti gyvenimą tokį, kokį nori matyti, gali ten įžvelgti tik postų dalybas, bet, be postų dalybų, aš matau ir tam tikrų programinių dalykų, tik galbūt kai kurie iš jų akcentuojami ypač smarkiai, tai yra jūsų minėti vaiko pinigai. Bet matau ir kitų socialinės politikos aspektų, kurie mane nuteikia viltingai ir ši naujoji Vyriausybė gali būti tikrai socialiai orientuota ne tik pagal raidę, bet ir pagal turinį.
 
O jei į derybose keliamus klausimus – vaiko pinigus, kitus deklaruotus lūkesčius  žiūrėtumėte kaip ekonomistas. Net neabejoju, kad homo economicus instinktų nesugebėjo nuslopinti homo politicus tapatybė, kurią jums tarsi skiepija Prezidentūros struktūrą. Kaip vertinate, kad didžioji dalis diskusijų sukasi būtent apie vaiko pinigus. Tai sulaukia nemažai kritikos ir pastabų, kad galbūt reikėtų skiriamus pinigus įdarbinti, o ne pravalgyti, kad tai ekonomiškai nepamatuotas dalykas.
 
Pirmiausia vaiko pinigai skirti šeimų skatinimui, ir šito mes negalime nematyti. Šiandien Lietuvoje problemų kyla ne tik tiems, kurie gauna mažas pajamas, bet ypač tiems žmonėms, kurie sudėtingomis ekonominėmis aplinkybėmis ryžtasi gimdyti ir auginti vaikus. Tai yra labai svarbu valstybės tęstinumui. Šiuo požiūriu aš tikrai pasisakau, kad vaiko pinigai yra tiesioginis, tikslinis valstybės indėlis į šeimų formavimąsi. Ar tai yra visais požiūriais socialiai teisingas veiksmas? Taip, galbūt galima matyti, kad vaiko pinigai daliai žmonių ir nėra būtini, nes kai kurios šeimos ir taip gyvena pasiturimai. Tačiau ir tokioms šeimoms mes turime aiškiai signalizuoti, kad vaikučiai jūsų šeimose yra laukiami ir valstybės požiūriu sveikintini.
 
Kaip mes galime atsižvelgti į nepasiturinčių šeimų didesnį pastiprinimą, kaip tik ir mėginama šiuo metu kalbėti – apie tai, koks turėtų būti vaiko pinigų diferencijavimas pagal vaikų skaičių, turtinę padėtį. Aš į šią diskusiją įtraukčiau neapmokestinamo pajamų dydžio diferencijavimo klausimą, palengvinantį padėtį dirbantiems ir vaikus auginantiems žmonėms.
Gitanas Nausėda. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
 
Šis klausimas šioje diskusijoje nuolat atmetinėjamas arba tiesiog neįtraukiamas, nors jis yra keliamas ir ekonomistų, ir kai kurių politologų. Palengvinti situaciją jiems (dirbantiems žmonėms. – ELTA), diferencijuojant NPD yra prasminga praktika, naudojama daugelyje šalių (…) Prie šio klausimo šiandien galėtume sugrįžti.
 
O ar išveš biudžetas? Visi valdančiųjų keliami reikalavimai gražiai skamba  nemokami vaistai pensininkams, tie patys vaiko pinigai, didesnis mokesčių progresyvumas.
 
Jis privalės išvežti, aš taip atsakysiu į jūsų klausimą. Jis privalės išvežti, nes jeigu jis neišveš, mes negalėsime sau tokios prabangos leisti, mes negalėsime pažeidinėti Fiskalinės drausmės įstatymo, mes negalėsime sau leisti tvaraus valstybės biudžeto deficito. Tad reiškia, kad tam tikri sprendimai turės būti priimi kitų sprendimų sąskaita. Jeigu lėšų kažkur bus skiriama daugiau, mes turėsime rasti šaltinių arba karpyti kitose srityse.
 
Premjeras konkrečiau apibendrino šiuos keliamus derybinius lūkesčius, sakydamas, kad jie yra neadekvatūs.
 
Aš dar niekada nemačiau prieš biudžetą adekvačių lūkesčių, lūkesčiai tam ir yra, kad būtų neadekvatūs. Bet lūkesčiai prisitrina su realiu gyvenimu. Taip jau atsitinka politikams, kad biudžeto įstatymo svarstymo metu gimsta daugybė visokiausių lūkesčių. Tartum spalvoti balionai jie pakyla į viršų, o po to, žiūrėk, juos kažkas numušinėja ir jie vėl priversti leistis žemyn. Kai kurie balionai bus priversti nusileisti dar kaip reikiant nepakilę, bet aš tikiuosi, kad socialinė politika bus ta pagrindinė ašis, apie kurią formuosis kitų metų biudžetas.
 
Apibendrinant valdančiosios daugumos formavimo klausimą – matote nuoširdų norą suformuoti koaliciją, kurioje būtų siekis, konstruktyviai dirbti žmonių labui?
 
Pirmiausia aš to reikalausiu kaip prezidentas. Jeigu matysiu mažiausių požymių, kad yra gudraujama, yra žaidžiami kažkokie taktiniai žaidimai ar kas nors siekia kitų tikslų ir Vyriausybės formavimas yra tik laikinas sprendimas – aš tiesiog tokiems dalykams nepritarsiu. Vyriausybė turi būti suformuota dabar, ji turi veikti, nebent iškiltų akivaizdžių politinės krizės požymių. Ji turi veikti iki kitų metų Seimo rinkimų. Jokių tarpinių sprendimų negali būti. Todėl negaliu pasakyti, kad šis procesas visais požiūriais žavi. Aš matau ir vertinu pastangas formuoti valdančiąją koaliciją, daryti tam tikras nuolaidas, kompromisus, dėti pastangas, kad ta valdančioji koalicija būtų suformuota, bet šiandien dar negaliu pasakyti, ar tas pastangas vainikuos sėkmė.
 
Didžiausios frakcijos tarp derybininkų kai kurie nariai pradėjo kalbėti, kad būtina siekti konservatorių palaikymo, nes be jų nevyks tie procesai, kurių yra užsibrėžta pasiekti. Jūs įsivaizduojate, kad konservatoriai su „valstiečiais“ ranka rankon dirba kad ir ties kai kuriais sprendimais?
 
Priminsiu jums rinkimų batalijų laiką, kai aš sakiau: nustokime pagaliau vienas į kitą mėtyti akmenis ir bandykime kalbėtis. Šiandien aš džiugiai konstatuoju, kad ši sėkla, kurią mes įmetėme rinkimų debatų metu, galbūt ir nesuvešėjo į didelį medį, bet šiandien girdžiu retoriką, kurią mes nuolat kėlėme. Kalbėkimės, baikime apsitverti tomis „kinų sienomis“.
 
Be ta sėkla, pripažinkite, išdygo ne lyderių lygmeniu…
 
Kol kas ne, bet pats Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos vadovo Gabrieliaus Landsbergio pasakymas, kad mes remsime Vyriausybę, jeigu matysime, kad ji vykdo konstruktyvią politiką ir priima sprendimus – mes remsime, nekišime pagalių į ratus, tai jau yra neblogai. Taip, galbūt ta retorika sušvelnėjo ne iš partijų vadovų pusės, jeigu jūs turite galvoje paskutinį pono Vytauto Bako pasisakymą, bet jeigu tokios mintys gimsta, jau yra neblogai. Vadinasi, partijoje yra žmonių, kurie apie tai galvoja (…).
 
Galbūt žengsite žingsnį juos pasikviesdamas… Iki šiol kvietėtės kiekvieną partijos lyderį atskirai. Gal būtų proga pakviesti „valstiečių“ ir konservatorių lyderius kartu?
 
Šiame etape aš noriu, kad pati valdančioji koalicija savo pastangomis sukurtų tą pastatą, kuris yra vadinamas valdančiąja koalicija ir Vyriausybe. Taip, Vyriausybės personalinė sudėtis bus ir mano indėlis, ir aš šito pastato statyboje dalyvausiu, bet šiame etape, aš manau, kad pirmiausia reikia palikti šiai valdančiajai koalicijai galimybę suformuoti koalicinę sutartį ir pažiūrėti, ar ta koalicinė sutartis ir valdančioji koalicija gali funkcionuoti ir gali duoti tam tikrą rezultatą.
 
Vėlesniame etape, aš manau, tikrai subręs labai tinkamos galimybės pasikviesti visų partijų lyderius ir įvardinti tuos tikslus, kurie keliami visai valdžiai – neišskiriu ir savęs – tiek Seimui, tiek Vyriausybei, tiek prezidentui. Iki likusių Seimo rinkimų reikia pamėginti konstruktyvių dialogo formų, kurios leistų šių tikslų siekti. Negalėčiau įvardinti, kada ir kokiomis aplinkybėmis tai atsitiks, bet, aš tai tikrai išbandysiu, tai atitinka mano politikos viziją.
 
Esate savotiškas kaltininkas vadinamojo „konservatorių juodojo sąrašo“. Kritikos ir net sankcijų sulaukė kai kurie konservatoriai, prezidento rinkimuose rėmę jus, o ne partijos keltą kandidatę Ingridą Šimonytę. Adekvatus konservatorių partijos žingsnis?
 
Aš nevertinsiu pačios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos žingsnio, nes tai yra jų vidinio politinės kultūros supratimo reikalas. Būtų galima taip sakyti, kad aš tapau kaip ir savotišku kaltininku šito persekiojimo, bet ar būtų geriau, kad manęs apskritai šioje rinkimų trasoje nebūtų buvę? Manau, kad nebūtų geriau, nes būtų buvęs mažesnis pasirinkimo laipsnis mūsų rinkėjams. O vieną dalyką aš galiu pasakyti aiškiai – aš tikrai gerbiu tuos žmones, kurie padėjo man, net ir įvertindami tai, kad virš jų galvų gali susitvenkti tamsūs debesys. Jie pademonstravo savo pilietiškumą, jie pademonstravo savo asmenybės laisvę, ir už tai aš esu jiems dėkingas.
 
Pokyčiai Vyriausybėje, ko gero, neišvengiami po liepos 12-osios. Jūs per prezidento elekto laikotarpį susitikote ir su ministrais, ir su partijų lyderiais, tačiau, bent jau viešai, nepasirodė informacija, kad būtumėte susitikęs su labiausiai kritikuotais ar daugiausiai pastabų sulaukusiais ministrais – Linu Kukuraičiu ir Giedriumi Surpliu. Kodėl nesusitikote ir nepasikalbėjote apie tai, kas jums kelia nerimą, apie savo nuogąstavimus nepasidalinote su tais, kurie atsidūrė jūsų kritikos radare?
 
Nors turėjau labai daug susitikimų, be jūsų minėtų ministrų, galėčiau pasakyti, kad nesusitikau ir su finansų ministru, nesusitikau su ekonomikos ir inovacijų ministru, nesusitikau su vidaus reikalų ministru, teisingumo ministru…
 
Bet jūs jų ir neminėjote prieš tai, neišskyrėte, tuo tarpu anuos  išskyrėte, sakydamas, kad jiems turite daugiau pastabų negu likusiems.
 
Toks susitikimas natūraliai gimtų, jeigu Vyriausybė būtų formuojama ir jie būtų pasiūlyti Vyriausybės nariais.
 
Jūs tikitės, kad jų nebebus Vyriausybėje?
 
Šiandien turbūt niekas negali aiškiai pasakyti, kokie kandidatai bus pasiūlyti į atskirus ministrų postus. Jeigu jie bus pasiūlyti – tada tikrai labai aiškiai galėsiu suformuluoti visus klausimus, kuriuos noriu jiems pateikti. Bet jeigu jie nebus pasiūlyti… ką gi, tada šiuo atveju aš būsiu sutaupęs susitikimą.
 
Bet jūs, pone prezidente, susitikote su ministru, kuris bene turi didžiausių šansų nebepakliūti į naująją Vyriausybę – tai yra susisiekimo ministras Rokas Masiulis. Bent jau Seimo koridoriuose sklando mintys, kad kritus Rokui Masiuliui jį gali pakeisti buvęs Klaipėdos uosto vadovas Arvydas Vaitkus. Jeigu būtų teikiama tokia kandidatūra, to, beje, nepaneigė ponas Karbauskis, kaip žvelgtumėte į pono Vaitkaus kandidatūrą vietoj Roko Masiulio?
 
Aš nenoriu, kad būtų kalbama apie pono Masiulio, atsiprašau, politinį skalpą tuo metu, kai niekas dar nėra aišku. Ponas Rokas Masiulis buvo atvykęs pas mane, ir mes kalbėjomės ne apie jo asmeninius likimus arba asmeninius planus, mes kalbėjomės apie labai svarbaus sektoriaus projektus, kurie yra įgyvendinami. Dalis iš tų projektų yra tarptautinės reikšmės ir vien dėl to jie bus įtraukti į tą programą, kurią aš vežuosi pirmojo savo vizito į Lenkiją (…). Tad šiandien niekas tiksliai dar negali pasakyti, galime kalbėti apie tikimybes, bet tai yra nelabai vaisingas pokalbis, kas turi didesnes ar mažesnes tikimybes.
 
Apie pono Vaitkaus aspiracijas, jeigu jis būtų pasiūlytas, aš manau, kad mes kalbėsime ir vertinsime tada, jei tokia kandidatūra būtų pasiūlyta, jeigu ji apskritai bus pasiūlyta. Dabar kalbėti apie visas galimai potencialias kandidatūras būtų beprasmiška.
 
Vienas iš politinės realybės aspektų yra tai, kad politikai, o ypač valstybių vadovai, netenka asmeninio gyvenimo, bent jau stipriai jis yra suvaržomas. Tiek gyvenamoji vieta, tiek šeimos reikalai, tiek kambario interjeras tampa visuomenės ir kritikos, ir diskusijų objektu. Jūsų atveju viena iš pirmųjų privačių sričių (patekusių į viešumą) buvo sveikata ir pareiškimas, kad jūsų sveikata rūpinsis Remigijus Žaliūnas. Tai sukėlė daug diskusijų, kritikos ar net raginimų atšaukti poną Žaliūną, kuris neva susijęs su korupcijos byloje esančio koncerno „MG Baltic“ kai kuriais veikėjais. Po viso to, galbūt pakoregavote savo sprendimą?
 
Norėčiau, kad mes nustotume gyventi kuždesių saloje. Kuždesiai yra tai, kas mūsų politinėje praktikoje tapo labai įprasta norma. Kažkas apie kažką kuždasi. Mes turėtume arba atvirai kalbėtis, arba tiesiog neteplioti pagaliuku turbūt šiandien labai didelės Lietuvos žmonių dalies.
 
Mes turėjome daug susitikimų su tais žmonėmis, su kuriais galbūt būtume nenorėję susitikti, nes tuomet, kai su jais susitikome, nebuvo jokios informacijos, kad tai yra kažkuo nepriimtini arba dėl kažko susikompromitavę visuomenėje žmonės. Pono Žaliūno klausimu aš gavau visą informaciją, kuri man yra reikalinga, ta informacija leidžia pasakyti tik tiek – šiandien ponas Žaliūnas yra ne tik kompetentingas gydytojas, kuris tikrai gali vykdyti asmeninio gydytojo funkcijas, šiandien ponas Žaliūnas yra labai svarbios ir labai reikšmingos Lietuvai aukštosios mokyklos rektorius.
Daukanto aikštėje. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
 
Todėl jeigu yra tikrai poną Žaliūną kompromituojančios informacijos, kodėl jis iki šiol vis dar dirba rektoriumi, rengia jaunuosius žmones, jaunuosius medikus? Kažkodėl tokie atvirieji laiškai, jo, kaip rektoriaus, karjerai nedarė įtakos, arba jie nebuvo rašomi.
 
Vis dėlto aš manyčiau, kad mes turėtume nustoti gyventi kuždesių valstybėje ir turėtume grįžti prie normalios praktikos, kai susikompromitavę žmonės turi būti atvirai įvardinami kaip susikompromitavę. Tie žmonės, kurie nėra susikompromitavę, turi atgauti savo vardą visuomenėje ir nevaikščioti tokioje savotiškoje skaistykloje – tarp pragaro ir rojaus (…)
 
Suprantu, kad interpretacijos galimos net ir asmeniam gydytojui, asmeniam kirpėjui, asmeniniam vairuotojui – kam tik jos negalimos, bet visgi grįžtu prie to, ką pasakiau. Manau, kad mums laikas pereiti prie šiek tiek kitokios politinės kultūros, nes aš turiu kitokį įsivaizdavimą.
 
Pirmasis jūsų vizitas iš karto po inauguracijos bus į Lenkiją. Kokius lūkesčius formuojate ir ką šalies vadovams pasakysite ten nuvykęs?
 
Pirmiausia noriu su juo susipažinti. Važiuoju su savo sutuoktine ir susitikimo programa bus  platesnė, programą turės ir mūsų sutuoktinės. Be abejo, pagrindiniai klausimai yra susiję su tais dalykais, kuriais mes jau esame nemažą kelio dalį nuvažiavę – tai yra ekonominis bendradarbiavimas, energetinis bendradarbiavimas, manau, kad dalį pokalbio laiko tikrai užims pasvarstymai ir diskusijos apie būsimą finansinę perspektyvą, kokie aspektai numatomi tiek Lenkijai, tiek Lietuvai, kaip mes vertiname dabartinį pagrindinių ES institucijų vadovų pasirinkimą ir kokių pasekmių iš to kyla. Manau, kad tikrai viena didžiausių pokalbio detalių arba elementų bus mūsų gynybos politikos koordinavimas. Štai nauja aktualija – papildomas susitarimas dėl papildomo tūkstančio Jungtinių Amerikos Valstijų karių dislokavimo… Šitie klausimai įgauna vis naujų formų, įgauna vis didesnį gylį ir plotį ir, manau, kad šioje vietoje mes turime apie ką padiskutuoti.
 
Noriu, be abejo, pagerbti ir pasakyti savo nuoširdžius susižavėjimo žodžius apie, deja, žuvusį Lechą Kačinskį… Noriu prisiminti puikų bendradarbiavimą, kuris buvo Valdo Adamkaus laikais, kai buvo labai geri asmeniai ryšiai su Lenkijos vadovais. Noriu pasidžiaugti, kad pastaruoju metu pagerėjo Lenkijos ir Lietuvos santykiai – to negali nuneigti, ypač pastaraisiais metais, tiek premjero, tiek prezidentės pastangų dėka. Tikrai pasiektas nemažas persilaužimas šioje srityje, manau, kad pirmam kartui to visiškai pakanka.
 
Kalbant apie saugumą, baigiasi kariuomenės vado kadencija. Turite jau konkrečią pavardę, kuri bus teikiama Seimui?
 
Apsisprendimas yra ir, manau, kad netrukus ta pavardė bus paskelbta.
 
Benas Brunalas (ELTA)
 
2019.07.04; 12:05

Ekonomistas Gitanas Nausėda. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Lietuvos žmonėms atsibodo, kai politiniai lyderiai talžo vienas kitą, sako prezidento posto sieksiantis ekonomistas Gitanas Nausėda. Kandidatas dalyvauti šalies vadovo rinkimuose pabrėžia, kad politikai, pamiršdami aktualiausių problemų sprendimą, tiesiog ėmėsi vadovautis ne paties aukščiausio lygio instinktais.

„Šiandien, man atrodo, kad politika tapo tokiu užsiėmimu, kuomet tu nebematai politikos galutinių tikslų, o svarbiau yra įkąsti oponentui, nes jis tave jau sužeidė anksčiau. Įsijungia tam tikri, sakyčiau, instinktai – ne paties aukščiausio lygio instinktai, kuomet tu skaudžiai užkabintas oponento jau net nebegalvoji apie tai, kad šito žingsnio aš nežengsiu, gal aš nekąsiu. Susiformavo savotiškas garbės kodeksas, kuris reikalauja, kad aš jam turiu smogti ne mažiau, o gal, jei pavyks, ir stipriau“, – portalo Delfi pozicijoje „Dėmesio centre“ kalbėjo ekonomistas. Pasak jo, toks abipusis politikų kandžiojimasis tapo savotišku nebesustabdomu „ping pongo“ žaidimu.

Politika – tai grumtynės. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

„Mano nuomone, politika tapo asmeninių varžytuvių arena, kuri, tiesa sakant, daugeliui Lietuvos žmonių jau tampa nebeįdomi. Galbūt kurį laiką viešojoje erdvėje gali pasižiūrėti, nes pikantiška, kaip vienas lyderis talžo kitą lyderį, bet kai tai kartojasi savaitę po savaitės, aš nebetikiu, kad tai gali būti kažkam įdomu“, – apibendrino G. Nausėda.

2019 m. prezidento rinkimuose dalyvauti pasiskelbęs G. Nausėda pirmadienį pristatė savo rinkimų kampanijos programines gaires. Pasak ekonomisto, jo prezidentinė kampanija yra pagrįsta pagarbos, saugumo ir gerovės principais.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.11.13; 05:45

Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Algis Krupavičius. Gedimino Bartuškos (ELTA) nuotr.

„Valstiečiai“ delsia skelbti savo kandidatą prezidento rinkimuose. Tačiau tai nebūtinai yra susiję su tuo, kad vienu realiausių valdančiųjų kandidatu laikomas premjeras Saulius Skvernelis sąmoningai vengia atskleisti savo kortas ir vilkina laiką. Nors, samprotauja politologai, kandidato slėpimą būtų galima aiškinti kaip strateginį žingsnį siekiant išvengti papildomo neigiamo dėmesio, pagrindinė tylėjimo priežastis gali būti ir ta, kad šiuo metu sprendimo, kas „valstiečius“ ves į žadėtą pergalę prezidento rinkimuose tiesiog ir nėra.

Ilgėjantis premjero ir jo vadovaujamo Ministrų Kabineto daromų klaidų sąrašas, suklibėjusi Vyriausybės vadovo pozicija reitingų lentelėje, apie aukščiausią šalies postą galvojančius „valstiečius“ į S. Skvernelį verčia žiūrėti kaip į ganėtinai rizikingą statymą prezidento rinkimuose.

Tačiau surasti alternatyvą jam nebus lengva. Premjeras, ketvirtadienį „Žinių radijui“ tradiciškai deklaravęs, kad turi svarbesnių darbų nei įsitraukti į debatus dėl prezidento posto, užsiminė, jog „valstiečių“ kandidatu prezidento rinkimuose gali būti nebūtinai jis, bet ir jos lyderis Ramūnas Karbauskis.

Visgi, politologų nuomone, vargu ar Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) lyderis, būdamas blogiausiai vertinamų politikų sąraše ir neturėdamas potencialo pritraukti platesnio elektorato dėmesio, galėtų tapti geresne alternatyva S. Skverneliui.

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesoriaus Algio Krupavičiaus teigimu, R. Karbauskio ambicija įsitvirtinti Prezidentūroje yra ryžtinga, tačiau jo galimybės tai padaryti pačiam iš esmės nerealios.

Todėl, aiškina politologas, jei ir toliau silpnės S. Skvernelio lyderystė ir viešasis patrauklumas, „valstiečiai“ vis intensyviau žvalgysis į galimas alternatyvas premjerui. Profesorius neatmeta galimybės, kad „valstiečiai“ galėtų pastatyti ir ant jau rinkimuose dalyvauti apsisprendusių kandidatų. Vienas iš jų – filosofas Arvydas Juozaitis.

„Situacija keičiasi ir Sauliaus Skvernelio vertinimai jau kuris laikas krinta. Ir, panašu, kad tai jau yra stabili tendencija. Galiausiai horizonte jokių veiksnių ir priemonių, kaip tai suvaldyti nesimato. Dar daugiau, apklausos rodo, kad Skvernelis antrajame rinkimų ture bent jau prieš du pagrindinius kandidatus galimybių laimėti nelabai turi“, – teigė VDU profesorius.

Premjeras Saulius Skvernelis. Martyno Ambrazo (ELTA) nuotr.

Jis pripažino, kad iki prezidento rinkimų likus dar daug laiko pozicijos reitingų lentelėje neišvengiamai keisis, tačiau, aiškino A. Krupavičius, dabartinės tendencijos rodo, kad, premjero atotrūkis nuo pagrindinių pretendentų į šalies vadovo postą gali tik didėti.

Pasak jo, kad šios tendencijos išsilaikys ir toliau yra labai tikėtina galimybė, nes tiek S. Skvernelis, tiek ir jo vadovaujama Vyriausybė daro per daug klaidų.

Profesorius teigė, kad klaidų sąrašas, dėl kurio S. Skvernelis, kaip politikas visuomenės akyse spalvinamas tamsiomis spalvomis, nenustoja ilgėjęs. Politologas akcentavo, kad pastaruoju metu viešojoje erdvėje garsiai nuskambėjusios istorijos apie ištrintą įrašą ir iš tėvų atimtus vaikus, mokesčių turtingiausiems (tantjemas gaunantiems) gyventojams sumažinimą ar nesėkminga komunikacija giriantis, kad į Lietuvą žengia nauji prekybos centrai „valstiečių“ lyderius jau dabar verčia susimąstyti apie alternatyvius S. Skverneliui kandidatus būsimuose prezidento rinkimuose.

Be to, priduria A. Krupavičius, netolimoje ateityje, S. Skvernelio politinis patikimumas ir patrauklumas gali dar labiau susvyruoti, kai, pasak jo, Vyriausiosios tarnybinės etikos komisija priims sprendimus apie 6 ar 7 ministrus, kurie yra pažeidę įstatymą ir atsidūrę viešųjų ir privačiųjų interesų supainiojimo konflikte. Toks precedentas, aiškino politologas, gali apskritai iškelti klausimą, ar neverta kelti interpeliacijos Vyriausybei in corpore.

„Manau, kad „valstiečių-žaliųjų“ lyderių dvejonių, matant Skvernelio reitingų dinamiką, tikrai atsirado. Jeigu Skvernelio reitingai laikytųsi – niekam abejonių tikriausiai nekiltų. Bet dabar tikrai tų dvejonių yra. Tikimybė, kad jam pavyktų antrajame ture laimėti mažėja, nes Skvernelis tiesiog pernelyg dažnai slysta ant banano žievės“, – apibendrino A. Krupavičius.

Pasak jo, tokia situacija „valstiečius“ verčia permąstyti, ar tikrai realiausiu partijos kandidatu 2019 m. vyksiančiuose prezidento rinkimuose laikytas S. Skvernelis, dar gali būti naudingas siekiant įsitvirtinti Prezidentūroje.

„Mažėjantys premjero, kaip buvusio realiausio kandidato į prezidentus, reitingai ir nepalankios tendencijos verčia „valstiečius“ tiesiog galvoti apie alternatyvas“, – pabrėžė A. Krupavičius.

Pasak jo, LVŽS pirmininkas R. Karbauskis gali būti viešai linksniuojamas kaip alternatyva S. Skverneliui prezidento rinkimuose, tačiau, jo nuomone, vargu ar „valstiečių“ lyderis turi realių šansų pasirodyti geriau už reitinguose neblizgantį premjerą.

„Ramūnas Karbauskis yra „valstiečių-žalųjų“ partijos pirmininkas, vienaip ar kitaip valdančiosios partijos pagrindinis lyderis ir vienas iš svarbiausių koalicijos veidų, bet jis vertinamas ganėtinai nevienareikšmiškai. Pasitikėjimo reitingas juo yra neaukštas. Todėl ar jam pavyktų kaip nors patraukti daugiau nei „valstiečių-žaliųjų“ elektoratą, kuris ir taip yra sumažėjęs, tai, nevyniojant į vatą, atsakymas būtų – ne“, – kalbėjo politologas.

Panašios nuomonės buvo ir Mykolo Romerio universiteto dėstytoja Rima Urbonaitė. Politologės nuomone, R. Karbauskio galimybės užsitikrinti plataus elektorato paramą vertintinos atsargiai. Pasak jos, ypač pastarųjų mėnesių reitingai R. Karbauskiui nėra palankūs.

LVŽS lyderis Ramūnas Karbauskis. Slaptai.lt (Vytautas Visockas) nuotr.

„Jis gal ir surinktų nemažai balsų, tačiau vargu, ar surinktų tiek, kiek jų bent jau dabar galėtų surinkti Skvernelis“, – pabrėžė R. Urbonaitė. R. Karbauskio asmenybė uždara, kartais gana radikali, o istorijos, į kurias politikas nuolat įsivelia, populiarumo ir pasitikėjimo visuomenės akyse tikrai neprideda, samprotauja R. Urbonaitė.

Anot jos, R. Karbauskio verslas, didelis turtas, šeimos ar net šaržuojami pagonybės klausimai rinkimų kampanijos metu neabejotinai būtų išnaudojami oponentų ir smukdytų politiko šansus užimti stiprias pozicijas tarp rinkimų lyderių.

Atsisakius prezidento rinkimuose mesti S. Skvernelio kortą, „valstiečiai“ greičiausiai ieškos kitų kandidatų. A. Krupavičiaus nuomone, jau dabar tokių variantų yra ieškoma, nes, aiškino profesorius, apie pergalę prezidento rinkimuose R. Karbauskis galvoja rimtai.

„Ramūno Karbauskio asmenyje ne kartą buvo pasakyta, kad bus siekiama laimėti prezidento rinkimus. Galima sakyti, kad R. Karbauskio mentalitetas ir verčia ieškoti tokio kandidato, kuris nebūtų tiesiog statistas prezidento rinkimuose“, – samprotavo A. Krupavičius. Jis neatmetė, kad tarp tokių kandidatų galėtų būti ne tik politikai partijos viduje kaip Rima Baškienė ar Viktoras Pranckietis, tačiau ir pretendentas iš šalies ar net jau pretenzijas rinkimuose dalyvauti oficialiai pareiškęs politikas.

Tarp pastarųjų A. Krupavičius paminėjo prezidento rinkimuose dalyvauti apsisprendusį filosofą A. Juozaitį. Anot jo, „valstiečiai“ galėtų susigundyti reikšti paramą šiam kandidatui.

Arvydas Juozaitis. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

„Jeigu žiūrėtume į pažiūrų turinį, tai matytume, kad sankirtos taškų tarp Juozaičio ir ypač Ramūno Karbauskio tikrai rastume“, – kalbėjo VDU profesorius. Nors, aiškino jis, toks „valstiečių“ žingsnis prezidento rinkimuose ir yra įmanomas, kitas klausimas, ar tokios paramos ieškotų pats A. Juozaitis.

Pirmadienį portalas „Delfi“ paskelbė „Vilmorus“ spalio pradžioje vykdytos apklausos duomenis, rodančius, kad jeigu rinkimai vyktų artimiausiu metu, antrajame prezidento ture S. Skvernelis nusileistų tiek šalies vadovo posto siekiančiam ekonomistui Gitanui Nausėdai, tiek konservatorių kandidatei Ingridai Šimonytei.

Teksto autorius – Benas Brunalas (ELTA)

2018.11.10: 12:00