Gitanas Nausėda. Prezidentūros nuotr.

Prezidentas Gitanas Nausėda sako neturįs jokių asmeninių ginčų su Ingrida Šimonyte bei su ja deleguojančia Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionimis demokratais. G. Nausėda primena, kad per prezidento rinkimus buvo sakančių, kad būtų palanki situacija Lietuvoje, jei I. Šimonytė būtų premjerė, o jis – prezidentas.
 
„O kokia trintis? Aš nieko negirdėjau apie trintį. Juk kažkas net sakė, kad būtų gera kombinacija: G. Nausėda – prezidentas, I. Šimonytė – premjerė. Aš tikrai neturiu jokių asmeninių trinčių su gerbiama Ingrida, kaip ir neturiu trinčių su partija, kuri šiuo metu laimi rinkimus. Aš manau, kad duokime iki galo atsakyti į šį klausimą patiems rinkėjams. Jie nuspręs, kokią koaliciją turėsime po antrojo turo, tokia ji bus ir sudaryta. Tikiuosi, kad ji sieks Lietuvai pačių geriausių tikslų. Prezidentas visada bus šalia, jeigu matys, kad yra dirbama Lietuvai“, – teigė jis.
Ingrida Šimonytė. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
 
Tuo metu Gabrielius Landsbergis taip pat sakė, kad jei TS-LKD formuos Vyriausybę, ginčų su prezidentu neturėtų būti.
 
„Su prezidentu jokių trinčių nematau, man atrodo, ir debatai, kurie vyko prieš prezidento rinkimus, ko gero, buvo aukščiausio lygio, ir tai, ką mes esame turėję debatų kultūroje Lietuvoje. Rinkimų išvakarėse prisimenu kaip ypač orią dviejų rimtų politikų, valstybininkų diskusiją apie Lietuvos ateitį. Manau, kad ši diskusija turi pagrindo tęstis“, – teigė jis.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.10.13; 13:45

Daukanto aikštėje. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Seimo narys Remigijus Žemaitaitis kritiškai vertina prezidentą ir jo patarėjų komandą, nepanorus Prezidentūroje vykusio forumo „Liublino ketvertas“ moderatoriais matyti žurnalistų Rimvydo Valatkos, Vytauto Bruverio ir Ritos Miliutės. Politikas šį Prezidentūros sprendimą prilygino ažiotažą sukėlusiai ir teismus pasiekusiai premjero Sauliaus Skvernelio ištrinto įrašo istorijai.
 
„Prezidentūros patarėjai pamatė, kad premjeras gali ištrinti įrašus ir niekas į tai nereaguos, ir visiems viskas bus gerai. Prezidento patarėjai leido sau neįleisti 3 ar 5 žurnalistų. Manau, kad gal po pusės metų mes susižinosime, kad tokių buvo ir daugiau“, – „Žinių radijui“ kalbėjo R. Žemaitaitis ir stebėjosi, kad šalies vadovo kadencijos pradžioje išsakyti pažadai apie atvirą Prezidentūrą nėra pildomi.
 
„Iš tiesų keista, aš prisimenu prezidento inauguraciją, kurioje teko pačiam dalyvauti, prezidentas pasakė, kad Prezidentūra bus atvira, prieinama visiems, visi galės išreikšti savo nuomonę ir dalyvauti. Dabar atsiranda tokie dalykai, kai ribojama. Juolab, kad vienas iš ten turėjusių dalyvauti žurnalistų yra Nepriklausomybės akto signataras“, – tęsė R. Žemaitaitis ir pabrėžė manąs, kad už šį kritiką iššaukusį sprendimą yra atsakinga patarėjų komanda.
 
„Aš manau, kad Prezidentūroje yra viena kita patarėja ar patarėjas, kuris turi nesuvestų sąskaitų su žurnalistais rinkimų metu ir bando per prezidentą tą dalyką padaryti“, – apibendrino R. Žemaitaitis.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.09.25; 10:04

Vytautas Čepukas, šio komentaro autorius. Slaptai.lt foto

Rugsėjo 28 d. Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda ir pirmoji ponia Diana Nausėdienė priims oficialaus vizito į Lietuvą atvyksiančią Prancūzijos pirmąją porą – Prezidentą Emmanuelį Macroną ir jo sutuoktinę Brigitte Macron.

Lietuvai – didelė garbė. Prancūzija – įtakinga valstybė, priklausanti NATO ir Europos Sąjungai, todėl džiaukimės, jog Prancūzijos lyderis teiksis svečiuotis Vilniuje. Juolab kad Prancūzijos Prezidentas Emmanuelis Macronas su sutuoktine į Lietuvą atvyksta pirmą kartą. Be to, susitikimų Lietuvoje metu bus aptarti, kaip skelbia Lietuvos Prezidento komunikacijos grupė, svarbūs prekybos, ekonomikos, mokslų, inovacijų, kibernetinio saugumo klausimai. Naudodamasis proga prancūzų lyderis taip pat aplankys NATO priešakinių pajėgų batalione tarnaujančius Prancūzijos karius.

O ELTA praneša, kad Vilniaus universiteto (VU) senatas nutarė atvyksiančiam Prancūzijos lyderiui net garbės daktaro vardą suteikti.

Visus svečius privalu garbingai sutikti.

Tik ar Prancūzija – nuoširdi mūsų sąjungininkė? Net jei Lietuva trokšte trokštų tapti pačia geriausia Prancūzijos drauge, ar mums pavyktų tai padaryti? Prisiminkime, kaip Prancūzija dar visai neseniai mėgino Rusijai prakišti du karo laivus „Mistral“. Suskaičiuokime, kiek kartų oficialusis Paryžius riejosi su oficialiuoju Vašingtonu? Beje, šią aplinkybę – dešimtmečiais trunkantį prancūzų šnairavimą JAV pusėn – tiesiog privalu įsidėmėti. Jei Prezidentas G.Nausėda labai šiltai glebesčiuosis su E.Macronu, ar tai patiks Vašingtonui? Ir kodėl turėtų patikti?

Kitas svarbus aspektas – kaip prancūzai žvelgia į Baltijos šalims didelį galvos skausmą keliantį dujotiekį „Nord Stream 2“? Argi oficialoji Prancūzija – mūsų pusėje?

Dar vienas ramybės neduodantis galosūkis: kodėl E.Macronas taip pataikauja Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui? Slaptai.lt portale jau buvo pastebėta: „prancūzų apžvalgininkas Žanas Dominikas Meršė leidinyje „L`Opinion“ teigia, jog Prancūzijos prezidentas – dviveidis: Turkijos prezidentą visuomet aršiai kritikuoja, o štai su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu bendrauja taip, tarsi Kremliaus vadovas būtų pats didžiausias demokratas, pats tikriausias humanistas“.

Emmanuelis Macronas, Prancūzijos prezidentas. EPA – ELTA nuotr.

Atidžiai analizuojant Prancūzijos užsienio politiką mums būtina žinoti, su kokiomis NATO ir ES šalimis ši valstybė nesutaria. Žvelgdami būtent per tokią prizmę matysime, jog Prancūzija konfliktuoja ne vien su JAV – pačia įtakingiausia NATO nare. Ji riejasi ir su kita įtakinga NATO nare – Turkija, turinčia vieną iš galingiausių kariuomenių Europos žemyne. Tad jei G.Nausėda labai pataikaus E.Makronui, jis rizikuos atšaldyti santykius ne tik su JAV, bet ir Turkija. O jei žvelgsime dar atidžiau, tai per daug pataikaudami ponui E.Makronui rizikuojame sujaukti santykius net ir su Vokietija.

Kodėl – dar ir su Vokietija? Prancūzijos simpatikai Lietuvai mėgsta įrodinėti, jog Prancūzija tiesiog negalinti labai bičiuliautis su Turkija, nes Paryžiuje, Marselyje, Lione, Grenoblyje, Nicoje gyvena gausios armėnų bendruomenės. Pabandytų E.Makronas ir jį remiančios politinės partijos bent sykį nepaminėti 1915-aisiais nutikusios tragedijos kaip “armėnų tautos genocido“, čia pat prašvilptų rinkimus. Šitaip mąstantys prancūzofilai teisūs. Prancūzijoje išties gausios armėnų bendruomenės, o jų nariai – įtakingi verslininkai, menininkai, bankininkai.

Bet tada nepamirškime, jog Vokietijoje gyvenanti gausi turkų bendruomenė, ir vokiečių politikams, siekiantiems valdžios, taip pat svarbu užsitikrinti kuo platesnių sluoksnių paramą, įskaitant skaitlingas turkų bendruomenes. Vargu ar Vokietijos kanclerė Angela Merkel ir ją palaikanti valdančioji koalicija drįstų akis labai aršiai draskyti Turkijos prezidentui mosuodama „armėnų tautos genocido“ plakatais. Štai kaip viskas susipynę.

Teroristų išpuolis prieš Turkijos diplomatus Vienoje 1984 metais

Pabandykime bent akimirkai įsivaizduoti, jog, sakykim, Prancūzijoje armėnų diaspora – labai menkutė. Manykime, jog Prancūzijoje – gausi turkų bendruomenė. Ar Prancūzijos prezidentas pultų kiekvieną pavasarį 1915-uosius minėti kaip „armėnų tautos tragediją“? Greičiausiai arba nutylėtų, arba kreiptų politiką į kitą pusę. Štai toks valstybių dviveidiškumas – atgrasus. Solidžios, įtakingos, civilizuotos valstybės pirmiausia turėtų ieškoti tiesos, o ne skaičiuoti, kaip turgavietėje, kokia bendruomenė gausesnė, kokia – mažesnė, todėl ne tokia svarbi.

Juolab kad Prancūzija, jei jau veržte veržiasi atgailauti už praeities nuodėmes, išties turinti už ką galvą barstyti pelenais. Apie tai, kokios bjaurios prancūziškos nuodėmės Alžyre, jūsų leidinyje jau sykį rašė žurnalistai Gintaras Visockas ir Irma Ąžuolė. Štai I.Ąžuolė straipsnyje „Modernioji Prancūzija išpažino dar ne visas savo nuodėmes Alžyre“ skelbė: „Prancūzijai tenka mokėti sąskaitas už kolonijinę praeitį. Ir šiandien labai jautri ir sudėtinga tema yra atsakomybė už milijonus gyvybių Alžyro kare (1954-1962). Daugiau nei šimtą trisdešimt metų valdytą koloniją, ilgainiui paverstą Prancūzijos provincija, siekta išlaikyti visomis išgalėmis. Paryžius savo ginkluotosioms pajėgoms suteikė ypatingus įgaliojimus – laisvę žudyti ir kankinti.“

Nors I.Ąžuolės straipsnyje užsimenama apie Prancūzijos prezidentų, įskaitant ir E.Makroną, pastangas atsiprašyti Alžyro arabų, tačiau tuo pačiu pabrėžiama, kad „Represinės kolonijinės politikos istorija vis dar glūdi užrakinta giliuose stalčiuose, dalis dokumentų sunaikinta. Pasak tyrėjų, atkurta tik apie 2  proc. informacijos apie prancūzų kariuomenės nusikaltimus“.

Apart šių niuansų Prancūzija turinti dar vieną nuodėmę, kuri kruoščiai slepiama nuo visuomenės akių. Prancūzijos istorijoje būta laikotarpių, kai oficialusis Paryžius nuolaidžiavo teroristams. Remiantis JAV duomenimis, nuo 1970 iki 1981 metų imtinai nuo teroristų iš ASALA ir Dašnakcutiun rankų Europos sostinėse žuvo 28 turkų diplomatai ir jų šeimų nariai bei 34 visai niekuo dėti europiečiai (apie tris šimtus europiečių – sužeista). Šių organizacijų smogikai siautėjo ir Prancūzijos miestuose. Apie tai 1983 metais išsamiai rašė „The New York Times“.

O kaip tuomet reagavo Prancūzijos valdžia? Nerodė griežtumo. Kodėl pasirinkta nuolaidžiavimo taktika?

Vienareikšmio atsakymo nėra. 1983 metais ASALA (Sekretnaja armija osvoboždenija Armėniji) pagrasino raketomis apšaudysianti Prancūzijos ambasadą Teherane, jei prancūzai nepaleis į laisvę 21 teroristo, siejamo su sprogimu tarptautiniame Prancūzijos Orli oro uoste. Užuot principingai pasielgusi Prancūzija užmezgė flirtą su smogikais. Anuomet Paryžiuje net kilo visuomenės pasitiktinimas. Į protestus išėję prancūzai kėlė klausimą: kas gi dangsto teroristus Prancūzijoje?

Į šį klausimą atsakyti būtų galima tokiais žodžiais – įtarimai krentą Prancūzijos žvalgybai. Tačiau atvirą klausimą, „kur baigiasi prancūzų žvalgyba ir kur prasideda ASALA ir Dašnakcutiun teroristai“, oficialusis Paryžius anuomet nutildė pasirėmęs neva nacionalinio saugumo sumetimais.

ASALA smogikai

Tuomet Prancūzijos žvalgyba greičiausiai ir susibičiuliavo su slaptosiomis Armėnijos organizacijomis. Ieškojo kompromisų, abipusės naudos. ASALA ir Dašnakcutiun smogikai su prancūzų žvalgais dalinosi subtilia informacija apie padėtį Libane, Sirijoje, Irane, Pietų Kaukaze (ten – gausios jų bendruomenės), o prancūzų slaptosios tarnybos užmerkdavo akis, kai pastebėdavo jų suktumus verčiantis, sakykim, ginklų kontrobanda.

O kokia šiandien Prancūzijos užsienio politika? Niekas nesikeičia. Kaip ir anksčiau, taip ir dabar oficialusis Paryžius vengia ištarti bent vieną piktesnį žodį, adresuotą Kremliaus vadovams, o štai kivirčytis su NATO partnerėmis Amerika ir Turkija – riejasi kiek tik širdis geidžia. Kartais atrodo, jog tikrosios Prancūzijos partnerės –Rusija ir Armėnija.

Ši keista draugystė pavojinga. Nepamirškime, kad tikrasis Armėnijos tikslas – supjūdyti Turkiją su kitomis NATO partnerėmis. Sukiršinti siekiama taip, kad Turkija arba būtų išstumta iš NATO arba, neapsikentusi priekaištų, dvigubų standartų ir užgauliojimų, pati pasitrauktų. Šis Armėnijos tikslas sutampa su Vladimiro Putino tikslais silpninti, ardyti NATO aljansą.

Prancūziškų užkulisinių politinių žaidimų neįmanoma nepastebėti. Tai daroma tarsi Prancūzijos prezidento E.Macrono rankomis. Prisiminkime paskutiniuosius oficialiojo Paryžiaus ir oficialiosios Ankaros susikibimus. Mums, europiečiams, dažniausiai atrodo, kad neteisi musulmoniškoji Turkija, o štai krikščioniškoji Prancūzija – šventa. Bet jei Prancūzija būtų šventa, prancūzai, pavyzdžiui, neskirtų apie 80 milijonų eurų kredito Turkiją ir Azerbaidžaną šantažuojančiai Armėnijai per vieną specialią vystymo agentūrą (apie šį kreditą E.Makronas informavo Armėnijos premjerą Nikolą Pašinianą nusiųstame „palaikymo laiške“ šių metų birželio mėnesį). Argi padoru remti agresyviai besielgiančią valstybę? Jei Prancūzija elgtųsi princpingai, ji per gausią armėnų bendruomenę mėgintų spustelėti Armėniją – tegul Jerevanas liaunasi piktaudžiavęs 1915-ųjų tragedija ir grąžina Azerbaidžanui tai, kas jai nepriklauso – Kalnų Karabachą. Jei Prancūzija būtų principinga, ji klaustų Jerevano – kada gi, po perkūnais, atsisakystite Rusijos karinės bazės Giumri mieste?

Bet kol kas – viskas atvirkščiai.

Prancūzijos žvalgybos kuo aiškiausiai mato, kaip oficialusis Jerevanas slapta organizuoja Sirijos, Libano armėnų bei Sirijos ir Libano kurdų smogikų perdislokavimą į Kalnų Karabachą, kad šie iš ten puldinėtų Turkijos sąjungininką Azerbaidžaną (taip Azerbaidžaną remiančiai Turkijai sukuriama papildomų problemų). Ne tik stebi, bet gal net slapta talkina…

Libano kurdai permetami į Kalnų Karabachą

Jau net Egipto spauda (pavyzdžiui, leidinys cairo24.com) rašo, kaip aršiausi kurdų smogikai (kurdai – nėra vieningi, esama lojalių Turkijai) integruojami į karines armėnų pajėgas, kurių tikslas – kuo ilgiau neleist Azerbaidžanui atsiimti pagal tarptautinę teisę priklausantį Kalnų Karabachą. Remiantis Turkijos pranešimais, į šiuo metu Armėnijos kontroliuojamą Kalnų Karabachą jau permesta apie kelis šimtai kovotojų, mokančių rengti diversijas, partizanauti. Kad kurdų smogikai bei Libano ir Sirijos armėnai slapta per Siriją, Iraką ir net Iraną permetami į Kalnų Karabachą, gausiai rašo ir Azerbaidžano spauda. Lietuvai nekenktų karts nuo karto peržiūrėti rusų kalba leidžiamus turkiškus ir azerbaidžanietiškus leidinius. Kad į šį Gordijo mazgą galėtume pažvelgti iš įvairių pusių.

O dabar atkreipkime dėmesį – kodėl Armėnijos ambasadorius Irake ponas Gračje Poladianas daug kartų svečiavosi tuose Irako regionuose, kurie gausiai apgyvendinti kurdais? Kai kurios kurdų grupuotės atsisakė leistis į Armėnijos ambasadoriaus pasiūlytą avatiūrą. Bet Armėnijos ambasadorius rado ir tokių, kurie mielai sutiko ginklu talkinti armėnams kariaujant dėl Kalnų Karabacho.

O čia dar – Kipro ultimatumas. Ekonominės sankcijos Baltarusijos režimui nebus taikomos tol, kol Europos Sąjunga nepaskelbs sankcijų Turkijai, kuri Viduržemio jūros rytuose ieško naftos ir dujų telkinių. Toks su Turkija konfliktuojančio Kipro reikalavimas. Tarsi Turkija Viduržemio jūroje neturėtų nė menkiausių teisių, tarsi jai Viduržemio jūroje niekas nepriklausytų.

Turkijos tanklaivis. EPA – ELTA nuotr.

Štai kaip supainiotas šiandieninis pasaulis.

Kaip išlaviruoti Lietuvai – nežinau. Į galvą pirmiausia šauna elementari mintis: jei Turkija – NATO narė, Prancūzijai pirmiausiai turėtų rūpėti ne Rusijos, ne Armėnijos, o JAV ir Turkijos interesai. Prancūzijai taip pat metas įsikalti galvon, kad Lietuva nemėgsta V.Putino ir Nord Stream 2.

O jei Prancūzija mananti kitaip, Lietuvos pareiga ne vien dalinti Universiteto garbės daktaro vardus. Mūsų pareiga priminti Prancūzijos prezidentui pagrindinį NATO principą dėl vienybės. Kas svarbiau – NATO šalių vienybė ar Prancūzijoje gyvenančios armėnų bendruomenės užgaidos?

Tik šitaip ir niekaip kitaip.

Post scriptum

Vaidas Saldžiūnas straipsnyje „Parėmęs Lukašenką Kremlius jau žvangina ginklais: kokie yra tikrieji tikslai?“ (portalas delfi.lt) išsamiai rašo apie Rusijos organizuotas agresyvias karines pratybas „Kaukazas 2020“. Autorius nepamiršta svarstyti, ar šie manevrai kelia grėsmę Baltijos šalims. Tačiau nė žodeliu neužsimena, kad jose aktyviai dalyvauja ir armėnų kariškiai. Kaip teigia „Kavkazkij uzel“, šiose pratybose be rusų, baltarusių, pakistaniečių, kinų kariškių treniruojasi ir apie pusantro tūkstančio armėnų karių tiek savo teritorijoje, tiek Volgogrado srityje. Šiose pratybose nedalyvauja nei Turkijos, nei Azerbaidžano kariškiai (remiantis „Kavkazkij uzel“ duomenimis, Azerbaidžanas į pratybas nusiuntė du karinius stebėtojus).

2020.09.24; 08:00

Gitanas Nausėda. Prezidentūros nuotr.

Prezidentas Gitanas Nausėda trečiadienio rytą sakytoje kalboje 75-ąją sukaktį mininčioje Jungtinių Tautų (JT) Generalinėje Asamblėjoje atkreipė tarptautinės bendruomenės dėmesį į situaciją Baltarusijoje bei Rusijoje. Pabrėžęs COVID-19 sukeltus globalius iššūkius, G. Nausėda ragino apginti JT puoselėjamas tarptautinės bendruomenės vertybes Baltarusijoje.
 
Kaip ir pirmojoje savo sakytoje kalboje Jungtinėse Tautose prieš metus, prezidentas griežtai kritikavo Rusiją tiek dėl jos agresyvios politikos kaimynių atžvilgiu, tiek dėl bandymų susidoroti su opozicija.
 
Nuotoliniu būdu vykusioje JT Generalinėje Asamblėjoje G. Nausėda teigė apgailestaujantis, kad Baltarusija yra puikus Jungtinių Tautų puoselėjamų vertybių nepaisymo pavyzdys.
 
Baltarusijos sostinėje sulaikomi protestuojantys studentai. EPA-ELTA nuotr.

„Dėl suklastotų rugpjūčio 9 d. prezidento rinkimų rezultatų kilo didžiuliai beprecedenčiai drąsių ir taikių Baltarusijos žmonių, užplūdusių šalies gatves, protestai. Neteisėta valdžia sąmoningai naudoja žiaurią jėgą prieš taikius protestuotojus. Į laisvę išleisti sulaikytieji pasakoja apie nežmoniškas sąlygas sulaikymo vietose. Matome ženklų, kad sulaikytieji yra šaltakraujiškai mušami ir kankinami specialiųjų policijos dalinių. Visa tai vyksta Europoje, mums minint 75-ąsias Jungtinių Tautų ir organizacijos steigimo dokumento pasirašymo metines. Turėtume pasmerkti ir paniekinti šį teisingumo ir teisinės valstybės principo pažeidimą. Nepastebėdami ir nereaguodami tik paskatinsime nebaudžiamumo atmosferą ir pakenksime teisės viršenybės principui visame pasaulyje“, – nuotoliniu būdu vykusioje JT Generalinėje Asamblėjoje teigė prezidentas G. Nausėda.
 
Prezidento teigimu, nesiliaujant Baltarusijoje pažeidinėti žmogaus teises, būtina reikalauti, kad ne tik būtų laikomasi tarptautinės teisės principų, tačiau, kad Aliaksandro Lukašenkos režimas taikiai perduotų valdžią.
 
„Akivaizdu, kad atėjo laikas ginti tarptautinės bendruomenės vertybes. Jungtinės Tautos ir jų institucijos turėtų atidžiai stebėti padėtį Baltarusijoje ir atkakliai reikalauti, kad Baltarusijos valdžia susilaikytų nuo jėgos panaudojimo, laikytųsi tarptautinės teisės principų, gerbtų žmogaus teises ir galiausiai pradėtų taikų valdžios perdavimą. Manau, kad tarptautinė bendruomenė privalo pasiųsti aiškią žinią dabartinei Baltarusijos valdžiai. Visi neteisėtai sulaikyti asmenys ir politiniai kaliniai privalo būti paleisti“, – kalbėjo prezidentas, pridurdamas ir būtinybę atsakomybėn patraukti visus prisidėjusius prie neteisėto jėgos panaudojimo prieš taikius protestuotojus Baltarusijoje.
Aliaksandras Lukašenka. EPA – ELTA nuotr.
 
„Turime pareikalauti visų už kankinimus ir jėgos panaudojimą atsakingų asmenų atsakomybės. Būtina, kad Žmogaus teisių taryba nuolat stebėtų ir vertintų žmogaus teisių padėtį Baltarusijoje. Visi nusikaltimai žmoniškumui ir masiniai žmogaus teisių pažeidimai privalo būti nedelsiant ištirti!“, – teigė G. Nausėda.
 
Dar kartą sukritikavo Rusiją
 
Kaip ir pirmojoje savo sakytoje kalboje Jungtinėse Tautose prieš metus, G. Nausėda kritiškai atsiliepė apie Rusiją. Šalies vadovas teigė, kad garsaus Rusijos opozicionieriaus Aleksejaus Navalno apnuodijimo „Novičiok“ grupei priklausančia chemine medžiaga faktas rodo, kad Rusijos valdžiai oponuojanti nuomonė gali virsti mirtį reiškiančiu susidorojimu.
 
„Pastarasis Aleksejaus Navalno apnuodijimo atvejis rodo, kad kai kuriose valstybėse spaudimas prieš opozicijos reiškiamą nuomonę greitai virsta mirtinais fiziniais išpuoliais“, – teigė G. Nausėda, iškart pridurdamas, kad siekiant išlaikyti tarptautinę tvarką, būtina tirti nusikaltimus žmogiškumui.
Vladimiras Putinas. EPA – ELTA nuotr.
 
Prezidento kalboje atsidūrė ir Rusijos karinę agresiją patyrusios valstybės: Sakartvelas ir Ukraina. G. Nausėdos įsitikinimu, šių valstybių atžvilgiu Rusija tyčia laužo tarptautines normas.
 
„Nuo Rusijos invazijos į Sakartvelą praėjo daugiau nei dešimtmetis. Penktadalis Sakartvelo teritorijos tebėra okupuota Rusijos pajėgų – tai akivaizdus tarptautinės teisės pažeidimas. Padėtis Sakartvelo Abchazijos ir Pietų Osetijos regionuose prastėja dėl atsinaujinusios vadinamosios borderizacijos veiksmų, riboto judėjimo ir neteisėtų vietos gyventojų sulaikymų. Be to, Rusijos pajėgos jau šešerius metus yra okupavusios Krymą ir tęsia karinius veiksmus Rytų Ukrainoje. Lietuva pritaria Ukrainos ryžtui karo pabaigos siekti derybų keliu ir ragina Rusiją taip pat siekti tvaraus politinio sprendimo. Bet kokiu būsimu susitarimu privalo būti visiškai užtikrinamas Ukrainos suverenumas ir teritorinis vientisumas – kitų sprendimų negali būti“, – kalbėjo G. Nausėda.
 
Jis patikino, kad Lietuva niekada nepamirš Rusijos įvykdytos okupacijos tiek Ukrainos, tiek Sakartvelo atžvilgiu.
 
„Mūsų šalis ir toliau remia Sakartvelo ir Ukrainos nepriklausomybę, suverenumą ir teritorinį vientisumą tarptautiniu lygiu pripažintose šių valstybių teritorijose. Nepateisinsime ir nepamiršime nei vieno okupacijos atvejo, ar tai būtų Krymas ir Sevastopolis, ar Abchazija ir Pietų Osetija! Vienintelė išeitis – atkurti teisingumą“, – pridūrė jis.
 
Istorija negali tapti įrankiu, nuslėpti nusikaltimus
 
Savo kalboje Lietuvos prezidentas akcentavo ir būtinybę nebekartoti istorinių klaidų. Pasak jo, valstybių saugumas pasaulyje priklausys nuo tinkamo praeities vertinimo.
 
„Privalome ginti objektyvią istorinę tiesą, kuriai vis didesnę grėsmę kelia revizionistinių jėgų išpuoliai. Istorija neturėtų būti manipuliacijos, dezinformacijos ar propagandos įrankiu. Istorija neturėtų būti naudojama siekiant nuslėpti praeities nusikaltimus ar įgyvendinti dabartinės politinės darbotvarkės tikslus.
Potsdamo konferencija. Vinstonas Čerčilis, Franklinas Ruzveltas ir Josifas Stalinas.
 
Todėl smerkiame pasenusį požiūrį, kad galingosios valstybės gali dalytis pasaulį į interesų sferas. Niekada neturi pasikartoti jokie slapti susitarimai kaip 1939 m. Maskvoje arba 1945 m. Jaltoje. Visiems turėtų būti aišku, kad visos valstybės yra visateisės tarptautinės bendruomenės narės, turinčios vienodas teises ir pareigas!“, – JT Generalinėje Asamblėjoje, organizuojamoje nuotoliniu būdu, kalbėjo G. Nausėda.
 
Neramina situacija Afrikoje ir Artimuosiuose Rytuose
 
Prezidentas atkreipė dėmesį ir neraminančią situaciją Artimuosiuose Rytuose bei Afrikoje.
 
„Matome menkstančią pagarbą žmogaus teisėms ir demokratijos standartams, aukojamas gyvybes, socialinius neramumus ir didelio masto migracijos srautus. Nepaisant visų Jungtinių Tautų Generalinio sekretoriaus pastangų ir jo raginimo įvesti paliaubas visame pasaulyje, nepavyko patikimai sustabdyti nei vieno rimto karo ar konflikto. Libija kenčia nuo išaugusio smurto, Jemene, taip pat Sirijoje, sukilėlių valdomose teritorijose ir perkeltų asmenų stovyklose, žmonės išgyvena baisiausią humanitarinę krizę, Sahelyje kenčiama nuo terorizmo pavojų. Visų mūsų pareiga – sustabdyti šią nerimą keliančią tendenciją“, – teigė G. Nausėda.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.09.23; 07:15

Lietuvos Respublikos prezidentas Gitanas Nausėda su šeima nutraukė laikiną saviizoliaciją paaiškėjus, kad kontaktų su koronavirusu užsikrėtusiu asmeniu turėjęs Prezidento kanceliarijos darbuotojas neserga COVID-19.
 
Informacija apie neigiamą COVID-19 testo rezultatą gauta šeštadienį vakare, praneša Prezidentūra.
 
Dauguma Prezidento kanceliarijos darbuotojų pirmadienį grįš į savo darbo vietas, kurios dar penktadienį buvo dezinfekuotos. Kontaktų su užsikrėtusiu asmeniu turėjęs darbuotojas darbą iki rugpjūčio 17 dienos tęs nuotoliniu būdu.
 
Atsižvelgiant į blogėjančią epidemiologinę situaciją šalyje, nuo savaitės pradžios Prezidento kanceliarijoje pradedamos taikyti papildomos apsaugos priemonės. Bus atnaujinti visų į Prezidento rūmus atvykstančių darbuotojų, svečių ir lankytojų kūno temperatūros matavimai. Visi Prezidento kanceliarijos lankytojai ir svečiai nuo šiol privalės dėvėti veido kaukes.
 
COVID-19Taip pat nustatyta, kad visi Prezidento kanceliarijos darbuotojai kaukes privalo dėvėti, kai susitikime dalyvauja nors vienas lankytojas ar svečias, taip pat vidiniuose susitikimuose, kai nėra išlaikomas 2 metrų atstumas, ir dalyvaujant susitikimuose kitose institucijose.
 
Nuo pirmadienio Prezidento kanceliarijos darbuotojams galioja rekomendacija susitikimus, esant tokiai galimybei, organizuoti nuotoliniu būdu.
 
Prezidentas G. Nausėda laikinai izoliavosi su šeima penktadienį po pietų paaiškėjus, kad vienas Prezidento kanceliarijos darbuotojų prieš savaitę bendravo su galimai koronavirusu užsikrėtusiu asmeniu.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.08.09; 00:02

Gitanas Nausėda. Prezidentūros nuotr.

Prezidentas Gitanas Nausėda trečiadienį susitinka su ekonomikos ir inovacijų ministru Rimantu Sinkevičiumi.
 
Anot Prezidentūros, šalies vadovas su ministru kalbės nacionalinio plėtros banko steigimo ir saugaus bei patikimo valstybės duomenų ir registrų valdymo klausimais.
 
„Taip pat bus aptartos turizmo sektoriaus aktualijos COVID-19 nulemtų suvaržymų kontekste“, – Eltą informavo Prezidentūra.
Ekonomikos ir inovacijų ministras Rimantas Sinkevičius. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
 
Seimas nutarimu Vyriausybę yra įpareigojęs pradėti konsultacijas su Europos Komisijos Europos struktūrinių reformų paramos direktoratu (DG REFORM) dėl techninės pagalbos Valstybinio plėtros banko steigimo klausimais ir svarstyti dėl galimybės valstybei dalyvauti kredito įstaigų kapitale.
 
Anot projekto rengėjų, Lietuvoje veikiančių bei garantijas teikiančių agentūrų pagrindu gali būti steigiamas Valstybinis plėtros bankas, kuris galėtų siekti bankinės licencijos ir būtų prižiūrimas Lietuvos banko.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.08.05; 01:00

Prezidentas Gitanas Nausėda susitiko su Kauno regiono turizmo sektoriaus atstovais . Roberto Dačkaus (LR Prezidento kanceliarija) nuotr.

Lietuvos Respublikos prezidentas Gitanas Nausėda, siekdamas stiprinti Lietuvos regionų ir centrinės valdžios bendradarbiavimą, pirmadienį darbo dieną praleido Birštone ir susitiko su aštuonių Kauno regiono savivaldybių vadovais – Birštono miesto, Kauno, Jonavos, Raseinių, Prienų, Kėdainių ir Kaišiadorių rajonų merais ir Kauno miesto vicemeru.
 
Šalies vadovas aptarė aktualiausias viso regiono temas ir gilinosi į atskiroms savivaldybėms tenkančius iššūkius, diskutavo ir apie prezidento inicijuotą Viešųjų pirkimų įstatymą, kuris didintų savivaldybių savarankiškumą, suteiktų joms daugiau galių ir leistų kasmet sutaupyti bent kelis šimtus milijonų eurų. G. Nausėdai, kaip skelbiama Prezidentūros pranešime, merai pateikė spręstinų klausimų, susijusių su aplinkosauga, kelių rekonstrukcija, ikimokyklinio ugdymo prieinamumu, vandentvarkos projektais, ligoninių finansavimu, nykstančiais dvarais, kitais kultūros paveldo objektais.
 
„Deja, savivaldybės nesulaukia pakankamai dėmesio iš kai kurių ministerijų pusės, liūdnai juokauja, kad Prezidentūra buvo pirmoji, kuri išklausė jų skundų, nes tiesiogiai už problemas atsakingos institucijos nenorėjo arba nerado tam laiko. Tikiuosi, kad ledai pajudės, ir išspręsime tuos klausimus, kam kartais reikia tik šiek tiek politinės valios“, – spaudos konferencijoje sakė prezidentas.
 
Šalies vadovas su patarėjais Kauno regione ypač domėjosi vietos ekonomiką galinčio išjudinti turizmo plėtros galimybėmis, todėl susitikime su šio sektoriaus atstovais – viešbučių, restoranų, kaimo turizmo sodybų, kultūros objektų, sveikatinimo ir kitų paslaugų teikėjais bei turizmo informacijos centrų darbuotojais – aptarė turizmo situaciją Lietuvoje po pirmosios koronaviruso pandemijos bangos, regiono patrauklumo didinimo galimybes.
 
Turizmo sektorius yra vienas labiausiai nukentėjusių nuo COVID-19 pandemijos, tačiau jam suteikiamos pagalbos priemonės startuoja lėtai. Turizmo sektoriaus atstovai ypač kritikavo neadekvačiai biurokratizuotą „Invegos“ veiklą. Pasak prezidento, pasitikėjimą valstybe mažina per ilgai trunkantys procesai ir neefektyvūs įgyvendinimo mechanizmai, todėl būtent jiems tobulinti reikia daugiausia dėmesio. „Reikia kokybiško dialogo – išgirsti sektoriaus tikruosius poreikius ir rasti konsensusą ne tik dėl to, ką padarysime, bet ir kada ir kaip tai bus padaryta. Tai svarbu tiek kalbant apie trumpalaikes priemones, tiek brėžiant ilgesnio laikotarpio strateginius tikslus“, – pabrėžė valstybės vadovas.
 
Prezidento teigimu, Lietuva tik labai maža dalimi išnaudoja turizmo potencialą. Pagal turizmo indėlį į BVP ar užsienio turistų skaičių vienam gyventojui, Lietuva atsilieka nuo kaimyninių Latvijos ir Estijos. Šiais metais baigiasi LRV turizmo plėtros programos laikotarpis ir netrukus bus tvirtinamas Nacionalinis pažangos planas. „Turime galimybę proveržiui, tad kviečiu turizmo sektorių konstruktyviai įsitraukti, kad būsima strategija siektų realių pokyčių ir būtų nuosekliai įgyvendinama“, – ragino prezidentas.
Prezidentas Gitanas Nausėda susitiko su Kauno regiono turizmo sektoriaus atstovais. Roberto Dačkaus (LR Prezidento kanceliarija) nuotr.
 
Valstybės vadovas akcentavo ir būtinybę regionams, užsibrėžusiems siekti turizmo ekonominės krypties, sutelkti jėgas. „Turime griauti įsivaizduojamas sienas tarp savivaldų, regionų, centrų ir institucijų, nes keliaujantiems žmonėms nėra svarbu, kur yra savivaldos ribos ar kam priklauso tam tikras objektas – valstybei, savivaldybei ar verslui. Svarbu, kad būtų siūloma patraukli programa, skatinanti keliautojus kuo ilgiau pasilikti regione. Tam yra būtinas visų suinteresuotų pusių bendradarbiavimas“, – teigė prezidentas.
 
Pavyzdžiui, norint išnaudoti muziejų ir kitų kultūros įstaigų potencialą kurti didesnę socialinę, pažintinę ir pilietinę pridėtinę vertę bei lanksčiau reaguoti į paklausą, jie turėtų būti įveiklinti, reikėtų daugiau skirtingų savivaldybių koordinavimosi, įtraukiant į šiuos procesus ir privatų verslą. Geras kooperavimosi pavyzdys – neseniai Kauno rajono, Kazlų rūdos ir Prienų savivaldybių organizuoti bendri autobusų maršrutai. Anot prezidento, atėjo laikas peržengti siauras teritorines ribas ir siekti jas peržengiančios naudos gyventojams.
 
ES daugiamečio biudžeto ir Europos gaivinimo instrumento lėšos suteikia galimybių esminiams pokyčiams Lietuvos ekonomikai, taip pat ir turizmo sektoriui. Ilgalaikiai strateginiai projektai, kaip kad skrydžių skatinimo programa, užtikrins geresnį Lietuvos susisiekimą ir didins keliaujančiųjų srautus.
 
Prezidentas kartu su keturių savivaldybių vadovais bei Vidaus vandenų kelių direkcijos atstovu plaukė laivu Nemunu, kur apžiūrėjo upės ruožą ir aptarė keleivinės, pramoginės ir krovininės laivybos gaivinimo galimybes, Nemuno aukštupio valymo finansavimo klausimus.
Šalies vadovo teigimu, vidaus vandens keliai yra perspektyvi alternatyva apkrautam sausumos transportui, pasižyminti didesniu saugumu ir mažesne aplinkos tarša. Laivybos Nemunu atgaivinimas pagyvintų ir vandens turizmą bei skatintų smulkųjį ir vidutinį verslą.
 
Siekiant aktyvinti laivybą Nemunu, būtina imtis priemonių neeksploatuojamam upės ruožui valyti, pašalinti sąnašas ir povandenines kliūtis, rekonstruoti neprižiūrėtas bunas, o pakrantėse įrengti reikalingą infrastruktūrą – prieplaukas, krantines, privažiavimus ir traukos objektus krante. 
 
Prezidentas labai teigiamai įvertino savivaldybių ir Vidaus vandenų kelių direkcijos bendradarbiavimą bei Susisiekimo ministerijos iniciatyvą dėl Nemuno vagos tvarkymo ir laivybos gaivinimo. Pasak jo, naujoje 2021–2027 m. finansinėje ES perspektyvoje, kurioje Lietuvai ženkliai padidės ES parama, tikrai galima dalį šių lėšų panaudoti turizmo ir krovininio transporto Nemunu potencialo išvystymui.
 
Darbo diena Birštone – jau šeštoji, kurią valstybės vadovas leidžia ne sostinėje, o išvyksta į regionus, norėdamas tiesiogiai prisiliesti prie savivaldybių aktualijų, primenama Prezidento komunikacijos grupės pranešime.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.08.04; 00:05

Ridas Jasiulionis. Gedimino Savickio (ELTA) nuotr.

Prezidento Gitano Nausėdos Komunikacijos grupės vadovo pareigas nuo pirmadienio pradeda eiti žurnalistas, aktorius Ridas Jasiulionis.
R. Jasiulionis pakeis vyriausiąjį patarėją komunikacijai Aistį Zabarauską, kuris nusprendė sugrįžti į privatų sektorių.
 
R. Jasiulionis yra dirbęs tuomečio ministro pirmininko Andriaus Kubiliaus atstovu spaudai. Vėliau dirbo savaitraščio „Atgimimas“ redaktoriumi, o pastaruosius 8 metus rengė bei vedė aktualijų laidas „Žinių radijuje“. R. Jasiulionis yra Lietuvos muzikos akademijos absolventas, įgijęs dramos aktoriaus specialybę, studijavęs TV režisūrą.
 
Birželio pabaigoje Prezidentūra pranešė apie dalies G. Nausėdos patarėjų pasitraukimą. Tai Komunikacijos grupių vadovas, vyriausiasis šalies vadovo patarėjas A. Zabarauskas, Nacionalinio saugumo grupės vadovas Jonas Vytautas Žukas, Vyriausioji patarėja švietimo, mokslo ir kultūros klausimais Sonata Šulcė, Teisės grupės patarėjos Ieva Saudargaitė bei Vida Petrylaitė.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.07.27; 07:01

Edvardas Čiuldė, šio teksto autorius

Kaip nesunku pastebėti, iškrėtęs  didelę kiaulystę sostinės gyventojams, o tuo pačiu ir visiems Lietuvos žmonėms, dabartinis Vilniaus meras Remigijus Šimašius iškart, nieko nelaukdamas, keliauja į atostogas, tokiu būdu tarsi pasirinkdamas saugų atstumą besikaupiančių pasipiktinimo debesų stebėjimui ir galimam atsišaudymui.

Tai, jog prisidirbęs Vilniaus meras vengia tiesioginės akistatos ir suka akis į šoną, rodo jo bailoką prigimtį. Kita vertus, nešvankų kaip retą savo būdą šis mūsų laikų herojus paprastai parodo bandydamas žmonių pasipiktinimą dėl memorialinių vietų išniekinimo atstovėti vėl ir vėl prisidengdamas žydų vardu.

Kaip nesmagu, kad čia vėl įpainiojami žydai, ar ne? Iš tiesų, ko labiausiai reikėtų vengti šioje jau pakankamai užpainiotoje situacijoje, tai – tolesnio miglos pūtimo, iš naujo keliant žydų tautos tragedijos klausimus, spekuliuojant nekaltai pralietu žydu krauju, savo sąmonės nususimą jau kelintą kartą desperatiškai bandant pridengti skaudžiomis Holokausto atminties temomis.

Atsiliepdamas į kaltinimus dėl Lukiškių aikštės sudarkymo ir andai čia pakartų sukilėlių atminimo išniekinimo, Vilniaus meras tvirtina, kad Lietuvos miestų ir miestelių aikštėse vokiečių okupacijos metu buvo suvaromi mirčiai pasmerkti žydai, o pokario metu čia, primena meras, dažniausiai buvo numetami nužudytų partizanų išniekinti kūnai. Neužbaigta mintis tokia, kad esą žydai dėl Lukiškių aikštėje įrengtų pasilinksminimo atrakcionų nesipiktina, taigi, ko norite jūs, dar ne taip baisiai kaip žydai nukentėjusios tautos atstovai, dabar  liejantys ašaras dėl savo sukilėlių ir partizanų?.. Tik prabėgomis pastebėsiu tai, kad nesu aptikęs jokių nuorodų, jog neva vokietmečiu pasmerktieji mirti žydai buvo suvaromi į Lukiškių aikštę, o jeigu tokie faktai netikėtai pasitvirtintų, nedelsdami privalėtume čia įrengti memorialinį stendą, skirtą žydų aukų atminimo pagerbimui!

Vilniaus meras Remigijus Šimašius. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Žydų tautybės R.Šimašiaus kolega iš Vilniaus savivaldybės neseniai prasitarė apie tai, kad tik jo primygtinai paragintas meras galiausiai ryžosi nukabinti Jonui Noreikai skirtą atminimo lentą. Tačiau šio konkretaus fakto išryškinimas dar neteikia preteksto teigti, kad neva R.Šimašiumi manipuliuoja kažkokie žydai, patraukiantys mūsų dėmesys būtent dėl savo priklausymo žydų populiacijai. Greičiau yra atvirkščiai! Tai R. Šimašius kartas nuo karto manipuliuoja dviprasmiškomis aplinkybėmis, pabandydamas sužaisti nešvaria tariamos žydų ir lietuvių priešstatos korta, tikėdamasis užsitikrinti geriausius dividendus blogoje situacijoje, kai žmonių tarpusavio pasitikėjimo ir susitarimo galimybė menkėja.

Kažkas yra tiksliai pastebėjęs, kad tokiu atveju, kai ramentai siekia dangų, nepadės nei Dievas, nei velnias. Tačiau galbūt tokiu atveju, kai didžiausiajam luošiui jau negali padėti nei Dievas, nei velnias, nuodėmingoje žmonių visuomenėje gali pagelbėti finansiškai ir politiškai įtakingi žydų lobistiniai sluoksniai, kurių galia neretai yra su dideliu įsijautimu hiperbolizuojama arba net demonizuojama? 

Į tokį retorinį klausimą yra greitas atsakymas, gerai žinomas kiekvienam pilnametystės sulaukusiam žmogui, kad tokiomis aplinkybėmis, kai pats išsikasi sau duobę ir į ją įkrinti, išsiropšti nepadės net žydai.

Paauglystės metais aš taip pat skaičiau pigias brošiūrėles apie pasaulinį žydų viešpatavimą, apie tai, kad, tarkime, JAV prezidentai, neišskiriant nė vieno, yra tik sionistinių sluoksnių marionetės, o nelegaliai platinama sovietiniai laikais, iš rankų ir rankas su didžiausia konspiracija perduodama knygutė skelbė, kad kova su kapitalizmu savo esme yra kova su žydais, nes neva 90 ar panašiai % finansinių žmonijos išteklių yra sukaupta žydų rankose. Nesunku nuspėti, kad tokia neva nelegali literatūra buvo platinama su tyliu KGB pritarimu.

Taigi, kaip atrodo, pasakojimas apie pasaulinį žydų viešpatavimą yra truputėlį perdėtas, nežiūrint to, jog  šiandien dėl Donaldo Trumpo Artimųjų  Rytų politikos neracionalumo būtų galima kelti hipotezes apie jo žydų tautybės žento neteisėtą įtaką ir bandomas įpiršti preferencijas.

Izraelio ženklai. Slaptai.lt nuotr.

Be visa ko kito keista, kad toks iš pirmo žvilgsnio blaivaus proto politikos apžvalgininkas kaip Vytautas Bruveris kartas nuo karto užsimoja pagąsdinti Lietuvos piliečius, kad neva Gitanas Nausėda gali susilaukti atstūmimo reakcijos tarptautiniuose forumuose vien dėl to, jog nepuola akis išdegęs pritarti nešvankiems R.Šimašiaus išsidirbinėjimas. Keliant klausimą – iš kur šio kvailystes krečiančio Vilniaus mero tokia didelė tarptautinė įtaka, neįtikėtina pasaulinė galia, skaitytojui paliekama daug laisvos vietos pačiam užsiauginti nešvankią  nuomonę.

O ar patys žydai nėra linkę palaikyti mitus apie jų pasaulinę galią ir užsigrobtą nekontroliuojamą kontrolę kaip, tarkime, savimeilės kutulį keliančią mistifikaciją. Kad ir kaip ten būtų, tokie mitai yra svarbiausias antisemitizmo pulsaciją palaikantis dirgiklis. Be to, kaip atrodo bent man, mūsų dienomis vadinamąjį žydų klausimą įpūsti ir dirbtines priešstatas palaikyti yra linkę toli gražu ne JAV ar Izraelis, o Rusijos slaptosios tarnybos, žaidžiančios savo purvinus žaidimus.

Šiuo rakursu žiūrint, R.Šimašius išties elgiasi kaip tas įtikėjęs horoskopų pranešimais žmogus, kuris, tarkime, perskaitęs, kad po avino ženklu gimusieji šiandien turėtų prisigėrę prikrėsti daug kvailysčių, iš pačio ryto veržiasi į alubarį, o prisiriję alaus kaip varlė dumblo pradeda durniuoti vien dėl to, jog taip buvo parašyta horoskope. Kaip netikėti horoskopo pranešimais, jeigu esi linkęs užprogramuoti savo elgesį pagal tokių pranešimų turinį!

Kitas dalykas yra tai, kad Lukiškių aikštės užpylimas smėliu, paverčiant ją neva žmonių poilsiui pritaikytu pliažu, nevalingai gali prikelti pačius nešvankiausius antisemitinius kliedesius ir košmarus.

Tais sovietiniais laikais nugriovus Maskvos centre stovėjusią didingą Kristaus Išganytojo cerkvę, buvusios šventovės vietoje buvo įrengtas milžiniško dydžio baseinas su pirčių kompleksu.

Kremlius

Dėl visiškai atsitiktinės aplinkybės, kad vienas iš naujųjų statybų architektų buvo žydų tautybės žmogus, šios šventvagystės siužetas nelegaliuose žmonių pasišnibždėjimuose buvo tampriai siejamas su žydų populiacijos piktomis užmačiomis, platinant net tokį nesveikos vaizduotės sukurtą antisemitinį pasakojimą, kad neva naujame pirčių komplekse, atsiradusiam ant cerkvės pamatų, drauge buvo įkurta ir centrinė sovietijos žydų apipjaustymo būstinė.

Tai visiška nesąmonė, neabejotinai bjaurus antisemitinio pobūdžio prasimanymas, tačiau drauge nesu tikras dėl to, kad Lukiškių aikštės užpylimas smėliu yra tik nekaltas, nelabai apgalvotas naivių žmonių poelgis be jokio tikslo prikelti bjauriausius antisemitinius kliedesius.

O drauge pagalvokime – kam toks antisemitizmo paūmėjimas galiausiai būtų labiausiai parankus politinės karjeros veiksnys?

2020.07.08; 06:36

Prezidentas Gitanas Nausėda dalyvauja Darbėnų miestelio šventėje. Roberto Dačkaus (Prezidentūra) nuotr.

Prezidentas Gitanas Nausėda dėkojo savo pasitraukiantiems patarėjams už darbą ir sekmadienį, viešėdamas Darbėnuose, pakomentavo jų pasitraukimo motyvus. Šalies vadovas paaiškino, kad jo pasirinkimas konkrečiai dėl Nacionalinio saugumo ir gynybos grupės vadovo siunčia aiškią žinutę ir apie jo darbinius prioritetus, skelbia DELFI.
 
„Tai yra normalus procesas. Trys patarėjai pakeis darbo profilį, mes kalbėjome su jais jau kiek anksčiau, tai planuoti dalykai. Norėjome, kad tai būtų pateikta vienu metu“, – teigė prezidentas žurnalistams Darbėnuose, kur kartu su žmona ir tėvu dalyvavo miestelio šventėje.
Prezidentas G. Nausėda ketvirtadienį paskelbė, kad skiria naujus Nacionalinio saugumo, Švietimo, mokslo ir kultūros bei Komunikacijos grupių vadovus.
 
Vadovauti Nacionalinio saugumo grupei prezidentas skyrė Darių Kuliešių, iki šiol dirbusį šioje grupėje Prezidento patarėju. Švietimo, mokslo ir kultūros grupei nuo liepos 15 d. vadovaus istorikė Jolanta Karpavičienė, ėjusi Valdovų rūmų direktoriaus pavaduotojos kultūrinei veiklai pareigas.
 
Naujasis Komunikacijos grupės vadovas bus paskelbtas liepos mėnesį.
 
Buvęs vyriausiasis Prezidento patarėjas nacionaliniam saugumui Jonas Vytautas Žukas vystys privačią veiklą, vyriausioji patarėja švietimui, mokslui ir kultūrai Sonata Šulcė tęs kūrybinį ir mokslinį darbą, o vyriausiasis patarėjas komunikacijai Aistis Zabarauskas grįš į privatų sektorių.
 
Šalies vadovas sekmadienį žurnalistams užsiminė, kad bent dviejų iš šių patarėjų sprendimai gali būti susiję su asmeninėmis aplinkybėmis.
„Politika yra toks dalykas, kuris labai sunkiai pakenčia kitų dalykų konkurenciją“, – sakė G. Nausėda, atkreipdamas dėmesį, kad du iš trijų patarėjų turi mažų vaikų, šeimas, o jų darbas Prezidentūroje yra toks alinantis, kad kitiems dalykams sunkiai lieka laiko.
 
Kaip skelbia DELFI, kalbėdamas apie sprendimą dėl V. J. Žuko, šalies vadovas teigė, kad galbūt generolui po darbo kariuomenės vado pozicijoje reikėjo ilgesnio atšalimo laikotarpio.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.06.29; 00:05

Prezidentas Gitanas Nausėda. Prezidento kanceliarijos (Robertas Dačkus) nuotr.

Lietuvos Respublikos prezidentas Gitanas Nausėda, ketvirtadienį dalyvavęs nuotoliniu būdu organizuotoje Europos Sąjungos (ES) šalių narių ir Rytų partnerystės valstybių lyderių vaizdo konferencijoje, akcentavo būtinybę įvardyti aiškią Rytų partnerystės strateginę kryptį.
 
Konferencija buvo skirta ES Rytų partnerystės politikos prioritetams ir kryptims aptarti, joje dalyvavo ES institucijų, Bendrijos šalių narių lyderiai ir Rytų partnerystės valstybių vadovai.
 
„Į dramatiškus pasaulinius pokyčius būtina atsakyti, brėžiant ambicingą Rytų partnerystės politiką. Turime padaryti viską, kad demokratijos, teisės viršenybės ir pagarbos žmogaus teisėms zona būtų ir už ES sienų, mūsų kaimynystėje. Tam įgyvendinti reikalinga aiški strateginė politikos vizija, apimanti visą Rytų partnerystės regioną. Taip pat numatomi konkretūs žingsniai judėti šios vizijos įgyvendinimo link“, – sakė prezidentas.
 
Lietuvos vadovas, kaip teigiama Prezidento komunikacijos grupės pranešime, pakvietė Europos lyderius nebesitenkinti esamu status quo ir pradėti naują Rytų partnerystės politikos etapą. Politinė valia stiprinti bendradarbiavimą tarp ES ir Rytų partnerių, strateginis ES institucijų dėmesys ir abipusis įsipareigojimas yra pažangą lemiantys veiksniai.
 
„Dalis Rytų partnerystės regiono šalių jau susidūrė su konvencinėmis ir hibridinėmis Rusijos agresijos apraiškomis, tad saugumo dimensija turi būti šios politikos integralia ir esmine dalimi. ES reiškia ir reikš paramą Rytų partnerystės šalių nepriklausomybei, suverenitetui ir teritoriniam vientisumui“, – atkreipė dėmesį G. Nausėda.
 
Šalies vadovas, kreipdamasis į lyderius, priminė ES branduolinio saugumo politiką. Prezidentas kreipėsi į Baltarusijos premjerą, kviesdamas Baltarusiją bendradarbiauti su ES ir įgyvendinti streso testų reikalavimus ir rekomendacijas iki atominės elektrinės veiklos pradžios.
Prezidentas priminė, kad Lietuva griežtai atsisako pirkti elektros energiją, pagamintą nesaugioje elektros jėgainėje.
 
G. Nausėda išreiškė visapusišką palaikymą ES Rytų partnerėms už jų pastangas įgyvendinti reformas, siekiant suartėjimo su ES. „Tikiu, kad Rytų partnerystės valstybių ekonominė integracija ir politinė asociacija su ES yra saugios, klestinčios ir vieningos Europos pamatas“, – sakė prezidentas.
 
2009 m. sukurta ES Rytų partnerystės programa vienija ES šalis nares ir šešias Rytų Europos valstybes: Moldovą, Armėniją, Sakartvelą, Baltarusiją, Azerbaidžaną ir Ukrainą.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.06.19; 03:00

Prezidentas Gitanas Nausėda. Roberto Dačkaus (LR Prezidento kanceliarija) nuotr.

Ketvirtadienį prezidentas Gitanas Nausėda Seimui skaitys pirmąjį savo metinį pranešimą, kuriame apžvelgs padėtį Lietuvoje bei šalies užsienio politiką.
 
Šalies vadovų metiniai pranešimai susilaukia nemažai visuomenės ir politikų dėmesio. Prezidentui Seime perskaičius pranešimą, viešojoje erdvėje tradiciškai diskutuojama, kodėl valstybės vadovas pasirinko akcentuoti vienas, o ne kitas problemas, ar visiems svarbiems klausimas skirta pakankamai dėmesio, kiek išsamiai prezidentas pristatė savo veiklą užsienio politikoje, ar buvo kritiškas Seimo atžvilgiu, kokius nuveiktus darbus bei valstybei kylančius iššūkius išryškino ir t. t.
 
Kadangi tai bus pirmasis metinis pranešimas, tikėtina, kad G. Nausėdos iškeltos problemos ir jų pristatymo maniera bus lyginama su jo pirmtakės Dalios Grybauskaitės stiliumi analogiškų pranešimų metu.
 
Metiniame pranešime šalies vadovas, ko gero, atskirą dėmesį skirs koronaviruso pandemijos sukeltų padarinių Lietuvai bei veiksmų, valdžiai reaguojant į juos, įvertinimui.
 
Jau beveik metus Lietuvai vadovaujantis prezidentas ne kartą akcentavo savo užsibrėžimą Lietuvoje realizuoti gerovės valstybės modelį.
 
Sulaukęs kritikos dėl esą neprincipingos pozicijos valdančiųjų atžvilgiu, prezidentas teigė siekiantis kitokios Prezidentūros politikos ir valdymo stiliaus. Apibendrindamas jau beveik metus trukusį darbą, G. Nausėda yra sakęs, kad save laiko aktyviu šalies vadovu.
 
„Laikau save ir vidaus politikoje, ir užsienio politikoje aktyviu prezidentu“, – portalui „Delfi“ duotame interviu teigė prezidentas.
 
Visgi G. Nausėdai teko pripažinti ir klaidas, kurios buvo padarytos jo prezidentavimo laikotarpiu. Viena jų – sprendimas skirti Jaroslavą Narkevičių susisiekimo ministru. Būtent dėl šio ministro likimo poste klausimo prezidentas įsivėlė į konfliktą su valdančiąja dauguma.
 
Nepaisant prezidento išsakytų daugybės raginimų, valdantieji atsisakė šalies vadovo pasitikėjimo netekusį ministrą atleisti.
 
Valstybės vadovo poste D. Grybauskaitę pakeitęs G. Nausėda prezidento pareigas pradėjo eiti 2019 m. liepos 12 d. Tai bus pirmasis jo metinis pranešimas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.06.18; 00:30

Remdami Vakarų Balkanų euroatlantinę integraciją, negalime pamiršti Rytų partnerystės šalių, pabrėžė prezidentas Gitanas Nausėda Europos Sąjungos (ES) ir Vakarų Balkanų valstybių viršūnių konferencijoje, organizuotoje nuotoliniu būdu.
 
„Kaip Vakarų Balkanų, taip ir Rytų partnerystės šalims būtina parama, siekiant politinių ir ekonominių bei sektorinių reformų. Turime siekti ES ir Rytų partnerystės šalių bendrystę stiprinančių iniciatyvų bendrosios rinkos, saugumo ir teisės viršenybės įgyvendinimo srityse“, – sakė Lietuvos vadovas.
 
Lietuva remia siekį toliau stiprinti ES santykius su Vakarų Balkanų valstybėmis bei intensyviau padėti šioms šalims politinės, ekonominės ir socialinės transformacijos kelyje. Tikimės, kad Vakarų Balkanų valstybės laikysis strateginio apsisprendimo puoselėti europietiškas vertybes ir principus, aktyviai ir operatyviai įgyvendins reformas.
 
„Tai ypač svarbu šiais sudėtingais laikais, kai trečiosios šalys siekia didinti įtaką Vakarų Balkanuose, pasinaudodamos pandemijos sukelta ekonomine ir socialine situacija. Turime bendradarbiauti ir drauge atsakyti į kylančias dezinformacijos, hibridines ir kibernetines grėsmes“, – teigė prezidentas.
 
Konferencijos metu Lietuvos vadovas pareiškė politinį ir ekonominį solidarumą su Vakarų Balkanų valstybėmis ir pabrėžė, kad viena pagrindinių tolesnės sėkmingos eurointegracijos sąlygų yra pilnas ir nuoseklus ES bendrosios užsienio ir saugumo politikos pozicijų laikymasis.
 
Konferencijoje aptarti ES ir Vakarų Balkanų santykių prioritetai ir perspektyvos, taip pat patvirtintos ES priemonės padėti Vakarų Balkanų šalims įgyvendinti reformas ir programos, skirtos kovai su koronaviruso krizės padariniais.
 
Konferencinis skambutis tarp šalių lyderių surengtas vietoj gegužės 7 dieną planuoto viršūnių susitikimo Zagrebe.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.05.07; 06:00

Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Dainius Gaižauskas. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Pastaruoju metu Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) darbą temdant ginčams, įsiplieskusiems tarp opozicijai ir valdančiajai daugumai priklausančių komiteto narių, prezidentas Gitanas Nausėda teigia pasigendantis sklandaus ir sutelkto vieno iš svarbiausių parlamento komitetų atstovų darbo.
 
„NSGK yra vienas kertinių Seimo komitetų, todėl prezidentas tikisi sklandaus ir sutelkto jo darbo. Ypač šiuo nelengvu Lietuvai laikotarpiu, kuomet rizikų šalies saugumui tikrai nėra sumažėję“, – G. Nausėdos nuomonę Eltai išsakė jo atstovas spaudai Antanas Bubnelis.
 
Jo teigimu, prezidentas laikosi pozicijos, kad diskusijos turi vykti šiame komitete, tačiau politikų sprendžiamos problemos negali kelti rizikos valstybės nacionaliniam saugumui.
 
„Prezidento vertinimu, nuomonių skirtumai yra natūralus ir sveikintinas dalykas, tačiau diskusijos šalies saugumui svarbiais klausimais turi vykti konstruktyviai, o politinius nesutarimus jautriais klausimais dera spręsti nekeliant rizikos šalies saugumui“, – Prezidentūros reakciją į pastarąsias savaites užsitęsusį chaosą NSGK išsakė A. Bubnelis.
 
Barniai NSGK netyla kelias savaites
 
Aistros NSGK įsiplieskė, kai komitetas nuotoliniu būdu pradėjo toliau svarstyti parlamentarės Irinos Rozovos ryšių su rusų diplomatais klausimą. Posėdžio metu ketinta išklausyti opozicijai priklausančius NSGK narius. Tačiau jie ne tik atsisakė liudyti, kol į klausimus komitete neatsakys premjeras, bet ir iškėlė klausimą, ar dabartinis NSGK pirmininkas „valstietis“ Dainius Gaižauskas tinkamas eiti toliau savo pareigas. Opozicija apeliavo į tai, kad NSGK pirmininkas, siekdamas pasidaryti testą dėl koronaviruso, galėjo meluoti.
 
Tačiau opozicijai išversti D. Gaižausko iš posto nepavyko, nors ir buvo surengtas neeilinis posėdis dėl nepasitikėjimo juo. Po surengto NSGK narių balsavimo dėl nepasitikėjimo paskelbimo D. Gaižauskui pastarasis liko šio komiteto pirmininku. Tiesa, balsams komitete pasiskirsčius po lygiai, sprendimą nulėmė paties NSGK vadovo, kuris nuo balsavimo nenusišalino, verdiktas.
Seimo narys Laurynas Kasčiūnas. Slaptai.lt nuotr.
 
Dėl to opozicijai priklausantys nariai kreipėsi į Seimo Etikos ir procedūrų komisiją. Pasak valdančiųjų oponentų, D. Gaižauskas neeiliniame komiteto posėdyje, kuriame buvo svarstomas nepasitikėjimo juo, kaip NSGK pirmininku, klausimas, turėjo nusišalinti. To nepadaręs, tikino jie, D. Gaižauskas naudojosi savo, kaip komiteto pirmininko, statusu asmeninei naudai gauti.
 
Skolingas opozicijai neliko ir NSGK pirmininkas. Pastarąją savaitę jis suabejojo, ar NSGK nariai konservatoriai Gabrielius Landsbergis ir Laurynas Kasčiūnas leidimus dirbti su įslaptinta informacija gavo teisėtai, ir net buvo užsiminęs, ar nevertėtų šių dviejų, NSGK priklausiančių politikų, pakeisti kitais opozicijos atstovais.
 
I. Rozovos tyrimas patyrė fiasko
 
Irina Rozova. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Galiausiai šių nesutarimų fone NSGK nepavyko patvirtinti jau daugiau nei metus užsitęsusio komiteto tyrimo išvadų dėl parlamentarės I. Rozovos veiklos ir ryšių su Rusijos diplomatais.
 
Komiteto opozicinių frakcijų nariai teigė, kad NSGK trečiadienį pateiktas tyrimo išvadų projektas buvo parengtas, neatsižvelgiant į opozicijos nuomonę ir iškreipiantis visą tyrimo esmę. Anot jų, valdančiųjų surašytas politinis išvadų projektas yra su klaidinga informacija ir nukreiptas prieš kai kuriuos opozicinių frakcijų komiteto narius.
 
Todėl opozicija ketvirtadienį paruošė ir pristatė alternatyvų tyrimo išvadų dėl I. Rozovos ryšių su rusų diplomatais galimai keliamos grėsmės projektą.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.04.30; 17:25

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad šiuo metu susidarė labai palankios sąlygos kalbėti apie valstybinį banką.
 
„Iki šio laiko iškėlėme idėją ir buvo sunku pasirinkti variantą, kokiu pagrindu tas valstybinis bankas galėtų  būti sukurtas – ar nuo nulio, ar turėtų būti įsigyta veikiančio banko akcijų, šiandien, matydamas visą ekonomikos skatinimo mechanizmą, verslo paramos fondų atsiradimą, suaktyvėjusią „Invegos“ veiklą, manau, kad sulig krize neturėtų visa tai baigtis, o tai turėtų būti geras pagrindas valstybinio banko formavimui“, – penktadienį žurnalistams sakė G. Nausėda.
 
„Ar pavadinsime jį banku, ar plėtros fondu, svarbiausia ne pavadinimas, o esmė – ar šis fondas, bankas prisidės prie Lietuvos ekonomikos konkurencingumo ir nuties reikalingus kelius į ateitį“, – pridūrė šalies vadovas.
 
Pasak prezidento, su premjeru apie tai artimiausiu metu bus apsikeista nuomonėmis.
 
„Įdirbis padarytas neprastas, ir tikiuosi, kad judėsime link kažkokio sutarimo ir tam tikro tikro sprendimo“, – sakė G. Nausėda.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.04.17; 15:41

Velykos. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Prezidentas Gitanas Nausėda, ketvirtadienį susitikęs su Vilniaus arkivyskupu metropolitu Gintaru Grušu, aptarė pasirengimą Šv. Velykoms karantino laikotarpiu, taip pat priemones, skirtas vargstančių bei pažeidžiamų asmenų padėčiai palengvinti.
 
Pasak šalies vadovo, jam įsiminė arkivyskupo G. Grušo išsakyta mintis, kad žmogus gali trejopai elgtis kančios atžvilgiu: ją atstumti, ignoruoti arba apsikabinti.
 
„Kiekvienas galime pasirinkti, kuriuo keliu einame. Mūsų dvasinis gyvenimas pastaruoju metu tapo kur kas intensyvesnis – beveik kasdien darome vertybinius pasirinkimus: imtis prasmingos savanorystės veiklos ar užsidaryti savo kiaute, teikti konstruktyvius pasiūlymus ar stovėti nuošalyje ir kaltinti, demonstruoti atsakingą požiūrį į karantino reikalavimus ar juos atsainiai ignoruoti. Svarbiausia, kad Lietuva nepalūžo pajutusi pandemijos protrūkio naštą. Atvirkščiai, žmonių santykiai ir vertybės išsigrynino, valdžios atsakomybė tapo labiau apčiuopiama ir kontroliuojama. Tai rodo, kad iš šio išmėginimų ruožo išeisime tvirtesni – tiesą sakant, jau dabar esame daug stipresni“, – sakė valstybės vadovas, kurį  cituoja Prezidento komunikacijos grupė.
 
Prezidentas padėkojo Bažnyčiai už atsakingą požiūrį į tikinčiųjų ir visos visuomenės sveikatą, paramą labiausiai jos stokojančiam žmogui.
„Labai vertinu Bažnyčios labdaringą veiklą, prie kurios galime prisidėti ir mes su Diana. Šis darbas visada buvo nukreiptas į labiausiai paramos stokojantį žmogų, laisvas nuo politinių aspiracijų ir deklaratyvumo“, – sakė G. Nausėda.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.04.09; 16:45

Juodkalnijos prezidentas Milas Djukanovičius. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Prezidentas Gitanas Nausėda, priėmęs Lietuvoje viešintį Juodkalnijos prezidentą Milo Djukanovičių, aptarė Juodkalnijos euroatlantinę integraciją, išreiškė Lietuvos paramą Juodkalnijos siekiams tapti Europos Sąjungos nare ir pasiūlė pagalbą dalijantis patirtimi dėl reformų įgyvendinimo.
 
Juodkalnijos vadovas, darbo vizito atvykęs į Baltijos šalis, pirmadienį aplankė Lietuvą, kovo 10-ąją viešės Estijoje, o kovo 11-ąją – Latvijoje.
 
„Nuėjome eurointegracijos kelią, žinome, kur reikia sutelkti didžiausią dėmesį, ir esame pasiruošę dalytis patirtimi, kad reformos Juodkalnijoje būtų kokybiškai įgyvendintos ir, svarbiausia, rezultatyvios. Iš savo patirčių žinome, koks svarbus sėkmingam eurointegracijos ir reformų įgyvendinimo procesui yra konstruktyvus ir konsoliduojantis, tęstinumą turintis politinis dialogas ir visos šalies susitelkimas dėl šio tikslo, – sakė Lietuvos vadovas.
 
G. Nausėda pasidžiaugė, kad Juodkalnija puoselėja vakarietiškas vertybes ir pagarbą vakarietiškai demokratijai bei palinkėjo Juodkalnijai ir toliau skleisti bei tvirtinti žmogaus teisėmis ir teisės viršenybe grįstas vertybes sudėtingoje geopolitinėje aplinkoje.
 
„Juodkalnijos prezidentas puikiai informuotas apie Baltijos šalių saugumo situaciją ir grėsmes, jas taip pat labai rimtai vertina, kelia mums aktualių grėsmių klausimus tarptautiniuose forumuose. Galime pasidžiaugti, kad saugumo srityje turime Lietuvą suprantantį draugą iš Vakarų Balkanų“, – prezidentą cituoja jo komunikacijos grupė.
 
Lietuvos vadovas išreiškė padėką Juodkalnijos prezidentui už griežtą poziciją dėl sankcijų Rusijai ir už aktyvų dalyvavimą saugumo bei gynybos projektuose. Apsikeista mintimis aktualiausiais NATO darbotvarkės klausimais, aptarti hibridinių grėsmių keliami iššūkiai regione, Rusijos agresija Ukrainos Rytuose, energetinio ir branduolinio saugumo temos.
 
Juodkalnijos prezidentas Lietuvoje lankosi pirmą kartą. 2021 m. bus minimos 15-osios Lietuvos ir Juodkalnijos diplomatinių santykių užmezgimo metinės.
 
Lietuva ir Juodkalnija aktyviai bendradarbiauja strateginės komunikacijos, kibernetinio saugumo srityse. Šių metų vasario mėnesį atidarytas Juodkalnijos garbės konsulatas Vilniuje.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.03.09; 15:30

Eltos korespondentė Paulina Levickytė ir buvęs V. Adamkaus ir D. Grybauskaitės patarėjas, dabar konservatorių konsultantas Mindaugas Lingė. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Buvęs prezidentės Dalios Grybauskaitės vyriausiasis patarėjas Mindaugas Lingė tvirtina, kad politinės kultūros nepaisymas ir keršto politika yra valdančiųjų „valstiečių“ kadencijos braižas.
 
Šiuo metu Tėvynės sąjungą–Lietuvos krikščionių demokratų partiją strateginės komunikacijos ir vidaus politikos klausimais konsultuojantis M. Lingė sako esąs įsitikinęs, kad valdantieji akivaizdžiai tyčiojasi ir iš prezidento Gitano Nausėdos. Pasak jo, nors „valstiečiai“ ir žarstėsi komplimentais naujai išrinktam šalies vadovui jo kadencijos pradžioje, iš tikrųjų siekia prezidentą padaryti savo asmeniniu notaru.
 
„Prezidentą norima paversti notaru, kad tai, ką pateikia valdančioji koalicija, būtų tvirtinama“, – interviu Eltai sako M. Lingė ir pabrėžia, kad to, kaip pastaruoju metu yra žeminamas šalies vadovas, D. Grybauskaitės prezidentavimo metu tiesiog neįsivaizduoja.
 
Rinkimų kartelės mažinimo klausimas buvo vienas esminių šios savaitės įvykių. Vis dėlto valdantiesiems pritrūko vieno balso. Kaip apskritai vertinate tokias iniciatyvas?
 
Šie valdantieji apskritai pasižymi tuo, kad jie naudojasi valstybe, Konstitucija, teisės aktais savo poreikių patenkinimui. Kartelės klausimas nėra pirmas. Prisiminkime, kuomet buvo bandoma net ir referendumo kartelę žeminti, kad jiems tai palankiai pasitarnautų. Prisiminkime situaciją dėl partijų finansavimo, kuomet viena politinė jėga nepraėjo pro galiojančius mechanizmus, taip pat buvo ieškoma, kaip sau pasigerinti sąlygas. Tiksliau, buvo norėta koalicijos partneriams „socialdarbiečiams“ užtikrinti finansavimą (…).
 
Be abejo, tai neetiška, neformuoja geros politinės kultūros. Tai yra neatsakinga, ir tokie sprendimai nedidina visuomenės pasitikėjimo. Kitas klausimas, kurį nuolat sprendžia valdantieji, tai perteklinė keršto darbotvarkė, muštynių darbotvarkė. Nusitaikoma į tikslinius objektus, valdžia naudojama persekiojant opoziciją. Kiek serialo serijų turėjo Pranckietis? Tikriausiai dabar net sunku suskaičiuoti, kiek kartų buvo bandomą jį atstatydinti. Taip pat Narkevičiaus klausimas tapo ištęstas. Tuomet buvo mulkinamas tiek prezidentas, tiek visuomenė. Tai jie žadėjo klausimą po savaitės, tai advento metu nebuvo galima spręsti…
 
Antradienį po balsavimo valdantieji teigė, kad daugelis koalicijos partnerių sulaukė skambučių iš Prezidentūros, konkrečiai iš Povilo Mačiulio. Kaip vertinate tokias Prezidentūros iniciatyvas? Ar jūs būdamas D. Grybauskaitės vyriausiuoju patarėju taip pat naudojote tokią praktiką?
 
Turbūt nieko kriminalinio nėra, kai institucijos bendrauja tarpusavyje ir kada yra ginami interesai. Jeigu mes inicijuodavome kažkokius įstatymo projektus, tai toks bendravimas buvo visiškai normalus. Klausimas, be abejonės, yra tai, koks pokalbio turinys. Mes nežinome ir niekas neatskleidė tų pokalbių turinio, kaip ten iš tiesų buvo. Ar ten buvo tiesiog prašoma, ar ten buvo reikalaujama, ar šantažuojama. Patys paskelbė iš tribūnų tokią informaciją, bet turinio neatskleidė. Žinia ta, kad patarėjai skambina Seimo nariams… Turbūt šiais laikais sunku įsivaizduoti, kad yra įmanoma kitaip dirbti. Klausimas tik, koks yra turinys.
 
Antradienį vainikavo valdančiųjų sprendimas palikti susisiekimo ministrą Jaroslavą Narkevičių poste. Kaip jūs vertinate šią situaciją? Ar manote, kad santykiai tarp valdančiųjų ir skelbtas konstruktyvus bendradarbiavimas baigėsi?
 
Taip (kalbėdami apie konstruktyvų bendradarbiavimą. – ELTA) valdantieji iš pradžių bandė užliūliuoti prezidentą. Bet dabar suprantame, kad buvo siūlomi nuodai taurėje. Matyt, tos pagyros, atitekusios šalies vadovui, nebuvo nuoširdžiausiais tikslais išsakytos. Bet grįžkime į 2016 metus, kai ši Vyriausybė buvo formuojama kokybiškai kitaip. Kuomet Dalia Grybauskaitė ir Saulius Skvernelis formavo XVII Vyriausybę, buvo bendras sutarimas, kad mes neišleisime į viešumą žmonių pavardžių, jeigu tarpusavyje nesuderinsime kandidatūros tinkamumo. Pagal Konstituciją Vyriausybės formavime dalyvauja du subjektai, tai yra premjeras, kuris teikia, ir prezidentas, kuris deda savo parašą ant dekreto ir tvirtina. Kas pas mus Lietuvoje atsitiko ir kokia tradicija yra dabar? Prezidentą norima paversti notaru, kad, ką pateikia valdančioji koalicija, tas turi būti tvirtinama. Taip išeina, kad ministras pirmininkas yra tik paštininkas, kuris nuneša į Prezidentūrą raštą, o prezidentas yra notaras, kuris deda antspaudą ir tvirtina, ką atnešė valdantieji.
Mindaugas Lingė. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
 
Konstitucinis santykis ir konstitucinė atsakomybė yra būtent tarp šitų dviejų grandžių – premjero ir prezidento. 2016 m. tikrai jautėme, kad ir valdančioji dauguma, bent jau S. Skvernelis, jautėsi turįs daugiau manevro laisvės ir tikrai daugiau galimybių keisti kandidatūras, kurios atrodydavo nepriimtinos.
 
Visuomenė matė pakankamai darnų, geranorišką bendradarbiavimą tarp institucijų, ir visos kandidatūros buvo tarsi derinamos. Buvo ieškoma geriausių sprendimų. Tas principas tenkino ir džiugino… Bet kas atsitiko? Matyt, kažkuriame etape jie nusimušė nuo tos tradicijos.
 
Tikriausiai tuomet, kada prasidėjo politinis procesas – rinkimai, kuomet vyko daug politinės košės. Pats S. Skvernelis yra pripažinęs, kad teisingumo ministrą Giedrių Danėlių jis teikė nesuderinęs su prezidente. Prezidentė pirmiausia sužinojo iš spaudos, kad bus toks kandidatas teikiamas. Jie patys buvo susikūrę ir pasitvirtinę taisykles, kad mes veikiame būtent taip, o paskui kažkokiame etape pradeda elgtis kitaip.
 
Taigi priežasčių, kodėl taip atsitiko, reikia jau ieškoti kažkur kitur. Užvirė kiti politiniai tikslai ir išskaičiavimai, kad jie nebenorėjo veikti taip, kaip buvo sutarę (…).
 
Konstituciškai prezidentas ministro atleisti negali. Ar siūlytumėte šalies vadovui reikalauti tiesiogiai premjero atsakomybės bei reikšti jam nepasitikėjimą? Koks apskritai šioje vietoje galėtų būti prezidento vaidmuo? Prisimenat, kad ir prezidentė D. Grybauskaitė nepasitenkinimą reiškė taip pat keliems ministrams, bet šie liko postuose.
 
Kiekviena situacija yra individuali (…). Su Kęstučio Trečioko klausimu buvo panaši situacija. Kodėl jis tuo metu buvo ginamas? Nes jis daugiau ar mažiau buvo surištas su premjeru. Tuo metu Vyriausybė teikė nutarimą dėl „Vijūnėlės dvaro“. Jeigu premjeras būtų atleidęs ministrą, tikėtina, kad pastarasis nebūtų tylėjęs – būtų su savimi skandinęs ir premjerą. Jie buvo dviese sulipinti. Tokiu pačiu principu viskas vyksta ir dabar. Tik dabar rankų sukabinimas yra dar tvirtesnis. Keliuko klausimas sulipdė ir negali lengvai atskirti ministro (nuo premjero. – ELTA). Vieno ministro nereikia vertinti, reikia žiūrėti bendros Vyriausybės atsakomybės.
 
Ką rodo ne toks senas Ramūno Karbauskio pasisakymas, kad jie gailisi, jog neužstojo buvusio ministro (Broniaus. – ELTA) Markausko. Ką tai reiškia? Ministras tuomet nebuvo tiesiogiai sulipdytas, todėl ir valdantieji jo lengviau atsisakė. Jiems lengviau buvo priimti sprendimą dėl jo pasitraukimo, kad nebūtų balasto. Yra dar vienas svarbus klausimas – kur pagal valdančiuosius yra riba, rodanti, kad jau viskas, kad ministras turi trauktis. Jeigu ant stalo yra dedami pažeidimai, faktai, tačiau vis tiek ciniškai nenorima nieko matyti.
 
Su prezidentu dabar, matyt, vyksta kovos dėl institucinių galių. Bandoma siaurinti prezidento galias, ne įgaliojimus, bet galias. Tačiau su laiku gali ateiti ir prezidento įgaliojimų siaurinimo eilė. Įvairiose Seimo kadencijose ir anksčiau siekta siaurinti prezidento galimybes paveikti viešąjį politikos diskursą. Geras pavyzdys yra susijęs su Generaline prokuratūra, kuomet įvairūs Seimai bandydavo, apribojant prezidento galimybes, patys įgyti daugiau galių skiriant ar atleidžiant prokurorus (…). Galių siaurinimas vyksta panašiais principais: nesiskaitoma su prezidentu, bandoma jį žeminti. Pavyzdžiui, antradienį… Kaip vertinti tai, kai (aplinkos. – ELTA) ministras į susitikimą pas šalies vadovą vėlavo pusantros valandos. Sunkiai galime įsivaizduoti tokias situacijas prie D. Grybauskaitės.
 
Valdantieji reiškė nepasitenkinimą kritikuojantiems Lenkų rinkimų akcijos politikus. Valdantieji teigė, kad kaltinimai yra pučiami tyčia ir kad tai fake news. Premjeras užsiminė, kad dėl šios kritikos Valdemaro Tomaševskio vedama partija gali tiesiog būti stumiama į Rytų erdvę. Kaip regite šią situaciją?
 
Tai yra politinė gynyba. Kai nebelieka realių argumentų, lieka tik neigti esamą nekompetencijos faktą. Kaip teigė D. Grybauskaitė, J. Narkevičius apskritai neturėjo būti skiriamas. Skyrimo metu prezidentas gali įvertinti du dalykus: kompetenciją ir skaidrumą. Tokiu būdu ir prezidentė nėra paskyrusi poros ministrų dėl nekompetencijos (…). Bet jei (tarp valdančiųjų ir prezidento. – ELTA) pradeda skirtis ministro vertinimai, atsiranda ir politinė gynyba. Bandoma permetinėti fokusą ir ieškoma, kaip dėl to gali būti kalta opozicija.
 
Premjeras naujuosius metus pradėjo sveikinimu konservatoriams, pavadindamas juos antivalstybine partija. Kadencijai einant į pabaigą, manote, kad santykiai su premjeru nebebus konstruktyvūs?
 
Kuomet vyrauja muštynių darbotvarkė, nebereikia formalios koalicijos. Kam reikia turėti 71? Muštis gali ir turėdamas tik raumenų arba jėgos, agresijos ar drąsos. Užtenka 1 ar 3 žmonių „chebrytės“, kurie gali eiti ir daužyti visiems kur papuola. Galima išvadinti antivalstybininkais, galima nesiskaityti ir žeminti šalies vadovą. Taip, tai yra kiekvieno pasirinkimas, tačiau tuomet parodai ir savo politinės kultūros lygį, kai išeidamas į agresyvią kampaniją pasakai, kad aš nebeturiu jokių darbinių klausimų.
 
Grįžtant prie aktualijų, Prezidentūra teikia Žvalgybos įstatymo pataisas, kurios žvalgybai leistų iškviesti žmogų prevenciniam pokalbiui. Valdantieji tokią iniciatyvą remia ir teigia sunkiai įsivaizduojantys, kaip VSD apskritai galėjo be šių priemonių dirbti. Tuo metu opozicija bei kai kurie politologai tokias pataisas kritikuoja, o D. Grybauskaitė užsiminė, kad ir jos kandidatūroje buvo mėginimų teikti tokias įstatymo pataisas, bet, pasak jos, pataisos perteklinės bei prasilenkiančios su žmogaus teisėmis. Ar manote, kad tokių pataisų reikia?
 
VSD būstinė Vilniaus pakraštyje. Slaptai.lt nuotr.

Prezidentūrai, kaip turinčiai tautos pasitikėjimą, nereikėtų savęs pastatyti į paštininko poziciją. Jei kokios nors tarnybos, institucijos atneša jau paruoštus įstatymo projektus, reikia kritiškai įvertinti. Tuo labiau, jei savo vardu ruošiamasi teikti. Vertėtų į tuos klausimus kritiškiau žiūrėti. Be abejonės, dabar gali pasimatyti ir daugiau klausimų, kurie dėl vienokių ar kitokių priežasčių nebuvo sprendžiami anksčiau. Buvo, matyt, tam tikros priežastys, kodėl to nebuvo daroma. Tai dabar tie klausimai, tiesiog sulaukę palankaus laiko, sąlygų bei aplinkybių, gali vėl grįžti į darbotvarkę. Tai vienas tokių klausimų susijęs su Žvalgybos įstatymo pataisomis. Šį įstatymą reikia šiek tiek tobulinti. Visi sutariame, kad žvalgybos institucijos turi būti veiksnios ir turi turėti tam tikrus instrumentus. Bet vėlgi negalima sukurti aplinkybių, kad jos galėtų daryti tai, ką nori. Todėl turi būti sukurti mechanizmai, kurie apsaugotų ir neleistų susidaryti kažkokiai savivalei.
 
Žiūrint į reitingus, konservatoriai išlieka pirmoje vietoje. Jei TS–LKD laimės rinkimus, jūs, kaip konsultantas, ką siūlysite daryti Gabrieliui Landsbergiui? Kokiame poste jį matytumėte? Siūlytumėte daryti kaip R. Karbauskiui, ar vis dėlto eiti į Seimo pirmininkus ar premjerus?
 
Aš jokių formalių pareigų Tėvynės sąjungoje dar neturiu. Tai nenorėčiau leistis į spekuliacijas ir pradėti dalinti patarimus. Jeigu pasigiri laimikiu dar prieš jį nušovęs, dažniausiai didelės sėkmės nesulauki. Pirmiausia, dabar reikia susikoncentruoti į darbą su žmonėmis, į darbą su partijos struktūromis, ir tik po spalio 26 dienos turbūt jau galima kalbėtis apie tuos klausimus, kada bus žinoma rinkėjų valia po antrojo rinkimų turo.
 
Roko Masiulio klausimas buvo eskaluojamas pastarąjį mėnesį taip pat. R. Karbauskis teigia, kad būtent R. Masiulis susimokė prieš J. Narkevičių ir nori jam pakenkti. Ar visas šis konfliktas nepakeitė noro jį vis dar kviestis į konservatorių gretas?
 
Galime kalbėti tik apie tai, ką R. Masiulis yra viešai pasakęs, – dabar jis nebedalyvauja politikoje. Kiek ilgai tai tęsis, niekas negali atsakyti be paties R. Masiulio.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.01.17; 13:00

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda lankėsi Valstybės saugumo departamente (VSD).

Tai pirmasis Prezidento vizitas VSD, kurio metu tarnybos vadovams jis pateikė tolesnio žvalgybos vystymo prioritetus. VSD vadovas Darius Jauniškis Prezidentui pristatė institucijos informacijos rinkimo ir analizės galimybes bei departamento veiklą užkardant grėsmes ir rizikas nacionaliniam saugumui.

Informacijos šaltinis – Prezidento komunikacijos grupė
 
2019.09.17; 07:03

Laikinai pareigas einantis sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga sako, kad po trečiadienį įvykusio susitikimo su prezidentu Gitanu Nausėda jis jaučiasi ramus. Pasak ministro, pokalbio metu nebuvo kalbama apie jo likimą poste, tačiau, teigia A. Veryga, esant poreikiui, jis nesilaikytų įsikibęs kėdės.
 
„Po vakar susitikimo, kaip ir minėjo Prezidentūros atstovai, nebuvo kalbama apie mano poziciją, buvo kalbama apie sveikatos sistemą, apie iššūkius ir aš to tvirtumo nei daugiau, nei mažiau turiu“, – ketvirtadienį „Žinių radijui“ sakė A. Veryga.
 
Jo teigimu, darbas politikoje yra neprognozuojamas.
 
„Politiko dalia yra tokia, kad niekada tu nežinai, kaip gali susidėlioti aplinkybės ir kada gali tekti su pozicija atsisveikinti. Ir anksčiau taip galėjo atsitikti, ir dabar taip gali atsitikti, tai aš į tą žiūriu labai ramiai“, – pažymėjo A. Veryga.
 
Pokalbis buvo dalykiškas ir produktyvus bei paliko gerą įspūdį, sakė laikinasis sveikatos apsaugos ministras, pažymėjęs, kad stengėsi atsakyti į visus G. Nausėdos klausimus.
 
„Aš gavau labai tokių dalykiškų klausimų ir tikrai labai džiaugiuosi, kad daugiau negu valanda buvo skirta laiko, ir aš daugybę dalykų galėjau paaiškinti, pateikti skaičius, argumentus ir, kiek supratau, daugeliu atveju pavyko vis dėlto man paaiškinti prezidentui, kodėl vienokie ar kitokie sprendimai buvo priimti“, – pridūrė A. Veryga.
 
ELTA primena, kad trečiadienį Prezidentūroje įvyko G. Nausėdos susitikimas su A. Veryga. Vykstant Vyriausybės formavimui, viešojoje erdvėje buvo pasirodžiusi informacija, jog G. Nausėda turi abejonių dėl A. Verygos darbo.
 
Prezidento susitikimai su naujai siūlomais bei esamais ministrais, planuojama, bus tęsiami visą savaitę.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.08.01; 09:00