Remdami Vakarų Balkanų euroatlantinę integraciją, negalime pamiršti Rytų partnerystės šalių, pabrėžė prezidentas Gitanas Nausėda Europos Sąjungos (ES) ir Vakarų Balkanų valstybių viršūnių konferencijoje, organizuotoje nuotoliniu būdu.
 
„Kaip Vakarų Balkanų, taip ir Rytų partnerystės šalims būtina parama, siekiant politinių ir ekonominių bei sektorinių reformų. Turime siekti ES ir Rytų partnerystės šalių bendrystę stiprinančių iniciatyvų bendrosios rinkos, saugumo ir teisės viršenybės įgyvendinimo srityse“, – sakė Lietuvos vadovas.
 
Lietuva remia siekį toliau stiprinti ES santykius su Vakarų Balkanų valstybėmis bei intensyviau padėti šioms šalims politinės, ekonominės ir socialinės transformacijos kelyje. Tikimės, kad Vakarų Balkanų valstybės laikysis strateginio apsisprendimo puoselėti europietiškas vertybes ir principus, aktyviai ir operatyviai įgyvendins reformas.
 
„Tai ypač svarbu šiais sudėtingais laikais, kai trečiosios šalys siekia didinti įtaką Vakarų Balkanuose, pasinaudodamos pandemijos sukelta ekonomine ir socialine situacija. Turime bendradarbiauti ir drauge atsakyti į kylančias dezinformacijos, hibridines ir kibernetines grėsmes“, – teigė prezidentas.
 
Konferencijos metu Lietuvos vadovas pareiškė politinį ir ekonominį solidarumą su Vakarų Balkanų valstybėmis ir pabrėžė, kad viena pagrindinių tolesnės sėkmingos eurointegracijos sąlygų yra pilnas ir nuoseklus ES bendrosios užsienio ir saugumo politikos pozicijų laikymasis.
 
Konferencijoje aptarti ES ir Vakarų Balkanų santykių prioritetai ir perspektyvos, taip pat patvirtintos ES priemonės padėti Vakarų Balkanų šalims įgyvendinti reformas ir programos, skirtos kovai su koronaviruso krizės padariniais.
 
Konferencinis skambutis tarp šalių lyderių surengtas vietoj gegužės 7 dieną planuoto viršūnių susitikimo Zagrebe.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.05.07; 06:00

Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Dainius Gaižauskas. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Pastaruoju metu Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) darbą temdant ginčams, įsiplieskusiems tarp opozicijai ir valdančiajai daugumai priklausančių komiteto narių, prezidentas Gitanas Nausėda teigia pasigendantis sklandaus ir sutelkto vieno iš svarbiausių parlamento komitetų atstovų darbo.
 
„NSGK yra vienas kertinių Seimo komitetų, todėl prezidentas tikisi sklandaus ir sutelkto jo darbo. Ypač šiuo nelengvu Lietuvai laikotarpiu, kuomet rizikų šalies saugumui tikrai nėra sumažėję“, – G. Nausėdos nuomonę Eltai išsakė jo atstovas spaudai Antanas Bubnelis.
 
Jo teigimu, prezidentas laikosi pozicijos, kad diskusijos turi vykti šiame komitete, tačiau politikų sprendžiamos problemos negali kelti rizikos valstybės nacionaliniam saugumui.
 
„Prezidento vertinimu, nuomonių skirtumai yra natūralus ir sveikintinas dalykas, tačiau diskusijos šalies saugumui svarbiais klausimais turi vykti konstruktyviai, o politinius nesutarimus jautriais klausimais dera spręsti nekeliant rizikos šalies saugumui“, – Prezidentūros reakciją į pastarąsias savaites užsitęsusį chaosą NSGK išsakė A. Bubnelis.
 
Barniai NSGK netyla kelias savaites
 
Aistros NSGK įsiplieskė, kai komitetas nuotoliniu būdu pradėjo toliau svarstyti parlamentarės Irinos Rozovos ryšių su rusų diplomatais klausimą. Posėdžio metu ketinta išklausyti opozicijai priklausančius NSGK narius. Tačiau jie ne tik atsisakė liudyti, kol į klausimus komitete neatsakys premjeras, bet ir iškėlė klausimą, ar dabartinis NSGK pirmininkas „valstietis“ Dainius Gaižauskas tinkamas eiti toliau savo pareigas. Opozicija apeliavo į tai, kad NSGK pirmininkas, siekdamas pasidaryti testą dėl koronaviruso, galėjo meluoti.
 
Tačiau opozicijai išversti D. Gaižausko iš posto nepavyko, nors ir buvo surengtas neeilinis posėdis dėl nepasitikėjimo juo. Po surengto NSGK narių balsavimo dėl nepasitikėjimo paskelbimo D. Gaižauskui pastarasis liko šio komiteto pirmininku. Tiesa, balsams komitete pasiskirsčius po lygiai, sprendimą nulėmė paties NSGK vadovo, kuris nuo balsavimo nenusišalino, verdiktas.
Seimo narys Laurynas Kasčiūnas. Slaptai.lt nuotr.
 
Dėl to opozicijai priklausantys nariai kreipėsi į Seimo Etikos ir procedūrų komisiją. Pasak valdančiųjų oponentų, D. Gaižauskas neeiliniame komiteto posėdyje, kuriame buvo svarstomas nepasitikėjimo juo, kaip NSGK pirmininku, klausimas, turėjo nusišalinti. To nepadaręs, tikino jie, D. Gaižauskas naudojosi savo, kaip komiteto pirmininko, statusu asmeninei naudai gauti.
 
Skolingas opozicijai neliko ir NSGK pirmininkas. Pastarąją savaitę jis suabejojo, ar NSGK nariai konservatoriai Gabrielius Landsbergis ir Laurynas Kasčiūnas leidimus dirbti su įslaptinta informacija gavo teisėtai, ir net buvo užsiminęs, ar nevertėtų šių dviejų, NSGK priklausiančių politikų, pakeisti kitais opozicijos atstovais.
 
I. Rozovos tyrimas patyrė fiasko
 
Irina Rozova. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Galiausiai šių nesutarimų fone NSGK nepavyko patvirtinti jau daugiau nei metus užsitęsusio komiteto tyrimo išvadų dėl parlamentarės I. Rozovos veiklos ir ryšių su Rusijos diplomatais.
 
Komiteto opozicinių frakcijų nariai teigė, kad NSGK trečiadienį pateiktas tyrimo išvadų projektas buvo parengtas, neatsižvelgiant į opozicijos nuomonę ir iškreipiantis visą tyrimo esmę. Anot jų, valdančiųjų surašytas politinis išvadų projektas yra su klaidinga informacija ir nukreiptas prieš kai kuriuos opozicinių frakcijų komiteto narius.
 
Todėl opozicija ketvirtadienį paruošė ir pristatė alternatyvų tyrimo išvadų dėl I. Rozovos ryšių su rusų diplomatais galimai keliamos grėsmės projektą.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.04.30; 17:25

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad šiuo metu susidarė labai palankios sąlygos kalbėti apie valstybinį banką.
 
„Iki šio laiko iškėlėme idėją ir buvo sunku pasirinkti variantą, kokiu pagrindu tas valstybinis bankas galėtų  būti sukurtas – ar nuo nulio, ar turėtų būti įsigyta veikiančio banko akcijų, šiandien, matydamas visą ekonomikos skatinimo mechanizmą, verslo paramos fondų atsiradimą, suaktyvėjusią „Invegos“ veiklą, manau, kad sulig krize neturėtų visa tai baigtis, o tai turėtų būti geras pagrindas valstybinio banko formavimui“, – penktadienį žurnalistams sakė G. Nausėda.
 
„Ar pavadinsime jį banku, ar plėtros fondu, svarbiausia ne pavadinimas, o esmė – ar šis fondas, bankas prisidės prie Lietuvos ekonomikos konkurencingumo ir nuties reikalingus kelius į ateitį“, – pridūrė šalies vadovas.
 
Pasak prezidento, su premjeru apie tai artimiausiu metu bus apsikeista nuomonėmis.
 
„Įdirbis padarytas neprastas, ir tikiuosi, kad judėsime link kažkokio sutarimo ir tam tikro tikro sprendimo“, – sakė G. Nausėda.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.04.17; 15:41

Velykos. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Prezidentas Gitanas Nausėda, ketvirtadienį susitikęs su Vilniaus arkivyskupu metropolitu Gintaru Grušu, aptarė pasirengimą Šv. Velykoms karantino laikotarpiu, taip pat priemones, skirtas vargstančių bei pažeidžiamų asmenų padėčiai palengvinti.
 
Pasak šalies vadovo, jam įsiminė arkivyskupo G. Grušo išsakyta mintis, kad žmogus gali trejopai elgtis kančios atžvilgiu: ją atstumti, ignoruoti arba apsikabinti.
 
„Kiekvienas galime pasirinkti, kuriuo keliu einame. Mūsų dvasinis gyvenimas pastaruoju metu tapo kur kas intensyvesnis – beveik kasdien darome vertybinius pasirinkimus: imtis prasmingos savanorystės veiklos ar užsidaryti savo kiaute, teikti konstruktyvius pasiūlymus ar stovėti nuošalyje ir kaltinti, demonstruoti atsakingą požiūrį į karantino reikalavimus ar juos atsainiai ignoruoti. Svarbiausia, kad Lietuva nepalūžo pajutusi pandemijos protrūkio naštą. Atvirkščiai, žmonių santykiai ir vertybės išsigrynino, valdžios atsakomybė tapo labiau apčiuopiama ir kontroliuojama. Tai rodo, kad iš šio išmėginimų ruožo išeisime tvirtesni – tiesą sakant, jau dabar esame daug stipresni“, – sakė valstybės vadovas, kurį  cituoja Prezidento komunikacijos grupė.
 
Prezidentas padėkojo Bažnyčiai už atsakingą požiūrį į tikinčiųjų ir visos visuomenės sveikatą, paramą labiausiai jos stokojančiam žmogui.
„Labai vertinu Bažnyčios labdaringą veiklą, prie kurios galime prisidėti ir mes su Diana. Šis darbas visada buvo nukreiptas į labiausiai paramos stokojantį žmogų, laisvas nuo politinių aspiracijų ir deklaratyvumo“, – sakė G. Nausėda.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.04.09; 16:45

Juodkalnijos prezidentas Milas Djukanovičius. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Prezidentas Gitanas Nausėda, priėmęs Lietuvoje viešintį Juodkalnijos prezidentą Milo Djukanovičių, aptarė Juodkalnijos euroatlantinę integraciją, išreiškė Lietuvos paramą Juodkalnijos siekiams tapti Europos Sąjungos nare ir pasiūlė pagalbą dalijantis patirtimi dėl reformų įgyvendinimo.
 
Juodkalnijos vadovas, darbo vizito atvykęs į Baltijos šalis, pirmadienį aplankė Lietuvą, kovo 10-ąją viešės Estijoje, o kovo 11-ąją – Latvijoje.
 
„Nuėjome eurointegracijos kelią, žinome, kur reikia sutelkti didžiausią dėmesį, ir esame pasiruošę dalytis patirtimi, kad reformos Juodkalnijoje būtų kokybiškai įgyvendintos ir, svarbiausia, rezultatyvios. Iš savo patirčių žinome, koks svarbus sėkmingam eurointegracijos ir reformų įgyvendinimo procesui yra konstruktyvus ir konsoliduojantis, tęstinumą turintis politinis dialogas ir visos šalies susitelkimas dėl šio tikslo, – sakė Lietuvos vadovas.
 
G. Nausėda pasidžiaugė, kad Juodkalnija puoselėja vakarietiškas vertybes ir pagarbą vakarietiškai demokratijai bei palinkėjo Juodkalnijai ir toliau skleisti bei tvirtinti žmogaus teisėmis ir teisės viršenybe grįstas vertybes sudėtingoje geopolitinėje aplinkoje.
 
„Juodkalnijos prezidentas puikiai informuotas apie Baltijos šalių saugumo situaciją ir grėsmes, jas taip pat labai rimtai vertina, kelia mums aktualių grėsmių klausimus tarptautiniuose forumuose. Galime pasidžiaugti, kad saugumo srityje turime Lietuvą suprantantį draugą iš Vakarų Balkanų“, – prezidentą cituoja jo komunikacijos grupė.
 
Lietuvos vadovas išreiškė padėką Juodkalnijos prezidentui už griežtą poziciją dėl sankcijų Rusijai ir už aktyvų dalyvavimą saugumo bei gynybos projektuose. Apsikeista mintimis aktualiausiais NATO darbotvarkės klausimais, aptarti hibridinių grėsmių keliami iššūkiai regione, Rusijos agresija Ukrainos Rytuose, energetinio ir branduolinio saugumo temos.
 
Juodkalnijos prezidentas Lietuvoje lankosi pirmą kartą. 2021 m. bus minimos 15-osios Lietuvos ir Juodkalnijos diplomatinių santykių užmezgimo metinės.
 
Lietuva ir Juodkalnija aktyviai bendradarbiauja strateginės komunikacijos, kibernetinio saugumo srityse. Šių metų vasario mėnesį atidarytas Juodkalnijos garbės konsulatas Vilniuje.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.03.09; 15:30

Eltos korespondentė Paulina Levickytė ir buvęs V. Adamkaus ir D. Grybauskaitės patarėjas, dabar konservatorių konsultantas Mindaugas Lingė. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Buvęs prezidentės Dalios Grybauskaitės vyriausiasis patarėjas Mindaugas Lingė tvirtina, kad politinės kultūros nepaisymas ir keršto politika yra valdančiųjų „valstiečių“ kadencijos braižas.
 
Šiuo metu Tėvynės sąjungą–Lietuvos krikščionių demokratų partiją strateginės komunikacijos ir vidaus politikos klausimais konsultuojantis M. Lingė sako esąs įsitikinęs, kad valdantieji akivaizdžiai tyčiojasi ir iš prezidento Gitano Nausėdos. Pasak jo, nors „valstiečiai“ ir žarstėsi komplimentais naujai išrinktam šalies vadovui jo kadencijos pradžioje, iš tikrųjų siekia prezidentą padaryti savo asmeniniu notaru.
 
„Prezidentą norima paversti notaru, kad tai, ką pateikia valdančioji koalicija, būtų tvirtinama“, – interviu Eltai sako M. Lingė ir pabrėžia, kad to, kaip pastaruoju metu yra žeminamas šalies vadovas, D. Grybauskaitės prezidentavimo metu tiesiog neįsivaizduoja.
 
Rinkimų kartelės mažinimo klausimas buvo vienas esminių šios savaitės įvykių. Vis dėlto valdantiesiems pritrūko vieno balso. Kaip apskritai vertinate tokias iniciatyvas?
 
Šie valdantieji apskritai pasižymi tuo, kad jie naudojasi valstybe, Konstitucija, teisės aktais savo poreikių patenkinimui. Kartelės klausimas nėra pirmas. Prisiminkime, kuomet buvo bandoma net ir referendumo kartelę žeminti, kad jiems tai palankiai pasitarnautų. Prisiminkime situaciją dėl partijų finansavimo, kuomet viena politinė jėga nepraėjo pro galiojančius mechanizmus, taip pat buvo ieškoma, kaip sau pasigerinti sąlygas. Tiksliau, buvo norėta koalicijos partneriams „socialdarbiečiams“ užtikrinti finansavimą (…).
 
Be abejo, tai neetiška, neformuoja geros politinės kultūros. Tai yra neatsakinga, ir tokie sprendimai nedidina visuomenės pasitikėjimo. Kitas klausimas, kurį nuolat sprendžia valdantieji, tai perteklinė keršto darbotvarkė, muštynių darbotvarkė. Nusitaikoma į tikslinius objektus, valdžia naudojama persekiojant opoziciją. Kiek serialo serijų turėjo Pranckietis? Tikriausiai dabar net sunku suskaičiuoti, kiek kartų buvo bandomą jį atstatydinti. Taip pat Narkevičiaus klausimas tapo ištęstas. Tuomet buvo mulkinamas tiek prezidentas, tiek visuomenė. Tai jie žadėjo klausimą po savaitės, tai advento metu nebuvo galima spręsti…
 
Antradienį po balsavimo valdantieji teigė, kad daugelis koalicijos partnerių sulaukė skambučių iš Prezidentūros, konkrečiai iš Povilo Mačiulio. Kaip vertinate tokias Prezidentūros iniciatyvas? Ar jūs būdamas D. Grybauskaitės vyriausiuoju patarėju taip pat naudojote tokią praktiką?
 
Turbūt nieko kriminalinio nėra, kai institucijos bendrauja tarpusavyje ir kada yra ginami interesai. Jeigu mes inicijuodavome kažkokius įstatymo projektus, tai toks bendravimas buvo visiškai normalus. Klausimas, be abejonės, yra tai, koks pokalbio turinys. Mes nežinome ir niekas neatskleidė tų pokalbių turinio, kaip ten iš tiesų buvo. Ar ten buvo tiesiog prašoma, ar ten buvo reikalaujama, ar šantažuojama. Patys paskelbė iš tribūnų tokią informaciją, bet turinio neatskleidė. Žinia ta, kad patarėjai skambina Seimo nariams… Turbūt šiais laikais sunku įsivaizduoti, kad yra įmanoma kitaip dirbti. Klausimas tik, koks yra turinys.
 
Antradienį vainikavo valdančiųjų sprendimas palikti susisiekimo ministrą Jaroslavą Narkevičių poste. Kaip jūs vertinate šią situaciją? Ar manote, kad santykiai tarp valdančiųjų ir skelbtas konstruktyvus bendradarbiavimas baigėsi?
 
Taip (kalbėdami apie konstruktyvų bendradarbiavimą. – ELTA) valdantieji iš pradžių bandė užliūliuoti prezidentą. Bet dabar suprantame, kad buvo siūlomi nuodai taurėje. Matyt, tos pagyros, atitekusios šalies vadovui, nebuvo nuoširdžiausiais tikslais išsakytos. Bet grįžkime į 2016 metus, kai ši Vyriausybė buvo formuojama kokybiškai kitaip. Kuomet Dalia Grybauskaitė ir Saulius Skvernelis formavo XVII Vyriausybę, buvo bendras sutarimas, kad mes neišleisime į viešumą žmonių pavardžių, jeigu tarpusavyje nesuderinsime kandidatūros tinkamumo. Pagal Konstituciją Vyriausybės formavime dalyvauja du subjektai, tai yra premjeras, kuris teikia, ir prezidentas, kuris deda savo parašą ant dekreto ir tvirtina. Kas pas mus Lietuvoje atsitiko ir kokia tradicija yra dabar? Prezidentą norima paversti notaru, kad, ką pateikia valdančioji koalicija, tas turi būti tvirtinama. Taip išeina, kad ministras pirmininkas yra tik paštininkas, kuris nuneša į Prezidentūrą raštą, o prezidentas yra notaras, kuris deda antspaudą ir tvirtina, ką atnešė valdantieji.
Mindaugas Lingė. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
 
Konstitucinis santykis ir konstitucinė atsakomybė yra būtent tarp šitų dviejų grandžių – premjero ir prezidento. 2016 m. tikrai jautėme, kad ir valdančioji dauguma, bent jau S. Skvernelis, jautėsi turįs daugiau manevro laisvės ir tikrai daugiau galimybių keisti kandidatūras, kurios atrodydavo nepriimtinos.
 
Visuomenė matė pakankamai darnų, geranorišką bendradarbiavimą tarp institucijų, ir visos kandidatūros buvo tarsi derinamos. Buvo ieškoma geriausių sprendimų. Tas principas tenkino ir džiugino… Bet kas atsitiko? Matyt, kažkuriame etape jie nusimušė nuo tos tradicijos.
 
Tikriausiai tuomet, kada prasidėjo politinis procesas – rinkimai, kuomet vyko daug politinės košės. Pats S. Skvernelis yra pripažinęs, kad teisingumo ministrą Giedrių Danėlių jis teikė nesuderinęs su prezidente. Prezidentė pirmiausia sužinojo iš spaudos, kad bus toks kandidatas teikiamas. Jie patys buvo susikūrę ir pasitvirtinę taisykles, kad mes veikiame būtent taip, o paskui kažkokiame etape pradeda elgtis kitaip.
 
Taigi priežasčių, kodėl taip atsitiko, reikia jau ieškoti kažkur kitur. Užvirė kiti politiniai tikslai ir išskaičiavimai, kad jie nebenorėjo veikti taip, kaip buvo sutarę (…).
 
Konstituciškai prezidentas ministro atleisti negali. Ar siūlytumėte šalies vadovui reikalauti tiesiogiai premjero atsakomybės bei reikšti jam nepasitikėjimą? Koks apskritai šioje vietoje galėtų būti prezidento vaidmuo? Prisimenat, kad ir prezidentė D. Grybauskaitė nepasitenkinimą reiškė taip pat keliems ministrams, bet šie liko postuose.
 
Kiekviena situacija yra individuali (…). Su Kęstučio Trečioko klausimu buvo panaši situacija. Kodėl jis tuo metu buvo ginamas? Nes jis daugiau ar mažiau buvo surištas su premjeru. Tuo metu Vyriausybė teikė nutarimą dėl „Vijūnėlės dvaro“. Jeigu premjeras būtų atleidęs ministrą, tikėtina, kad pastarasis nebūtų tylėjęs – būtų su savimi skandinęs ir premjerą. Jie buvo dviese sulipinti. Tokiu pačiu principu viskas vyksta ir dabar. Tik dabar rankų sukabinimas yra dar tvirtesnis. Keliuko klausimas sulipdė ir negali lengvai atskirti ministro (nuo premjero. – ELTA). Vieno ministro nereikia vertinti, reikia žiūrėti bendros Vyriausybės atsakomybės.
 
Ką rodo ne toks senas Ramūno Karbauskio pasisakymas, kad jie gailisi, jog neužstojo buvusio ministro (Broniaus. – ELTA) Markausko. Ką tai reiškia? Ministras tuomet nebuvo tiesiogiai sulipdytas, todėl ir valdantieji jo lengviau atsisakė. Jiems lengviau buvo priimti sprendimą dėl jo pasitraukimo, kad nebūtų balasto. Yra dar vienas svarbus klausimas – kur pagal valdančiuosius yra riba, rodanti, kad jau viskas, kad ministras turi trauktis. Jeigu ant stalo yra dedami pažeidimai, faktai, tačiau vis tiek ciniškai nenorima nieko matyti.
 
Su prezidentu dabar, matyt, vyksta kovos dėl institucinių galių. Bandoma siaurinti prezidento galias, ne įgaliojimus, bet galias. Tačiau su laiku gali ateiti ir prezidento įgaliojimų siaurinimo eilė. Įvairiose Seimo kadencijose ir anksčiau siekta siaurinti prezidento galimybes paveikti viešąjį politikos diskursą. Geras pavyzdys yra susijęs su Generaline prokuratūra, kuomet įvairūs Seimai bandydavo, apribojant prezidento galimybes, patys įgyti daugiau galių skiriant ar atleidžiant prokurorus (…). Galių siaurinimas vyksta panašiais principais: nesiskaitoma su prezidentu, bandoma jį žeminti. Pavyzdžiui, antradienį… Kaip vertinti tai, kai (aplinkos. – ELTA) ministras į susitikimą pas šalies vadovą vėlavo pusantros valandos. Sunkiai galime įsivaizduoti tokias situacijas prie D. Grybauskaitės.
 
Valdantieji reiškė nepasitenkinimą kritikuojantiems Lenkų rinkimų akcijos politikus. Valdantieji teigė, kad kaltinimai yra pučiami tyčia ir kad tai fake news. Premjeras užsiminė, kad dėl šios kritikos Valdemaro Tomaševskio vedama partija gali tiesiog būti stumiama į Rytų erdvę. Kaip regite šią situaciją?
 
Tai yra politinė gynyba. Kai nebelieka realių argumentų, lieka tik neigti esamą nekompetencijos faktą. Kaip teigė D. Grybauskaitė, J. Narkevičius apskritai neturėjo būti skiriamas. Skyrimo metu prezidentas gali įvertinti du dalykus: kompetenciją ir skaidrumą. Tokiu būdu ir prezidentė nėra paskyrusi poros ministrų dėl nekompetencijos (…). Bet jei (tarp valdančiųjų ir prezidento. – ELTA) pradeda skirtis ministro vertinimai, atsiranda ir politinė gynyba. Bandoma permetinėti fokusą ir ieškoma, kaip dėl to gali būti kalta opozicija.
 
Premjeras naujuosius metus pradėjo sveikinimu konservatoriams, pavadindamas juos antivalstybine partija. Kadencijai einant į pabaigą, manote, kad santykiai su premjeru nebebus konstruktyvūs?
 
Kuomet vyrauja muštynių darbotvarkė, nebereikia formalios koalicijos. Kam reikia turėti 71? Muštis gali ir turėdamas tik raumenų arba jėgos, agresijos ar drąsos. Užtenka 1 ar 3 žmonių „chebrytės“, kurie gali eiti ir daužyti visiems kur papuola. Galima išvadinti antivalstybininkais, galima nesiskaityti ir žeminti šalies vadovą. Taip, tai yra kiekvieno pasirinkimas, tačiau tuomet parodai ir savo politinės kultūros lygį, kai išeidamas į agresyvią kampaniją pasakai, kad aš nebeturiu jokių darbinių klausimų.
 
Grįžtant prie aktualijų, Prezidentūra teikia Žvalgybos įstatymo pataisas, kurios žvalgybai leistų iškviesti žmogų prevenciniam pokalbiui. Valdantieji tokią iniciatyvą remia ir teigia sunkiai įsivaizduojantys, kaip VSD apskritai galėjo be šių priemonių dirbti. Tuo metu opozicija bei kai kurie politologai tokias pataisas kritikuoja, o D. Grybauskaitė užsiminė, kad ir jos kandidatūroje buvo mėginimų teikti tokias įstatymo pataisas, bet, pasak jos, pataisos perteklinės bei prasilenkiančios su žmogaus teisėmis. Ar manote, kad tokių pataisų reikia?
 
VSD būstinė Vilniaus pakraštyje. Slaptai.lt nuotr.

Prezidentūrai, kaip turinčiai tautos pasitikėjimą, nereikėtų savęs pastatyti į paštininko poziciją. Jei kokios nors tarnybos, institucijos atneša jau paruoštus įstatymo projektus, reikia kritiškai įvertinti. Tuo labiau, jei savo vardu ruošiamasi teikti. Vertėtų į tuos klausimus kritiškiau žiūrėti. Be abejonės, dabar gali pasimatyti ir daugiau klausimų, kurie dėl vienokių ar kitokių priežasčių nebuvo sprendžiami anksčiau. Buvo, matyt, tam tikros priežastys, kodėl to nebuvo daroma. Tai dabar tie klausimai, tiesiog sulaukę palankaus laiko, sąlygų bei aplinkybių, gali vėl grįžti į darbotvarkę. Tai vienas tokių klausimų susijęs su Žvalgybos įstatymo pataisomis. Šį įstatymą reikia šiek tiek tobulinti. Visi sutariame, kad žvalgybos institucijos turi būti veiksnios ir turi turėti tam tikrus instrumentus. Bet vėlgi negalima sukurti aplinkybių, kad jos galėtų daryti tai, ką nori. Todėl turi būti sukurti mechanizmai, kurie apsaugotų ir neleistų susidaryti kažkokiai savivalei.
 
Žiūrint į reitingus, konservatoriai išlieka pirmoje vietoje. Jei TS–LKD laimės rinkimus, jūs, kaip konsultantas, ką siūlysite daryti Gabrieliui Landsbergiui? Kokiame poste jį matytumėte? Siūlytumėte daryti kaip R. Karbauskiui, ar vis dėlto eiti į Seimo pirmininkus ar premjerus?
 
Aš jokių formalių pareigų Tėvynės sąjungoje dar neturiu. Tai nenorėčiau leistis į spekuliacijas ir pradėti dalinti patarimus. Jeigu pasigiri laimikiu dar prieš jį nušovęs, dažniausiai didelės sėkmės nesulauki. Pirmiausia, dabar reikia susikoncentruoti į darbą su žmonėmis, į darbą su partijos struktūromis, ir tik po spalio 26 dienos turbūt jau galima kalbėtis apie tuos klausimus, kada bus žinoma rinkėjų valia po antrojo rinkimų turo.
 
Roko Masiulio klausimas buvo eskaluojamas pastarąjį mėnesį taip pat. R. Karbauskis teigia, kad būtent R. Masiulis susimokė prieš J. Narkevičių ir nori jam pakenkti. Ar visas šis konfliktas nepakeitė noro jį vis dar kviestis į konservatorių gretas?
 
Galime kalbėti tik apie tai, ką R. Masiulis yra viešai pasakęs, – dabar jis nebedalyvauja politikoje. Kiek ilgai tai tęsis, niekas negali atsakyti be paties R. Masiulio.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.01.17; 13:00

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda lankėsi Valstybės saugumo departamente (VSD).

Tai pirmasis Prezidento vizitas VSD, kurio metu tarnybos vadovams jis pateikė tolesnio žvalgybos vystymo prioritetus. VSD vadovas Darius Jauniškis Prezidentui pristatė institucijos informacijos rinkimo ir analizės galimybes bei departamento veiklą užkardant grėsmes ir rizikas nacionaliniam saugumui.

Informacijos šaltinis – Prezidento komunikacijos grupė
 
2019.09.17; 07:03

Laikinai pareigas einantis sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga sako, kad po trečiadienį įvykusio susitikimo su prezidentu Gitanu Nausėda jis jaučiasi ramus. Pasak ministro, pokalbio metu nebuvo kalbama apie jo likimą poste, tačiau, teigia A. Veryga, esant poreikiui, jis nesilaikytų įsikibęs kėdės.
 
„Po vakar susitikimo, kaip ir minėjo Prezidentūros atstovai, nebuvo kalbama apie mano poziciją, buvo kalbama apie sveikatos sistemą, apie iššūkius ir aš to tvirtumo nei daugiau, nei mažiau turiu“, – ketvirtadienį „Žinių radijui“ sakė A. Veryga.
 
Jo teigimu, darbas politikoje yra neprognozuojamas.
 
„Politiko dalia yra tokia, kad niekada tu nežinai, kaip gali susidėlioti aplinkybės ir kada gali tekti su pozicija atsisveikinti. Ir anksčiau taip galėjo atsitikti, ir dabar taip gali atsitikti, tai aš į tą žiūriu labai ramiai“, – pažymėjo A. Veryga.
 
Pokalbis buvo dalykiškas ir produktyvus bei paliko gerą įspūdį, sakė laikinasis sveikatos apsaugos ministras, pažymėjęs, kad stengėsi atsakyti į visus G. Nausėdos klausimus.
 
„Aš gavau labai tokių dalykiškų klausimų ir tikrai labai džiaugiuosi, kad daugiau negu valanda buvo skirta laiko, ir aš daugybę dalykų galėjau paaiškinti, pateikti skaičius, argumentus ir, kiek supratau, daugeliu atveju pavyko vis dėlto man paaiškinti prezidentui, kodėl vienokie ar kitokie sprendimai buvo priimti“, – pridūrė A. Veryga.
 
ELTA primena, kad trečiadienį Prezidentūroje įvyko G. Nausėdos susitikimas su A. Veryga. Vykstant Vyriausybės formavimui, viešojoje erdvėje buvo pasirodžiusi informacija, jog G. Nausėda turi abejonių dėl A. Verygos darbo.
 
Prezidento susitikimai su naujai siūlomais bei esamais ministrais, planuojama, bus tęsiami visą savaitę.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.08.01; 09:00

Prezidentas Gitanas Nausėda penktadienį pasirašė dekretą, kuriuo kreipiasi į Teisėjų tarybą, prašydamas patarti dėl Lietuvos apeliacino teismo teisėjo Konstantino Gurino atleidimo.
 
„Prašau Teisėjų tarybą patarti dėl teikimo Lietuvos Respublikos Seimui pritarti Konstantino Gurino atleidimui iš Lietuvos apeliacinio teismo teisėjo pareigų, savo poelgiu pažeminus teisėjo vardą”, – rašoma G. Nausėdos pasirašytame dekrete.
 
ELTA primena, kad K. Gurinas yra įtariamasis teisėjų korupcijos byloje.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.07.27; 06:00
 
 

Gitanas Nausėda su žmona Diana ateina į S. Daukanto aikštę. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Liepos 12 dieną prisieksiantis ir oficialiai šalies vadovo pareigas eiti pradėsiantis išrinktasis prezidentas Gitanas Nausėda sakosi beveik užbaigęs savo komandos formavimą.
 
Gegužės pabaigoje išrinktas naujasis Lietuvos vadovas tvirtina, kad daugiau nei per mėnesį spėjo įdėmiau susipažinti su politine Lietuvos realybe ir jau šiandien turi planų pirmosioms prezidentinėms iniciatyvoms. Tarp tokių – nacionaliniai susitarimai sprendžiant švietimo, sveikatos ir socialinius klausimus, pokyčiai teisingumo srityje.
 
Netrukus valstybės vairą į savo rankas perimsiantis G. Nausėda tikina, kad bus aktyvus prezidentas ir sieks ne tik nuosekliai dalyvauti formuojant valstybės biudžetą, tačiau rodys pastangas ieškant ir sutarimo tarp parlamento politinių jėgų. Išrinktojo prezidento teigimu, pagrindinių politinių partijų lyderius jis dar iki Seimo rinkimų 2020 m. sieks susodinti prie bendro stalo.
 
Tuo tarpu valdančiosios koalicijos formavimo peripetijas G. Nausėda vertina dviprasmiškai. Viena vertus, teigia G. Nausėda, „politinis karnavalas“ yra per švelni sąvoka, norit apibūdinanti kai kuriuos koalicijos lipdymo procesus. Pasak jo, nemažai veiksmų derantis dėl valdančiosios daugumos yra daroma iš bėdos, todėl, pabrėžia G. Nausėda, pats nėra tikras, ar valdžios siekiančių politikų rodomas pastangas vainikuos sėkmė.
 
Kita vertus, akcentuoja G. Nausėda, džiugesį kelia tai, kad derybose nemažai kalbama apie gerovės valstybę. Išrinktasis šalies vadovas palankiai vertina vaiko pinigų didinimo idėją, o tai, ar biudžetas yra pasirengęs valdančiųjų pažadams, apibendrina metaforiškai – „kai kurie balionai bus priversti nusileisti dar kaip reikiant nepakilę“, – sako G. Nausėda.
 
Interviu naujienų agentūrai ELTA išrinktasis prezidentas taip pat įvertino ir vadinamąjį konservatorių juodąjį sąrašą, į kurį partijos vadovybė įtraukė partiečius, šalies vadovo rinkimuose palaikiusius ne Ingridą Šimonytę, bet jį. G. Nausėda vadovybės kritikos sulaukusiems konservatorių nariams dėkoja, teigdamas, kad jaučia pagarbą už parodytą drąsą ir pilietiškumą.
 
Gitanas Nausėda. Rinkiminis plakatas. Slaptai.lt nuotr.
Galiausiai pats kritikos dėl asmeninio gydytojo pasirinkimo sulaukęs išrinktasis prezidentas sako savo pozicijos nekeisiąs. G. Nausėdos teigimu, nėra informacijos, kad Lietuvos sveikatos mokslų universiteto rektorius Remigijus Žaliūnas būtų susikompromitavęs, todėl reikėtų keisti ne jį, bet įsivyravusią praktiką gyventi „kuždesių valstybėje“.
 
Prezidente, pradėkime nuo, matyt, pastaruoju metu dažniausiai jums adresuojamo klausimo  apie komandos formavimą. Nors ir sakėte, kad pavardes pateiksite tik po liepos 12-osios, ar jau galite pasakyti, kad turite visą prezidentinę komandą?
 
Ne, kad visą – dar negaliu taip sakyti, bet iš esmės komanda yra. Pagrindiniai skyriai turi savo vadovus… Liko (nesutartas. – ELTA) vienas kitas. Esame keliantys aukštus reikalavimus ir norime dar truputį pasižvalgyti nestumdami savęs į kampą, bet šiaip komanda yra suformuota, žmonės yra labai kvalifikuoti ir, tikiuosi, kad mes nuo pirmųjų dienų su šia komanda galėsime efektyviai dirbti.
 
Sunku buvo surasti kompetentingų žmonių?
 
Žinote, sunkus yra pats pirminis etapas, kai keli vienokius ir kitokius reikalavimus – tuomet imtis iš karto susiaurėja. Bet tuos, kuriuos užkalbinome, su labai retomis išimtimis, praktiškai su visais pavyko užmegzti gerą kontaktą ir iš esmės teigiamus atsakymus gauti (…).
 
Tai tik vienas Linas Kojala atsisakė?
 
Iš esmės taip, tik Lino Kojalos atsisakymo motyvas buvo ne atsisakymas, o noras dirbti kartu ir padėti. Tiesiog perėjimas (į Prezidentūrą. – ELTA) visu etatu ne visiškai atitinka jo dabartinius karjeros iššūkius – norą stiprinti Rytų Europos studijų centrą, ką jam, beje, pavyksta padaryti. Šis motyvas labai suprantamas ir, tiesą sakant, primena mano paties atsisakymo motyvą, kai nesutikau tapti etatiniu ir pagrindiniu patarėju Valdo Adamkaus 2004 metų komandoje. Tačiau likome puikūs draugai ir visada dirbome kartu.
 
Ar kadenciją baigianti prezidentė ir jos komanda per visą jūsų, kaip prezidento elekto, laikotarpį padėjo burti komandą, braižyti planus, galbūt net buvote susitikę po to, kai oficialiai matėtės iškart po išrinkimo?
 
Mes bendravome su prezidente, nors tiesioginio susitikimo nebuvo, tačiau komunikavome su ja. Mes jos neprašėme tiesiogiai padėti formuoti komandą, tačiau tikrai galiu pasakyti pačius geriausius žodžius. Labai konstruktyvus darbas, tikrai aiškiai matyti, kad prezidentė pavedė savo komandai visokeriopai padėti mano komandai, kad mes čia jaustumėmės komfortiškai, kad galėtume efektyviai dirbti visomis prasmėmis – tiek technine, tiek kita prasme. Taip kad jos komanda mums labai padėjo.
 
O iš pačios prezidentės buvo kokių ar įspėjimų, ar patarimų, pavyzdžiui, ko su tam tikrų valstybių vadovais daryti nereikia ar priešingai – reikia elgtis būtent taip?
 
Užsienio politikos srityje jokių gairių nebuvo, o ir veikiausiai nebūčiau labai palankiai tokias gaires priėmęs. Manau, kad prezidentė puikiai tai suprato. Jos pagrindinis tikslas buvo tiesiog atkreipti dėmesį į tuos darbus, kuriuos reikės dirbti pačiu artimiausiu metu. Artėja daugybė paskyrimų, kadencijų pabaigų… tam reikia jau iš anksto pasiruošti, net ir nepradėjus eiti savo pareigų. Į visa tai mes atkreipėme dėmesį, visais tais klausimais mes pasirengėme ir, manau, kad prezidentės pagalba pradėti efektyviai dirbti yra vertinga bei neįkainojama.
 
Jus tik išrinkus prezidentu įvyko transformacija visuomenės pasitikėjimo kontekste. Kone trigubai išaugo visuomenės pasitikėjimas jumis. Ar tai sukėlė jums emocijų?
 
Pasakysiu atvirai, tai neužklupo kažkaip netikėtai. Pirmiausia, kas tikrai sukėlė daug emocijų, buvo rinkimų naktį tikrai įtikinama persvara pasiekta pergalė. Jos niekas negalės kvestionuoti. Tiesą sakant, šis pasitikėjimo reitingas yra labai panašus į mūsų rinkimų rezultatą. Tie procentai labai smarkiai nesiskiria. Su kuo aš tai sieju… Pirmiausia su pačiu išrinkimo faktu, nes daryti sprendimų aš dar neturėjau jokios galimybės, bet, manau, kad tam tikri sprendimai, tam tikri pasisakymai, tiek prieš pat rinkimus, tiek iš karto po rinkimų, pavyzdžiui, akcentuojant didesnį pasitikėjimą, Prezidentūros atvėrimą visuomenei, tiesiog kitokios politikos kultūros poreikį… tai galėjo atkreipti žmonių dėmesį ir, manau, atkreipti palankiąja to žodžio prasme.
 
Mes ketiname tai tęsti ne tik diskusijų ir kalbų lygiu, bet ir praktiniais veiksmais ir, matyt, inauguracija bus pirmas įvykis, kuris parodys didesnį (Prezidentūros. – ELTA) atvirumą visuomenei (…).
 
Aiškindamas išaugusio pasitikėjimo priežastis jūs kalbate tarsi akademikas, tačiau jūs iki tol neturėjote politinių pareigų ir tokio didelio pasitikėjimo nebuvote sulaukęs. Jūs organiškai priėmėte tai?
 
Negalėjau skųstis pasitikėjimo stoka net ir tuomet, kai nebuvau politikoje, nes, jeigu gerai prisimenu, buvau turbūt tarp tų asmenybių, kuriomis visuomenė labiausiai pasitiki. Tai mane labai įpareigodavo, kaip ekonomistą, nesugadinti savo reputacijos, bet dabar amplua keičiasi ir turbūt iš manęs visuomenė laukia nebe įžvalgų, kaip ekonomisto, bet veiksmų, kaip politiko, ir aš esu nusiteikęs šį pasitikėjimą pateisinti.
 
O jei jau kalbame apie jūsų politinius veiksmus – einant prezidento elekto pareigas radote kažką naujo, ko iki tol nejautėte politikoje, kažką tokio, kas galbūt anksčiau buvo nepažįstama?
 
Nebuvau nuo tos politikos nutolęs šviesmečiais. Aš buvau netoliese. Tiesa, nors pats aktyviai ir nedalyvaudamas, aš negalėjau nesidomėti poliniais procesais Lietuvoje, aš negalėjau neturėti kontaktų su tais žmonėmis, kurie vykdė praktinę politiką Lietuvoje. Tikrai negaliu pasakyti, kad mano supratimas apie Lietuvos politiką apsivertė aukštyn kojomis. Sakykime taip, gal atsirado daugiau detalių, atsirado daugiau pažinimo. Mano susitikimų (su politikais ir pareigūnais. – ELTA) tikslas pirmiausia buvo labai gerai ištyrinėti ir įvertinti dabartinę susiklosčiusią politinę situaciją, tą pirminis susitikimų raundas padėjo padaryti (…).
 
O kur dar, be prezidentinės komandos formavimo, daugiausiai krypo jūsų dėmesys po išrinkimo fakto? Tyrinėjote kitus Lietuvos politinės realybės kontekstus?
 
Mes laiko daug neturėjome, tačiau nagrinėjome galimybes įgyvendini realų nacionalinį  susitarimą. Galbūt ne tiek su tais tiesiogiai veikiančiais politiniais asmenimis, kiek su žmonėmis, kurie tikrai išmano sveikatos apsaugos sistemą, švietimo sistemą, socialinę sritį. Pirmieji signalai, kuriuos aš gavau, kad tam dirva yra, ir tai, ką mes tvirtinome prieš rinkimus – nėra laužta iš piršto. Todėl tokių nacionalinių susitarimų mes galėtume siekti. Pirmiausia švietimo ir socialinėje srityse. (…)
 
Radote kabliukų, sukėlusių minčių inicijuoti pirmuosius įstatymo projektus?
 
Gavau patvirtinimą, kad kai kurios idėjos yra visiškai gyvybingos, tarp jų ir teismų sistemoje. Pavyzdžiui, Teisingumo tarybos kūrimas, kuris galėtų plačiau įtraukti visuomenę į mūsų teismų sistemos klausimų ratą. Šiai idėjai buvo pritarta. Kalbu ne apie Teisėjų tarybą, kuri yra apibrėžta Konstitucijoje ir yra skirta konkretiems teisėjų skyrimo, perkėlimo ir kitiems karjeros klausimams, bet būtent Teisingumo tarybą, kuri galėtų plačiau, tarsi iš paukščio skrydžio, žiūrėti į mūsų teismų sistemos problemas. Tam gavau patvirtinimą.
Gitanas Nausėda. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
 
Taip pat gavau patvirtinimą, kad mediacijos instrumentą reikia taikyti kur kas plačiau ir kur kas drąsiau negu tai darome dabar – tai padeda atpalaiduoti teismus nuo nereikalingo krūvio, sutaupyti žmonėms, įsitraukusiems į tam tikrus civilinius ginčus, daug lėšų. Neatmetu ir tos galimybės, kad tarėjų instituto platesnis taikymas, galbūt iš pradžių selektyviai, yra prasmingas ir apie tai galima kalbėti.
 
Ekonominiais klausimais, manau, mes tikrai būsime aktyvūs nuo pačių pirmųjų biudžeto svarstymo savaičių. Iki to laiko, tikiuosi, turėsime visiškai sukomplektuotą ekonomistų komandą. Jai aš tikrai duosiu priesaką, kad mūsų įsitraukimas į galutinę biudžeto svarstymo stadiją nebūtų nukeltas, o kaip tik, kol dar galima turėti įtakos ir biudžeto formavimui ir svarbiausia Vyriausybės darbų planams, kad tai būtų padaryta ir, kad tai atspindėtų mūsų rinkiminės programos nuostatas. (…) Manau, kad prezidentas turi daug galių, tarp jų ir remdamasis tais pasitikėjimo reitingais, veikti Vyriausybės darbą.
 
Šoktelkime į europinį lygmenį. Antradienį po ilgų diskusijų susitarta dėl pagrindinių Europos Sąjungos pareigybių. Pasiūlymus eiti pareigas gavo Vokietijos, Belgijos, Prancūzijos bei Ispanijos politikai. Tačiau tarp jų nėra nė vieno Vidurio ir Rytų Europos arba vadinamųjų naujų ES valstybių pareigūnų ir politikų. Kaip vertinate visą šį pareigūnų paketą? Jis atitinka Lietuvos nacionalinius interesus, yra dėl ko džiaugtis?
 
Kol kas vertinant, kiek tai Vidurio ir Rytų Europai naudinga ar nenaudinga, nereikėtų daryti skubotų išvadų. Šiuo atveju aš siūlyčiau atsiriboti nuo požiūrio, kad kažkuriam regionui tai yra naudinga. Manau, kad pirmiausia tai yra naudinga pačiai Europos Sąjungai, nes ji turi sukomplektuotą vadovų komandą, kuri atsakomybę už ES reikalus prisiima gana ilgam laikui. Labai svarbu, kad nebebus neapibrėžtumo, kuris tvyrojo kelias savaites ir trukdė kitiems darbams, tarp jų ir būsimų ES komisarų paskyrimui. Tad šiandien toks neapibrėžtumas jau yra išnykęs ir, manau, kad tai mums yra starto šūvis labai greitai apsispręsti, kokį eurokomisarą mes norėtume turėti ir ką jis galėtų nuveikti ES labui. Tikiuosi, kad netrukus šis svarstymo procesas pajudės iš mirties taško. Manau, kad tikrai palankus faktas yra tai, kad Europos Komisijos vadove tapo Vokietijos atstovė.
 
Manau, kad Vokietija yra tarp tų šalių, kurias aš norėčiau aplankyti, kaip prezidentas, vienas iš pirmųjų. Pagaliau ir mano emocinės sąsajos su šia valstybe yra gana aiškios, nes dvejus metus gyvenau Vokietijoje, studijavau, savo laiku stažavau Bundestage, kalbu vokiškai. Manau, kad tas faktas, jog ponia Ursula von der Leyen lankėsi Lietuvoje ir yra gavusi Lietuvos valstybės apdovanojimą, kad ji nuosekliai stiprino Vokietijos kariuomenę ir pasisako už pakankamai aiškų gynybinės politikos formavimą – yra palanku, ypač atsižvelgiant į geopolitinę situaciją ir galimas rizikas Lietuvai.
 
Užsiminėte apie vizitą į Vokietiją. Galima tikėtis, kad po vizito Lenkijoje antras, trečias vizitas bus į Vokietiją?
 
Dabar negalėčiau įvardinti… vyksta tam tikros konsultacijos ir šiuo metu nenorėčiau kalbėti apie konkrečias datas. Tačiau toks noras tikrai yra ir svarbiausia yra noras, kad tas vizitas būtų ne butaforinis, ne simbolinis, bet, kad jis tikrai būtų prasmingas.
 
Jei Europos Sąjungoje, kaip sakote, atsirado ramumas sutarus dėl postų, nacionaliniu lygmeniu tuo mes dar negalime pasidžiaugti. Derybos nukeltos į šios savaitės pabaigą. Stebite procesą. Neatrodo jums, kad pačios derybos dėl valdančiosios daugumos formavimo šiek tiek atitrūko nuo pagrindinio tikslo?
 
O koks būtų pagrindinis tikslas?
 
Pagrindinis tikslas – suformuoti valdžią, kuri priimtų visuomenei svarbiausius, esminius, sprendimus kokybiškai.
 
Aš turbūt būtent taip ir suformuluočiau, kad tai būtų darbinga valdžia, darbinga Vyriausybė, kuri nesistengtų kokiu nors būdu išlaviruoti arba egzistuoti, arba vegetuoti iki Seimo rinkimų. Kad tai būtų Vyriausybė, kuri geba priimti sprendimus ir vykdyti savo programą. Šis kriterijus ir turėtų būti pagrindinis (…). Jeigu jai tokiai pavyks užgimti, tai, be jokios abejonės, aš, kaip prezidentas, tiesiogiai prisidėsiu prie jos formavimo, taip pat ir asmenybių prasme. Kiekvienas ministras turės praeiti prezidento filtrą. Nebūtinai tai reiškia, kad ministrai turės būti keičiami tik dėl to, kad atėjo naujas prezidentas, norintis kitokių ministrų. Be jokios abejonės, reikia paisyti tam tikrų realijų. Bet jeigu matysiu, kad ministras, mano akimis, yra silpnas, nekompetentingas, yra paskirtas vien tik partiniais sumetimais – bus problemų.
 
Jūs kalbate apie finalą ir vertinate galutinį faktą. Bet jei žiūrėtume į patį procesą, kuriame daug aistrų, diskusijų dėl Seimo pirmininko posto, galima netgi matyti savotišką siekį iš monopolininko perspektyvos kalbėti apie tam tikras problemas – konkrečiai, vaiko pinigus – taip pat pasisiūlymai gelbėti vieną sugriuvusią frakciją perstojant į svetimą frakciją – turiu galvoje ponią Agnę Širinskienę. Ar nėra visa tai politinis karnavalas ar tiesiog viešųjų ryšių akcija, kurioje politikai siekia labiau pasirodyti, pakonkuruoti?
 
Aš visgi matyčiau, kad situacija yra gerokai dramatiškesnė negu vien tik politinis karnavalas. Mano nuomone, tai yra situacija, kurioje daugybė veiksmų daroma iš bėdos. Tiesą sakant, žūtbūt siekiama sulipdyti tą koaliciją, nes kitaip valdančioji dauguma nesusiformuoja. Žinoma, tokiomis sąlygomis gimsta keistos idėjos ir sprendimai, kurie įprastiniame politiniame gyvenime neturėtų būti – kaip antai legionierių skolinimas kitai frakcijai.
 
Be jokios abejonės, tai kelia labai didelių abejonių dėl tokios frakcijos („tvarkiečių“. – ELTA) tvarumo, jei toks veiksmas (įstotų kitos frakcijos narys. – ELTA) būtų atliktas. Pagaliau dėl tokios frakcijos tęstinumo – ateina žmogus, kuris niekuo tai frakcijai neįsipareigojęs… jau prie pirmo posūkio šis žmogus gali atsisveikinti ir atsiskirti – ką tada darysime? Žiūrėsime naują dėlionę? Tiesą sakant, tai labai optimistiškai neįkvepia.
 
Kita vertus, šiame derybų procese yra nemažai kalbama apie gerovės valstybę. Ir apskritai gerovės valstybės naratyvas tampa stipresnis – tai mus džiugina. Ir čia aš kalbu ne tik apie vaiko pinigus, bet ir apie socialinę atskirtį, apie mokesčių sistemos progresyvumą. Taip, galbūt ne su visomis idėjomis aš sutinku, bet aš pirmiausia džiaugiuosi tuo, kad pati dienotvarkė yra labai socialiai orientuota. Tai aš įžvelgiu per tuos brūzgynus, kuriais aš vadinu postų dalybas. Jeigu nori matyti gyvenimą tokį, kokį nori matyti, gali ten įžvelgti tik postų dalybas, bet, be postų dalybų, aš matau ir tam tikrų programinių dalykų, tik galbūt kai kurie iš jų akcentuojami ypač smarkiai, tai yra jūsų minėti vaiko pinigai. Bet matau ir kitų socialinės politikos aspektų, kurie mane nuteikia viltingai ir ši naujoji Vyriausybė gali būti tikrai socialiai orientuota ne tik pagal raidę, bet ir pagal turinį.
 
O jei į derybose keliamus klausimus – vaiko pinigus, kitus deklaruotus lūkesčius  žiūrėtumėte kaip ekonomistas. Net neabejoju, kad homo economicus instinktų nesugebėjo nuslopinti homo politicus tapatybė, kurią jums tarsi skiepija Prezidentūros struktūrą. Kaip vertinate, kad didžioji dalis diskusijų sukasi būtent apie vaiko pinigus. Tai sulaukia nemažai kritikos ir pastabų, kad galbūt reikėtų skiriamus pinigus įdarbinti, o ne pravalgyti, kad tai ekonomiškai nepamatuotas dalykas.
 
Pirmiausia vaiko pinigai skirti šeimų skatinimui, ir šito mes negalime nematyti. Šiandien Lietuvoje problemų kyla ne tik tiems, kurie gauna mažas pajamas, bet ypač tiems žmonėms, kurie sudėtingomis ekonominėmis aplinkybėmis ryžtasi gimdyti ir auginti vaikus. Tai yra labai svarbu valstybės tęstinumui. Šiuo požiūriu aš tikrai pasisakau, kad vaiko pinigai yra tiesioginis, tikslinis valstybės indėlis į šeimų formavimąsi. Ar tai yra visais požiūriais socialiai teisingas veiksmas? Taip, galbūt galima matyti, kad vaiko pinigai daliai žmonių ir nėra būtini, nes kai kurios šeimos ir taip gyvena pasiturimai. Tačiau ir tokioms šeimoms mes turime aiškiai signalizuoti, kad vaikučiai jūsų šeimose yra laukiami ir valstybės požiūriu sveikintini.
 
Kaip mes galime atsižvelgti į nepasiturinčių šeimų didesnį pastiprinimą, kaip tik ir mėginama šiuo metu kalbėti – apie tai, koks turėtų būti vaiko pinigų diferencijavimas pagal vaikų skaičių, turtinę padėtį. Aš į šią diskusiją įtraukčiau neapmokestinamo pajamų dydžio diferencijavimo klausimą, palengvinantį padėtį dirbantiems ir vaikus auginantiems žmonėms.
Gitanas Nausėda. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
 
Šis klausimas šioje diskusijoje nuolat atmetinėjamas arba tiesiog neįtraukiamas, nors jis yra keliamas ir ekonomistų, ir kai kurių politologų. Palengvinti situaciją jiems (dirbantiems žmonėms. – ELTA), diferencijuojant NPD yra prasminga praktika, naudojama daugelyje šalių (…) Prie šio klausimo šiandien galėtume sugrįžti.
 
O ar išveš biudžetas? Visi valdančiųjų keliami reikalavimai gražiai skamba  nemokami vaistai pensininkams, tie patys vaiko pinigai, didesnis mokesčių progresyvumas.
 
Jis privalės išvežti, aš taip atsakysiu į jūsų klausimą. Jis privalės išvežti, nes jeigu jis neišveš, mes negalėsime sau tokios prabangos leisti, mes negalėsime pažeidinėti Fiskalinės drausmės įstatymo, mes negalėsime sau leisti tvaraus valstybės biudžeto deficito. Tad reiškia, kad tam tikri sprendimai turės būti priimi kitų sprendimų sąskaita. Jeigu lėšų kažkur bus skiriama daugiau, mes turėsime rasti šaltinių arba karpyti kitose srityse.
 
Premjeras konkrečiau apibendrino šiuos keliamus derybinius lūkesčius, sakydamas, kad jie yra neadekvatūs.
 
Aš dar niekada nemačiau prieš biudžetą adekvačių lūkesčių, lūkesčiai tam ir yra, kad būtų neadekvatūs. Bet lūkesčiai prisitrina su realiu gyvenimu. Taip jau atsitinka politikams, kad biudžeto įstatymo svarstymo metu gimsta daugybė visokiausių lūkesčių. Tartum spalvoti balionai jie pakyla į viršų, o po to, žiūrėk, juos kažkas numušinėja ir jie vėl priversti leistis žemyn. Kai kurie balionai bus priversti nusileisti dar kaip reikiant nepakilę, bet aš tikiuosi, kad socialinė politika bus ta pagrindinė ašis, apie kurią formuosis kitų metų biudžetas.
 
Apibendrinant valdančiosios daugumos formavimo klausimą – matote nuoširdų norą suformuoti koaliciją, kurioje būtų siekis, konstruktyviai dirbti žmonių labui?
 
Pirmiausia aš to reikalausiu kaip prezidentas. Jeigu matysiu mažiausių požymių, kad yra gudraujama, yra žaidžiami kažkokie taktiniai žaidimai ar kas nors siekia kitų tikslų ir Vyriausybės formavimas yra tik laikinas sprendimas – aš tiesiog tokiems dalykams nepritarsiu. Vyriausybė turi būti suformuota dabar, ji turi veikti, nebent iškiltų akivaizdžių politinės krizės požymių. Ji turi veikti iki kitų metų Seimo rinkimų. Jokių tarpinių sprendimų negali būti. Todėl negaliu pasakyti, kad šis procesas visais požiūriais žavi. Aš matau ir vertinu pastangas formuoti valdančiąją koaliciją, daryti tam tikras nuolaidas, kompromisus, dėti pastangas, kad ta valdančioji koalicija būtų suformuota, bet šiandien dar negaliu pasakyti, ar tas pastangas vainikuos sėkmė.
 
Didžiausios frakcijos tarp derybininkų kai kurie nariai pradėjo kalbėti, kad būtina siekti konservatorių palaikymo, nes be jų nevyks tie procesai, kurių yra užsibrėžta pasiekti. Jūs įsivaizduojate, kad konservatoriai su „valstiečiais“ ranka rankon dirba kad ir ties kai kuriais sprendimais?
 
Priminsiu jums rinkimų batalijų laiką, kai aš sakiau: nustokime pagaliau vienas į kitą mėtyti akmenis ir bandykime kalbėtis. Šiandien aš džiugiai konstatuoju, kad ši sėkla, kurią mes įmetėme rinkimų debatų metu, galbūt ir nesuvešėjo į didelį medį, bet šiandien girdžiu retoriką, kurią mes nuolat kėlėme. Kalbėkimės, baikime apsitverti tomis „kinų sienomis“.
 
Be ta sėkla, pripažinkite, išdygo ne lyderių lygmeniu…
 
Kol kas ne, bet pats Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos vadovo Gabrieliaus Landsbergio pasakymas, kad mes remsime Vyriausybę, jeigu matysime, kad ji vykdo konstruktyvią politiką ir priima sprendimus – mes remsime, nekišime pagalių į ratus, tai jau yra neblogai. Taip, galbūt ta retorika sušvelnėjo ne iš partijų vadovų pusės, jeigu jūs turite galvoje paskutinį pono Vytauto Bako pasisakymą, bet jeigu tokios mintys gimsta, jau yra neblogai. Vadinasi, partijoje yra žmonių, kurie apie tai galvoja (…).
 
Galbūt žengsite žingsnį juos pasikviesdamas… Iki šiol kvietėtės kiekvieną partijos lyderį atskirai. Gal būtų proga pakviesti „valstiečių“ ir konservatorių lyderius kartu?
 
Šiame etape aš noriu, kad pati valdančioji koalicija savo pastangomis sukurtų tą pastatą, kuris yra vadinamas valdančiąja koalicija ir Vyriausybe. Taip, Vyriausybės personalinė sudėtis bus ir mano indėlis, ir aš šito pastato statyboje dalyvausiu, bet šiame etape, aš manau, kad pirmiausia reikia palikti šiai valdančiajai koalicijai galimybę suformuoti koalicinę sutartį ir pažiūrėti, ar ta koalicinė sutartis ir valdančioji koalicija gali funkcionuoti ir gali duoti tam tikrą rezultatą.
 
Vėlesniame etape, aš manau, tikrai subręs labai tinkamos galimybės pasikviesti visų partijų lyderius ir įvardinti tuos tikslus, kurie keliami visai valdžiai – neišskiriu ir savęs – tiek Seimui, tiek Vyriausybei, tiek prezidentui. Iki likusių Seimo rinkimų reikia pamėginti konstruktyvių dialogo formų, kurios leistų šių tikslų siekti. Negalėčiau įvardinti, kada ir kokiomis aplinkybėmis tai atsitiks, bet, aš tai tikrai išbandysiu, tai atitinka mano politikos viziją.
 
Esate savotiškas kaltininkas vadinamojo „konservatorių juodojo sąrašo“. Kritikos ir net sankcijų sulaukė kai kurie konservatoriai, prezidento rinkimuose rėmę jus, o ne partijos keltą kandidatę Ingridą Šimonytę. Adekvatus konservatorių partijos žingsnis?
 
Aš nevertinsiu pačios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos žingsnio, nes tai yra jų vidinio politinės kultūros supratimo reikalas. Būtų galima taip sakyti, kad aš tapau kaip ir savotišku kaltininku šito persekiojimo, bet ar būtų geriau, kad manęs apskritai šioje rinkimų trasoje nebūtų buvę? Manau, kad nebūtų geriau, nes būtų buvęs mažesnis pasirinkimo laipsnis mūsų rinkėjams. O vieną dalyką aš galiu pasakyti aiškiai – aš tikrai gerbiu tuos žmones, kurie padėjo man, net ir įvertindami tai, kad virš jų galvų gali susitvenkti tamsūs debesys. Jie pademonstravo savo pilietiškumą, jie pademonstravo savo asmenybės laisvę, ir už tai aš esu jiems dėkingas.
 
Pokyčiai Vyriausybėje, ko gero, neišvengiami po liepos 12-osios. Jūs per prezidento elekto laikotarpį susitikote ir su ministrais, ir su partijų lyderiais, tačiau, bent jau viešai, nepasirodė informacija, kad būtumėte susitikęs su labiausiai kritikuotais ar daugiausiai pastabų sulaukusiais ministrais – Linu Kukuraičiu ir Giedriumi Surpliu. Kodėl nesusitikote ir nepasikalbėjote apie tai, kas jums kelia nerimą, apie savo nuogąstavimus nepasidalinote su tais, kurie atsidūrė jūsų kritikos radare?
 
Nors turėjau labai daug susitikimų, be jūsų minėtų ministrų, galėčiau pasakyti, kad nesusitikau ir su finansų ministru, nesusitikau su ekonomikos ir inovacijų ministru, nesusitikau su vidaus reikalų ministru, teisingumo ministru…
 
Bet jūs jų ir neminėjote prieš tai, neišskyrėte, tuo tarpu anuos  išskyrėte, sakydamas, kad jiems turite daugiau pastabų negu likusiems.
 
Toks susitikimas natūraliai gimtų, jeigu Vyriausybė būtų formuojama ir jie būtų pasiūlyti Vyriausybės nariais.
 
Jūs tikitės, kad jų nebebus Vyriausybėje?
 
Šiandien turbūt niekas negali aiškiai pasakyti, kokie kandidatai bus pasiūlyti į atskirus ministrų postus. Jeigu jie bus pasiūlyti – tada tikrai labai aiškiai galėsiu suformuluoti visus klausimus, kuriuos noriu jiems pateikti. Bet jeigu jie nebus pasiūlyti… ką gi, tada šiuo atveju aš būsiu sutaupęs susitikimą.
 
Bet jūs, pone prezidente, susitikote su ministru, kuris bene turi didžiausių šansų nebepakliūti į naująją Vyriausybę – tai yra susisiekimo ministras Rokas Masiulis. Bent jau Seimo koridoriuose sklando mintys, kad kritus Rokui Masiuliui jį gali pakeisti buvęs Klaipėdos uosto vadovas Arvydas Vaitkus. Jeigu būtų teikiama tokia kandidatūra, to, beje, nepaneigė ponas Karbauskis, kaip žvelgtumėte į pono Vaitkaus kandidatūrą vietoj Roko Masiulio?
 
Aš nenoriu, kad būtų kalbama apie pono Masiulio, atsiprašau, politinį skalpą tuo metu, kai niekas dar nėra aišku. Ponas Rokas Masiulis buvo atvykęs pas mane, ir mes kalbėjomės ne apie jo asmeninius likimus arba asmeninius planus, mes kalbėjomės apie labai svarbaus sektoriaus projektus, kurie yra įgyvendinami. Dalis iš tų projektų yra tarptautinės reikšmės ir vien dėl to jie bus įtraukti į tą programą, kurią aš vežuosi pirmojo savo vizito į Lenkiją (…). Tad šiandien niekas tiksliai dar negali pasakyti, galime kalbėti apie tikimybes, bet tai yra nelabai vaisingas pokalbis, kas turi didesnes ar mažesnes tikimybes.
 
Apie pono Vaitkaus aspiracijas, jeigu jis būtų pasiūlytas, aš manau, kad mes kalbėsime ir vertinsime tada, jei tokia kandidatūra būtų pasiūlyta, jeigu ji apskritai bus pasiūlyta. Dabar kalbėti apie visas galimai potencialias kandidatūras būtų beprasmiška.
 
Vienas iš politinės realybės aspektų yra tai, kad politikai, o ypač valstybių vadovai, netenka asmeninio gyvenimo, bent jau stipriai jis yra suvaržomas. Tiek gyvenamoji vieta, tiek šeimos reikalai, tiek kambario interjeras tampa visuomenės ir kritikos, ir diskusijų objektu. Jūsų atveju viena iš pirmųjų privačių sričių (patekusių į viešumą) buvo sveikata ir pareiškimas, kad jūsų sveikata rūpinsis Remigijus Žaliūnas. Tai sukėlė daug diskusijų, kritikos ar net raginimų atšaukti poną Žaliūną, kuris neva susijęs su korupcijos byloje esančio koncerno „MG Baltic“ kai kuriais veikėjais. Po viso to, galbūt pakoregavote savo sprendimą?
 
Norėčiau, kad mes nustotume gyventi kuždesių saloje. Kuždesiai yra tai, kas mūsų politinėje praktikoje tapo labai įprasta norma. Kažkas apie kažką kuždasi. Mes turėtume arba atvirai kalbėtis, arba tiesiog neteplioti pagaliuku turbūt šiandien labai didelės Lietuvos žmonių dalies.
 
Mes turėjome daug susitikimų su tais žmonėmis, su kuriais galbūt būtume nenorėję susitikti, nes tuomet, kai su jais susitikome, nebuvo jokios informacijos, kad tai yra kažkuo nepriimtini arba dėl kažko susikompromitavę visuomenėje žmonės. Pono Žaliūno klausimu aš gavau visą informaciją, kuri man yra reikalinga, ta informacija leidžia pasakyti tik tiek – šiandien ponas Žaliūnas yra ne tik kompetentingas gydytojas, kuris tikrai gali vykdyti asmeninio gydytojo funkcijas, šiandien ponas Žaliūnas yra labai svarbios ir labai reikšmingos Lietuvai aukštosios mokyklos rektorius.
Daukanto aikštėje. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
 
Todėl jeigu yra tikrai poną Žaliūną kompromituojančios informacijos, kodėl jis iki šiol vis dar dirba rektoriumi, rengia jaunuosius žmones, jaunuosius medikus? Kažkodėl tokie atvirieji laiškai, jo, kaip rektoriaus, karjerai nedarė įtakos, arba jie nebuvo rašomi.
 
Vis dėlto aš manyčiau, kad mes turėtume nustoti gyventi kuždesių valstybėje ir turėtume grįžti prie normalios praktikos, kai susikompromitavę žmonės turi būti atvirai įvardinami kaip susikompromitavę. Tie žmonės, kurie nėra susikompromitavę, turi atgauti savo vardą visuomenėje ir nevaikščioti tokioje savotiškoje skaistykloje – tarp pragaro ir rojaus (…)
 
Suprantu, kad interpretacijos galimos net ir asmeniam gydytojui, asmeniam kirpėjui, asmeniniam vairuotojui – kam tik jos negalimos, bet visgi grįžtu prie to, ką pasakiau. Manau, kad mums laikas pereiti prie šiek tiek kitokios politinės kultūros, nes aš turiu kitokį įsivaizdavimą.
 
Pirmasis jūsų vizitas iš karto po inauguracijos bus į Lenkiją. Kokius lūkesčius formuojate ir ką šalies vadovams pasakysite ten nuvykęs?
 
Pirmiausia noriu su juo susipažinti. Važiuoju su savo sutuoktine ir susitikimo programa bus  platesnė, programą turės ir mūsų sutuoktinės. Be abejo, pagrindiniai klausimai yra susiję su tais dalykais, kuriais mes jau esame nemažą kelio dalį nuvažiavę – tai yra ekonominis bendradarbiavimas, energetinis bendradarbiavimas, manau, kad dalį pokalbio laiko tikrai užims pasvarstymai ir diskusijos apie būsimą finansinę perspektyvą, kokie aspektai numatomi tiek Lenkijai, tiek Lietuvai, kaip mes vertiname dabartinį pagrindinių ES institucijų vadovų pasirinkimą ir kokių pasekmių iš to kyla. Manau, kad tikrai viena didžiausių pokalbio detalių arba elementų bus mūsų gynybos politikos koordinavimas. Štai nauja aktualija – papildomas susitarimas dėl papildomo tūkstančio Jungtinių Amerikos Valstijų karių dislokavimo… Šitie klausimai įgauna vis naujų formų, įgauna vis didesnį gylį ir plotį ir, manau, kad šioje vietoje mes turime apie ką padiskutuoti.
 
Noriu, be abejo, pagerbti ir pasakyti savo nuoširdžius susižavėjimo žodžius apie, deja, žuvusį Lechą Kačinskį… Noriu prisiminti puikų bendradarbiavimą, kuris buvo Valdo Adamkaus laikais, kai buvo labai geri asmeniai ryšiai su Lenkijos vadovais. Noriu pasidžiaugti, kad pastaruoju metu pagerėjo Lenkijos ir Lietuvos santykiai – to negali nuneigti, ypač pastaraisiais metais, tiek premjero, tiek prezidentės pastangų dėka. Tikrai pasiektas nemažas persilaužimas šioje srityje, manau, kad pirmam kartui to visiškai pakanka.
 
Kalbant apie saugumą, baigiasi kariuomenės vado kadencija. Turite jau konkrečią pavardę, kuri bus teikiama Seimui?
 
Apsisprendimas yra ir, manau, kad netrukus ta pavardė bus paskelbta.
 
Benas Brunalas (ELTA)
 
2019.07.04; 12:05

Ekonomistas Gitanas Nausėda. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Lietuvos žmonėms atsibodo, kai politiniai lyderiai talžo vienas kitą, sako prezidento posto sieksiantis ekonomistas Gitanas Nausėda. Kandidatas dalyvauti šalies vadovo rinkimuose pabrėžia, kad politikai, pamiršdami aktualiausių problemų sprendimą, tiesiog ėmėsi vadovautis ne paties aukščiausio lygio instinktais.

„Šiandien, man atrodo, kad politika tapo tokiu užsiėmimu, kuomet tu nebematai politikos galutinių tikslų, o svarbiau yra įkąsti oponentui, nes jis tave jau sužeidė anksčiau. Įsijungia tam tikri, sakyčiau, instinktai – ne paties aukščiausio lygio instinktai, kuomet tu skaudžiai užkabintas oponento jau net nebegalvoji apie tai, kad šito žingsnio aš nežengsiu, gal aš nekąsiu. Susiformavo savotiškas garbės kodeksas, kuris reikalauja, kad aš jam turiu smogti ne mažiau, o gal, jei pavyks, ir stipriau“, – portalo Delfi pozicijoje „Dėmesio centre“ kalbėjo ekonomistas. Pasak jo, toks abipusis politikų kandžiojimasis tapo savotišku nebesustabdomu „ping pongo“ žaidimu.

Politika – tai grumtynės. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

„Mano nuomone, politika tapo asmeninių varžytuvių arena, kuri, tiesa sakant, daugeliui Lietuvos žmonių jau tampa nebeįdomi. Galbūt kurį laiką viešojoje erdvėje gali pasižiūrėti, nes pikantiška, kaip vienas lyderis talžo kitą lyderį, bet kai tai kartojasi savaitę po savaitės, aš nebetikiu, kad tai gali būti kažkam įdomu“, – apibendrino G. Nausėda.

2019 m. prezidento rinkimuose dalyvauti pasiskelbęs G. Nausėda pirmadienį pristatė savo rinkimų kampanijos programines gaires. Pasak ekonomisto, jo prezidentinė kampanija yra pagrįsta pagarbos, saugumo ir gerovės principais.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.11.13; 05:45

Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Algis Krupavičius. Gedimino Bartuškos (ELTA) nuotr.

„Valstiečiai“ delsia skelbti savo kandidatą prezidento rinkimuose. Tačiau tai nebūtinai yra susiję su tuo, kad vienu realiausių valdančiųjų kandidatu laikomas premjeras Saulius Skvernelis sąmoningai vengia atskleisti savo kortas ir vilkina laiką. Nors, samprotauja politologai, kandidato slėpimą būtų galima aiškinti kaip strateginį žingsnį siekiant išvengti papildomo neigiamo dėmesio, pagrindinė tylėjimo priežastis gali būti ir ta, kad šiuo metu sprendimo, kas „valstiečius“ ves į žadėtą pergalę prezidento rinkimuose tiesiog ir nėra.

Ilgėjantis premjero ir jo vadovaujamo Ministrų Kabineto daromų klaidų sąrašas, suklibėjusi Vyriausybės vadovo pozicija reitingų lentelėje, apie aukščiausią šalies postą galvojančius „valstiečius“ į S. Skvernelį verčia žiūrėti kaip į ganėtinai rizikingą statymą prezidento rinkimuose.

Tačiau surasti alternatyvą jam nebus lengva. Premjeras, ketvirtadienį „Žinių radijui“ tradiciškai deklaravęs, kad turi svarbesnių darbų nei įsitraukti į debatus dėl prezidento posto, užsiminė, jog „valstiečių“ kandidatu prezidento rinkimuose gali būti nebūtinai jis, bet ir jos lyderis Ramūnas Karbauskis.

Visgi, politologų nuomone, vargu ar Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) lyderis, būdamas blogiausiai vertinamų politikų sąraše ir neturėdamas potencialo pritraukti platesnio elektorato dėmesio, galėtų tapti geresne alternatyva S. Skverneliui.

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesoriaus Algio Krupavičiaus teigimu, R. Karbauskio ambicija įsitvirtinti Prezidentūroje yra ryžtinga, tačiau jo galimybės tai padaryti pačiam iš esmės nerealios.

Todėl, aiškina politologas, jei ir toliau silpnės S. Skvernelio lyderystė ir viešasis patrauklumas, „valstiečiai“ vis intensyviau žvalgysis į galimas alternatyvas premjerui. Profesorius neatmeta galimybės, kad „valstiečiai“ galėtų pastatyti ir ant jau rinkimuose dalyvauti apsisprendusių kandidatų. Vienas iš jų – filosofas Arvydas Juozaitis.

„Situacija keičiasi ir Sauliaus Skvernelio vertinimai jau kuris laikas krinta. Ir, panašu, kad tai jau yra stabili tendencija. Galiausiai horizonte jokių veiksnių ir priemonių, kaip tai suvaldyti nesimato. Dar daugiau, apklausos rodo, kad Skvernelis antrajame rinkimų ture bent jau prieš du pagrindinius kandidatus galimybių laimėti nelabai turi“, – teigė VDU profesorius.

Premjeras Saulius Skvernelis. Martyno Ambrazo (ELTA) nuotr.

Jis pripažino, kad iki prezidento rinkimų likus dar daug laiko pozicijos reitingų lentelėje neišvengiamai keisis, tačiau, aiškino A. Krupavičius, dabartinės tendencijos rodo, kad, premjero atotrūkis nuo pagrindinių pretendentų į šalies vadovo postą gali tik didėti.

Pasak jo, kad šios tendencijos išsilaikys ir toliau yra labai tikėtina galimybė, nes tiek S. Skvernelis, tiek ir jo vadovaujama Vyriausybė daro per daug klaidų.

Profesorius teigė, kad klaidų sąrašas, dėl kurio S. Skvernelis, kaip politikas visuomenės akyse spalvinamas tamsiomis spalvomis, nenustoja ilgėjęs. Politologas akcentavo, kad pastaruoju metu viešojoje erdvėje garsiai nuskambėjusios istorijos apie ištrintą įrašą ir iš tėvų atimtus vaikus, mokesčių turtingiausiems (tantjemas gaunantiems) gyventojams sumažinimą ar nesėkminga komunikacija giriantis, kad į Lietuvą žengia nauji prekybos centrai „valstiečių“ lyderius jau dabar verčia susimąstyti apie alternatyvius S. Skverneliui kandidatus būsimuose prezidento rinkimuose.

Be to, priduria A. Krupavičius, netolimoje ateityje, S. Skvernelio politinis patikimumas ir patrauklumas gali dar labiau susvyruoti, kai, pasak jo, Vyriausiosios tarnybinės etikos komisija priims sprendimus apie 6 ar 7 ministrus, kurie yra pažeidę įstatymą ir atsidūrę viešųjų ir privačiųjų interesų supainiojimo konflikte. Toks precedentas, aiškino politologas, gali apskritai iškelti klausimą, ar neverta kelti interpeliacijos Vyriausybei in corpore.

„Manau, kad „valstiečių-žaliųjų“ lyderių dvejonių, matant Skvernelio reitingų dinamiką, tikrai atsirado. Jeigu Skvernelio reitingai laikytųsi – niekam abejonių tikriausiai nekiltų. Bet dabar tikrai tų dvejonių yra. Tikimybė, kad jam pavyktų antrajame ture laimėti mažėja, nes Skvernelis tiesiog pernelyg dažnai slysta ant banano žievės“, – apibendrino A. Krupavičius.

Pasak jo, tokia situacija „valstiečius“ verčia permąstyti, ar tikrai realiausiu partijos kandidatu 2019 m. vyksiančiuose prezidento rinkimuose laikytas S. Skvernelis, dar gali būti naudingas siekiant įsitvirtinti Prezidentūroje.

„Mažėjantys premjero, kaip buvusio realiausio kandidato į prezidentus, reitingai ir nepalankios tendencijos verčia „valstiečius“ tiesiog galvoti apie alternatyvas“, – pabrėžė A. Krupavičius.

Pasak jo, LVŽS pirmininkas R. Karbauskis gali būti viešai linksniuojamas kaip alternatyva S. Skverneliui prezidento rinkimuose, tačiau, jo nuomone, vargu ar „valstiečių“ lyderis turi realių šansų pasirodyti geriau už reitinguose neblizgantį premjerą.

„Ramūnas Karbauskis yra „valstiečių-žalųjų“ partijos pirmininkas, vienaip ar kitaip valdančiosios partijos pagrindinis lyderis ir vienas iš svarbiausių koalicijos veidų, bet jis vertinamas ganėtinai nevienareikšmiškai. Pasitikėjimo reitingas juo yra neaukštas. Todėl ar jam pavyktų kaip nors patraukti daugiau nei „valstiečių-žaliųjų“ elektoratą, kuris ir taip yra sumažėjęs, tai, nevyniojant į vatą, atsakymas būtų – ne“, – kalbėjo politologas.

Panašios nuomonės buvo ir Mykolo Romerio universiteto dėstytoja Rima Urbonaitė. Politologės nuomone, R. Karbauskio galimybės užsitikrinti plataus elektorato paramą vertintinos atsargiai. Pasak jos, ypač pastarųjų mėnesių reitingai R. Karbauskiui nėra palankūs.

LVŽS lyderis Ramūnas Karbauskis. Slaptai.lt (Vytautas Visockas) nuotr.

„Jis gal ir surinktų nemažai balsų, tačiau vargu, ar surinktų tiek, kiek jų bent jau dabar galėtų surinkti Skvernelis“, – pabrėžė R. Urbonaitė. R. Karbauskio asmenybė uždara, kartais gana radikali, o istorijos, į kurias politikas nuolat įsivelia, populiarumo ir pasitikėjimo visuomenės akyse tikrai neprideda, samprotauja R. Urbonaitė.

Anot jos, R. Karbauskio verslas, didelis turtas, šeimos ar net šaržuojami pagonybės klausimai rinkimų kampanijos metu neabejotinai būtų išnaudojami oponentų ir smukdytų politiko šansus užimti stiprias pozicijas tarp rinkimų lyderių.

Atsisakius prezidento rinkimuose mesti S. Skvernelio kortą, „valstiečiai“ greičiausiai ieškos kitų kandidatų. A. Krupavičiaus nuomone, jau dabar tokių variantų yra ieškoma, nes, aiškino profesorius, apie pergalę prezidento rinkimuose R. Karbauskis galvoja rimtai.

„Ramūno Karbauskio asmenyje ne kartą buvo pasakyta, kad bus siekiama laimėti prezidento rinkimus. Galima sakyti, kad R. Karbauskio mentalitetas ir verčia ieškoti tokio kandidato, kuris nebūtų tiesiog statistas prezidento rinkimuose“, – samprotavo A. Krupavičius. Jis neatmetė, kad tarp tokių kandidatų galėtų būti ne tik politikai partijos viduje kaip Rima Baškienė ar Viktoras Pranckietis, tačiau ir pretendentas iš šalies ar net jau pretenzijas rinkimuose dalyvauti oficialiai pareiškęs politikas.

Tarp pastarųjų A. Krupavičius paminėjo prezidento rinkimuose dalyvauti apsisprendusį filosofą A. Juozaitį. Anot jo, „valstiečiai“ galėtų susigundyti reikšti paramą šiam kandidatui.

Arvydas Juozaitis. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

„Jeigu žiūrėtume į pažiūrų turinį, tai matytume, kad sankirtos taškų tarp Juozaičio ir ypač Ramūno Karbauskio tikrai rastume“, – kalbėjo VDU profesorius. Nors, aiškino jis, toks „valstiečių“ žingsnis prezidento rinkimuose ir yra įmanomas, kitas klausimas, ar tokios paramos ieškotų pats A. Juozaitis.

Pirmadienį portalas „Delfi“ paskelbė „Vilmorus“ spalio pradžioje vykdytos apklausos duomenis, rodančius, kad jeigu rinkimai vyktų artimiausiu metu, antrajame prezidento ture S. Skvernelis nusileistų tiek šalies vadovo posto siekiančiam ekonomistui Gitanui Nausėdai, tiek konservatorių kandidatei Ingridai Šimonytei.

Teksto autorius – Benas Brunalas (ELTA)

2018.11.10: 12:00

Seimo narė Ingrida Šimonytė. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Taigi Lietuvos politologaimano, kad I. Šimonytė prezidento rinkimuose gali mesti iššūkį reitingų viršūnėse esančiam G. Nausėdai.

Artėjantys prezidento rinkimai nebus tokie nuspėjami, kokie buvo pastaruosius du kartus juose dalyvaujant dabartinei šalies vadovei Daliai Grybauskaitei, sako politologai. Todėl, anot jų, statyti dideles sumas už dabartinius apklausų lyderius būtų ganėtinai pavojinga.

Nemažai intrigos prezidento rinkimuose, ypač tarp dešiniųjų kandidatų, gali įnešti didžiausio konservatorių partijos skyrių palaikymo sulaukusi buvusi finansų ministrė, dabartinė Seimo narė Ingrida Šimonytė.

Iš politikės užuominos jau galima suprasti apie jos apsisprendimą siekti konservatorių partijos delegavimo 2019 m. prezidento rinkimuose. Politologų nuomone, I. Šimonytė – potencialą turinti kandidatė, todėl gali mesti rimtą iššūkį dabartiniams reitingų lyderiams.

Politikos ekspertų nuomone, konservatorių organizuojamuose pirminiuose rinkimuose I. Šimonytė turi nemažų galimybių tapti partijos kandidate. Pasak politologų, dėl partijos paramos ji turėtų varžytis su jau savo dalyvavimą rinkimuose patvirtinusiu diplomatu Vygaudu Ušacku, nes Gitanas Nausėda tikriausiai nerizikuos savo rinkimų kampaniją pradėti pralaimėjimu konservatorių rinkimuose.

Politologai pažymi, kad I. Šimonytei tapus konservatorių kandidate, konkurencija tarp dešiniųjų kandidatų būtų ypač įdomi ir nenuspėjama. Dėl prezidento posto konkuruojantys G. Nausėda, V. Ušackas ir I. Šimonytė turėtų atiminėti vienas iš kito balsus.

Todėl, jei ilgą laiką apie prezidento rinkimus tylėjusi ir didelio noro pakeisti D. Grybauskaitę nerodžiusi I. Šimonytė parodytų iniciatyvą ir ambicingą apsisprendimą varžytis dėl aukščiausio posto šalyje, susvyruoti galėtų net ir reitingų pirmūno G. Nausėdos užimamos pozicijos.

SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Mykolo Romerio universiteto (MRU) docentas Virginijus Valentinavičius mano, kad I. Šimonytė būtų geriausias Tėvynės sąjungos pasirinkimas artėjančiuose prezidento rinkimuose.

„Ingrida Šimonytė yra natūrali konservatorių kandidatė pagal skyrių pareikštą palaikymą. Ji, kaip partijos kandidatė, būtų saugiausias variantas“, – kalbėjo V. Valentinavičius.

Jis pabrėžė, kad labai svarbu tai, jog politikė yra patraukli ne tik konservatorių rinkėjui.

„Šimonytė, rodo jos patirtis per krizę, geba patikti ne tik konservatoriams ir jų rinkėjams. Per patį krizės įkarštį, kai Kubiliaus populiarumas pramušinėjo dugną, Šimonytė sugebėdavo išlikti pakankamai populiari. Matyt, turi kažkokią paslaptį patikti žmonėms“, – samprotavo V. Valentinavičius.

Panašiai kalbėjo ir kita MRU dėstytoja Rima Urbonaitė. Politologė pabrėžė, kad konservatoriai, apsispręsdami, kuriam kandidatui patikėti nešti partijos vėliavą prezidento rinkimuose, turėtų įvertinti ir tai, kad ilgą laiką Tėvynės sąjunga savo kandidato į prezidentus neturėjo. Todėl konservatorių kandidatu tapus G. Nausėdai, svarstė R. Urbonaitė, partija parodytų savo silpnumą.

„Jeigu konservatoriai šiuose rinkimuose nesugebėtų pateikti savo žmogaus kandidatūros, tai rodytų tik partijos silpnumą. Kiltų klausimų, ar partija turi tinkamų žmonių tokiam postui“, – kalbėjo politikos ekspertė.

Pasak jos, šią problemą spręstų tai, jeigu partijai atstovautų oficialiai jai nepriklausanti I. Šimonytė.

„Šimonytės identitetas yra akivaizdžiai susijęs su konservatoriais, nors ji pati nėra oficiali konservatorių narė. Šiuo metu apskritai ji yra viena pagrindinių konservatorių kovotojų ir iš esmės nėra žmonių, kurie nesietų Šimonytės su konservatoriais. Todėl prezidento rinkimuose ji būtų praktiškai grynakraujis konservatorių kandidatas, kurio partija neturėjo daugelį metų“, – kalbėjo R. Urbonaitė.

MRU dėstytoja aiškina, kad I. Šimonytė yra stipri kandidatė ir galėtų mesti iššūkį reitingų viršūnėse esančiam G.Nausėdai.

Jos manymu, I. Šimonytė ir G. Nausėda kaip politikai turi nemažai panašumų. Todėl, svarstė politologė, I. Šimonytei tapus konservatorių kandidate prezidento rinkimuose, dalis rinkėjų rimtai suktų galvas, už kurį iš šių politikų atiduoti savo balsą.

Todėl, R. Urbonaitės manymu, labai tikėtina, kad G. Nausėda apskritai atsisakys tapti konservatorių kandidatu prezidento rinkimuose. Pasak jos, G. Nausėdai kyla nemaža rizika I.Šimonytei pralaimėti konservatorių partijos organizuojamus pirminius rinkimus, kuriuose taip pat varžysis V. Ušackas. Politologė aiškino, kad vienu iš favoritų laimėti prezidento rinkimus laikomam G. Nausėdai per didelė prabanga būtų rinkimų kampaniją pradėti pralaimėjimu konservatorių partijoje.

Nors galimas pralaimėjimas konservatorių pirminiuose rinkimuose G. Nausėdos apsisprendimo siekti aukščiausio valstybės posto nepakeistų, blogas tonas būtų užduotas.

I. Šimonytei nusprendus dalyvauti varžybose dėl aukščiausio šalies posto gali susvyruoti ir G. Nausėdos reitingai.

„Nors I. Šimonytės reitingai šiuo metu neblizga, jos apsisprendimas ir realiai prasidėjusi kampanija viską gali pakeisti. Todėl G. Nausėdos populiarumas yra labai trapus. Kai tik atsiras daugiau kandidatų ir, pavyzdžiui, jei I. Šimonytė tarp jų bus minima kaip viena iš pretendentų į prezidentus, Nausėdos pozicija reitingų viršūnėse gali labai stipriai susvyruoti. Nausėda labai greitai ir per vieną mėnesį gali tapti trečiu numeriu, o ne pirmu, prie ko jau esame pripratę“, – kalbėjo R. Urboanitė.

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) profesorės Ainės Ramonaitės nuomonė buvo šiek tiek atsargesnė. Anot jos, per vėlai į varžybas dėl prezidento posto įsitraukusi I. Šimonytė, nepaisant turimo potencialo, gali tiesiog nebepasivyti šiuo metu visuomenės apklausose pirmaujančių kandidatų į prezidentus.

Vygaudas Ušackas. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

„Žvelgiant į dabartinę situaciją, susidaro toks įspūdis, kad Nausėda pirmauja ir bet kuriuo atveju turėtų patekti į antrą turą. Be to, galvoje reikia turėti ir tai, kad rinkėjai yra linkę mąstyti strategiškai, todėl per rinkimus balsą sieks atiduoti, jų nuomone, stipresniam kandidatui. Tad gali būti taip, kad jei konservatoriai pasiūlys kažkokį kitą kandidatą (ne G. Nausėdą. – ELTA), dalis konservatorių vien iš strateginio apskaičiavimo gali balsuoti už Nausėdą“, – aiškino politologė.

Žmonės žiūri, kokie yra reitingai ir kokie realūs kandidato šansai laimėti, pabrėžia A. Ramonaitė.

Politologė pabrėžė, kad visuomenės dėmesys ir pasitikėjimas I. Šimonyte gali keistis šiai aiškiai pareiškus, kad sieks tapti šalies vadove. Tačiau, jos nuomone, I. Šimonytei gali būti sunku pasivyti kur kas anksčiau užuominas ir nusiteikimą apie dalyvavimą prezidento rinkimuose deklaruoti pradėjusį G. Nausėdą.

„Ji labai delsė, kol kiti aktyviai tuo metu veikė. Todėl kyla klausimas, ar užteks jai laiko įsibėgėti. Žmonės žiūri į paties kandidato apsisprendimą. Jeigu kandidatas pats nežino, ar nori ir vengia apie tai kalbėti, tai turbūt nėra pliusas. Tačiau, manau, kad potencialą I. Šimonytė turi didelį. Visgi kadangi iki šiol Ingrida Šimonytė nerodė aiškios valios, kyla klausimas – ar pavyks tą potencialą išnaudoti. Nebent būtų labai ryžtinga ir aktyvi rinkimų kampanija, kuri leistų pasivyti į priekį pabėgusius kandidatus. Tačiau kol kas viskas atrodo pernelyg pasyviai“, – apibendrino A. Ramonaitė.

Šiuo metu apsisprendimą dalyvauti prezidento rinkimuose viešai deklaravo G. Nausėda, diplomatas V. Ušackas, Seimo nariai Aušra Maldeikienė ir Naglis Puteikis, europarlamentaras Valentinas Mazuronis, Lietuvos liberalų sąjūdžio iškeltas europarlamentaras Petras Auštrevičius, filosofas Arvydas Juozaitis.

Potencialiais, tačiau savo sprendimo dar nepaskelbusiais kandidatais yra laikomi premjeras Saulius Skvernelis, Kauno meras Visvaldas Matijošaitis, didžiausio konservatorių skyrių palaikymo sulaukusi Seimo narė I. Šimonytė, apkaltos būdu iš prezidento posto pašalintas ir kol kas rinkimuose dalyvauti teisės neturintis europarlamentaras Rolandas Paksas.

Naujienų agentūros ELTA užsakymu rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ rugpjūčio 21-31 dienomis atliktos apklausos duomenimis, tarp pasiskelbusių ir tokio sprendimo dar nepadariusių kandidatų dalyvauti 2019 m. prezidento rinkimuose, palankiausiai vertinamas yra G. Nausėda (palankiai vertina 66 proc.). Po jo toliau rikiuojasi V. Matijošaitis (58 proc.), Aušra Maldeikienė (52 proc.), S. Skvernelis (52 proc.), I. Šimonytė (50 proc.), V. Ušackas (43 proc.), N. Puteikis (41 proc.), P. Auštrevičius (36 proc.), A. Juozaitis (31 proc.), V. Mazuronis (30 proc.), R. Paksas (28 proc.).

Prezidento rinkimai vyks 2019 m. metų pavasarį.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.09.20; 16:20

SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Pareigų SEB banke atsisakęs ekonomistas Gitanas Nausėda tikina apie savo sprendimą dalyvauti prezidento rinkimuose paskelbs artimiausiomis savaitėmis. Ekonomistas pridūrė, kad nusprendęs dalyvauti kovoje dėl prezidento posto politinių partijų parama nesikliautų.

„Jei kelsiu savo kandidatūrą, tai tik kaip nepriklausomas kandidatas. Be išorės jėgų ir su savo komanda. Tai bus mano komandos sukurta programa, kuri atlieptų tas problemas, kurias aš matau Lietuvoje“, – naujienų portalo Delfi.lt laidoje „Dėmesio centre“ sakė G. Nausėda.

Paklaustas, ar greit leis visuomenei žinoti apie savo sprendimą, ekonomistas atsakė, kad sprendimas tikrai nebus anksčiau nei rugsėjo 7 d., nes tai prieštarautų SEB banko verslo etikai.

ELTA primena, kad G. Nausėda ketvirtadienį paskelbė, jog kitos savaitės pabaigoje iš šių pareigų jis trauksis.

Paklaustas, kodėl nenori šlietis prie politinių partijų, G. Nausėda atsakė manąs, kad prezidentas, jo supratimu, turėtų vienyti skirtingas politines jėgas, taip padėdamas priimti efektyvesnius politinius sprendimus. „Man kartais gaila protingų žmonių iš politinių partijų, kuriems tenka nuolatos kovoti už būvį. Tai kovos, kurių niekas neatsimins, o ir apčiuopiamo rezultato šaliai tai neduoda“, – tiesioginiame „Delfi.lt“ eteryje ketvirtadienį sakė ekonomistas.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.08.31; 08:56

EPA-ELTA nuotraukoje – Vladimiras Putinas

Visiškai pritariu, kad klijuoti Penktosios kolonos, priešų, išdavikų, Kremliaus agentų, „vatnykų“ ir kitas etiketes yra nesolidi ir negarbinga stipresniojo savybė. Valstybė, kurios pagrindą sudaro susitelkusi tauta, turėtų būti išdidi, pasitikinti savo demokratinėmis vertybėmis ir gerbianti kiekvieną savo pilietį, net ją pačią kritikuojantį.

Bet gyvenimas yra kitoks. Tikrovėje egzistuoja ir pataikavimas, ir grynai pragmatiški interesai, ir kolaboravimas, ir atvira išdavystė. Tai valstybinės sistemos piktžaizdės, neretai pasibaigiančios didele tragedija.

Vargu, ar  galima į vieną gretą rikiuoti tuos „penktakolonininkus“, kokius regėjome „Jedinstvos“ judėjime ar lenkiškosios autonomijos Rytų Lietuvoje skelbėjų gretose, su atvirai Kremlių ir V. Putiną liaupsinančiais; nuoseklius ir radikalius mūsų valdžios kritikus – su visokių peticijų dėl prisijungimo prie Rusijos iniciatoriais; raginančius plėsti bendradarbiavimą su kaimyniniu režimu, plečiančius verslą Rytuose – su politiniais demagogais, niekinančiais nacionalines valstybines struktūras ir savo lyderius. Riba tarp šių grupuočių labai neryški.

Aname straipsnyje rašiau apie R. Pakso bandymus vėl ištiesti sparnus ir sunkią naštą, kurią jis velka iki šių dienų po jo apkaltos ir nušalinimo, įtarus nusikalstamais ryšiais su kaimynine šalimi. Šiandienos Lietuvos politikai irgi mina ant to paties grėblio. Tariamai nekalti verslo ryšiai su Rusijos oligarchais, kontaktai su įtartinais asmenimis, kurių pažintys nusitęsia iki paties Kremliaus, paskatino VSD savo ataskaitoje už 2017 metus juos paryškinti ir padaryti išvadą, kad galimai tokie ryšiai kelia grėsmę Lietuvos valstybingumui ir saugumui.

M. Bastys, A. Skardžius – tik keli šio meto pavyzdžiai, kaip šeimyninis verslas ar „kavos pagėrimai“ gali virsti skandalu, kuriuos ima tirti specialios komisijos. Procesas dar nebaigtas, gal politikai ir išneš sveiką kailį, tačiau VSD savo misiją atliko: saugumo tarnybos perspėjo valdžios elitą ir turinčius įtakos šalies politinei sistemai, jog jų santykiai su potencialia agresore turi būti atsargūs ir vieši.

Naujas „kibišas“ sukeltas neatsargių valstybės vyrų pasisakymų. Štai valdančiųjų lyderis R. Karbauskis tą dieną, kai visų trijų Baltijos šalių vadovai susitiko su JAV rezidentu D. Trumpu, leptelėjo, kad, didindami krašto gynybos finansavimą, mes skriaudžiame savo žmones. Kitaip sakant, socialinės ir gynybinės biudžeto eilutės supriešinimas visiškai neatitinka Vyriausybės programos ir – jeigu būsime atidūs – tarnauja svetimos šalies propagandai. Premjeras S. Skvernelis gynė didžiausios Seimo frakcijos seniūną, esą tikriausiai R. Karbauskis norėjęs pasakyti nepalaikąs idėjos finansavimą gynybai iki 2,5 proc. didinti jau kitais metais ir apskritai yra prieš skubą.

Buvusi Krašto apsaugos ministrė R. Juknevičienė mestelėjo tiesiai šviesiai, kad R. Karbauskis yra „Kremliaus projektas“. Ji priminė ir „valstiečių“ lyderių ankstesnes nuodėmes: pasisakymus prieš integraciją į NATO, priešinimąsi euro įvedimui, verslo ryšius su Rusija… Šioje dvikovoje galima būtų ieškoti protingo vidurio: R. Karbauskis nei „tautos išdavikas“, nei didelis jos patriotas, tiesiog – per savo galingą verslą ir įtaką rinkėjams patekęs į valdžios elitą ir čia, visiems matant ir girdint, aktyviai reiškiąs savo poziciją. Deja, dažnai ta pozicija – tai vandens pylimas ant priešiškos propagandos malūno…

Ar ne tokį vandenėlį pilsto pats Premjeras? Iš pradžių jis pareiškia, kad nepaisant visko reikia siekti bendradarbiavimo su Rusija, atnaujinti tarpvalstybinius santykius (tarsi dabar kamuoliukas būtų mūsų pusėje), paskui, vaizduodamas labai įžvalgų ir informuotą, tvirtina, jog tai, kad būtent Rusija panaudojo cheminį ginklą Didžiojoje Britanijoje, nuodijant Skripalius, dar nėra iki galo įrodyta. Tokius teiginius kaipmat pasigavo Rusijos žiniasklaida, įpynusi juos į bendrą antivakarietišką retoriką.

Konservatorius Žygimantas Pavilionis tokį Premjero pasisakymą prilygino „įvarčio įsimušimui į savo vartus“. Opozicijos lyderis Gabrielius Landsbergis leido suprasti, kad Premjeras gali būti Rusijos kandidatas 2019 metų Lietuvos Prezidento rinkimuose. „Visame šitame kontekste nenorom prisimenu VSD ataskaitoje minimą faktą, kad Rusija kitais metais mūsų Prezidento rinkimuose turės savo kandidatą. O gal jau turi? O gal ir programa jau pristatyta?“, – savo Facebook‘o paskyroje svarstė konservatorius.

Akivaizdu, kad šiuose pasisakymuose didelė duoklė jau atiduodama artėjantiems Prezidento rinkimams. Nors Lietuva maža šalis, tačiau Rusiją šie rinkimai domina kaip galimybė pakeisti griežtą D. Grybauskaitės retoriką. Juk Maskvai Lietuva tarsi aukštas geopolitinis slenkstis pakeliui link Baltijos jūros ir Lenkijos, o jį įveikti būtų lengviau, jeigu prie valdžios vairo atsidurtų ne toks nuožmiai jos atžvilgiu nusiteikęs lyderis.

Lietuvos prezidentūra. Kas taps naujuoju šių rūmų šeimininku? Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Dėl to perspėja ir Ž. Pavilionis, kai „Lietuvos Ryto“ TV laidoje užsipuolė V. Ušacką, kuris taip pat esantis „Kremliaus projektas“, nes palaikąs gerus ryšius su Rusijos oligarchais, Kremliaus atstovais ir t.t. G. Nausėda jam taip pat neįtinkąs… Šią retoriką galima nurašyti taip anksti prasidėjusiai rinkimų kampanijai ir būsimų kandidatų siekiams pašalinti oponentus, juos kompromituojant. Visuomenei reiktų atskirti pelus nuo grūdų, tarp „juodųjų technologijų“ rasti racionalių argumentų ir atsargiai vertinti pretendentų retoriką, ypač vienu aspektu: ar ji naudinga, ar žalinga valstybei ir priešiškai propagandai.

Šiose pastabose bandyta nužymėti tik aukščiausiame politiniame ešelone dedamus orientyrus, kurie ribojasi su valstybei žalinga veikla. O kur dar visokie marginalai, paraštiniai judėjimai ir pavieniai veikėjai, per savo žiniasklaidos priemones platinantys Rusijai naudingą informaciją, skirtą Lietuvos kompromitavimui ir susilpninimui…

A. Kubilius vasario mėnesį paskelbė tyrimą – mokslinę studiją apie Kremliaus hibridinius karus prieš Lietuvą. IV-me skyriuje politikas rašo: „Kremliaus „hibridinių karų“ tikslas dėl tokių valstybių kaip Lietuva – išlaikyti jas savo geopolitinės įtakos sferoje, stabdyti jų ryžtą atsikratyti energetinės priklausomybės, silpninti jų pastangas kiek galima giliau integruotis į svarbiausias Vakarų struktūras: Europos Sąjungą ir NATO.“

Neįžvelgti šių tendencijų, reiškia, iš anksto pralaimėti.

Informacijos šaltinis – www.iskauskas.lt

2018.04.09; 11:30

Valentinas Mazuronis – europarlamentaras. Slaptai.lt nuotr.

Europarlamentaras Valentinas Mazuronis tikisi, kad potencialiais kandidatais į prezidentus laikomi politikai turės pasijusti nepatogiai, kai jis jau balandžio 9 dieną pristatys Prezidento rinkimų programą.

Politikas vylėsi išjudinsiantis pretendentais į kandidatus laikomus politikus greičiau apsispręsti dėl savo dalyvavimo 2019 m. Prezidento rinkimuose.

Ilgą laiką tarp potencialių pretendentų kandidatuoti į Prezidento postą 2019-aisiais laikyti konservatoriai Žygimantas Pavilionis ir Vygaudas Ušackas pastarąją savaitę viešai pareiškė sieksią tapti kandidatais 2019 metais vyksiančiuose Prezidento rinkimuose.

Ž. Pavilionis socialiniame feisbuko tinkle penktadienį aiškiai pažymėjo, kad sieks kandidatuoti su konservatorių partijos vėliava.

Tuo tarpu V. Ušackas penktadienį savo feisbuko paskyroje akcentavo nors ir planuojąs dalyvauti Prezidento rinkimuosei, savo galutinį sprendimą pranešiąs vasarą. Be to, penktadienį paskelbtame feisbuko įraše akcentavo, kad naujasis prezidentas turi būti ne partijos, o visos Lietuvos. Taip politikas tarsi leido suprasti, kad ne Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partija, paremdama ar atmesdama jo kandidatūrą, tars lemiamą žodį.

Kitaip tariant, V. Ušackui dalyvauti rinkimuose nebūtinai turėtų sutrukdyti tai, kad partija nuspręstų remti, pavyzdžiui, Ž. Pavilionį ar ne vieno partiečio dalyvauti raginamą, bet apie rinkimus kalbėti vengiančią Seimo narę Ingridą Šimonytę.

Be to, potencialiu kandidatu gauti konservatorių paramą Prezidento rinkimuose yra laikomas ir SEB banko ekonomistas Gitanas Nausėda. Nors jis tarp potencialiais kandidatais į Prezidentus laikomų asmenybių turi didžiausią visuomenės pasitikėjimą, ekonomistas pabrėžia, kad kol kas dėl savo sprendimo dalyvauti rinkimuose nėra apsisprendęs.

Tarp neapsisprendusių potencialių kandidatų lieka ir Premjeras Saulius Skvernelis, ir Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.

Kol pretendentais įvardijami politikai dar tik kalba apie savo galimybes kandidatuoti ar laukia partijos paramos, Europos Parlamento narys V. Mazuronis sakosi jau ateinantį pirmadienį pristatysiantis savo Prezidento rinkimų programą, pavadintą „Trys žingsniai, pakeisiantys Lietuvą“.

V. Mazuronis apie savo planus pretenduoti į Prezidento postą pranešė dar 2017 m. rudenį. Politikas vylėsi, kad jo iniciatyvumas ir būsimas programos pristatymas išjudins politikus greičiau apsispręsti dėl savo dalyvavimo. Anot jo, apie galimybes kandidatuoti į Prezidento postą galvojantys, tačiau vis dar tylintys politikai, matydami jį pristatant rinkimų programą, turėtų pasijusti nepatogiai.

„Aš džiaugsiuosi, jei tai šiek tiek pajudins procesus dėl būsimų Prezidento rinkimų. Nes tik esant kandidatams galima diskusija ir programų vertinimas“, – apibendrino V. Mazuronis.

V. Mazuronis skeptiškai vertino iki šiol nepasiskelbusius kandidatus. „Stručio pozicija yra naudotis dabartinėmis užimamomis pareigybėmis ir tyliai vykdyti prezidentinę rinkimų kampaniją, – akcentavo V. Mazuronis.

Politikas, taikydamas į Seimo narę Aušrą Maldeikienę, stebėjosi, kaip paskata tapti prezidentu gali būti priežastis, kad kažkas kitas rinkimuose nedalyvaus. V. Mazuronis galvoje turėjo A. Maldeikienės pasisakymą, kad ji dalyvausianti Prezidento rinkimuose, jei juose nedalyvaus I. Šimonytė.

V. Mazuronis į Europos Parlamentą buvo išrinktas 2014 m. pagal partijos Tvarka ir teisingumas sąrašą. Į europarlamentaro kėdę jis atsisėdo atsisakęs aplinkos ministro portfelio. 2015 m. pradžioje V. Mazuronis paliko „tvarkiečių“ partiją ir perėjęs į korupcija kaltinamą Darbo partiją tapo jos pirmininku. Paskutiniai Seimo rinkimai politikui ir jo vadovautai Darbo partijai buvo labai nesėkmingi. Partija į Seimą nepateko.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.04.08; 02:00

Potencialiai kandidatais įvardijami politikai: Premjeras Saulius Skvernelis, Kauno meras Visvaldas Matijošaitis ir ekonomistas Gitanas Nausėda. Eltos nuotr.

Pirmajame straipsnyje jau aptarėme Lietuvos vadovų rinkimų istoriją ir šiek tik paanalizavome 2019 m. gegužę įvyksiančių 15-ojo prezidento per 100 Lietuvos nepriklausomybės metų rinkimus bei pristatėme šiuo metu tarp galimų kandidatų lyderiaujantį bankininką Gitaną Nausėdą.

Prasideda „trolinimas“

Bet čia atsitiko keistas dalykas: vienas iš galimų pretendentų į šį postą, Seimo narys Žygimantas Pavilionis  kreipėsi į „Wallenberg Foundations AB“ – pagrindinio SEB akcininko – prezidentą Peterį Valenbergą jaunesnįjį ir fondo ryšiams su užsieniu vadovą Magnusą Šiolcą dėl SEB banko Lietuvoje prezidento patarėjo Gitano Nausėdos statuso. Laiške teigiama, kad Seimo nariui nerimą kelia dviprasmiška ir pavojinga situacija, kuomet vienas žinomiausių šalies ekonomistų vienu metu atstovauja SEB bankui ir yra įvardinamas kaip vienas iš potencialių kandidatų į Lietuvos Respublikos prezidentus.

Vieno iš opozicijos lyderių, taip pat pristatomo kaip būsimo kandidato artėjančiuose rinkimuose, TS-LKD atstovo akibrokštas neliko nepastebėtas ir partijos kolegų, ir apžvalgininkų ir įvardintas kaip neetiškas mėginimas panaudoti „juodąsias technologijas“ prieš kitą galimą varžovą, nors nei vienas iš jų dar nėra paskelbęs apie savo pretendavimą. Kitomis versijomis, esą G. Nausėda ir Ž. Pavilionis susitarę dėl šio tariamo abiejų konflikto…

G. Nausėdos reakcija buvo gana taiki. „Taip, aš komentuoju daugybę įvairiausių Lietuvos visuomenės gyvenimo klausimų. Įskaitant ir užsienio politiką, – sakė bankininkas naujienų portalui Lrytas.lt, – ir matyt, nebūkime naivūs, turbūt įvertinant ir tai, kad šioje reitingų lentelėje aš atsiradau, aš susilaukiau ir nemažai klausimų ir užsienio politikos tematika. Bet kaip vyriausiasis ekonomistas esu ne kartą panašius klausimus ir praeityje komentavęs. Tik tiek, kad tuo metu nebuvo jokių politinių poteksčių. Ir niekas iš to didelės dramos nedarydavo“, – prisiminė pašnekovas.

Kiek dar tokių išpuolių bus per šiuos 15 mėnesių?

Asmenybė su žmogiškuoju veidu

Bet šįkart apie kitus būsimus kandidatus iš populiariausiųjų trijulės. Balandį 61-rių sulauksiantis Visvaldas Matijošaitis taip pat santūriai kalba apie būsimus rinkimus. Verslininkas, „Vičiūnų“ įmonių grupės steigėjas ir savininkas, iš garsiųjų Šančių kilęs dabartinis Kauno miesto meras, kuris „Veido“ tyrimo duomenimis užima 8 vietą tarp įtakingiausių Lietuvos žmonių, kaip ir S.Skvernelis taip pat buvo milicininku bei policininku, kriminalistu, pernai rugsėjį interviu pareiškė, kad, „jeigu bus blogi kandidatai“, dalyvaus 2019 m. Lietuvos Prezidento rinkimuose. Tokia sąlyga reiškia, kad V. Matijošaitis rimtai galvoja apie tolesnę politinę karjerą.

Jeigu kiti blogi, jis yra geras. Tokia formulė arti tiesos. Jis santūrus, turi verslininko gyslelę, gerai tvarkosi Kaune ir yra visiška priešingybė buvusiam miesto vadovui, istorikui ir politologui R. Kupčinskui. Bet kas gi trukdytų jam pasiekti savo tikslą?

Komunikacijos ekspertė Orijana Mašalė viename portale svarsto, kad tiek S. Skverneliui, tiek V. Matijošaičiui susitelkti į prezidento rinkimų kampaniją gali trukdyti jų užimamos pareigos, reikalaujančios daug energijos ir darbo. Kita vertus, žinomumas, dažni pasirodymai žiniasklaidoje duoda peno jų vertintojams, ir dažnai tie vertinimai ne patys palankiausi pretendentams. Priskirdamas save verslo klanui, nors ir puikiai tvarkydamasis Kaune (bei sėkmingai varžydamasis su R. Šimašiumi Vilniuje), jis kartu apriboja savo simpatikų gretas. Mat, dažnai rinkėjai stambųjį verslą tapatina su „juoduoju“ verslu, net su šešėline ekonomika (V. Uspaskichas čia padarė didelį indėlį), kuri esą tik apiplėšinėja žmones.

Šia prasme rinkėjo savimonę prieš rinkimus taikliai apibrėžė politologas Lauras Bielinis savo 2003 m. išleistoje knygoje „Prezidento rinkimų anatomija“, skyriuje „Situacija elektorato lauke, kur rašo: „Rinkėjas visada labiau pasiryžęs balsuoti už žmogų, o ne už partiją; už idėją, o ne už ideologiją; už ateitį, o ne už praeitį; už spektaklį, o ne už kasdienybę; už save, o ne už kandidatą; už autentiškumą, o ne už regimybę; už svajonę, o ne už banalybę; už lūkestį, o ne už pažadą; už aktyvų, o ne už pasyvų; už laimintį, o ne pralaimintį“ ir t.t. A. Valinskas ir kiti politiniai marginalai, atėję į valdžią kartu su skambaus pavadinimo Tautos prisikėlimo partija, nieko neprikėlė, bet iškart užkariavo „spektaklio“, o ne problemų ištroškusią visuomenę.

Vis dėl to politikos apžvalgininkas R. Celencevičius tvirtina, kad „ir dėl savo sveikatos būklės, ir dėl projektuojamo gyvenimo V. Matijošaitis vargu ar norėtų užsiimti kažkuo daugiau nei vadovavimas Kaunui. Ponas V. Matijošaitis jau ir dvarelį nusipirko šalia Kauno, kur norėtų leisti laiką su anūkais…“ Nepamirškime, sako politologai, kad jis pasilieka rezerve 2019 m. vasarį vyksiančius savivaldos rinkimus…

V. Matijošaitis „žmogiška“ asmenybė. Jam neprilipo ir visokie bjaurūs gandai dėl ankstesnės žmonos žūties, padaręs avariją jis elgiasi „žmogiškai“ – neišsisukinėja, atsiprašo, padeda; viešai visuomenei pristato savo naują simpatiją, ši per TV nevengia apibūdinti savo gyvenimo draugą…

Visa tai sudėjus, kaip neseniai rašė portalas Slaptai.lt, V. Matijošaitis net pranašesnis už kitą spėjamą pretendentą S. Skvernelį. Jis nėra tik „milicininkas“. V. Matijošaitis, sukūręs verslo imperiją, it kokį Lozorių naujam gyvenimui prikėlė Kauną. Šis laikinosios sostinės „prikėlimo“ mitas tapo svarbus ne tik tarp kauniečių, bet ir tarp kitų miestų gyventojų, kurie galbūt nieko konkretaus apie nuveiktus darbus Kaune net nežino. Vien ko vertas vilnietiško Vyčio perkėlimas į Kauną…

Žmogus, mėgstantis Jupiterių šviesą…

Dabartinį premjerą Saulių Skvernelį į trečiąją pretendentų vietą skiriame dėl tos pačios aukščiau minėtos priežasties: jis prisikalbėjo ir prisidirbo dėl savo aktyvumo viešojoje erdvėje. Dabar dar tik 47-rių sulaukęs fizikas, automobilininkas, teisininkas, politikas turi turtingą asmeninę ir darbo biografiją: buvo ir paprastu policininku, ir policijos šefu, ir ministru, ir Vyriausybės vadovu.

Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Slaptai.lt (Vytautas Visockas) nuotr.

Bet kartu susidarė aplinkybės konfliktuoti su valstybės vadovais. Prisimename jo aštrius pasisakymus tuometinės Seimo pirmininkės L. Graužinienės adresu, žodinę dvikovą su Prezidente D. Grybauskaite, naują mūšį pernai metų vidury dėl Vyriausybės kritikos šalies vadovės metiniame pranešime, nuolatinius Vyriausybės ir Prezidentūros priekaištus viena kitai dėl silpnos veiklos. Tačiau Vytauto Didžiojo universiteto Socialinių mokslų fakulteto dekanas profesorius Algis Krupavičius teigia, kad esamuose Vyriausybės ir Prezidentūros santykiuose nemato ypatingo konflikto ir įtampų, kur nuomonės būtų dramatiškai priešingos. Nors, pažymėjo profesorius, ir „aukso amžiumi“ Vyriausybės ir Prezidentūros santykių pavadinti negalėtų.

S. Skvernelio reakcija į Lietuvos santykius su kitomis valstybėmis taip pat kontroversiška. Pernai rugsėjį jis Vilnių ragino stiprinti Lenkijos ir Lietuvos bendradarbiavimą, esą „kamuoliukas yra mūsų pusėje“. Jis ragino palaikyti aktyvesnius ryšius su Izraeliu, o su Rusija – stipresnius kontaktus. Pastarasis akibrokštas sukėlė Prezidentės susierzinimą. Netgi įsikišimas į skandalą dėl Akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriams Vigilijaus Sadausko pasiūlymo skirti 1000 eurų už atskleistus žydų nusikaltimus XX amžiuje buvo perteklinis. Apžvalgininkai pastebėjo, kad premjeras nėra išsakęs savo aiškios pozicijos dėl kitos kontroversijos – R. Vanagaitės knygos apie tariamą masinį lietuvių dalyvavimą holokauste ir žydų naikinime…

Apie premjero raginimus stiprinti kontaktus su Rusija apžvalgininkas Vladimiras Laučius LRT portale rašė taip: „Gerų ryšių su Rusija nėra ne todėl, kad Lietuvos užsienio politika – antirusiška, o todėl, kad Rusijos užsienio politika – šovinistinė, militaristinė ir imperinė, už vadinamuosius gerus ryšius reikalaujanti iš kaimyninių šalių politinio, ekonominio ir moralinio nuolankumo ir paklusnumo. Ar S. Skvernelis pasirengęs mokėti tokią kainą? Greičiausiai – ne, nes juk sako, kad ligšiolinės užsienio politikos vertybės ir principai neturėtų keistis. O jei nesikeis, tai ir Rusijos politika Lietuvos atžvilgiu nesikeis. Mėginti megzti glaudžius ryšius su dabartinės politikos nekeičiančia Rusija – tai tas pats, kas mėginti pasikalbėti ir padiskutuoti su televizoriaus ekranu, kuriame matote kalbantį Vladimirą Putiną.“

Patyrimo stoka tarptautinių santykių vertinime ir noras dalyvauti bei išsakyti nuomonę dėl kiekvieno kontroversiško vidaus įvykio stumia S. Skvernelį į jo pirmtako A. Butkevičiaus padėtį: pastarojo prieštaringi pasisakymai jau buvo tapę visuomenės pajuokos objektu… Štai kodėl dabartinio premjero bandymai kiekvieną kartą atsiriboti nuo jį į šį postą pasiūliusios Valstiečių ir „žaliųjų“ sąjungos, nors su R. Karbauskiu jis susijęs nuo seno, S. Skvernelį leidžia apibūdinti kaip gana dažnai konfliktuojantį, naivų, nesubrendusį tolesnei politinei karjerai.

Kas prilygs D.Grybauskaitei?

Šie „trys muškietininkai“ dar neiškėlė savo špagų ir nepuolė į mūšį už karalių. Jie žvalgosi, laukia palankaus meto ir rinkiminių procedūrų pradžios. Juo labiau, kad be šio trejeto randasi daugiau pretendentų. Tiesa, jie reitinguose atrodo prasčiau, tačiau kas gali paneigti, kad verslininkas Robertas Dargis, diplomatas Vygaudas Ušackas, politikas Žygimantas Pavilionis, ekonomistė Ingrida Šimonytė ar tas pats Ramūnas Karbauskis neapsispręs ir nepareikš savo pretenzijų į aukščiausią valstybės postą?

Lietuvos prezidentūra. Vilnius, Daukanto aikštė. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

O kol kas nė vienas jų negali prilygti dabartinei vadovei D. Grybauskaitei – ir ryžtingais vertinimais, ir aštria kritika, ir „tvirta ranka“, ir bekompromisiu požiūriu į agresyvius kaimynus. O kažkada, 2009 – ųjų kovą, kai ji dar tik ruošėsi pirmai savo kadencijai, portale Bernardinai.lt straipsnyje „Ar tauta grybą pjaus?“ (http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2009-03-17-ceslovas-iskauskas-ar-tauta-gryba-pjaus/26663) rašiau:

„Atbėga aną vakarą kaimynė su lapu ir kloja jį ant stalo: girdi, greitai pasirašykite už Dalią Grybauskaitę. Profsąjunginis parašų rinkimo vajus seniai užmarštyje, todėl guviąją kaimynę sodinam ir aiškinamės: kodėl už ją turime pasirašyti, ar tikrai ji verta mūsų paramos, kokie jos privalumai ir trūkumai.Galų gale po neilgos diskusijos moteris trenkė durimis: atrodo, santykiai sugadinti…“ 

Amžiną atilsį mano stropiajai kaimynei, kuriai dabar pasakyčiau pagiriamąjį žodį: jūsų pastangos nenuėjo veltui – Lietuva 10 metų turi stiprią Prezidentę. Lietuva grybo nepjovė. O kitąmet?

2018.02.12; 05:52

Naujausių apklausų duomenimis, Lietuvos piliečiai ir toliau palankiausiai vertina prezidentus. Tačiau Vyriausybės vadovas ir kiti valdančiųjų lyderiai tuo pačiu pasidžiaugti negali.

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesoriaus T. Janeliūno manymu, tai, kad palankus Sauliaus Skvernelio vertinimas nors ir nežymiai, tačiau mažėja, yra susiję su tuo, kad Premjeras tradiciškai yra pagrindinis taikinys, į kurį nukrypsta akys, jeigu valstybėje vyksta kažkas negero. Kartu, pabrėžė politologas, neigiamos įtakos gali turėti ir Premjero nelygiavertė kova su Prezidente.

Eltos užsakymu visuomenės nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ atlikta apklausa rodo, kad Lietuvos gyventojai palankiausiai įvertino Valdą Adamkų (80 proc. įvertino palankiai) ir Dalią Grybauskaitę (72 proc.).

Tuo tarpu per mėnesį labiausiai sumažėjo pasitikėjimas valdančiųjų lyderiais. Palankiai vertinančių Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininką Ramūną Karbauskį sumažėjo 7 procentiniais punktais.

3 procentiniais punktais pasitikėjimas krito ir Seimo Pirmininku Viktoru Pranckiečiu. Pastarąjį mėnesį nepasitikinčių Premjeru S. Skverneliu skaičius išliko panašus (sumažėjo 1 procentiniu puntu).

Lyginant su paskutinių trijų mėnesių duomenimis, teigiamas Premjero vertinimas nuosekliai krenta. Bendrame palankaus vertinimo reitinge S. Skvernelis šiuo metu rikiuojasi aštuntoje vietoje.

Lyginant su ankstesnių mėnesių duomenimis, geriau už Premjerą vertinami buvo Europos Parlamento narė socialdemokratė Vilija Blinkevičiūtė ir Seimo narė Aušra Maldeikienė.

Toliau nuosekliai auga potencialiais kandidatais į Prezidento postą laikomų ekonomisto Gitano Nausėdos (65 proc.) ir Kauno mero Visvaldo Matijošaičio (60 proc.) patikimumo reitingai. Lyginant su 2017 metų gruodžio mėnesio apklausa, visuomenės pasitikėjimas G. Nausėda ir V. Matijošaičiu išaugo 4 procentais.

Tvarkos ir teisingumo pirmininko Remigijaus Žemaitaičio, buvusio diplomato Vygaudo Ušacko bei žurnalisto Andriaus Tapino vertinimas taip pat pagerėjo 4 procentiniais punktais.

Lyginant su 2017 metų gruodžio mėnesio apklausa, 6 procentiniais punktais padaugėjo gyventojų, kurie palankiai vertina Seimo narę A. Maldeikienę, taip pat 5 procentiniais punktais pagerėjo užsienio reikalų ministro Lino Antano Linkevičiaus vertinimas.

3 procentiniais punktais padaugėjo gyventojų, palankiai vertinančių Europos Parlamento narę V. Blinkevičiūtę. Nepalankiausiai 2018 m. pradžioje Lietuvos gyventojai tradiciškai įvertino – Andrių Kubilių (71proc. įvertino nepalankiai), Aurelijų Verygą (69 proc.),Viktorą Uspaskichą (64 proc.), R. Karbauskį (63 proc.), Vytautą Landsbergį (63 proc.), Valdemarą Tomaševskį (62 proc.), Artūrą Zuoką (60 proc.) ir Rolandą Paksą (60 proc.). 5 procentiniais punktais pablogėjo Vilniaus mero Remigijaus Šimašiaus vertinimas.

Tai, kad Premjero S. Skvernelio patikimumas, ypač lyginant su kitais politikais, mažėja, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorius Tomas Janeliūnas aiškino, kaip jo užimamų pareigų rezultatą.

Anot jo, Premjeras nuolat matomas viešojoje erdvėje ir turi aiškinti įvairias ištikusias problemas.

„Premjeras atsako už visas sritis, už kurias atsakingi ministrai ir visa Vyriausybė. Taigi Premjeras yra tas pagrindinis taikinys, į kurį nukrypsta akys, jeigu valstybėje vyksta kažkas negero arba žmonės yra kažkuo nepatenkinti“, – aiškino politologas.

Tačiau, profesoriaus nuomone, svarbu yra ir tai, kad auga bendras žmonių nusivylimas valstybės valdymo ar Vyriausybės veiklos rezultatais.

Politologas išskyrė kilusį šurmulį dėl vaiko pinigų perskirstymo ir alkoholio reklamos „keistenybių“. Šios ir kitos problemos, kalbėjo T. Janeliūnas, didesniu ar mažesniu mastu turi poveikį S. Skvernelio reitingams.

T. Janeliūno nuomone, S. Skvernelio ir D. Grybauskaitės ginčai taip pat gali turėti įtakos Premjero patikimumui. Profesoriaus teigimu, Premjeras ne tik dalyvauja nelygiavertėje kovoje, bet ir apskritai, pasirinkęs netinkamą priešininką, švaisto energiją.

„D. Grybauskaitei šis konfliktas, kaip galima spręsti iš apklausų duomenų, neturi jokios įtakos. Nors Prezidentė kartais ir kritikuoja Vyriausybę, bet ji nesivelia į tiesioginį asmeninį ginčą su S. Skverneliu. O S. Skvernelis, šiuo atveju, viską suveda į labai konkretų asmenį – D. Grybauskaitę“, – kalbėjo T. Janeliūnas.

Politikos ekspertas pabrėžė, kad S. Skvernelis apskritai pasirinko labai keistą priešininką. 

„Jam nereikės varžytis su D. Grybauskaite, jei jis norės dalyvauti Prezidento rinkimuose. Tai šia prasme, jo noras kritikuoti Prezidentę, greičiausiai, nesuteiks kažkokių papildomų balų“, – apibendrino T. Janeliūnas, pabrėždamas, kad S. Skvernelio „atsimušinėjimas“ palankiai vertinamai Prezidentei visuomenėje didelio pritarimo gali ir nesulaukti.

Parengė Eltos korespondentas Benas Brunalas 

Apklausa vyko 2018 m. sausio 18-30 dienomis. Tyrimo metu apklausta 1020 Lietuvos gyventojų (18 metų ir vyresnių), apklausa vyko 115 atrankos taškų. Apklaustųjų sudėtis atitinka 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų sudėtį pagal lytį, amžių, išsimokslinimą, tautybę, gyvenvietės tipą. Apklaustų žmonių nuomonė rodo 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų nuomonę. Tyrimų rezultatų paklaida iki 3 procentų.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.02.11; 03:00

Seimo narys Žygimantas Pavilionis. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Seimo nariui Žygimantui Pavilioniui nerimą kelia dviprasmiška ir pavojinga situacija, kuomet vienas žinomiausių šalies ekonomistų Gitanas Nausėda vienu metu atstovauja SEB bankui ir yra įvardinamas kaip vienas iš potencialių kandidatų į Lietuvos Respublikos prezidentus.

Todėl Ž. Pavilionis antradienį asmeniškai kreipėsi į „Wallenberg Foundations AB“, pagrindinio SEB akcininko, prezidentą Peterį Wallenbergą jaunesnįjį ir fondo ryšiams su užsieniu vadovą Magnusą Scholdtzą dėl SEB banko Lietuvoje prezidento patarėjo G. Nausėdos statuso.

„Bankinis ir finansų sektorius yra strateginė sritis valstybės gyvenime, kuri dėl savo jautrumo turi būti kuo toliau nuo politikos, ypač rinkimų periodais. Deja, buvo ne vienas atvejis Lietuvoje, kuomet bankai savo noru ar dėl aplinkybių buvo įtraukiami į politinius žaidimus ir tai turėdavo liūdnų padarinių ne tik jiems, bet ir valstybei. Nors Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai nėra įvardinę oficialaus kandidato į prezidentus, tačiau, mano asmenine nuomone, dėl galimo kandidato G. Nausėdos klostosi būtent tokia padėtis, todėl mano pareiga yra perspėti SEB akcininkus ir pareikalauti iš jų maksimalaus skaidrumo ir atvirumo prieš Lietuvos piliečius dėl jų darbuotojo“, – kreipimosi motyvus aiškina Ž. Pavilionis.

Laiške Seimo narys SEB akcininkų atstovams primena istoriją, kuomet Lietuvoje dėl rinkimų jau buvo nukentėjęs SEB priklausantis bankas. „Kad tokie nuogąstavimai turi pagrindo, primena ir penkiolikos metų senumo istorija, kurioje tiesiogiai ir nelinksmomis aplinkybėmis teko sudalyvauti ir SEB grupei priklausančiam bankui. 2003 m. prie tuometinio Vilniaus banko nutįso žmonių eilės – jie skubėjo atsiimti indėlius dėl neva kritinės banko padėties, kuri pasirodė tesą piktas gandas. Buvo įtariama, kad bankas tapo tuometinės rinkimų kovos tarp dviejų pagrindinių kandidatų įkaitu, nors įrodymų ir nebuvo pateikta“, – rašoma parlamentaro laiške, adresuotame pagrindiniams SEB banko akcininkams.

SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Seimo narys SEB akcininkams akcentuoja, kad juridiniai asmenys tiek tiesiogiai, tiek netiesiogiai negali remti kandidatų į renkamus postus – tai draudžia šalies įstatymai.

Ž. Pavilionio nuomone, dabartinė situacija, kai potencialus kandidatas naudojasi vieno didžiausio šalyje finansų institucijos teikiamomis galimybėmis, gali būti suvokiama kaip parama.

„Siekiame demokratiškų ir teisingų rinkimų, kad tauta skaidriai rinktų šalies prezidentą. Todėl bet koks verslo ar valdžios administracinių resursų naudojimas yra negalimas. Įvertinus SEB banko kapitalo kilmę, tokia padėtis ir parama gali būti suvokiama kaip užsienio valstybių kišimasis į vidaus politiką. Nors Skandinavijos valstybių draugiškumas nekelia abejonių, tačiau įvertinus geopolitinę padėtį įvairiomis spekuliacijomis gali užsiimti priešiškos Lietuvai jėgos. Visas šias rizikas reikėtų neutralizuoti ir iniciatyvos laukčiau iš SEB akcininkų“, – teigia Ž. Pavilionis.

Jis taip pat ragina už galimus padarinius atsakomybę prisiimti ir patį G. Nausėdą. „Visi pažįstame G. Nausėdą kaip ilgametį profesionalą, kuris savo nuosekliu darbu pelnė tiek profesinės bendruomenės, tiek šalies piliečių pagarbą. Tačiau sėdėdamas ant dviejų kėdžių vienu metu jis kelią grėsmę viskam, prie ko kūrimo prisidėjo.

Paradoksalu, kad žmogus, deklaruojantis meilę valstybei, nepalankiai susiklosčius aplinkybėmis, gali tapti priešiškų jėgų įrankiu. Todėl raginčiau jį kuo greičiau priimti sprendimą dėl savo tolesnių veiksmų“, – perspėja Seimo narys.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.02.07; 03:00

Prof. Vytautas Landsbergis. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Kiek čia beliko iki naujų Prezidento rinkimų – maždaug 16 mėnesių. VRK interneto svetainėje rašoma, kad jie vyks 2019 m. gegužę, bet prieš tai, vasarį, rinksime savivaldybių tarybas, o iš karto po Prezidento rinkimų, birželį, balsuosime už atstovus į Europos Parlamentą.

Žinoma, daugiausia dėmesio skiriama artėjantiems 7-ojo nuo Nepriklausomybės paskelbimo ir 14 – ojo po Nepriklausomybės Akto pasirašymo 1918 m. Lietuvos vadovo rinkimams. Kitaip sakant, per 100 metų nepriklausoma valstybė turėjo 14 prezidentų, o jei faktiškuoju šalies vadovu pripažintume ir V. Landsbergį – po kitų rinkimų jų bus 15.

„Smetoniškųjų“ rinkimų dešimtmečiai

Trumpai apie prieškario rinkimus. Ši informacija yra laisvai prieinama oficialiuose portaluose. Pirmojoje Lietuvos Respublikoje (1918–1940 m.) Prezidento rinkimai vyko septynis kartus: 1919, 1922, 1923, du kartus 1926-aisiais, 1931 ir 1938 metais. Pirmieji rinkimai įvyko 1919 m. balandžio 4 d., praėjus daugiau nei metams po Lietuvos nepriklausomybės paskelbimo 1918 m. vasario 16 d. Beje, anuomet pirmiau buvo išrinktas Prezidentas (1919 m.) ir tik po metų įvyko rinkimai į Steigiamąjį Seimą (1920 m.). 1920 m. gegužės 15 d. susirinkus Steigiamajam Seimui, Aleksandras Stulginskis tapo jo pirmininku ir nuo 1920 m. birželio 19 d. iki 1922 m. gruodžio 21 d. Prezidento rinkimų laikinai ėjo ir Prezidento pareigas.

Įdomu ir tai, kad anuomet Prezidentas buvo renkamas netiesioginiuose rinkimuose. Pirmąjį Lietuvos Prezidentą 1919 m. rinko Lietuvos Valstybės Tarybos nariai. Vėliau Prezidentą iš savo atstovų rinko I, II, ir III Seimo nariai. Net ir po 1926 m. gruodžio 17 d. valstybės perversmo iš Prezidento pareigų atsistatydinus Kaziui Griniui, Seime jau po dviejų dienų įvyko rinkimai, kurių metu Prezidentu buvo išrinktas Antanas Smetona. 1927 m. balandžio 12 d. paleidus Seimą ir artėjant Prezidento A. Smetonos kadencijos pabaigai, 1931 m. lapkričio 25 d. buvo paskelbtas šalies Prezidento rinkimų įstatymas. Remiantis juo Prezidentą rinko Ypatingieji Tautos atstovai. Šiuos atstovus išrinkdavo valsčių, apskričių ir miestų tarybos (vienas rinkikas atstovaudavo 20 tūkstančių gyventojų). Prezidentą rinkdavo Kaune susirinkę Ypatingieji Tautos atstovai. Kandidatą galėjo iškelti ne mažesnė kaip dvidešimties atstovų grupė.

Smetona
Prezidentas Antanas Smetona

Rinkimai buvo vykdomi žaibiškai, kad mažiau galėtų triukšmauti opozicija. 1931 m. gruodžio 11 d. Kaune susirinkę 116 Ypatingųjų Tautos atstovų vienbalsiai Respublikos Prezidentu išrinko vienintelį kandidatą A. Smetoną. Panašiai vyko ir vėlesni Prezidento rinkimai.

Kaip ir šiandien, Prezidentas pradėdavo eiti pareigas ne nuo išrinkimo momento, bet nuo tos akimirkos, kai prisiekdavo pagal Konstitucijoje nustatytą tvarką. Prieškariu būta atvejų, kai Prezidentas buvo išrinktas ir prisiekė tą pačią dieną. Mažiausiai kandidatų į šį postą – vienas – buvo 1926 m. gruodžio 19 d. rinkimuose, kai prezidentu vienvaldiškai tapo A. Smetona. Tą patį jis pakartojo ir 1931 m., ir 1938 m. rinkimuose. Daugiausiai pretendentų – net keturi – Prezidentu norėjo tapti prieš pat perversmą vykusiuose rinkimuose – 1926 m. birželio 7 d., kai didele 78-ių II-ojo Seimo narių – rinkikų persvara laimėjo Kazys Grinius.

Tarp A. Brazausko ir… nežinomybės

Pertrauka tarp šalies vadovo rinkimų buvo nemaža – beveik 55 sovietinės ir nacių okupacijos metai. Tik 1993 m. vasario 14 d. vykusiuose rinkimuose nugalėjo A.M. Brazauskas, nurungęs Vilties prezidentą Stasį Lozoraitį. Daugiausiai kandidatų į šį postą susirinko 2002 m. gruodžio 22 d. rinkimuose – jų buvo net 17. Antrajame ture nedidele persvara V. Adamkų nurungė R. Paksas, kuris vis dėl to po kelerių metų dėl apkaltos buvo pašalintas iš Prezidento pareigų, ir tuojau pat, 2004 m. birželį, surengti neeiliniai rinkimai.

Prezidentas Valdas Adamkus. Slaptai.lt nuotr.
Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Slaptai.lt (Vytautas Visockas) nuotr.

Prezidento rinkimai vyko Lietuvoje 2014 m. gegužės 11 ir gegužės 25 dienomis. Neišrinkus prezidento pirmajame ture, gegužės 25 d. buvo rengiamas antras turas (kartu su rinkimais į Europos Parlamentą). Juose varžėsi septyni kandidatai. Antrame ture dalyvavo Zigmantas Balčytis ir Dalia Grybauskaitė, kuri ir laimėjo, surinkusi 57,87 proc. dalyvavusių rinkėjų balsų.

„Prezidentas Lietuvoje nėra tokia įtakinga ir daug galių beturinti institucija, kaip Seimas ar Vyriausybė, tačiau simbolinė prezidento galia bei moralinis visos tautos palaikymas sukuria stiprią prezidento galimybių bei įtakos iliuziją. Prezidentas mūsų šalyje tampa savotišku simboliniu šalies vadovu, įpareigotu ne tiek vykdyti valdžią, kiek atstovauti moralines tautos ir valstybės ambicijas“. Taip prezidento vaidmenį Lietuvos politikoje ir valdyme apibūdino politologas prof. Lauras Bielinis 2003 m. išleistoje pirmoje šio ciklo monografijoje „Prezidento rinkimų anatomija. 2002 metų prezidento rinkimai Lietuvoje“.

Prof. Ona Voverienė, apžvelgusi ir kitus L. Bielinio kūrinius, lygina tų metų rinkimus su būsimais kitąmet ir pastebi, kad tuomet ir dabar Lietuva turi tris ryškius kandidatus. 2019 m. gali būti jų kur kas daugiau, nes „mūsų liaudis serga savęs susireikšminimo liga, dažnas neturintis nei politikos, nei valdymo įgūdžių, ką ryškiai pademonstravo praėjusieji visi rinkimai į Prezidento postą“, taikliai rašo O. Voverienė.

Profesorė išvardija tris ryškiausias kandidatūras: dabartinį premjerą Saulių Skvernelį, bankininką Gitaną Nausėdą ir Kauno merą Visvaldą Matijošaitį. Žinoma, jų yra ir bus daugiau. O. Voverienė mano, kad be šitų trijų dar 24. O ir paminėtieji neaiškiai įvardija savo ketinimus. Aiškiau skamba G. Nausėdos pavardė.

Naujas Vilties prezidentas?

Panagrinėkime bent jo privalumus ir trūkumus.

G. Nausėda – 53-jų finansininkas, švediško SEB banko prezidento patarėjas, žinomas finansų analitikas. Vadinamas „Vilties prezidentu“, tarsi sugretinant su garsiuoju Stasiu Lozoraičiu, prieš gerus 25 metus rinkimuose pralaimėjusiu A. Brazauskui. Pernai spalį, duodamas interviu vienai TV laidai, G. Nausėda žaismingai pasakojo apie savo 17 metų karjerą vienose pareigose, apie „velnio išradimą“ Facebook‘ą, kurį jis prastai įvaldęs, ir santykius su banko vadovu Raimondu Kvedaru.

Kitame ankstesniame interviu sakosi buvęs padykęs vaikas, šuns kaulu išdaužęs bendrabučio langą, pridaręs kitokių eibių. O karjera prasidėjo nuo visiems tuomet įprastų sąlygų: VU „Tauro“ bendrabutis, kur gyveno aspirantai, vaiko sauskelnės, nekoks kvapas dukart mažesniame kambarėlyje negu dabar turi SEB banke, o „čia užeina žinomas apžvalgininkas jo filmuoti savo TV laidai, praskleidžia šlapias palutes, ir taip mes bendraujam“ (taip pernai rudenį bankininkas LNK laidoje pasakojo apie mano vizitą į bendrabučio kambarėlį ant Tauro kalno…). O jau paskui – stažuotė Vokietijoje, vakarietiškos pagundos, viliojantys pasiūlymai Lietuvoje…

SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Neabejotini būsimo kandidato bruožai – sugebėjimas analitiškai ir apibendrinanti mąstyti, prognozuoti, išskirti pagrindinius makroekonominius veiksnius, sąlygojančius socialinį žmogaus gyvenimą. Jis nevengia numatyti artėjančios krizės požymius, duoti patarimų šeimai taupyti pinigus, kokį darbą pasirinkti baigus aukštąjį mokslą, pakritikuoti Vyriausybę dėl nepakankamo ES pinigų panaudojimo… Iš tiesų, G. Nausėda kol kas laikosi buvusio šalies vadovo V. Adamkaus linijos – būti ramiu, nekonfliktišku, galinčiu visuomenę vienyti kandidatu.

Tačiau politologai įžvelgia, kas galėtų pakišti koją jo kandidatūrai. Vieni mano, kad gali atsirasti kitų, vertingesnių kandidatų į šalies vadovo postą. „Viena pagrindinių G. Nausėdos problemų – jis visiškai neturi jokios organizacinės sistemos, kuri leistų užtikrinti nuoseklią komunikaciją per visą Lietuvą,“ – mano viešųjų ryšių ekspertas A. Katauskas. Nėra privalumas ir „bankininko žymė“, nes bankų sektorius visuomenėje yra kritiškai vertinamas. „Jis nėra sukūręs daug darbo vietų kaip V. Matijošaitis. Iš principo, jei V. Matijošaitis yra toks labiau tėvas ar patinas, kuris savo griežta ranka Kaune bent jau įvedė tvarką, tai G. Nausėdai pasigirti kažkokiais nuveiktais darbais bus sudėtinga“, – aiškino A. Katauskas.

Nuolatinis šmėžavimas žiniasklaidoje taip pat dažnai sukelia prieštaringus rinkėjų vertinimus. Be to, jis neturįs patyrimo užsienio politikoje, ir pasaulinius procesus vertinąs per siaurą finansininko ekonomisto prizmę.

Pasak politikos apžvalgininko T. Dapkaus, G. Nausėda panašesnis į buvusį šalies vadovą V. Adamkų, o ne į D. Grybauskaitę. Jis esą būtent ir laikosi V. Adamkaus linijos – būti ramiu, nekonfliktišku, galinčiu visuomenę vienyti kandidatu.

„Akivaizdu, kad jis būtent šią liniją paėmęs, o ne D. Grybauskaitės, kuri turi labai aštrią poziciją visais klausimais“, – pridūrė T. Dapkus.

Bet ar to pakaks? Nuo savęs pridursime, kad ramus, nekonfliktiškas šalies vadovas tinka valstybės gerovės ir taikaus sambūvio metu, o kriziniais, grėsmę keliančiu laikotarpiu reikia dabartinės Prezidentės ryžtingumo ir net akibrokštų.

Kituose rašiniuose aptarsime dar keletą populiariausių kandidatūrų į Lietuvos Prezidento postą 2019 m. rinkimuose.

2018.02.06; 00:06