Utenos rajone esantį rizikos židinį siekiama pašalinti kuo greičiau. AM nuotr.

Prezidentas Gitanas Nausėda džiaugiasi, kad spėjo užbėgti įvykiams už akių dar vienai galimai aplinkosaugos nelaimei. G. Nausėda teigia, kad po apsilankymo Utenoje su kitomis institucijomis inicijavo patikrinimą cheminių atliekų sandėlyje Dičiūnuose, kur paaiškėjo, kad laikomos atliekos neatitinka priešgaisrinės saugos, civilinės saugos bei aplinkos apsaugos reikalavimų.
 
„Darbo dienos Utenoje metu su komanda atkreipėme dėmesį į dar vieną tiksinčią aplinkosauginę „bombą“ – cheminių atliekų sandėlį Dičiūnuose. Šiai problemai užbėgome už akių – inicijavome jos sprendimą ministerijos, savivaldybės ir kitų atsakingų institucijų lygmeniu.
 
Vertinu tai kaip optimistišką pirmosios darbo dienos Lietuvos regionuose rezultatą. Ir toliau reguliariai dirbsiu ne tik Vilniuje, bet ir kituose šalies miestuose ir miesteliuose, siekdamas sklandesnio ir efektyvesnio regionų politikos vykdymo“, – feisbuko paskyroje rašo G. Nausėda.
 
Aplinkos apsaugos departamento (AAD) pareigūnai ketvirtadienį, dalyvaujant Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento, policijos bei Aplinkos apsaugos agentūros (AAA) pareigūnams, atliko neplaninį UAB „Ūrus“ ir Ko veiklavietės patikrinimą Dičiūnų kaime Utenos rajone.
 
Atlikus patikrinimą, pasitvirtino Utenos rajono savivaldybei AAD pareigūnų rašte pateikta informacija apie sandėliuose laikomų pavojingų atliekų grėsmę. Grėsmė kyla, nes veiklavietėje laikomos atliekos neatitinka priešgaisrinės saugos, civilinės saugos bei aplinkos apsaugos reikalavimų.
 
Patikrinimo metu AAA pareigūnai paėmė oro mėginius. Penktadienį dėl situacijos įvertinimo Utenos rajono savivaldybės administracijoje rengiamas ekstremalių situacijų komisijos posėdis.
 
Informacijos šaltiis – ELTA
 
2020.01.11; 02:00

Susitikimo metu. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Prezidentas Gitanas Nausėda kartu su užsienio reikalų ministru Linu Linkevičiumi ir krašto apsaugos ministru Raimundu Karobliu aptarė pastarosios savaitės įvykius Irake, kur mokymo misijose dalyvauja ir Lietuvos kariai.
 
Pasak prezidento vyriausiojo patarėjo nacionalinio saugumo klausimais Vytauto Jono Žuko, Lietuva vienašališkai nesiūlys atšaukti savo karių iš Irako.
 
Pasak V. J. Žuko, dėl savo karių atšaukimo iš Irako spręs visi sąjungininkai, todėl Lietuva vienašališkų veiksmų nesiims.
 
Raketomis apšaudytoje Ain al Asado karinėje bazėje iš viso buvo šeši Lietuvos kariai. Antradienį, apie 17 val. 30 min. Lietuvos laiku, Lietuvos kariai kartu su kitų valstybių kariais paliko karinę bazę, nes buvo gauta informacija dėl galimos raketų grėsmės. Balistinių raketų ataka įvykdyta kiek po vidurnakčio. Šiuo metu Irane yra 12 Lietuvos karių, vieni atlieka patarėjo funkcijas, kita dalyvauja kariniuose mokymuose.
Šiuo metu visi karių mokymai sustabdyti.
 
„Prezidentas aktyviai stebi situaciją Artimuosiuose Rytuose. (…) Prezidentas išreiškė susirūpinimą dėl mūsų tarnaujančių karių Irake ir Artimųjų Rytų regione saugumo. Prezidento nuomone, geriausias būdas šiuo metu valdyti situaciją Irake – deeskaluoti ir spręsti konfliktą diplomatinėmis priemonėmis. Taip pat yra jo sprendimas savarankiškai nesiimti jokių veiksmų ir laukti sąjungininkų sprendimų, kas liečia karių saugumą bei jų perdislokavimą regione“, – teigė V. J. Žukas.
 
Ministras R. Karoblis dar kartą patikino, kad Irake esantys Lietuvos kariai nenukentėjo, ir yra dedamos visos pastangos užtikrinti jų saugumą. Tiek R. Karoblis, tiek L. Linkevičius dar kartą patikino, kad Lietuvos pozicija yra tokia pati kaip ir kitų NATO šalių – JAV pastangos kovoti su terorizmu yra remiamos.
 
R. Karoblis teigė, kad nė vienas karys nepasiprašė būti sugrąžintas į Lietuvą. Ministras sakė, kad vėl sužinojus apie galimą pavojų, Lietuvos kariai gali būti perdislokuojami.
 
„Tai yra priemonės, atsižvelgiant į pačią saugumo situaciją. Apribotas išvažiavimas už bazės ribų, dalinių vadų įsakymu nustatomos tam tikros priemonės, pavyzdžiui, gali būti, tikėtina, kad ir yra, šarvinės liemenės nešiojamos ir panašūs dalykai. Pagal žvalgybinę informaciją, esant didesniam pavojui, perdislokuojamas į kitą vietą iš galimų taikinių ir kiti dalykai, susiję su taktiniais sprendimais“, – kalbėjo R. Karoblis.
Tuo tarpu L. Linkevičius teigia, kad prie deeskalacijos proceso galėtų prisidėti ir ES.
 
„Kaip ES galėtų įsijungti į šį derinimo procesą, deeskalacijos procesą kaip potencialus veikėjas. ES turi tam pakankamai ekonominių ir politinių argumentų tą daryti. Įvyko tai, kas įvyko. Raginame susikoncentruoti į taikių sprendimų paiešką (…) Tikimės, kad netrukus apie tai kalbės ir JAV prezidentas“, – sakė L. Linkevičius.
 
Susitarimas su Iranu dėl branduolinės programos, pasak L. Linkevičiaus, šiuo metu nėra veiksnus.  
 
„Faktiškai jis nėra veiksnus šiuo metu. De jure tebeegzistuoja, de facto sunku pasakyti kaip yra“, – teigė L. Linkevičius.
 
ELTA primena, kad anksčiau oficialus Pentagono atstovas Jonathanas Hoffmanas pranešė, jog Iranas raketomis smogė mažiausiai dviem JAV naudojamoms karinėms bazėms Irake. Pasak jo, Iranas paleido keliolika raketų į ir Erbilio miesto oro uostą.
 
Situacija Artimuosiuose Rytuose smarkiai susikomplikavo po to, kai sausio 3 d. JAV surengė ataką Bagdado oro uosto rajone, per kurią buvo nukautas Irano revoliucinės gvardijos „Al Quds“ specialiųjų pajėgų vadas generolas Qasemas Soleimanis. Irano aukščiausioji nacionalinio saugumo taryba pareiškė darysianti viską, kad būtų atkeršyta už generolo mirtį.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.01.09; 06:18

Šiaurės Korėjos lyderis Kim Jong Unas surengė susitikimą su aukštais valdančiosios partijos pareigūnais, paskelbė valstybinė šalies žiniasklaida. Susitikimas vyko prieš pat metų pabaigą, iki kurios, pasak Pchenjano, JAV turi pakeisti savo poziciją aklavietėje atsidūrusiose branduolinio nusiginklavimo derybose.
 
Plenarinė sesija prasidėjo šeštadienį, po pasigirdusių prielaidų, kad Pchenjanas ketina išbandyti tarpžemyninę balistinę raketą – „Kalėdų dovaną“ Vašingtonui.
 
Kim Jong Unas pirmininkavo susitikimui, kuriame aptarta nauja „skaidri, antiimperialistinė ir nepriklausoma pozicija“, sakoma Korėjos centrinės naujienų agentūros (KCNA) pranešime.
 
Valdančioji Korėjos darbininkų partija taip pat „aptars svarbius klausimus valstybės gynybos srityje“, pridūrė KCNA.
 
Derybos dėl Korėjos pusiasalio branduolinio nusiginklavimo iš esmės yra įstrigusios nuo tada, kai šių metų pradžioje žlugo Kim Jong Uno ir Donaldo Trumpo viršūnių susitikimas Hanojuje.
 
Susitikimas prasidėjo praėjus savaitei po to, kai Kim Jong Unas surengė aukščiausių kariuomenės pareigūnų posėdį, kuriame aptarė karinių pajėgumų stiprinimą. Sausio 1-ąją izoliuotos šalies lyderis sakys svarbią kasmetinę kalbą.
 
Šį mėnesį Pchenjanas „Sohae“ raketų paleidimo komplekse atliko kelis statinius bandymus, taip pat keliskart buvo panaudota ginkluotė, kurią Japonija ir kitos šalys apibūdino kaip balistines raketas.
 
Šiaurės Korėjai dėl jos branduolinės programos skirtos griežtos JAV ir Jungtinių Tautų (JT) sankcijos, tačiau Pchenjanas yra itin supykęs dėl nešvelninamų sankcijų net ir po to, kai buvo paskelbtas moratoriumas branduolinių ir tarpžemyninių balistinių raketų bandymams.
 
Pagrindinė Šiaurės Korėjos sąjungininkė Kinija ir Rusija siūlė švelninti sankcijas ir taip deeskaluoti susidariusią padėtį.
 
„Neišvengiama“ grėsmė
 
Pietų Korėjos nacionalinio susijungimo instituto mokslininko Hong Mino teigimu, vykstančiame Šiaurės Korėjos pareigūnų posėdyje gali būti paskelbtas „didžiulis politikos lūžis“ santykių su Jungtinėmis Valstijomis atžvilgiu.
 
Anksčiau šį mėnesį Šiaurės Korėjos žiniasklaida paskelbė ant balto žirgo jojančio Kim Jong Uno nuotraukų, o ekspertai tikino, kad tokie atvaizdai gali būti simboliniai ir reikšti politikos pokytį.
 
Pats D. Trumpas sakė susitvarkysiantis su Kim Jong Uno jam rengiamu siurprizu.
 
„Sužinosime, kas tai per siurprizas ir sėkmingai su juo susitvarkysime. Visi man turi siurprizų, bet pažiūrėkime, kas bus. Aš su jais tvarkausi tada, kai jie pasirodo“, – sakė JAV prezidentas.
 
Vis dėlto buvęs D. Trumpo patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Johnas Boltonas kritikavo prezidento poziciją šiuo klausimu ir tikino, kad Pchenjanas kelia „neišvengiamą“ grėsmę.
 
JAV prezidentas į savo bandymus įkalbėti Kim Jong Uną nutraukti Šiaurės Korėjos izoliaciją ir atsisakyti branduolinių ginklų investavo itin daug politinio kapitalo.
 
Tiesa, po trijų susitikimų ir daugelio laiškų pažangos nėra labai daug.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.12.29; 00:30

Seimo narių Lauryno Kasčiūno ir Manto Adomėno spaudos konferencija „Dėl Lietuvos ir Kinijos santykių“. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Seimo konservatorių frakcijos nariai Laurynas Kasčiūnas ir Mantas Adomėnas penktadienį pristatė rezoliucijos projektą, kuriuo siekia atkreipti dėmesį ir įvertinti Lietuvos santykius su Kinija. Politikų teigimu, didėjantis Kinijos ekonominis aktyvumas bei agresyvi retorika turi būti tinkamai ir atsakingai įvertinta prieš plėtojant prekybą ir bendradarbiavimą su šia šalimi.
 
Dar prieš trisdešimt metų, pasak L. Kasčiūno, analitikams bei ekspertams kalbėjus apie komunizmo žlugimą, šių dienų realybė, sako politikas, rodo, kad komunizmas ne tik nežlugo, bet ir „kai kuriuose regionuose įgauna vis naujas formas, kurios prisitaiko prie globalizacijos“.
 
„Kalbant apie galios augimą, reikia minėti bandymą pirmauti technologijų pasaulyje, dominuoti ekonominiuose santykiuose ir jau galima kalbėti netgi apie tam tikrą poveikį kitų valstybių politinėms sistemoms“, – penktadienį Seime surengtoje spaudos konferencijoje sakė L. Kasčiūnas.
 
Tęsdamas kalbą apie didėjančią Kinijos įtaką, parlamentaras kartu priminė suintensyvėjusias Europos Sąjungos diskusijas apie 5 G ryšio saugumą, investicijų iš trečiųjų šalių patikros mechanizmą. Jo teigimu, griežtesniam Kinijos investicijų reguliavimui ES prieštarauja tos šalys, kuriose Kinija, teigia L. Kasčiūnas, investuoja „neproporcingai daug“ – Portugalija, Graikija, Vengrija.
 
„Matome, kad ekonominis bendradarbiavimas, ryšiai, ekonominis Kinijos poveikis jau ima veikti įvairių valstybių politinius apsisprendimus“, – sakė L. Kasčiūnas.
 
Tuo metu M. Adomėnas atkreipė dėmesį, kad 2019 m. Kinijai buvo esminiai metai – 70 metų nuo komunistinės Kinijos susikūrimo, Tibeto okupacijos metinės, taip pat Tiananmenio žudynių trisdešimtosios metinės.
 
„Šie trys jubiliejai savotiškai buvo lūžio taškas pačios Kinijos mąstyme apie pasaulį ir santykį su juo. Tai, kas iki tol buvo daroma ganėtinai latentiškai, šiais metais buvo apnuoginta ir iškilo į paviršių“, – kalbėjo M. Adomėnas. Kaip Kinijos grėsmės pavyzdžius jis įvardijo šios šalies grasinimus Taivanui, Honkongo autonominiam regionui, agresiją Pietų Kinijos jūroje, etninės uigūrų mažumos persekiojimą.
 
Kinijos komunistų partijos suvažiavimas. EPA – ELTA nuotr.

„Mes turime suprasti, kad Kinija, nepaisant jos pastangų (kurti. – ELTA) savo, kaip pažangios, modernios ir neagresyvios šalies įvaizdį, iš tikrųjų yra nusikaltimus žmogiškumui tebevykdantis karine prasme agresyvus režimas“, – aiškino Seimo narys.
 
M. Adomėnas taip pat priminė, kad šiemet Lietuvos nacionalinio saugumo strategijoje Kinija pirmą kartą buvo įvardinta kaip grėsmė Lietuvai. Vis dėlto šis faktas, teigė parlamentaras, valdžios buvo ignoruotas.
 
„Mes turime konstatuoti, kad politinė šalies valdžia, užuot priėmusi tą perspėjimą kaip svarbų orientyrą politikos ir santykių su Kinija peržiūrėjimui, bandė jį tiesiog paneigti, nustumti į paraštę ir kažkokiu būdu retušuoti. (…) Tokie signalai, ateinantys iš Užsienio reikalų ministerijos, yra dalykas, kuris iš tikrųjų kelia didžiulį nerimą, nes (…) matome vis didėjantį Kinijos aktyvumą ES ir taip pat Lietuvoje“, – konstatavo M. Adomėnas.
 
Politikas priminė, kad Lietuvoje rugpjūčio 23 d. vykęs Honkongo paramai skirtas mitingas buvo bandomas blokuoti Kinijos ambasados. Lietuvoje, pasak jo, veikia ir Kinijos žvalgybų tinklas, prisidengęs Kinijos piliečių Lietuvoje asociacijos vardu.
 
„Labai svarbu, kad Lietuva neatliktų sprendimų, kurie toliau ją įstumtų į Kinijos politinės gravitacijos orbitą, ir čia Lietuva, kaip šalis, pirmoji pradėjusi Sovietų Sąjungos demontavimą, turėtų būti viena iš pirmųjų, kuri atvirai ir aiškiai nacionaliniu politiniu lygiu ES, NATO formatuose turi kalbėti apie Kinijos grėsmę“, – sakė M. Adomėnas. Jo teigimu, Lietuva, norėdama plėtoti prekybinius, energetinius, technologinius ryšius su Kinija, turi gerai įvertinti visas potencialias grėsmes.
 
„Mūsų tikslas yra vėl grąžinti Kinijos temą į nacionalinio dėmesio tašką“, – pabrėžė M. Adomėnas.
 
Rezoliuciją, siekiančią paskatinti rimčiau vertinti Kinijos galią, pasirašė šeši parlamentarai: L. Kasčiūnas, M. Adomėnas, Audronius Ažubalis, Vytautas Bakas, Žygimantas Pavilionis ir Ingrida Šimonytė.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.12.28; 06:47

JAV Kongreso Atstovų Rūmų pirmininkė Nancy Pelosi laiko „nustatytu faktu“ tai, kad prezidentas Donaldas Trumpas pažeidė šalies konstituciją. Ji tai pareiškė trečiadienį prasidedant šešias valandas truksiantiems debatams dėl apkaltos Amerikos parlamento žemuosiuose rūmuose.
 
„Tai, apie ką mes šiandien diskutuojame, yra nustatytas faktas, kad prezidentas pažeidė konstituciją“, – pabrėžė politikė. Pasak jos, D. Trumpas kelia nuolatinę grėsmę JAV nacionaliniam saugumui.
 
Anot N. Pelosi, Baltųjų rūmų šeimininkas nepaliko įstatymų leidėjams kito pasirinkimo kaip tik pradėti jo apkaltos procedūrą.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.12.19; 00:30

Seimo narys Laurynas Kasčiūnas. Slaptai.lt nuotr.

Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) trečiadienį uždarame posėdyje nusprendė, kad strategiškai svarbius sandorius tikrinanti komisija turėtų dar kartą svarstyti, ar dujotiekį su Lenkija statysianti bendrovė „Alvora“ gali sukelti grėsmę nacionaliniam saugumui. Kaip Eltai teigė NSGK narys konservatorius Laurynas Kasčiūnas, sprendimas priimtas 5 balsais „už“ ir 4 susilaikius.
 
ELTA primena, kad bendrovės „Alvora“ ir „Šiaulių dujotiekio statyba“ laimėjo konkursą statyti beveik 100 mln. Eur vertės magistralinį dujotiekį iš Lietuvos į Lenkiją (GIPL).
 
„Mes, išklausę informacijos, kreipėmės dar kartą į nacionaliniam saugumui svarbių objektų komisiją dėl to, kad būtų pakartotinai įvertintas ir patikrintas laimėjęs rangovas, ar jis atitinka reikalavimus, keliamus nacionaliniam saugumui“, – sakė jis, pabrėždamas, kad visa svarbi informacija, susijusi su „Alvora“, nebuvo įvertinta politiniame lygmenyje.
 
Dėl to, akcentavo konservatorius, yra pakankamas pretekstas apskritai įvertinti, ar nereikėtų keisti specialios Vyriausybės komisijos, vertinančios nacionaliniam saugumui svarbius sandėrius, sudėties sudarymo principų.
 
„Pati komisijos sudėtis yra techninio lygmens, ten nėra politinio lygmens atstovų, nėra viceministrų, nėra ministrų. Tačiau komisijos sprendimo pasekmės yra labai ryškiai politinės. Kai kuriais atvejais gali atsirasti institucinė inercija, todėl politikai turėtų daryti sprendimus, o ne vien technokratinė komisija“, – sakė L. Kasčiūnas.
 
Politiko teigimu, nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbios komisijos veiklos pobūdis yra ydingas.
 
„Jeigu komisijos sprendimas yra teigiamas dėl rangovo arba investuotojo, tai tas klausimas net nekeliauja į Vyriausybę. Tik jei sprendimas yra neigiamas, tokiu atveju klausimas atsiduria Vyriausybėje. Tad šiuo atveju čia nėra politinio filtro, todėl tai nėra geras mechanizmas“, – argumentavo NSGK narys.
 
Grįždamas prie bendrovės, turinčios statyti strateginį Lietuvai dujotiekį į Lenkiją, L. Kasčiūnas neatmetė galimų rizikų, kylančių dėl „Alvoros“ ryšių su trečiosiomis šalimis.
 
„Detalėmis kalbėti negaliu, todėl pasakysiu iš principo – klausimų  dėl dabartinio rangovo, laimėjusio konkursą, bei jo sąsajų su trečiosiomis šalimis, kurios kėlė grėsmę nacionaliniam saugumui, nesumažėjo. Abejonės mums nebuvo išsklaidytos, mums nėra aišku kur yra ta esminė raudonoji linija, kada galima suvaldyti rizikas, o kada jau rangovas, investuotojas kelia grėsmę nacionaliniam saugumui. Atsakymai į klausimus, kurie mums buvo pateikti, mūsų neįtikino, mes aiškiai matome, kad dabartinis rangovas turi daug stiprių ryšių su trečiosiomis šalimis, kurios kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui“, – apibendrino L. Kasčiūnas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.12.19; 03:00

Seimas ketvirtadienį balsuos dėl prezidento Gitano Nausėdos siūlymo nustatyti Astravo atominės elektrinės (AE) veiklą kaip keliančią grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui.
 
Įstatymo projekte siūloma nustatyti, kad, Seimui įstatymu pripažinus trečiosios šalies branduolinę elektrinę nesaugia, elektros energijos importo iš trečiosios šalies, kurioje veikia nesaugi branduolinė elektrinė, veikla, tai yra elektros energijos, pagamintos trečiojoje šalyje, kurioje veikia nesaugi branduolinė elektrinė, patekimas į Lietuvos elektros energetikos sistemą veikla yra kelianti grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui.
 
Taip pat siūloma nustatyti, kad išduotų leidimų importuoti elektros energiją iš trečiosios šalies, kurioje veikia nesaugi branduolinė elektrinė, galiojimas panaikinamas nedelsiant juos išdavusios institucijos sprendimu teisės aktų nustatyta tvarka nuo tokios nesaugios branduolinės elektrinės veiklos pradžios ar nuo Lietuvos Seimo pripažinimo trečiosios šalies branduolinę elektrinę nesaugia, jei tokia elektrinė jau veikia.
 
Kaip teigiama įstatymo projekte, siūloma nustatyti, kad informaciją apie nesaugios branduolinės elektrinės elektros energijos gamybos veiklos pradžią leidimą importuoti elektros energiją iš trečiosios šalies išdavusiai institucijai pateikia Lietuvos elektros energijos perdavimo sistemos operatorius („Litgrid“), o nesaugios branduolinės elektrinės elektros energijos gamybos veiklos pradžios data šio įstatymo tikslais laikoma perdavimo sistemos operatoriaus pranešimo apie tokios veiklos pradžią diena.
 
ELTA primena, kad Baltarusija 2400 MW galios atominę elektrinę stato netoli Astravo miesto, nuo Vilniaus nutolusio vos per 50 km. Pirmąjį jėgainės reaktorių tikimasi paleisti jau šiemet, antrąjį – kitais metais.
 
Lietuva yra priėmusi sprendimą neįsileisti elektros iš Baltarusijos, kai pradės veikti Astravo AE. Tokį sprendimą yra priėmusi ir Lenkija.
 
Lietuvos ir Latvijos pozicijos Astravo AE atžvilgiu buvo išsiskyrusios. Latviai nerodė didelio solidarumo Lietuvos interesui, kad kaimyninės šalys ateityje taip pat neįsileistų Astravo AE energijos į savo rinkas.
 
2017-ųjų birželį Seimas pripažino, kad Baltarusijoje, Astrave, statoma branduolinė elektrinė yra nesaugi ir kelianti grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui, aplinkai ir visuomenės sveikatai.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.12.19; 05:02

Prezidentas Gitanas Nausėda Londone įvykusį susitikimą su NATO lyderiais vadina puikiu ir sėkmingu, nes, tvirtina jis, su Turkija pasirašyti gynybos planai bei priimta deklaracija, kurioje Rusija įvardinta kaip grėsmė. Pasak šalies vadovo, susitikimas buvo sėkmingas ir dėl to, kad daug dėmesio skirta vykstančiai Kinijos ekonominei ekspansijai aptarti.
 
„Viena vertus, galime pasidžiaugti, kad pagaliau turime gynybos planus, kuriuos mums leido patvirtinti Turkija. Kita vertus, turime deklaraciją, kurioje pirmą kartą gana aiškiai įvardinta Rusijos grėsmė, ir manau, kad ir prie derybų stalo sėdint susidarė įspūdis, kad daugelis valstybių supranta, koks neramus yra dabartinis pasaulis, ir kad vienas iš veiksnių yra agresyvus Rusijos elgesys savo kaimynų atžvilgiu“, – du esminius susitikimo pasiekimus LRT įvardino prezidentas.
 
Prezidentas džiaugėsi, kad svarbiausia, jog sutarimas su Turkija buvo pasiektas, o, pasak G. Nausėdos, visos kitos techninės detalės ateis vėliau.
 
„Pasiektas principinis sutarimas dabar, techninės detalės ateis vėliau. Svarbiausia, kad tylos laikotarpis baigėsi, ir mes neturime prieštaravimų iš Turkijos pusės, kurie neleido mums iki galo padėti tašką šitoje istorijoje. Visa kita jau yra antrinės reikšmės. Niekas nieko iš mūsų mainais nereikalavo“, – sakė prezidentas, akcentuodamas, kad visi – Lietuvos, Latvijos, Lenkijos prezidentai bei Estijos premjeras – padėkojo Turkijos prezidentui T. Erdoganui už solidarią laikyseną ir sprendimą.
 
Pasak G. Nausėdos, gynybos planų su Turkija pasirašymas yra Vašingtono sutarties 5 straipsnio materiali išraiška.
 
„Tai pirmiausiai yra praktinis Vašingtono sutarties 5 straipsnio realizavimas. Kadangi kalbėti apie 5 straipsnį abstrakčiai, žinoma, galima, bet jis turi turėti labai konkrečią kolektyvinės gynybos išraišką, kuri atsispindi planuose, atsispindi konkrečiose investicijose, ir dabar mes šitą žingsnį pagaliau galėsime padaryti“, – pažymėjo šalies vadovas.
 
Pasak prezidento, reikia pasidžiaugti, kad pakankamai dėmesio NATO lyderių susitikime buvo skirta ir Kinijos ekonominei ekspansijai bei terorizmo problemai.
 
„Taip pat pakankamai daug dėmesio skirta Kinijos ekonominei ekspansijai, norui tvirtesnį žingsnį žengt į technologijų sritį, infrastruktūros sritį… tam taip pat reikia ruoštis. Tai nebūtinai turi būti laikoma kažkokiu ypatingai rizikos veiksniu, bet valstybės privalo turėti labai aiškią politiką šiuo atžvilgiu… Terorizmas, be jokios abejonės, mes visiškai solidarizuojamės su tomis valstybėmis, kurios jaučia terorizmo grėsmę“, – susitikimo metu identifikuotas problemas įvardino G. Nausėda.
 
ELTA primena, kad prezidentas G. Nausėda su žmona Diana antradienį pradėjo darbo vizitą Jungtinėje Karalystėje. Trečiadienį jis dalyvavo NATO viršūnių susitikime. 70-metį mininčio NATO vadovai Londone aptarė tolesnės Aljanso adaptacijos procesus nuolat kintančioje saugumo aplinkoje, transatlantiniam saugumui kylančias grėsmes ir iššūkius. NATO lyderiai kalbėjosi ir apie gynybos finansavimo įsipareigojimų vykdymo ir teisingo naštos pasidalijimo svarbą, stiprinant NATO gebėjimą atremti kylančias grėsmes.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.12.05; 02:00

Kontroversiškai vertinama rusiška programėlė „FaceApp“, leidžianti pasendinti savo atvaizdą, sukėlė JAV Federalinio tyrimų biuro (FTB) nerimą.
 
FTB laiko „FaceApp“ „galima kontržvalgybos grėsme“ ir pareiškė tirsianti, ar sparčiai išpopuliarėjusi išmaniųjų telefonų programėlė buvo naudojama Rusijos valdžios kišantis į JAV rinkimus.
 
Lapkričio 25 d. datuojamame laiške Senato demokratų mažumos lyderiui Chuckui Schumeriui, FTB direktoriaus pavaduotoja Jill Tyson tikino, kad rusams priklausanti programėlė, leidžianti pasendinti arba atjauninti savo atvaizdą, kelia grėsmę dėl būdų, kuriais Kremlius gali „pasiekti telefono ir interneto ryšį“.
 
„FTB laiko bet kokią mobiliąją programėlę ar panašų Rusijoje sukurtą produktą, kaip „FaceApp“, galima kontržvalgybos grėsme, atsižvelgiant į duomenis, kuriuos renka šis produktas, privatumo ir naudojimo taisykles bei teisinius mechanizmus, kurie leidžia Rusijos valdžiai pasiekti šiuos duomenis“, – laiške, kurį pavyko gauti leidiniui „Daily News“, teigia J. Tyson.
 
Taigi, tvirtina J. Tyson, FTB įvertins, ar „užsienio įtakos operacijos, įskaitant „FaceApp“, taikėsi į „išrinktus pareigūnus, kandidatus, politines kampanijas ar partijas“ Jungtinėse Valstijose.
 
J. Tyson laiškas yra pirmas kartas, kai FTB oficialiai pavadino „FaceApp“ galima grėsme JAV rinkimų saugumui.
 
J. Tyson laiškas taip pat yra atsakymas į liepą Ch. Schumerio FTB parašytą laišką, kuriame biuras raginamas ištirti, ar programėlė gali „kelti nacionalinio saugumo ir privatumo grėsmes milijonams JAV piliečių“.
 
„FaceApp“ naudojimo taisyklės leidžia programinės įrangos kūrėjams dalytis vartotojų duomenimis be jų sutikimo. Be to, vartotojai, norėdami naudotis programėle, turi jai leisti pasiekti beveik visas nuotraukas ir mobiliojo telefono duomenis. Tai esą kelia grėsmę, kad programėlės kūrėjai gali pasidalyti tokia informacija su trečiosiomis šalimis.
 
Sankt Peterburge įsikūrę programėlės kūrėjai neigia pardavę „FaceApp“ vartotojų duomenis trečiosioms šalims.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.12.03; 10:07

Gabrielius Landsbergis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos pirmininkas Gabrielius Landsbergis, šeštadienį vykstančiame tarybos posėdyje aptardamas politinę padėtį, pažymėjo, kad valdantieji neketina prisidėti prie prezidento Gitano Nausėdos siūlomos Gerovės valstybės idėjos.
 
„Pasigirdus kalboms apie Gerovės valstybės kūrimo pradžią sukirbo viltis, kad gal užstrigęs valstybės pertvarkų vežimas pajudės iš mirties taško. Prezidentas, laikydamasis žodžio, po rinkimų pateikė pirmąsias idėjas, kaip gerovės galėtų Lietuvoje rastis daugiau. Tačiau išgirdus, kad Vyriausybė „viskam pritaria“, bet niekuo prezidentui nepadės, galime suprasti, kad prezidento žadama gerovė bent metams bus padėta ant valstietiško ledo ir jos įgyvendinimas greičiausiai nepajudės nė per milimetrą (…)“, – sakė G. Landsbergis.
 
TS-LKD lyderis taip pat teigė, kad visos garsiai Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) bei senų-naujų koalicijos partnerių reklamuotos reformos ir pertvarkos absoliučiai žlugo arba jas dar teks perdaryti, o tuščių įstatymų leidimas – populiarus koalicijos darbų imitavimas.
 
„Tiesą sakant, turiu pripažinti vieną klaidą – esu pasakęs, kad valstiečių darbus reikės atšaukti. Atsiimu šitą pasakymą – atšaukti iš tikrųjų nereikės, nes nebus labai ką atšaukti. Pagalvokime – buvo ir šešios struktūrinės reformos, ir universitetų jungimas, ir vaučeriai, ir prekybos centrų kvietimas Lietuvon, ir viešojo sektoriaus pertvarka. Nepamirškime ir regioninių ligoninių pertvarkos. Viskas sustabdyta, užstrigę teismuose arba tyliai atšaukta. Netgi ta pati urėdijų reforma, kuria dar kažkiek laiko buvo mėginama pridengti nieko nenuveikimą, atšaukta Konstitucinio Teismo ir turės grįžti į Seimą naujam balsavimui (…)“, – sakė konservatorių partijos pirmininkas. Galų gale TS-LKD pirmininkas aiškiai įvardijo, kaip turi keistis politika ir kokie svarbiausiai klausimai vis dar neišspręsti.
Nuo Astravo AE iki Vilniaus – ranka paduoti
 
„Pirmiausiai turime stabdyti pliurpalų malūną. Gana kalbėti apie nuolatines reformas, pertvarkas, pokyčius. Žmonės pavargo nuo nuolatinės netvarkos. Taip pat turime įgyvendinti tai, dėl ko jau esame susitarę. Kaip mes galime kalbėti apie naujus susitarimus dėl švietimo, jeigu nėra aišku, ar bus vykdomas susitarimas dėl gynybos. Kartu ir Astravo grėsmė. (…) Ir valstiečiai, ir socdemai, ir liberalai – visi pripažino, kad Astravas yra gyvybinė grėsmė Lietuvai. (…) Visos atsakingos partijos, įvertinusios savo politinės valios galimybes, turi sutarti, kiek ir kur jos gali įgyvendinti pokyčius (…)“, – TS-LKD tarybos posėdyje sakė G. Landsbergis.
 
Konservatorių partijos pirmininkas, kviesdamas „nepasiduot nei radikalizmui, nei pliurpalizmui, o nuosaikiai, ramiai užtikrinti, kad ir rytoj, taip kaip vakar, būtų Lietuva“, pažymėjo, kad „Lietuvai nebereikia dar vienos revoliucijos. Ar valstietiškos, ar kokios nors dar žadančios nepasiekiamus dalykus. Pagrindinis uždavinys – tausoti ir saugoti tai, kas sutarta ir kas pasiekta, po truputį tobulinant tai, dėl ko dar galima susitarti su galimais partneriais“.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.09.29; 03:00

Dainius Kreivys. Reklaminis stendas. Slaptai.lt nuotr.
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys Dainius Kreivys po praėjusią savaitę pasirodžiusių pranešimų, kad Latvija ketina iš Baltarusijos pirkti elektros energiją ir ją perparduoti Lietuvai, kreipėsi į Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisijos pirmininką Alminą Mačiul.
 
Parlamentaras prašo atlikti Lietuvos elektros biržoje veikiančio dalyvio „Spectrum Baltic“ patikrą, nustatant šios įmonės savininkus, jų sąsajas su Rusijos ar Baltarusijos energetikos įmonėmis bei atitikimą nacionalinio saugumo reikalavimams.
 
Kaip skelbta viešojoje erdvėje, Valstybinė energetikos reguliavimo taryba suteikė leidimą Latvijos bendrovei „Spectrum Baltic“ Lietuvos elektros biržoje prekiauti Rusijos Karaliaučiaus srityje ir Baltarusijoje įsigyta elektros energija. Panaudojant vadinamuosius apsikeitimo sandorius tarp Rusijos ir Baltarusijos elektros prekybos įmonių naudos gavėju iš tikrųjų bus Astravo atominė elektrinė (AE).
 
Seimo Energetikos ir darnios plėtros komisijos narys Dainius Kreivys pažymi, kad Valstybinė energetikos reguliavimo tarnyba galimai pažeidė Lietuvos Respublikos įstatymus, suteikdama galimybę prekiauti „Spectrum Baltic“ baltarusiška elektra. Be to, Seimas įstatymu yra pripažinęs, kad Baltarusijoje statoma Astravo AE yra nesaugi ir kelia grėsmę nacionaliniam saugumui. Įstatyme numatytas ir elektros importo iš Baltarusijos draudimas, kai šalyje pradės veikti Astravo AE.
 
„Įgyvendinant apsikeitimo sandorį Lietuvos elektros biržoje leidimą elektra prekiauti turinti Latvijos „Spectrum Baltic“ iš tiesų prekiaus baltarusiška elektra ir pažeis Lietuvos įstatymų reikalavimus bei nacionalinio saugumo interesus. Egzistuoja didelė tikimybė, kad būtent tai ir įvyks. Tikrai neketiname sėdėti rankų sudėję ir stebėti, kaip „broliukai latviai“ apsukriai pardavinės mums Astrave pagamintą elektros energiją, todėl, nors ir gavome tokią dovanėlę ypatingos vienybės – Baltijos kelio 30-mečio  išvakarėse, kreipiuosi į Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisiją, prašydamas įvertinti išduotą leidimą bei jos sandorių atitikimą Lietuvos nacionaliniam saugumui – negalime numoti ranka į „broliukų“ mėginimus pasipelnyti mūsų saugumo sąskaita“,  teigė D. Kreivys.
 
Lietuvos Respublikos būtinųjų priemonių, skirtų apsisaugoti nuo trečiųjų šalių nesaugių branduolinių elektrinių keliamų grėsmių, įstatyme numatytas elektros importo iš Baltarusijos draudimas, kai joje pradės veikti Astravo AE. Šiame įstatyme taip pat nurodoma, kad Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisijai yra suteikta teisė atlikti įmonių, veikiančių strategiškai svarbiuose sektoriuose ir galinčių kelti grėsmę nacionaliniam saugumui, patikrą savo iniciatyva.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.08.21; 05:00
 
 

Vilniaus oro uoste buvo sulaikytas „Sputnik Lietuva“ vyriausiasis redaktorius Maratas Kasemas, skelbia Rusijos naujienų agentūra „RIA Novosti“.
 
Pasak agentūros, apie sulaikymą telefonu pranešė pats M. Kasemas. Jis esą į Vilnių atvyko darbo reikalais, tačiau jam nebuvo leista išeiti iš oro uosto.
 
„RIA Novosti“ teigimu, M. Kasemui esą 5 metams uždrausta įvažiuoti į Lietuvą dėl grėsmės nacionaliniam saugumui.
 
„(Esu) sulaikytas, (sulaikymo) formuluotė – grėsmė nacionaliniam saugumui, įvažiavimas (į Lietuvą) uždraustas 5 metams“, – „RIA Novosti“ cituoja M. Kasemą.
 
Taip pat pranešama, kad jis jau paliko Lietuvą.
 
2019.05.29; 08:00

Rusija kelia daug didesnę grėsmę Jungtinės Karalystės nacionaliniam saugumui nei „Islamo valstybė“ (IS), Didžioji Britanija negali toliau ignoruoti Rusijos grėsmės, generolo Marko Carletono-Smitho interviu „Daily Telegraph“ cituoja naujienų tarnyba BBC.

JK kaltina Rusiją pasikėsinus į Solsberyje gyvenusį buvusį Rusijos šnipą, bendradarbiavusį su Didžiosios Britanijos žvalgyba, Sergejų Skripalį ir jo dukrą Juliją. Kitas JK gyventojas Dawnas Sturgessas vėliau apsinuodijo ta pačia „Novičiok“ medžiaga ir žuvo.

Spalį Didžioji Britanija apkaltino Rusijos žvalgybą GRU rengiant kibernetines atakas prieš JAV demokratų partiją ir kelias televizijos stotis JK. Rusija neigia prisidėjusi prie Skripalių apnuodijimo, o kaltinimus rengus kibernetines atakas vadina „lakia fantazija“.

Pirmajame interviu po jo paskyrimo JK kariuomenės vadu generolas M. Carletonas-Smithas tikino, kad Rusija, neabejotinai, kelia didesnę grėsmę nei islamistinės grupuotės kaip „al-Qaeda“ ar IS.

„Rusija pradėjo sistemiškai naudotis Vakarų silpnybėmis, ypač kibernetinės, kosmoso ar povandeninės karybos srityse. Mes negalime toliau ignoruoti Rusijos grėsmės“, – kalbėjo M. Carletonas-Smithas.

M. Carletonas-Smithas tarnavo specialiosiose oro pajėgose (SAS), buvo jų vadas. Jis vadovavo šalies vykdytai Osamos bin Ladeno paieškai po rugsėjo 11-osios teroro aktų ir itin aršiai kovojo su islamo fundamentalistais Irake ir Sirijoje. Tačiau, jo teigimu, šiuo metu islamistų grėsmė yra sumažėjusi.

Rusija kaltinimus dėl atakų prieš Didžiąją Britaniją neigia, kaltindama britų institucijas rusofobija, tarptautinės bendruomenės klaidinimu ir „bjauria antirusiška isterija“.

Informacijos šaltinis ELTA

2018-11-25

Rusijos ir JAV prezidentai Helsinkyje. EPA-ELTA nuotr.

Nors nerimą kėlusi JAV prezidento Donaldo Trumpo Rusijai skirta pozityvi retorika prasilenkia su Kongreso, Valstybės departamento bei saugumo struktūrų požiūriu, Jungtinių Amerikos Valstijų politika Kremliaus atžvilgiu yra nuosekliai griežta, sako tarptautinės politikos ekspertai.

Analitikų nuomone, JAV institucijos, inicijuodamos naujas sankcijas, rodo, kad puikiai suvokia tikrąją Kremliaus keliamą grėsmę, o tai, ką apie Rusiją kartais kalba D. Trumpas, negali būti prilyginta tikriesiems JAV interesams. Todėl, užsimena ekspertai, Rusijai skelbiamų sankcijų tikslas gali būti ne tik stabdyti prieš Vakarus nusiteikusį Putino režimą, tačiau kartu atšaldyti ir šiuo metu nacionalinių JAV interesų neatitinkantį D. Trumpo užmojį su Vladimiru Putinu kurti pozityvius santykius.

Tarptautinės politikos analitikų nuomone, naujos JAV sankcijos, kad ir ką sakytų Kremliaus ruporai, turės neigiamą poveikį Rusijai. Vien tik kalbos apie būsimas sankcijas sudrebino rublio kursą ir išprovokavo Rusijos akcijų rinkos smukimą. Galimybės tuo pačiu atsakyti Amerikai yra tik teorinės. Todėl panašu, kad didelė Kremliaus energijos dalis, reaguojant į paskelbtas sankcijas, bus sudeginta šalies viduje – rusų visuomenėje stiprinant valstybės, kaip priešų puolamos „tvirtovės“, įvaizdį.

Kartu ekspertai pabrėžia, kad neturėdamas ekonominio potencialo ir galimybės JAV atsakyti panašią žalą darančiomis sankcijomis, Kremlius gali imti forsuoti jau esamas įtampas Sirijoje, Ukrainoje ar netoli Baltijos valstybių.

Pasak Vilniaus politikos analizės instituto vyriausiojo analitiko Mariaus Laurinavičiaus, pastaruoju metu JAV galima įžvelgti dvi užsienio politikos Rusijos atžvilgiu linijas. Pirmoji linija Kremliui yra ganėtinai palanki, ją formuoja šalies vadovas D. Trumpas. Antrajai, aiškino analitikas, atstovauja didelė dalis Valstybės departamento, Gynybos departamento, Kongreso ir įvairių šalies žvalgybos struktūrų atstovų. Pastaroji politinė linija yra ne tik kur kas griežtesnė Kremliaus atžvilgiu, bet ir įtakingesnė JAV mastu. Būtent jos dėka ir yra inicijuojamos naujos sankcijos Maskvai.

Pasak M. Laurinavičiaus, tiek viena, tiek kita politinė linija yra ganėtinai nuosekli. Kartu jis pabrėžė, kad, nepaisant to, jog D. Trumpas yra pirmasis asmuo JAV, jo pozicija nėra lemiama ar reprezentuojanti visą šalį. Ekspertas priminė, kad po D. Trumpo susitikimo Helsinkyje su V. Putinu Kongresas ir nemaža dalis jo paties Respublikonų partijos narių negailėjo kritikos Baltųjų rūmų vadovui.

„Trumpas dar nėra Amerika, o JAV pozicija yra ne visai tokia, kokia yra prezidento Trumpo. Tai, kas vyksta dabar – dabartinės sankcijos ir šiuo metu Kongrese ruošiamos žymiai rimtesnės sankcijos, yra būtent Rusijos grėsmę suprantančios linijos iniciatyva. Todėl dar prieš Helsinkio susitikimą aš nuolat kartojau, jog nematau grėsmių pačiame susitikime. Pirmiausia dėl to, kad Amerikos pozicija yra ne tokia kaip prezidento Trumpo pozicija“, – aiškino ekspertas.

Nors D. Trumpo retorikos ir sprendimų įtaka yra didelė, tačiau, akcentavo M. Laurinavičius, sprendimų priėmimo iniciatyva priklauso ne pačiam prezidentui.

Jis aiškino, kad prezidentas gali numatyti politikos kryptį ar ją pasiūlyti, tačiau pats politikos su Rusija formavimas nėra tik D. Trumpo rankose.

Kas nugalės – JAV ar Rusijos žvalgyba?

„Didžioji dalis JAV administracijos, įskaitant Kongresą ir specialiąsias tarnybas, nepritaria prezidento pozicijai, todėl JAV politika Kremliaus atžvilgiu griežtėja. Toks griežtėjimo procesas pirmiausia yra nulemtas to, kad amerikiečiai suprato – tiek kongresas, tiek didelė dalis administracijos – kokią grėsmę Rusija kelia Jungtinėms Valstijoms. Pirmiausia Kremliui kišantis į JAV rinkimus. Ne tik į buvusius, bet ir būsimus rinkimus“, – sakė analitikas.

JAV atsakingų institucijų ir struktūrų palaikoma JAV užsienio politikos linija tampa savotišku apynasriu D. Trumpo nenuspėjamumui. Lietuvos karo akademijos (LKA) docentas Giedrius Česnakas pažymėjo, kad JAV inicijuojamos naujos sankcijos Rusijai galėjo turėti dar vieną netiesioginį interesą – atšaldyti V. Putino ir D. Trumpo santykius. Pasak jo, tikėtina, kad vienas iš argumentų, kodėl valstybės struktūros ėmėsi naujų sankcijų Maskvai, yra siekis tiesiog neleisti atsirasti gerų asmeninių santykių tarp D. Trumpo ir V. Putino inercijai.

Visgi tarptautinių santykių ekspertai sutarė, kad kelių vektorių JAV užsienio politikoje susikirtimas bei kontraversiška prezidento politika nėra naudinga JAV. Nepaisant to, kad sumaištį keliantys prezidento D. Trumpo pasisakymai galiausiai baigiasi realiu Vašingtono spaudimu Maskvai, nesusikalbėjimas ir trintys šalies viduje gali ilgainiui susilpninti JAV vaidmenį pasaulyje. Tai, pabrėžia ekspertai, ir yra esminis Rusijos interesas.

„Čia yra tam tikrų rizikų. Vašingtonas rizikuoja, kad pasaulis nebevertins JAV žodžio. Nes paprasčiausiai nebežinos, koks tas žodis iš tikrųjų yra ar kokios JAV pozicijos yra tikrosios“, – aiškino LKA docentas.

Apie panašius iššūkius JAV kalbėjo ir M. Laurinavičius. Tačiau analitikas akcentavo, kad būtina ne tik atkreipti dėmesį į asmeninės D. Trumpo politikos kuriamas pasekmes, tačiau ir įvertinti tai, jog net esant nuomonių išsiskyrimui JAV viduje, Vašingtono suvokimas apie Kremliaus keliamas grėsmes nuosekliai stiprėja.

Marius Laurinavičius. Slaptai.lt (Gintaras Visockas) fotografija

M. Laurinavičius teigia, kad nereikėtų labai sureikšminti galimo Kremliaus atsako į sankcijas, kurias JAV ketina taikyti Rusijai. Pasak jo, tai daryti nėra jokios prasmės, nes Rusija Vakarų atžvilgiu vykdo tokią priešišką politiką, kad priešiškesnio atsako tiesiog nebeįmanoma sugalvoti.

„Kremlius reaguos taip, kaip visada reaguoja ir bandys parodyti, kad jie pajėgūs simetriškai atsakyti JAV. Gali būti ir įvairių asimetrinių atsakų. Tačiau aš norėčiau pabrėžti vieną dalyką – mūsų neturėtų iš esmės dominti Kremliaus atsakas. Ne todėl, kad jis nekelia grėsmės, bet todėl, jog Kremlius jau dabar vykdo karą prieš Vakarus. Kremliaus tikslas – sugriauti mūsų liberalią demokratiją ir Vakarus apskritai. Nuo to, ar Maskva į JAV naujas sankcijas reaguos, ar ne, niekas nepasikeis. Karas tiesiog tęsis toliau“, – pabrėžė M. Laurinavičius.

G. Česnako nuomone, Kremlius, net ir norėdamas, negalės į JAV sankcijas atsakyti tokio paties masto veiksmais. Tačiau ekspertas neatmetė galimybės, kad Maskvos atsakas gali būti netiesioginis.

„Kremlius išlaiko galimybę panaudoti politinius svertus, pavyzdžiui, eskaluoti provokacijas įvairiuose regionuose – Vidurio Rytuose, Ukrainoje, Gruzijoje, gal netoli Baltijos šalių“, – aiškino LKA docentas. Politologas taip pat pabrėžė, kad ryškiausiai matomos Kremliaus reakcijos į JAV sankcijas tikriausiai bus pastebimos šalies viduje, o ne tarptautinėje erdvėje. Anot jo, Kremlius toliau stiprins Rusijos kaip „užgultos tvirtovės“ naratyvą bei visuomenės įsitikinimą, kad dėl visų Rusijos bėdų kalti Vakarai ir JAV.

Lietuvos karo akademijos docentas Giedrius Česnakas. Asmeninio archyvo nuotr.

„Rusija šalies viduje turi nemažai problemų, nors išorėje ir bando pasirodyti „kietu vaikinu“. Pavyzdžiui, šiuo metu daug visuomenės priekaištų susilaukė Maskvos sprendimai dėl pensijų ir mokesčių. Tačiau, nepaisant to, rusus nesunku konsoliduoti prieš neva priešišką išorės jėgą ir Rusijos valdžia, be abejo, bandys tai padaryti“, – apibendrino G. Česnakas.

Vašingtonas trečiadienio vakarą pranešė apie naujas sankcijas Rusijai ir kaltina šią pažeidus tarptautinę teisę. JAV tvirtina, kad naujos sankcijos Maskvai bus taikomos, nes Kremlius yra susijęs su Sergejaus ir Julijos Skripalių apnuodijimu Didžiosios Britanijos Solsberio mieste šių metų kovą.

Sankcijos įvedamos remiantis 1991 metų Cheminių ir biologinių ginklų kontrolės ir nuodingųjų medžiagų eliminavimo įstatymu.

Pirmoji sankcijų banga turėtų įsigalioti rugpjūčio 22-ąją. Ketinama uždrausti išduoti licencijas eksportuoti į Rusiją prekes, susijusias su nacionaliniu saugumu. Teigiama, kad dėl tokių sankcijų eksportas į Rusiją gali sumažėti šimtais milijonų JAV dolerių.

Kartu kalbama ir apie dar vieną – griežtesnių sankcijų – etapą, jei Rusija negarantuos, kad nebeužsiima panašia veikla ir nesutiks su Jungtinių Tautų stebėtojų patikra. Griežtesnės sankcijos numato beveik visišką ekonominių ir diplomatinių santykių nutraukimą.

Aukšti Rusijos vadovai piktinasi JAV sprendimu, sankcijas vadina „drakoniškomis“, „neteisėtomis“, „linčo teismu“ ir kaltina Vašingtoną politikos nenuspėjamumu.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.08.11; 05:30

„Nuolat auga“ užsienio priešininkų, tokių kaip Rusija, bandančių paveikti JAV politikus, kampanijas ir visuomenę grėsmė, rinkimams esant ypač patraukliu taikiniu, sakė JAV generalinio prokuroro pavaduotojas Rodas Rosensteinas.

Pavaduotojo teigimu, Rusijos pastangos paveikti 2016 metais vykusius JAV prezidento rinkimus nebuvo vienkartinis įvykis, o tik „vienas medis augančiame miške“.

R. Rosensteinas kibernetinio saugumo konferencijoje Kolorade sakė, kad Rusijos žvalgybos tarnybos 2016 metais vykdė kibernetines operacijas prieš abi didžiąsias JAV politines partijas. Jis įspėjo, kad, technologijoms žengiant į priekį, galima tikėtis tolesnio užsienio kišimosi.

JAV generalinio prokuroro pavaduotojas kalbėjo praėjus kelioms dienoms po JAV prezidento Donaldo Trumpo ir Rusijos prezidento Vladimiro Putino susitikimo Helsinkyje, kurio metu D. Trumpas griežtais žodžiais neprotestavo prieš Rusijos kišimąsi į rinkimus ir taip parodė silpnumą.

Antradienį D. Trumpas pakeitė nuomonę, teigdamas, kad netiksliai išreiškė savo mintis.

2018.07.21; 08:20

Jei nepavyks išspręsti migracijos klausimų, laisvam asmenų judėjimui Europoje gali kilti pavojus, pareiškė Italijos premjeras Giuseppė Contė, praneša BBC.

Sekmadienį Briuselyje vykusiame neformaliame 16 Europos Sąjungos lyderių susitikime G. Contė paragino Bendriją dalytis atsakomybe dėl išgelbėtų migrantų ir bausti šalis, nesutinkančias priimti nustatytų migrantų kvotų.

Sekmadienio susitikimas surengtas prieš šią savaitę vyksiančias visų ES šalių vadovų derybas, kuriose taip pat bus sprendžiami migracijos klausimai.

Pastarosiomis dienomis Italija atsisakė priimti du laivus su išgelbėtais migrantais.

Susitikime G. Contė pristatė dokumentą, kuriame siūloma įkurti migrantų „apsaugos centrus“ kitose ES šalyse, taip siekiant palengvinti naštą Italijai. Per ketverius metus šalis priėmė daugiau kaip 600 tūkst. migrantų.

„Visi, kurie atvyksta į Italiją, atvyksta ir į Europą. Šengenui kyla grėsmė“, – sakoma dokumente.

Anksčiau šį mėnesį suformuota naujoji populistinė Italijos vyriausybė laikosi griežtosios linijos migracijos klausimais ir teigia norinti išsiųsti iš šalies pusę milijono asmens dokumentų neturinčių migrantų.

Informacijos šaltinis ELTA

2018-06-25

Seimo NSGK nariai. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Didelį rezonansą visuomenėje sukėlusios Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) atlikto parlamentinio tyrimo išvados jau oficialiai įregistruotos Seimo posėdžių sekretoriate ir yra prieinamos visuomenei.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Vytautas Bakas įregistravo ir nutarimo projektą, kuriame siūloma pritarti parlamentinio tyrimo išvadoms „dėl asmenų, verslo subjektų ir kitų interesų grupių galimo neteisėto poveikio valstybės institucijoms priimant sprendimus ir galimos neteisėtos įtakos politiniams procesams“.

Kartu su nutarimo projektu, išvadomis įregistruoti ir 33 priedai.

NSGK savo tyrime nurodo, kokios interesų grupės siekė daryti poveikį politiniams procesams, tai pat yra pateikti pasiūlymai Seimui, Vyriausybei, Generalinei prokuratūrai, Viešųjų pirkimų tarnybai, Valstybinei mokesčių inspekcijai, Seime atstovaujamoms politinėms partijoms.

Atsižvelgiant į parlamentinio tyrimo metu surinktą informaciją ir paaiškėjusias nacionalinio investuotojo sukūrimo įsteigiant LEO LT aplinkybes, Generalinei prokuratūrai siūloma iš naujo įvertinti, ar kuriant nacionalinį investuotoją nebuvo padaryta nusikalstama veika.

Siūloma atlikti prokurorų priimtų procesinių sprendimų patikrinimą ikiteisminio tyrimo metu ar viešojo intereso gynimo bylose, kuriose viena iš šalių buvo koncerno „MG Baltic“ grupės įmonės ar su jomis susiję asmenys.

Viešųjų pirkimų tarnybai siūloma atlikti koncerno „MG Baltic“ valdomų įmonių laimėtų viešųjų pirkimų 2008-2016 m. analizę komiteto išvadoje minimose srityse, sudarytų sandorių teisėtumo patikrinimą, įvertinti galimą valstybei padarytą žalą, o ją nustačius inicijuoti procedūras dėl padarytos žalos atlyginimo.

Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI) siūloma įvertinti mokestinio tyrimo, kuris buvo atliktas dėl tyrimo metu nustatytų „VP Market“ grupės įmonių ir jų akcininkų mokestinių prievolių galimo vengimo, atsižvelgiant į neleistinus VMI valstybės tarnautojų ryšius su koncerno „MG Baltic“ atstovais ir imtis priemonių, kad būtų įvertintas apskaičiuotos mokestinės prievolės pagrįstumas ir atlyginta galimai valstybei padaryta žala.

Seimui siūloma parengti teisės aktus dėl žvalgybą ir kriminalinę žvalgybą vykdančių subjektų nepriklausomos priežiūros instituto (žvalgybos ombudsmeno) įsteigimo.

NSGK siūlo kreiptis į Seimo Energetikos komisiją su prašymu įvertinti, kokią žalą Lietuvos valstybė patyrė (ar galėjo patirti) dėl nepriklausomo investuotojo sukūrimo įsteigiant LEO LT ir šios įmonės veiklos, ir pasiūlyti priemonių, kad ši žala būtų atlyginta.

Vadovaujantis Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymu, komitetas siūlo Vyriausybei inicijuoti koncerno „MG Baltic“ valdomų įmonių ir pirmos ar antros kategorijos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių sudarytų sandorių patikrą dėl atitikties nacionalinio saugumo interesams.

Vyriausybei taip pat siūloma inicijuoti kompanijos „Nukem Technologies GmbH“ sandorių, kuriais remiantis ši įmonė dalyvauja Ignalinos AE eksploatavimo nutraukimo projektuose, patikrą dėl atitikties nacionalinio saugumo interesams.

NSGK siūlo Vyriausybei parengti ir pateikti Seimui teisės aktų projektus, kuriais būtų įteisintas civilinio konfiskavimo institutas, suteikiantis galimybę konfiskuoti organizuotoms nusikalstamoms grupėms priklausančių ar su jomis susijusių asmenų turtą, taip pat turtą, įgytą darant nusikalstamas korupcines veikas.

NSGK siūlo svarstyti priemones dėl paramos gavėjo statusą turinčių subjektų – labdaros ar paramos fondų, galinčių priimti aukas iš juridinių asmenų, įskaitant verslo subjektus, – finansinės veiklos priežiūros, kuri užkirstų galimybę šiems fondams paaukotas lėšas naudoti politinės veiklos išlaidoms apmokėti.

Siūloma parengti pasiūlymus dėl politikų, valstybės tarnautojų susitikimų su verslo grupių atstovais neformalioje aplinkoje deklaravimo ir informacijos apie juos skelbimo tvarkos.

„Nustatyti neskaidraus ir neteisėto kai kurių politinių partijų finansavimo atvejai, susiję su neteisėtais ir nekontroliuojamais lobistinės veiklos ir viešųjų ir privačių interesų pažeidimais, taip pat verslo grupių interesais per kontroliuojamas visuomenės informavimo priemones daryti neteisėtą poveikį valstybės institucijoms priimant sprendimus ar neteisėtą įtaką politikams ir (ar) politiniams procesams, kelia grėsmę valstybės interesams“, – mano tyrimą atlikęs NSGK.

Seime atstovaujamoms politinėms partijoms siūloma pasirašyti politinių partijų susitarimą dėl kovos su korupcija, apimantį civilinio turto konfiskavimo, lobizmo, viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje ir jų deklaravimo, politinių partijų finansavimo, kovos su organizuotu nusikalstamumu klausimus. 

Beje, tyrimą baigusiam NSGK siūloma pavesti atlikti ir šios parlamentinio tyrimo išvados pasiūlymų įgyvendinimo kontrolę.

Už išvadų projektą šių metų gegužės 30 d. balsavo 10 NSGK narių, niekas nebuvo prieš, susilaikė – 1.

Kitą savaitę, antradienį, nenumatytame Seimo plenariniame posėdyje NSGK išvadas numatoma pateikti Seimui, ir jis balsavimu turės apsispręsti, ar joms pritarti.

ELTA primena, kad pernai spalio 19 d. Seimas pavedė Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui atlikti parlamentinį tyrimą dėl asmenų, verslo subjektų ir kitų interesų grupių galimo neteisėto poveikio valstybės institucijoms priimant sprendimus ir galimos neteisėtos įtakos politiniams procesams.

Seimo sprendimu, NSGK buvo suteiktas Seimo laikinosios tyrimo komisijos statusas.

Parlamentinį tyrimą pavesta atlikti ir pateikti Seimui išvadas iki kitų metų gegužės 1-osios, tačiau vėliau NSGK paprašius šis tyrimas buvo pratęstas dar mėnesiui, iki 2018 m. birželio 1 d. 

Seimas savo nutarimu įpareigojo NSGK nustatyti, „ar palaikomais ryšiais su grėsmę valstybės interesams galinčiais kelti asmenimis buvo siekta daryti neteisėtą poveikį valstybės institucijoms priimant sprendimus ar neteisėtą įtaką politikams ir (ar) politiniams procesams“.

Tyrimo metu buvo bandoma išsiaiškinti, ar buvo politinių partijų ir atskirų politikų veiklos finansavimo atvejų, galinčių kelti grėsmę valstybės interesams, kai siekta daryti neteisėtą poveikį valstybės institucijoms priimant sprendimus ar neteisėtą įtaką politikams ir (ar) politiniams procesams.

NSGK taip pat tyrė, ar buvo grėsmę valstybės interesams keliančių atvejų, kuriais, siekiant paveikti situaciją strategiškai svarbiuose nacionaliniam saugumui ūkio sektoriuose, buvo darytas neteisėtas poveikis valstybės institucijoms priimant sprendimus ar neteisėta įtaka politikams ir (ar) politiniams procesams.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.06.02; 07:25

Didžiausią grėsmę NATO šalims kelia Rusija. Tai pirmadienį NATO Parlamentinės Asamblėjos pavasario sesijos plenariniame posėdyje Varšuvoje pareiškė Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda. EPA – ELTA nuotr.

Didžiausią grėsmę NATO šalims kelia Rusija. Tai pirmadienį NATO Parlamentinės Asamblėjos pavasario sesijos plenariniame posėdyje Varšuvoje pareiškė Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda.

„Transatlantinės vienybės reikšmę ypač svarbu prisiminti dabar, kai mūsų sukurtą saugumo sistemą išbando ir stengiasi pakirsti jėgos, keliančios grėsmę taikai ir stabilumui“, – pažymėjo prezidentas.

„Svarbiausia iš jų yra Rusija, kvestionuojanti tarptautinę tvarką, sukurtą XX ir XXI amžių sandūros permainų pagrindu. Paaiškėjo, kad jai nepriimtinas pasaulis, grindžiamas tarptautine teise ir savitarpišku lygiateisių valstybių interesų gerbimu“, – sakė A. Duda.

Anot jo, „su apgailestavimu tenka konstatuoti, jog Maskva nesusitaikė su imperinės Sovietų Sąjungos žlugimu ir laiko dešimtąjį dešimtmetį, kėlusį daug vilčių, kad Europoje įsiviešpataus tvari taika, tik strategine pauze Rytų ir Vakarų konfrontacijoje“.

Jis pridūrė, kad įsiveržimas į Gruziją, Krymo aneksija ir karinė intervencija į Ukrainą 2014 metais atskleidė tikruosius Rusijos ketinimus.

Anot A. Dudos, pastarieji mėnesiai ir metai parodė, kad Rusija ryžtasi žudyti žmones NATO šalių teritorijoje, naudodama cheminį ginklą, ir kištis į demokratinius procesus.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.05.29; 06:00

Ben Farmer / Daily Telegraph

Rusija pasirengusi „nužudyti tūkstančių tūkstančius“ britų griaunamosiomis atakomis, perspėjo Didžiosios Britanijos gynybos ministras.

Rusija gali išprovokuoti „tūkstančius, tūkstančių tūkstančius mirčių“ Britanijoje per ataką, kuri gali paralyžiuoti Britanijos infrastruktūrą ir energetinį aprūpinimą, perspėjo šalies gynybos ministras Gevinas Viljamsonas interviu Britanijos laikraščio Daily Telegraph korespondentui Benui Farmeriui.

Politikas pareiškė, kad Maskva nagrinėja kritiškai svarbią Britanijos nacionalinę infrastruktūrą ir tai, kaip ji susijusi su kontinentiniais energetinio aprūpinimo tinklais, kad sukeltų „paniką“ ir „chaosą“. Įvertindamas leidinyje pavojų, kurį kelia tai, ką jis pavadino vis atkaklesniu Kremliumi, ministras pareiškė, kad Rusija pasirengusi imtis veiksmų „kuriuos bet kuri kita šalis pavadintų absoliučiai nepriimtinais“.

Interviu Viljamsonas pažymėjo, kad Rusija šnipinėja kritiškai svarbią Britanijos nacionalinę infrastruktūrą ir suka sau galvą dėl klausimo „Kaip mes galime pakenkti Britanijai?“.

Pasak ministro, rusai svarsto, „kaip mes galėtume smarkiai pakenkti Britanijai“. „Pakenkti jos ekonomikai, sudraskyti į gabalus jos infrastruktūrą, faktiškai privesti prie mirties tūkstančius, tūkstančių tūkstančius, bet taip, kad tame būtų sukurtas elementas visiško chaoso šalyje“, – valdininkas garsiai išsakė spėjamus Rusijos ketinimus.

Viljamsonas leidiniui papasakojo, kad Rusija nagrinėja elektros laidų linijas, kurios jungia Britaniją su kontinento aprūpinimu ir leidžia jai prekiauti bei keistis elektra ir dujomis su kaimynais. „Kodėl jie nesiliauja fotografuoti ir tyrinėti elektrinės, kodėl jie tiria jungiamuosius vamzdynus, kuriais ateina tiek daug elektros ir tiek daug energijos į mūsų šalį. Jie studijuoja tuos objektus, nes jie sako sau, kad tai būdas pakenkti Britanijai“, – cituoja ministrą laikraštis.

„Tai reali grėsmė, su kuria, manau šalis susiduria šiuo momentu“, – pridūrė politikas. Pasak jo, diversija gali būti įvykdyta kibernetinės atakos, povandeninės veiklos ar net raketos pagalba.

Informacijos šaltinis: The Daily Telegraph

2018.01.30; 05:00

Krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis

Krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis teigia, kad mobilizacijos sistema turi būti atnaujinta pagal dabartinę situaciją, įtraukiant civilines ir privataus verslo struktūras.

„Turi būti aiškios procedūros tiek tarp valstybinių institucijų, tiek su savivaldybėmis, kurioms tektų svarbus vaidmuo, tiek civiliniam sektoriui“, – penktadienį „Žinių radijui“ sakė R. Karoblis.

Anot R. Karoblio, dabartinė mobilizacijos sistema yra organizuojama 1996 m. įstatymo pagrindu. Krašto apsaugos ministras detalizavo, kad mobilizacijos sistema pritaikyta tuometinėms sąlygoms, kai pats nacionalinis saugumas judėjo teigiama linkme, kartu vyravo įsitikinimas, jog reaguojant į grėsmę turime nemažai laiko.

„Dabar situacija yra visai kita. Krizės atveju reikėtų elgtis labai greitai. Reikalinga prioretizuoti svarbiausius saugumo klausimus, nes, pavyzdžiui, šiandien turime 19 mobilizacijos sričių. Visas jas reikia sumažinti ir koncentruotis ten, kur labiausiai reikia. Nenumatytos procedūros tarp įvairių institucijų, ypač neaiškus civilinio sektoriaus įtraukimas. Taip pat neaiškus dalyvaujančių institucijų požiūris į savo funkcijas“, – sakė krašto apsaugos ministras.

Taigi, ministro nuomone, nors pačią mobilizaciją paskelbti galime greitai, nelabai aišku, kaip ta mobilizacija įsisuks ir ar visos grandys suveiks tinkamai bei greitai. Pavyzdžiui, retoriškai klausė R. Karoblis, ar valstybinės institucijos, savivaldybės, privatus sektorius, transporto sektorius žinos, kaip elgtis. Kol kas, R. Karoblio nuomone, aiškus ir efektyvus yra šaukimo į kariuomenę mechanizmas. Jis, anot ministro, susiklosčius krizinei situacijai tikrai veiktų. Tačiau kitas klausimas yra civilinis. Kaip kritiniu atveju veiktų privačios struktūros, kaip jos būtų realizuojamos – kelia nemažai klausimų. Ministro manymu, šiuo metu ne visada galima tikėtis tinkamos reakcijos.

2017.11:04; 03:30