Šauktukai

Rusijos teismams už akių priimant sprendimus dėl Lietuvos teisėjų, Generalinė prokurorė Nida Grunskienė ir Teisėjų tarybos pirmininkė Sigita Rudėnaitė sako, kad šalies teisėtvarkos pareigūnai nesijaučia saugūs.
 
Taip jos kalbėjo po trečiadienį Seime surengto Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) posėdžio, skirto aptarti Sausio 13-osios bylos teisėjų ir prokurorų saugumą.
 
„Kaip Teisėjų taryba, jaučiame susirūpinimą keliais lygiais. Visų pirma – dėl savo žmonių ir žymiai daugiau nei tie trys teisėjai, kurie jau yra realiame pavojuje, nes jau yra išduoti arešto orderiai“, – po susitikimo su parlamentarais žurnalistams sakė S. Rudėnaitė.
 
„Prokurorai negali jaustis saugūs, nes jie žino, kad yra persekiojami“, – pažymėjo N. Grunskienė.
 
Institucijų vadovės pažymėjo, kad klausimai dėl saugumo kyla ne tik Sausio 13-osios bylą tyrusiems pareigūnams.
 
„Negali jaustis saugūs ir tie prokurorai, kurie tiria Ukrainos karo nusikaltimus“, – sakė Generalinė prokurorė.
 
„Yra ir daugiau žmonių. Jų gyvenimas tampa labai suvaržytas. Dėl to mes stengiamės jiems ir moralinės, ir politinės, ir kitokios paramos ieškoti“, – aiškino Teisėjų tarybos pirmininkė, pažymėdama, kad teikiant paramą siekiama užtikrinti efektyvų tarpinstitucinį bendradarbiavimą.
 
S. Rudėnaitė akcentavo, kad Rusijos teismų priiminėjami sprendimai liečia ne tik konkrečius teisėjus ar prokurorus – tai, pasak jos, yra grėsmė ir visai valstybei.
 
„Tokie Rusijos veiksmai – bandymas bauginti, bandymas paralyžiuoti, įsikišti į teisminės sistemos veiklą. Bet tai iš esmės yra grėsmė ir valstybei“, – pabrėžė ji. Todėl, tęsė S. Rudėnaitė, valstybė turi užtikrinti visokeriopą apsaugą savo pareigūnams. „Ateityje turime savo žmonėms duoti kaip galima daugiau garantijų“, – sakė Teisėjų tarybos pirmininkė.
 
Klausiama apie priemones, kurios buvo aptartos uždarame NSGK posėdyje, S. Rudėnaitė teigė, kad tik laikas parodys, ar tokia pagalba yra užtekina. Tačiau teisininkė patikino, kad kolegoms galės perduoti žinią, jog jų saugumu yra rūpinamasi. „Džiaugiuosi, kad buvo suoranizuotas šis susitikimas“, – žurnalistams teigė S. Rudėnaitė. „Jaučiuosi ramesnė ir galėčiau savo kolegoms tą žinią perduoti – kad jie iš tikrųjų nėra palikti ir jų saugumu yra rūpinamasi“, – apibendrino ji.
 
Kaip skelbta anksčiau, trečiadienį Seimo NSGK diskutavo dėl Sausio 13-osios byloje sprendimus priėmusių prokurorų ir teisėjų saugumo užtikrinimo. Iniciatyva aptartį šį klausimą uždarame posėdyje kilo po to, kai rugpjūtį Maskvos Basmannyj rajono teismas priėmė sprendimą už akių suimti tris Lietuvos teisėjus, priėmusius nuosprendį byloje dėl 1991 m. sausio 13-osios įvykių Vilniuje.
 
NSGK nariai paragino Užsienio reikalų ministeriją  plėsti ratą teisėjų ir prokurorų, kuriems gali būti išduodami diplomatiniai pasai. Taip pat siūloma stiprinti individualų darbą tiek su dirbančiais ar jau į pensiją išėjusiais pareigūnais, efektyvinti greitojo reagavimo mechanizmus.
 
Augustė Lyberytė (ELTA)
 
2023.09.14; 07:00

Valdemaras Rupšys. Mjr. Tomo Balkaus nuotr.

Baltijos kelio 34-ųjų metinių dieną Lietuvoje ir regione jaučiant įtampą dėl į Baltarusiją persikėlusios „Wagner“ grupuotės, Lietuvos kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys ramina, kad šiuo metu prie Lietuvos ir Baltarusijos sienos neįprastų veiksmų nėra, o šalies kariuomenė yra pasirengusi bet kokioms provokacijoms.
 
„(…) Šiandien, šią minutę, tiesioginio sienos perėjimo, kažkokios operacijos tikrai nesimato. (…) Yra raminimas, kad mes tikrai stebime, žiūrime, situacija dabar kontroliuojama, kas susiję su sienos kontrole ir parama sienos apsaugos tarnybai. Reakcija yra adekvati į šiandien esamą grėsmę“, – trečiadienį LRT teigė V. Rupšys.
 
Nepaisant to, generolas pažymėjo, kad Rusiją ir jai paklūstančią Baltarusiją reikėtų vertinti rimtai, o Jevgenijaus Prigožino vadovaujamą „Wagner“ grupuotę jis laiko nuolatine grėsme.
 
„Šita grėsmė („Wagner“ – ELTA) yra nuolatinė, apskritai, tiek Rusija, tiek, sakyčiau, sąjunga, karinė Baltarusijos ir Rusijos integracija į karines struktūras (…) kelia mums grėsmę. (…) Taip, kaip režimas yra nenuspėjamas, taip ir pati organizacija yra nenuspėjama dėl savo valdymo struktūros, dėl savo vadų ir, sakyčiau, Kremliaus užduočių jai“, – teigė kariuomenės vadas, pridurdamas, kad Lietuvos saugumo struktūros visada turi būti pasiruošusios bet kokiems iššūkiams.
 
ELTA primena, kad pastaruoju metu stebimas Rusijos karinės bendrovės „Wagner“ samdinių persikėlimas į Baltarusiją. Lenkijos ir Lietuvos duomenimis, šiuo metu į šalį perkelta apie 4 tūkst. samdinių.
 
Į kaimyninę šalį atvykę „Wagner“ samdiniai kartu su Baltarusijos armija vykdo pratybas Bresto poligone, esančiame už 40 km nuo Ukrainos ir 30 km nuo Lenkijos sienų. Lenkijos vadovybė prieš keletą savaičių nutarė perkelti karines formuotes iš šalies vakarų į rytus.
 
Todėl, reaguojant ne tik į pasikeitusią geopolitinę situaciją regione, bet ir į Lietuvą gabenamų prekių kontrabandą, praėjusį penktadienį Vyriausybės sprendimu uždaryti Šumsko ir Tverečiaus pasienio kontrolės punktai (PKP) su Baltarusija.
Baltijos kelias. Albumas. Mintis, Vilnius, 2000 metai. Sudarytojas – Vytautas Visockas
 
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad Lietuvai bei kaimyninėms Latvijai ir Lenkijai gali tekti uždaryti sieną su Baltarusija, jeigu saugumo situacija dėl į šalį atvykusios karinės samdinių grupuotės „Wagner“ taptų itin komplikuota. Visgi, G. Nausėda pažymėjo, kad tai būtų kraštutinė priemonė.
 
Tuo metu premjerė Ingrida Šimonytė atsargiai vertino galimybę uždaryti daugiau nei du pasienio kontrolės punktus su Baltarusija. Vyriausybės vadovė atkreipė dėmesį, kad tokie vienašališki sprendimai galėtų neigiamai atsiliepti kitoms kaimyninėms valstybėms. Todėl, pasak jos, atsiradus tokių sprendimų poreikiui, Lietuva, Lenkija ir Latvija sutarė veiksmus koordinuoti.
 
Karolina Konopackienė (ELTA)
 
2023.08.24; 06:17

VSD. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) foto.

Kovo 11-osios Akto signataras Albinas Januška sako, kad norint apsisaugoti nuo grėsmių iš Baltarusijos reikėtų labiau kontroliuoti iš jos į Lietuvą patenkančius asmenis.
 
„Į Lietuvą per dieną įvažiuoja tūkstančiai baltarusių ir pirmas dalykas, ką reikėtų padaryti, tai uždaryti sieną tokiam vadinamajam smulkiajam turizmui, ne verslui, ne nesankcionuotam verslui, bet tokiam turizmui“, – LRT televizijai antradienį teigė A. Januška.
 
Pasak Kovo 11-osios Akto signataro, pastaruoju metu dėmesio centre atsidūrusi žmogaus teisių aktyvistės iš Baltarusijos Olgos Karač istorija yra „dalis hibridinio karo“. Jo teigimu, Lietuva šiuo klausimu turėtų laikytis aiškios pozicijos.
 
„Turėtume būti ir svetingi, ir teisingi, t. y. su tais baltarusiais, kurių įvažiavo keliasdešimt tūkstančių, bet, aišku, jeigu yra tokių atvejų kaip Olgos Karač ir panašių, reikia labai principingai elgtis (…). Nežinau, ar jie turi gyventi Lietuvoje, ar ne, bet, manau, kad reikia bent jau poziciją aiškią turėti“, – svarstė A. Januška.
 
ELTA primena, kad praėjusią savaitę Migracijos departamentas atsisakė suteikti prieglobstį aktyvistei iš Baltarusijos O. Karač, nes ji buvo pripažinta grėsme Lietuvos nacionaliniam saugumui. Visgi tuo pačiu sprendimu jai buvo pasiūlytas leidimas vieneriems metams laikinai gyventi šalyje humanitariniais pagrindais.
 
Kaip pirmadienį pranešė portalas „Delfi“, aktyvistė bendradarbiavo su Rusijos žvalgybos tarnyba, tai tvirtino portalo šaltiniai. Tačiau pati O. Karač šią informaciją kategoriškai paneigė. Valstybės saugumo departamentas (VSD) pareiškė, kad priežastys, lėmusios sprendimą, jog O. Karač kelia grėsmę valstybės saugumui, nėra tos, kurias ji išsako viešai.
Tikroji Baltarusijos vėliava. Slaptai.lt foto
 
Kaip pažymėjo Migracijos departamentas, jei asmens kilmės šalyje jo saugumui ir gyvybei gresia pavojus, toks asmuo negali būti grąžintas į savo kilmės valstybę – jis yra pripažįstamas pabėgėliu ir jam yra suteikiamas leidimas laikinai gyventi šalyje humanitariniais pagrindais.
 
Antradienį O. Karač atmetė visus VSD pateiktus argumentus, kuriais ji buvo pripažinta kaip kelianti grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui ir pareiškė ketinanti skųsti Migracijos departamento sprendimą.
 
Nuo 2014 m. sausio leidimą gyventi Lietuvoje turinti moteris pernai nusprendė prašyti politinio prieglobsčio, kai pajuto, kad Baltarusijos režimas mėgina pasikėsinti į jos gyvybę. Pasak O. Karač, leidimo laikinai gyventi šalyje nepakanka, kad ji jaustųsi saugi tiek Lietuvoje, tiek užsienyje.
 
Raminta Majauskaitė (ELTA)
 
2023.08.23; 00:30

KaPo – Estijos slaptoji tarnyba

Talinas, rugpjūčio 7 d. (ELTA). Latvija ir Lietuva planuoja deportuoti tūkstančius Baltarusijos ir Rusijos piliečių, Estija neketina imtis tokių griežtų priemonių, rašo pirmadienį portalas ERR.
 
„Mes nesvarstėme šio pasiūlymo ir nerengėme kažkokių klausimynų. Tiesą sakant, jie nepadeda susidaryti objektyvios nuomonės apie tuos žmones, kurie gali kelti pavojų. Tie žmonės labai gerai meluoja ir atsako taip, kaip mes norime išgirsti ar pamatyti klausimyne“, – pareiškė žurnalistams Estijos vidaus reikalų ministras Lauris Läänemetsas.
 
O dėl kalbos mokėjimo, tai, priminė ministras, jis vertinamas pratęsiant leidimą gyventi šalyje, be to, yra išimčių, pavyzdžiui, vyresnio amžiaus žmonėms ar vaikams, kurie mokosi estiškoje mokykloje.
 
Estijos vidaus reikalų ministras taip pat patikino, kad šalis neplanuoja keisti kalbos mokėjimo reikalavimų. Prorusiškus asmenis, keliančius grėsmę saugumui, ir ateityje stebės Estijos saugumo policija.
 
Kaip rašo ERR, rugpjūčio 4 d. Lietuva nusprendė, kad daugiau kaip tūkstantis Baltarusijos ir Rusijos piliečių kelia grėsmę šalies saugumui. Tad iš šalies planuojama išsiųsti 910 Baltarusijos ir 254 Rusijos piliečius.
 
Latvija taip pat neseniai nusprendė panaikinti leidimus gyventi šalyje 5000-6000 Rusijos piliečių ir jų bus paprašyta išvykti iš Latvijos.
 
Prasidėjus Rusijos karui prieš Ukrainą, Latvija sugriežtino kalbos mokėjimo reikalavimus, o piliečiai, kurie bus paprašyti išvykti iš Latvijos, neišlaikė latvių kalbos egzamino.
 
Stasys Gimbutis (ELTA)
 
2023.08.08; 06:23

Baltieji rūmai. EPA – ELTA nuotr.

Vašingtonas, rugpjūčio 1 d. (ELTA). „Wagner“ samdiniai, anot Jungtinių Valstijų, nekelia ypatingos grėsmės Lenkijai ar kitoms NATO sąjungininkėms. Vašingtonas įdėmiai seka padėtį Lenkijos ir Baltarusijos pasienyje, sakė Nacionalinės saugumo tarybos atstovas spaudai Johnas Kirby‘is, kurį cituoja agentūra „Reuters“.
 
„Wagner“ grupuotės samdiniai šiuo metu yra Baltarusijoje ir čia treniruoja baltarusių specialiąsias pajėgas. NATO narė Lenkija dėl to prie sienos sustiprino savo ginkluotąsias pajėgas.
 
Rasa Strimaitytė (ELTA)
 
2023.08.02; 05:00

Naujosios Zelandijos policija. EPA-ELTA nuotr.

Oklandas, liepos 20 d. (AFP-ELTA). Ketvirtadienį, likus kelioms valandoms iki 2023 m. FIFA pasaulio futbolo čempionato atidarymo didžiausiame Naujosios Zelandijos Oklando mieste, jo centre esančioje statybvietėje užpuolikas nužudė du žmones ir sužeidė dar šešis.
 
Ministras pirmininkas Chrisas Hipkinsas sakė, kad užpuolikas žuvo įvykio vietoje, jokios grėsmės nacionaliniam saugumui nėra, todėl čempionatas vyks kaip suplanuota.
 
Vis dar neįvardijamas šautuvu ginkluotas 24 metų užpuolikas ankstų rytą įsiveržė į krantinėje esančią nuosavybę, judraus didžiausio Naujosios Zelandijos miesto centras buvo užblokuotas.
 
Teigiama, kad tarp sunkiai sužeistųjų yra policijos pareigūnas, jis nuvežtas į ligoninę, jo būklė stabili.
 
Apie išpuolio motyvus mažai žinoma, tačiau manoma, kad jis nėra tiesiogiai susijęs su pasaulio futbolo čempionatu ar yra politiškai ar ideologiškai motyvuotas. Tačiau užpuolikas buvo žinomas policijai dėl smurto šeimoje ir turėjo psichikos sveikatos problemų. Policija pranešė, kad jam buvo taikomas sulaikymas namuose, bet leista dirbti toje vietoje. Jis neturėjo leidimo šaunamajam ginklui. Policijos komisaras Andrew Costeris sakė, kad „nėra nieko, kas leistų manyti, jog jis kėlė didesnį pavojų“.
 
Ministras pirmininkas Ch. Hipkinsas pareiškė esąs šokiruotas ir labai nuliūdęs dėl masinių šaudynių, retai pasitaikančių Naujojoje Zelandijoje, bet tvirtino, kad pasaulio čempionatas, kurį kartu rengia Naujoji Zelandija ir Australija, vyks. Premjeras patikino, kad Oklando gyventojai ir žiūrovai iš viso pasaulio gali būti tikri, jog „policija neutralizavo grėsmę ir dėl incidento nieko kito neieško“, pareigūnų vertinimu, nacionaliniam saugumui pavojaus nėra. Ch. Hipkinsas pridūrė, kad „Naujosios Zelandijos gyventojų ir mūsų lankytojų saugumas yra mūsų prioritetas“.
 
Netoli susišaudymo vietos apsistojusios mažiausiai trys nacionalinės futbolo komandos, įskaitant JAV. Viešbutis, kuriame apsistojo Norvegijos komanda, yra už kelių šimtų metrų nuo tos vietos, kur įvyko susišaudymas.
 
Oklandas buvo pasirengęs mėnesį truksiančiai futbolo šventei ir per ją tikėjosi pristatyti miestą bei šalį. Vietoj to gyventojai ir svečiai buvo pažadinti policijos sirenų ir sraigtasparnių ūžesio.  
 
Policijos komisaras A. Costeris sakė, kad ginkluota policija greitai susekė užpuoliką prie lifto šachtos, kur jis buvo užsibarikadavęs. Jo teigimu, užpuolikas šaudė į policiją, sužeidė pareigūną, vyko susišaudymas ir vėliau nusikaltėlis buvo aptiktas negyvas. Policija taip pat surado du negyvus žmones žemesniuose statybvietės lygiuose. Pasak A. Costerio, be sužeisto policijos pareigūno, per incidentą buvo sužeisti penki visuomenės nariai. Jis patikino rungtynių dalyvius ir plačiąją visuomenę, kad jie gali saugiai keliauti į miesto centrą ir „Eden Park“ stadioną pasaulio čempionato pradžios rungtynėms.
 
Po 2019 m. žudynių Kraistčerčo mečetėje, kai žuvo 51 musulmonų maldininkas, dar 40 buvo sužeisti, Naujoji Zelandija priėmė griežtus ginklų laikymo įstatymus.
 
Viljama Sudikienė (AFP)
 
2023.07.20; 00:30

Antrankiai

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) prezidiumas, ketvirtadienį susirinkęs dėl Seimo nario mandato atsisakiusio Kristijono Bartoševičiaus skandalo, paragino parlamente pradėti diskusiją dėl teisinės neliečiamybės panaikinimo Seimo nariams.
 
Nors dalis kitose frakcijose dirbančių parlamentarų teigia šį konservatorių siūlymą palaikantys, tačiau Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skvernelis tikina, kad ši idėja kelia grėsmę, kad panaikinus Seimo narių teisinę neliečiamybę kiltų grėsmė, kad politikai už savo politinę veiklą bus pradėti persekioti. Pasak jo, pokyčių šioje srityje nereikia, nes dabartinė tvarka funkcionuoja tinkamai.
 
E. Gentvilas: imunitetas Seimo nariams turėtų būti naikinamas, tačiau su viena išimtimi
 
Liberalų frakcijos Seime seniūnas Eugenijus Gentvilas atkreipia dėmesį, kad idėja naikinti Seimo narių neliečiamybę nėra nauja. Todėl, pasak jo, pribrendo laikas ją realizuoti.
 
„Kažkodėl tai pateikiama kaip kažkokia nauja idėja. Kiekvieną kartą, kai K. Pūkui grėsė apkalta ar M. Basčiui, apie tą patį buvo kalbama. Taip kad kiekvieną kartą tokiam kontekste ta idėja iškyla ir laikas ją realizuoti“, – Eltai teigė E. Gentvilas.
 
Politikas akcentuoja, kad visgi naikinant Seimo narių teisinę neliečiamybę svarbu įsidiegti tam tikrą saugiklį.
 
„Už kriminalinius nusikaltimus neturi būti imuniteto Seimo nariams. Padarei vagystę, avarijoje užmušei žmogų, esi įtariamas kituose baudžiamuosiuose nusikaltimuose – prokuratūra tegul dirba savo darbą STT tegul dirba savo darbą, kai yra tokio pobūdžio ikiteisminis tyrimas dėl galimo baudžiamojo nusikaltimo. Ir čia Seimo narių nereikia saugoti su imunitetu. Seimo nariai neturi dangstytis“, – akcentavo jis.
 
Visgi, E. Gentvilo teigimu, imunitetas turėtų būti taikomas veiklai, kuri tikrai akivaizdžiai susijusi su Seimo nario veikla. Tokiais atvejais, pasak jo, Seimo narys turėtų turėti neliečiamybę.
Lietuvos parlamentas. Slaptai.lt foto
 
„Sakykime, Seimo narys dirba su kokia nors įslaptinta informacija kaip Seimo narys ir nutekina tą įslaptintą informaciją. Tai čia jau yra su Seimo nario politine veikla susijęs nusikaltimas, už kurį gali būti baudžiama laisvės atėmimu. Tai tokiu atveju vis tik reikėtų taikyti imunitetą ir aiškintis, kaip Seimo narys, vykdydamas savo kaip Seimo nario, kaip politiko pareigas padarė tą nusikaltimą, išsiaiškinti aplinkybes. O gal jis siekė kitų tikslų, pavyzdžiui, gelbėti valstybę ir t.t.“, – svarstė jis.
 
G. Paluckas: palaikyčiau Konstitucijos keitimą
 
Idėją naikinti Seimo narių teisinę neliečiamybę palaiko ir Seimo narys, socialdemokratas Gintautas Paluckas.
 
„Tą diskusiją aš tikrai palaikau. Mano asmenine nuomone, aš palaikyčiau ir patį Konstitucijos pakeitimą, atsisakant teisinės neliečiamybės, nes nėra čia ko slapstytis už to. Jeigu yra aiškūs požymiai nusikaltimų, tai turi tą darbą padaryti teisėsaugos institucijos, o ne mėginti išprašyti iš Seimo narių leidimą, kad būtų galima atlikti paprastus, bazinius kažkokius teisinius žingsnius“, – Eltai sakė G. Paluckas.
 
Parlamentaras teigia, kad Lietuva yra demokratiška Europos Sąjungos valstybė, todėl, pasak jo, panaikinus Seimo narių teisinę neliečiamybę grėsmės politikams neturėtų kilti.
 
„Mes esame ES valstybė, demokratinė valstybė ir jeigu nepriklausomybės atkūrimo aušroje ta neliečiamybė atrodė kaip būtinas ir reikalingas dalykas tai besivystančiai mūsų demokratijai jaunai, tai šiandieną, aš manau, kad tikrai politiškai angažuotų teisinių bylų ar politinio persekiojimo mes nematėme dešimtmečiais. Tai visos problemos yra labai buitinės, paprastos. Taip kad, aš manau, jog šiandieną mes jau esame tokiame demokratijos lygmenyje, kad galime svarstyti taip vadinamos teisinės neliečiamybės principų atsisakymą Konstitucijoje“, – sakė jis.
 
S. Skvernelis idėjos nepalaiko: klausimas, kam tai naudinga
 
Savo ruožtu Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas S. Skvernelis svarstymų naikinti Seimo narių teisinę neliečiamybę nepalaiko. Pasak jo, šiais siūlymais konservatoriai bando užglaistyti problemas partijoje po K. Bartoševičiaus skandalo.
 
„Čia yra bandymas partijoje turint problemų kažkokias idee fixe mėtyti, kurios prasilenkia su elementaria demokratija. Nes kodėl čia apie Seimo narius prakalbo? Reikėtų kalbėti apie visus, kurie turi teisinę neliečiamybę: tai yra prezidentas, Seimo nariai, ministras pirmininkas, Vyriausybės nariai, teisėjai. Tai ar to reikia ir klausimas kam to reikia. Nes teisinės neliečiamybės klausimas yra skirtas tam, kad būtų užtikrintas nepriklausomumas tų institutų, kuriuos aš paminėjau“, – Eltai teigė S. Skvernelis.
 
3-ieji Seimo rūmai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

„Nepriklausomumas nuo galimo arba politinio persekiojimo, jeigu kalbėtume apie politikus, arba politikų įtakos darymo teismų sistemai, tai tam yra ir sugalvota. Ir tai turi visos demokratinės valstybės, bet tuo pačiu turi ir labai efektyvų ir paprastą mechanizmą, kaip ta neliečiamybė yra naikinama. Ir čia jokios problemos nėra. Jeigu yra pateikiama Seime ir yra įrodymai, reikalingi panaikinti neliečiamybę, tai yra padaroma“, – pridūrė jis.
 
S. Skvernelis mano, kad panaikinus teisinę Seimo narių neliečiamybę kiltų pavojus, kad politikai bus persekiojami už politinę veiklą. Todėl, akcentuoja parlamentaras, dabartinė tvarka funkcionuoja tinkamai.
 
„Tai yra balansas toks, kad nebūtų persekiojami politikai už savo politinę veiklą. Nes nedemokratinėse valstybėse, kurios yra krypstančios į diktatūrą, arba tose valstybėse kaip dabar, panašu, yra Lietuva, kur konservatorių partijai yra paklūstančios teisėsaugos institucijos, jomis manipuliuojama, tai tokiu būdu konservatoriai, matyt, siekia pagrindinio tikslo – kad būtų galima daryti įtaką teisėsaugos pagalba Seimo nariams, politikams ir tokiu būdu juos eliminuoti iš politinės konkurencinės kovos. Tai aš matau čia grėsmę“, – sakė politikas.
 
Gailė Jaruševičiūtė-Mockuvienė (ELTA)
 
2023.01.29; 06:00

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Ketvirtadienį užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis susitiko su Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) generaliniu direktoriumi Rafael Grossi. Susitikimo metu ministras pabrėžė, kad ginklų tiekimas Rusijos kare prieš Ukrainą ir nuolatiniai branduolinio susitarimo pažeidimai privalo sulaukti griežto tarptautinės bendruomenės įvertinimo, rašoma Užsienio reikalų ministerijos pranešime žiniasklaidai.
 
„Su TATENA generaliniu direktoriumi kalbėjome apie tai, kad Rusijos raketų atakos, ginklai ir kariai didžiausioje Europoje Zaporižės atominėje kelia didelę grėsmę Ukrainai ir visam žemynui“, – po susitikimo su R. Grossi sakė Lietuvos diplomatijos vadovas.
 
Kalbėdamas apie Europos kontinento saugumą, ministras pažymėjo, kad „Baltarusijos atominė elektrinė yra Rusijos geopolitinis projektas, keliantis fizinį pavojų, ir hibridinė grėsmė visam regionui“.
 
Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) Nuolatinėje taryboje G. Landsbergis taip pat pažymėjo, kad tarptautinės organizacijos turi prisiimti atsakomybę ir peržiūrėti Europos saugumo architektūrą.
 
Informacijos šaltinis – ELTA

Lietuvos Respublikos pasas. Slaptai.lt nuotr.

Antradienį  Seimui bus  pasiūlyta Pilietybės įstatyme  įtvirtinti naują pilietybės netekimo pagrindą: už asmens veiksmus, sukeliančius grėsmę Lietuvos, regiono ir valstybių sąjungininkių saugumui, už grėsmę keliančios valstybės palaikymą.
 
Atsižvelgiant į esamą Rusijos karo Ukrainoje situaciją ir grėsmę Lietuvai, taip pat visam regionui, tokią įstatymo pataisą ketina pateikti  Seimo Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narė  Dalia Asanavičiūtė.
 
Pagal projektą, asmuo, palaikydamas valstybę, keliančią grėsmę Lietuvos saugumui, gali netekti pilietybės. Toks pilietybės netekimo pagrindas būtų taikomas tik asmenims, įgijusiems pilietybę išimties tvarka.
 
„Labai liūdna, kad šio baisaus Rusijos karo Ukrainoje fone, turime numatyti papildomus atvejus, kurie sukurtų atskirą pilietybės netekimo mechanizmą, tačiau būtent dabar turime būti principingi ir aiškiai nubrėžti, kad Lietuvos pilietybė, suteikta išimties tvarka, turi ne tik privilegijas, bet ir pareigas. Viena iš pareigų – nekenkti Lietuvos, regiono ir sąjungininkų saugumui ir nepalaikyti agresorių valstybių“, – dar vasarą registruodama projektą sakė jo  iniciatorė Dalia Asanavičiūtė.
 
Taip ji reagavo  į Povilo Vanago ir Margaritos Drobiazko pasirodymą Kremliaus ruporo Dmitrijaus Peskovo žmonos Tatjanos Navkos renginyje Sočyje, kurie, jos nuomone, pažemino Lietuvos valstybės vardą.
 
Siūlomame įstatymo projekte numatoma, kad Lietuvos Respublikos pilietybės netenkama: „ jeigu Lietuvos Respublikos pilietybę įgijus išimties tvarka, asmeniui esant ir kitos valstybės piliečiu, atliekami veiksmai, keliantys grėsmę Lietuvos valstybės saugumui ir interesams, palaikoma valstybė, kelianti grėsmę Lietuvos ir kitų regiono valstybių ir valstybių sąjungininkių saugumui, pažeminus Lietuvos valstybės vardą“.
 
Galiojančiame Pilietybės įstatyme numatyti šeši atvejai, kada yra netenkama Lietuvos Respublikos pilietybės, tačiau nenumatomas atvejis, kuris sukurtų mechanizmą pilietybės netekimui, ją įgijus išimties tvarka, esant ir kitos valstybės piliečiu, jeigu asmuo palaiko valstybes agresores ir tokiu būdu kelia grėsmę Lietuvos, regiono ir sąjungininkių saugumui.
 
Pilietybės įstatymo pataisas kartu su  D. Asanavičiūte teikia Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos seniūno pavaduotojas Andrius Vyšniauskas ir Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Stasys Šedbaras.
 
Seimo Teisės departamento ir komiteto nuomonės išsiskyrė
 
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas mano, kad siūlomos Pilietybės įstatymo pataisos prieštarauja Konstitucijai, tačiau šią nuomonę įvertinęs Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas prieštaravimo pagrindiniam šalies dokumentui nerado.
 
„Pilietybės netekimo aspektu skirtingai traktuoti piliečius, atsižvelgiant į tai, kokiu būdu jie yra įgiję Lietuvos Respublikos pilietybę, mūsų vertinimu, nėra konstitucinio pagrindo“,- mano Seimo Teisės departamentas.
 
Anot jo, projekte nurodyta Lietuvos Respublikos piliečių kategorija, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos pilietybės įgijimo būdą ir turimą kitos valstybės pilietybę, būtų traktuojama skirtingai nei kiti Lietuvos Respublikos piliečiai.
 
„Pagal Konstituciją Lietuvos Respublikos pilietybės, kaip piliečio teisinio ryšio su Lietuvos valstybe, turinys nepriklauso nuo pilietybės įgijimo būdo: pilietybės turėjimas, nesvarbu, kuriuo iš įstatyme nustatytų būdų ji įgyta, suponuoja vienodą piliečių teisinį statusą ir yra prielaida turėti visas piliečio teises ir laisves, vykdyti nustatytas pareigas, taip pat prireikus turėti valstybės globą tiek Lietuvoje, tiek užsienyje“,- sakoma Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadoje.
 
Joje pažymima, kad įstatymų leidėjas gali nustatyti įvairius su piliečio nelojalumu valstybei siejamus pilietybės netekimo pagrindus, tačiau, paisant konstitucinio asmenų lygiateisiškumo principo ir atsižvelgiant į Lietuvos valstybės tarptautinį įsipareigojimą nepripažinti asmens netekusiu pilietybės, jeigu jos netekęs jis taptų asmeniu be pilietybės.Tokie pagrindai, anot Seimo teisininkų,  turėtų būti taikomi visiems Lietuvos Respublikos piliečiams, kurie kartu yra ir kitos valstybės (kitų valstybių) piliečiai, nepriklausomai nuo to, kokiu būdu jie įgijo Lietuvos Respublikos pilietybę ir kokiu pagrindu turi dvigubą (daugybinę) pilietybę.
 
„Mūsų nuomone, (….) siūlomas nustatyti teisinis reguliavimas tiek, kiek pagal jį Lietuvos Respublikos pilietybės netektų tik tie dvigubą (daugybinę) pilietybę turintys Lietuvos Respublikos piliečiai, kuriems Lietuvos Respublikos pilietybė suteikta išimties tvarka, prieštarauja Konstitucijos 29 straipsniui“,- sakoma Teisės departamento išvadoje.
 
Beje, asmuo, netekęs vienintelės turimos Lietuvos Respublikos pilietybės, liktų asmeniu be pilietybės. Teisės departamentas primena, kad Seimas 2013 m. gegužės 9 d. priimtu įstatymu yra ratifikavęs Jungtinių Tautų konvenciją dėl asmenų be pilietybės skaičiaus mažinimo, kurioje įtvirtintas susitariančiųjų valstybių įsipareigojimas nepripažinti asmens netekusiu pilietybės, jeigu dėl tokio netekimo jis taptų asmeniu be pilietybės.
 
Šių metų rugsėjo mėn. įvertinęs Teisės departamento išvadą, Teisės ir teisėtvarkos komitetas preliminariai nustatė, kad siūlomas teisinis reguliavimas neprieštarauja Konstitucijos 29 straipsniui.
 
Už  tokią išvadą balsavo 4 komiteto nariai, prieš  buvo  irgi 4, tačiau sprendimą lėmė Teisė ir teisėtvarkos komiteto pirmininko Stasio Šedbaro balsas.
 
Jadvyga Bieliavska (ELTA)
 
2022.11.08; 07:25

Prie Baltarusijos valstybinės sienos. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Kyjivas, kovo 20 d. (ELTA). Puolimo iš Baltarusijos grėsmė Voluinės srities kryptimi yra didelė, tačiau šalies gynėjai pasiruošę ją atremti, teigia Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.
 
„Grėsmė dėl puolimo iš Baltarusijos Respublikos Voluinės kryptimi vertinama kaip didelė. Ukrainos gynybos pajėgos pasirengusios atremti tokį puolimą“, – pareiškė Generalinis štabas, kurį cituoja Ukrinform.net.
 
Anksčiau Ukrainos vidaus reikalų ministerija paskelbė, kad prie Baltarusijos sienos artėja Rusijos karinė technika, kurią su dalimi pajėgų bus bandoma permesti į Ukrainos teritoriją.
 
Irma Jančiauskaitė (ELTA)
 
2022.03.20; 17:44

Premjerė Ingrida Šimonytė. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Premjerė Ingrida Šimonytė vokiečių leidiniui „Süddeutsche Zeitung“ duotame interviu teigia nedžiūgaujanti, kad Lietuva, kone kelis dešimtmečius euroatlantinei bendruomenei kartojusi, jog Rusija kelia realią karinę grėsmę Europai, pasirodė buvusi teisi.
 
Nepaisant to, kad dėl tokios laikysenos Vilnius susilaukdavo ES narių kritikos, I. Šimonytės teigimu, būtų buvę geriau, jei Lietuva, vertindama Maskvos grėsmes, būtų suklydusi.
 
„Ir štai dabar staiga atsiduriame tokioje padėtyje, kai uošvienė šaukia: argi aš tau visą laiką nesakiau? Bet jei dabar manęs paklaustumėte, ar esu laiminga, atsakyčiau, kad esu nelaimingiausias žmogus, nes labai noriu, kad būčiau klydusi“, – „Süddeutsche Zeitung“ sakė Lietuvos premjerė.
 
Taip pat premjerė pažymėjo, kad ilgą laiką pragmatizmu grįsta Vokietijos laikysena Rusijos atžvilgiu turėjo pasikeisti kur kas anksčiau, nei buvo užpulta Ukraina.
 
„Suprantu istorines ir psichologines priežastis, tačiau manau, kad tai, kas vyksta dabar, turėjo būti padaryta prieš daugelį metų. Nuosekli saugumo tvarka Europoje neįsivaizduojama be tokių šalių kaip Vokietija ir Prancūzija, kurios yra reali jos dalis“, – teigė I. Šimonytė.
 
Dabar, akcentavo premjerė, būtina visiškai atsieti Vakarų ekonomiką nuo kaimyninę valstybę užpuolusios Rusijos.
 
„Putinas negali finansuoti savo karo be pinigų. Turime ne tik tapti nepriklausomi nuo Rusijos energijos ir žaliavų tiekimo. Jiems taip pat reikia užsienyje pagamintų daiktų savo raketoms ir kitiems ginklams, kuriais jie žudo ukrainiečius. Manau, kad veiksmingiausia sankcija bus uždrausti puslaidininkių tiekimą, nes jiems jų labai reikia vieninteliam aukščiausios klasės dalykui – karui – gaminti“, – teigė I. Šimonytė.
 
Praėjusios savaitės ketvirtadienį Rusija pradėjo agresyvų ir tarptautinės bendruomenės pasmerktą karinį įsiveržimą į Ukrainą. Vakarų bendruomenė, į tai reaguodama, Rusijai paskelbė labai griežtas sankcijas ir ekonominę bei karinę paramą Ukrainai. Vakarų bendruomenė kaltina Kremlių Ukrainoje tikslingai griaunant miestus ir žudant nekaltus civilius. 
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2022.03.04; 07:00

Lietuvos kariuomenės vadas generolas majoras Valdemaras Rupšys. Martyno Ambrazo (ELTA) nuotr.

Lietuvos kariuomenės vadas generolas leitenantas Valdemaras Rupšys sako, kad Rusija tiek pajėgų, kiek šiuo metu sutelkta prie Ukrainos sienos, gali neišlaikyti, tačiau dalis jų liks valstybių pasienyje, siekiant palaikyti įtampą ir nežinomybę dėl tolesnių Maskvos veiksmų.
 
„Vienas iš variantų gali būti toks, kad įtampa bus palaikoma karinėmis priemonėmis: visą laiką (taikyti – ELTA) karinį spaudimą, laikyti nežinomybėje – o kas bus, kurioje vietoje bus. Rusija yra meistrai tą daryti“, – ketvirtadienį „Žinių radijui“ sakė V. Rupšys.
 
Kariuomenės vadas pažymėjo, kad dabar prie Ukrainos sienų sutelktos praktiškai visos šalies karinės sausumos pajėgos, kovinių grupių skaičius vis dar auga, o kariai nėra išvedami. Vis dėlto V. Rupšys nemano, kad tokio dydžio kariuomenė pasiliks Ukrainos pasienyje – užteks dalies dabartinių pajėgumų nuolatinei įtampai palaikyti.
 
„Turbūt tiek neišlaikys, ten 100–120 kovinių grupių, batalionų, bet to ir nereikia. Reikia palikti kažkokią dalį, trečdalį, ir visą laiką juos keisti, rotuoti, ir visą laiką ta įtampa bus palaikoma. Tuo labiau kad bus kažkoks pagrindas arba bazė sukurta, kur galės bet kada priimti sprendimą ir permest vėl iš naujo visas pajėgas“, – sakė V. Rupšys.
 
„Rusija turi įrankį, moka juo pasinaudoti ir galima iš jos laukti bet ko“, – teigė jis.
 
Be kita ko, V. Rupšys dar pažymėjo, kad Rusijai masiškai mobilizavus kariuomenę prie Ukrainos, paaiškėjo tikrieji Maskvos kariniai pajėgumai. Pasak jo, jei anksčiau apie tikrąją skirtingų Rusijos ginkluotųjų pajėgų karinę galią buvo galima tik spėti, dabar aiškiai matoma, „ką jie turi ir kiek jie yra galintys operaciškai veikti“.
 
Užrašas skelbia: „Ten, kur Rusijos kariuomenė – ten karas. Rusijos kareivi, grįžk namo”

„Kad ir kaip ten baigtųsi dabar, Rusija parodė, kokia ji yra, kokius turi pajėgumus. Visame šitame yra didelis nerimas, negatyvas, bet, iš kitos pusės, mes pamatėme, kas yra Rusija. Pamatėme išties kokius pajėgumus turi karinius“, – kalbėjo Lietuvos kariuomenės vadas.
 
ELTA primena, kad dar šią savaitę Rusijos gynybos ministerija paskelbė, kad, pasibaigus manevrams pradėjo dalinių atitraukimą. NATO vadovas Jensas Stoltenbergas tuo tarpu pareiškė, kad Aljansas „nemato deeskalacijos vietoje“. Priešingai, anot jo, Rusija, atrodo, toliau telkia savo pajėgas.
 
Rusijai prie Ukrainos sienų sutelkus daugiatūkstantines ginkluotąsias pajėgas, nerimaujama, kad Europoje gali kilti didelis karinis konfliktas. Praeitą savaitę JAV prezidentas Joe Bidenas per vaizdo konferenciją su sąjungininkais pareiškė, kad, žvalgybos duomenimis, Rusija gali užpulti Ukrainą vasario 16 d., tačiau puolimas neįvyko.
 
Lukas Juozapaitis (ELTA)
 
2022.02.17; 10:21

Valdemaras Rupšys – generolas leitenantas, Lietuvos kariuomenės vadas. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys sako, kad šiuo metu Lietuvai tiesioginės grėsmės iš Rusijos nekyla, nes, pasak jo, praktiškai visos Rusijos karinės pajėgos yra sutelktos prie Ukrainos. Vis dėlto kariuomenės vadas atkreipia dėmesį, kad susiklosčiusi situacija Ukrainoje paveiks ir Lietuvos saugumo situaciją.
 
„Žiūrint į Rusijos pajėgų dislokavimą, tikrai yra sutelktos pajėgos grasinti ir turbūt įvykdyti invaziją į Ukrainą. (…) Tikrai matosi puolimo jų kryptys, kur gali būti, ir dislokuoti Rusijos ir pačios Baltarusijos vienetai irgi praktiškai visi nukreipti į Ukrainą“, – „Žinių radijui“ teigė V. Rupšys.
 
„Tai tikrai tiesiogiai mes šią minutę neturime tos grėsmės, kad galime būti atakuoti, bet baigsis Ukraina, turbūt prasidės grasinimai ir kitiems“, – pažymėjo jis.
 
V. Rupšys akcentuoja, kad apie įtemptą situaciją regione visuomenę reikia informuoti. Visgi, pasak jo, norėtųsi mažiau nepasvertų pareiškimų.
 
„Norėtųsi mažiau tokių nepasvertų pareiškimų, kad vieni eis ir gins, treti, kad reikia karius ten (į Ukrainą – ELTA) siųsti. Tikrai tokie pareiškimai kai kurių asmenų yra nepasverti. Bet šiaip tai reikia remtis faktais ir žiūrėti ramiai“, – sakė jis.
 
Tačiau kariuomenės vadas atkreipia dėmesį, kad Ukraina geografiškai nėra toli nuo Lietuvos, todėl, pasak jo, šis konfliktas, tikėtina, turės įtakos ir Lietuvos saugumo situacijai.
 
„Aš dar kartą sakau, kad tai, kas vyksta, ir ta įtampa Europoje, kuri yra susiklosčiusi, tikrai yra susijusi su situacija Ukrainoje ir aplink Ukrainą. Tai nėra tiesioginės karinės grėsmės mums, bet Ukraina nėra tiek toli nuo mūsų nutolusi, kad neatsilieptų mums. Ir greičiausiai tie atgarsiai bus visokiais įmanomais aspektais, kurie atbanguos į Europą. Tikėkimės, kad karas plačiau nepasklis arba nebus didesnio karo negu Ukrainoje“, – pabrėžė V. Rupšys.
 
ELTA primena, kad, Rusijai prie Ukrainos sienų sutelkus daugiatūkstantines ginkluotąsias pajėgas, nerimaujama, jog Europoje gali kilti didelis karinis konfliktas.
 
Gailė Jaruševičiūtė-Mockuvienė (ELTA)
 
2022.02.17; 10:16

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. EPA – ELTA foto

„Valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis piktinasi valdančiųjų jam išsakyta kritika, kad jo pasisakymai apie Rusijos keliamą grėsmę klaidina visuomenę. Politiko teigimu, valdantieji tiek jo pasisakymus, tiek ir „valstiečių“ šešėlinės Vyriausybės pasirašytą rezoliuciją, raginančią valdančiuosius kuo skubiau nutraukti „isteriją dėl galimo karo“, kritikuoja neįsigilinę į tai, kas buvo pasakyta.
 
Politikas sako neneigiąs to, kad Rusija kelia tam tikrą grėsmę, tik norįs atkreipti dėmesį, jog per pastarąjį laikotarpį ji sumažėjo.
 
Pasak jo, panašios pozicijos laikosi ir Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
 
„Man labai gaila, kad neadekvatūs žmonės vadovauja šiandien Krašto apsaugos ministerijai ir Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui, nes matosi, kad jie reaguoja neskaitę ir neįsigilinę į tai, kas buvo pasakyta. Nes aš pakartojau prezidento V. Zelenskio žodžius, kad reikia baigti eskaluoti šį klausimą dėl galimo karo tarp Rusijos ir Ukrainos, čia jo kreipimasis ir jo prašymas pasaulio valstybių vadovams ir diplomatams“, – Eltai teigė R. Karbauskis.
 
„Aš aiškiai atkreipiau dėmesį į tai, ką sako Ukrainos saugumo atstovai, Ukrainos krašto apsaugos ministras ir t.t. Jie šneka apie grėsmes, ir nežinau, ar sako specialiai, ar ne, bet jie sako, kad šioje vietoje realios grėsmės nėra. Tai yra jų pasakymai“, – atkreipė dėmesį jis.
 
R. Karbauskis akcentuoja neneigiantis Rusijos keliamos grėsmės apskritai, tik norintis atkreipti dėmesį į tai, kad per pastarąjį laikotarpį ji sumažėjo.
 
„Tik žmonės, neskaitę arba negirdėję, gali komentuoti taip, kaip jie (valdantieji – ELTA) komentuoja. Jie mane bando padaryti prorusišku, o iš tikrųjų aš kartoju tai, ką sako V. Zelenskis. Tai vienas dalykas, ką aš pasakiau ir ką galima interpretuoti, bet jie neteisingai interpretuoja. Aš sakiau, kad per pastarąjį laikotarpį grėsmė, jeigu ji buvo, jeigu ji yra, ji yra sumažėjusi, tai yra faktas“, – piktinosi politikas.
Vladimiras Putinas rodo kumštį
 
„Prasidėjo derybos tarp JAV, Rusijos, NATO ir t.t., toliau Ukraina rodo pastangas taip pat derėtis su Rusija ir šnekėtis apie kylančias problemas, ir praeitą savaitę buvo vieši pareiškimai Rusijos, kad jie nesiruošia kariauti su Ukraina. Čia vieši, oficialūs pareiškimai, kurie buvo spaudoje ir visur kitur paskelbti“, – pažymėjo jis.
 
Vis dėlto politikas mano, kad nepaisant to, kad tam tikros grėsmės Ukrainai išlieka, Lietuvai šiuo metu tiesioginė grėsmė iš Rusijos nekyla.
 
„Ką bandžiau ir ką bandau toliau tiems neadekvatiems žmonėms pasakyt, kurie šiandieną yra valdžioje, jie yra grėsmė Lietuvai. Šie žmonės yra grėsmė Lietuvai, nes jie šneka apie grėsmę Lietuvai, kurios visiškai nėra. Jeigu Lenkijos premjeras gali pasakyti Lenkijos žmonėms, kad jokios grėsmės Rusija nekelia, tai kai tai pasako R. Karbauskis, mūsų šie veikėjai staiga užsidega, kad aš esu grėsmė Lietuvai. Tada Lenkijos premjeras yra grėsmė Lenkijai? Apie ką mes šnekame…“, – sakė R. Karbauskis.
 
Politiko nuomone, reali karo grėsmė Lietuvai kiltų tik tuo atveju, jeigu prasidėtų pasaulinis karas, nes Lietuva turi patikimus partnerius – NATO.
 
„Valstiečių“ lyderis yra įsitikinęs, kad valdantieji karo pavojumi sąmoningai gąsdina žmones. Ir, pasak politiko, tokia valdančiųjų retorika nulemia tai, kad įbauginti žmonės nesugeba atskirti Ukrainai keliamų grėsmių nuo grėsmių Lietuvai.
 
„Jie specialiai gąsdina Lietuvos žmones, jie taip daro dėl to, kad nesuvaldo nieko: jie nesuvaldo ekonomikos, jie nesuvaldo koronaviruso, jie nieko nesugeba iš viso ir tada reikia įbauginti šalį. Dabar jie supranta, kad tuoj pat reikės atsisakyti galimybių paso, nebeliks to sverto, kaip laikyti žmones įbaugintus per koronavirusą. Ir dabar belieka tai tik per karą daryti“, – sakė politikas.
 
LVŽS lyderis Ramūnas Karbauskis. Slaptai.lt (Vytautas Visockas) nuotr.

ELTA primena, kad Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas stebisi „valstiečių“ lyderio R. Karbauskio teiginiais, kad karinio konflikto grėsmė Ukrainoje yra stipriai sumažėjusi, o tikimybės, kad būtų užpulta Lietuva iš viso nėra. Politikas akcentuoja, kad R. Karbauskio teiginiai, jog Rusijos pareigūnai nėra kalbėję apie karines intervencijas į Ukrainą, yra neteisingi ir klaidina visuomenę.
 
R. Karbauskio vadovaujama „valstiečių“ šešėlinė Vyriausybė parengė rezoliuciją, kuria ragina valdančiuosius kuo skubiau nutraukti „isteriją dėl galimo karo“. Kaip pirmadienį partijos kolegoms sakė politikas, karinio konflikto grėsmė Ukrainoje yra stipriai sumažėjusi, o tikimybės, kad būtų užpulta Lietuva, iš viso nėra. Todėl, R. Karbauskio teigimu, dabartinė užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio ir kitų valdančiųjų komunikacija apie situaciją Ukrainoje yra pernelyg gąsdinanti. O tai, pažymi „valstietis“, ne tik kelia geopolitinę įtampą, bet ir kenkia Lietuvos žmonių savijautai.
 
Prezidentas V. Zelenskis penktadienį paragino Vakarus vengti kurstyti „paniką“ dėl Rusijos karių sutelkimo prie Ukrainos sienos.
 
Gailė Jaruševičiūtė-Mockuvienė (ELTA)
 
2022.02.02; 08:00

Lietuva ir NATO

Briuselis, sausio 12 d. (TASS-ELTA). Buvusių sovietinių Baltijos respublikų įstojimas į NATO pavertė taikų regioną karinės konkurencijos arena, ir niekas iš to nelaimėjo.
 
Tai trečiadienį per spaudos konferenciją po Rusijos ir NATO tarybos posėdžio pareiškė Rusijos užsienio reikalų ministro pavaduotojas Aleksandras Gruško.
 
Jo žodžiais, iki Baltijos šalių įstojimo į Šiaurės Atlanto aljansą „nebuvo jokių grėsmių šių valstybių saugumui.“
 
„Padėtis kardinaliai pasikeitė joms įstojus į NATO, todėl šis kariniu požiūriu ramiausias Europos regionas buvo paverstas karinės konkurencijos arena, – sakė jis. – Iš to niekas nelaimėjo. Esame tvirtai įsitikinę, kad tokia politika absoliučiai neproduktyvi, nes sukuria saugumo rizikas ir verčia mus reaguoti panaudojant visą turimų teisinių priemonių arsenalą, tačiau mes norėtume kurti saugumą kitais principais – saugumo nedalomumo principais“.
 
Viljama Sudikienė (TASS)
 
2022.01.13; 05:33

V. Putinas žada „tvirtai“ ginti šalies interesus. EPA-ELTA nuotr.

Maskva, gruodžio 26 d. (dpa-ELTA). Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas nepasakė, kaip reaguos, jei nebus patenkinti jo reikalavimai dėl saugumo garantijų iš NATO dėl jos plėtros į rytus.
 
Atsakymas priklausytų „nuo pasiūlymų, kuriuos man pateiks mūsų kariniai ekspertai“, sekmadienį valstybinei televizijai sakė V. Putinas. Pasak jo, Rusija šiose derybose sieks teisiškai įpareigojančio rezultato.
 
Prieš savaitę Maskva NATO ir JAV atstovams įteikė susitarimo projektą, kuriame reikalaujama nutraukti NATO plėtrą į rytus, kuri vadinama grėsme Rusijos saugumui.
 
Maskva taip pat siekia besąlygiškos garantijos, kad Ukraina nebus priimta į NATO – tai reikalavimas, kurį Aljansas praeityje atmetė.
 
Maskvos teigimu, iš pradžių sausio mėnesį turėtų vykti derybos su JAV pareigūnais. V. Putinas ketvirtadienį pareiškė, kad Rusija tikisi greitų rezultatų.
 
Pranešimai apie galimą Rusijos pasirengimą invazijai į Ukrainą jau kelias savaites kelia tarptautinį susirūpinimą. Rusija tokius kaltinimus ne kartą paneigė.
 
Europos Sąjunga ir NATO pagrasino Maskvai skaudžiomis pasekmėmis, jei ši pradėtų karinį konfliktą, o Rusija atsakė reikalavimu, kad NATO pažadėtų nesiplėsti į rytus.
 
Živilė Aleškaitienė (DPA)
 
2021.12.27; 04:39

Atėnai, gruodžio 14 d. (AFP-ELTA). Antradienį Atėnuose buvo evakuotos metro stotys, o paslaugos laikinai sustabdytos dėl anoniminio grasinimo įvykdyti sprogdinimą, pranešė tinklo operatorius „Stasy“.
 
„Visos antrosios ir trečiosios linijos stotys buvo evakuotos ir uždarytos policijos nurodymu, kaip ir valdymo centras“, – sakoma „Stasy“ pranešime.
 
Operatorius pranešė, kad to imtasi po telefono skambučio, kai buvo pranešta, kad Sintagmos metro stotyje ir kaimyninėje Monastirakio stotyje, esančioje netoli Graikijos sostinės turistinio Plakos rajono, buvo padėti sprogmenys.
 
Policijos išminuotojų būrys su šunimis tikrino stotis, vėliau antradienį buvo tikimasi paslaugas atnaujinti.
 
Viljama Sudikienė (AFP)
 
2021.12.15; 05:55

Taivano prezidentė Tsai Ing-wen. EPA – ELTA nuotr.

Taibėjus, spalio 28 d. (dpa-ELTA). Taivano prezidentė Tsai Ing-wen per trečiadienį parodytą interviu televizijos kanalui CNN teigė, kad Kinijos keliama grėsmė kasdien didėja.
 
Ji taip pat paragino partnerius regione palaikyti Taivaną. Jungtinės Valstijos, Japonija ir Australija yra išreiškusios didelį susirūpinimą dėl padažnėjusio Pekino įskridimo į Taivano oro erdvę.
 
„Kai autoritariniai režimai demonstruoja ekspansines tendencijas, demokratiškai valdomos šalys turėtų prieš juos susivienyti. Taivanas yra priešakinėse fronto linijose“, – teigė prezidentė.
 
Tsai Ing-wen nurodė tikinti, kad Kinijos puolimo atveju Vašingtonas apgintų Taivaną, „atsižvelgiant į ilgalaikius mūsų santykius su JAV“.
Vašingtono įsipareigojimas Taivano gynybai kol kas daugiausiai stebimas ginklų tiekimo srityje, o karinės pagalbos klausimas praeityje sąmoningai paliktas atviras, nes Kinija tai vertintų kaip jos „Vienos Kinijos“ principo pažeidimą.
 
Taivanas nuo 1949 m. turi nepriklausomą vyriausybę, tačiau Kinija laiko salą nuosava teritorija.
 
JAV prezidentas Joe Bidenas praėjusią savaitę aiškiau nei savo pirmtakai pažadėjo, kad kilus tokiai situacijai jo šalis apgintų Taivaną. Šie jo komentarai sulaukė aršios Kinijos reakcijos.
 
Tsai Ing-wen atsisakė nurodyti CNN, kiek JAV karių šiuo metu esama Taivane.
 
Kinija 2016 m. birželį nutraukė visus ryšius su Taivano valdžia, praėjus mėnesiui po to, kai Tsai Ing-wen pradėjo eiti pareigas.
Taivano prezidentė teigė esanti pasirengusi kalbėtis su Kinijos prezidentu Xi Jinpingu.
 
„Galime susėsti ir pasikalbėti apie mūsų skirtumus ir pamėginti susitarti, kad galėtume taikiai sugyventi“, – Tsai Ing-wen sakė CNN.
 
Lina Linkevičiūtė (DPA)
 
2021.10.29; 06:13

Ukrainos saugumo SBU ženklas

Po neišaiškinto baltarusių aktyvisto nužudymo Kijeve vienam jo kolegai neleista įvažiuoti į Ukrainą. Organizacijos „Baltarusių namai Ukrainoje“ vadovo pavaduotojui Rodionui Batulinui nebuvo nurodyta priežastis, kodėl jis neįleidžiamas, trečiadienį pranešė organizacija. Jis mėgino atvykti į Ukrainą iš Europos Sąjungos šalies.
 
Ukrainos žvalgybos SBU atstovas internetiniam laikraščiui „Ukraijinska Pravda“ sakė, kad atitinkamas draudimas paskelbtas jau liepos 23 dieną. R. Batulinas esą gali kelti pavojų nacionaliniam saugumui. Detalių atstovas neįvardijo. Aktyvistas negalės atvykti į šalį ateinančius trejus metus.
 
Antradienį parke Kijeve rastas pakartas minėtos organizacijos vadovas Vitalijus Šišovas. Policija pradėjo tyrimą dėl galimo nužudymo. Baltarusių opozicija teigia, kad tai Baltarusijos slaptosios tarnybos darbas. Tačiau, anot žiniasklaidos, yra pėdsakų ir posovietinėje neonacių aplinkoje.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.08.05; 08:06

Problemų karalienė

Seimo Nacionalinio saugumo ir  gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas antradienį parlamentarų grupės vardu ketina pateikti Seimui rezoliucijos projektą „Dėl hibridinės agresijos atrėmimo“.
 
Įvertindamas, kad dėl nedraugiškų režimų organizuojamos nelegalios tarptautinės migracijos ir valstybėje susidariusios ekstremaliosios situacijos kyla grėsmė Lietuvos Respublikos konstitucinei santvarkai ir visuomenės rimčiai, Seimas ketina pasiūlyti Vyriausybei imtis visų priemonių hibridinės agresijos grėsmei suvaldyti ir užkardyti.
 
Rezoliucijos projekte siūloma hibridinės agresijos atrėmimo metu valstybės sienos apsaugos sustiprinimui ir valstybės sienos gynybai pasienio ruože tarp Lietuvos  ir Baltarusijos pasitelkti Lietuvos kariuomenę.
 
Projekte Vyriausybei siūloma visu valstybinės sienos su Baltarusija perimetru per kuo trumpesnį laiką pastatyti fizinį gynybinį barjerą, galintį padėti apsaugoti Lietuvos teritoriją nuo dabartinės ir kitų galimų rūšių hibridinės agresijos ir užkirsti prielaidas susikurti masinės migracijos kanalui per Lietuvos  teritoriją į kitas Europos Sąjungos ir NATO šalis.
 
Projekto autoriai siūlo užtikrinti, kad nelegalios migracijos srautų organizatoriai, įskaitant Baltarusijos fizinius ir juridinius asmenis, būtų patraukti atsakomybėn, jiems būtų pritaikytos nacionalinės ir Europos Sąjungos sankcijos, baudžiamasis persekiojimas, prireikus – inicijuoti nelegalios migracijos organizavimo ir skatinimo tarptautinį tyrimą.
 
Seimas ketina pasiūlyti Vyriausybės siekti, kad „užsieniečiai iš trečiųjų šalių, nelegaliai kirtę Lietuvos Respublikos sieną ir neturintys asmens tapatybę įrodančių dokumentų (išskyrus moteris su vaikais, nėščiąsias, neįgaliuosius ir vaikus iki 16 m.), kol nebus įrodyta kitaip, būtų traktuojami kaip vykdomos hibridinės atakos galimi aktyvūs dalyviai. Jiems, atsižvelgiant į agresijos pavojingumo laipsnį, turėtų būti taikomos kitos sulaikymo, apsaugos ir apgyvendinimo sąlygos, nustatomos Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimu“.
 
Taip pat siūloma inicijuoti informacinę kampaniją nelegalios migracijos kilmės šalyse, siekiant atgrasyti potencialius migrantus nuo dalyvavimo nusikalstamoje veikloje neteisėtai kertant Lietuvos  valstybinę sieną.
 
Rezoliucijos projekte numatyta siekti, kad visi Lietuvos Respublikos sieną nelegaliai kertantys užsieniečiai iš trečiųjų šalių, neturintys teisinio pagrindo prašyti pabėgėlio statuso, būtų grąžinti į jų kilmės šalis, tuo tikslu pasinaudojant esamais arba pasirašant naujus susitarimus dėl readmisijos, būtinus jų grąžinimui.
 
Seimo narys Laurynas Kasčiūnas. Slaptai.lt nuotr.

Jei hibridinė agresija tęsis ir intensyvės, įvertinus jos pavojingumo laipsnį, siūloma pradėti konsultacijas su NATO valstybėmis-narėmis, pirmiausia Jungtinėmis Amerikos Valstijomis, pagal Šiaurės Atlanto sutarties 4 straipsnį, kuriame teigiama, jog „Šalys tarpusavyje konsultuosis, jeigu bet kurios iš jų nuomone, kiltų grėsmė bet kurios Šalies teritoriniam vientisumui, politinei nepriklausomybei ar saugumui“.
 
Taip pat Seimas ketina pasiūlyti Vyriausybei kreiptis į Europos Sąjungos valstybes nares, Europos Komisiją ir kitas institucijas, kviečiant parodyti solidarumą ir suteikti Lietuvai reikalingą paramą atremiant hibridinę agresiją, taip pat pagal ES sutarties 222 str. įtvirtintą solidarumo sąlygą, kuri numato, jog „jei valstybė narė patiria teroro aktą, gaivalinę nelaimę ar žmogaus sukeltą katastrofą, Sąjunga ir valstybės narės veikia bendrai ir solidariai“.
 
„Nedraugiškos Lietuvai valstybės vykdo hibridinę agresiją prieš Lietuvos Respubliką, kurios metu, pažeidžiant tarptautinės teisės normas ir nesilaikant prisiimtų tarptautinių įsipareigojimų, organizuoti užsieniečių iš trečiųjų šalių srautai, nelegaliai kertantys Lietuvos Respublikos sieną, instrumentalizuojami padėčiai Lietuvoje destabilizuoti ir sukelti žalą Lietuvos valstybei“, – konstatuojama rezoliucijos projekte.
 
Jame reiškiamas  susirūpinimas, kad ši hibridinė agresija gali būti plėtojama, išnaudojama ir tapti pagrindu naujo pobūdžio grėsmėms plataus masto karinių pratybų „Zapad“ kontekste.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.07.13; 08:08