Ben Farmer / Daily Telegraph

Rusija pasirengusi „nužudyti tūkstančių tūkstančius“ britų griaunamosiomis atakomis, perspėjo Didžiosios Britanijos gynybos ministras.

Rusija gali išprovokuoti „tūkstančius, tūkstančių tūkstančius mirčių“ Britanijoje per ataką, kuri gali paralyžiuoti Britanijos infrastruktūrą ir energetinį aprūpinimą, perspėjo šalies gynybos ministras Gevinas Viljamsonas interviu Britanijos laikraščio Daily Telegraph korespondentui Benui Farmeriui.

Politikas pareiškė, kad Maskva nagrinėja kritiškai svarbią Britanijos nacionalinę infrastruktūrą ir tai, kaip ji susijusi su kontinentiniais energetinio aprūpinimo tinklais, kad sukeltų „paniką“ ir „chaosą“. Įvertindamas leidinyje pavojų, kurį kelia tai, ką jis pavadino vis atkaklesniu Kremliumi, ministras pareiškė, kad Rusija pasirengusi imtis veiksmų „kuriuos bet kuri kita šalis pavadintų absoliučiai nepriimtinais“.

Interviu Viljamsonas pažymėjo, kad Rusija šnipinėja kritiškai svarbią Britanijos nacionalinę infrastruktūrą ir suka sau galvą dėl klausimo „Kaip mes galime pakenkti Britanijai?“.

Pasak ministro, rusai svarsto, „kaip mes galėtume smarkiai pakenkti Britanijai“. „Pakenkti jos ekonomikai, sudraskyti į gabalus jos infrastruktūrą, faktiškai privesti prie mirties tūkstančius, tūkstančių tūkstančius, bet taip, kad tame būtų sukurtas elementas visiško chaoso šalyje“, – valdininkas garsiai išsakė spėjamus Rusijos ketinimus.

Viljamsonas leidiniui papasakojo, kad Rusija nagrinėja elektros laidų linijas, kurios jungia Britaniją su kontinento aprūpinimu ir leidžia jai prekiauti bei keistis elektra ir dujomis su kaimynais. „Kodėl jie nesiliauja fotografuoti ir tyrinėti elektrinės, kodėl jie tiria jungiamuosius vamzdynus, kuriais ateina tiek daug elektros ir tiek daug energijos į mūsų šalį. Jie studijuoja tuos objektus, nes jie sako sau, kad tai būdas pakenkti Britanijai“, – cituoja ministrą laikraštis.

„Tai reali grėsmė, su kuria, manau šalis susiduria šiuo momentu“, – pridūrė politikas. Pasak jo, diversija gali būti įvykdyta kibernetinės atakos, povandeninės veiklos ar net raketos pagalba.

Informacijos šaltinis: The Daily Telegraph

2018.01.30; 05:00

Krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis

Krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis teigia, kad mobilizacijos sistema turi būti atnaujinta pagal dabartinę situaciją, įtraukiant civilines ir privataus verslo struktūras.

„Turi būti aiškios procedūros tiek tarp valstybinių institucijų, tiek su savivaldybėmis, kurioms tektų svarbus vaidmuo, tiek civiliniam sektoriui“, – penktadienį „Žinių radijui“ sakė R. Karoblis.

Anot R. Karoblio, dabartinė mobilizacijos sistema yra organizuojama 1996 m. įstatymo pagrindu. Krašto apsaugos ministras detalizavo, kad mobilizacijos sistema pritaikyta tuometinėms sąlygoms, kai pats nacionalinis saugumas judėjo teigiama linkme, kartu vyravo įsitikinimas, jog reaguojant į grėsmę turime nemažai laiko.

„Dabar situacija yra visai kita. Krizės atveju reikėtų elgtis labai greitai. Reikalinga prioretizuoti svarbiausius saugumo klausimus, nes, pavyzdžiui, šiandien turime 19 mobilizacijos sričių. Visas jas reikia sumažinti ir koncentruotis ten, kur labiausiai reikia. Nenumatytos procedūros tarp įvairių institucijų, ypač neaiškus civilinio sektoriaus įtraukimas. Taip pat neaiškus dalyvaujančių institucijų požiūris į savo funkcijas“, – sakė krašto apsaugos ministras.

Taigi, ministro nuomone, nors pačią mobilizaciją paskelbti galime greitai, nelabai aišku, kaip ta mobilizacija įsisuks ir ar visos grandys suveiks tinkamai bei greitai. Pavyzdžiui, retoriškai klausė R. Karoblis, ar valstybinės institucijos, savivaldybės, privatus sektorius, transporto sektorius žinos, kaip elgtis. Kol kas, R. Karoblio nuomone, aiškus ir efektyvus yra šaukimo į kariuomenę mechanizmas. Jis, anot ministro, susiklosčius krizinei situacijai tikrai veiktų. Tačiau kitas klausimas yra civilinis. Kaip kritiniu atveju veiktų privačios struktūros, kaip jos būtų realizuojamos – kelia nemažai klausimų. Ministro manymu, šiuo metu ne visada galima tikėtis tinkamos reakcijos.

2017.11:04; 03:30

Jungtinės Valstijos antradienį pranešė, kad jos priešraketinės gynybos sistema THAAD sėkmingai numušė jos link skriejusios vidutinio nuotolio balistinės raketos imitaciją, kuri buvo sukurta pagal Šiaurės Korėjos vystomų raketų pavyzdį, informuoja naujienų agentūra „Reuters“.

Šis JAV priešraketinės gynybos sistemos bandymas virš Ramiojo vandenyno, kuris buvo numatytas jau prieš kelis mėnesius, įgijo naują reikšmę po to, kai liepos 4 dieną Šiaurės Korėjai paleidus tarpžemyninę balistinę raketą, dar labiau išaugo nerimas dėl Pchenjano keliamos grėsmės.

Tai buvo pirmasis THAAD bandymas, atliktas su atskriejančia vidutinio nuotolio balistine raketa. Ekspertų teigimu, šio tipo raketos yra greitesnės ir sunkiau numušamos nei trumpesnio nuotolio raketos.

„Sėkmingas THAAD bandymas su vidutinio nuotolio balistine raketa sustiprina šalies gynybos pajėgumus, skirtus apsisaugoti nuo Šiaurės Korėjos ir kitų šalių raketų“, – rašoma Priešraketinės gynybos agentūros pranešime.

Be kita ko, sėkmingas THAAD testas JAV priešraketinės gynybos programai suteikia patikimumo. Į šią sistemą pastaraisiais metais buvo nukreiptas atidus tiriamas žvilgsnis, nes jos bandymai ne kartą yra baigęsi nesėkmėmis ir neretai būdavo atidedami.

JAV vyriausybės atskaitomybės biuras gegužę paskelbtoje ataskaitoje nurodė, kad Priešraketinės gynybos agentūra iki šiol nebuvo išbandžiusi THAAD su vidutinio nuotolio balistine raketa, nepaisant to, kad sistemą Guame, JAV teritorijoje Ramiajame vandenyne, dislokavo dar 2013-aisiais. Tai padaryta nerimaujant dėl Šiaurės Korėjos raketų programos.

Tai reiškia, kad iki šiol THAAD sistemos pajėgumas numušti vidutinio nuotolio raketas, galinčias nuskrieti nuo 3 tūkst. iki 5,5 tūkst. kilometrų, buvo nepatvirtintas. Guamas yra apytiksliai už 3,4 tūkst. kilometrų nuo Šiaurės Korėjos.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.07.12; 11:00

Seimo posėdžių salėje. Slaptai.lt nuotr.

Seimas svarstys strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatymo projektą.

Po pateikimo projektams pritarė 96, nė vienas nebalsavo prieš, susilaikė 2 Seimo nariai. Pagrindiniu šių klausimų svarstyme paskirtas Ekonomikos komitetas, juos numatoma svarstyti rudens sesijoje.

Pasak projektus pristačiusio ūkio viceministro Ramūno Buroko, pagrindinis įstatymo projekto tikslas – užtikrinti, kad valstybės nacionaliniam saugumui svarbios įmonės, įrenginiai, ūkio sektoriai, apsaugos zonose veikiantis turtas ir teritorija būtų apsaugota nuo nacionalinio saugumo interesams grėsmę keliančių veiksnių ir šalinti tokių veiksnių atsiradimo priežastis ir sąlygas, taip pat liberalizuoti ir padaryti efektyvesnę šiuo metu galiojančią investuotojų atitikties nacionaliniams saugumo interesams patikros procedūrą.

„Šiuo metu galiojančiame įstatyme gana griežtai, o kartu ir nenuosekliai reglamentuojama investuotojų patikra dėl atitikties nacionalinio saugumo interesams, strategiškai svarbūs ūkio sektoriai nėra aiškiai apibrėžti, o investuojantiems į strategiškai svarbius mūsų sektorius, nustatyta išankstinė pareiga kreiptis dėl tokios patikros. Pagal galiojantį įstatymą institucijos neturi instrumentų atlikti vėlesnę patikrą, kai pradžioje buvęs žmogus, investuotojas, vėliau ima kelti grėsmę nacionalinio saugumo interesams“, – sakė viceministras.

Įstatymo projekte siūlomos apsaugos priemonės, kurios investuotojų atžvilgiu nustatys lankstesnę patikros procedūrą, t. y. siūlomi trumpesni terminai bei išimtys, kai nebus taikoma išankstinė patikra.

„Atsakingoms institucijoms siūloma suteikti galimybę atlikti tiek išankstinę, tiek gilesnę investuotojų patikrą, taip pat, jeigu reikalauja situacija, imtis išimtinių operatyvinių priemonių, pavyzdžiui, Vyriausybės sprendimu sustabdyti apsaugos zonoje veikiančio juridinio asmens veiklą, jei toks asmuo vykdytų tam tikrą pavojingą veiklą, nukreiptą prieš valstybės nacionalinio saugumo interesus“, – pažymėjo R. Burokas.

Viceministro teigimu, siekiant papildomos nacionalinio saugumo interesų apsaugos, prie jau esančių keturių strategiškai svarbių sektorių siūloma įtraukti papildomą karinės įrangos sektorių, tačiau palikti galimybę detalizuoti, kokios konkrečiai veiklos aptenka į kiekvieno sektoriaus apimtį. Investuotojams numatyta pareiga pranešti investicijoms apie įsisteigimą strategiškai svarbiame ūkio sektoriuje ar apsaugos zonoje, ar akcijų įsigijimą jose veikiančiose įmonėse.

Įstatymo projekto prieduose išdėstyti nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių ir įrengimų sąrašai, sąrašai atnaujinti atsižvelgiant į tam tikrą įmonių ir organizacijų vykdomų funkcijų neaktualumą nacionalinio saugumo interesų prasme. Nacionaliniam augumui užtikrinti svarbios įmonės suskirstytos į tris kategorijas, kurioms taikomas skirtingas reguliavimas, įmones reorganizuojant, likviduojant arba atliekant kitus veiksmus, priklausomai nuo to, kokia akcijų dalis įmonėse priklauso valstybei.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.07.04; 16:21

Vyriausybė patvirtino Gedimino kalno avarinės situacijos ir neatidėliotinų veiksmų projektą, kuriame aiškiai įvardyti veiksmų terminai, o už tvarkymo darbų įgyvendinimą atsakomybė priskirta Kultūros ministerijai. 

Gedimino pilis. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Šių veiksmų Ministrų Kabinetas ėmėsi, atsižvelgdamas į tai, kad šiuo metu Gedimino kalno pietrytinio šlaito ir Aukštutinės pilies rūmų liekanų būklė yra itin sudėtinga.

Vyriausybė pavedė Kultūros ministerijai kartu su Lietuvos nacionaliniu muziejumi ir Finansų ministerija iki 2017 m. liepos 24 d. inicijuoti kreipimąsi dėl ekstremalios situacijos paskelbimo, kai dėl gamtinio pavojaus nekilnojamajai kultūros vertybei kyla jos praradimo grėsmė.

Premjeras Saulius Skvernelis teigė, kad pirmadienį susitarta dėl terminų ir atsakingų institucijų, taip pat nutarta sistemingai įvertinti viso kalno būklę.

„Siekdami, kad ateityje Gedimino kalno šlaitai būtų tvarkomi ir prižiūrimi iš esmės, o ne fragmentiškai, kas vyko iki šiol, Vyriausybė ėmėsi lyderystės, kad būtų užtikrintas Gedimino kalno vientisumas. Turime aiškiai įvardinti, kas už ką ir kada yra atsakingi, kitu atveju, po kiek laiko ir vėl galėsime ieškoti kaltų, o atsakingų nebus“, – teigė S. Skvernelis.

Premjeras patikino, kad Gedimino kalno tvarkymo darbams bus stengiamasi rasti tiek lėšų, kiek prireiks.

„Apie konkrečias sumas kalbėsime, kada bus jau projektiniai dokumentai, bet faktas toks, kad koks poreikis bus sustabdyti šitą nenormalią situaciją, tiek turėsime ir skirti. Skirsime iš valstybės biudžeto. Jeigu tai bus ekstremali situacija, tai iš specialaus fondo. Bus vyriausybinis sprendimas“, – pirmadienį žurnalistams Vyriausybėje sakė Premjeras.

Aplinkos ministras Kęstutis Navickas teigia, kad kalno būklė kelia rimtą nerimą ir būtina veikti operatyviai.

„Ekstremali situacija yra ne gąsdinimas, o priemonė greitai reaguoti į situaciją, konsoliduoti per trumpą laiką pajėgas ir priimti tinkamus sprendimus trumpuoju laikotarpiu. Aš manau, kad to reikia. Situacija gali keistis labai greitai. Didžiausia grėsmė ne paviršiuje, o gilumoje. O tokiu atveju reikia ruoštis suvaldymui“, – sakė K. Navickas.

Kultūros viceministras Renaldas Augustinavičius teigia, kad tvarkant kalną veikiausiai bus laikinai apribotas arba sustabdytas jo lankymas.

Vilnius žiemą. Slaptai.lt nuotr.

„Ekstremalios situacijos paskelbimas reiškia, kad atsidaro Vyriausybės rezervas finansuoti kalno tvarkybos darbus. Dėl lankymo spręsime: gal įmanoma suderinti ir lankymą, ir ekstremalią situaciją, bet tai mažai tikėtina. Jeigu lankytojų srautai nesikerta su pavojaus židiniu, pavyzdžiui, vakarinio bokšto padėtis pakankamai stabili, galime lankytojus nukreipti į jį, o kitur apriboti“, – sakė viceministras R. Augustinavičius.

Vyriausybės pasitarime pavesta Lietuvos nacionaliniam muziejui kartu su Lietuvos geologijos tarnyba kasdien stebėti Gedimino kalno pietrytinio šlaito būklės pasikeitimus ir nedelsiant imtis visų įmanomų priemonių galimai Gedimino kalno pietryčių šlaito nuošliaužai suvaldyti.

Planuojama, kad iki 2017 m. liepos 26 d. Lietuvos geologijos tarnyba kartu su Lenkijos geologijos tarnybos ekspertais turėtų atlikti geofizinius tyrimus ir jais remiantis parengti ir pateikti Vyriausybei, Kultūros ministerijai ir Aplinkos ministerijai bei Lietuvos nacionaliniam muziejui rekomendacijas dėl tolesnių Gedimino kalno pietrytinio šlaito tvarkymo veiksmų.

Kultūros ministerijai kartu su Aplinkos ministerija pavesta iki 2018 m. rugsėjo 1 d. parengti Ilgalaikę Gedimino kalno ir Aukštutinės pilies statinių liekanų sutvarkymo strategiją ir ją pateikti tvirtinti Vyriausybei. Už Gedimino kalno ir Aukštutinės pilies statinių liekanų tvarkymo darbų įgyvendinimą bus atsakinga Kultūros ministerija, kuri kartą per mėnesį (iki 2018 m. gruodžio 31 d.) privalės informuoti Vyriausybę apie istorinių objektų būklę ir atliktų darbų eigą.

Lietuvos nacionaliniam muziejui kartu su Kultūros ministerija, bendradarbiaujant su Lietuvos geologijos tarnyba ir kitų organizacijų ekspertais, pavesta per 2018 metus pabaigti būtinus Gedimino kalno šiaurės vakarinio ir pietryčių šlaito sutvirtinimo darbus.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.06.27; 05:19

Valstybės saugumo departamente įvyko tarpinstitucinis pasitarimas, kuriame buvo aptarta saugumo situacija Lietuvoje.

Koordinaciniame pasitarime dalyvavo Vidaus reikalų ministras, Užsienio reikalų ministerijos, Kriminalinės policijos biuro, Vadovybės apsaugos departamento, Valstybės sienos apsaugos tarnybos, Krašto apsaugos ministerijos Antrojo operatyvinių tarnybų departamento ir kitų valstybės institucijų atstovai.

Continue reading „VSD surengė tarpinstitucinį pasitarimą dėl išpuolių Briuselyje“

stop_hand

Vyriausybę pasiekusiame naujos Nacionalinio saugumo strategijos projekte rašoma, kad Lietuvai didžiausią išorės grėsmę kelia ekonominė ir energetinė priklausomybė, o vidaus – netolygi socialinė ir ekonominė raida.

Naujoji strategija, kuria bus iš esmės peržiūrėtas 2002 metais Seimo patvirtintas dokumentas, taip pat turėtų išryškinti Lietuvai iškylančius pavojus dėl informacinių atakų. Pasak strategijos projekto autorių, Lietuvai didelį pavojų kelia energetinė priklausomybė: “Energetikos sektoriaus izoliacija nuo ES energetinių tinklų ir sistemų, visiška priklausomybė nuo vienintelio išorinio energijos išteklių tiekėjo kelia grėsmę patikimam ir saugiam energijos išteklių ir energijos tiekimui”.

Continue reading „Kokia vidinė Lietuvos grėsmė?“