Seimo narys Laurynas Kasčiūnas. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos nariai Audronius Ažubalis ir Laurynas Kasčiūnas kreipėsi į Policijos departamentą dėl galimai neteisėto asmens duomenų klastojimo bei neteisėto paramos organizavimo Lietuvos lenkų rinkimų akcijos – Krikščioniškų šeimos sąjungos (LLRA-KŠS) ir Lietuvos lenkų sąjungos naudai.

Šių metų rugsėjo mėnesį žiniasklaida informavo, kad kai kurie Vilniaus ir Vilniaus rajono gyventojai tik iš Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) pranešimų sužinojo apie VMI neva jų pateiktus prašymus skirti 1 proc. gyventojų pajamų mokesčio (GPM) paramą politinei partijai Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga (LLRA-KŠS). Prašymai buvo teikiami popierine forma. Žiniasklaidoje teigiama, kad asmenys, kurie gavo šiuos pranešimus, jokių prašymų skirti dalį GPM minėtai politinei organizacijai neteikė ir nepasirašė.

Seimo narys Audronius Ažubalis (centre). Slaptai.lt nuotr.

„Atsižvelgiant į tai, kad pildant popierinę prašymo skirti 1 proc. gyventojų pajamų mokesčio paramą politinei partijai formą, asmuo turi ją pasirašyti, darytina išvada, kad šių asmenų sumokėto GPM dalis buvo pervesta LLRA-KŠS be jų sutikimo, galimai neteisėtai panaudojant jų asmens duomenis. Šie veiksmai gali atitikti nusikalstamos veikos, nurodytos Baudžiamojo kodekso 300 straipsnyje („Dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu“) požymius, todėl prašome juos ištirti“, – teigė L. Kasčiūnas.

Anot A. Ažubalio, masinis tokių „prašymų“ pobūdis liudija, kad tai neatsitiktinė, o gerai organizuota, galimai apgaulinga lėšų rinkimo akcija.

„Atkreiptinas dėmesys, kad ketvirtadalis VMI gautų pranešimų apie minimus pažeidimus yra tiesiogiai susiję su LLRA-KŠS ir su šia partija susijusia Lietuvos lenkų sąjunga. Atsižvelgdami į tokį pranešimų skaičių, prašome policijos ištirti ir galimai neteisėtą tokios paramos organizavimo faktą“, – komentavo A. Ažubalis.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.09.29; 06:33

Jūratė Laučiūtė, šio komentaro autorė

Su reformų pažadais į valdžią atėjęs valstiečių ir žaliųjų kinkinys, iš pradžių opozicijos kritikuotas už reformų vilkinimą, dabar taip įsibėgėjo, kad tik laikykis!

Pradėję nuo moralei ir skrandžiui įdomių dalykų (alkoholio ribojimas, nauja vaistų įsigijimo tvarka, mokinių meniu praturtinimas margarinu…), ministrai ėmėsi čiupinėti ir valstybės biudžetui jautrias vietas: pedagogų darbo apmokėjimą, mokesčius, pensijas…

Opozicija, atrodo, jau nebespėja reaguoti, tik negarsiai aikčioja, o į pedagogų, pensininkų ar apmokestinamųjų stūgavimus nereaguoja valdžia – visi tie reformas inicijuojantys ir skubinantys ministrai bei jiems padedantys biurokratai.

Kad visuomenė ir valstybė reformų „nusipelnė“, mažai kas abejoja. Bet dar mažiau kas supranta, kodėl jos kuriamos ir diegiamos taip skubiai, remiantis ne susitarimais,   įrodymais, argumentais, diskusijomis, o primityviu valdžios „buldozeriu“.

Iš pirmo žvilgsnio, stipriausia visų reformų dalis – ankstyvesnių reformų ar esamos padėties kritika, kuri ir sukuria pamatą naujoms reformoms.

O iš antro ar trečio žvilgsnio jau pasimato silpnosios pusės. Jos dažniausiai būna specifinės kiekvienai reformuojamai sričiai, su vienu bendru, nerimą keliančiu bruožu: skuba, su kokia tos reformos yra stumiamos.

Kadangi man likimas rinkėjų pasirinkimo ir mero potvarkio pavidalu lėmė rūpintis švietimo reikalais, švietimo reforma tapo nuolatinio dėmesio objektu.

Iš pradžių tik stebėjau ir stebėjausi, nes „reformatoriai“ tyliai, už aukštų kabinetų sienų triūsė Vilniuje, ministerijoje, o savivaldybes pasiekdavo tik prieštaringi gandai.

Buvo užsimota nuo „mokinio krepšelio“ pereiti prie „klasės krepšelio“.

Kol apačios aptarinėjo galimus rezultatus, ministerijoje dėl kažkokio sąmonės nušvitimo buvo nutarta iš pradžių paleisti  pilotinį projektą: pagal „klasės krepšelį“ pasiūlyta gyventi ir dirbti tik kelių rajonų mokykloms.

Pamačius, jog sąmyšio ir neaiškumų toks krepšelis sukelia dar daugiau, nei prieš tai naudotasis „mokinio krepšelis“, projektas buvo sustabdytas, ir nutarta kurti naują projektą, kuriame klasės krepšelio idėjos likučiai būtų praturtinti etatinio pedagogų darbo apmokėjimo idėja.

Logiška buvo tikėtis, jog ir šita idėja, prieš ją diegiant į visas respublikos savivaldybes ir mokyklas, bus aprobuota keliose savivaldybėse. Bet, matyt, ministerijos reformatoriams skirtas „nušvitimo“ limitas tam periodui buvo išeikvotas, tad ministerija užgulė reformą visu biurokratiniu korpusu, gąsdindama ir save, o dar labiau – savivaldybes, jog pagal naująjį darbo apmokėjimo modelį mokyklos turės pradėti gyventi jau nuo šių metų rugsėjo 1-os dienos.

Dienos naujienomis besidomintys skaitytojai tikriausiai jau žino, kaip neigiamai tokį sumanymą priėmė Vilniaus ir kai kurių kitų miestų savivaldybės, reikalaudamos arba atšaukti, arba stabdyti, lėtinti reformų vežimo riedėjimą.

Ministerija tačiau negirdi, nereaguoja, tik kviečia atskiromis grupelėmis tai vienų, tai kitų mokyklų direktorius „apmokymams“, kaip reikės apskaičiuoti pedagogų krūvius ir atlyginimus pagal naujas lenteles. Ir kaskart būdavo pateikiami nauji variantai, pakeitimai, gal būt, patobulinimai…

O laikas jau net ne bėga, o skrieja juodbėriais žirgais…

Nenumaldomai  artėja mokslo metų pabaiga, pedagogams, direktoriams ateina atostogų metas, tačiau naujoji apmokėjimo sistema vis dar nepatvirtinta jokiais įstatymais, poįstatyminiais aktais, aprašais… Reformos galimos pasekmės Damoklo kardu tebekaba virš rajonų savivaldybių, grasindamos sujaukti ir jau patvirtintą 2018 m. biudžetą, ir sureguliuotą mokyklų tinklą, ir turimų pedagogų etatų skaičių.

Kyla klausimas: nejaugi ministerija, žinodama (ir ne kartą primindama), jog mokyklų steigėjos yra savivaldybės, iš kurių biudžetų švietimo reikmėms yra išskiriama svari suma, nebežino, kad savivaldybės savo biudžetus tvirtina ne prieš rugsėjo pirmąją, o baigiantis kalendoriniams metams?

Finansinė logika ir pagarba pedagogams reikalautų naują darbo apmokėjimo sistemą įgyvendinti jau naujais biudžetiniais metais, kad būtų teisingai apskaičiuotas  finansavimas, o naujasis biudžetas suformuotas 2019 metams.

Bet juodbėriams žmogiška logika ir emocijos – nė motais. Jiems rūpi tik pinigai.

Vyriausybė, kaip jau žinome, ką tik „prastūmė“ kitą – finansų, mokesčių – reformą, kuri stipriai kirs per savivaldybių biudžetus.

Kernavėje – gražuoliai žirgai. Gintaro Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Seimo dauguma nubalsavo už tokius mokesčių ir pensijų sistemos pakeitimus, dėl kurių jau kitais metais biudžeto pajamos sumažės 320 mln. eurų, o 2021 m. į valstybės biudžetą bus surinkta 750 mln. eurų mažiau pajamų iš Gyventojų pajamų mokesčio. Tai reiškia, kad bus nuskurdintas (dar labiau!)  viešasis sektorius.

Kaip apskaičiavo Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys Andrius Kubilius, 180 mln. eurų papildomų lėšų kitais metais būtų užtekę tam, kad visiems 35 000 vidurinių mokyklų mokytojams atlyginimai galėjo būti padidinti, kiekvienam pridedant po 300 eurų „į rankas“.

A. Kubilius spėja, jog kai valdžia daro tokius sprendimus, neapskaičiuodama jų ilgalaikių pasekmių visam viešajam sektoriui, „tai ji yra arba visiškai kvaila arba turi užduotį galutinai sugriauti viešąjį sektorių, o tuo pačiu ir pačią valstybę“.

Ką sugriaus tokios reformos, parodys gyvenimas, bet šiaip ar taip, naujas pedagogų darbo apmokėjimo modelis turi vieną, viešai neįvardijamą tikslą: pasinaudodama šia reforma, vyriausybė nori priversti savivaldybes naikinti mažesnes mokyklas ir atleidinėti mokytojus, taip „sutaupant“ lėšų bent jau esamų algų lygio išlaikymui.

Štai ir paaiškėjo, kur šuoliuoja valstiečių juodbėriai: pirmyn, į gūdžią praeitį…

2018.06.23; 06:40

Vyriausybės posėdyje buvo nepritarta siūlymui nustatyti progresinius gyventojų pajamų mokesčio tarifus.

Vyriausybės nuomone dėl taikomo diferencijuoto neapmokestinamojo pajamų dydžio, gyventojų pajamų apmokestinimo sistema jau dabar yra progresinė. Mokesčių sistemos progresyvumas taip pat užtikrinamas plečiant kapitalo pajamų, dominuojančių aukštas pajamas gaunančių gyventojų grupėje, apmokestinimą bei apmokestinant gyventojų nekilnojamąjį turtą.

Continue reading „Vyriausybė nepritaria siūlymui dėl progresinių mokesčių“

milions- 008

Tik du vie­šai įvar­din­ti kan­di­da­tai į mi­nist­rus tu­ri tur­to už dau­giau kaip mi­li­jo­ną li­tų.

Vy­riau­sio­sios rin­ki­mų ko­mi­si­jos (VRK) duo­me­ni­mis, tur­tin­giau­sias pre­ten­den­tas į mi­nist­rus – Svei­ka­tos ap­sau­gos mi­nis­te­ri­jai va­do­vau­ti siū­lo­mas Vy­te­nis Po­vi­las  An­driu­kai­tis.

Jis de­kla­ra­vo tu­rįs tur­to už dau­giau kaip 1,71 mln. Lt.

Tie­sa, ne­ma­ža da­lis šio tur­to – sko­lin­tos lė­šos. Jis yra ga­vęs 542,53 tūkst. Lt pa­sko­lų.

Be­je, V. P.  An­driu­kai­tis ne tik sko­li­na­si, bet ir sko­li­na – jis de­kla­ra­vo su­tei­kęs pa­sko­lų už 515,89 tūkst. Lt. V. P.  An­driu­kai­tis nu­ro­do, kad dar 2006 me­tais iš per­nai na­cio­na­li­zuo­to ban­ko „Sno­ras“ pa­ė­mė 750 tūkst. Lt pa­sko­lą.

Continue reading „Tarp kan­di­da­tų į mi­nist­rus – du mi­li­jo­nie­riai“