Britų žvalgyba nusprendė, kad grėsmės saugumui, kylančios naudojant Kinijos „Huawei“ įrangą, yra suvaldomos, praneša „Financial Times“.

Nacionalinis kibernetinio saugumo centras (NCSC) mato būdų suvaldyti grėsmes, kylančias naudojant „Huawei“ įrangą 5G mobiliojo ryšio tinkluose, „Financial Times“ sakė du informuoti šaltiniai.

„Kitos šalys gali sakyti, kad, jei britai yra tikri dėl grėsmių nacionaliniam saugumui suvaldymo, jie gali dėl saugumo įtikinti ir visuomenę, ir Jungtinių Valstijų administraciją. Institucijos gali įtikinti kitus, kad, leisdamos ryšio operatoriams naudoti „Huawei“ įrangą, veikia apdairiai“, – sakė vienas iš „Financial Times“ šaltinių.

Atsakydamas į „Financial Times“ informaciją, NCSC atstovas spaudai tikino, kad „Nacionalinis kibernetinio saugumo centras yra įsipareigojęs užtikrinti Jungtinės Karalystės (JK) tinklų saugumą“. Atstovas taip pat pridūrė, kad NCSC „atidžiai prižiūri ir yra susipažinęs su „Huawei“ įranga ir jos kibernetine sauga“.

Tuo tarpu Pekine Kinijos užsienio reikalų ministerijos (URM) atstovas Geng Shuangas teigė, kad Kinija tikisi, jog JK „išlaikys savo atvirumą ir priims išmintingus sprendimus, paremtus savo pačios interesais“.

Nerimas dėl saugumo privertė Jungtines Valstijas, Australiją ir Naująją Zelandiją uždrausti „Huawei“ įrangą diegiant 5G mobilųjį ryšį. Gruodį didžiausias Jungtinės Karalystės ryšio operatorius BT pranešė išimantis „Huawei“ įrangą iš 4G ryšio tinklų.

Praėjusią savaitę JAV valstybės sekretorius Mike’as Pompeo pareiškė, kad Jungtinėms Valstijoms būtų itin sunku bendradarbiauti su valstybėmis, kurios įdiegia „Huawei“ įrangą šalia svarbių Amerikos sistemų. Pekinas tokius JAV pareigūno kaltinimus vadina nepagrįstais.

Informacijos šaltinis – ELTA

2019.02.19; 06:00

Jungtinė Karalystė (JK) neturėtų pasikliauti tik vienu įrangos tiekėju diegiant naująjį 5G mobilųjį ryšį, tačiau „Huawei“ situacijoje nėra lengvų atsakymų, teigia JK karinės žvalgybos tarnybos (MI6) vadovas Alexas Youngeris, praneša „Reuters“.

Nors kol kas nėra paviešinta įrodymų apie „Huawei“ grėsmę, o bendrovė visus kaltinimus neigia, kelios Vakarų šalys jau apribojo „Huawei“ prieigą prie savo rinkų.

Paklaustas, ar Jungtinė Karalystė bandys suvaldyti „Huawei“ galimai keliamą pavojų, o ne tiesiog uždraus telekomunikacijų įrangos tiekėją, A. Youngeris žurnalistams Miunchene tikino, esą tai yra gana sudėtingas klausimas.

„Manau, tai yra kur kas sudėtingesnis klausimas nei tiesiog, uždrausti ar ne“, – sakė MI6 vadovas.

„Aš noriu taip reikalingos diskusijos apie tai, nes, manau, netinkama būtų reikšmingą nacionalinę infrastruktūrą pirkti tik iš vieno tiekėjo“, – kalbėjo A. Youngeris.

Pats A. Youngeris teigė nejaučiantis spaudimo iš Jungtinės Karalystės „Penkių akių“ – žvalgybos duomenimis besidalijančių sąjungininkių Jungtinių Valstijų, Kanados, Australijos ir Naujosios Zelandijos – dėl bendradarbiavimo su „Huawei“.

„Nenoriu apsimetinėti, kad turiu visus atsakymus į šiuos klausimus, tačiau noriu pasakyti, kad mums itin svarbu yra visus šiuos reikalus išspręsti“, – pridūrė britų žvalgybininkas.

JK telekomunikacijų bendrovė „BT Group“ gruodį pranešė išimanti „Huawei“ įrangą iš pagrindinių 3G ir 4G ryšio tinklų. Įmonė taip pat patikino nenaudosianti Kinijos bendrovės įrangos pagrindiniuose 5G mobiliojo ryšio tinkluose.

Didžiausia pasaulyje telekomunikacijų įrangos gamintoja „Huawei“ susiduria su Vakarų tyrimais dėl ryšių su Kinijos valdžia ir kaltinimų, kad „Huawei“ įranga Pekinas gali pasinaudoti šnipinėjimui.

Informacijos šaltinis – ELTA

2019.02.16; 09:00

Vokietijos kanclerė Angela Merkel pareiškė, kad Vokietijai reikia garantijos, jog Kinijos „Huawei“ neperduos duomenų Pekinui, ir tik tada telekomunikacijų įrangos tiekėjas galės dalyvauti šalies 5G mobiliojo ryšio diegimo konkursuose.

A. Merkel vizito Japonijoje metu tikino, kad dėl saugumo sumetimų svarbu kalbėtis su Kinijos valdžia ir gauti garantijas, jog „bendrovė neperduos duomenų valstybei“.

Kalbėdama Kejo universitete, Vokietijos kanclerė patikino, kad saugumas yra itin svarbus. Jei įmonės nori veikti Vokietijoje, šalis turi gauti patvirtinimą, kad Pekinas negalės prieiti prie visų „Huawei“ įrenginių duomenų, sakė A. Merkel.

„Taip pat turi būti įdiegti saugikliai, leidžiantys užtikrinti, kad kiniškos įmonės Vokietijoje turimi duomenys nepereis Kinijos valstybiniam aparatui į rankas“, – pridūrė ji.

Vokietijos vyriausybė kol kas nepriėmė vieningo sprendimo dėl to, ar pasekti kitų šalių pavyzdžiu ir uždrausti „Huawei“ veiklą.

Tuo tarpu Vokietijos ekonomikos ministras Peteris Altmaieris Berlyne pritarė A. Merkel išsakytoms mintims ir patikino, kad Vokietijos 5G ryšio tinklą turi diegti tik saugios bendrovės, pridurdamas, kad visiems telekomunikacijų įrangos tiekėjams galioja vienodos taisyklės.

Informacijos šaltinis – ELTA

2019.02.06; 05:00

Jungtinių Valstijų pareigūnai vyksta į daugelį Europos šalių įspėti apie saugumo grėsmes, kurias kelia Kinijos telekomunikacijų milžinas „Huawei“, teigia JAV diplomatas, atsisakęs atskleisti savo pavardę.

Vašingtonas „Huawei“ klausimą laiko itin skubiu, nes Europos Sąjungos šalys kaip tik dabar ruošiasi diegti 5G mobilųjį ryšį, kuris leis susijungti nedelsiant, suteiks galimybę perduoti didžiulius kiekius duomenų ir padės pamatus ateities technologijoms.

„Raginame kolegas neskubėti galvą pametus ir nepasirašinėti sandorių su nepatikimais tiekėjais iš trečiųjų šalių, kaip Kinija“, – Briuselyje perspėjo JAV Valstybės departamento pareigūnas.

Pareigūnas tikino, kad jis susitiks su ES, Belgijos, Prancūzijos ir Vokietijos atstovais, o jo kolegos iš Valstybės departamento keliaus į Ispaniją ir kitas ES šalis, kur pristatys Jungtinių Valstijų nerimą dėl „Huawei“.

„Bendradarbiavimas su nepatikimais tiekėjais, kaip „Huawei“ ar ZTE, turės neigiamų pasekmių jūsų nacionaliniam saugumui“, – ES šalis įspėjo diplomatas. Pasak jo, „Huawei“ ir kitos Kinijos įmonės gali daryti žalą intelektinės nuosavybės apsaugai, privatumui ir žmogaus teisių apsaugai.

JAV atstovo teigimu, Vašingtonas mano turįs įspėti Europą, kurios stiprus aljansas su Jungtinėmis Valstijomis „padidina nacionalinio saugumo svarbą iš JAV perspektyvos“.

Gruodį Europos Komisijos (EK) vicepirmininkas iš Estijos Andrus Ansipas taip pat įspėjo dėl „Huawei“ ir ZTE keliamos grėsmės, kurios, pagal 2017 m. Kinijos kibernetinio saugumo įstatymą, privalo bendradarbiauti su Pekino žvalgybos tarnybomis.

Kalbėdamas antradienį, A. Ansipas tikino, kad Komisijos vaidmuo šioje srityje yra labai ribotas.

„Nacionaliniu saugumu turi rūpintis pačios valstybės narės“, – sakė buvęs Estijos premjeras, pridurdamas: „Jei valstybės narės prašys EK bendradarbiauti, imtis vieningų sprendimų, tada Komisija to ir imsis. Istoriškai EK visada taip elgėsi“.

„Huawei“ atkakliai neigia, kad įmonės įranga gali būti naudojama šnipinėjimui, nes ant kortos pastatyta itin daug.

Ekspertų teigimu, Švedijos „Ericsson“ – viena iš didžiojo telekomunikacijų trejeto kartu su „Nokia“ ir „Huawei“ – nuo Kinijos milžino atsilieka nuo 6 mėn. iki metų, atsižvelgiant į 5G mobiliojo ryšio įrangos kokybę. Pasak ekspertų, Suomijos „Nokia“ įrangos kokybė yra dar žemesnė.

Keli mobiliojo ryšio operatoriai, kaip „Bouygues Telecom“ ir SFR, Prancūzijoje jau pradėjo bandyti „Huawei“ įrangą 5G mobiliajam ryšiui diegti. Tuo tarpu „Deutsche Telekom“, „Bloomberg“ duomenimis, įspėjo, kad Europa 5G ryšio srityje gali atsilikti nuo Kinijos ir Jungtinių Valstijų net 2 metais, jei šalys nebenaudos „Huawei“ įrangos.

JAV diplomatas atmetė prielaidas, kad naudos iš „Huawei“ draudimo gaus Jungtinės Valstijos. Pasak jo, Vašingtonas įspėja dėl „Huawei“ dėl saugumo, o ne komercinių sumetimų. „Ericsson“, „Nokia“ ir „Samsung“, o ne JAV bendrovės, gautų naudos uždraudus „Huawei“ Europoje, tikina Jungtinių Valstijų atstovas.

Tuo tarpu Europos Komisijos atstovas spaudai naujienų agentūrai AFP tikino, kad ES neplanuoja įvesti papildomo reguliavimo „Huawei“ klausimu.

„Turime ES viešųjų pirkimų taisykles, turime investicijų patikros siūlymus Europos interesams apsaugoti“, – sakė EK atstovas. Jo teigimu, pagal dabar galiojančias viešųjų pirkimų taisykles, institucijos gali atmesti „neproporcingai žemos kainos“ siūlymus. Taip pat ES valstybės, bendradarbiaudamos su trečiosiomis šalimis, gali imtis įvairių priemonių, užtikrinančių nacionalinio saugumo apsaugą.

ES valstybės narės gali blokuoti įmonių karinės įrangos sandorius su trečiosiomis šalimis ir su saugumu ar įslaptinta informacija susijusius pirkimus.

Vizito Tokijuje metu Vokietijos kanclerė Angela Merkel tikino, kad Vokietijoje vyksta „didžiulės diskusijos“ dėl „Huawei“ įrangos naudojimo. Kol kas Vokietija veikia atsargiai, o šalies informacinių technologijų priežiūros tarnybos tikina neturinčios įrodymų, kad „Huawei“ gali naudoti savo įrenginius šnipinėjimui Pekino naudai.

Tuo tarpu Briuselyje A. Ansipas įspėjo: „Jei pernelyg ilgai lauksime tvirtų įrodymų, gali būti per vėlu“.

Informacijos šaltinis – ELTA

2019.02.06; 05:30

Norvegijos žvalgybos tarnyba PST pirmadienį paskelbė perspėjimą dėl Kinijos telekomunikacijų milžino „Huawei“, kurio ryšiai su Pekinu sukėlė nerimą visame pasaulyje dėl saugumo.

„Turime būti dėmesingi dėl „Huawei“ kaip rinkos žaidėjo ir dėl šio komercinio subjekto artimų ryšių su Kinijos režimu“, – sakė Norvegijos valstybės žvalgybos tarnybos PST vadovė Benedicte Bjornland, pristatydama 2019 m. nacionalinių grėsmių apžvalgą.

„Subjektas, kaip „Huawei“, gali būti veikiamas savo šalies, nes Kinijoje galioja duomenų įstatymas, įpareigojantis privačius ir juridinius asmenis bendradarbiauti su Kinijos valdžia“, – tikino Norvegijos žvalgybos tarnybos vadovė.

Norvegijoje pagrindiniai ryšių operatoriai „Telenor“ ir „Telia“ – pasirinkę „Huawei“ kaip pagrindinį 4G mobiliojo ryšio tinklų įrangos tiekėją – ruošiasi diegti 5G tinklus.

Kelios šalys, kaip Jungtinės Valstijos, jau uždraudė „Huawei“ 5G ryšio tinklų įrangą dėl saugumo sumetimų. Norvegija šiuo metu svarsto būdus sumažinti šalies pažeidžiamumą.

„Kiek mums žinoma, turime parengti reguliavimo sistemą, kuri apsaugotų kritinę šalies infrastruktūrą“, – toje pačioje spaudos konferencijoje sakė teisingumo ministras Toras Mikkelis Wara.

„Šiuo metu dirbame ties tuo, kaip atrodys ir ką apims ši reguliavimo sistema“, – pridūrė Norvegijos teisingumo ministras.

Norvegija kol kas atsargiai imasi priemonių „Huawei“ klausimu, prisimindama piktą Kinijos reakciją 2010 m., kai Nobelio taikos premijos laureatu tapo Kinijos disidentas Liu Xiaobo, o tarp šalių prasidėjo ilgas diplomatinis ir prekybos konfliktas.

Informacijos šaltinis – ELTA

2019.02.05; 02:00

Sakydama, kad šalis netaupys saugumo sąskaita, Kanados vyriausybė atmeta Kinijos įspėjimus dėl pasekmių, jei Otava uždraustų „Huawei“ tiekti įrangą Kanados 5G mobiliojo ryšio tinklams, praneša „Reuters“.

Kinijos ambasadorius Kanadoje įspėjo Otavos vyriausybę ketvirtadienį, santykiams tarp šalių vis prastėjant po to, kai gruodį su Jungtinių Valstijų arešto orderiu buvo sulaikyta „Huawei“ finansų direktorė Meng Wanzhou.

Šiuo metu Kanados pareigūnai tiria 5G mobiliojo ryšio tinklų saugumo situaciją, tačiau jų ataskaita bus parengta dar negreitai, tikino „Reuters“ šaltinis. Kai kurios Kanados sąjungininkės, kaip Australija ir Japonija, dėl saugumo sumetimų jau įvedė apribojimus „Huawei“ įrangai.

Kanados viešojo saugumo ministras Ralphas Goodale’as, paklaustas apie Kinijos ambasadoriaus įspėjimus, tikino, kad Otava aiškiai pasakė netaupysianti nacionalinio saugumo sąskaita.

„Suprantame, kad tokie komentarai pasigirs, tačiau mes sprendimus priimame remdamiesi Kanados interesais ir niekam nepavyks pakeisti mūsų požiūrio“, – žurnalistams sakė R. Goodale’as.

„Esame pasiryžę daryti tai, kas yra naudinga Kanadai šiame sudėtingame ir neramiame pasaulyje“, – teigė ministras.

Pasak R. Goodale’o, Kinija panašiai kalbėjo ir po to, kai Australija uždraudė „Huawei“ tiekti įrangą šalies 5G mobiliojo ryšio tinklų diegimui.

Vakarų žvalgybos tarnybos jau keletą metų skambino pavojaus varpais dėl „Huawei“ ryšių su Kinijos vyriausybe, kuri gali naudoti bendrovės įrangą šnipinėjimui.

Informacijos šaltinis – ELTA

2019.01.19; 07:13

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos nariai Laurynas Kasčiūnas ir Audronius Ažubalis kreipėsi į Valstybės saugumo departamentą (VSD) ir Nacionalinį kibernetinio saugumo centrą dėl Kinijos informacinių ir ryšio technologijų kompanijos „Huawei“ dalyvavimo plėtojant 5G ryšį Lietuvoje.

VSD vadovas Darius Jauniškis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Parlamentarų teigimu, įvairios valstybės, įskaitant Jungtinę Karalystę, Vokietiją, Norvegiją, yra pareiškusios susirūpinimą dėl „Huawei“ technologijų naudojimo kuriant naujos kartos 5G ryšio tinklus.

Seimo narys Laurynas Kasčiūnas. Slaptai.lt nuotr.

„Neatmestina galimybė, kad „Huawei“ technologinėje įrangoje paliktos vadinamosios „landos“, kurios ilgainiui gali būti panaudotos bandant prieiti prie informacijos, šnipinėjimo ar netgi sabotažo tikslams“, – rašto motyvus aiškino A. Ažubalis.

Seimo narys Audronius Ažubalis

„Atsižvelgiant į visa tai, prašome Lietuvos saugumo tarnybų įvertinti „Huawei“ technologinių produktų patikimumą kibernetinio saugumo požiūriu, jų dalyvavimo naujos kartos 5G ryšio Lietuvoje diegimo procesuose rizikas ir paplitimą ypatingos svarbos informacinės infrastruktūros objektuose, t. y. norėtume sužinoti, kokie konkrečiai ypatingos svarbos infrastruktūros objektai remiasi „Huawei“ technologine įranga ir ar tai nekelia grėsmės Lietuvos nacionaliniam saugumui“, – teigė L. Kasčiūnas.

Informacijos šaltinis – ELTA

2019.01.15

Kinijos užsienio reikalų ministerija (URM) paragino valstybes užbaigti „prasimanymus“ apie „Huawei“ po to, kai vienas Lenkijos pareigūnas pareiškė, kad jo šalis gali apriboti „Huawei“ įrenginių naudojimą viešajame sektoriuje po vieno iš „Huawei“ darbuotojų sulaikymo Lenkijoje dėl galimo šnipinėjimo, informuoja „Reuters“.

„Huawei“, didžiausia pasaulyje telekomunikacijų įrangos gamintoja, Vakaruose susiduria su augančiu nepasitikėjimu dėl bendrovės ryšių su Kinijos vyriausybe ir Jungtinių Valstijų kaltinimų, esą „Huawei“ įrenginiai gali būti Pekino naudojami kaip šnipinėjimo įrankis.

Kol kas nėra konkrečių šnipinėjimo įrodymų, o „Huawei“ visus kaltinimus neigia, tačiau kelios Vakarų valstybės jau apribojo „Huawei“ prieigą prie jų rinkų.

Lenkija penktadienį sulaikė kiną „Huawei“ darbuotoją ir buvusį Lenkijos saugumo tarnybų darbuotojų dėl šnipinėjimo.

Sekmadienį Lenkijos vyriausybės pareigūnas, atsakingas už kibernetinį saugumą, Karolis Okonskis „Reuters“ tikino, kad „skubotos priemonės“ prieš „Huawei“ po darbuotojo sulaikymo nebuvo priimtos, tačiau bendrovės įrenginių naudojimas valstybinėse institucijose gali būti peržvelgtas.

Kinijos URM atstovė Hua Chunying, atsakydama į Lenkijos pareigūno komentarus, teigė, esą Kinija tikisi, kad Lenkija dirbs kartu su Pekinu kuriant tarpusavio pasitikėjimą ir išlaikant gerus santykius.

Hua Chunying teigimu, „tam tikri žmonės“ propaguoja nepagrįstus saugumo kaltinimus, siekdami „apriboti ir visiškai sustabdyti Kinijos technologijų įmonių plėtrą užsienyje“.

„Raginame visas su įvykiais susijusias šalis užbaigti prasimanymus ir nepagrįstus „Huawei“ ir kitų Kinijos bendrovių apribojimus, kuriant teisingą, gerą ir teisėtą aplinką investicijoms ir šalių įmonių bendradarbiavimui“, – sakė URM atstovė.

„Neva saugumo užtikrinimo priežasčių naudojimas ribojant normalų įmonių bendradarbiavimą galiausiai neigiamai paveiks pačios šalies interesus“, – pridūrė ji.

Siekdama atsitraukti nuo incidento, „Huawei“ šeštadienį pranešė atleidusi Lenkijoje sulaikytą darbuotoją Wang Weijingą, pridurdama, neva jo veiksmai „niekaip nesusiję su įmone“.

Wang Weijingo „LinkedIn“ profilyje nurodoma, kad darbuotojas „Huawei“ Lenkijoje dirbo nuo 2011 m. Anksčiau Wang Weijingas yra dirbęs Kinijos generalinio konsulo atašė Gdanske.

Lenkijos saugumo tarnybų atstovas patikino, kad kaltinimai yra susiję su vieno žmogaus veiksmais, o ne pačia įmone „Huawei“.

Lenkijos vidaus reikalų ministras Joachimas Brudzinskis paragino ES ir NATO parengti bendrą poziciją, kuri nusakys organizacijų požiūrį į „Huawei“ ir galimybę nutraukti bendrovės prieigą prie jų rinkų.

Pernai rugpjūtį Donaldas Trumpas pasirašė įsakymą, kuriuo uždraudžia JAV vyriausybės institucijoms naudoti „Huawei“ įrangą. D. Trumpas ne kartą tikino svarstantis galimybę prezidento dekretu uždrausti „Huawei“ įrenginių naudojimą visose Jungtinių Valstijų įmonėse.

Australija ir Naujoji Zelandija taip pat uždraudė „Huawei“ statyti 5G mobiliojo ryšio tinklus šalyse dėl galimų įmonės ryšių su Pekinu.

Informacijos šaltinis – ELTA

2019.01.15; 05:30

Lenkijos vidaus saugumo agentūros pareigūnų sulaikytas šnipinėjimu įtariamas Kinijos pilietis yra kompanijos „Huawei“ darbuotojas. Tai penktadienį pranešė Lenkijos televizija.

Anksčiau penktadienį Lenkijos specialiųjų tarnybų koordinatoriaus vyriausybėje pavaduotojas Maciejus Wąsikas informavo apie Lenkijos ir Kinijos piliečių sulaikymą. „Sulaikyti lenkas ir kinas, jie kaltinami šnipinėjimu. Kinijos pilietis – verslininkas, dirbantis viename iš didelių elektronikos koncernų“, – sakė naujienų agentūrai PAP M. Wąsikas. Anot jo, Lenkijos specialiosios tarnybos tyrė šią bylą „seniai ir labai atidžiai“.

Kaip pranešama, abu sulaikytieji kaltinami bendradarbiavimu su Kinijos žvalgyba. Jiems gresia iki 10 metų kalėjimo. Teismas jau paskyrė sulaikytiesiems kardomąją priemonę – suėmimą trims mėnesiams.

Lenkijos televizijos duomenimis, sulaikytas Kinijos pilietis Weijing W. (pagal Lenkijos įstatymus įtariamųjų pavardės neskelbiamos) – pardavimų direktorius kompanijos „Huawei“ skyriuje Lenkijoje. Šnipinėjimu įtariamas lenkas Piotras D. iki 2011 metų ėjo aukštas pareigas Vidaus saugumo tarnyboje ir rūpinosi informaciniu saugumu. Jis turėjo duomenų, kaip funkcionuoja Vyriausybinių ryšių tinklas, kuriuo slapta perduodama informacija pirmiesiems valstybės asmenims.

Kaip praneša Lenkijos televizija, Lenkijos specialiosios tarnybos atliko kratas įtariamųjų namuose, kompanijos „Huawei“ biure, taip pat telekomunikacijų kompanijoje „Orange“, kur dirbo Piotras D. Pasak žiniasklaidos, įtariamieji nepripažįsta savo kaltės. Kinijos ambasadoriaus Lenkijoje pavaduotojas dėl šio incidento apsilankė šalies Užsienio reikalų ministerijoje, kur paprašė suteikti Kinijos konsulinėms tarnyboms galimybę susitikti su savo piliečiu.

Informacijos šaltinis ELTA

2019-01-11

Antrojo pastaruoju metu Kinijoje dingusio Kanados piliečio atžvilgiu pradėtas tyrimas dėl įtarimų, kad jis „dalyvavo veikloje, kenkiančioje Kinijos nacionaliniam saugumui“, ketvirtadienį pranešė valstybinė šalies žiniasklaida.

Kinijos vėliava. EPA – ELTA nuotr.

Kinijos valstybės saugumo ministerijos Dandongo miesto padalinys tyrimą Kanados piliečio Michaelo Spavoro atžvilgiu pradėjo gruodžio 10 dieną, pranešė Liaoningo provincijoje veikianti vyriausybinė naujienų agentūra.

Tuo metu Michaelas Kovrigas, buvęs Kanados diplomatas, Kinijos saugumiečių pirmadienį buvo sulaikytas Pekine. Apie tai informavo jo darbdavys – idėjų kalvė Tarptautinė krizių grupė.

M. Kovrigas taip pat įtariamas „dalyvavęs veikloje“, keliančioje grėsmę Kinijos nacionaliniam saugumui, trečiadienį pranešė laikraštis „Beijing News“.

Pranešimai apie šių kanadiečių atžvilgiu pradėtus tyrimus pasirodė praėjus kiek daugiau nei savaitei po to, kai Otava įsiutino Pekiną, Vašingtono prašymu areštuodama šalies telekomunikacijų milžinės „Huawei“ finansų vadovę Meng Wanzhou.

Antradienį Vankuverio teismas Meng Wanzhou paleido už 10 mln. Kanados dolerių (7,5 mln. JAV dolerių) užstatą.

„Huawei“ finansų vadovė kaltinama laikotarpiu nuo 2009 m. iki 2014 m. naudojusi „Huawei“ patronuojamąja įmone „Skycom“ tam, kad išvengtų Iranui taikomų JAV sankcijų. Meng Wanzhou viešai klaidino teigdama, kad „Skycom“ buvo atskira įmonė. Jeigu bus pripažinta kalta, moteriai gresia iki 30 metų kalėjimo bausmė JAV.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.12.13; 09:12