Italijos vyriausybės atstovai penktadienį atsisakė leisti dviem migrantus gabenantiems laivams švartuotis prie Italijos krantų, pranešė „Deutsche Welle“.
 
Vidaus reikalų ministras Matteo Salvini įsakė, kad vokiečių nevyriausybinės organizacijos „Sea Eye“ laivas, gabenantis 65 keleivius, negali prisišvartuoti jokiame Italijos uoste. „Neleisiu jiems pasiekti Italijos, dar yra atviras uostas Maltoje arba jie gali rinktis tarp Tuniso ir Vokietijos“, – sakė M. Salvini.
 
Įplaukti į Italijos teritorinius vandenis buvo uždrausta ir dar vienam laivui, priklausančiam Italijos humanitarinės pagalbos organizacijai „Mediterranea Saving Humans“ (MSH). Ketvirtadienį šis laivas iš guminės valties netoli Libijos pakrantės paėmė 54 žmones.
 
Malta teigė priglobsianti migrantus tik tokiu atveju, jei Italija priims tokį patį skaičių Maltą jau pasiekusių migrantų.
 
Bet MSH atsisakė plaukti į Maltą dėl didelio atstumo ir psichologinės keleivių būklės.
 
Organizacija perspėjo Italijos vyriausybę, esą jos atstovai elgiasi neteisėtai. Roma, pasak MSH organizacijos, negali uždrausti Italijos vėliava žymėtam laivui įplaukti į Italijos teritorinius vandenis.
 
Praėjusią savaitę jau buvo išteisinta „Sea Watch“ organizacijai priklausančio laivo kapitonė, kuri, nepaisiusi M. Salvini draudimo, prisišvartavo Lampedūzos saloje, o besišvartuodama netyčia pažeidė uosto patrulių katerį.
 
„Sea Watch 3“ laivas buvo patekęs į 17 dienų trukusią situaciją be išeities. Jis be tikslo plaukiojo palei Italijos teritorinius vandenis, kol galiausiai, nerimaudama dėl blogos migrantų būklės, laivo kapitonė nutarė išsilaipinti Italijos uoste.
 
Carolai Rackete buvo pareikšti kaltinimai dėl mėginimo pradėti karą su Lampedūzos salos uosto pareigūnais ir dėl M. Salvini išleisto įsako sulaužymo, bet Italijos teismas kapitonę išteisino. Teisėja nutartyje nurodė, kad Italijos saugumo dekretas, „Sea Watch 3“ laivui draudęs prisišvartuoti Italijos saloje, yra „netaikytinas gelbėjimo atvejais“.
 
Informacijos šaltinis –  ELTA
 
2019.07.06; 08:46

Neramumai Venesueloje. EPA – ELTA nuotr.

Šeštadienį anksti rytą trys Venesuelos nacionalinės gvardijos kariškiai pabėgo į Kolumbiją dviem šarvuočiais, prasiveržę pro užtvaras pasienyje, praneša televizijos kanalas VPI TV.

Incidentas įvyko Simono Bolivaro pasienio perėjoje. Pervažiavę tiltą, Venesuelos kariškiai Kolumbijos mieste Kukutoje pasidavė vietos valdžiai. 

Ketvirtadienio vakare Venesuelos prezidento Nicolo Maduro sprendimu buvo visiškai uždaryta Venesuelos sausumos siena su Brazilija, o penktadienio vakare viceprezidentė Delcy Eloina Rodriguez paskelbė, kad laikinai uždaromi trys tiltai, jungiantys šalies teritoriją su Kolumbija. Šis sprendimas buvo priimtas po to, kai Venesuelos opozicija pareiškė ketinanti atgabenti humanitarinę pagalbą iš Brazilijos ir Kolumbijos. 

Sausio 23 d. Venesuelos opozicijos lyderis Juanas Guaido, kurio paskyrimą į parlamento pirmininko postą dviem dienomis anksčiau anuliavo šalies Aukščiausiasis teismas, pasiskelbė Venesuelos laikinuoju prezidentu. Tą pačią dieną JAV pripažino jį laikinuoju valstybės vadovu. N. Maduras pavadino tai mėginimu įvykdyti perversmą ir pareiškė nutraukiąs diplomatinius santykius su JAV. 

Netrukus J. Guaido Venesuelos laikinuoju prezidentu pripažino Limos grupės šalys išskyrus Meksiką, taip pat Australija, Albanija, Gruzija, Izraelis, Amerikos Valstybių Organizacija. Daugelis ES narių palaiko Venesuelos parlamentą ir reiškia viltį, kad, siekiant sureguliuoti krizę, šalyje bus surengti rinkimai. N. Madurą parėmė Rusija, Baltarusija, Bolivija, Iranas, Kinija, Kuba, Nikaragva, Salvadoras, Sirija ir Turkija.

Venesueloje – neramumai. EPA – ELTA nuotr.

Informacijos šaltinis – ELTA

2019.02.24; 05:00

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė susitiko su Ukrainos kariais savanoriais, kurie šalies vadovei įteikė Lietuvos ir Ukrainos vėliavą su fronto linijoje kovojančių karių parašais. Taip Ukrainos laisvės gynėjai išreiškė padėką Prezidentei ir visos Lietuvos žmonėms už tvirtą paramą Ukrainai bei jos europiniam pasirinkimui. 

Ukrainos savanoriai taip pat įteikė Prezidentei specialų apdovanojimą už Europos vertybių, laisvės ir nepriklausomybės gynimą. Tokiu apdovanojimu buvo pagerbti ir „Euromaidano“ dalyviai. 

Prezidentės teigimu, savo šalies laisvę ir ateitį ginantys ukrainiečiai yra drąsos, pilietiškumo ir pasiaukojimo tėvynei pavyzdys. Valstybei būtinas reformas Ukraina įgyvendina itin sudėtingomis sąlygomis, tačiau Lietuva tiki Ukrainos žmonių sėkme ir toliau jiems padės. 

Lietuva tvirtai palaiko Ukrainą tarptautinėje erdvėje, padeda jai kovoti su korupcija, įgyvendinti svarbias teisines, ekonomines, viešojo sektoriaus pertvarkas. Ukrainos žmonių pastangos duoda vaisių – Europos Parlamentas jau pritarė bevizio režimo suteikimui Ukrainos piliečiams. 

Tačiau, pasak Prezidentės, reformų kelyje itin svarbu nesustoti ir pasinaudoti visomis galimybėmis kuriant skaidrią, modernią valstybę. Nuo to priklauso Ukrainos ateitis ir jos žmonių gerovė. 

Lietuva visokeriopomis priemonėmis padeda Ukrainai stiprinti ir modernizuoti karines pajėgas, o karo žiaurumus patyrusiems žmonėms – atsitiesti. Mūsų šalyje sudarytos galimybės studijuoti Ukrainos kariams, sužeistiesiems teikiamos gydymo ir reabilitacijos paslaugos, rengiamos bendros Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos brigados pratybos. Lietuva taip pat remia karą patyrusių Rytų Ukrainos vaikų ugdymą ir padeda priverstinai savo namus palikusiems žmonėms. 

Nuo karinės agresijos Ukrainoje pradžios Lietuvos suteikta humanitarinė pagalba siekia 1,2 mln. eurų. 

Už tvirtą paramą Ukrainos nepriklausomybei, jos suverenitetui, teritoriniam vientisumui bei europiniams siekiams Prezidentei 2015 m. buvo įteiktas „Ukrainos metų žmogaus“ apdovanojimas.

Informacijos šaltinis – Prezidentės spaudos tarnyba.

Prezidento kanceliarijos (Robertas Dačkus) nuotr.

2017.04.14; 08:27

Klausykite, o juk humanitarinės vilkstinės istorija – visiškai ne apie vilkstinę. Žiūrėkite, Rusija atplėšė Krymą. Nesvarbu, kodėl, svarbu, kad nusprendė – reikia pasiimti. Ir pasiėmė.

Jai sako: tu pažeidei visus įmanomus tarptautinius įstatymus, ištrynei sienų neliečiamumą ir t. t. Rusija atsako: žinote, aš taip nusprendžiau, vadinasi, taip ir bus. Ir čia pat nusprendė įkurti DNR–LNR (t. y. Donecko liaudies respubliką ir Lugansko liaudies respubliką).

Dabar nesvarbu, kodėl ji taip nusprendė – svarbu, kad nusprendė ir padarė. Prasidėjo karas, pradėjo žūti žmonės. Dar kartą, tas karas prasidėjo todėl, kad Rusija taip panorėjo.

Continue reading „Jei jie to nepadarys artimiausiu metu…“

Vakarų žiniasklaidoje gausu išgąstingų tvirtinimų, kad Vladimirui Putinui, kuris „pats save įvarė į kampą“, nebelieka kitos išeities, kaip tik okupuoti visą Ukrainą ar bent jos dalį. O Vakarai turi su tuo susitaikyti. Nes kitaip Putinas negali išsaugoti savo veido Rusijoje, rizikuodamas prarasti valdžią, į kurią gali ateiti dar labiau neprognozuojamos jėgos.

Gal ir nesuvokdami to, įvairiais politiniais pareiškimais taip pat elgiasi kai kurie Vakarų oficialūs asmenys, diplomatijos šefai, kurie pastoviai feisbukuose ir tviteriuose gąsdina pasaulį „tuoj tuoj Rusija įsiverš į rytų Ukrainą“, tarsi leisdami suprasti, kad tai neišvengiama, bet nieko nesiūlydami.

Continue reading „Sekmadieniniai pamąstymai. Ar įvyks Rusijos invazija į Ukrainą?“