Padalytas Kašmyras
Per smurtinį susirėmimą su Kinijos pajėgomis ginčijamoje Himalajų pasienio zonoje žuvo 20 Indijos kariškių, antradienio vakarą pranešė Indijos karinės pajėgos. Tai daugiausiai gyvybių pareikalavęs susirėmimas tarp šių šalių per pastaruosius dešimtmečius.
Kiek anksčiau Indija pranešė, kad susirėmimo metu žuvo trys šalies kariškiai, tačiau kiek vėliau antradienį paskelbtame pranešime nurodoma, kad žuvo dar 17 kariškių, kurie „pirmadienį patyrė kritinių sužalojimų, atlikdami pareigą pasienio zonoje esant žemai temperatūrai, pakilus aukštai virš jūros lygio. Jie mirė nuo sužalojimų, o žuvusiųjų skaičius išaugo iki 20.“
Indijos kariuomenės teigimu, abi pusės patyrė aukų, bet Kinija tokių pareiškimų nepatvirtino.
Kinija apkaltino Indijos karius kirtus sieną Galvano slėnyje. Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovas Zhao Lijianas paragino Indiją nesiimti vienašališkų veiksmų ir nekelti nemalonumų.
Pasak atstovo, Indijos kariai pirmadienį du kartus kirto ginčytiną sieną tarp abiejų šalių, provokavo ir atakavo Kinijos pajėgas, ir tai lėmė rimtą konfrontaciją tarp abiejų šalių pajėgų.
Incidentas įvyko Galvano slėnyje, Ladake, vėlų pirmadienio vakarą.
Indija
Indija išsiuntė iš šalies du šnipinėjimu kaltinamus Pakistano ambasados darbuotojus. Jie turėjo per 24 valandas palikti šalį, sekmadienį pareiškė Indijos užsienio reikalų ministerija. Pakistano ambasados reikalų patikėtiniui perduotas „stiprus“ Indijos vyriausybės protestas dėl šnipinėjimo.
Pakistanas kaltinimus vadina „nepagrįstais“. Darbuotojų išsiuntimas yra „aiškus nusižengimas“ Vienos susitarimui dėl diplomatinių santykių reguliavimo, pareiškė Pakistano užsienio reikalų ministerija. Ministerija išsikvietė Indijos reikalų patikėtinį, kad pareikštų „smerkianti“ Indijos priemonę. Pakistano vėliava. EPA – ELTA nuotr.
Įtampa tarp susipriešinusių branduolinį ginklą turinčių valstybių paaštrėjo pernai. 2019 metų vasarį Indijos karinė aviacija surengė ataką Pakistanui priklausančioje Kašmyro dalyje. Tai buvo kerštas už savižudžių išpuolį, pražudžiusį 40 indų sukarintų pajėgų narių. Pakistanas savo ruožtu reagavo keršto smūgiais, numušė Indijos naikintuvą ir sulaikė jo pilotą. Vėliau jį paleidus, tolesnės eskalacijos išvengta.
Praėjusį rugpjūtį įtampą pakurstė tai, kad Naujasis Delis panaikino indų Kašmyro regiono autonomijos teises. Kašmyras nuo 1947 metų yra padalytas tarp Indijos ir Pakistano. Tačiau iki šiol į visą regioną teises reiškia ir Indija, ir Pakistanas.
Lietuvos sąjungininkių iš NATO kariuomenių paradas Vilniuje. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Pasaulyje karinės ir gynybos išlaidos pernai išaugo iki didžiausio lygio per pastaruosius tris dešimtmečius, o daugiausia karybai skyrė Jungtinės Valstijos, Kinija ir Indija, skelbia Stokholmo tarptautinis taikos tyrimų institutas (SIPRI).
SIPRI duomenimis, visos pasaulio šalys gynybai 2019 m. išleido 1,91 trln. dolerių, arba 3,6 proc. daugiau nei 2018 m.
Tiesa, SIPRI tyrėjai mano, kad gynybos finansavimas pasaulyje pasiekė piką, nes dėl koronaviruso pandemijos daugelis šalių bus priverstos mažinti kariuomenės finansavimą.
2019 m. daugiausia gynybai išleido Jungtinės Valstijos. JAV kariuomenei finansuoti pernai išleido 732 mlrd. dolerių, tai sudarė 38 proc. viso pasaulio karinių išlaidų.
Kinijos kariuomenė – ir skaitlinga, ir galinga
Antroje vietoje pagal kariuomenės finansavimą likusi Kinija išleido 261 mlrd. dolerių arba 14 proc. viso pasaulio karinių išlaidų.
SIPRI pažymėjo, kad 2019-ieji buvo pirmi metai, kuomet į daugiausia lėšų kariuomenei išleidžiančių šalių trejetą pateko dvi Azijos valstybės – Kinija ir Indija.
Į gynybos finansavimo rodiklį įtraukiami atlyginimai kariams, karinių operacijų, ginkluotės ir įrangos kaštai bei lėšos tyrimams ir naujų technologijų kūrimui.
SIPRI į statistiką įtraukė iš viso 150 šalių gynybos finansavimą.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas antradienį pareiškė, kad galėtų tarpininkauti tarp Indijos ir Pakistano sprendžiant Kašmyro problemą.
„Aš viską padarysiu dėl tarpininkavimo (tarp Indijos ir Pakistano), viską padarysiu, kad padėčiau, – pabrėžė D. Trumpas per spaudos konferenciją Naujajame Delyje, skirtą jo vizito į Indiją rezultatams. – Kašmyras pernelyg ilgai daugeliui buvo rakštis. Kiekvienoje istorijoje yra dvi šalys. Jos deda dideles pastangas, kad išspręstų šį klausimą“, – sakė jis.
JAV prezidentas pridūrė, kad jis per susitikimą su Indijos ministru pirmininku Narendra Modi`u išsamiai aptarė su Kašmyru susijusią situaciją. Amerikos lyderis taip pat pažymėjo, jog prie tarpininkavimo pastangų sėkmės gali prisidėti tai, kad jis palaiko gerus santykius su Pakistano ministru pirmininku Imranu Khanu.
Senovinės Kašmyro kunigaikštystės teritorija yra Indijos ir Pakistano ginčo objektas nuo 1947 metų. Kašmyro problema tapo dviejų iš trijų Indijos ir Pakistano karų priežastimi. Regione nėra valstybinės sienos: jo teritoriją skiria kontrolės linija. Indijai priklausančioje Kašmyro dalyje aktyviai veikią grupuotės, siekiančios atplėšti ją nuo šalies. Naujasis Delis nuolat kaltina Islamabadą teroristų rėmimu, Pakistanas neigia šiuos kaltinimus.
Indijos ministras pirmininkas Narendra Modis sekmadienį apgynė naująjį pilietybės įstatymą, kuriame neliko vietos musulmonams, o opozicines partijas apkaltino skleidžiant melą apie planus suregistruoti visus valstybės gyventojus.
Per šalyje įsiplieskusius smurtinius protestus prieš pilietybės įstatymą ir siūlomą Nacionalinį piliečių registrą žuvo mažiausiai 21 žmogus. Daugelyje Indijos miestų protestai tęsiasi ir šį sekmadienį.
„Šis įstatymas neturi nieko bendra su 1,3 mlrd. Indijos gyventojų. Užtikrinu, kad šis įstatymas Indijos piliečiams musulmonams nieko nepakeis”, – N. Modis kalbėjo Naujajame Delyje surengto jo partijos palaikomojo mitingo metu.
Pilietybės įstatymas leis hinduistams, budistamas, krikščionims, parsiams ir džainams iš musulmonų dominuojamo Pakistano, Afganistano ir Bangladešo lengviau gauti Indijos pilietybę. Tuo tarpu musulmonai įstatyme neminimi.
Kritikai teigia, kad toks įstatymas pažeidžia sekuliarią Indijos Konstituciją, nes asmens religija tampa pagrindu pilietybės (ne)suteikimui.
Gaisras Naujojo Delio fabrike pasiglemžė mažiausiai 35 gyvybes. EPA-ELTA nuotr.
Remiantis tarnybų pranešimais, kilus dideliam gaisrui Indijos sostinėje įsikūrusiame fabrike, žuvo mažiausiai 43 žmonės. Atnaujintą informaciją apie aukų skaičių pateikia agentūra AFP, anot kurios, iš gaisro išgelbėta mažiausiai 50 žmonių.
Gaisras centrinėje Naujojo Delio dalyje esančiame komplekse įsiplieskė sekmadienio paryčiais. Į nelaimės vietą netrukus nuskubėjo ugniagesiai.
Pasak ugniagesių-gelbėtojų, nelaimės metu komplekse įsikūrusiame daugiaaukščiame pastate miegojo dešimtys fabriko darbininkų. Baiminamasi, kad aukų skaičius gali išaugti.
Anaj Mandi rajone, kuriame įsikūręs minėtas fabrikas, taip pat veikia vienas didžiausių Naujojo Delio turgų ir driekiasi daugybė siaurių gatvelių, todėl ugniagesiams buvo sunku pasiekti nelaimės vietą.
Pasak BBC, iki 9.30 val. vietos laiku į ligoninę nugabenti mažiausiai 56 žmonės, visų jie dėl dūmų buvo netekę sąmonės.
Pasak pareigūnų, fabrike sandėliuojamos mokyklinės kuprinės ir, be kita ko, laikomi buteliai.
Gintaras Visockas, šio komentaro autorius. Slaptai.lt nuotr.
Dar 2015 metais buvo galima numanyti, jog mūsų slaptosios tarnybos dirba profesionaliai, todėl turime teisę jomis didžiuotis.
Lietuvos slaptosios tarnybos – „kietas riešutas“
Numanyti, kad mūsų „džeimsai bondai“ ne veltui valgo duoną, leido būtent du 2014 – 2015 metų demaskavimai. 2014-ųjų pabaigoje Lietuvoje buvo sučiuptas Rusijos karinės žvalgybos GRU karininkas Sergejus Moisejenka. Netrukus, 2015 metų balandžio 29-ąją, keliaudamas traukiniu iš Kaliningrado srities į Baltarusiją per Lietuvos teritoriją, buvo areštuotas Rusijos Federalinės saugumo tarnybos (FSB) karininkas Nikolajus Filipčenka.
Karo chirurgu dirbusio S.Moisejenkos sulaikymas iš pradžių neatrodė labai įspūdingas. Remiantis viešaisiais šaltiniais, pavyzdžiui, BNS informacija, jis dar 2012 metais užverbavo nuo vaikystės pažįstamą Lietuvos karinių oro pajėgų Aviacijos bazės Šiauliuose karininką Sergejų Pušiną. Užverbavo tam, kad šis teiktų konfidencialios informacijos apie Lietuvos kariuomenę bei NATO oro policijos misiją, karinių orlaivių skrydžius, karinius mokymus, pajėgumų dislokacijos vietas bei operacijas Afganistane.
Analizuojant viešus VSD pranešimus N.Filipčenka atrodė kur kas svarbesnis žaidėjas. Remiantis VSD informacija, N. Filipčenka, naudodamasis padirbtais asmenybės dokumentais, siekė „prasiskverbti į Lietuvos valstybės valdymo institucijas bei Lietuvos teisėsaugos ir žvalgybos tarnybas“. N. Filipčenka buvo kaltinamas, pavyzdžiui, tuo, kad siekė užverbuoti Lietuvos Vadovybės apsaugos departamento (VAD) pareigūnus. N.Filipčenkai žūtbūt reikėjo, kad kas nors iš VAD pareigūnų įtaisytų pasiklausymo įrangą Prezidentės Dalios Grybauskaitės kabinete ir jos rezidencijoje.
Po šių dviejų sulaikymų neprabėgo nė ketverių metų, kai Rusija juos abu susigrąžino. Rusijos skubėjimas, paženklintas neginčijant pasikeitimo sąlygų (Lietuvoje sulaikyti Rusijos šnipai buvo iškeisti į Rusijoje sulaikytus du Lietuvos ir vieną Norvegijos pilietį) netiesiogiai byloja, kad Kremliui tiek S.Moisejenka, tiek N.Filipčenka – itin svarbūs agentai. O tai – dar vienas Lietuvos slaptųjų tarnybų profesionaliosios veiklos pripažinimas.
FSB emblema
Kad Lietuva jau turi stiprias slaptąsias tarnybas, leidžia manyti ir aplinkybė, jog Rusijoje 2016-aisiais metais buvo sulaikyti bei žvalgybine veikla apkaltinti du Lietuvos piliečiai – Aristidas Tamošaitis, nuteistas Maskvoje kalėti 12 metų, ir Jevgenijus Mataitis, turėjęs Kaliningrade kalėti 13 metų. Ar šie du Lietuvos piliečiai Rusijos teritorijoje atliko Lietuvos žvalgybų užduotis, ar Rusijos kontržvalgyba juos sučiupo tik kaip vadinamuosius įkaitus, kuriuos vėliau būtų galima iškeisti į įkliuvusius saviškius, – mes nežinome.
Tačiau 15min.lt portale paskelbtas Dovydo Pancerovo videopokalbis su Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto nariu Arvydu Anušausku bei Vilniaus politikos analizės instituto vyriausiuoju analitiku Mariumi Laurinavičiumi leidžia manyti, kad tiek VSD, tiek AOTD (Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas) turi užtektinai raumenų, kad galėtų imtis pačių sudėtingiausių ir painiausių operacijų. 15min.lt kalbinti saugumo ekspertai pastebėjo, kad mūsų slaptosios tarnybos pastaraisiais metais pateikė Rusijos žvalgybai daug nemalonių staigmenų, siurprizų, todėl Rusijos SVR, FSB, GRU agentai jau seniai Lietuvoje nesijaučia saugūs.
Indijos faktorius
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda ir Indijos viceprezidentas Venkaiah Naidu. Roberto Dačkaus (LR Prezidento kanceliarija) nuotr.
Tačiau nepraraskime budrumo. Rusija turi neišsemiamų galimybių. Jos nevaržo demokratinėms šalims privalomos taisyklės. Ji nebūtinai mums siųs rusą, baltarusį, latvį ar lietuvį agentą. Kai Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda neseniai Vilniuje priėmė aukšto rango Indijos politiką bei prabilo apie norą plėsti draugiškus Lietuvos – Indijos tarpusavio santykius, iškart prisiminiau paauglystę, kai sovietinė televizija dieną naktį skalambijo pompastiškus pranešimus apie nesulaužomą Indijos ir Sovietų Sąjungos draugystę, apie Deliui tiekiamas sovietines raketas, apie Maskvos universitetuose sėkmingai studijuojančius tūkstančius indų studentų. Todėl ir klausiu: kiek tų studentų Kremliui pavyko užverbuoti, kiek jų šiandien užima aukštus postus Indijoje, kiek jų, tapusių Indijos diplomatais, politikais, ekonomistais bei verslininkais, rašytojais, fotografais, keliauja po įvairiausias pasaulio šalis, įskaitant ir Lietuvą?
Taip buvo maždaug prieš kelis dešimtmečius. O kaip Delio ir Maskvos draugystė klostosi šiandien? Ar mūsų prezidentas, priimdamas aukšto rango svečią iš Indijos, turėjo išsamios informacijos, kaip oficialusis Delis nūnai bendradarbiauja su Vladimiro Putino valdoma Rusija?
„Vingiuoti pėdsakai Dauguose“
Galimi ir kiti variantai. Vieną iš jų kadaise aprašė Seimo NSGK narys Arvydas Anušauskas straipsnyje „Vingiuoti pėdsakai Dauguose: tarp Rusijos valstybės dūmos deputatų, oligarchų, diplomatų, saugumiečių ir kariškių“.
Žvelgiant paviršutiniškai – jame nėra sensacijos. Tik pamanyk, kažkas iš Rusijos verslininkų prie vaizdingo Didžiulio ežero Daugų apylinkėse panoro nusipirkti žemės bei poilsinių. Daugelis iš mūsų sušuktų – puiku. Tegul investuoja. Juk dėl trumpų ir lietingų vasarų tokio pobūdžio verslas Lietuvoje nėra nei lengvas, nei pelningas. Tačiau Seimo narys A.Anušauskas atkreipė dėmesį į keletą suklusti verčiančių aplinkybių.
Pirma, Dauguose investuoti sumanyta svarbių politinių įvykių išvakarėse – kai Lietuvai teko pirmininkauti Europos Sąjungai, t.y. kai Ukraina, Armėnija, Azerbaidžanas, Moldova svarstė, ar joms verta pasirašyti asocijuotos ES narės sutartis, o Rusija visomis įmanomomis priemonėmis žlugdė sutarčių pasirašymą. Antra, tie verslininkai, kurie nei iš šio, nei iš to sugalvojo skirti milijonus poilsio ir sporto verslo gaivinimui Dzūkijoje, sprendžiant iš viešai prieinamų šaltinių, nebuvo itin žymūs. Tad kelti klausimą, kas ir kodėl panoro skirti lėšų poilsiavietės Dauguose įrengimui, Lietuvoje nepopuliarios žolės riedulio sporto šakos puoselėjimui bei sukarinto gelbėjimo centro kūrimui, – verta.
Trečia, kai kuriuose viešuosiuose šaltiniuose kalbėta apie Dauguose verslauti sumaniusius būtent Rusijos verslininkus. Tačiau šis teiginys nėra tikslus. Tarp tų, kurie minimi Daugų detektyve, – armėnų tautybės verslininkai. Gal jiems netaikytini tokie pat griežti kriterijai kaip Rusijos verslininkams?
Seimo narys Arvydas Anušauskas. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) foto
Dera atkreipti dėmesį ne tiek į verslininkų tautybę (pagal tautybę žmogaus vertinti nedera), bet į aplinkybę, iš kur jie kilę, kur gyveno ir kur dirbo. Pasirodo, labai problemiškose vietose. Pavyzdžiui, tame pačiame Armėnijos mieste Giumri, kur dislokuota Rusijos karinė bazė, kur veikia Rusijos karinė žvalgyba ir kur sėkmingai bizniauti be Rusijos valdžios palaiminimo keblu. Arba Rusijos mieste Novosibirske, kur įsteigta Rusijos žvalgybos mokykla, veikia galinga Federalinės saugumo tarnybos valdyba ir daug mokslinių – žvalgybinių centrų, taigi be FSB pritarimo – taip pat nė žingsnio.
Seimo narys A.Anušauskas rašė: „Viena stipriausių Rusijos FSB valdybų visą laiką buvo Novosibirske, kuriame itin daug jų prižiūrimų mokslo centrų ir FSB mokykla. Pačiame mieste buvo iki 40 tūkst. narių priskaičiuojanti armėnų bendruomenė. Tad dalis FSB operacijų buvo nukreipiamos ir per ją, siekiant išlaikyti Armėniją savo įtakos orbitoje“.
Remiantis parlamentaro rašiniu galima daryti dar vieną svarbią prielaidą: „Vos tik buvo sudarytas sandoris Lietuvoje, „2013 m. vasario mėn. 12 d. įvyko Rusijos aukščiausios valdžios proteguojamo politiko ir sportininko, Valstybės Dūmos užsienio reikalų komiteto nario Aleksandro Karelino fondo „Karelin-Fond“ atstovų susitikimas su projekto iniciatyvinės grupės nariais Grantu Petrosianu (Hrač Petrosiano broliu) ir Novosibirsko verslininku Artūru Movsesianu“.
Vadinasi, tų verslininkų veiklą Dauguose rėmė Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui artimi Rusijos politikai? Tikrai iškalbinga detalė. Išsamesni paaiškinimai nereikalingi…
Su Armėnijos ambasada suderinti būtina…
Kodėl prisiminiau asmeniniame www.arvydasanusauskas.lt bloge dar 2016-aisiais metais paskelbtą politiko publikaciją? Nagi visai neseniai mano kolega žurnalistas tekstą Kalnų Karabacho tema buvo nusiuntęs vienam prestižiniam Lietuvos leidiniui. Redakcijos vadovai po ilgokos pauzės pasiūlė rašinį apie Armėnijos – Azerbaidžano nesutarimus dėl Kalnų Karabacho pirmiausiai suderinti … su Armėnijos ambasada.
Kolega liko kaip maišu per galvą gavęs: kodėl savo publikaciją jis turėtų derinti su Armėnijos, kuri kontroliuojama per Rusijos karinę bazę, ambasada, o ne su, sakykim, Azerbaidžanu, kuriame nėra nė vienos Rusijos karinės bazės?
Nikolas Pašinianas ir Vladimiras Putinas. EPA – ELTA nuotr.
Kolegai pasirodė įtartinas pasiūlymas. Juk jei lietuviui žurnalistui, publicistui ar politikui kyla abejonių dėl informacijos tikslumo, patikimumo, protingiausia būtų teirautis ne svetimų šalių ambasadorių, o Lietuvos užsienio reikalų ministerijos specialistų nuomonės.
Ypač keista šį lietuvišką pasiūlymą buvo išgirsti dabar, kai Armėnija demonstratyviai neigia net Ukrainos teisę į Krymą. Užsienio spaudoje, omenyje turiu pirmiausia ukrainietiškus leidinius, jau užtektinai daug informacijos apie Ukrainos pasipiktinimą, kodėl Armėnijos piliečiai, savo vizitų nederinę su oficialiuoju Kijevu, važiuoja į Rusijos kontroliuojamą Krymą – tarp Armėnijos ir Krymo kuria tiesioginius prekybinius ryšius. Vos tik Ukraina pareiškė pastabą Jerevanui, girdi, taip elgtis negražu, oficialūs Armėnijos URM atstovai puolė demagogiškai įrodinėti, esą Armėnija – laisva šalis, todėl valdžia negalinti nurodinėti, kur jos piliečiams leistina keliauti (skaitykite Armėnijos užsienio reikalų ministerijos atstovės viešiesiems ryšiams Anos Nagdalian pareiškimus).
Žodžiu, turime akivaizdų spjūvį dėl Rusijos agresijos teritorijų netekusiai Ukrainai. Nes kitos šalys, sakykim Prancūzija, Italija, Vokietija, kurių piliečiai neteisėtai nuvykdavo į okupuotas teritorijas, pavyzdžiui, tą patį Krymą, teisinasi, apgailestauja, prižada dėti visas pastangas, kad tai nepasikartotų. Jerevanas nei atsiprašė, nei apgailestavo.
Todėl pagrįsta abejonė: jei Armėnija negerbia Ukrainos teritorinio vientisumo, kokios garantijos, kad ji gerbs Lietuvos, Latvijos, Estijos interesus? Beje, visi, kas domisi užsienio politika, puikiai žino, jog Armėnija Jungtinėse Tautose dėl ginčytinų teritorijų, pavyzdžiui, Pietų Osetijos, Abchazijos, Padniestrės, jau senokai balsuoja lygiai taip pat, kaip ir Rusijos delegacija.
Be to, prisiminkime neseniai viešai, garsiai ištartus Armėnijos premjero Nikolos Pašiniano žodžius, esą Jerevanas renkasi organizacijas, kuriose pirmuoju smuiku griežia Kremlius (šis Armėnijos Ministras Pirmininkas po išrinkimo į valdžią jau devynis kartus viešėjo Kremliuje, šių metų gruodį numatytas dešimtasis vizitas į Maskvą).
Ukrainos gynybos pozicijos. EPA-ELTA nuotr.
Tuo tarpu Lietuvoje solidaus žurnalo redakcija prašo, kad tekste išguldytas žurnalisto mintis prieš publikavimą lietuviškame leidinyje palaimintų Vilniuje reziduojantys armėnų diplomatai?! Kas tai – nesusipratimas, nevykęs juokelis ar kažkas rimčiau? Nejaugi kultūriniame žurnale dirbantys Lietuvos intelektualai nepajėgūs suvokti, jog teksto derinimas su po pasaulį išsibarsčiusiomis Armėnijos ambasadomis, nebūtinai Vilniuje, – tai tas pats, jei rašinį derintume su Rusijos ambasadų, kuriose, kaip žinoma, knibždėte knibžda slaptųjų tarnybų darbuotojų, diplomatais?
Beje, Lietuvos žiniasklaidoje pasigendu paaiškinimų (kad ir Edmundo Jakilaičio „Dekonstrukcijose“), kodėl vis dar turime jėgų, kurios visiškai nuo Rusijos malonės priklausomą Armėniją stengiasi įrašyti į Rytų partnerystės programas arba pamiršta pabrėžti, jog NATO ir Europos Sąjungos šalys Kalnų Karabachą, dėl kurio tarp Jerevano ir Baku kilo karinis konfliktas, vieningai priskiria Azerbaidžanui.
Penktadienį Vokietijos kanclerė Angela Merkel lankosi Indijoje. Vokietija ir Indija susitarė plėsti bendradarbiavimą klimato kaitos, kibernetinio saugumo, dirbtinio intelekto ir keliose kitose srityse – derybas kanclerė pradėjo pasirašiusi keletą susitarimų, pranešė „Deutsche Welle“.
Penktadienį A. Merkel Naujajame Delyje susitiko su Indijos premjeru Narenda Modžiu. Dėl sveikatos problemų, skambant valstybių himnams, kanclerė sėdėjo.
A. Merkel ir N. Modis prie prezidentūros rūmų pasirodė be apsauginių kaukių, nors miestą šiomis dienomis gaubia baisus smogas, – pasak JAV ambasados atstovų, kenksmingų dalelių ore yra 19 kartų daugiau už Pasaulio sveikatos organizacijos nustatytą saugų maksimumą.
Per dviejų dienų vizitą sostinėje A. Merkel lankysis Naujojo Delio metro stotyje, kur veikia Berlyne įsikūrusios „Bombardier Transportation“ įmonės traukiniai, kanclerė taip pat nuvažiuos į priemiestyje esančios Vokietijos ir Indijos automobilių detalių gamybos įmonės būstinę.
A. Merkel ir N. Modis turėtų aptarti prekybos ir investavimo klausimus, taip pat užsienio politikos bei saugumo problemas.
„Norime kiek labiau sutvirtinti mūsų dvišalius santykius – mokytis iš Indijos, tačiau kartu rūpintis mūsų techninių pasiekimų plėtra Indijoje“, – sakė A. Merkel.
Tai jau penktosios derybos per dvejus metus, kai vykdomi dvišaliai Vokietijos ir Indijos aukščiausiojo lygio susitikimai. Aukšto rango Vokietijos delegacijoje taip pat yra užsienio reikalų ministras Heiko Maasas, žemės ūkio ministrė Julia Klöckner bei švietimo ministrė Anja Karliczek.
Vokietija yra svarbiausia Indijos prekybos su ES partnerė. Per 2017–2018 finansinių metų laikotarpį tarp dviejų šalių įvykdyta 19,6 milijardo eurų vertės prekyba, šis rodiklis išaugo 17 proc. nuo prieš tai buvusių metų.
Pakistanas vienašališkai nutraukė pašto susisiekimą su Indija. Tai pirmadienį pranešė televizijos kanalas NDTV, remdamasis Indijos teisingumo ministru Ravi Shankaru Prasadu.
„Pakistano sprendimas tiesiogiai prieštarauja Pasaulinės pašto sąjungos normoms“, – pareiškė ministras. Ravi Shankaras Prasadas taip pat pabrėžė, jog Pakistanas nutraukė laiškų siuntimą į Indiją be jokio išankstinio pranešimo.
Kaip pažymi regiono ekspertai, net didelės įtampos Indijos ir Pakistano santykiuose laikotarpiais laiškai ir banderolės iš vienos šalies į kitą buvo gabenami be pertrūkių. Islamabado sprendimas nutraukti pašto ryšį gali būti signalas, kad Indijos ir Pakistano konfliktas dar labiau paaštrės.
Dviejų šalių santykiai smarkiai pablogėjo, kai rugpjūčio 5 d. Naujasis Delis paskelbė nusprendęs panaikinti Džamu ir Kašmyro valstiją ir įkurti šiame regione dvi sąjungines teritorijas (administracinius darinius, turinčius mažiau teisių negu valstija).
Šiuo tikslu Indijos parlamentas panaikino šalies konstitucijos 370-ąjį straipsnį, pagal kurį valstija turėjo ypatingą statusą.
Pakistanas į Indijos veiksmus ginčijamame Kašmyro regione atsakys kiek įmanoma stipriau, o dėl galimai katastrofiškų tokio atsako padarinių bus atsakinga tarptautinė bendruomenė, pareiškė Pakistano premjeras Imranas Khanas.
Kasmetinės Pakistano gynybos dienos ceremonijos, kuomet pagerbiami 1965 m. karo su Indija dalyviai, metu pasigirdusi I. Khano retorika rodo vis augančią įtampą tarp branduolinius ginklus turinčių kaimynių po Naujojo Delio sprendimo panaikinti Indijos administruojamo Kašmyro regiono autonomiją, rašo „Reuters“.
„Informavau pasaulį, kad Pakistanas nenori karo, tačiau Pakistanas negali nekreipti dėmesio į iššūkius, kylančius savo saugumui ir vientisumui“, – tvirtino I. Khanas.
„Esame pasirengę priešininkui suduoti stipriausią įmanomą atsaką. Jei to prireiks, pasaulio bendruomenė bus atsakinga už katastrofiškus padarinius“, – pareiškė I. Khanas.
Šią savaitę I. Khanas perspėjo, kad karo su Indija grėsmė išlieka, tačiau Pakistanas esą nepuls pirmas. I. Khanas jau kurį laiką siekia Jungtinių Valstijų, Didžiosios Britanijos ir kitų šalių palaikymo spaudžiant Indiją dėl Kašmyro klausimo.
Tuo tarpu Pakistano kariuomenės vadas generolas Qamaras Javedas Bajwa tikino, kad Pakistanas niekada neapleis Kašmyro.
„Esame pasirengę aukotis dėl mūsų brolių iš Kašmyro, atliksime savo pareigą iki paskutinės kulkos, paskutinio kario ir paskutinio kraujo lašo. Esame pasirengę eiti iki galo“, – sakė Q. J. Bajwa.
Rugpjūčio 5 d. Indija panaikino Kašmyro autonomiją. Iškart po to Naujasis Delis į regioną įvedė karius, apribojo gyventojų judėjimą ir nutraukė interneto ir telefono ryšį.
Indija ir Pakistanas kariavo triskart. Du karai vyko būtent dėl Kašmyro regiono.
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda ir Indijos viceprezidentas Venkaiah Naidu. Roberto Dačkaus (LR Prezidento kanceliarija) nuotr.
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda šeštadienį priėmė į Lietuvą su oficialiu trijų dienų vizitu atvykusį Indijos viceprezidentą Venkaiah Naidu ir delegaciją.
Susitikimo metu, pasak Prezidentūros pranešimo, buvo aptarti dvišaliai Lietuvos ir Indijos santykiai bei politinių, ekonominių ir kultūrinių ryšių stiprinimo iniciatyvos. Lietuvos vadovas priminė Indijos pažadą atidaryti Lietuvoje pirmąją Baltijos šalyse Indijos ambasadą.
„Šis vizitas – istorinis, sutampantis su Lietuvai ir Indijai svarbiomis sukaktimis. Indijos vaidmuo, kaip didžiausios pasaulyje demokratijos ir vienos įtakingiausių valstybių Azijos regione, yra reikšmingas formuojant globalią politiką. Mus sieja bendras interesas išlaikyti tarptautinės teisės viršenybę, apginti demokratines vertybes ir Jungtinių Tautų viršenybe pagrįstą pasaulio tvarką. Esame pasiryžę stiprinti bendradarbiavimą tiek per Europos Sąjungos formatus, tiek didinti Indijos matomumą Lietuvoje“, – sakė prezidentas G. Nausėda.
Dvišaliams santykiams sustiprinti šalies vadovas pakvietė viceprezidentą apsvarstyti galimybę atverti Indijos ambasados duris būtent Lietuvoje.
„Esame užtikrinę teisinę bazę bendradarbiavimui vystyti. Tolesnį bendradarbiavimo įtvirtinimą matome instituciniu lygmeniu, todėl pakviečiau Indijos viceprezidentą apsvarstyti galimybę atidaryti Indijos ambasadą Lietuvoje ir taip plėsti ne tik Indijos žinomumą regione, bet ir užtikrinti dar glaudesnį jos bendradarbiavimą su Europos Sąjungos valstybėmis“, – teigė prezidentas.
Lietuvos vadovas pabrėžė, kad dvišalio ekonominio ir prekybinio bendradarbiavimo potencialas yra neišnaudotas, ir paragino Indijos įmones aktyviau kurtis ir plėstis Lietuvoje, susipažinti su gerąja jau įsikūrusių Indijos kompanijų patirtimi. Lietuva lyderiauja regione telekomunikacijų, finansinių technologijų, gyvybės mokslų (biotechnologijos ir lazerių technologijos) bei maisto pramonės srityse, be to, turi solidžią tarptautinę kompetenciją vykdyti plaukiojančių suskystintų gamtinių dujų terminalų projektus.
Prezidentas išreiškė lūkestį, kad derybos dėl Indijos ir Europos Sąjungos laisvosios prekybos sutarties netrukus bus atnaujintos.
Vizito metu, kaip nurodo Prezidentūra, bus pasirašomi trys susitarimai dėl glaudesnio bendradarbiavimo tarp Lietuvos ir Indijos Žemės ūkio, Kultūros ir Užsienio reikalų ministerijų: bendradarbiavimo žemės ūkio ir susijusiuose sektoriuose darbo planas 2019–2022 m., kultūrinių mainų bendradarbiavimo programa 2019–2021 m. ir Protokolas dėl Ekstradicijos sutarties ratifikacinių raštų pasikeitimo.
Lietuvos prezidentas pabrėžė siekį Lietuvą ir Indiją siejančius istorinius kultūrinius ryšius paversti glaudesniu dvišaliu bendradarbiavimu ir pakvietė Lietuvoje įkurti Indijos kultūros centrą, kuris prisidėtų prie mūsų šalies gyventojų supažindinimo su turtinga Indijos kultūra ir tradicijomis.
Indijos viceprezidento vizitas Lietuvoje simboliškai sutampa su įsimintinomis istorinėmis datomis – Baltijos kelio, įkvėpto Mahatmos Gandhi laisvės ir nepriklausomybės filosofijos, 30-mečiu ir 150-uoju M. Gandhi gimimo jubiliejumi.
Pastarąjį kartą Indijoje su valstybiniu vizitu Lietuvos prezidentas lankėsi 2001 metais.
Sekmadienį Indijos viceprezidento V. Naidu vadovaujama delegacija lankysis Kaune, apžiūrės senamiestį, Pažaislio ansamblį bei Kauno technologijos universiteto (KTU) „Santakos slėnį“, susitiks su miesto vadovais ir akademine bendruomene.
Kašmyriečiai, kurių skaičius čia siekia septynis milijonus, dauguma musulmonai, sako: jeigu tai šventė, kodėl mus atkirto nuo viso pasaulio ir atėmė elementarias teises?
Indijos vienašališkas sprendimas giliai papiktino artimiausią kaimyną Pakistaną. Tvyro klausimas: ar Indijos rugpjūčio 5-osios žingsnis neperaugs į branduolinių valstybių konfliktą.
Kas iš tiesų nutiko?
Rugpjūčio 5 d. Indijos prezidentas Ramas Nathas Kovindas pasirašė įsaką, kuriuo atšaukė ypatingą Džamu ir Kašmyro valstijos statusą, įtvirtintą šalies Konstitucijos 370 straipsniu. Nors apie tai buvo daug kalbėta, Džamu ir Kašmyre to nesitikėjo. Kitą dieną iniciatyva buvo patvirtinta parlamento.
Išvakarėse į valstiją buvo papildomai atsiųsta tūkstančiai kareivių. Šaunamieji ginklai jau panaudoti prieš taikius gyventojus: rugpjūčio 9 d., kai gyventojai išėjo į milijoninio Srinagaro miesto gatves skanduodami laisvės šūkius ir mojuodami valstijos vėliavomis, Indijos kariai atidengė ugnį.
Indija švenčia
Turistai iš regiono evakuoti, hinduistams piligrimams liepta grįžti namo. Buvo uždaryti turgūs, mokyklos, degalinės. Gyventojams uždrausta rinktis didesnėmis nei trijų žmonių grupėmis. Vietos politiniams lyderiams paskelbtas namų areštas. Nutrauktas ryšys su pasauliu – nėra nei interneto, nei mobiliojo ar fiksuotojo ryšio. Laikraščių tiražai nuo 60 tūkst. smuko iki 2 tūkst. egz., leidžiami vos keturių puslapių, iš kurių vieną užpildo skelbimai. Paskelbta komendanto valanda.
Kašmyriečiai nuogąstauja, kad valdančiosios Indijos liaudies partijos tikslas yra pakeisti regiono religinį etninį žemėlapį.
Džamu ir Kašmyro valstija, kurios sudėtyje ir Ladako provincija, galėjo pati nustatyti svarbias taisykles: dėl valstijos rezidento (pilietybės), nekilnojamojo turto teisės. Indijos kitų regionų gyventojai negalėjo čia įsigyti nekilnojamojo turto. Kitur nutekėjusi moteris prarasdavo teisę į nekilnojamąjį turtą valstijoje. Indijos centrinės valdžios prerogatyva buvo užsienio reikalai, gynyba, susisiekimas.
Valstijos statusą atšaukusi Indijos valdžia tikina, kad regiono integracija bus naudinga jo ekonominei plėtrai. Pagal BJP lyderių nuostatą, Džamu ir Kašmyrui toliau palikti ypatingas privilegijas nėra jokios būtinybės. Musulmonų dauguma regione ar Pakistano teritorinės pretenzijos nelaikomi rimtais argumentais.
Maharadža Hari Singh
Pagal Vyriausybės paruoštą įstatymo projektą valstija bus padalyta į dvi sąjungines teritorijas: Džamu ir Kašmyro bei Ladako. Džamu ir Kašmyrui vis dėlto ketinama palikti regioninio susirinkimo (parlamento) teisę.
Sąjunginio administracinio vieneto teisės daug mažesnės nei valstijos. Dabar Indiją sudaro 29 valstijos ir 7 sąjunginės teritorijos. Skirtingai nei valstijos jos neturi gubernatoriaus, yra valdomos tiesiogiai iš federalinio centro. Todėl sakoma, kad statuso pakeitimas padės teritorijoje užtikrinti tvarką.
Švenčia ne visa Indija
Indija džiūgauja dėl valdžios sprendimo. Žmonės pavargo nuo blogų žinių, ilgus dešimtmečius besitęsiančios įtampos probleminiame regione. Situacija kaito nuo metų pradžios. Vasario 27 d. Pulwama rajone surengtas rimtas teroristinis išpuolis prieš Indijos pajėgas, jo metu žuvo 40 Indijos tarnybą ėjusių saugumo pareigūnų – šešiolikos skirtingų regionų atstovų.
Tačiau Indijoje yra ir kitaip į problemą žvelgiančių politikų. Buvęs diplomatas, Indijos nacionalinio kongreso partijos narys 78-erių Mani Shankar Aiyar vienas iš tų, kurie kitokią nuomonę išdėstė “The Indian Express”.
Politikas retoriškai klausia: “Kas mes esame, kad Kašmyro gyventojus mokytume demokratijos dorybių?”
Paskutinis vicekaralius lordas Mountbatten
Jo žodžiais, premjeras Narendra Modi kartu su vidaus reikalų ministru Amit Shah prie Indijos šiaurinės sienos sukūrė dar vieną Palestiną. Beje, Kašmyro situacija gana dažnai lyginama su Arabų-Izraelio karu bei okupuotu Vakarų Krantu. Pasak Shankar Aiyar, ketindama į Kašmyro slėnį pasiųsti apie 35 tūkst. papildomų kareivių, vyriausybė pirmiausia paskleidė apgaulingus gandus apie gresiantį masinį Pakistano teroro išpuolį. Remiantis šalies interesais yra pamintos pagrindinės kašmyriečių teisės. Žadama regiono „plėtra“ mainais už priverstinę integraciją – būnant šautuvo taikiklyje.
Vienintelis teisingas kelias norint išvengti radikalizacijos aklavietės buvo Kašmyro liberalizavimas, apsisprendimo laisvė. Tačiau slėnyje įsivyravo naktis, galbūt ir likusioje šalies dalyje. Siaučia komunalizmas (nacionalistų vykdytos musulmonų marginalizacijos pasekmė, kai musulmonai vaizduojami kaip nepriklausantys indų tautai), auga politinė įtampa, tęsiasi terorizmas, ginkluota kova ir partizanais.
Įtampa tarp kaimyninių valstybių
Rugpjūčio 14 d. Pakistanas Nepriklausomybės dieną minėjo tradicinėmis šūvių salvėmis. Buvo iškeltos ne tik nacionalinės, bet ir Kašmyro vėliavos – pusiau nuleistos, taip išreiškiant palaikymą Indijos Džamu ir Kašmyro regiono gyventojams. Pakistano vyriausybė paskelbė specialų nepriklausomybės dienos logotipą, skirtą solidarizuotis su Kašmyru.
Paramą kašmyriečiams oficialiai pareiškė pirmieji valstybės asmenys – prezidentas Arif Alvi ir premjeras Imran Khan.
Pakistanas pareiškė, kad stabdo prekybą su Indija ir iš Islamabado išsiunčia aukščiausio rango Indijos diplomatą. Dėl Indijos musulmonų mažumos susirūpinusi valstybė kol kas ketina veikti diplomatinėmis, politinėmis bei teisinėmis priemonėmis.
Kreiptasi į Jungtinių Tautų Sekretoriatą, raginant skubiai surengti JT Saugumo Tarybos posėdį „dėl niūrios padėtis Indijos okupuotame Kašmyre Indijai aneksavus ginčijamą Kašmyro regioną“.
JT generalinis sekretorius Antonio Guteresas dar prieš savaitę reagavo į įvykius Pakistano ir Indijos ginčijamoje teritorijoje. Išplatintame pranešime jis išreiškė susirūpinimą, kad Indijos įvesti apribojimai gali pabloginti žmogaus teisių situaciją regione, paragino šalis susilaikyti nuo veiksmų, galinčių turėti įtakos Džamu ir Kašmyro statusui.
Pagal JT Saugumo Tarybos suteiktus įgaliojimus situaciją ugnies nutraukimo zonoje stebi JT karinių stebėtojų grupė.
Kokios gali būti pasekmės
Ekspertai prognozuoja, kad dėl Indijos sprendimų Džamu ir Kašmyro teritorijoje gresia nauja prievartos aktų banga. Agresija bus nukreipta prieš hinduistus, šventąsias vietas lankančius maldininkus, turistus. Galima tikėtis tiek masinių neramumų, tiek teroro aktų.
Laukiamas suaktyvėjimas radikalių grupuočių, veikiančių Laisvajame Kašmyre. Čia telkiasi tūkstančiai kovotojų. Indijos valdžios sprendimas gali paskatinti prie jų prisidėti daugiau kašmyriečių jaunimo.
Neatmetama susirėmimų Indijos ir Pakistano pasienyje rizika. Karo rizika verčia Indiją Džamu ir Kašmyro valstijoje laikyti daugiau nei 300 tūkst. kareivių. Čia dislokuota trečdalis Indijos sausumos ginkluotųjų pajėgų, tačiau tai neužtikrina taikos. Pakistanas taip pat pasienyje laiko pagrindinę sausumos armijos dalį.
Jammu Kashmir valstybinė vėliava
Ginkluotas konfliktas, net jei nebūtų griebtasi masinio naikinimo ginklo, atsilieptų visame regione – Pietų ir Centrinėje Azijoje. Gali būti paveiktos posovietinės Centrinės Azijos respublikos.
Ginčytina teritorija
Ką tik sukako lygiai 73-eji metai, kai britai Indijos ir Pakistano istorijoje padėjo kolonijinės praeities tašką. Tačiau Kašmyro teritorijos padalijimo klausimas iki šiol ginčijamas. Dėl to tarp kaimyninių valstybių buvo įsiplieskęs ne vienas ginkluotas konfliktas.
Britai savo koloniją Pietų Azijoje, Britų Indiją, 1947 m. nutarė padalyti pagal religijos požymį – taip, kaip pasiūlė paskutinis Indijos vicekaralius ir pirmasis nepriklausomos Indijos generalgubernatorius lordas Liuisas Mauntbatenas. Taip Indija teko hinduistams, Pakistanas – musulmonams.
222 tūkst. kv. km ploto Kašmyras tuo metu buvo kunigaikštystė Britų Indijos sudėtyje. Apie 77 proc. gyventojų sudarė musulmonai, tad jie tikėjosi, kad bitams išėjus teritorija bus priskirta Pakistanui. Tačiau maharadžos Hario Singho vizija buvo kita – Kašmyrą išsaugoti nepriklausomą. Paaiškėjus, kad maharadža nenori šlietis prie Pakistano, prasidėjo neramumai, įsiveržė puštūnai.
Padalytas Kašmyras
Singhas kreipėsi pagalbos į Mauntbateną. Pasirašius prisijungimo prie Indijos sąjungos aktą, į Kašmyrą įžengė Indijos ginkluotosios pajėgos. Iš didžiosios teritorijos dalies pakistaniečių kariniai daliniai buvo išstumti.
Tarpininkauti pasisiūliusi JTO Indijai rekomendavo Kašmyre surengti referendumą. Tačiau tai nebuvo padaryta motyvuojant, kad Kašmyras vis dar nėra išvalytas nuo Pakistano partizanų.
Džamu ir Kašmyro susitarimas dėl prisijungimo prie Indijos sąjungos buvo ratifikuotas 1954 m. vasario 6 d. Konstitucija papildyta specialiu straipsniu.
Nepaisant valstijos statuso Džamu ir Kašmyras toliau išliko ginčijama teritorija. Dėl jos dar ne kartą buvo įsiplieskę ginkluoti konfliktai: 1965, 1971 m., 9-ąjį dešimtmetį vėl paaštrėjo padėtis bei suaktyvėjo atsiskyrimo nuo Indijos siekiančių grupuočių veikla. 1987-2001 m. nebuvo dienos, kad pasienyje neįvyktų apsišaudymas.
Pakistano vėliava. EPA – ELTA nuotr.
Skaičiuojama, kad įvairių susirėmimų metu Indija neteko daugiau kaip 30 tūkst. karių ir civilių gyventojų, o, Pakistano vertinimu, aukų skaičius bent dvigubai didesnis.
1972 m. Indija ir Pakistanas pasirašė vadinamąjį Simlos susitarimą, kuriuo pripažino, jog Džamu ir Kašmyro statusas turi būti išspręstas taikiomis priemonėmis. Deja, susitarimas liko neįgyvendintas.
Pakistano ir Indijos pasieniečiai nesurengė tradicinės apsikeitimo saldumynais ceremonijos Pakistano dienos proga. Tai trečiadienį pranešė naujienų agentūra ANI.
Tokia ceremonija paprastai vyksta vieninteliame Vagos pasienio pėsčiųjų perėjimo punkte Pendžabe.
Pasak agentūros, anksčiau Indijos pasieniečiai mėgino perduoti pakistaniečiams vaišių Eid al-Adhos šventės proga, bet šie nepriėmė dovanų.
Kariškiai dviejų šalių pasienyje pagal tradiciją dovanoja vieni kitiems saldumynų per religines ir nacionalines šventes, išskyrus įtampos tarp Naujojo Delio ir Islamabado laikotarpius. Tad ši ceremonija yra savotiškas dviejų šalių santykių lygio rodiklis.
Rugpjūčio 5 d. Naujasis Delis paskelbė nusprendęs panaikinti Džamu ir Kašmyro valstiją ir įkurti šiame regione dvi sąjungines teritorijas (administracinius darinius, turinčius mažiau teisių negu valstija). Šiuo tikslu Indijos parlamentas panaikino šalies konstitucijos 370-ąjį straipsnį, pagal kurį valstija turėjo ypatingą statusą. Islamabadas griežtai pasmerkė tokį sprendimą.
Indiją siaubia potvyniai. EPA – ELTA nuotr.
Indijoje stiprių musoninių liūčių ir išsiliejusių upių sukelti potvyniai šią savaitę pražudė 64 žmones, dešimtis tūkstančių kitų privertė evakuotis iš savo namų.
Nuo ketvirtadienio pietinėje Keralos valstijoje žuvo 25 žmonės. Tuo pačiu laikotarpiu Karnatakos valstijoje žuvo 12 žmonių.
Pasak pareigūnų, žmones pražudė potvyniai, nuošliaužos ir griūvantys namai. Šiose dviejose valstijose perkelta arba evakuota daugiau kaip 200 000 žmonių.
Tuo metu vakarinėje Maharaštros valstijoje per pastarąsias kelias dienas per incidentus, susijusius su potvyniais, žuvo mažiausiai 27 žmonės.
Potvyniai, be kita ko, privertė institucijas stabdyti visą pagrindinio tarptautinio Keralos valstijos oro uostą, esančio Kočyje, veiklą. Oro uostas uždarytas iki 15.00 val. vietos laiku sekmadienį.
Praėjusio lietaus sezono metu Keralos valstijoje žuvo beveik 500 žmonių.
Indijoje lietaus sezonas trunka nuo birželio iki rugsėjo. Liūtys iš tiesų būna labai smarkios ir nusineša daugybės žmonių gyvybes.
Sugriauti namai, išversti elektros perdavimo stulpai, po vandeniu atsidūrusios ištisos vietovės: ciklonas „Fani“ pridarė didelės žalos Indijoje. Laimei, skriedamas Bangladešo kryptimi, jis gerokai susilpnėjo. Audros, smogusios Indijai netoli Purio miesto, vėjo stiprumas penktadienio rytą siekė iki 205 km/h, o po 24 valandų jo greitis jau buvo perpus mažesnis.
Meteorologai prognozuoja, kad ciklonas toliau silps. Tačiau aukų skaičius gali toliau didėti. Indijoje stichija pražudė mažiausiai 8 žmones. Bangladeše žuvo moteris.
„Fani“ buvo stipriausias ciklonas per 20 metų, smogęs Indijos rytinei pakrantei. Ir čia, ir Bangladeše iš pakrantės vietovių buvo evakuota šimtai tūkstančių gyventojų.
Audros Bengalijos įlankoje nėra retos, pirmiausiai – nuo balandžio iki lapkričio.
Indija tikisi išvengti Jungtinių Valstijų sankcijų dėl Rusijos „S-400“ raketų sistemos įsigijimo, sakė Indijos gynybos ministrė.
JAV administracija „išgirdo ir suprato“ Naujojo Delio sprendimą pirkti „S-400“ raketų gynybos sistemą už 5,2 mlrd. JAV dolerių, pažymėjo ministrė savo interviu šią savaitę.
Indijos premjeras Narendra Modis su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu susitarimą pasiekė spalį, paneigdami JAV įspėjimus dėl sankcijų šalims, perkančioms Rusijos karinę įrangą. Sankcijos yra dalis priemonių, skirtų nubausti Maskvą dėl veiksmų Ukrainoje 2014 metais.
JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija praėjusiais metais įvedė sankcijas Kinijos kariuomenei dėl to, kad Pekinas įsigijo „S-400“ ir kitos karinės įrangos.
Jis taip pat įspėjo NATO narę Turkiją dėl sankcijų už „S-400“ pirkimą ir sustabdė Turkijos dalyvavimą Jungtinių Valstijų orlaivių programoje.
Vašingtonas turi galvoje, kad Indijai, kuri ribojasi su Pakistanu ir Kinija, reikia ginklų iš Rusijos ir kitų, kad ji išliktų „stipria partnere“.
Derybos su Maskva, ilgalaike Indijos karinės įrangos ir „S-400“ tiekėja, prasidėjo dar prieš Jungtinių Valstijų sankcijų įvedimą.
„S-400“ atvejis buvo išsiaiškintas, išgirstas ir suprastas. Jie gerbia mūsų požiūrį“, – sakė gynybos ministrė.
Paklausta, ar tiki, kad Indija išvengs sankcijų, ji teigė tuo tikinti.
Vašingtonas su Indija atsidūrė keblioje padėtyje. Jis nori pagerinti ryšius su šia Azijos milžine ir kovoti su Kinija, o šią tendenciją Naujasis Delis pastebi.
Tarp branduolinių valstybių Indijos ir Pakistano tvyrant įtampai, Pakistano karinis laivynas paskelbė sutrukdęs indų povandeniniam laivui įplaukti į Pakistano vandenis.
Tačiau atsižvelgiant į vyriausybės Islamabade taikos iniciatyvą, laivas buvo tik perspėtas, pranešė Pakistano pajėgos. Incidentas esą įvyko pirmadienį. Indija kol kas informacijos nekomentavo.
Pakistanas paskelbė vaizdo įrašą, kuriame esą matyti Pakistano kryptimi plaukiantis indų povandeninis laivas. Tačiau iš šios medžiagos neįmanoma vienareikšmiškai pasakyti, kad tai yra „vienas naujausių Indijos povandeninių laivų“, kaip tikina Pakistanas.
Įtampa tarp Indijos ir Pakistano paaštrėjo, kai vasario 14-ąją per sprogimą indiškoje Kašmyro dalyje žuvo 40 indų saugumo pajėgų atstovų. Atsakomybę už ataką prisiėmė Pakistano islamistinė grupuotė „Jaish-e-Mohammed “. Indija kaltina Pakistaną, kad šis nepakankamai kovoja su teroristais savo teritorijoje.
Nuo buvusio Britų Indijos nepriklausomybės ir jos padalijimo į Indiją ir Pakistaną 1947-aisiais abi šalys reiškia pretenzijas į Kašmyrą – ir kontroliuoja po vieną jo dalį. Branduolinės valstybės dėl šios teritorijos jau kariavo du karus.
Praėjusį antradienį Indijos karinė aviacija pirmą kartą nuo 1971-ųjų surengė antskrydį Pakistano teritorijoje. Pakistanas, jo duomenimis, trečiadienį numušė du indų naikintuvus.
Pakistane valdančioji partija prisijungė prie kampanijos socialiniuose tinkluose, kuri siūlo ministrą pirmininką Imraną Khaną kandidatu Nobelio taikos premijai gauti. Argumentuojama, kad vyriausybės vadovas protingai mėgina mažinti įtampą su Indija.
Ketvirtadienį, lapkričio 8 d. Šv. Jono g. 11 esančiose Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos patalpose buvo atidaryta paroda „Aurovilis – nesibaigianti kelionė į ateitį”, skirta šio miesto Pietų Indijoje įkūrimo 50-mečiui, kuris buvo švenčiamas šių metų vasario 28 dieną.
Parodą surengė keramikas Dainius Strazdas ir Aurovilio UNESCO atstovas Lietuvoje, žurnalistas ir vertėjas Kazimieras Seibutis. Atidarant parodą UNESCO komisijos programų vadovė Milda Valančiauskienė pažymėjo, kad ji skirta unikaliam pasaulio miestui-idėjai Auroviliui, su kuriuo atsirado geresnė galimybė supažindinti Lietuvos publiką.
Apie eksponatus D. Strazdas pasakoja: „Parodos struktūrą ir išdėstymą pasiūlė K. Seibutis, jis paruošė tekstinę medžiagą. Mano darbas buvo pasirinktą planą įkūnyti. Žinoma, dirbant betarpiškai su parodos objektais, kuomet turime reikalą su konkrečiais dydžiais, – semantinėmis vertėmis, spalvomis, dėmėmis, tekstais ir faktūromis, iškyla kompozicinės ir kitos užduotys, kurias sprendžiant pirminis planas kažkiek neišvengiamai koreguojamas.”
Aurovilio spauda. Martyno Aleksos nuotr.
Parodoje demonstruojami jau antikvariniais tapę šeštojo septintojo dešimtmečio spaudiniai: Aurovilį pristatantis bukletas, nuotraukų serija, kurioje atsispindi tuometinis Aurovilio peizažas, auksinio Matrimandyro kupolo statybų eiga. Aurovilis statomas pagal galaktinio plano modelį, miesto architektas – Roger Anger.
Aurovilio leidiniai. D. Tamošaitytės nuotr.
Šiuolaikinės ekspozicijos dalies nuotraukos skiriamos Aurovilio 50-mečio sukakties minėjimui ir pagrindiniam jo akcentui – vandens ceremonijai. Lietuvoje darytose nuotraukose matomi žiemiškos prieblandos gaubiami vandens sėmimo iš kelių Lietuvos vietovių epizodai, o Aurovilyje darytose nuotraukose – ceremonijos kulminacija, kuomet pasaulio šalių vandenys buvo pilami į auksinį diską.
Išdidinta Matrimandyro nuotrauka daryta Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo šimtmečio dieną, 2018 m. vasario 16-tąją. Fotografijų autoriai: 1-4, 6-10 Dainius Strazdas, 5 – Laimė Kiškūnė, 11– Gabrielius Kavaliauskas, 12 – Kazimieras Seibutis.
Taip pat parodoje galima pavartyti knygų ir informacinių leidinių, kuriuose atsispindi daugeriopa Aurovilio bendrijų ir gyventojų veikla. Su Aurovilio idėja lankytojai galėjo susipažinti iš dokumentinio filmo ir miesto įkūrėjos Mirros Alfassos (Motinos) perskaitytos Chartijos įrašo.
Eksponatai. D. Tamošaitytės foto
„Man, kaip dailininkui praktikui, didelį įspūdį, viešint Aurovilyje, paliko Aurovilio Žemės instituto darbai ir užmojai”, – sakė D. Strazdas. – „Ši jau 28 metus veikianti įstaiga turi plačią eksperimentinę bazę, periodiškai organizuoja mokymus, atlieka apimlius projektavimo ir statybos darbus. Vienas iš Aurovilio 50-mečio minėjimo akcentų buvo šio instituto iniciatyva iš pasaulio šalių žemių statoma Žemės stela. Mūsiškis, iš Pajautos slėnio Kernavėje atgabentas gruntas, buvo įterptas tarp kitų šalių žemių į vieningą monolitą. Trombuojant žemes, šalių atstovai dalyvavo betarpiškai. Šios stelos nuotrauką taip pat galime matyti parodoje. Kadangi Lietuvos žemė buvo nuskraidinta ir įprasminta Aurovilyje, buvo atliktas ir atsakomasis veiksmas: Aurovilio grunto pavyzdžiai iš Matrimandyro prieigų atgabenti į Lietuvą. Aurovilio gruntas yra neatskiriama tenykščio peizažo dalis, jo spalva tiesiog skverbiasi pro augmeniją ir architektūrą. Mums neįprasta, kad žemė būtų raudona. Ši raudona žemė yra geležingas, daug molio turintis priesmėlis. Nukošus smėlį, ji tampa tinkama keramikos darbams. Parodoje galima pamatyti minėtus grunto pavyzdžius, taip pat ir iš jų nužiestus nedidukus keramikos dirbinėlius.”
Kazimieras Seibutis. Martyno Aleksos nuotr.
Pristatydamas parodą, K. Seibutis priminė, kad 1968-ieji buvo ypatingi XX amžiaus metai: „Pačioje jų pradžioje JAV politikas Robertas Kennedy pranašiškai citavo airių poeto W. B. Yeats’o eiles: „Sugriūva viskas, žemė nebelaiko, ir siautėja anarchija be saiko“. Ameriką, kurios gatvėse virė kovos dėl Vietnamo karo ir pilietinių teisių, balandį sukrėtė M. Lutherio Kingo nužudymas, o birželį žudiko auka tapo ir R. Kennedy. Protestų bangos tais metais užliejo Londono, Paryžiaus, Berlyno, Prahos, Džakartos gatves. Kita vertus, tarsi priešprieša prievartai kilo kontrkultūros sąjūdis: 1967- aisiais San Franciskas tapo Meilės vasaros vieta, o Niujorke Vandenio eros pradžią skelbė miuziklas „Plaukai”. Knygoje apie to meto muziką Danny Goldbergas cituoja Susan Solomon, kuri prisimena: „1967-aisiais ir 1968-ųjų pradžioje tvyrojo galimybės pojūtis… Žmonės jautė, kad jie meile gali pakeisti pasaulį – ir trumpą laiką tai veikė”. Th. Roszakas, termino kontrkultūra kūrėjas, savo ruožtu sakė, kad jaunimo sukilimą įkvėpė ne seksas, narkotikai ir rokenrolas, bet autentiško buvimo paieškos neautentiškoje visuomenėje.”
Dirbiniai iš raudonojo miesto grunto. Martyno Aleksos nuotr.
Tarsi savaime visuotinės meilės ir taikos lūkesčius atspindėjo tais metais Tamilnado valstijoje inauguruotas UNESCO remiamas tarptautinis eksperimentinis miestas, kurį įkvėpė žymaus Indijos nepriklausomybės kovų lyderio, mąstytojo, mistiko ir poeto Sri Aurobindo (1872-1950) futurologinė žmonijos vienybės vizija. Pirmą kartą UNESCO savo paramą Aurovilio projektui išsakė 1966 m., dar prieš miesto inauguraciją, kai UNESCO Generalinė asamblėja vienbalsiai pritarė Indijos vyriausybės pateiktam projektui. Vėliau Generalinė asamblėja 1968 m., 1970 m. ir 1983 m. dar kartą vienbalsiai pritarė rezoliucijoms dėl paramos šiam „miestui, kurio reikia Žemei“ ir paragino „valstybes nares ir tarptautines nevyriausybines organizacijas dalyvauti plėtojant Aurovilį kaip tarptautinį kultūrinį miestą, skirtą suburti skirtingų kultūrų ir civilizacijų vertybes harmoningoje aplinkoje su integruotais gyvenimo standartais, kurie atitiktų žmogaus fizinius ir dvasinius poreikius.“
2017 m. spalio 19 d. per UNESCO Generalinės konferencijos 39-ąją sesiją Paryžiuje buvo dar kartą patvirtintas UNESCO bendradarbiavimas su Auroviliu, kuris „yra sėkmingas ir unikalus pavyzdinis projektas, įrodantis šios tarptautinės bendrijos pajėgumą po beveik 50 egzistavimo metų toliau gyventi laikantis savo pradinių steigiamųjų taikos ir tarptautinės harmonijos idėjų, kurios taip pat yra pačios UNESCO vertybės ir principai“.
Dainius Strazdas. Martyno Aleksos nuotr.
Pasak K. Seibučio, Aurovilis vadinamas ir žmogiškąja laboratorija, ir ekokaimu, ir praktiniu utopinės visuomenės kūrimo eksperimentu. Trys tūkstančiai Aurovilio bendruomenės narių dykumingoje plynaukštėje, kurioje trūksta net geriamo vandens, sukūrė žydinčią oazę, naudoja įvairias tvarias technologijas, plėtoja naujas kultūros ir tarptautinio bendradarbiavimo formas. Aurovilis yra vienintelis tokio užmojo projektas pasaulyje, kuris visose plotmėse, nuo buitinio iki filosofinio lygmens, įkūnija atviros visuomenės idėją konkrečiais darbais. „Aušros mieste“ įsikūrę pionieriai skina ne tik atšiaurios gamtos, bet ir žmogiškojo netobulumo skynimus. Tai iššūkis, mestas karui, rasinei neapykantai, nepritekliams, bei kviečiantis geros valios žmones susitelkti. Mieste gyvena ir lietuvių.
K Seibutis ir Milda Valančiauskienė. D. Tamošaitytės foto
Paroda veiks visą mėnesį, o Auroviliui skirti renginiai vyks toje pačioje UNESCO galerijoje: lapkričio 21 d. 14 val.vyks K. Seibučio paskaita ir dviejų dokumentinių filmų pristatymas, o gruodžio 3 d. susitikimas su Aurovilyje gimusia ir dirbančia mados dizainere Prema Florence Isaac.
Fotografijų autoriai: Martynas Aleksa, Daiva Tamošaitytė.
Indijos Aukščiausiasis teismas (AT) priėmė istoriniu laikomą verdiktą, pagal kurį seksas tarp tos pačios lyties asmenų nebebus laikomas nusikalstama veika, praneša BBC.
Šiuo nuosprendžiu panaikintas 2013-aisiais teismo priimtas verdiktas, palikęs galioti kolonijinių laikų įstatymą, kuriuo homoseksualių asmenų lytiniai santykiai kategorizuoti kaip „nenatūralus nusižengimas“.
Tai buvo vienas seniausių seksą tarp tos pačios lyties asmenų kriminalizavusių įstatymų pasaulyje ir Indija ilgą laiką priešinosi iniciatyvoms jį panaikinti.
Tačiau pastaraisiais metais šalyje vis stiprėjo kampanijos, pasisakiusios už homoseksualumo dekriminalizavimą.
„Kriminalizuoti kūnų sueitį yra neracionalu, savavališka ir tai akivaizdžiai prieštarauja Konstitucijai“, – skelbdamas nuosprendį teigė vyriausiasis teisėjas Dipakas Misra.
Vasario 7 d. Indijoje viešinti oficiali Lietuvos Romuvos delegacija susitiko su Čhatisgarho valstijos ministru pirmininku Dr. Ramanu Singhu (Raman Singh). Per iškilmingus pusryčius romuviai ministrui pirmininkui papasakojo apie senojo baltų tikėjimo padėtį Lietuvoje ir padėkojo už sudaryta retą galimybę vasario 5-7 dienomis oficialiai lankytis jo vadovaujamoje Čhatisgarho valstijoje. Ministras pirmininkas R. Singhas domėjosi Lietuvos kultūra, lietuvių kalba, papasakojo apie savo planus kitų
metų liepos mėnesį siųsti šios valstijos kultūros srities atstovų delegaciją į Lietuvą. Romuviai pasidalino savo kelionės įspūdžiais po valstiją, atsakė į klausimus apie Lietuvą. Savo ruožtu ponas R. Singhas papasakojo apie savo atstovaujamą valstiją, pristatė jos istoriją.
Lietuvos Senojo baltų tikėjimo atstovų delegacijai Indijoje vadovaujanti Romuvos Krivė Inija Trinkūnienė sakė: „Šiųmetė Lietuvos Romuvos delegacijos išvyka į Indija buvo ypač vaisinga. Manau, kad tai naujas etapas jau bemaž 15 metų vykstančiame bendravime tarp Lietuvos Romuvos ir Indijos prigimtinio tikėjimo atstovų, atveriantis naujas Lietuvos ir Indijos bendradarbiavimo galimybes, stiprinantis kultūrinius bei dvasinius saitus tarp mūsų abiejų šalių. Šios išvykos metu mes labai daug nuveikėme pristatydami Romuvos puoselėjamas savo protėvių dvasines tradicijas. Mes ne tik suteikėme žinių apie Lietuvą nieko negirdėjusiems Indijos žmonėms, bet ir atskleidėme jų pačių kalboje ir papročiuose slypinčias bendras su mūsų tauta giliai indoeuropietiškoje praeityje įsišaknijusių bendrų kultūrinių tradicijų ištakas“.
Per tris kelionės po Centrinės Indijos Čhatisgarho valstiją dienas Lietuvos romuvos atstovai lankė įspūdingas hinduistų šventoves, ašramus, universitetus bei mokyklas, susitiko su induistų dvasininkais bei šventaisiais, studentais bei moksleiviais.
Lankytasi: Čhatisgarho Pt. Ravišankaro Šuklos (Ravishankar Shukla) universitete, Gracious koledže, Genčių mokykloje internate, Vanavasi Kalyjano ašrame, Džagannatchos, Jašpurnagaro ir Viešpaties Ramos šventovėse.
Lietuvos romuvos delegacija visur buvo pasitikta su didžiule pagarba. Lietuvių laukė įspūdingi sutikimai ir priėmimai su tradiciniais indų šokiais, dainomis, apeigomis ir gausiomis dovanomis. Priėmimuose romuviai daugiausia susižavėjimo ir šilumos sulaukdavo pakvietę susirinkusius kartu padainuoti apeigines lietuviškas giesmes, o mokyklose pamokydami ir kartu su mokiniais šokdami įvairius tradicinius lietuviškus šokius.
Lietuvos Romuvos atstovai atsidėkodami už šiltą ir jaudinantį priėmimą bei nuveiktą didelį darbą rengiant šį oficialų vizitą, įteikė dovanas Indijos Tautinės savanorių organizacijos Rashtriya Swayamsevak Sangh (RSS) viceprezidentui Purnendu Sakseujai (Purnendu Sakseuia), viceprezidentui Dr. Purnendui Saksenai (Purnendu Saxena), šios organizacijos Tarybos nariams Sunilui Kulkarniui (Sunil Kulkarni), Dipakui Visputė (Dipak Vispute). Taip pat buvo pagerbtas ir apdovanotas Čhatisgarho valstijos vyriausiasis ministras dr. Ramanas Singhas (Raman Singh) ir šios valstijos ministrai: Kedaras Kašjapas (Kedar Kashyap), Mahešas Gagda (Mahesh Gagda), Vanavasi Kalyjano ašramo prezidentas Ratanlalas Agrvalas (Ratanlal Agrwal), Gracious koledžo direktorius dr. Ašutašas Šukla (Ashutash Shukla) bei jo pavaduotojas Anuragas Džainas (Dr. Anurag Jain).
Prieš oficialų vizitą į Čhatisgarho valstiją Romuvos atstovai vasario 1-4 d. Senąjį baltų tikėjimą pristatė didžiausio Indijos miesto Mumbajaus Kešav Šrušti kultūros centre vykusioje tarptautinėje konferencijoje „Dieviškumo pažinimas per senovės kultūrų moteriškumo tradicijas“ („Exploring Divinity trough the Femininein Ancient Culture“).
Lietuvos Romuvos delegaciją Indijoje lydi ir globoja RSS padalinio „Visos Indijos genčių ašramas“ vienas iš vadovų Surendra Maturas (Surendra Mathur). Ši organizacija yra įsteigusi ir be vyriausybės pagalbos išlaiko virš 6000 Indijos tautinėms grupėms skirtų mokyklų, teikia šioms gentims socialinę ir medicinos pagalbą, padeda išsaugoti jų prigimtinę kultūrą.
