Ar norite sužinoti visiškai slaptą informaciją, kodėl rinkimuose taip sekasi populistams ir kaip runkeliais verčiami patriotiški kaimo žmonės? Jei taip, šis straipsnis skirtas jums.
Nes šios informacijos niekada nesužinosite iš Lietuvos žurnalistų ar politologų – tai tarsi elito paslaptis, kurios negalima išduoti visuomenei. Nes jei išduosi, kaip žiniasklaida visuomenei plauna smegenis, išduosi visą industriją.
Neslėpsiu: kiek netikėtas didžiulis susidomėjimas straipsniu „Žiniasklaidos kuriama Lietuva" (Literatūra ir menas, 2013 08 30) paskatino rašyti šį tęsinį. Nes koks rašytojas – atvirai ar atvirai kuklindamasis – netrokšta populiarumo? Nebent po hipnozės, po Nobelio ar po mirties.
Yra ir kita priežastis – skaitinėdama spaudą, rinkdama straipsnių antraštes iš įvairių portalų ir dienraščių pranešimui, tiesiog „užsikabliavau". Kaip Jackas Lemmonas filme „Džiaze tik merginos". Jo veikėjas, persirengęs moterimi, šoko su lyties neatpažįstančiu gerbėju La Cumparsita restorane, perduodamas įsikąstą rožę partneriui tiesiai į lūpas, ir grįžęs į viešbutį iš inercijos tebemojavo barškučiais lovoje.
Continue reading „La Cumparsita: Rūta „žalioji“ prieš Dalią „raudonąją“”
Štai sulaukėme naujos Rusijos informacinės atakos. Lapkričio 25-ąją Rusijos televizija NTV parodė ilgoką interviu "Ypatingas įvykis. Tyrimas", kurio metu prostitutė iš Kaliningrado į šuns dienas deda Lietuvos valstybės saugumo departamentą.
Minėtoji laida – primityvi. Tokių "sensacijų" įmanoma sukurpti apie bet kurios valstybės slaptąją tarnybą. Juk prostitutė nepanoro atskleisti savo tikrosios tapatybės. Todėl mes nežinome svarbiausiojo – kas iš tiesų slepiasi po prostitutės iš Kaliningrado kauke. Gal šis personažas – išgalvotas? Gal tokia prostitutė niekad neegzistavo?
O gal Lietuvoje prieš dešimt metų ir buvo į meilės žaidimus įsivėlusi mergina iš buvusio Karaliaučiaus, gal ji tikrai atvyko į NTV redakciją papasakoti savo nuotykių. Bet ar tai reiškia, kad jos žodžiais galima aklai tikėti? Nejaugi įmanoma atmesti versiją, kad jos teiginiuose – ypač daug susireikšminimo?
Continue reading „Nejaugi susimausime ir dėl Kaliningrado prostitutės pasakojimo?”
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos pirmininkas, opozicijos lyderis Andrius Kubilius atsako į „Žinių radijo“ laidos „Opozicija“ vedėjo Raigardo Musnicko klausimus apie situaciją energetikoje.
R.Musnickas. Energetikos ministras J.Neverovičius pareiškė, jog padėtis elektros rinkoje yra rimta, anot jo, artimiausiu metu ketinama pateikti pasiūlymus Baltijos šalių elektros perdavimo operatoriams, kaip padidinti konkurenciją rinkoje. Premjeras taip pat jau nebekalba apie pigesnę elektros energiją. Dabar jam, matyt, svarbiausia, kad nebrangtų elektra, bent jau būtų išlaikytos kainos. Kaip Jūs vertinate padėtį elektros rinkoje?
Ar pastebėjote, kad Lietuva tampa valstybe, kurioje draudimų ir suvaržymų netrukus bus žymiai daugiau nei laisvių? Kaip, kokiomis priemonėmis Lietuvoje populiarumo siekia neva gero valstybei trokštantys politikai, partijos, visuomeninės organizacijos? Ogi karštligiškai ieško naujų pretekstų žodžiui "draudžiama" ištarti. Ne tik ieško, bet ir randa.
Nusprendėme bausti sovietinės okupacijos faktą neigiančiuosius, uždraudėme viešai demonstruoti sovietinius simbolius. Dar vėliau patariamojo referendumo metu valdžiai patarėme nestatyti naujos atominės jėgainės. Po to užkirtome kelią amerikiečių kompanijai "Chevron" žvalgyti skalūnines dujas Žemaitijos regione. Dabar dar trokštame nebeleist užsieniečiams įsigyti lietuviškos žemės. Netrukus bausime tuos, kurie skatins lietuvius emigruoti į svečias šalis, kurie požeminiame garaže dainuos iškraipydami Tautiškos giesmės žodžius…
Įdomu, ką mūsų "patriotai" sumanys drausti po savaitės, mėnesio, metų? Ar dar beturėsime bėdų, kurias įveikti stengsimės be komandų "draudžiama" ir "negalima"?
Continue reading „Nauja lietuviška mada – kuo daugiau draudimų”
Aktualijų portalas Slaptai.lt atkreipia dėmesį į Seimo narės, Tėvynės sąjungos vicepirmininkės Rasos Juknevičienės 2013-ųjų metų spalio 1-ąją ištartus žodžius "dėk klastingų Rusijos kėslų". Kalbėdama plenariniame Seimo posėdyje ši politikė svarstė, kodėl Lietuvai pavojinga palengvinti referendumo sušaukimo sąlygas. Politikė nesutiko su tais, kurie šiandien siūlo įstatymus pakoreguoti taip, jog referendumą būtų privalu rengti surinkus kur kas mažiau nei tris šimtus tūkstančių parašų.
Žinoma, dabartiniai reikalavimai, turint omenyje masišką emigraciją, – labai dideli. Visuomenei pareikalauti referendumo kad ir gyvybiškai svarbiu klausimu – dabar ypač sunku. Surinkti tiek parašų – beveik neįmanoma. Bet parlamentarė R.Juknevičienė teisingai pastebi, jog, palengvinus referendumo sušaukimo sąlygas, mes galime sulaukti kitokio pobūdžio pavojų.
Pasienyje jau antra savaitė Lietuva kariauja ekonominį karą su Rusija. Tuo pačiu metu vyksta dar vienas karas – ne visuomet suvokiamas ir pastebimas, nes jame nenaudojami ginklai. Tai – informacinis karas. Istorikas prof. Valdas Rakutis tikina, jog labai svarbu šviesti žmones, mokyti visuomenę istorijos, nes išsilavinusiai visuomenei sudėtingiau pasakoti kvailystes.
Valstybės saugumo departamentas savo praėjusių metų ataskaitoje yra įspėjęs, kad „prieš Lietuvą yra vykdoma aktyvi informacinė, ideologinė ir istorijos „perrašymo“ politika“. Aktyviausiai ir agresyviausiai prieš Lietuvą veikia Rusijos žvalgybos ir saugumo tarnybos. Prieš Lietuvos interesus nukreipta ir Baltarusijos tarnybų veikla, yra įspėjęs Saugumo departamentas. Tarnybos, stebinčios šiuos priešiškus mūsų valstybei veiksmus, daro išvadą, kad yra keletas taikinių: mūsų istorija, kariuomenė, narystė NATO, Lietuvos ir Lenkijos santykiai, energetika, kultūra, sportas, be jokios abejonės, Lietuvos pirmininkavimas Europos Sąjungos Tarybai.
Apie didžiųjų kaimynių vykdomą informacinį karą ir galimus gynybos būdus – LRT „Savaitės“ interviu su Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos prorektoriumi prof. istoriku Valdu Rakučiu.
Turime unikalią galimybę Europos Sąjungos lygiu kurti instrumentus, kurie įtikintų Rusiją nesiimti veiksmų prieš kurią nors ES šalį.
Bet pirmiausia noriu nuoširdžiai pasidžiaugti Lietuvos krepšinio pergale. Perfrazuojant savaitgalį nuskambėjusią vieną garsią frazę apie tai, kas kam skolingas ar neskolingas, galėčiau pajuokauti, kad mes, visa Lietuva, šiai krepšinio komandai ir jos treneriui esame skolingi nuoširdžią, vyrišką padėką, o jie lieka mums skolingi aukso medalius. Tikiu, kad artimiausiu metu šios skolos bus atlygintos.
Sveikinu Vokietijos kanclerę Angelą Merkel su nuostabia pergale rinkimuose. Tai Europos taupumo, santūrumo ir europinės atsakomybės pergalė.
Gandai kaip propagandos ginklas
Melagingų žinių ir gandų platinimas yra seniai pripažinta ir efektyvi propagandos priemonė. Yra nemaža žmonių, kurie mano, kad gandai turi beveik tokį pat poveikį visuomenės nuomonei, kaip radijas ir spauda. Gandus galima panaudoti, norint sustiprinti juos skleidžiančių pozicijas arba padėti jiems siekti savo tikslų.
Kita vertus, jie gali būti panaudojami ir norint pasėti liaudies nepasitikėjimą savo vadovybe, priversti žmones suabejoti savo tikslo teisingumu ir – ypač – siekiant sukelti išankstinį jų nepasitikėjimą opozicija.
Continue reading „Amerikiečių žvalgas Ladislas Faraga: protų karas ( IV )”
Lietuvos valstybė bando rinktis klaidingą variantą, ieškodama išeities iš diplomatinio skandalo. Ji linkusi griežtai bausti Vengrijoje ir Azerbaidžane rezidavusius diplomatus. Mobiliausiais telefonais per daug atvirai nuomones reiškusiems diplomatams Renatui Juškai ir Artūrui Žurauskui norima atimti galimybę reziduoti Vengrijoje ir Azerbaidžane. Tiek Premjero, tiek Prezidentės, tiek URMo tarnybos tvirtina, esą abu ambasadoriai prarado pasitikėjimą.
Tik Seimo užsienio reikalų komitetas nepritaria tokioms griežtoms sankcijoms. Ir tai, regis, išmintinga pozicija. Lietuvai nederėjo viešai mėtytis griežtais priekaištais, esą diplomatai "prarado pasitikėjimą" ar "privalo galvoti, ką sako". Tik sureikšminome mums primestą provokaciją.
Kelis kartus per savaitę nepraustaburnis Šefas per radiją bombarduodavo vokiečius savo keiksmais, nepadoriais posakiais ir nepaprastai įdomiomis žiniomis, sumaniai maskuojančiomis propagandą.
Jis pranešdavo intymiausias Hitlerio asmeninio gyvenimo smulkmenas. Jis demaskuodavo vokiečių štabe verdančius ginčus dėl karinių operacijų, jis gardžiavosi gandais ir skleidė skandalingus prasimanymus. Kai kuriais aspektais šias programas buvo galima pavadinti ne tik propagandos, bet ir žvalgybininkų triumfu. Jos bylojo, kad Šefas, ruošdamas savo šiurkščias, vulgarias laidas, rėmėsi puikiai paruoša žvalgybos medžiaga.
Organizuota valstybine veikla pasaulietinė propaganda tapo visai neseniai, tačiau primityvi jos forma atsirado tuo pat metu, kai žmogus išmoko keistis mintimis su kitais žmonėmis.
Jos griebėsi Gideonas, kai jam pavyko įtikinti Mido karius, kad jo 300 vyrų būrys gausesnis už didžiulę jų armiją. Ja naudojosi Van Minas Kinijoje ir Femistoklas Atėnuose.
Kijevo Rusios krikšto 1025-osios metinės davė Kremliui dingstį pritraukti stačiatikių cerkvę į „slavų tautos“ liaupsinimą, rašo Vakarų žiniasklaida. Kijeve prezidentas Vladimiras Putinas ir Rusijos stačiatikių cerkvės (RPC – Rossijskaja pravoslavnaja cerkov) patriarchas Kirilas vadovavo politiniam–religiniam „kryžiaus žygiui“, kurio tikslas – atitraukti Ukrainą nuo žaidimų su Europos Sąjunga ir įtvirtinti ją Maskvos įtakos sferoje.
Pilar Bonet laikraštyje El Pais spausdina du straipsnius. Viename „Rusija išnaudoja stačiatikių cerkvę „slavų tautos“ liaupsinimui“ sakoma, kad Rusios krikšto metinės suteikė Maskvai dingstį pabrėžti ryšius su Ukraina ir Baltarusija: iškilmės prasidėjo Maskvoje, tęsėsi Kijeve, o vėliau baigiasi Minske. Rusijos politinė valdžia ir bažnyčios hierarchai pabrėžia trijų šalių kultūros ir dvasios vienybę.
Continue reading „Rusijos krikštas ir „teisingos“ orientacijos prievarta Ukrainai”
Bet kokį pasakojimą visuomet norisi pradėt nuo gerųjų žinių. Bet kad gerųjų žinių – beveik nėra. Be to, sąvoka" gera naujiena" – sąlyginis dalykas. Gerosios naujienos turi ir neigiamų aspektų.
Pavyzdžiui, Vilniaus Apygardos teismo nuosprendis, skirtas Viktorui Uspaskichui ir jo komandai. Taip, sulaukėme mažytės atomozgos Darbo partijos byloje. Taip, V.Uspaskichui skirta reali laisvės atėmimo bausmė. Tiesa, ketverių metų laisvės atėmimo bausmės, kurią privalu atlikti kalėjime, – griežta nepavadinsi.
Žinoma, jos negalima vadinti ir simboline. Kalėjimas yra kalėjimas. Net ir keletas mėnesių, praleistų už grotų, turi savąją kainą.
Continue reading „Kas geriau – kalintis ar besislapstantis?”
Kokius pastarųjų dienų renginius norėtųsi išskirti kaip prasmingus? Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius prieš keletą dienų Vilniaus Žurnalistų namuose vadovavo diskusijai, narpliojusiai priežastis, kurios mums trukdo išgirsti oponentų ir net bendraminčių argumentus. Kalbant paprasčiau, – tądien bandyta suvokti, kodėl mes, lietuviai, negirdime savo artimo, kodėl pasišovę vertinti tik tai, ką patys sakome arba darome. Žodžiu, kodėl nelinkę bent simboliškai pasidžiaugti savo bendraminčių ar konkurentų darbais?
Po kelių dienų Seime buvo surengta konferencija „Informacinis karas prieš Lietuvą“. Konferencijos metu savo nuomonę apie prieš Lietuvą vykdomus slaptuosius karus dėstė žymūs žurnalistai, politologai, universitetų dėstytojai. Pranešėjai sutartinai teigė, jog prieš Lietuvą nukreipta Rusijos žvalgybinė bei propagandinė veikla kelia rimtą susirūpinimą.
Dabartinis pasaulis paženklintas reiškiniu, kuris taip akivaizdžiai nekamavo ankstesniųjų kartų. Mes, šiandien gyvenantys, skirtingai nei mūsų seneliai ir proseneliai, kenčiame nuo informacijos gausos.
Beje, specialistų ir ekspertų prognozės mažai paguodžiančios – informacijos tik daugės. O informacijos sklaidos ir perdavimo priemonės – tobulės. Tuo pačiu nenumaldomai daugėja "viešosios informacijos žaidėjų", kurie trokšte trokšta skleisti, jų manymu, itin vertingas, o iš tiesų – menkavertes žinias ir nuomones.
Nūnai teturime vienintelę išeitį – sugebėti iš informacijos vandenyno sužvejoti vien tai, kas svarbiausia. Čia galimas ir aštresnis apibūdinimas – privalome išmokti pasirinkti tik tai, kas gyvybiškai aktualu. Priešingu atveju pradėsime kvailėti. Kitaip prarasime gebėjimą suvokti, kas vertinga būtent mūsų tautai, miestui, bendruomenei, šeimai. Bandyt aprėpti kasdien per televiziją, laikraščius ar internetinius portalus plūstančius žinių srautus – titaniškas ir tuo pačiu visai nereikalingas darbas.
Pasaulio galingieji jau seniai suprato, kad informacija yra žymiai galingesnis ginklas nei patrankos. Jei paveiki žmonių mąstyseną, tai ar reikia tą šalį okupuoti? Pagaliau juk tai apsimoka ekonomiškai, nes jei gali valdyti svetimos šalies gyventojus, jiems gali sukrauti nuostolius, o sau pasilikti pelną.
Tokia mintis man vis dažniau ateina analizuojant energetikų diskusija, nes vis vis iškyla klausimas: ar mūsų energetikos vykdyta politika nėra slapta diriguojama iš Kremliaus, t.y. nors ir prisidengus antirusiška skraiste iš tiesų yra vykdoma Kremliui palankūs energetiniai projektai.
Tačiau šį kartą ne apie energetiką, o apie informacinį karą. Dovydas Pancerovas svetainėje lrytas.lt iškėlė labai rimtą ir svarbią problemą: propaganda vykdoma netgi internetiniuose komentaruose, formuojant neigiamą nuomonę apie nepalankius Rusijai žurnalistus, o svarbiausia – tam tikrus Lietuvos istorijos faktus. Taip pat vykdomos propagandinės viešos diskusijos, kuriose savo populiarumą bando prikelti visuomenės užmiršti veikėjai.
Kaip žinoma, pasaulio vaizdą sukuria žiniasklaida. Ji skleidžia vertybes, daro įtaką žmonių nuotaikoms, cementuoja ir griauna ideologijas. Todėl kiekvieno diktatoriaus svajonė – ją kontroliuoti. Tačiau laisvoji spauda, kaip rašo Vokietijos "Tagesspiegel" vedantysis redaktorius Malte Lemingas, nepakenčia propagandos. Ir tie, kas tai užmiršta, paprasčiausiai nesugeba suprasti, kodėl „Rusijos tarptautinės televizijos kompanijos RT (anksčiau – Russia Today) pasaulinė sėkmė yra nepaprastai svarbus politinis įvykis“. RT, pabrėžia žurnalistas, šiandien yra „veiksmingiausias Rusijos užsienio politikos instrumentas, tolygus energetikos gigantui Gazprom‘ui ir prekybai ginklais“.
Maskva, rašo M.Lemingas, norėjo „sukurti valstybinę atsvarą CNN ir BBC“. Ir jai tai pavyko, – pažymi autorius. – Šiuo metu RT auditorija – jos pačios duomenimis – 630 mln. žmonių daugiau nei šimte šalių“. Daugiau kaip 2000 korespondentų iš viso pasaulio ištisą parą transliuoja anglų, ispanų ir arabų kalbomis.
Continue reading „Masiniai ryšiai: vaizdelių karas, kova dėl proto”
Štai ir aiškėja, kokios politinės jėgos artimiausius ketverius metus dirbs Lietuvos parlamente. Jokių pažangesnių permainų tikėtis būtų naivu.
Šie Seimo rinkimai nepateikė didelių sensacijų. Naująjame parlamente rimtą įtaką turės tos pačios jėgos, kurios politinius svertus buvo įgijusios dar prieš ketverius metus. Įtakingiausi politinių intrigų žaidėjai lieka konservatoriai, darbiečiai ir socialdemokratai. Kitaip tariant, – sisteminės, jau ne vieną kadenciją Seime dirbančios politinės partijos.
O prie ko glausis “Drąsos kelio” partija, Eligijaus Masiulio liberalai, tvarkiečiai ar Lenkų rinkimų akcijos atstovai, – ne tiek svarbu. Nepamirškime, jog valdžią iškovojusi opozicija dažnai elgiasi labai panašiai, kaip iki tol elgdavosi jų aršiai ar švelniai kritikuota valdančioji dauguma.
Lietuvoje – pats vidurvasaris. Lietuvos sostinė – ištuštėjusi. Kas tik gali – skuba atostogauti. Važiuoja į sodybas prie ežerų, skuba į prestižinius užsienio kurortus. Politinis gyvenimas Lietuvoje – tarsi aprimęs. Juolab kad ir mūsų Seimo nariai baigė posėdžiauti, pavasarinėje sesijoje per daug aršiai nesusipešę. Jei nenutiks ko nors netikėtai pavojingo, parlamentiniai ginčai, regis, nutilo iki pat rudeninės sesijos.
Tačiau ramybė – apgaulinga. Atidžiau pasižvalgius po Lietuvą ir kaimynines šalis nesunku pastebėti, jog tikroji politika atostogų neturi. Ir niekad laisvadienių neturės. Nes atostogaujanti politika – mirusi politika. Net ir per vasaros karščius negalima sėdėti sudėjus rankų. Kitaip tave išstums, apgaus, pamirš. Net jei ir atrodo, jog politika atostogauja, tai greičiausiai reiškia tik tai, kad intensyviai ruošiamasi naujiems politiniams kivirčams.
