Rusijos ambasada Vilniuje. Vytauto Visocko foto

Rusijos ambasada Lietuvoje pirmadienį aršiai sureagavo į ministrės pirmininkės Ingridos Šimonytės išsakytą nuomonę apie rusišką vakciną nuo COVID-19 „Sputnik V“.
 
Penktadienį I. Šimonytė griežtai pasisakė apie „Sputnik V“, pareiškusi, kad vakciną Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas siūlo kaip dar vieną hibridinį ginklą, padedantį Maskvai skaldyti ir valdyti.
 
„Jie sako, kad „Sputnik V“ yra gera vakcina, tačiau Putinas jos nenori naudoti Rusijos gyventojams gydyti – jis siūlo ją pasauliui kaip dar vieną hibridinį ginklą skaldyti ir valdyti“, – socialiniame tinkle „Twitter“ rašė I. Šimonytė.
 
„Tai nėra nei naujienos, nei kas nors gero žmonijai“, – pridūrė ji.
 
Rusijos ambasada pavadino tai dezinformacija ir tvirtino, neva rusiška vakcina yra „pripažinta tarptautiniu lygiu.“
 
„Nepaisant dezinformacijos bangos ir panašių nepagrįstų teiginių visais vakcinos kūrimo ir naudojimo etapais, „Sputnik V“ duomenys, pripažinti tarptautiniu lygiu, kalba patys už save. Rusijoje jau vyksta masinė vakcinacija. O Lietuvoje?“ – rašoma ambasados „Twitter“ paskyroje.
 
ES diplomatijos vadovas Josepas Borrellis bendroje spaudos konferencijoje su Rusijos užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu penktadienį pareiškė viltį, kad Europos vaistų agentūra rekomenduos patvirtinti rusišką vakciną ir ES. Jis taip pat „Sputnik V“ vakciną pavadino „gera žinia žmonijai“.
 
Penktadienį I. Šimonytė teigė, kad Lietuva neplanuoja įsigyti rusiškos vakcinos „Sputnik V“, nes jos nėra patvirtinusi Europos vaistų agentūra.
 
„Ne, neplanuojame, nes ši vakcina nėra registruota jokioje Europos Sąjungos šalyje ir EMA (Europos vaistų agentūra – ELTA) tikrai nėra vertinusi jos“, – Vyriausybėje surengtoje spaudos konferencijoje teigė I. Šimonytė.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.02.08; 13:00

Estijos vyriausybė, vadovaujama Kaja Kallas (pirma iš dešinės). EPA – ELTA nuotr.

Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė, nuotoliniu būdu susitikusi su Estijos premjere Kaja Kallas, iškėlė Astravo AE grėsmių klausimą.
 
Pasak I. Šimonytės, ši jėgainė – geopolitinis Rusijos ginklas, nukreiptas prieš Baltijos šalių vienybę. Todėl branduolinės saugos rekomendacijų laikymasis – ne tik Baltijos šalių, bet ir visos Europos Sąjungos atsakomybė. Baltarusijos elektros patekimo į Baltijos šalių rinką prevencija – šių valstybių piliečių sąskaita nefinansuoti Minsko režimo užmojų.
 
Lietuva pasiūlė Latvijai ir Estijai kartu parengti naują prekybos elektra su trečiosiomis šalimis metodiką.
Susitikime taip pat aptartos kovos su pandemija patirtys, bendradarbiavimo prioritetai.
 
„COVID-19 fone bendradarbiavimas tarp trijų Baltijos valstybių tampa dar svarbesnis. Yra daug klausimų, ar vakcinacija vyks, kaip buvo planuota. Taip pat svarbu bendrai kovoti su dezinformacija apie vakcinos saugumą ir veiksmingumą“, – sakė Vyriausybės vadovė. 
 
Pokalbio metu aptarti infrastruktūriniai projektai. Prioritetas, kuris labai svarbus ir nacionaliniam saugumui, – visiškas projekto „Rail Baltic“ įgyvendinimas iki 2026 metų.
 
Pirmasis bendras Baltijos šalių renginys, kuris numatytas kovo pradžioje, – Baltijos Ministrų Taryba (BMT). Šalia tradicinių – energetikos ir transporto prioritetų, yra naujų – žalioji darbotvarkė, skaitmenizavimas.
 
Taip pat svarbus klausimas – kaip galime padėti Baltarusijos žmonėms. Tikimasi bendrų iniciatyvų su Baltijos ir Šiaurės šalimis.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.01.29; 07:00

Premjerė susitiko su apaštaliniu nuncijumi. Vyriausybės kanceliarijos nuotr.
Premjerė susitiko su apaštaliniu nuncijumi. Vyriausybės kanceliarijos nuotr.

Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė, antradienį susitikusi su apaštaliniu nuncijumi arkivyskupu dr. Petaru Rajičiumi, padėkojo už supratingumą apribojant Bažnyčios veiklą karantino metu.
 
„Šie metai nelengvi visiems, Lietuvos katalikų Bažnyčiai – taip pat. Bažnyčios dalyvavimas palaikant žmonių dvasią sunkiu laikotarpiu yra labai svarbus“, – sakė I. Šimonytė.
 
Rugsėjį Lietuva ir Šventasis Sostas minės diplomatinių santykių atkūrimo 30-metį. Premjerė padėkojo Lietuvos katalikų Bažnyčiai už tarpreliginių ir ekumeninių ryšių puoselėjimą, kuriuo prisidedama prie santarvės ir bendruomeniškumo kūrimo Lietuvoje.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.01.27; 06:21

Ingrida Šimonytė. Vyriausybės nuotr.

Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė laišku kreipėsi į Europos Komisijos pirmininkę Ursulą von der Leyen ir vykdomąjį pirmininkės pavaduotoją Valdį Dombrovskį, atkreipdama dėmesį į Astravo atominės elektrinės (AE) keliamas grėsmes.
 
Kaip teigiama Vyriausybės kanceliarijos pranešime, laiške premjerė pabrėžė, kad Baltarusija neįgyvendino ES patvirtintų branduolinės saugos rekomendacijų, todėl elektrinė yra nesaugi ir negali pradėti veikti.
 
I. Šmonytė taip pat paragino ES neskirstyti šių rekomendacijų į svarbias ir mažiau svarbias, nes klaidos ar nelaimės atveju pasekmės būtų dramatiškos.
 
„Branduolinės saugos klausimu kompromisų negali būti, todėl svarbu įgyvendinti visas be išimties rekomendacijas. Negalime milijonų žmonių sveikatos ir gyvybės aukoti vardan politinių kompromisų su režimu, kurį Europos Sąjunga pripažįsta kaip neteisėtą“, – teigia I. Šimonytė.
 
Premjerė atkreipia dėmesį, kad Baltarusijos pusė gali siekti pasinaudoti rekomendacijomis paskelbdama, kad elektrinė yra saugi, todėl ES ekspertų vizitai turi vykti ir ateityje.
 
Laiške I. Šimonytė prašo išnagrinėti galimas priemones neleisti elektrai iš nesaugių branduolinių jėgainių patekti į ES.
 
„Tikiuosi, kad Europa Komisija šį sprendimą įgyvendins pilna apimtimi ir laiku, o jos pastangos bus nukreiptos į tai, kaip tai padaryti, o ne, ar tai galima padaryti“, – teigė premjerė.
 
Vyriausybės vadovė taip pat informavo apie tai, kad Lietuva sieks peržiūrėti ankstesnės Vyriausybės sutartą elektros prekybos su trečiosiomis šalimis metodologiją. Metodologija turėtų įsigalioti tik po to, kai bus patvirtinta veikianti kilmės garantijų sistema. 
 
Pirmasis Astravo AE blokas jau veikia 100 proc. pajėgumu, trečiadienį pranešė Baltarusijos energetikos ministerija.
 
„Sausio 12 d. 19.57 val. pirmasis Baltarusijos atominės jėgainės blokas pasiekė nominalųjį energinio galingumo lygį“, – patvirtino Energetikos ministerijos atstovai.
 
Kaip teigia Energetikos ministerijos spaudos tarnyba, šiuo metu bloke atliekami statiniai ir dinaminiai testai, o juos atlikus per 15 parų bus atlikti galutiniai sistemų ir įrangos testavimo darbai blokui veikiant visu pajėgumu.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.01.16; 12:35

Ingrida Šimonytė. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Premjerė Ingrida Šimonytė šeštadienį savo feisbuko paskyroje pasidalino nuoroda į svetainę, kurioje pateikiama aktuali informacija apie COVID-19 vakcinavimo procesą. Ministrė pirmininkė kritiškai sureagavo ir į pastaruoju metu viešoje erdvėje paaiškėjusius atvejus, kai vakcina nuo koronaviruso atiteko ne medikams, o visiškai su gydymo procesu nesusijusiems asmenims.
 
Premjerė akcentuoja, kad už vakcinacijos procesų atsakingų įstaigų vadovai privalo prisiimti atsakomybę ne tik prieš visuomenę, tačiau ir prieš savo kolektyvus, veikti skaidriai bei aiškiai.
 
I. Šimonytė, pripažino kad kol kas vakcinų skaičius kuklus, skaičiai nėra įspūdingi, bet, jos teigimu, svarbiausia, kad procesas įsibėgėja.
 
„Pykstantiems dėl „mažai vakcinų“ noriu priminti, kad dar prieš pusmetį niekas išvis netikėjo, kad šiuo metu turėsime ne šiaip vakciną, o visas tris (įskaičiuoju ir Astra Zeneca, kurios vakcina ES dar neregistruota). Akivaizdu, kad kai patvirtinamas kaip tinkamas naudoti ką tik sukurtas daiktas, kurio vienu metu reikia visiems, joks gamintojas net arti negali patenkinti poreikio be papildomų gamybos pajėgumų. Bet ir tai pakeliui – bent jau Pfizer kompanija ketina juos labai esmingai ir sparčiai plėsti“, – savo feisbuko paskyroje rašė I. Šimonytė.
 
Visgi premjerė pripažino, kad bloga žinia yra tai, kad paviešintoje svetainės nuorodoje negalima pamatyti visų istorijų, kai vienas ar kitas skiepas labai ribotos pasiūlos sąlygomis atiteko galbūt ne tam, kam jis turėtų tekti prioriteto tvarka.
 
„Man labai gaila, kad ir vėl kažkam Vyriausybėje teks atsakinėti į klausimus, kaip tai vertiname? Kaip gali vertinti sulaužytą pasitikėjimą, kuris tokiame procese tik ir tegali būti parodytas institucijų vadovams, nes nei Vyriausybės kanceliarija, nei ministerija neturi galimybių sudarinėti dešimčių tūkstančių skiepijamų sąrašų ir asmeniškai tikrinti, ar skiepijamasis turi „talonėlį““, – savo feisbuko paskyroje teigė I. Šimonytė.
 
„Įstaigų vadovai turi atsakomybę ne tik prieš visuomenę tinkamai panaudoti už mokesčių mokėtojų lėšas įgytas vakcinas, bet ir prieš savo kolektyvus – veikti skaidriai, aiškiai, aptarti konkrečius prioritetus su vadovaujamais žmonėmis ar jų atstovais. Ir tie rezerviniai sąrašai, kurie tampa reikalingi, jeigu kažkas skiepytis atsisako ar negali, irgi turi būti skaidriai sudaryti“, – taip pat akcentavo ji.
 
Ministrė pirmininkė savo feisbuko įraše taip pat teigia, kad žino, kaip dažnai švietimo, sveikatos, socialinės globos sistemose vadovams pasiūloma atsakomybė, nepasiūlant kartu nieko, tik teisę būti nubaustam, jeigu kažko pritruks. Visgi I. Šimonytė akcentuoja, kad, kai ištekliai suteikiami, vadovo atsakomybė juos panaudoti taip, kad sprendimai būtų suprantami ir paaiškinami.
 
„Medikams, dirbantiems covido fronto linijoje, prioritetas buvo suteiktas ne šiaip sau. Vėliau seks kiti prioritetai, kurie apibrėžiami dar ne pagal amžių – vienintelį objektyvų ir neinterpretuotiną kriterijų. Visi jie reikalauja didelės konkrečių vakcinuojamų asmenų sąrašų tvirtintojų atsakomybės, kad vakcinavimo procesas nebūtų kompromituojamas, o institucijos, turinčios vienu metu spręsti daugybe kitų klausimų – įveltos į laiką ėdančius tyrinėjimus“, – sakė I. Šimonytė.
 
„Jeigu jus pakvietė skiepui, nors žinot, kad sąraše jūsų veikiausiai neturi būti, irgi pagalvokit, ar labai norėtumėt nesmagiai stebėti nepažįstamus numerius telefone ir sugalvoti, kuo čia galėtumėt paaiškinti savo sėkmę“, – pridūrė ji.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.01.10; 00:30

Ingrida Šimonytė. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad apie naujosios Vyriausybės įvestų griežtesnių karantino ribojimų veiksmingumą spręsti kol kas dar anksti, kadangi šie įsigaliojo prasidėjus šventiniam laikotarpiui – mažesnio žmonių judėjimo metui. Visgi, anot ministrės pirmininkės, daugelis šalies gyventojų atsakingai pažiūrėjo į Vyriausybės ir medikų prašymus atsisakyti nereikalingų kelionių ir veiklų.
 
„Norėčiau, kad išliktume labai atsargūs, nes yra kelios aplinkybės, kurios verčia mus to atsargumo laikytis. Duomenys, kuriuos mes turime, (…) ta (užsikrėtimų COVID-19 skaičiaus – ELTA) „fluktuacija“ yra gana didelė, ji, aišku, priklauso nuo atliekamų testų skaičiaus. Mes turime tokią nelabai standartinę laiko juostą, kadangi iš tų savaičių, kurias galioja sugriežtinti karantino reikalavimai, praktiškai normalios darbo savaitės nebuvo nė vienos, ši yra pirmoji“, – „Žinių radijui“ ketvirtadienį teigė ji.
 
Anot I. Šimonytės, tarpušventis visuomet būna mažesnio žmonių judėjimo laikotarpis, tad apie naujosios Vyriausybės įvesto judėjimo ribojimo veiksmingumą spręsti dar sunku.
 
„Tarpušventis visuomet būna natūraliai mažesnio žmonių mobilumo ir aktyvumo metas. Tad negalime tikrai pasakyti, ar tie mobilumo sulėtėjimo duomenys, kurie tikrai labai primena Velykų rezultatus, yra tiesiog sezono dalykas, ar vis dėlto galime įžiūrėti ilgalaikį trendą. Tą patį galima pasakyti ir apie pandemijos pagreitį“, – teigė premjerė.
 
Pasak jos, nors kai kurie duomenys leidžia manyti, kad pandemijos pagreitis ima lėtėti, Vyriausybė yra linkusi luktelti dar kelias darbo savaites, kol bus grįžtama prie realios situacijos vertinimo.
 
I. Šimonytė taip pat sakė su nerimu stebinti viruso mutaciją Jungtinėje Karalystėje (JK) bei Airijoje.
 
„Jei būtume tos (COVID-19 – ELTA) bangos pačioje apačioje, labai sparčiai didėjantis atvejų skaičius tokiai atmainai patekus į Lietuvą reikštų vienus dalykus. Kai esame gana aukštai ant kalno, kažkoks pandemijos paspartėjimas (…) reikštų labai didelę įtampą mūsų sveikatos sistemai, kuri dabar ir taip balansuoja ant ribos“, – teigė ji, išskirdama, jog sunkiausia padėtis – reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyrių.
Premjerė taip pat pridūrė, jog Vyriausybė, svarstydama apie karantino švelninimo galimybes, akylai stebi dinamiką sveikatos priežiūros sistemoje.
 
Karantinas

„Pagrindinis dalykas, į ką išties žiūrime, yra ne tik atvejų ar mirčių skaičius (…), bet kiekvieną dieną labai akylai stebime, kokia dinamika yra sveikatos priežiūros įstaigose. Bendra dinamika, bendras sveikatos sistemos prisitaikymas vis tiek vyksta, ir dabar net tiems atvejų skaičiams gana sparčiai augant vis dėlto yra rezervų, kurie yra labai maži“, – sakė ji.
 
I. Šimonytės teigimu, apie nepaprastosios padėties įvedimą Vyriausybė nesvarsto.
 
„Kol kas to nesvarstome (dėl nepaprastosios padėties įvedimo – ELTA), nes pagal tuos duomenis, kuriuos matėme per kelias karantino galiojimo savaites drįsčiau teigti, kad dauguma žmonių gana atsakingai pažiūrėjo į mūsų ir medikų prašymą susilaikyti nuo nebūtinų kelionių ar nebūtinos veiklos“, – tikino ji.
 
„Visgi vakar bendra situacija buvo įvertinta kaip rizikinga ir nesuteikianti pagrindo dabar kalbėti (…) apie kažkokius ženklesnius atlaisvinimus. Taisyklės turi galioti“, – pridūrė I. Šimonytė.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.01.07; 09:50

Tatuiruotė
Edvardas Čiuldė, šio teksto autorius

Ar gali tatuiruotė nukreipti dėmesį nuo kompetencijos trūkumo, užmaskuoti, kažkaip pridengti neišmanymą? Dar labiau trikdantis klausimas – kokio tipo nekompetentingumą gali bandyti nuslėpti jauna ir pikantiška moteris, kandidatė į Teisingumo ministrus, demonstruodama milžinišką tatuiruotę ant krūtinės?

Žinia, tatuiruotė tatuiruotei nelygu, štai kalinių subkultūroje tatuiruotė yra tapatybės kodas, savotiškas nusikaltėlių pasaulio pasas, be visa ko kito teikiantis informaciją ir apie pasiženklinusio tatuiruote banditėlio užimamą vietą vagių hierarchijoje, teistumus, nusikalstamos veiklos specializaciją ir pan.

Kas be ko, svarbu yra ir tai, kokią kūno vietą žmogus ryžtasi papuošti gilią simbolinį reikšmę turinčia tatuiruote ar giliaspaudžiu ornamentu, kaip žinome, nusikaltėliai daugiausiai informacijos apie save pateikia tatuiruočių apvijomis aplink pirštus, vaizdine tatuiruočių argumentacija ant gauruotos nugaros ar net kaktos.   

Kitaip, kaip atrodo, yra žengiančio į politika asmens atžvilgiu, kai tatuiruote bandoma prisidengti nuo pavojaus nuogam įkristi į dilgėles, dėl to visų pirma siekiant išsitatuiruoti labiausiai švelnias arba net intymias savo kūno vietas. Tokiu atveju pasirinkta tatuiruotė signalizuoja apie kandidatų į ministrus baimių pobūdį ir teikia kitą jautria informaciją, susijusią su pretendento moralinių pasirinkimų diapazonu ir pasąmonės turinio užkrautumu. Įvertinus tą aplinkybę, kad šįkart nepalyginamai didesnę nei anksčiau kandidatų į ministrus dalį sudaro moterys, būtų labai pageidautina, jog tokie kandidatai pateiktų visų savo paslėpsniuose įterptų tatuiruočių aprašą visuomenei su vaizdine medžiaga (nuotraukos, video reportažai iš įvykio vietos, skaidrės, kita vizualizacija). Moterys yra labiau linkusios nei vyrai saugoti savo intymias paslaptis, o tai nesuderinama su visuotiniu viešumo poreikiu.

XXX

Senas aptriušęs sovietinių laikų autobusas. Slaptai.lt nuotr.

Daug problemų išsispręstų, jeigu dabar proteguojami kandidatai į ministrus pakeistų profilį ir, tarkime, Gintarė Skaistė jau būtų peršama ne kaip Finansų ministerijos vadovė, o kaip Linksmojo transporto ministrė, Simonas Gentvilas užimtų geležinio medkirčio poziciją Jūrų departamente, o Laisvės partijos kandidatas į Transporto ministro postą Kasparas Adomaitis taptų greitojo išsivaikščiojimo Sporto ministru.

Be visa ko kito, G.Skaistė gali pasitarnauti tolerancijos kultūros neregėtam nematytam suklestėjimui Lietuvoje, skelbiant ant kiekvieno kampo: kas be nuodėmės, meskite akmenį į Gintarę Skaistę… Kokiam nevidonui galėtų pakilti ranka su akmeniu prieš tokį nekaltai nustebusį ir švelnų sutvėrimą?!?

Kad ir kaip ten būtų, Skaistytė skamba geriau nei Skaistė.

                                                                                X

                                                                           droviai

                                                                           kaip grumstas į karstą

                                                                           baladojosi

                                                                           atviras

                                                                           langas

                                                                           ir

                                                                           nukaukšėjęs

                                                                           grindiniu

                                                                           raitelis

                                                                           vėl

                                                                           ištirpo

                                                                           ryto

                                                                           migloj

2020.11.24; 14:23

Ingrida Šimonytė išrinkta premjere. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Seimas antradienį pritarė Ingridos Šimonytės išrinkimui ministre pirmininke. Šis balsavimas tapo išbandymu valdantiesiems, nes dalis jų dėl Seime plintančio koronaviruso atsidūrė saviizoliacijoje.
 
Už I. Šimonytės kandidatūrą balsavo 62 parlamentarai, prieš – 10, susilaikė 41 Seimo narys.
 
„Dėkoju tiems, kurie parėmė mano kandidatūrą, dėkoju ir tiems, kurie neparėmė. Aš vieną dalyką noriu pasakyti ir patikinti, kad visi tie, kurių aš neįtikinau, bet kurie norės su manimi kalbėtis ar kažkokias diskusijas turėti, ar spręsti kažkokius klausimus, ar kažką konstruktyviai pasiūlyti… Tikrai visada būsiu tiems žmonėms atvira“, – po balsavimo teigė I. Šimonytė.
 
I. Šimonytės kandidatūrą pasiūlė valdančiąją koaliciją sudariusios centro dešinės partijos Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD), Laisvės partija ir Liberalų sąjūdis.
 
Dėl nustatytų užsikrėtimų COVID-19 dalis valdančiųjų turėjo likti saviizoliacijoje ir balsavime dalyvauti negalėjo.
 
Prieš balsavimą Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos lyderis Ramūnas Karbauskis teigė, kad „valstiečiai“ nepalaikys Ingridos Šimonytės kandidatūros į premjeres dėl to, kad politikės pasiūlytas kandidatų į ministrus sąrašas, pasak jo, stebina savo silpnumu. Kandidatės į premjeres teigė nepalaikysianti ir Darbo partijos frakcija bei Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija. Tuo metu Mišri Seimo narių grupė teigė balsuosianti laisvai.
 
ELTA primena, kad ministrą pirmininką Lietuvoje skiria prezidentas Seimo pritarimu. Premjeras ne vėliau kaip per 15 dienų nuo jo paskyrimo pristato Seimui savo sudarytą ir prezidento patvirtintą Vyriausybę, pateikia svarstyti jos programą. Vyriausybė gauna įgaliojimus veikti, kai Seimas posėdyje dalyvaujančių narių balsų dauguma pritaria jos programai.
 
46 metų I. Šimonytė spalį vykusiuose Seimo rinkimuose vedė Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų sąrašą. Nors pati partijai ir nepriklauso, į Seimą su konservatoriais yra išrinkta antrą kartą. Andriaus Kubiliaus Vyriausybėje I. Šimonytė ėjo finansų ministrės pareigas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.11.24; 00:06

Ingrida Šimonytė. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Prezidentūra ketvirtadienį Seimui ketina teikti Ingridos Šimonytės kandidatūrą į premjeres.
 
Tai Eltai patvirtino prezidento vyriausiasis patarėjas Povilas Mačiulis.
 
Prezidentas Gitanas Nausėda, penktadienį susitikęs su ministru pirmininku Sauliumi Skverneliu, priėmė jo vadovaujamos Vyriausybės grąžinamus įgaliojimus ir pavedė jai laikinai eiti pareigas, kol bus sudaryta nauja Vyriausybė.
 
Naujai išrinktam Seimui penktadienį pradėjus darbą ir kadenciją baigusiai Vyriausybei grąžinus įgaliojimus, prezidentas, vadovaudamasis Konstitucija, per 15 dienų turi pateikti Seimui svarstyti naujo ministro pirmininko kandidatūrą.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.11.17; 03:00

Ingrida Šimonytė. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Buriamos centro dešinės koalicijos lyderė Ingrida Šimonytė teigia, kad pretendentų gauti ministrų portfelius pavardžių Vyriausybėje, kuriai ji vadovaus, dar reikės šiek tiek palaukti. 
 
„Tikiuosi, kad rytoj turbūt nepavyks paskelbti viso sąrašo, bet ilgiau nei po savaitgalio tai neturėtų užtrukti. Tebevyksta, sakyčiau, dvišalės konsultacijos, kaip geriausiai atsižvelgti į koalicijos partnerių interesus ir pasiūlyti geriausius kandidatus tose pozicijose, kuriose yra daugiau nei vienas vienos partijos pretenduojantis kandidatas. Tam dar reikia šiek tiek laiko“, – ketvirtadienio vakarą Seime žurnalistams teigė I. Šimonytė.  
 
Valdančiąją daugumą formuojančių Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų, Liberalų sąjūdžio ir Laisvės partijos lyderiai ketvirtadienio vakarą parlamento rūmuose rinkosi tartis dėl naujos kadencijos Seimo vadovybės. 
 
Kandidatė į premjero postą I. Šimonytė taip pat patvirtino, kad nuolat vyksta diskusijos ir su Prezidentūra. Anot jos, su šalies vadovu Gitanu Nausėda aptartos pavardės tiek tų asmenų, kurie yra realiai svarstomi kaip galintys užimti konkrečias ministerijas, tiek tų, kurių pavardės pasirodė viešojoje erdvėje, tačiau, anot politikės, tikrai nebus teikiamos.
 
„Su prezidentu esu diskutavusi apie darbus, apie koalicijos formavimą, apie aktualijas. Taip pat apie kai kurias pavardes, kurios visada tokiuose susitikimuose yra minimos. Bet jokio sąrašo, kurį būčiau pateikusi prezidentui vertinti, kol kas nesu pateikusi (…). Prezidentas akylai stebi viešąją erdvę ir taip pat teiraujasi, ar tai kas yra girdima yra svarstoma. Tų pavardžių buvo minima daug, todėl ir reakcija buvo atitinkama“, – teigė I. Šimonytė.
 
Pasak būsimos premjerės dar nėra aišku, kokios partijos kokias konkrečiai ministerijas gaus.
 
„Jeigu būtų galutinai aišku turbūt būtų galutinai aiškus ir ministrų kabineto siūlomas sąrašas“, – teigė ji.
 
Tačiau, tikino I. Šimonytė, koaliciją formuojančioms partijoms ministerijų portfelių kvotos, dėl ko jau buvo sutartą šios savaitės pradžioje, nebeturėtų keistis.
 
„Dėl to diskusijų nėra, yra diskusijos labiau dėl pozicijų į kurias pretenduoja kelių partijų atstovai – geri atstovai. Kadangi tik vienas žmogus gali būti šioje pozicijoje, tuomet lieka sutarti, ką galima pasiūlyti kitose institucijose“, – apibendrino naujos valdančiosios daugumos lyderė.
Naujosios valdančiosios koalicijos partneriai – konservatoriai, Liberalų sąjūdis ir Laisvės partija – šios savaitės antradienį teigė preliminariai pasitvirtinę ministrų portfelių kvotas. Tuomet teigta, kad nuspręsta į Seimo pirmininko postą kelti V. Čmilytės-Nielsen kandidatūrą. Taip pat teigta, kad bent du ministerijų postai atiteks Liberalų sąjūdžiui ir trys – Laisvės partijai.
 
Penktadienį, lapkričio 13-osios vidurdienį, į pirmąjį posėdį rinksis 2020–2024 metų kadencijos Seimas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.11.13; 05:00

Ingrida Šimonytė ir Gabrielius Landsbergis. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Seimo rinkimus laimėjusios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pirmininkas Gabrielius Landsbergis teigia, kad pavardės, pretenduojančios į kai kuriuos postus gali paaiškėti kitą savaitę. Kartu, svarsto konservatorius, naujajam Seimui, ko gero, teks kelti klausimą dėl tos pačios lyties asmenų partnerystės įteisinimo.
 
Kada trys valdančiąją daugumą formuojančios partijos galėtų pasirašyti koalicinę sutartį G. Landsbergis neįvardino, tačiau pažymėjo, kad tai turėtų būti artimiausiu metu.
 
„Nenoriu spėlioti tikslios datos, bet, manau, kad tai bus netrukus“, – LRT radijui teigė G. Landsbergis.
 
Politikas tikino, kad šiuo metu vykstančiose koalicinėse derybose tarp konservatorių ir dviejų liberalų partijų įnirtingų diskusijų nekyla.
 
„Aš nepavadinčiau to įnirtinga diskusija, tai daugiau formuluočių paieška, kaip mes galime užtikrinti, kad koalicijos partnerių programinės nuostatos būtų teisingiausiai atspindėtos. Ne visuose aspektuose vienodai galime prisiimti įsipareigojimus už kolegas. Žinome, kad nuomonės kai kuriais klausimais išsiskiria. Norime, kad programoje būtų išgirsti visi svarbiausi koalicijos dalyvių požiūriai ar numanomi reikalingi (padaryti – ELTA) darbai“, – aiškino konservatorius.
 
Vienas tokių klausimų, dėl kurio nuomonės tarp buriamos koalicijos partnerių nevisiškai sutampa – tos pačios lyties asmenų partnerystės įteisinimo klausimas. Visgi, teigia manąs G. Landsbergis, nemažai diskusijų keliantį ir Laisvės partijos prioritetiniu laikomą klausimą naujasis Seimas turėtų svarstyti.
 
„Aš manau, kad naujasis Seimas tikrai šį klausimą svarstys. Sprendžiant iš kalbų ar vyraujančios nuomonės, aš manau, kad šiam klausimui gali būti ieškoma sprendimo. Ar jis bus išspręstas, parodys balsavimas“, – teigė jis.
 
Tikina, kad dėl Seimo pirmininko posto dar neapsispręsta
 
G. Landsbergis tikina, kad tarp buriamos koalicijos partnerių vis dar nėra sprendimo, dėl to, kas bus Seimo pirmininkas.
 
Politikas, kuriam kaip ir Liberalų sąjūdžio lyderei Viktorijai Čmilytei-Nielsen viešojoje erdvėje matuojamas parlamento vadovo postas, tvirtina, kad tai veikiausiai paaiškės jau ateinančią savaitę. Bet kuriuos atveju, tikino G. Landsbergis, tuomet turėtų būti aišku ir tai, kokias pozicijas užims pats naujojoje valdžioje.
 
„Palaukime kitos savaitės. Bus matyti, kaip atrodo bendras vaizdas, ką pasiūlys koalicijos partneriai. Gal tada atrasime, kur Landsbergį padėti“, – sakė konservatorių lyderis ir nepanoro detalizuoti, ar pats save matytų Seimo pirmininko poste.
 
„Aš savęs stengiuosi nevertinti, tegul kiti vertina. Jeigu reikės, aš galiu atlikti tą darbą, kuris yra naudingas“, – teigė G. Landsbergis.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.11.04; 00:30

Prezidentas Gitanas Nausėda. Roberto Dačkaus (LR Prezidento kanceliarija) nuotr.

Prezidentas Gitanas Nausėda trečiadienį visuomenei pristatė atnaujintą gerovės valstybės viziją, o ketvirtadienį informavo apie savo iniciatyvą steigti patariamąją Sveikatos ekspertų tarybą.
 
Politologai, vertindami pastarųjų dienų šalies vadovo iniciatyvas, teigia, kad taip prezidentas ne tik demonstruoja politinį aktyvumą, tačiau ir bando stiprinti savo pozicijas naujai išrinktos valdžios atžvilgiu ir formuoti naujosios Vyriausybės darbotvarkę. Visgi ekspertai skeptiškai vertina galimybę, kad G. Nausėdos vėl suaktualinta gerovės valstybės vizija gali kaip nors ženkliau paveikti būsimos Vyriausybės programą.
 
Mykolo Romerio universiteto (MRU) politologas Virgis Valentinavičius teigia, kad žvelgiant į porinkimines prezidento iniciatyvas galima akivaizdžiai pastebėti šalies vadovo suaktyvėjimą ir siekį sustiprinti savo pozicijas naujųjų valdančiųjų atžvilgiu.
 
Politologas taip pat atkreipia dėmesį, kad laikas pristatyti atnaujintą gerovės valstybės viziją yra pasirinktas neatsitiktinai. V. Valentinavičius įsitikinęs, kad G. Nausėda, pateikęs savo gerovės valstybės viziją, bando daryti įtaką ir būsimos Vyriausybės programai.
 
„Prezidentas bando sukurti vaizdą, kad jis turi grandiozinę viziją ir kad būsimai Vyriausybei geriau į tai atsižvelgti. Bet su tuo yra kelios problemos. Ta vizija yra labai miglota ir labai prieštaringa, lozungo joje yra daugiau negu nuoširdžių įsitikinimų“, – sakė politologas.
 
„Per spaudos konferenciją prezidentas aiškino, kad mokesčių kelti negalima. Bet į tai, kaip būsimai Vyriausybei nieko nedarant su mokesčiais gauti lėšų geriau finansuoti švietimą ir sveikatos apsaugą, prezidentas atsakymo neturi“, – šalies vadovą sukritikavo jis.
 
Paklaustas, ar ši prezidento iniciatyva gali padaryti įtaką Vyriausybės programai, V. Valentinavičius tikina tokią galimybę vertinantis skeptiškai.
Virgis Valentinavičius. Slaptai.lt nuotr.
 
„Prezidentas tiki, kad galėtų, bet aš tokį tikėjimą vertinu labai skeptiškai. Aš manau, kad Ingrida Šimonytė yra labai savarankiška ir nepriklausoma politikė ir ji, skirtingai nuo prezidento, man atrodo, turi kur kas geresnį supratimą apie svarbiausias problemas, su kuriomis dabar susiduria valstybė. Ji nepriklausoma ir savarankiška, kad gali pati su koalicijos partnerių pagalba sukurti savo strategiją“, – teigė jis.
 
Tuo tarpu vertindamas prezidento iniciatyvą steigti Sveikatos ekspertų tarybą, politologas teigia, kad tokiu būdu šalies vadovas paprasčiausiai bando reaguoti į svarbiausią šių dienų aktualiją. Visgi V. Valentinavičius atkreipia dėmesį, kad G. Nausėdos idėja pandemijos valdymą perduoti ekspertams ir specialistams nėra nauja. Pasak to, apie tai jau anksčiau yra kalbėjus kandidatė į premjeres I. Šimonytė.
 
„Tai nėra prezidento idėja. Prezidentas puikiai žino, kad Vyriausybė kaip tik šį dalyką darys, ir tai atrodo truputį bandymas užbėgti už akių. Bet kokiu atveju, tokios prezidento renkamos tarybos bus daugiau teorinio pobūdžio užsiėmimai, diskusijų klubas. Tokios grupės turės realią galią tik tuomet, kai jas kurs ir įgalios Vyriausybė, nes tai yra vykdomosios valdžios reikalas“, – akcentavo jis.
 
Buvo galima tikėtis, kad prezidentas po rinkimų sugrįš prie gerovės valstybės sampratos
 
Savo ruožtu Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorius Ramūnas Vilpišauskas taip pat antrina V. Valentinavičiui, teigdamas, kad šalies vadovas savo pastarųjų dienų iniciatyvomis bando pademonstruoti aktyvumą. Jis taip pat mano, kad prezidentas vėl aktualizuodamas gerovės valstybės viziją bando formuoti būsimos Vyriausybės darbotvarkę.
 
„Galima buvo tikėtis, kad po rinkimų, prasidėjus naujos koalicijos formavimui, prezidentas sugrįš prie gerovės valstybės sampratos, nes buvo ir anksčiau kalbėjęs ir minėjęs, kad ketina su kandidatais į būsimos Vyriausybės ministrus kalbėtis apie tai, kaip stiprinti gerovės valstybę Lietuvoje. Dabar, manau, kad ir matome šia kryptimi daromus žingsnius“, – sakė politologas.
 
„Prezidentas neabejotinai nori formuoti naujos Vyriausybės darbotvarkę tokiu būdu viešai siūlydamas savo idėjas“, – pridūrė jis.
 
Ramūnas Vilpišauskas. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Visgi R. Vilpišauskas mano, kad didelės įtakos naujosios Vyriausybės programai ši G. Nausėdos iniciatyva neturės.
 
„Manau, kad tuo iš esmės jo įtaka ir apsiribos – viešu darbotvarkės siūlymu. O jau nuo Vyriausybės ir koalicijos partnerių priklausys, kiek bus atsižvelgta į prezidento idėjas, nes Vyriausybė nėra įpareigota įgyvendinti prezidento siūlymus, ji tik turės sureaguoti ir pagrįsti savo poziciją, kokia ji bebūtų“, – sakė R. Vilpišauskas.
 
„Visgi labai sunku įvertinti, kiek šitas prezidento aktyvumas viešai suaktyvinant diskusiją apie gerovės valstybę ir jos svarbiausius elementus paveiks naujos Vyriausybės prioritetus“, – pripažino jis.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.10.30; 09:00

Ingrida Šimonytė. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) kandidatė į premjerės postą Ingrida Šimonytė teigia, kad jai atvirumas ir skaidrumas politikoje yra vienos svarbiausių vertybių. Politikė akcentuoja, kad, tapusi premjere, nepriekaištingos reputacijos reikalautų ir iš Ministrų Kabineto. I. Šimonytės teigimu, jei kiltų klausimų dėl ministro reputacijos, jis nedelsiant būtų raginamas atsistatydinti.
 
„Kartais žmonės galvoja, kad politikai yra linkę slėpti ar neatsakyti, todėl bando vis tiek visokiais būdais iškvosti, tai aš kartais gal ir susierzinu, tai nėra gerai, bet aš visada stengiuosi atsakyti į visus klausimus, nes man atrodo, kad atvirumas ir skaidrumas yra iš esmės tai, kas reputaciją žmogaus sukuria“, – interviu portalui 15 min teigė I. Šimonytė.
 
„O reputacija man yra praktiškai viskas, nes aš nieko daugiau politikoje ir neturiu“, – pridūrė ji.
 
Būtent todėl I. Šimonytė akcentuoja, kad, būdama premjere, keltų tokius pačius aukštus reputacijos standartus ir Ministrų Kabinetui.
 
„Aš manau, kad mums koalicijoje pavyks susitarti, kad, jeigu kažkam iš ministrų nepavyktų išlaikyti savo reputacijos, tai klausimas dėl reputacijos nebūtų sprendžiamas, kaip buvo sprendžiamas šioje Vyriausybėje. Kad tai būtų iš karto sutarta, kad reputacinė dėmė yra per didelė našta Vyriausybei ir tokiam žmogui, mano reikalavimu, tektų pasitraukti“,  – patikino I. Šimonytė.
 
Pagrindinė silpnybė – emocionalumas
 
Tuo metu paklausta, kokias savo silpnybes galėtų išskirti, konservatorių sąrašo lyderė pripažino, kad pagrindinė jos problema – emocionalumas.
 
„Aš esu gana emocinga ir tai turbūt ne visada yra labai geras dalykas. Matyt, ir premjeras Saulius Skvernelis tai yra patyręs kaip gana emocingas žmogus. Tik tiek, kad aš laikau save nepiktu žmogumi ir todėl galbūt tas kartais mano užsikudakavimas ar labai didelės emocijos nekelia tiek įtampos kitiems žmonėms, nes žmonės tai galbūt priima labiau kaip pergyvenimo ženklą“, – teigė I. Šimonytė.
 
Todėl politikė pripažįsta, kad jai teks kovoti su šia savo silpnybe, ypač tuo atveju, jeigu jai bus pavesta atsakomybė vadovauti Vyriausybei.
 
„Akivaizdu, kad, kai esi atsakingas už didelį kolektyvą, yra daug poreikio derinti kitų žmonių temperamentus, veikimą ir mąstymą, tai turbūt, kad reikės smarkiai valdyti tą savo polinkį kartais pasikarščiuoti ar ką nors garsiau pasakyti“, – sakė ji.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.10.27; 12:31

Gitanas Nausėda. Prezidentūros nuotr.

Prezidentas Gitanas Nausėda sako neturįs jokių asmeninių ginčų su Ingrida Šimonyte bei su ja deleguojančia Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionimis demokratais. G. Nausėda primena, kad per prezidento rinkimus buvo sakančių, kad būtų palanki situacija Lietuvoje, jei I. Šimonytė būtų premjerė, o jis – prezidentas.
 
„O kokia trintis? Aš nieko negirdėjau apie trintį. Juk kažkas net sakė, kad būtų gera kombinacija: G. Nausėda – prezidentas, I. Šimonytė – premjerė. Aš tikrai neturiu jokių asmeninių trinčių su gerbiama Ingrida, kaip ir neturiu trinčių su partija, kuri šiuo metu laimi rinkimus. Aš manau, kad duokime iki galo atsakyti į šį klausimą patiems rinkėjams. Jie nuspręs, kokią koaliciją turėsime po antrojo turo, tokia ji bus ir sudaryta. Tikiuosi, kad ji sieks Lietuvai pačių geriausių tikslų. Prezidentas visada bus šalia, jeigu matys, kad yra dirbama Lietuvai“, – teigė jis.
Ingrida Šimonytė. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
 
Tuo metu Gabrielius Landsbergis taip pat sakė, kad jei TS-LKD formuos Vyriausybę, ginčų su prezidentu neturėtų būti.
 
„Su prezidentu jokių trinčių nematau, man atrodo, ir debatai, kurie vyko prieš prezidento rinkimus, ko gero, buvo aukščiausio lygio, ir tai, ką mes esame turėję debatų kultūroje Lietuvoje. Rinkimų išvakarėse prisimenu kaip ypač orią dviejų rimtų politikų, valstybininkų diskusiją apie Lietuvos ateitį. Manau, kad ši diskusija turi pagrindo tęstis“, – teigė jis.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.10.13; 13:45

Ingrida Šimonytė. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos Tarybos posėdyje sąrašo lyderė Ingrida Šimonytė teigė, kad Vyriausybė siūlo sprendimus, neieškodama juose logikos.
 
„Yra būdas kuo greičiau išleisti skolintus ir kitus netikėtai perkritusius milijardus be diskusijų, pusiau slapta ir pusiau papirkinėjant, net nesivarginant juos išleisti ten ir tam, kur krizės metu labiausiai reikia. Kaitalioti sprendimus ir siūlyti neieškoti juose logikos.
 
Bet yra ir kitas būdas: veikti suprantant, kad visus milijardus galiausiai kažkas uždirbo ir sumokėjo, net jeigu tai yra ne Lietuvos, o Vokietijos ar Švedijos mokesčių mokėtojas. Todėl netikėtai atsivėrusi galimybė daugiau išleisti nėra tiesiog galimybė išleisti bet kaip, pamaloninant sau artimas interesų grupes. Būtina bandyti paaiškinti visus savo sprendimus, o ne globėjiškai šyptelėti, kad didžiųjų sprendimai plačiajai visuomenei yra nepažinūs“, – šeštadienį posėdyje kalbėjo I. Šimonytė.
 
„Yra būdas išvadinti žmones nežmonėmis, o verslą – neverslu“, – pridūrė ji.
 
Anot jos, nors pandemija laikinai atrodė įveikta, situacija išlieka ypatinga.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Slaptai.lt nuotr.
 
„Vyriausybė toliau siekia kaip įmanoma labiau veikti vyriausybinio valdymo sąlygomis, tokį veikimą skatina ir daugumos šeimininkas. Gyvename tokiu „pusiau galima, pusiau draudžiama“ režimu, kai tą pačią dieną mažinami reikalavimai renginiams, ir kalbama, kad tuoj galbūt vėl privalomai reikės dėvėti kaukes. Pandemija parodė, kad Lietuvoje yra stebėtinai nemenkas noras pilietinės visuomenės krūtine pridenginėti viešojo valdymo skyles. Tai nėra normalu, nes neretai kažkieno didvyriškumas rodo, kad kažkas kitas tiesiog nedaro savo darbo taip, kaip turėtų“, – teigė I. Šimonytė.
 
Antradienį TS-LKD prezidiumas patvirtino galutinį reitinguotą daugiamandatės apygardos sąrašą. Jame – 241 pavardė.
 
Pirmoje vietoje yra Ingrida Šimonytė, antroje – Gabrielius Landsbergis, trečioje – Laurynas Kasčiūnas, ketvirtoje – Radvilė Morkūnaitė Mikulėnienė, penktoje – Paulius Saudargas, šeštoje – Arvydas Anušauskas, septintoje – Agnė Bilotaitė, aštuntoje – Audronius Ažubalis, devintoje – Jurgis Razma, dešimtoje – Monika Navickienė.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.07.12; 11:00

matulevicius____
Algimantas Matulevičius, buvęs Seimo NSGK pirmininkas. Slaptai.lt nuotr.

Keistokai skamba buvusios A.Kubiliaus Vyriausybės finansų ministrės Ingridos Šimonytės pavirkavimai dėl dabartinės Vyriausybės „išlaidavimo“ ir valstybės skolos augimo. Negi ši garbinga ponia mano, kad nebūtina padėti žmonėms ir verslui atsigauti po pandemijos sukelto smūgio ekonomikai? O gal ji tiesiog viską matuoja pagal savo kurpalį ir, jei tik galėtų, tai ir vėl pradėtų „veržti diržus“, mažinti pensijas ir didinti mokesčius – kaip tai darė per 2008-2009 metų krizę?

Deja, jai vadovaujant, valstybės skola išaugo dvigubai. Įsigilinkime į skolinimosi mastus – išaugo ne ketvirtadaliu, ne puse, kas ir taip jau būtų labai daug, o 2 kartus! Be to, prie šito ji dar „padovanojo“ mums porą milijardų (!) papildomų palūkanų, nes skolinosi itin neatsakingai. Tai dabar pasakykite, kaip būtų galima pavadinti valdžią, kuri šitaip tvarkėsi su mūsų valstybe ir visų mūsų ateitimi. Nesugebančia? Neatsakinga? Kvaila? O gal priešingai – labai gudria savanaude, piktnaudžiavusia tautos suteiktais įgaliojimais?..

Ir dabar po štai tokio „ūkininkavimo“ konservatoriai su liberalais dar drįsta koneveikti vyriausybės veiksmus, kurių tikslas – gaivinti sunkioj padėtyj atsidūrusį šalies ūkį. Susidaro įspūdis, kad kritikuojama vien dėl kritikos ir kad tie patys veiksmai būtų vertinami diametraliai priešingai, jei valdžioje būtų konservatoriai ir tuos veiksmus siūlytų patys.

Ingrida Šimonytė. Gedimino Bartuškos (ELTA) nuotr.

Tačiau konservatorių taktika šiomis sudėtingomis aplinkybėmis bent jau aiški: neturėdami ką pasiūlyti, jie puola kitus ir taip bando sudaryti įspūdį, kad rūpinasi valstybe, o ne savo vieta Seime. Sunkiau suprasti valdančiosios daugumos tylėjimą ar nerišlų veblenimą į juos nukreiptos kritikos kontekste: juos atakuoja visi, kas netingi, o jie net nesugeba paaiškinti žmonėms esminių dalykų. Vienas jų – kad mūsų (turiu mintyse Vakarų civilizaciją) ekonomikos modelis yra sukonstruotas taip, jog be vartojimo ekonomika neišvengiamai pradeda stagnuoti. Ir kad būtent šito principo nesuvokiančių A. Kubiliaus, I. Šimonytės ir kitų konservatorių veiksmai 2009 metais žmones ir privedė prie skurdo (nes buvo totaliai „karpomos“ žmonių pajamos, taigi, ir mažinamas vartojimas, užuot jį skatinus). Būtina galų gale paneigti tą jų daugeliui į galvą įkaltą melą, kad jie tada susitvarkė su krize. Nieko jie nesusitvarkė, o tiesiog praskolino valstybę, išaugindami skolą dvigubai, ir nuskurdino 2/3 Lietuvos gyventojų. Jie sukėlė tokį skurdo cunamį, susidoroti su kuriuo buvo bejėgės po jų buvusios valdžios, nes tam ištaisyti prireiks ištisų dešimtmečių. Todėl reikėtų jiems tai nuolat viešai priminti ir patarti kuo dažniau prikąsti liežuvį, nes kam jau, o jiems tai jau tikrai nėra kuo girtis prieš mūsų visuomenę.

Andrius Kubilius. Martyno Ambrazo (ELTA) nuotr.

Galiu nemokamai patarti opozicijai, kur ji galėtų pasireikšti labiau sėkmingai – jeigu ji tikrai nori įrodyti Lietuvos žmonėms, kad sąžiningai siekia mums visiems tik gero. Tegul ji paragina iš letargo miego pakilusias specialiąsias tarnybas (STT, FNTT ir kt.) susitelkti ir netrukdyti valstybės institucijoms realizuoti šiaip jau tikrai geros Vyriausybės iniciatyvos – gelbstint ekonomiką, investuoti 6,5 milijardo eurų. Paaiškinu: aš neagituoju leisti nebaudžiamai vogti, nes tai, deja, ir šiaip jau įprasta. Aš kviečiu paskelbti viešą memorandumą, kad jie netrukdys verslui ir žmonėms greitai gauti (jau vakar reikalingą) pagalbą ar subsidijas ir nereikalaus perteklinių biurokratinių pažymų pažymėlių, kad, neduok Dieve, kam nors atėjus tikrinti, būtų kuo prisidengti it figos lapu. Būtina viešai ir aiškiai pasakyti, kad vadovai ar asmenys, neteisėtai pasinaudoję šia parama, vėliau patikrinus bus būtinai nubausti. Kodėl to reikia? Vyriausybė kartu su Seimo valdančiąja dauguma padarė tikrai gerą darbą, surasdama dabar taip būtinus resursus. Tačiau aiškiai matome, kad mūsų biurokratiška tvarka baigia šias iniciatyvas paversti niekalu. Valstybės tarnautojas ar vidurinės grandies vadovas valdiškoje įstaigoje dreba, kad tik nesąmoningai nepadarius klaidos ar pažeidimo, nes tau iš karto uždės antrankius – kaip taisyklė dar ir prieš TV kameras. Taip specialiosioms tarnyboms kvėpuojant valdininkams į pakaušį (užuot gaudžius tikrus „žulikus“), stagnuoja visas procesas. Ir atsakykite sau, kur gi įvyksta tikrasis nusikaltimas. Gal būtent per stropus gąsdinimas būsimomis sankcijomis ar jau ir jų taikymas bei to išauktas visokių perteklinių garantijų reikalavimas ir yra antivalstybinė veikla? Dar kitaip vadinama sabotažu?

Kumštis – svarbus argumentas. Slaptai.lt nuotr.

Juk kaip paaiškinti subsidijų patalpų nuomininkams skyrimą su sąlyga, kad nuomos sutartis būtinai turi būti įregistruota Registrų centre? O ką tai reiškia? Tai reiškia, kad bent pusė šia lengvata nepasinaudos. Nes, visų pirma, Registrų centras registruoja tik patalpas, turinčias kadastrinį numerį. Praktiškam žmogui suprantama, kad prekybos centrai, kurie yra pagrindiniai patalpų nuomuotojai smulkiam verslui, tikrai tokių veiksmų nėra atlikę. Norint tai padaryti, dabar reikia laukti eilėje į Registrų centrą ne mažiau dviejų savaičių – lygiai tas pats norint gauti konsultaciją „Invegoje“. Visus tokius pavyzdžius čia neįmanoma išvardinti, nes pavargsite skaityti. Tačiau būtent šios tarsi ir „smulkmenos“ ir sukelia patį didžiausią ir teisėtą tų darbuotojų pasipiktinimą. Ir, kas blogiausia, žlugdo geras valdžios iniciatyvas.

Yra ir dar viena labai rimta, ir ne tik šios, bet ir kitų vyriausybių bėda, sakyčiau, virstanti valstybės nelaime, – tai bene didžiausios jau minėtos pagalbos verslui dalies nukreipimas per bankus. Visi, kas mąsto, jau seniai įsitikinę, kad bankai savo biurokratija jau pralenkė ir valdžios biurokratus. Bankai per šią visų nelaimę tik pasipelnys ir, be to, nukreips pagalbą ne ten, kur labiausiai reikia, o ten, kur jie norės. Jų niekas nekontroliuoja, jie elgiasi, kaip nori, ir Lietuvos valstybės ekonomikos nuosmukis juos mažiausiai jaudina, nes jie tarnauja savo valstybėms (nes visi didieji bankai ne Lietuvos). LR Prezidentas iškėlė bene aiškiausią ir svarbiausią iniciatyvą, kad dabar verkiant Lietuvai reikia valstybinio komercinio banko. Ir jeigu mūsų finansų ministras mažiau rūkytų, o daugiau mastytų, tai ne arogantiškai šią galimybę neigtų (kaip tai daro jo buvęs darbdavys Lietuvos banko vadovas Vitas Vasiliauskas), o kartu su juo, atsiraitoję rankoves, kibtų tokį banką kurti. Gal bent tai išpirktų jų iki šiol buvusį neveiklumą, ypač turiu mintyse Lietuvos banką.

Lietuvos bankas. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Tai labai svarbūs, tiesiog neatidėliotini dabartinio laikotarpio darbai. O jeigu pažvelgtume bent kelerius metus į priekį, neišvengiamai prieitume prie būtinybės pradėti tartis dėl ekonominės valstybės sistemos pertvarkymo iš pagrindų. Manau, ši krizė labai akivaizdžiai pademonstravo, kad išgirtoji laisvoji rinka patyrė visišką fiasko. Juk ne valstybė, ne ministerijos perka dezinfekantą ar veido kaukes bei kitas sanitarines priemones – tuo turėtų aprūpinti rinka. O kur ji buvo, kai mums to gyvybiškai prireikė? Ir ką padarė privatininkai, atėjus nelaimei? Ogi dešimteriopai iškėlė deficitu tapusių apsaugos priemonių kainas! Taip kad reikalinga esminė kai kurių mums kaip dogma kalamų tiesų revizija. Būtinas geranoriškas (nors tuo sunku patikėti) dialogas apie mišrios ekonomikos – privačios ir valstybinės – teisę egzistuoti bei vartotojiškos ekonomikos modelio atsisakymą. Bet kadangi tai – svarbi ir plati tema, apie ją pakalbėsime kitą kartą.

Daktaras Algimantas Matulevičius yra LSDDP Tarybos narys, LPK Garbės Prezidentas, Politikos ir verslo ekspertas

2020.05.26; 16:01

Ingrida Šimonytė. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr..

Buvusi finansų ministrė ir kandidatė į prezidentus Ingrida Šimonytė teigia, kad sutikusi vesti Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) sąrašą Seimo rinkimuose, šiai partijai elektoratą išplėsti neleidžiančių „stiklinių lubų“ „pramušti“ nesistengs.
 
Politikės tvirtinimu, rinkimuose vesdama konservatorių sąrašą bei kartu siekdama Vyriausybės vadovės posto, taikysis į tuos žmonės, kurie yra pasiilgę racionalesnės politikos.
 
Panašius reikalavimus, tvirtina ji, keltų ir politiniams partneriams, jei visgi konservatoriams tektų formuoti valdančiąją daugumą.
 
Eltai duotame interviu I. Šimonytė taip pat teigė, kad kol kas per anksti įvardinti tas politines jėgas, su kuriomis ji matytų ar priešingai – net neįsivaizduotų bendradarbiavimo po rudenį įvyksiančių rinkimų. Politikė tikra tik dėl to, kad tai, jog ji, eidama ministrės pirmininkės pareigas, nesusidurtų su problema, kuri ištiko dabartinį premjerą Saulių Skvernelį. Tai, kad ji nepriklauso partijai, akcentuoja I. Šimonytė, priešingai nei S. Skverneliui, tikrai nėra problema. Politikės įsitikinimu, dabartinės valdžios darbas strigo ne dėl to, kad premjeras nepriklauso „valstiečiams“, bet dėl to, kad pats siekė tapti Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos lyderiu.
 
Daug kalbama apie tai, ar Ingridai Šimonytei pavyks pramušti konservatorių lubas. Einate su šia mintimi kaip tikslu ar tiesiog sutikusi vesti partijos sąrašą turite kitų interesų?
 
Aš iš savo politinės patirties žinau: kad ir ką darytum, visada bus teorijų, kurių tu negali nugalėti. Tad šias teorijas aš paliksiu politologams, jų reikalas yra analizuoti, daryti išvadas, prognozuoti. Aš neinu lubų mušti, tiesiog apsvarsčiau ir priėmiau šį pasiūlymą, manau, kad žmonės pasirinks, o kiek tokių žmonių bus – pamatysime. Per prezidento kampaniją taip pat buvo prognozuojama daug visokiausių dalykų: kai kurie iš jų pasitvirtino, kai kurie ne. Manau, kad šiame procese visada smagiausias dalykas yra netikėtumas ir galimybė neįsipaišyti į teoriją. Aš neinu tam, kad kažką gelbėčiau, kaip kažkam gali pasirodyti… Tai buvo mano sprendimas, ar aš galiu prisiimti tokią atsakomybę, ar negaliu, ar aš galėsiu kažką žmonėms pasiūlyti per kampaniją ir po jos, ar ne.
 
Tokiu atveju, kokia yra jūsų vizija, paskatinusi eiti konservatorių sąrašo priekyje. Jūs tapsite šios partijos rinkimų kampanijos veidu, jūs transliuosite pagrindines partijos idėjas. Kokie yra tikslai, kurių sieksite rudenį?
 
Daugiau bus galima apie tai pakalbėti, kai bus pristatyta programa ir sąrašas. O pačios politinės idėjos… Man atrodo, kad aš nenueisiu labai toli nuo tų dalykų, kurie buvo man asmeniškai svarbūs per prezidento rinkimų kampaniją… Prezidentinėje kampanijoje daug kas sakydavo, kad tai, ką aš kalbu, yra neįmanoma padaryti, nes tai gali padaryti tik Vyriausybė. Tai galbūt dabar bus galima pasižiūrėti, ar Vyriausybei bus įmanoma tai padaryti.
 
O kalbant tiksliau, tai mano pagrindinis noras būtų per kampaniją neformuoti kažkokių lūkesčių stebuklinėms pasakoms. Problemos, kurias mes turime spręsti: ar tai būtų žema ekonomikos (kuriama – ELTA) pridėtinė vertė, ar iš to kylančios problemos – mažas biudžetas ir gana sudėtingos padėties viešasis sektorius… Visi šie iššūkiai nėra kažkokiu stebukliniu būdu išsprendžiami. Aš nesu tas žmogus, kuris pasakytų, kad ateisiu ir iš nieko neimsiu, visiems duosiu, kad pensijų dydis bus toks, algos bus tokios… Aš manau, kad reikia užsibrėžti keletą esminių dalykų, kuriuos galima bent jau pradėti daryti per kadenciją, o ne šimtą reformų pradėti šimte sričių. Tik tuomet galima tikėtis, kad daliai žmonių, kurie yra pasiilgę nuosaikesnės ir racionalesnės politikos, tai atrodys svarbu.
 
Jūs prisiminėte prezidento kampaniją ir jos tąsą. Visgi dabar bent jau vienu atžvilgiu bus tam tikras, gal net esminis skirtumas. Kai jūs dalyvavote prezidento rinkimuose, konservatoriai jus rėmė iškeldami kaip savo kandidatę, o šiuo atžvilgiu jūs dalyvausite kartu su konservatoriais, kaip jų vedlė rinkimuose. Maža to, šiuo metu kalbama, kad konservatoriai liberalėja, kad esą yra du sparnai: vienas labiau konservatyvus, kitas – liberalus. Jūs matote tai kaip problemą? Bent jau iki Seimo rinkimų pabaigos jūs nebūsite tikrai partijos pirmininke, konservatoriai jį rinks po parlamento rinkimų. Įsivaizduojate savo funkciją, pavyzdžiui, telkti konservatorių partiją, šių dviejų, partijoje esamų ideologinių paradigmų, atžvilgiu?
 
Aš manau, kad žmonėms, kurie yra už (konservatorių – ELTA) partijos ribų, dažniau atrodo, o gal kartais jie net norėtų matyti, kad tos skirtys yra kažkokios labai didelės ir labai reikšmingos. Iš tiesų, aš jau ne pirmus metus būdama šioje bendruomenėje, dirbdama su tais, kurie turi galbūt kiek radikalesnį požiūrį ir tais, kurie turi ne tokį radikalų požiūrį, nematau didelės problemos bendradarbiaujant ir randant sutarimo taškus, atitinkančius konservatyvų požiūrį. Yra svarbu tradicija, yra svarbu istorija, yra svarbu šeima, tikėjimas yra svarbu. Yra svarbu tai, ką mes atsinešame iš savo praeities. Man regis, kad nėra didelės idėjinės skirties. Visada bus žmonių, kuriems vienas ar kitas žmogus asmeniškai yra nepriimtinas, gal viena kita nuostata. Bet čia reikėtų kelti klausimą, ar mes galime dirbti kitais klausimais. Praktikoje mes neturime kokių nors didelių nesutarimų, dėl kurių būtų iškilusi grėsmė frakcijos vienybei. Taip, buvo vienas ar kitas atvejis, kai mes turėjome skirtingas nuomones, buvo kolega Rimantas (Dagys – ELTA), kuris tiesiog pasitraukė iš frakcijos. Bet tokių dalykų atsitinka visoms politinėms jėgoms.
 
O galėtumėte įvardinti jau dabar asmenis ar asmenų tam tikrą ratą, su kuriais daugiausiai ir vyks jūsų darbas rinkimų kampanijoje ir po jos?
 
Manau, kad visi žmonės, kurie turi gerą valią ir talentų bei noro dalyvauti, ras savęs pritaikymą. Tiek ruošiant programą, tiek pretenduojant į kažkokias pozicijas vykdomojoje valdžioje, jei taip susiklostytų. Bet tai nėra šios dienos klausimas. Su savo komanda, su kuria aš daugiausiai laiko praleidžiu, bendradarbiauju ketvirtus metus. O kur jie suras sau pritaikymą, priklausys nuo to, kokie bus rinkimų rezultatai. Manau, kad šešėlinis kabinetas tikrai bus pristatytas kampanijos eigoje, matysime, kokios turėtų būti partijos pozicijos. Didelė dalis atsakymų susidėlios per rinkiminę kampaniją, o visi atsakymai – tik po rinkimų.
 
Dar vienas klausimas, kuris viešojoje erdvėje dažnai keliamas – tai jūsų partinė priklausomybė. Nemažai kritikos susilaukė premjeras Saulius Skvernelis, kad jis, nebūdamas „valstiečių“ partijoje, jų dominuojamame Seime yra premjeras. Jei susiklostytų taip, kad konservatoriai laimi ir jūs tampate premjere, nors nesate nei partijos pirmininkė, nei apskritai konservatorė… Yra problema tai, kad nepartiniai žmonės yra valdančiųjų lyderiai?
 
Tas, kas nori sakyti, kad tai yra problema – taip ir sakys. Man tai nėra problema dėl vienos paprastos priežasties. Tarp manęs ir pono Skvernelio yra vienas esminis skirtumas – aš niekada nebuvau tas žmogus, kuris išėjo į vadinamųjų politinių agentūrų rinką ir kuris žiūrėjo, kas gali duoti geresnį pasiūlymą 2016 m. sąrašui. Taip, aš partijai nepriklausiau, bet buvau Andriaus Kubiliaus Vyriausybėje, 2016 m. su ta pačia politine jėga nuėjau į Seimą ir, nepaisant visų spekuliacijų ir patarimų, ką man daryti, buvau šios partijos kandidatė prezidento rinkimuose. Niekada nesvarsčiau kitokios politinės afiliacijos. Aš svarsčiau tik tai, ar dalyvauti rinkimuose apskritai, ar tiesiog pasirinkti kitus dalykus. Tai (partinės priklausomybės klausimas – ELTA) man mažai svarbus dėl vienos priežasties – aš truputį kitaip matau partijų vietą.
 
Ingrida Šimonytė. Reklaminis plakatas Pilaitės rajone Vilniuje. Slaptai.lt nuotr.

Man labai svarbu partijos, kaip demokratijos, institutas, bet aš kitaip matau jų vietą dabartiniame gyvenime. Daugeliui žmonių formali narystė neteikia didelės pridėtinės vertės. Tiesiog politika dėl to ir įdomi, kad tu nori joje dalyvauti, bet pati partinė karjera kaip tokia nėra pats įdomiausias dalykas. Man atrodo, kad partijoms yra neišvengiama ieškoti būdų, kaip atsiverti savo simpatikams – tiems, kurie norėtų dalyvauti rengiant programą, generuojant idėjas. Tad aš tuos dalykus matau truputėlį ramiau nei kiti žmonės, bandantys mane įspausti į kažkokį kampą.
 
O jei pažiūrėtume į tai struktūriškai? Sutikite, juk susiklosto specifiniai santykiai tarp valdančiosios jėgos ir jos į Vyriausybę deleguoto, tačiau partijai nepriklausančio asmens. Daugelis teigia, kad keista, kai valdančiosios partijos lyderis yra Seime, o tuo tarpu Vyriausybės galva nepriklauso partijai. Čia tarsi atsiranda užprogramuoti konfliktai. Kaip jūs manote – jei jūs tapsite Vyriausybės vadove ir liksite nepartine,  galėtumėte išvengti politikos procesui trukdančių susipriešinimų su valdančiąja dauguma?
 
Politikoje visko gali būti. Tokių precedentų Lietuvoje taip pat yra buvę, kai partijos pirmininkas buvo vienoje vietoje, o premjeras buvo kitas žmogus. Kai kurie iš jų baigėsi gana nesėkmingai. Bet mano nuomone, tai yra išminties klausimas. Ar gali du politikai savo ambicijas įžeminti tiek, kad jie dviese padarytų didesnę vertę nei kiekvienas atskirai? Mano nuomone, tai yra įmanoma. Bent jau mano būdui tai yra įmanoma.
 
Aš nesieksiu konkurencijos dėl konkurencijos. Man atrodo, kad tais nesėkmingais atvejais problema buvo ir tame, kad premjeras, nesantis partijos pirmininku visgi siekė tapti partijos pirmininku, siekė politinės karjeros ir turėjo aiškiai išreikštą partijos lyderio ambiciją. Aš ne kartą esu sakiusi, kad man tai nėra svarbu. Man svarbu turėti galimybę ten, kur galima daryti dalykus. Manau, kad mes tikrai sugebėtume sėkmingai ir aiškiai su Gabrieliumi Landsbergiu savo kompetencijas apsibrėžti ir bendradarbiauti, o ne konkuruoti. Nekonkuravome iki šiol, tai kodėl turėtume tą daryti toliau.
 
Ar jau matytumėte koalicijos partnerius iš to, ką mes dabar galime matyti, žvelgdami į politikos procesą iš matomų reitingų tendencijų? Gal jau dabar turite nuostatas, su kuo būtų be galo sunku ar net neįmanoma bendradarbiauti, statyti koaliciją?
 
Aš manau, kad labai daug kas priklausys nuo to, kokios bus programinės dalyvaujančių partijų nuostatos. Manau, kad sudėtinga būtų bendradarbiauti su politinėmis jėgomis, kurių programos apsiribos – „bus gerai visiems“. Man atrodo, kad nėra didelės prasmės šiandien užsikalti kažkokius kuolus ir sakyti, kad su šitais tikrai eisime, nes jie yra laisvi žmonės. Netgi kalbant apie tuos, kurie atrodytų visiškai natūralūs koalicijos partneriai, tarkime, kaip Liberalų sąjūdis ar Laisvės partija, jeigu jos bus Seime, o tikiu, kad bus…
 
Bet yra ir tokių jėgų, kurios pačios pasisako, kad su konservatoriais jokiais atvejais neitų… Tai didelė dalis socialdemokratų. Tačiau yra nemažai dalykų, kuriuos aš su ne vienu socialdemokratu matau gana panašiai. Pavyzdžiui, kai mes kalbame apie viešojo sektoriaus būklę ir apie tai, kad mes nevykdome savo įsipareigojimų arba nedarome sprendimų, kurie leistų atliepti žmonių poreikį turėti gerą infrastruktūrą ir kokybiškas viešąsias paslaugas. Tad bendrų taškų būtų galima surasti.
Seimo narė Ingrida Šimonytė. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
 
Taigi nėra didelio tikslo nusipaišyti koalicijas iš anksto. Man regis, tai 2016 m. buvo tam tikra prasme ir Tėvynės sąjungos klaida, kai koalicija buvo labai aiškiai nupiešta ir vėliau gyvenimas parodė, kad viskas yra visiškai kitaip.
 
Apibendrinkime, koks, jūsų nuomone, yra pagrindinis kylantis iššūkis konservatoriams šiuose rinkimuose? Ar apskritai šiuo metu galėtumėte tokį įvardinti?
 
Manau, kad reikia tiesiog koncentruotis ne į tai, kad tau reikia kažkokį specialų iššūkį įveikti, o tiesiog eiti į rinkimus ir siūlyti tą darbotvarkę, kuri tau atrodo svarbi. Jeigu tu iš karto pradėsi galvoti, kad tu eini kovoti su kažkuo, tai tuomet tavo darbotvarkė bus gynybinė. Man atrodo, kad reikia darbotvarkės, kuri vestų tiesiog į priekį.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.03.05; 06:26

Ingrida Šimonytė. Reklaminiai plakatai. Slaptai.lt nuotr.

Konservatorių partijos bendrijos „Lietuvos krikščionys demokratai“ pirmininkas Paulius Saudargas ir krikdemų atstovas Laurynas Kasčiūnas sako, kad džiaugiasi, jog Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narė, parlamentarė Ingrida Šimonytė sutiko vesti partijos sąrašą artėjančiuose Seimo rinkimuose.
 
L. Kasčiūno teigimu, šie Seimo rinkimai spręs premjero klausimą, o I. Šimonytė, jo vertinimu, yra geriausia kandidatė šioms pareigoms.
 
Kartu politikai pareiškė viltį, kad būtent I. Šimonytės asmenybė padės partijai pramušti politologų įvardijamas TS-LKD rinkimines „lubas“.
 
„Labai teigiamai vertinu. Manau, kad šie rinkimai bus daugiau rinkimai dėl premjero – kas juo bus. Manau, kad šiandien tai (I. Šimonytė. – ELTA) yra geriausias žmogus, galintis eiti premjero pareigas. Manau, kad tai mus sustiprins, galbūt ir keis tas vadinamąsias mūsų rinkimines „lubas“, to tikiuosi. Tai yra lyderė, turinti kompetenciją, patikrinta įvairių išbandymų, iššūkių, visą laiką buvo šalia mūsų politinės jėgos ir sunkiomis akimirkomis, kai buvo labai sunkūs laikai, – neatsitraukė, nepasitraukė, visada prisiėmė atsakomybę, ėjo drąsiai į priekį“, – Eltai I. Šimonytės sprendimą vesti konservatorių sąrašą į Seimo rinkimus įvertino L. Kasčiūnas.
 
Politikas teigė turįs darbo su I. Šimonyte patirties, tad teigimai vertina jos savybes, o kalbėdamas apie „valstiečių“ lyderio Ramūno Karbauskio teiginius, esą konservatoriai tokiu sprendimu liberalėja ir nusisuka nuo pamatiniu vertybių, L. Kasčiūnas replikavo, kad TS-LKD yra dvipusė partija, o R. Karbauskiui, pasak krikdemo, reikėtų pačiam išsiaiškinti vertybes.
 
„Ponas Ramūnas Karbauskis išvis turėtų labai aiškiai apsibrėžti, ką jis žino apie pamatines vertybes. Mes esame ideologiškai daugiabriaunė politinė jėga, turime du sparnus – nuosaikų, konservatyvų ir tą tautiškai krikščionišką demokratišką, ir tų dviejų sparnų buvimas kartu yra mūsų stiprybė. Aš neabejoju, kad tie sparnai toliau palaikys tą mūsų skrydį į priekį“, – sakė L. Kasčiūnas.
 
Seimo narys taip pat teigė, kad jam, kaip krikščioniui demokratui, yra artimas I. Šimonytės požiūris į ekonominius-socialinius dalykus.
 
„I. Šimonytė yra ne kartą sakiusi, kad vokiškasis socialios rinkos modelis yra jai patinkanti koncepcija. Ji yra kildinama būtent iš krikščioniškosios etikos, socialinio mokymo. Taigi socialiniais klausimais turime daug sąlyčio taškų“, – sakė L. Kasčiūnas, priminęs Vokietijos pavyzdį – ten, jo teigimu, Krikščionių demokratų sąjunga ir Bavarijoje veikianti konservatyvesnė Krikščionių socialinė sąjunga kartu dirba jau ilgus metus.
 
„Atmeskime visas tas dabar priešininkų etiketes – čia yra desperacijos tam tikras ženklas, bandymas ieškoti kažkokių etikečių. Nemanau, kad jiems pavyks. Mes šioje vietoje dirbam kartu ne vienerius metus, vienas kitą gerbiame, suprantame. Jeigu dėl kažkokių dalyku ir nesutariame, tai sutariame nesutarti“, – pridūrė L. Kasčiūnas.
 
P. Saudargas: pas mus – tikri politikos profesionalai
 
L. Kasčiūnui antrino ir TS-LKD krikdemiškojo partijos flango vadovas P. Saudargas. Jo teigimu, I. Šimonytės asmenybė gali partiją nuvesti iki rekordinio rezultato Seimo rinkimuose.
 
„Vertinu pozityviai, I. Šimonytė puikiai pasirodė Prezidento rinkimuose ir manau, gali būti tas garvežys, kuris partiją išves į didesnį rezultatą, nei kada nors partija per rinkimus surinkdavo. Tuo būdu galėsime džiaugtis turėdami didesnę frakciją ir galimai formuoti Vyriausybę arba telkti atsakingų politinių jėgų branduolį, kuris prisiimtų atsakomybę už valstybės ateitį“, – Eltai sakė P. Saudargas.
Seimo nariai Paulius Saudargas ir Laurynas Kasčiūnas. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
 
Vertindamas R. Karbauskio teiginius, kad TS-LKD nusisuka nuo pamatinių vertybių, P. Saudargas teigė, kad „valstiečių“ lyderis neturėtų komentuoti krikščioniškų vertybių, pats jų nepropaguodamas.
 
„Nežinau, kokioms vertybėms atstovauja pats ponas Karbauskis, savo veiksmais pastaruoju metu valdant Lietuvą – ypač pagonišką kultą propaguodamas, neturėtų komentuoti krikščioniškų vertybių galbūt apskritai. Nematau jokio nusisukimo (nuo vertybių. – ELTA), TS-LKD yra aiškiai apsibrėžę savo programiniuose dokumentuose, įstatuose visas nuostatas, jų laikomės“, – tęsė P. Saudargas.
 
Jo teigimu, konservatorių gretose yra tikrų profesionalų.
 
„Laimėjus rinkimus, prisiėmus atsakomybę už visą valstybę, užgriūna nemažai klausimų – ekonominiai, socialiniai, užsienio politikos, aplinkosaugos ir kiti. Turime labai daug žmonių, patyrusią komandą, tikrus profesionalus politikos, o ne tokius, kaip kažkada ponas Karbauskis kažkada parodė. Manau, kad atskirose srityse gali dirbti mūsų tikrai daug kompetentingų profesionalų, turinčių patirtį, savo nuomonę“, – pridūrė TS-LKD krikdemų vadovas.
 
Antradienį konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis patvirtino, kad Seimo narė I. Šimonytė sutiko vesti partijos sąrašą artėjančiuose Seimo rinkimuose, primena ELTA.
 
TS-LKD taryba jau patvirtino pirmąją dalį partijos vienmandatininkų. Dėl epidemiologinės situacijos atidėjus savaitgalį turėjusį vykti partijos Tarybos posėdį, balsavimas organizuotas elektroniniu būdu pirmadienį ir antradienį.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.03.04; 00:30

Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Algis Krupavičius. Gedimino Bartuškos (ELTA) nuotr.

„Valstiečiai“ delsia skelbti savo kandidatą prezidento rinkimuose. Tačiau tai nebūtinai yra susiję su tuo, kad vienu realiausių valdančiųjų kandidatu laikomas premjeras Saulius Skvernelis sąmoningai vengia atskleisti savo kortas ir vilkina laiką. Nors, samprotauja politologai, kandidato slėpimą būtų galima aiškinti kaip strateginį žingsnį siekiant išvengti papildomo neigiamo dėmesio, pagrindinė tylėjimo priežastis gali būti ir ta, kad šiuo metu sprendimo, kas „valstiečius“ ves į žadėtą pergalę prezidento rinkimuose tiesiog ir nėra.

Ilgėjantis premjero ir jo vadovaujamo Ministrų Kabineto daromų klaidų sąrašas, suklibėjusi Vyriausybės vadovo pozicija reitingų lentelėje, apie aukščiausią šalies postą galvojančius „valstiečius“ į S. Skvernelį verčia žiūrėti kaip į ganėtinai rizikingą statymą prezidento rinkimuose.

Tačiau surasti alternatyvą jam nebus lengva. Premjeras, ketvirtadienį „Žinių radijui“ tradiciškai deklaravęs, kad turi svarbesnių darbų nei įsitraukti į debatus dėl prezidento posto, užsiminė, jog „valstiečių“ kandidatu prezidento rinkimuose gali būti nebūtinai jis, bet ir jos lyderis Ramūnas Karbauskis.

Visgi, politologų nuomone, vargu ar Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) lyderis, būdamas blogiausiai vertinamų politikų sąraše ir neturėdamas potencialo pritraukti platesnio elektorato dėmesio, galėtų tapti geresne alternatyva S. Skverneliui.

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesoriaus Algio Krupavičiaus teigimu, R. Karbauskio ambicija įsitvirtinti Prezidentūroje yra ryžtinga, tačiau jo galimybės tai padaryti pačiam iš esmės nerealios.

Todėl, aiškina politologas, jei ir toliau silpnės S. Skvernelio lyderystė ir viešasis patrauklumas, „valstiečiai“ vis intensyviau žvalgysis į galimas alternatyvas premjerui. Profesorius neatmeta galimybės, kad „valstiečiai“ galėtų pastatyti ir ant jau rinkimuose dalyvauti apsisprendusių kandidatų. Vienas iš jų – filosofas Arvydas Juozaitis.

„Situacija keičiasi ir Sauliaus Skvernelio vertinimai jau kuris laikas krinta. Ir, panašu, kad tai jau yra stabili tendencija. Galiausiai horizonte jokių veiksnių ir priemonių, kaip tai suvaldyti nesimato. Dar daugiau, apklausos rodo, kad Skvernelis antrajame rinkimų ture bent jau prieš du pagrindinius kandidatus galimybių laimėti nelabai turi“, – teigė VDU profesorius.

Premjeras Saulius Skvernelis. Martyno Ambrazo (ELTA) nuotr.

Jis pripažino, kad iki prezidento rinkimų likus dar daug laiko pozicijos reitingų lentelėje neišvengiamai keisis, tačiau, aiškino A. Krupavičius, dabartinės tendencijos rodo, kad, premjero atotrūkis nuo pagrindinių pretendentų į šalies vadovo postą gali tik didėti.

Pasak jo, kad šios tendencijos išsilaikys ir toliau yra labai tikėtina galimybė, nes tiek S. Skvernelis, tiek ir jo vadovaujama Vyriausybė daro per daug klaidų.

Profesorius teigė, kad klaidų sąrašas, dėl kurio S. Skvernelis, kaip politikas visuomenės akyse spalvinamas tamsiomis spalvomis, nenustoja ilgėjęs. Politologas akcentavo, kad pastaruoju metu viešojoje erdvėje garsiai nuskambėjusios istorijos apie ištrintą įrašą ir iš tėvų atimtus vaikus, mokesčių turtingiausiems (tantjemas gaunantiems) gyventojams sumažinimą ar nesėkminga komunikacija giriantis, kad į Lietuvą žengia nauji prekybos centrai „valstiečių“ lyderius jau dabar verčia susimąstyti apie alternatyvius S. Skverneliui kandidatus būsimuose prezidento rinkimuose.

Be to, priduria A. Krupavičius, netolimoje ateityje, S. Skvernelio politinis patikimumas ir patrauklumas gali dar labiau susvyruoti, kai, pasak jo, Vyriausiosios tarnybinės etikos komisija priims sprendimus apie 6 ar 7 ministrus, kurie yra pažeidę įstatymą ir atsidūrę viešųjų ir privačiųjų interesų supainiojimo konflikte. Toks precedentas, aiškino politologas, gali apskritai iškelti klausimą, ar neverta kelti interpeliacijos Vyriausybei in corpore.

„Manau, kad „valstiečių-žaliųjų“ lyderių dvejonių, matant Skvernelio reitingų dinamiką, tikrai atsirado. Jeigu Skvernelio reitingai laikytųsi – niekam abejonių tikriausiai nekiltų. Bet dabar tikrai tų dvejonių yra. Tikimybė, kad jam pavyktų antrajame ture laimėti mažėja, nes Skvernelis tiesiog pernelyg dažnai slysta ant banano žievės“, – apibendrino A. Krupavičius.

Pasak jo, tokia situacija „valstiečius“ verčia permąstyti, ar tikrai realiausiu partijos kandidatu 2019 m. vyksiančiuose prezidento rinkimuose laikytas S. Skvernelis, dar gali būti naudingas siekiant įsitvirtinti Prezidentūroje.

„Mažėjantys premjero, kaip buvusio realiausio kandidato į prezidentus, reitingai ir nepalankios tendencijos verčia „valstiečius“ tiesiog galvoti apie alternatyvas“, – pabrėžė A. Krupavičius.

Pasak jo, LVŽS pirmininkas R. Karbauskis gali būti viešai linksniuojamas kaip alternatyva S. Skverneliui prezidento rinkimuose, tačiau, jo nuomone, vargu ar „valstiečių“ lyderis turi realių šansų pasirodyti geriau už reitinguose neblizgantį premjerą.

„Ramūnas Karbauskis yra „valstiečių-žalųjų“ partijos pirmininkas, vienaip ar kitaip valdančiosios partijos pagrindinis lyderis ir vienas iš svarbiausių koalicijos veidų, bet jis vertinamas ganėtinai nevienareikšmiškai. Pasitikėjimo reitingas juo yra neaukštas. Todėl ar jam pavyktų kaip nors patraukti daugiau nei „valstiečių-žaliųjų“ elektoratą, kuris ir taip yra sumažėjęs, tai, nevyniojant į vatą, atsakymas būtų – ne“, – kalbėjo politologas.

Panašios nuomonės buvo ir Mykolo Romerio universiteto dėstytoja Rima Urbonaitė. Politologės nuomone, R. Karbauskio galimybės užsitikrinti plataus elektorato paramą vertintinos atsargiai. Pasak jos, ypač pastarųjų mėnesių reitingai R. Karbauskiui nėra palankūs.

LVŽS lyderis Ramūnas Karbauskis. Slaptai.lt (Vytautas Visockas) nuotr.

„Jis gal ir surinktų nemažai balsų, tačiau vargu, ar surinktų tiek, kiek jų bent jau dabar galėtų surinkti Skvernelis“, – pabrėžė R. Urbonaitė. R. Karbauskio asmenybė uždara, kartais gana radikali, o istorijos, į kurias politikas nuolat įsivelia, populiarumo ir pasitikėjimo visuomenės akyse tikrai neprideda, samprotauja R. Urbonaitė.

Anot jos, R. Karbauskio verslas, didelis turtas, šeimos ar net šaržuojami pagonybės klausimai rinkimų kampanijos metu neabejotinai būtų išnaudojami oponentų ir smukdytų politiko šansus užimti stiprias pozicijas tarp rinkimų lyderių.

Atsisakius prezidento rinkimuose mesti S. Skvernelio kortą, „valstiečiai“ greičiausiai ieškos kitų kandidatų. A. Krupavičiaus nuomone, jau dabar tokių variantų yra ieškoma, nes, aiškino profesorius, apie pergalę prezidento rinkimuose R. Karbauskis galvoja rimtai.

„Ramūno Karbauskio asmenyje ne kartą buvo pasakyta, kad bus siekiama laimėti prezidento rinkimus. Galima sakyti, kad R. Karbauskio mentalitetas ir verčia ieškoti tokio kandidato, kuris nebūtų tiesiog statistas prezidento rinkimuose“, – samprotavo A. Krupavičius. Jis neatmetė, kad tarp tokių kandidatų galėtų būti ne tik politikai partijos viduje kaip Rima Baškienė ar Viktoras Pranckietis, tačiau ir pretendentas iš šalies ar net jau pretenzijas rinkimuose dalyvauti oficialiai pareiškęs politikas.

Tarp pastarųjų A. Krupavičius paminėjo prezidento rinkimuose dalyvauti apsisprendusį filosofą A. Juozaitį. Anot jo, „valstiečiai“ galėtų susigundyti reikšti paramą šiam kandidatui.

Arvydas Juozaitis. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

„Jeigu žiūrėtume į pažiūrų turinį, tai matytume, kad sankirtos taškų tarp Juozaičio ir ypač Ramūno Karbauskio tikrai rastume“, – kalbėjo VDU profesorius. Nors, aiškino jis, toks „valstiečių“ žingsnis prezidento rinkimuose ir yra įmanomas, kitas klausimas, ar tokios paramos ieškotų pats A. Juozaitis.

Pirmadienį portalas „Delfi“ paskelbė „Vilmorus“ spalio pradžioje vykdytos apklausos duomenis, rodančius, kad jeigu rinkimai vyktų artimiausiu metu, antrajame prezidento ture S. Skvernelis nusileistų tiek šalies vadovo posto siekiančiam ekonomistui Gitanui Nausėdai, tiek konservatorių kandidatei Ingridai Šimonytei.

Teksto autorius – Benas Brunalas (ELTA)

2018.11.10: 12:00

Konservatoriai didina atotrūkį nuo valstiečių. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Su valdančiaisiais karo sąlygomis gyvenantys konservatoriai reitingų lentelėje didina atotrūkį nuo pagrindinių savo oponentų – „valstiečių“. Per pastaruosius du mėnesius Tėvynės sąjungai pavyko net 5 procentiniais punktais sustiprinti savo patikimumą visuomenės akyse, tuo tarpu Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungai (LVŽS) viešoji nuomonė buvo mažiau palanki ir valdančiųjų reitingas šiek tiek aptrupėjo.

Naujienų agentūros ELTA užsakymu rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ rugsėjo 24-spalio 7 dienomis atliktos apklausos duomenimis, didžiausią šalies gyventojų palaikymą šiuo metu turi konservatoriai – juos palaikytų 17,7 proc. rinkimų teisę turinčių gyventojų. Antroje vietoje su 12,4 proc. populiarumu rikiuojasi „valstiečiai“.

Tačiau ne atskiros pergalės politiniuose mūšiuose ar nuožmus konservatorių oponavimas valdančiųjų sprendimams lemia pastaruosius mėnesius augusį TS-LKD reitingą. Nepaisant to, kad politinių epizodų, kuriuose konservatoriai galėjo visuomenei prisistatyti kaip jėga, besipriešinanti valdančiųjų savivalei ir demokratinių principų laužymui, netrūko, sociologės nuomone, reitingų augimo priežastys greičiausiai susijusios su pagreitį įgyjančiais prezidento rinkimais.

„Baltijos tyrimų“ direktorė sociologė Rasa Ališauskienė teigia, kad partijų rietenos tarpusavyje ir net savo struktūrų viduje visuomenės akyse tapo kone kasdienybe, tad vargu ar konfliktai, kuriuos pastaruoju metu sukėlė valdančiųjų politikų sprendimai ir pareiškimai, turės reikšmingos įtakos piliečių nuomonės pokyčiams ir netolimoje ateityje.

Todėl, samprotavo sociologė, didelio poveikio reitingams neturėtų turėti ir dabartinis Vyriausybėje kilęs skandalas dėl ištrinto premjero pasisakymo, stipriai kritikuotas „valstiečių“ sprendimas valstybės pinigais palepinti „socialdarbiečius“ ar siekis keisti nacionalinio transliuotojo valdymo modelį. Tiek vienos, tiek kitos partijos elektoratas, aiškina R. Ališauskienė, selektyviai – pagal „myli-nemyli“ principą – ir toliau vertins į viešąją erdvę prasprūstančius skandalus.

„Tie, kurie myli vieną pusę, teisins tuos politikus, kuriuos myli, o tiems, kuriems nepatinka – tai bus tik dar vienas iš argumentų, kodėl nepatinka. Politikoje skandalų daug, o visuomenė pakankamai susiskaldžiusi ir, reikia pažymėti, kad kiekvienas girdi tai, ką nori konkrečiame skandale girdėti“, – kalbėjo sociologė.

Pasak jos, prie konservatorių reitingų ūgtelėjimo prisidėjo partijoje prasidėjęs kandidatų atrankos prezidento rinkimams procesas. R. Ališauskienės teigimu, skirtingai nei aštrios politinės diskusijos, kalbos apie prezidento rinkimus visuomenės yra sutinkamos pozityviai. Ji pabrėžia, kad dėl konservatorių paramos siekiant tapti šalies vadovu konkuravo ne vienas žinomas veidas, tuo tarpu „valstiečiai“ prezidento rinkimų kontekste liko praktiškai negirdimi.

„Prezidentiniai rinkimai domina žmones – tai viena iš temų, kuri šalia visų skandalų Seime, turi pozityvų aspektą“, – pabrėžė mokslininkė.

„Atsiminkim tai, kad apklausa vyko būtent tuo metu, kai prasidėjo konservatorių kandidatų kėlimai į prezidentus. Būtent šiame fone – kalbėjime apie galimus partijos kandidatus – konservatoriai ir buvo labiausiai matomi. Tad pokyčiai reitinguose yra daugiau kontekstiniai“, – aiškino R. Ališauskienė. Ji teigė nenustebsianti, jei pasibaigus konservatorių organizuojamiems pirminiams rinkimams padidėjęs konservatorių atotrūkis nuo LVŽS ilgainiui vėl sumažėtų.

Ryškesnių poslinkių kitų partijų reitinguose pastarąjį mėnesį neįvyko.

Be reitingo viršuje įsitvirtinusių konservatorių ir valstiečių, dar už 4 politines partijas ketina balsuoti daugiau nei 5 procentai šalies rinkėjų – tai Lietuvos socialdemokratų partija (8,6 proc.), partija Tvarka ir teisingumas (8,3 proc.), Darbo partija (5,3 proc.) bei LR liberalų sąjūdis (5,2 proc.). Visuomenės nuomonė šių partijų atžvilgiu pastarąjį mėnesį beveik nesikeitė.

5 proc. ribos, reikalingos pateikti į Seimą šiandien neperžengtų Lietuvos socialdemokratų darbo partija (3,9 proc.), Lietuvos centro partija (3,2 proc.). Pastarąja visuomenės pasitikėjimas per mėnesį sumenko 2 procentais. Lietuvos lenkų rinkimų akciją-Krikščioniškų šeimų sąjungą palaiko 3,1 proc., o Lietuvos laisvės sąjungą/liberalus – 2,5 proc. šalies rinkėjų.

Tuo tarpu trys iš dešimties respondentų nurodė, kad apskritai nedalyvautų Seimo rinkimuose arba yra neapsisprendę, už ką norėtų balsuoti.

Nesibaigiantys politinių partijų konfliktai tarpusavyje ir struktūrų viduje, sociologės nuomone, kelia grėsmę politinei šalies sistemai.

Mokslininkė atkreipė dėmesį į dar vieną priežastį, kodėl visuomenė tampa vis labiau apatiška politikų rietenoms. Tai – konfliktai partijų viduje. Anot sociologės, žvelgiant iš visuomenės perspektyvos, praktiškai nėra nė vienos politinės jėgos, kuri kaip vieningas darinys žygiuotų į būsimus rinkimus.

Liberalų stovykloje – sumaištis ir susiskaldymo tendencijos, panaši situacija gresia „tvarkiečiams“, socialdemokratai kariauja tarpusavyje, tarp konservatorių kandidatų į prezidentus taip pat tvyro įtampos. Jas Tėvynės sąjungoje ypač išryškino nesutarimai tarp partijos palaikymo prezidento rinkimuose siekiančio diplomato Vygaudo Ušacko ir jį aštriai kritikavusio Žygimanto Pavilionio, o pastaruoju metu – ir pagrindinių partijos lyderių.

Anot R. Ališauskienės, tai kelia riziką, kad kol kas pozityviame prezidentų kandidatų kontekste matoma konservatorių partija, nesutarimams viduje neslopstant, tiesiog ims visuomenei komunikuoti, kad kažkas su ja yra negerai.

Pasak sociologės, pro visuomenės akis nepraslysta ir „valstiečių“ viduje vykstančios intrigos bei tarpusavio grumtynės. Partijos lyderių konfrontacija su iš LVŽS frakcijos pasitraukusiu Povilu Urbšiu, Justu Džiugeliu, trintys su Seimo pirmininku Viktoru Pranckiečiu ar Vytautu Baku rodo, kad partijoje nėra viskas gerai.

„Paprastas skaitytojas ar klausytojas į detales nesigilina. Jis mato tai, ką rodo televizija ar portalai“, – aiškino sociologė. Anot jos, tokia „košė“ partijų viduje labiausiai kenkia politinei sistemai.

„Taip atsiranda tezė, kad politikai visi vienodi“, – apibendrino R. Ališauskienė.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.10.19; 11:05