Australijos laikraščiai. EPA – ELTA nuotr.

Milijardieriaus Ruperto Murdocho Australijos žiniasklaidos grupė „News Corp“ paskelbė stabdanti daugiau nei 100 regioninių ir vietos laikraščių leidybą. Tokios sprendimo imtasi dėl koronaviruso pandemijos sutrikus reklamos rinkai.
 
Balandžio 1 d. „News Corp“ skelbė laikinai stabdanti apie 60 laikraščių leidybą. Bendrovės teigimu, didžioji dalis šiuo metu leidžiamų popierinių laikraščių iki birželio 29 d. persikels į internetinę erdvę. Planuojama, kad 76 laikraščiai bus prieinami internete, o 35 laikraščiai bus visiškai panaikinti.
 
Šis žingsnis atspindi tendencijas žiniasklaidos sektoriuje visame pasaulyje, nes krintantis skaitytojų skaičius ir „Google“ bei „Facebook“ iškilimas sumažino žiniasklaidos įmonių reklamos pajamas.
 
„News Corp Australia“ vadovas Michaelas Milleris tvirtino, kad pokyčius paskatino koronaviruso pandemija, paveikusi nedidelių laikraščių leidybos tvarumą.
 
„Reklama spaudoje sudarė didžiąją dalį mūsų pajamų. Taigi, kad prisitaikytume prie besikeičiančių tendencijų, performuojame „News Corp Australia“, kad susitelktume ties vietomis, kurių link juda gyventojai ir verslas“, – pranešime teigė M. Milleris.
 
Bendrovė patvirtino, kad pokyčiai „lems darbo vietų praradimą“, tačiau esą 375 žurnalistai ir toliau dirbs pasikeitusio formato laikraščiuose.
„The Sidney Morning Herald“ anksčiau skelbė, kad „News Corp“ Australijos regioninių laikraščių padalinyje dirba iš viso 1 200 darbuotojų.
 
Bus nutraukiama laikraščių visose Australijos valstijose leidyba, dešimtys jų nebebus leidžiami Kvinslande, Naujajame Pietų Velse ir Viktorijoje.
 
Anksčiau apie nutraukiamą veiklą dėl prasidėjusios krizės paskelbė Australijos nacionalinė naujienų agentūra AAP.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.05.28; 10:15

Adrian Čen / The New Yorker

„Šešis mėnesius nuo 2014 metų rudens aš tyriau neskaidrią Rusijos operaciją internetinės propagandos srityje pavadinimu „Internetinių tyrimų agentūra“, – rašo „The New Yorker“ žurnalistas Adrian Čen. 

Chaosas ir paranoja.
ko tik nerasi internetinėje erdvėje: ir chaoso, ir paranojos, ir konspirologinių versijų, ir pasakų…

Pasak jo, ši agentūra – „trolių ferma“. Taip Rusijoje praminė organizacijas, kurios valdo marionetinių komentatorių armijas socialiniuose tinkluose tam, kad sudarytų vykstančio liaudies judėjimo iliuziją. Trolingas tapo vienu pagrindiniu elementu visapusiškų Rusijos valdžios pastangų, bandančių įrėminti kadaise buvusią laisvą internetinę kultūrą“, – teigiama straipsnyje.

Iš pradžių A.Čen manė, kad apmokami troliai nenuilstamai skleidžia savo idėjas, stengdamiesi išplauti interneto naudotojams smegenis. Bet iš pokalbių su Rusijos žurnalistais ir opozicijos atstovais jis sužinojo, kad tokios Kremliaus trolių pastangos nelabai efektyvios. Troliai „labai lengvai atpažįstami, per daug įžūliai elgiasi ir pakankamai koordinuoti“.

„Rusijos aktyvistai man pasakė, kad tikrasis tikslas – ne praplauti skaitytojų smegenis, o perpildyti socialinius tinklus sufabrikuotų pranešimų lavinomis tam, kad pasėtų abejones ir paranoją, sunaikintų galimybes bei norą naudoti tinklus demokratinėje erdvėje“, – tęsia autorius. „Tikslas – jį sugadinti, sukurti neapykantos atmosferą, padaryti internetą tokį dvokiantį, kad normalūs žmonės nenorėtų prie jo net prisiliesti“, – teigė interviu opozicijos atstovas Leonid Volkov.

Pasak A.Čeno, praėjusių metų vasarą „Internetinių tyrimų agentūra“ stipriai pritilo, bet kai kurie dirbtiniai troliai „Tviteryje“ toliau funkcionavo. 2015 m. pabaigoje A.Čen pastebėjo, kad „daugelis jų pradėjo propaguoti dešinės pakraipos idėjas, vaizduodami save rinkėjais – konservatoriais, kurie tapdavo vis atkaklesniais Donaldo Trampo gerbėjais“.

„Netgi nedidelis susiliejimas su Rusijos politiniu gyvenimu gali iššaukti paranojos ir konspirologinio mąstymo priepuolius, ir man pasirodė logiška tai, kad šita nauja D.Trampo palaikymo kryptis – agentūros bandymas pakenkti Jungtinėms Valstijoms“.

Pastarosiomis dienomis versija, kad V.Putinas stengiasi pasiekti D.Trampo išrinkimo, buvo plačiai paskleista, tęsia autorius. „Tai atsitiko po Demokratinės partijos nacionalinio komiteto tūkstančių elektroninių laiškų paskelbimo „WikiLeaks“, kurie, specialiųjų tarnybų ir ekspertų nuomone, buvo pagrobti chakerių, susijusių su Rusijos valdžia“, – teigiama straipsnyje. Anksčiau Jungtinėse Valstijose buvo skiriamas padidintas dėmesys D.Trampo ir V.Putino ryšiams.

„Tačiau, kaip ir daugeliu atvejų, dalykai, liečiantys Rusiją, D.Trampo ir V.Putino ryšius, toli gražu nėra akivaizdus faktas. Kiekvienam demaskuojančiam įkalčiui atsiras įtikinantis kontra įkaltis“, – tęsia autorius. Pavyzdžiui, D.Tramp ragino numušti Rusijos lėktuvus. Savo ruožtu, žurnalistė Julija Joffe mano: D.Trampo finansiniai ryšiai su Rusija pakankamai silpni ir atskleidžia, kad jo bičiuliavimasis su Kremliumi yra gana problematiškas.

A.Čen samprotauja: kaip daugelis amerikiečių mielai laikosi versijos, kad JAV vidaus problemos (D.Trampo populiarumas) paaiškinamos užsienio įsikišimu, – tai pavojingas precedentas. Užsienio arba vidaus kenkėjai gali labai lengvai įtakoti amerikiečių nuomonę. „Rusijos naudojama propaganda, nešvarios gudrybės, informacijos nutekėjimas ir chakerių atakos užsienio politikoje funkcionuoja daugiausia kaip „trolių ferma“, tik didesniu mastu. Tikslas – skatinti neapibrėžtumo ir paranojos atmosferą, paaštrinant nesantaiką savo priešininkų tarpe“, – teigiama straipsnyje.

Informacijos šaltinis: The New Yorker leidinys.

2016.08.12; 05:13

Per dešimtmetį JAV internetas tapo pirmaujančiu informacijos šaltiniu – lygiai pusė šalies piliečių tvirtina, kad pagrindines naujienas gauna ne iš televizijos, spaudos ar radijo, o būtent iš interneto.

Internetas ypač populiarus tarp jaunų žmonių: 71 proc. 18 – 29 metų žmonių internetu naudojasi kasdien ir jame sužino šviežiausią informaciją apie svarbiausius įvykius. Tokios tendencijos pastebimos ne tik JAV, bet ir Didžiojoje Britanijoje: 55 proc. suaugusiųjų teigia, kad internetas jiems – pagrindinis informacijos šaltinis, nes jame galima skaityti laikraščius ir žurnalus, stebėti BBC transliacijas, sekti naujienų portalų žinias.

Continue reading „Augant internetui daugėja pastangų jį kontroliuoti“

barakas_obama

Digital Policy Council pranešime nurodoma, kad 2012 metais 123-jų pasaulio šalių lyderiai (tai yra trys iš keturių) naudojo Twitter‘į bendravimui su gyventojais, praneša ABC korespondentas. Nuo 2011 metų tas rodiklis išaugo 78-iais procentais.

Pastaraisiais metais socialiniai tinklai – paspirtis politiniams aktyvistams. „Dažnai internetinis aktyvumas vertinamas kaip grėsmė vyriausybėms. Tačiau Twitter‘is išpopuliarėjo ir tarp valstybės veikėjų: jie suvokia tiesioginio bendravimo su piliečiais naudą“, – sakoma pranešime. Maža to, Twitter‘is, skirtingai nuo tradicinės žiniasklaidos, staigiai tarsi virusas išplatina naujienas.

Continue reading „Twitter‘is – dar vienas politikos instrumentas“