Latvija ketina didinti Irake dislokuojamų karių skaičių ir pratęsti savo dalyvavimą misijoje šioje šalyje, nepaisant praeitą savaitę Irano paleistų raketų į Irako karines bazes.
Latvijos vyriausybė patvirtino tęsiamą dalyvavimą JAV vedamos koalicijos prieš „Islamo valstybės“ (IS) teroristinę grupuotę misijoje iki 2022-ųjų vasario 1 d.
Vyriausybė taip pat nusprendė didinti Irake dislokuotų karių skaičių iki 30. Latvių kariai Irako Al Asado bazėje buvo dislokuoti mokomaisiais tikslais. Būtent į šią bazę praeitą savaitę Iranas paleido raketas.
Šiuo metu prie koalicijos veiklos Latvija prisideda išlaikydama šešis karinius instruktorius, kurie apmoko irakiečių saugumo pajėgas. Latvių kariai tarnauja Danijos kontingente, kuriame taip pat tarnauja ir šeši Lietuvos kariai.
Kariai buvo laikinai perkelti į Kuveitą, po to, kai JAV vedama koalicija sustabdė savo veiklą Irake, tuo siekdama apsaugoti karius nuo galimos Irano atakos.
Vyriausybės sprendimui pratęsti Latvijos dalyvavimą misijoje ir didinti karių skaičių Irake dar turės pritarti parlamentas.
Susitikimo metu. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Prezidentas Gitanas Nausėda kartu su užsienio reikalų ministru Linu Linkevičiumi ir krašto apsaugos ministru Raimundu Karobliu aptarė pastarosios savaitės įvykius Irake, kur mokymo misijose dalyvauja ir Lietuvos kariai.
Pasak prezidento vyriausiojo patarėjo nacionalinio saugumo klausimais Vytauto Jono Žuko, Lietuva vienašališkai nesiūlys atšaukti savo karių iš Irako.
Pasak V. J. Žuko, dėl savo karių atšaukimo iš Irako spręs visi sąjungininkai, todėl Lietuva vienašališkų veiksmų nesiims.
Raketomis apšaudytoje Ain al Asado karinėje bazėje iš viso buvo šeši Lietuvos kariai. Antradienį, apie 17 val. 30 min. Lietuvos laiku, Lietuvos kariai kartu su kitų valstybių kariais paliko karinę bazę, nes buvo gauta informacija dėl galimos raketų grėsmės. Balistinių raketų ataka įvykdyta kiek po vidurnakčio. Šiuo metu Irane yra 12 Lietuvos karių, vieni atlieka patarėjo funkcijas, kita dalyvauja kariniuose mokymuose.
Šiuo metu visi karių mokymai sustabdyti.
„Prezidentas aktyviai stebi situaciją Artimuosiuose Rytuose. (…) Prezidentas išreiškė susirūpinimą dėl mūsų tarnaujančių karių Irake ir Artimųjų Rytų regione saugumo. Prezidento nuomone, geriausias būdas šiuo metu valdyti situaciją Irake – deeskaluoti ir spręsti konfliktą diplomatinėmis priemonėmis. Taip pat yra jo sprendimas savarankiškai nesiimti jokių veiksmų ir laukti sąjungininkų sprendimų, kas liečia karių saugumą bei jų perdislokavimą regione“, – teigė V. J. Žukas.
Ministras R. Karoblis dar kartą patikino, kad Irake esantys Lietuvos kariai nenukentėjo, ir yra dedamos visos pastangos užtikrinti jų saugumą. Tiek R. Karoblis, tiek L. Linkevičius dar kartą patikino, kad Lietuvos pozicija yra tokia pati kaip ir kitų NATO šalių – JAV pastangos kovoti su terorizmu yra remiamos.
R. Karoblis teigė, kad nė vienas karys nepasiprašė būti sugrąžintas į Lietuvą. Ministras sakė, kad vėl sužinojus apie galimą pavojų, Lietuvos kariai gali būti perdislokuojami.
„Tai yra priemonės, atsižvelgiant į pačią saugumo situaciją. Apribotas išvažiavimas už bazės ribų, dalinių vadų įsakymu nustatomos tam tikros priemonės, pavyzdžiui, gali būti, tikėtina, kad ir yra, šarvinės liemenės nešiojamos ir panašūs dalykai. Pagal žvalgybinę informaciją, esant didesniam pavojui, perdislokuojamas į kitą vietą iš galimų taikinių ir kiti dalykai, susiję su taktiniais sprendimais“, – kalbėjo R. Karoblis.
Tuo tarpu L. Linkevičius teigia, kad prie deeskalacijos proceso galėtų prisidėti ir ES.
„Kaip ES galėtų įsijungti į šį derinimo procesą, deeskalacijos procesą kaip potencialus veikėjas. ES turi tam pakankamai ekonominių ir politinių argumentų tą daryti. Įvyko tai, kas įvyko. Raginame susikoncentruoti į taikių sprendimų paiešką (…) Tikimės, kad netrukus apie tai kalbės ir JAV prezidentas“, – sakė L. Linkevičius.
Susitarimas su Iranu dėl branduolinės programos, pasak L. Linkevičiaus, šiuo metu nėra veiksnus.
„Faktiškai jis nėra veiksnus šiuo metu. De jure tebeegzistuoja, de facto sunku pasakyti kaip yra“, – teigė L. Linkevičius.
ELTA primena, kad anksčiau oficialus Pentagono atstovas Jonathanas Hoffmanas pranešė, jog Iranas raketomis smogė mažiausiai dviem JAV naudojamoms karinėms bazėms Irake. Pasak jo, Iranas paleido keliolika raketų į ir Erbilio miesto oro uostą.
Situacija Artimuosiuose Rytuose smarkiai susikomplikavo po to, kai sausio 3 d. JAV surengė ataką Bagdado oro uosto rajone, per kurią buvo nukautas Irano revoliucinės gvardijos „Al Quds“ specialiųjų pajėgų vadas generolas Qasemas Soleimanis. Irano aukščiausioji nacionalinio saugumo taryba pareiškė darysianti viską, kad būtų atkeršyta už generolo mirtį.
Irano revoliucinei gvardijai raketomis apšaudžius karines bazes Irake, kur dislokuoti JAV kariai, Vyriausybėje surengtas pasitarimas. Po susitikimo su premjeru Sauliumi Skverneliu krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis ir Gynybos štabo viršininkas generolas majoras Gintautas Zenkevičius patikino, kad Irake esantys Lietuvos kariai nenukentėjo ir yra dedamos visos pastangos užtikrinti jų saugumą.
„Šią naktį įvyko tam tikri svarbūs įvykiai Irake, ten kur dalyvauja tarptautinėse operacijose, turinčiose mokymo pobūdį, ir mūsų kariai. Iranas apšaudė JAV ir sąjungininkų, įskaitant NATO, dvi bazes. Tačiau gerai, kad Lietuvos kariai nenukentėjo ir preliminari informacija yra, kad nėra sužeistų ar žuvusių ir kitų koalicijos partnerių“, – situaciją apibendrino R. Karoblis.
Anot užsienio reikalų ministro, svarbiausias Lietuvos ir sąjungininkų tikslas dabar yra užtikrinti karių saugumą.
„Svarbiausias šiuo metu klausimas yra karių saugumas tiek Lietuvos požiūriu, tiek ir mūsų sąjungininkų. Daroma viskas, kad tas saugumas būtų maksimaliai užtikrintas“, – patvirtino krašto apsaugos ministras, primindamas, kad siekiant karių saugumo NATO taryba nubalsavo, kad mokomieji veiksmai Irake būtų laikinai sustabdyti.
Savo ruožtu G. Zenkevičius patvirtino, kad Irake esantys kariai dar 17.30 val. Lietuvos laiku gavo nurodymą palikti bazę, o pats apšaudymas įvyko jau po vidurnakčio Lietuvos laiku. Ryte, jau po atakų, kariai saugiai sugrįžo į bazę ir turi galimybę bendrauti su artimaisiais.
„Kariai turi galimybe bendrauti su artimaisiais, kol kas visos linijos yra atviros ir veikia, taip pat gynybos štabas siunčia informaciją artimiesiems ir karių artimieji gali skambinti jiems duotais telefonais į Gynybos štabą ištisą parą“, – kalbėjo G. Zenkevičius, akcentuodamas, kad kol kas nei vienas Lietuvos karys nepareiškė noro grįžti į gimtinę.
Trečiadienį premjeras S. Skvernelis su atsakingais pareigūnais aptarė situaciją Artimųjų rytų regione. Kaip skelbė Vyriausybė, susitikimo metu aptarti Irano veiksmai Irake, galimi jų padariniai bei priemonės, kurių imamasi siekiant apsaugoti mokymo misijose dalyvaujančius Lietuvos karius.
ELTA primena, kad anksčiau oficialus Pentagono atstovas Jonathanas Hoffmanas pranešė, jog Iranas raketomis smogė mažiausiai dviem JAV naudojamoms karinėms bazėms Irake. Pasak jo, Iranas paleido keliolika raketų į Ain al Asado bazę ir Erbilio miesto oro uostą.
Situacija Artimuosiuose Rytuose smarkiai susikomplikavo po to, kai sausio 3 d. JAV surengė ataką Bagdado oro uosto rajone, per kurią buvo nukautas Irano revoliucinės gvardijos „Al Quds“ specialiųjų pajėgų vadas generolas Qasemas Soleimanis. Irano aukščiausioji nacionalinio saugumo taryba pareiškė darysianti visa, kad būtų atkeršyta už generolo mirtį.
Dėl įtampos Artimuosiuose Rytuose NATO iš Irako atitraukia dalį savo karių. Tai antradienį Briuselyje agentūrai „dpa“ patvirtino Aljanso atstovas.
Šiuo metu Irako saugumo pajėgas apmoko 500 NATO kareivių. „spiegel.de“ duomenimis, karių atitraukimas jau vyksta. Į Kuveitą perkeltas Kroatijos kontingentas.
„Mūsų personalo saugumas yra labai svarbu“, – sakė NATO šaltinis. Todėl esą nuspręsta „dalį personalo laikinai perkelti į skirtingas vietas ir Irake, ir už Irako ribų“. Detalės saugumo sumetimais neskelbiamos. Tačiau NATO esą išlaikys savo buvimą šalyje.
NATO jau sustabdė apmokymus, kai po JAV atakos prieš Irano generolą padėtis regione labai paaštrėjo ir Irako parlamentas paragino vyriausybę išsiųsti iš šalies visus užsienio karius.
NATO sprendimas dėl dalinio karių išvedimo antradienio popietę buvo netikėtas, nes generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas kelios valandos prieš tai per pokalbį telefonu su Irako premjeru Adilu Abdu al Mahdžiu pabrėžė misijos svarbą.
J. Stoltenbergas pažadėjo premjerui, kad karių apmokymas bus tęsiamas, kai tik bus įmanoma. NATO esą „labai įsipareigojusi“ šiai misijai. Misija padeda stiprinti Irako saugumo pajėgas ir užkirsti kelią „Islamo valstybės“ sugrįžimui.
NATO misija Irake prasidėjo 2018 metų spalį. 500 karių iš NATO šalių ir valstybių partnerių, pavyzdžiui, Australijos, Suomijos ir Švedijos, apmoko irakiečių pajėgas.
JAV pradėjo rengti sankcijas prieš Iraką, kurio parlamentas priėmė rezoliuciją dėl užsienio kariuomenės išvedimo iš šalies. Tai pirmadienio vakarą pranešė laikraštis „The Washington Post“, remdamasis neįvardytais Amerikos administracijos atstovais.
Be kita ko, svarstoma galimybė uždrausti JAV kompanijoms dirbti su Irako verslininkais. Sekmadienį JAV prezidentas Donaldas Trumpas pagrasino Bagdadui ekonominėmis priemonėmis, jei šis priešiškai elgsis Amerikos atžvilgiu.
Sankcijų taikymo atveju pagrindinį vaidmenį atliks Baltieji rūmai ir Iždo departamentas. „Tokie žingsniai bus labai neįprasti veiksmai prieš sąjungininką, kurį JAV rėmė beveik 20 metų ir dėl kurio išleido šimtus milijardų dolerių“, – pažymi leidinys. Bet šie svarstymai yra preliminarūs, ir dar neaišku, ar priemonės bus realizuotos. Pasak vieno iš šaltinių, Vašingtonas ketina šiek tiek palaukti, kad pamatytų, ar Bagdadas neapsiribos pareiškimais.
„Kai kurie ekspertai mano, jog bus sunku, o gal ir neįmanoma imtis sankcijų nepakenkiant Jungtinių Valstijų interesams“, – rašo leidinys.
Sekmadienį Irako parlamentas skubiai sušauktame posėdyje priėmė rezoliuciją, kuria įpareigojo vyriausybę padaryti galą užsienio kariniam buvimui šalyje ir nutraukti darbą pagal saugumą susitarimą, sudarytą su tarptautinės antiteroristinės koalicijos pajėgomis. Dokumentas buvo priimtas esant kvorumui, bet nedalyvaujant sunitų ir kurdų frakcijoms.
Posėdis vyko smarkiai padidėjus įtampai šalyje po kelių JAV smūgių Irako teritorijai. Sausio 3 d. Pentagonas pranešė surengęs ataką Bagdado oro uosto rajone, per kurią buvo nukautas Irano revoliucinės gvardijos „Al Quds“ specialiųjų pajėgų vadas generolas Qasemas Soleimanis.
Amerikos karinės žinybos spaudos tarnyba taip pat informavo, kad šis smūgis buvo smogtas Jungtinių Valstijų prezidento D. Trumpo įsakymu.
Irano aukščiausioji nacionalinio saugumo taryba pareiškė padarysiant visa, kad būtų atkeršyta už Q. Suleimanio mirtį.
Panašu, kad Donaldas Trumpas padarė nedovanotiną klaidą, nužudydamas suverenios valstybės, JT narės, vieną iš karinių Irano vadovų, generolą Qasemą Soleimani, ramiai, teisėtai vykusį iš Bagdado aerouosto į miestą.
Visų pirma, ar žmogus – nusikaltėlis, kurį reikia tokiu būdu nubausti mirties bausme, gali nuspręsti tik teismas, JAV ar tarptautinis. Sukurtas valstybinio terorizmo precedentas, kuris atriša rankas tikrai teroristinėms valstybėms ir organizacijoms.
Be to, kas toliau? Šitą nužudė. Ir visa infrastruktūra dingo? Visi ryšiai?
Neabejoju, kad musulmonų pasaulyje kils antisemitizmo banga, nežinia kur ir ką nublokšianti. Tai jau parodė deginamos Izraelio vėliavos Teherane. Tad vargu ar D. Trumpo sprendimas pasitarnavo Izraelio saugumui.
Nenaudingas šis sprendimas ir Baltijos valstybių, Ukrainos saugumui, nes nukreipia pasaulio dėmesį visai į kitą regioną.
Ypač, kai ir taip Artimuose Rytuose ir aplink juos šiuo metu tokia karinė politinė košė, kad bet kada gali kilti plataus masto karas, kuriame gali nebūti laimėtojų. Ir oficialaus musulmono generolo nužudymas gali tapti kibirkštimi tokiam karui, vienijančiam daugelį pasaulio musulmonų, kilti.
Antraštės JAV ir Irano konflikto tema jau pasipylė. Bet man pasirodė įdomiausia ir svarbiausia ši, pasirodžiusi DW portale https://www.dw.com/en/top-stories/s-9097 2020.01.02, generolo Qasemo Soleimani nužudymo išvakarėse.
D. Trumpas. EPA-ELTA nuotr.
Izraelio ir Irano konfliktas bus pagrindinė Artimųjų Rytų problema 2020 m. (“Israel-Iran conflict to be major Middle East issue in 2020”),
Izraelis ir Iranas yra priešai nuo pat 1980-ųjų, tačiau tik pastaraisiais metais Iranui pavyko išauginti savo įtaką regione.
Sirijoje jis sustiprino ir parėmė šalies kontrolę bandantį susigrąžinti prezidentą Basharą al-Assadą.
Irake jis nuo pat 2003 m. parėmė ne vieną politinę ir karinę organizaciją.
Jemene Iranas palaikė prieš Saudo Arabiją kovojančius hučius – gruodį JAV pranešė sulaikiusi pažangių iranietiškų raketų komponentų siuntą šiems kovotojams.
Izraelio šiaurėje Iranas ir toliau palaiko strateginę paramą didžiausiai Libano politinei partijai „Hezbollah“, kurios karinis sparnas yra laikomas galingesniu nei visa oficiali Libano kariuomenė.
Deginama JAV vėliava. EPA – ELTA nuotr.
Teheranas jau ne pirmus metus bando įvesti balansą regione, kuriame Saudo Arabija ir Jungtiniai Arabų Emyratai stipriai lenkia Iraną karinėmis išlaidomis, o Izraelis jau turi branduolinių ginklų. Turėdama minimalias ir gan pasenusias oro pajėgas, šalis negali konkuruoti su regiono kaimynių ir JAV kariniais lėktuvais, todėl kol kas raketos yra vienintelis Teherano konvencinis atgrasymo būdas.
Nežiūrint visko, 2017–2018 m. Izraelio kariuomenė smogė 200 Irano palaikomų objektų Sirijoje.
Operacijų intensyvumas dar labiau išaugo Persijos įlankoje gegužę aplink Hormuzo sąsiaurį JAV padidinus savo karinius pajėgumus dėl ten įvykusių poros tanklaivių užėmimo ir abiejų konfliktuojančių pusių dronų numušimo.
2019 m. lapkritį premjeras Benjaminas Netanyahu patvirtino, kad Izraelis plečia savo operacijas į Jemeną, siekdamas „užkirsti Iranui kelią įsitvirtinti regione“.
Deginama Izraelio vėliava. EPA – ELTA nuotr.
Šiais metais Irako vyriausybė apkaltino Izraelį užpuolus Iranui palankių Liaudies mobilizacinių pajėgų pozicijas šalyje, taip pat šiitų kovotojų stovyklas netoli Bagdado.
2019 m. rugsėjį dronų ir žemai skriejančių raketų spiečius smogė Saudo Arabijai priklausančiam „Aramco“ naftos perdirbimo kompleksui. Tai sumažino gamybą perpus. Visuotinai tikima, kad išpuolį surengė Iranas.
Tarptautinių krizių grupės Irano reikalų analitikas Ali Vaezas atkreipia dėmesį, kad Izraelio gynyba yra pritaikyta balistinių raketų išpuoliams, o ne žemai skrendančių kruizinių raketų, kurios buvo panaudotos prieš Saudo Arabiją. Pasak jo, dabartinės gynybinės sistemos neapsaugotų nuo „košmariško scenarijaus“, kai būtų užpultos Izraelio chemijos komponentų gamyklos ar branduolinė infrastruktūra, taip paverčiant daugelį šalies vietovių visiškai negyvenamomis ištisus dešimtmečius.
Taigi, susidūrus su šia „didžiausia rizika“, pasak A. Vaezo, kyla klausimas, ar Izraelis bandys vengti susidūrimo ir leis grėsmei toliau augti, ar surizikuos ir pabandys smogti pirmas. Jo nuomone, Iranui atnaujinus savo branduolinę programą Izraelio sąjungininkai gali sutikti pulti Iraną pirmi.
„Į keblią padėtį patekusi Tripolio (Libija) vyriausybė, vadovaujama Fayezo al Sarrajo (Fajezo Saradžo), nuo balandžio yra atakuojama Kh. Haftaro pajėgų. Maršalas vadovauja lygiagrečiai administracijai, remiamai Turkijos varžovių regione – Saudo Arabijos, Egipto ir Jungtinių Arabų Emyratų. Turkijos parlamentas ketvirtadienį patvirtino siūlymą pasiųsti karių į Libiją, Ankarai gavus F. al Sarrajo vyriausybės prašymą suteikti karinę pagalbą. „Priimame iššūkį ir skelbiame džihadą bei raginimą imtis ginklų“, – penktadienį per televiziją kalbėjo Kh. Haftaras. Jis paragino „visus libius“ apsiginkluoti, taip pat kvietė „vyrus ir moteris, karius ir civilius ginti mūsų tėvynę ir garbę“.”
JAV ir Rusija turi galingus Izraelio saugumu besirūpinančius lobistus, gana neblogai sutariančius. Akivaizdu, kad Rusija galutinėje sąskaitoje bus Izraelio pusėje. O Kinija? Kol kas ji tyli.
Tūkstančiai iraniečių gedi per JAV antskrydį nukauto generolo Q. Soleimanio. EPA-ELTA nuotr.
Irano ambasadorius prie Jungtinių Tautų Majidas Takhtas pareiškė, kad generolo nužudymas buvo „JAV karo veiksmas prieš Irano žmones“. „Praėjusią naktį prieš vieną svarbiausių mūsų generolų buvo įvykdytas teroro aktas ir buvo pradėtas karas. Ko tikimasi iš Irano? Mes netylėsime, mes privalome veikti ir mes veiksime“, – sakė M. Takhtas interviu CNN televizijai. „Mes negalime užmerkti akių dėl to, kas įvyko praeitą naktį. Neabejotinai bus kerštas – žiaurus kerštas“, – pagrasino Irano ambasadorius prie Jungtinių Tautų. „Atsakymas į karo veiksmą yra karo veiksmas. Kas, kur, kada? Tai parodys ateitis“, – sakė jis. https://www.delfi.lt/news/daily/world/tukstanciai-irako-gyventoju-gedi-zuvusio-irano-generolo-skanduodami-mirtis-amerikai.d?id=83186899
O dabar pagalvokime, kokios bus pasaulinės benzino, dyzelino ir plataus vartojimo prekių kainos artimiausiu metu, jei iškils pavojus naftos verslovėms Artimuosiuose Rytuose.
Qasemas Soleimani. BBC.com nuotr.
Sirijos vyriausybė pasmerkė JAV raketų ataką Bagdado oro uoste, per kurią buvo nukautas Irano revoliucinės gvardijos Kudso pajėgų vadas Qasemas Soleimani ir sukarintos grupuotės „Hashed al Shaabi“ vado pavaduotojas Abu Mahdi al-Muhandisas. Savo ruožtu Sirijos opozicija džiūgavo dėl tokio JAV žingsnio.
Sirija yra „tikra, kad ši baili JAV agresija… tik sustiprins žmonių ryžtą sekti pasipriešinusių kankinių lyderių pėdomis“, Sirijos valstybinė naujienų agentūra citavo šalies Užsienio reikalų ministerijos atstovą.
Atstovas JAV veiksmus pavadino „rimta padėties eskalacija“ regione ir apkaltino Vašingtoną naudojantis „nusikalstamų grupuočių metodais“.
Neįvardytas pareigūnas tikino, kad smūgis yra „dalis JAV politikos, siekiant sukurti įtampą ir skatinti konfliktus regiono šalyse“.
Q. Soleimani buvo svarbus Sirijos prezidento Basharo al-Assado rėmėjas, Irano generolas padėjo Sirijos lyderiui išsilaikyti valdžioje po 2011 m. prasidėjusio sukilimo.
Jis buvo atsakingas už Irano pajėgų ir musulmonų šiitų sąjungininkių grupuočių operacijas užsienyje, įskaitant ir Siriją. Pats Q. Soleimani dažnai lankydavosi Damaske.
B. al-Assadas penktadienį nusiuntė laišką Irano aukščiausiajam lyderiui ajatolai Ali Khamenei, kuriame dėkojo už Q. Soleimani paramą.
„Sirijos žmonės nepamirš, kad jis stovėjo kartu su Sirijos arabų armija. Kankinio Q. Soleimani atminimas amžinai liks Sirijos žmonių sąmonėje“, – laiške rašė B. al-Assadas.
Dėka Irano paramos ir 2015 m. Rusijos pradėtos intervencijos B. al-Assadui pavyko atsikovoti didžiąją dalį Sirijos teritorijos, kurią jis buvo praradęs pilietinio karo pradžioje. Sirijos prezidentas Basharas al-Assadas. EPA-ELTA nuotr.
Kai kuriose Sirijos teritorijose, kaip Idlibas, kurių nekontroliuoja B. al-Assado režimas, dalis sirų džiūgavo dėl Q. Soleimani žūties, nes jie generolą laiko atsakingu už tūkstančių civilių mirtis.
Per kassavaitinį protestą Idlibo mieste vienas demonstrantas laikė plakatą su tokiu užrašu: „Džiaugiamės dėl teroristo Qasemo Soleimani mirties. Ačiū jums, (D.) Trumpai“.
„Šios puikios naujienos įkvėps mus judėti pirmyn ir, jei pavyks, revoliucija tęsis, revoliucija triumfuos“, – sakė kitas protestuotojas Mohamedas Shkeibas.
Kiti demonstrantai Q. Soleimani žūtį pažymėjo dalydami saldainius.
Savo ruožtu Sirijos opozicinių grupių lyderiai džiaugėsi mirtimi žmogaus, kurį jie laiko atsakingu už tūkstančių civilių žūtis beveik devynerius metus trunkančiame Sirijos pilietiniame kare.
JAV kariai Sirijoje. EPA – ELTA nuotr.
„Svarbiausio Revoliucinės gvardijos nusikaltimų prieš Sirijos ir Irako žmones vykdytojo Qasemo Soleimani nužudymas yra smūgis, kuris įrodo, kad pasaulis yra pajėgus sustabdyti Iraną ir apsaugoti Sirijos civilius, jei jis to nori“, – sakė aukštas Sirijos politinės opozicijos lyderis Nasras Hariri.
Kitas opozicionierius Ahmedas Ramadanas taip pat sveikino JAV sprendimą nukauti Q. Soleimani.
„Sirijos vaikų žudikas buvo nukautas, laisvų Irako žmonių žudikas buvo nukautas“, – socialiniuose tinkluose skelbė A. Ramadanas.
Minia irakiečių užpuolė JAV ambasadą Bagdade. EPA-ELTA nuotr.
Pranešama, kad prie JAV ambasados Bagdade susirinkę Iraną palaikantys protestuotojai ne tik į pastatą mėto akmenis ir degina JAV vėliavas, bet ir ruošiasi ilgam įsitaisyti priešais ambasadą.
Tūkstančiai irakiečių, palaikančių iraniečių paruoštą sukarintą „Hashed al-Shaabi“ grupuotę, prie Jungtinių Valstijų ambasados susirinko antradienį. Jie protestuoja dėl amerikiečių šį savaitgalį įvykdytų oro antskrydžių, per kuriuos nukauti mažiausiai 25 „Hashed“ kovotojai.
Irakiečiai be jokių kliūčių perėjo paprastai ypač griežtai saugomos Žaliosios zonos patikros punktus. Patekę prie JAV ambasados, skanduodami „mirtis Amerikai“, jie įsiveržė į priimamojo zoną.
Už saugomos ribos protestuotojai įsirengė mobiliuosius tualetus ir pasistatė apie pusšimtį palapinių. Irakiečiai grasina nesitraukti tol, kol JAV pajėgos paliks jų šalį. Trečiadienio rytą sunkvežimiu į vietą buvo pristatyti šimtai čiužinių. Tai rodo, kad protestuotojai prie JAV ambasados ketina įsikurti ilgam. Irakiečiai apsupo JAV ambasadą Bagdade. EPA-ELTA nuotr.
Kai kurie irakiečiai padegė JAV vėliavas ir saugomą teritoriją apmėtė akmenimis. Ambasados saugumo pajėgos atsakė ašarinėmis dujomis. Sužeisti keli protestuotojai.
Savo pirmajame komentare Irano aukščiausiasis lyderis Ayatollahas Ali Khamenei’us trečiadienį griežtai pasmerkė JAV „pagiežą“.
Prezidentas Donaldas Trumpas ir kiti aukšti JAV pareigūnai ambasados užpuolimu kaltina Iraną.
Šveicarija
Irano užsienio reikalų ministerija (URM) trečiadienį pranešė, kad iškviestas Šveicarijos ambasados pareigūnas, kuriam perduotas skundas dėl neva kaimyniniame Irake amerikiečių kurstomo karo. Šveicarijos ambasada Irane atstovauja JAV interesams.
„Šveicarijos ambasados reikalų patikėtinis buvo iškviestas į Užsienio reikalų ministeriją dėl amerikiečių pareigūnų pozicijos dėl įvykių Irake“, – sakoma Irano URM išplatintame pranešime.
„Irano Islamo Respublika pareiškė griežtą protestą dėl karą kurstančių amerikiečių pareigūnų pareiškimų, kurie pažeidžia Jungtinių Tautų chartiją“, – skelbiama pranešime.
Tuo metu Prancūzijos gynybos ministrė Florence Parly, susitikusi su šalies kariais, pasmerkė prieš JAV ambasadą Bagdade Iraną palaikančių demonstrantų surengtą ataką. Ministrė taip pat pareiškė solidarumą su Jungtinėmis Valstijomis.
„Prancūzija griežtai smerkia prieš tarptautinės koalicijos Irake pozicijas įvykdytas atakas ir įsibrovimą į JAV ambasados teritoriją Bagdade“, –Naujųjų metų išvakarėse sakė F. Parly.
JAV viceprezidentas Mike’as Pence’as, šeštadienį atvykęs į Iraką iš anksto neskelbto vizito, vis dėlto nesusitiko su Irako aukšto rango pareigūnais, agentūrai AFP sakė Irako pareigūnai.
Pasak dviejų Irako vyriausybės šaltinių, M. Pence’as aplankė JAV karius Ain al-Asado bazėje vakarinėje Irako dalyje ir telefonu kalbėjosi su Irako premjeru Adeliu Abdeliu-Mahdi.
„Susitikimo nebus, nes jie pasikalbėjo telefonu“, – sakė vienas iš šaltinių.
Kiek anksčiau agentūra dpa skelbė, kad M. Pence’as susitiks su premjeru ir parlamento pirmininku. Tai pirmas M. Pence’o vizitas Irake, einant JAV viceprezidento pareigas.
Irako saugumo pajėgos šeštadienį panaudojo ašarines dujas per susirėmimus su antivyriausybiniais protestuotojais netoli svarbaus šalies jūrų uosto Um Kasraso mieste. Sužeista mažiausiai 120 žmonių.
Smurto protrūkis tarp saugumo pajėgų ir protestuotojų kilo šalia Um Kasraso uosto, esančio naftos gausioje Basros provincijoje, informuoja Irako vyriausioji žmogaus teisių komisija.
Liudininkai teigia, kad saugumo pajėgos užpuolė apie tūkstantį prie uosto vartų susirinkusių protestuotojų ir į juos paleido ašarines dujas.
Jau trečią dieną jūrų uoste vykstantis streikas – dalis masinių protestų, nuvilnijusių visoje šalyje nuo spalio mėnesio pradžios. Demonstracijose dalyvaujantys gyventojai smerkia korupciją, darbo vietų trūkumą ir prastą prieigą prie elektros tinklų bei švaraus vandens.
Nuo neramumų pradžios įvairiuose protestuose ir susirėmimuose žuvo mažiausiai 250 žmonių, daugiausiai – demonstrantai.
Lietuvos karių palydėtuvės. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Lietuvos kariuomenės Jungtiniame štabe Vilniuje antradienį išlydėti Lietuvos kariai, išvykstantys į Afganistane NATO vykdomą tarptautinę operaciją „Tvirta parama“ ir į JAV vadovaujamą tarptautinę misiją Irake „Įgimtas ryžtas“.
Pilietinis karas Sirijoje, karinga Rusijos diplomatijos pozicija, palaikanti valdantį režimą, verčia Lietuvą sunerimti. Panašų nerimą jautėme, kai lemtingomis atkurtos Lietuvos Respublikos nepriklausomybės įtvirtinimui 1991 m. sausio dienomis Artimuosiuose Rytuose sinchroniškai vyko JAV karinė operacija „Audra dykumoje“, gelbėjant savo sąjungininką Kuveitą nuo Irako agresijos.
Atrodė, visas JAV ir likusio Vakarų pasaulio politinis ir karinis dėmesys bus nukreiptas nuo įvykių Lietuvoje, bet taip, ačiū Dievui, neįvyko. Nors, atrodytų, Lietuva, pasirašiusi su Rusija dvišalę tarpvalstybinę taikos sutartį, įstojusi į NATO ir Europos Sąjungą, yra pakankamai saugi, įvykių Sirijoje metu pasirodė ženklų, kad ne viskas taip paprasta.
Praeitą savaitę mūsų sąjungininkė – JAV pareiškė, kad išveda paskutinius savo kareivius iš Irako. Jos parama Irakui apsiribos karinių specialistų, ekspertų ir patarėjų dalyvavimu sprendžiant Irako naftos, vidaus ir užsienio problemas. Tačiau problemos išlieka. Be to, šalia Irako yra Iranas, o už jo – Afganistanas ir Pakistanas.
Paklauskite „Ekson – Mobil”, stambiausią Amerikos naftos ir dujų kompaniją, kuri per pirmąjį šių metų ketvirtį gavo 10.9 mlrd. dolerių pelno, palikdama mus vienus su kainomis, artimomis 4 doleriams už benzino galoną. Arba, geriau, paklauskit šios korporacijos vadovą Reksą Tilersoną, kurio atlyginimas, atskaičiavus mokesčius, buvo 1,75 mln. dolerių, premija – 3,36 mln. ir 16,1 mln. dolerių kompanijos akcijomis. Jis gavo beveik 430 tūkstančių visokios rūšies kompensacijų, įskaitant ir 229,331 dolerių asmens sargybinių paslaugoms apmokėti ir 41,122- pasinaudoti kompanijos lėktuvu. Bet pernykštis Tilersono atlyginimas nebuvo rekordinis. „Oksidental petroleum” prezidento Rei Irani atlyginimas buvo 33,6 mln., o „Anadarko petroleum” vadovas Džeimsas Cheketas gavo 26,7 mln. dolerių. Kol mes nepravesime tikros rinkimų sistemos reformos, kol mes duosime galimybę į valdžią pretenduoti žmonėms, bučiuojantiems rankas Tilersonams, Irani ir Cheketams, šis Amerikos prievartavimas tęsis.
