Vokietijos gynybos ministrė Annegreta Kramp-Karrenbauer trečiadienį teigė, kad Vokietija dar nepriėmė galutinio sprendimo dėl JAV prašymo prisijungti prie prekybos laivų Hormūzo sąsiauryje apsaugos misijos steigimo. Vis dėlto A. Kramp-Karrenbauer leido suprasti, kad labiau tikėtina, jog Vokietija prie projekto neprisidės.
 
„Analizuojame šį kvietimą bendradarbiaudami su Didžiąja Britanija ir Prancūzija“, – sakė ministrė po susitikimo su NATO vadovu Jensu Stoltenbergu Briuselyje. A. Kramp-Karrenbauer pabrėžė, kad, kitaip nei JAV, Vokietija ir kitos Europos šalys nori išlaikyti branduolinį susitarimą su Iranu.
 
Berlynas stengiasi pasiekti taikų diplomatinį konflikto su Iranu sprendimą ir išlaikyti susitarimą, Teheranui draudžiantį įgyti branduolinių ginklų, sakė gynybos ministrė.
 
Didžioji Britanija ir JAV siekia suburti laivybos apsaugos misiją, kad užkirstų kelią Iranui toliau sulaikyti naftą gabenančius tanklaivius.
 
Toks sprendimas buvo priimtas po to, kai Teheranas liepos viduryje strateginiame laivybos kelyje tarp Irano ir Omano sulaikė britų „Stena Impero“ laivą ir su Panamos vėliava plaukusį „MT Riah“.
 
Trečiadienį abiejų šalių – Didžiosios Britanijos ir JAV – atstovai šio klausimo aptarti susitinka Bahreine.
 
A. Kramp-Karrenbauer apsilankymas Briuselyje buvo jos, kaip naujos gynybos ministrės, pirmasis vizitas į užsienį.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.08.01; 06:36

Iranas sekmadienį pakvietė Jungtinių Valstijų valstybės sekretorių Mike’ą Pompeo duoti interviu valstybinei televizijai apie anksčiau Amerikoje sulaikytą žurnalistę iranietę.
 
Šis raginimas nuskambėjo po to, kai aukščiausias JAV diplomatas pareiškė norįs kalbėtis su Irano žmonėmis.
 
M. Pompeo vienai didžiausių pasaulyje verslo ir finansinių naujienų agentūrų bei informacijos apie finansų rinkas teikėjų „Bloomberg“ sakė, kad jis „su džiaugsmu“ vyks į Teheraną ir noriai pasirodys Irano televizijoje, aiškindamas JAV motyvus, kodėl jų sankcijos yra nukreiptos prieš Islamo Respubliką.
 
Sausį Irano žurnalistė Marzieh Hashemi buvo areštuota JAV pagal įstatymą, leidžiantį sulaikyti žmones, įtariamus kaip galimus liudytojus baudžiamosiose bylose.
 
M. Hashemi, pakeitusį savo vardą iš Melanie Franklin, buvo paleista po dešimties dienų sulaikymo.
 
Vėliau ji išvyko į Iraną ir nuo to laiko kaltina Jungtines Valstijas smurtu prieš musulmonus ir juodaodžius bei jų diskriminaciją.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.07.29; 07:35
 
 

Didžioji Britanija paskelbė sieksianti sukurti Europos vadovaujamas pajėgas laivybai Persijos įlankoje apsaugoti. Tai pirmadienį po krizinio vyriausybės posėdžio Londone pareiškė britų užsienio reikalų sekretorius Jeremy‘is Huntas.
 
Kartu J. Huntas pabrėžė, kad jo šalis neieško „konfrontacijos“ su Teheranu po to, kai Iranas sulaikė su Didžiosios Britanijos vėliava plaukiojantį tanklaivį „Stena Impero“.
 
„Mes dabar sieksime, jog būtų sukurtos Europos vadovaujamos jūrinės apsaugos pajėgos, kad ir įgulos, ir kroviniai galėtų saugiai praplaukti šiuo centriniu regionu“, – kalbėjo J. Huntas. Tačiau jis pabrėžė, kad planuojama misija „nėra JAV spaudimo Iranui dalis“. „Mes neieškome konfrontacijos su Iranu“, – akcentavo britų diplomatijos vadovas.
 
Iranas britų tanklaivį „Stena Impero“ konfiskavo penktadienį praėjus kelioms valandoms po to, kai Gibraltaro aukščiausiasis teismas 30 dienų pratęsė Irano tanklaivio „Grace 1“ sulaikymą.
 
Britai tanklaivį Viduržemio jūroje sulaikė liepos 4-ąją kilus įtarimams, kad jis, pažeisdamas ES sankcijas, gabena naftą į Siriją. Iranas tai neigia ir Londono veiksmus vadina neteisėtais.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.07.23; 07:01

Irano prezidentas Hassanas Rouhani. EPA – ELTA nuotr.
Didžiosios Britanijos karinių jūrų pajėgų laivams Gibraltaro sąsiauryje sulaikius Irano tanklaivį, gali padidėti įtampa Persijos įlankos zonoje. Kaip praneša televizijos kanalas „Press TV“, tai ketvirtadienį pareiškė oficialus Irano URM atstovas.
 
„Destruktyvūs Didžiosios Britanijos veiksmai, susiję su naftos tanklaivio užgrobimu, gali padidinti įtampą Persijos įlankoje“, – cituoja kanalas oficialų Irano užsienio politikos žinybos atstovą.
 
Anksčiau Gibraltaro, britų valdos Pirėnų pusiasalio pakrantėje, valdžia sulaikė tanklaivį „Grace 1“, įtarusi, kad jis gabena naftą į Siriją, pažeisdamas šiai šaliai taikomas sankcijas.
 
ES sankcijų Damaskui paketas draudžia beveik visus Europos verslo kontaktus su Sirija, ypač naftos ir jos produktų prekybos srityje. Be to, sankcijos taikomos šios šalies vadovybei – į didelį „juodąjį sąrašą“, be kita ko, įtraukti prezidentas Basharas al Assadas ir jo šeimos nariai.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.07.05; 02:00

Irano prezidentas Hassanas Rouhanis antradienį sakė, kad naujos JAV sankcijos aukšto rango Irano pareigūnų atžvilgiu rodo, kad Vašingtonas „meluoja“, jog siekia vesti derybas su Iranu.
 
„Tuo pačiu metu, kai ragini vesti derybas, sieki pritaikyti sankcijas užsienio reikalų ministrui? Akivaizdu, kad meluoji“, – sakė H. Rouhanis.
 
Tokie Irano prezidento komentarai pasirodė po JAV prezidento patarėjo nacionalinio saugumo klausimais Johno Boltono pareiškimo, kad Vašingtonas „laikė duris atviras tikroms deryboms“, bet Iranas neparodė noro vesti derybas.
 
Pasak J. Boltono, Irano tyla į pasiūlymą vesti derybas su Vašingtonu „buvo kurtinanti“.
 
Pirmadienį JAV prezidentas Donaldas Trumpas pasirašė įsaką, kuriame numatoma sugriežtinti sankcijas Iranui. Naujos priemonės pirmiausia bus taikomos Irano aukščiausiajam lyderiui ajatolai Ali Khamenei’ui. Į sankcijų sąrašą taip pat ketinama įtraukti Irano užsienio reikalų ministrą Mohammadą Javadą Zarifą.
 
Su Iranu susijusi situacija susikomplikavo po to, kai birželio 13 d. Omano įlankoje po spėjamo užpuolimo dviejuose tanklaiviuose nugriaudėjo sprogimai ir kilo gaisrai. JAV pareiškė, kad atsakomybė už incidentą tenka Iranui.
 
Birželio 20 d. Irano ginkluotosios pajėgos numušė JAV bepilotį orlaivį RQ-4. Po to JAV, pasak D. Trumpo, jau ketino smogti objektams Irano teritorijoje, bet, likus 10 minučių iki operacijos pradžios, ji buvo atšaukta.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.06.25; 12:17
 
 
 

Irano kariuomenė. EPA – ELTA nuotr.
Iranas pagrasino JAV padariniais, jei bus pažeidinėjama jo oro erdvė.
 
Teheranui nesvarbu, ką sako JAV prezidentas Donaldas Trumpas ar kokius sprendimus jis priima, šeštadienį Irano naujienų agentūrai „Tasnim“ pareiškė Užsienio reikalų ministerijos atstovas Abbasas Moussawis.
 
Svarbu esą tik tai, kad Iranas netoleruos savo sienų pažeidinėjimo ir į kiekvieną pavojų atitinkamai reaguos.
 
JAV prezidentas prieš tai pareiškė norįs ne karo su Iranu, o pokalbių.
 
Daug mėnesių trunkanti įtampa tarp Irano ir JAV ketvirtadienį ir penktadienį pavojingai paaštrėjo. Pirmiausia Iranas numušė amerikiečių nepilotuojamą žvalgybinį orlaivį, kuris, Teherano tikinimu, pažeidė šalies oro erdvę ir nereagavo į kelis perspėjimus. JAV teigimu, dronas skrido tarptautinėje oro erdvėje.
 
Į tai reaguodamas, D. Trumpas nurodė surengti oro smūgius prieš Iraną, tačiau paskutinę akimirką juos atšaukė. Kadangi galėjo žūti 150 žmonių, jis planuotus antskrydžius sustabdė, rašė prezidentas tviteryje.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.06.23; 08:30
 

Penktadienį JAV prezidentas Donaldas Trumpas paskelbė, kad „neskuba“ bombarduoti Irano. Jis atskleidė, kad operacijai jau buvo pasirengta, bet prezidentas kelios minutės prieš operacijos pradžią veiksmus atšaukė, kad būtų išvengta daug aukų.
 
„Aš niekur neskubu“, – tviteryje rašė D. Trumpas, atskleisdamas savo minties eigą vėlyvą ketvirtadienį, kai turėjo pateikti sprendimą dėl Irano bombardavimo.
 
D. Trumpas nurodė smogti Iranui, tačiau naktį į penktadienį oro antskrydžius paskutinę akimirką sustabdė. Ši operacija esą turėjo būti kerštas už Irano numuštą amerikiečių žvalgybinį droną.
 
„10 minučių prieš išpuolį nusprendžiau jį sustabdyti“, – teigė prezidentas. Jis aiškino, kad generolas prezidentą informavo, jog išpuolis pareikalaus 150 Irano gyventojų gyvybių, o prezidentas nusprendė, kad tai nebus proporcingas atsakas už drono numušimą.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.06.22; 11:03

Augant įtampai su Iranu, JAV siųs į Artimuosius Rytus dar 1 tūkst. karių, vėlai pirmadienį paskelbė JAV gynybos sekretoriaus pareigas einantis Patrickas Shanahanas, informuoja BBC.
 
P. Shanahano teigimu, papildomi kariai siunčiami, reaguojant į „priešišką Irano pajėgų elgesį“.
 
JAV gynybos sekretorius tvirtino, kad „JAV nesiekia konflikto su Iranu“, tačiau pridūrė, kad tokių veiksmų imamasi, „siekiant užtikrinti mūsų karinio personalo, dirbančio visame regione, saugumą ir gerovę“.
 
Pasak P. Shanahano, neseniai Irano įvykdytos atakos patvirtina patikimą žvalgybinę informaciją, gautą apie priešišką Irano pajėgų ir jų įgaliotų grupuočių elgesį.
 
Be kita ko, JAV karinis jūrų laivynas pirmadienį paskelbė naujas nuotraukas, kurios, jo teigimu, susieja Iraną su praėjusią savaitę įvykdytu dviejų tanklaivių užpuolimu Omano įlankoje.
 
Įtampa tarp JAV ir Irano pradėjo didėti pernai, kai JAV vienašališkai pasitraukė iš 2015 m. pasiekto daugiašalio susitarimo dėl Irano branduolinės programos. Sudarius susitarimą, Irano urano atsargos buvo sumažintos 98 proc., iki 300 kg, ir uždrausta šį kiekį viršyti iki 2031 metų.
 
Pagal susitarimą, Iranui buvo leista sodrinti uraną iki 3,67 proc. lygio, ir už tai Iranui buvo atšauktos sankcijos.
 
Tačiau pernai JAV vienašališkai pasitraukė iš daugiašalio susitarimo ir atnaujino Iranui sankcijas, laipsniškai tas sankcijas griežtindamos. Be to, tvirtindamos apie Irano keliamą grėsmę, šiemet gegužę JAV pasiuntė į Artimuosius Rytus karo laivus ir bombonešius.
 
Šių metų gegužę Iranas taip pat paskelbė, kad nustos laikytis kai kurių įsipareigojimų pagal 2015 metais pasiektą daugiašalį branduolinį susitarimą. Pirmadienį Iranas pareiškė, kad per ateinančias 10 dienų – iki birželio 27 dienos – Irano mažai prisodrinto urano atsargos peržengs 300 kilogramų ribą.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.06.18; 04:00

Jungtinės Karalystės (JK) atliktas nepriklausomas vertinimas rodo, kad Iranas „beveik neabejotinai“ yra atsakingas už atakas prieš tanklaivius Omano įlankoje, teigia britų užsienio reikalų sekretorius Jeremy’is Huntas.
 
„Mūsų vertinimas leidžia daryti išvadą, kad atsakomybė už atakas beveik neabejotinai krinta ant Irano pečių. Pastarosios atakos rodo destabilizuojančio Irano elgesio tendenciją ir kelia rimtą pavojų regionui“, – pranešime teigė J. Huntas.
 
JK užsienio reikalų ministerijos išplatintame pranešime dėl ketvirtadienį įvykdytų atakų kaltinama Islamo revoliucinė gvardija – didžiulė ir itin pajėgi Irano kariuomenės dalis.
 
„Nė viena kita valstybė ar nevalstybinis veikėjas, tikėtina, negalėjo būti atsakinga“, – teigiama JK užsienio reikalų ministerijos pranešime.
 
J. Huntas taip pat paragino Iraną „nutraukti visų formų destabilizuojančius veiksmus“ ir patikino, kad JK dirba kartu su kitomis šalimis, kad rastų diplomatinį Teherano ir Vašingtono nesutarimų sprendimą.
 
Pats Iranas neigia kaltinimus surengus atakas Omano įlankoje.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.06.15

Ketvirtadienį įvykusio sprogimo Norvegijos įmonės „Frontline“ tanklaivyje Omano įlankoje, dėl kurio JAV kaltina Iraną, priežastis kol kas nežinoma, tačiau bendrovė atmeta „mechaninius gedimus ar žmogaus klaidos faktorių“.
 
„Incidentas bus ištirtas bendrovės kartu su trečiosiomis šalimis, kad būtų nustatyta jo priežastis. Kol kas atmetame gedimą ar įgulos klaidos faktorių“, – teigiama „Frontline“ pranešime.
 
Bendrovei priklausančiame „Front Altair“ tanklaivyje sprogimas įvyko ketvirtadienio rytą.
 
Dėl augančios įtampos regione ir neaiškių sprogimo „Front Altair“ priežasčių bendrovė tikino, kad „itin atsargiai rinksis naujus bendradarbiavimo sandorius regione“.
 
Šeštadienį pažeistą tanklaivį apžiūrės specialistų grupė.
 
Dėl incidento Omano įlankoje Jungtinės Valstijos kaltina Iraną, kuris esą bandė nuskandinti tanklaivius. Teheranas neigia bet kokius JAV kaltinimus.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.06.15; 18:58
 

Sekmadienį Irano gynybos ministerija pristatė oro gynybos sistemą, galinčią sunaikinti kelis taikinius savo gamybos raketomis „Sayyad-3“. Kaip praneša naujienų agentūra „Tasnim“, ceremonija, kurioje dalyvavo ir šalies gynybos ministras brigados generolas Amiras Hatamis, buvo surengta Teherane.
 
Pasak agentūros, oro gynybos sistemą „Khordad-15“ sukūrė Gynybos ministerijos ekspertai, ji oficialiai perduota armijai.
 
Kaip pranešė ministras, naujoji sistema gali aptikti įvairius taikinius, tarp jų – karinius lėktuvus ir bepilotes skraidykles, 150 kilometrų spinduliu.
 
„Khordad-15“ taip pat gali vienu metu perimti šešis taikinius, o jos eksploatavimo paprastumas leidžia parengti sistemą taikiniams sunaikinti mažiau kaip per 5 minutes.
 
Irano atstovai teigia, jog šios technologinės naujovės karinė galia nekelia grėsmės regiono šalims, kadangi Teherano gynybos doktrina grindžiama tik atgrasymu.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.06.09; 15:00

Irano užsienio reikalų ministras Mohammadas Javadas Zarifas. EPA – ELTA nuotr.
Pasitraukimas iš Branduolinio ginklo neplatinimo sutarties (NPT) yra vienas iš „galimų pasirinkimų“ Iranui po to, kai JAV sugriežtino sankcijas Teheranui, sekmadienį sakė Irano užsienio reikalų ministras Mohammadas Javadas Zarifas.

„Islamo Respublika turi daug pasirinkimų ir pareigūnai nagrinėja juos. Pasitraukimas iš NPT yra vienas iš jų“, – sakė M. J. Zarifas.

Įtampa tarp Teherano ir Vašingtono pradėjo augti praėjusiais metais, kai JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija nusprendė pasitraukti iš 2015 metais pasirašyto tarptautinio branduolinio susitarimo su Iranu ir atnaujino Iranui sankcijas, galiojusias prieš pasirašant susitarimą. Vėliau JAV nuosekliai jas griežtino.

Be kita ko, anksčiau šį mėnesį JAV pripažino Irano revoliucinę gvardiją užsienio teroristine organizacija ir ėmėsi dar griežtesnių veiksmų prieš Irano naftos sektorių. Kaip pranešama, išimtys, leidžiančios kelioms šalims vis dar importuoti Irano naftą, liausis galioti gegužės pradžioje.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.04.29; 04:00

Izraelio slaptoji tarnyba MOSSAD

Iranas pirmadienį apkaltino Izraelį mėginus surengti kibernetinę ataką prieš šalies komunikacijų sistemas.

„Režimas, kuris neprisipažįsta naudojęs tokius kibernetinius ginklus kaip „Stuxnet“, šįkart mėgino pakenkti Irano komunikacijų infrastruktūrai“, – tviteryje teigė šalies informacijos ministras Mohammadas Javadas Azaris Jahromis.

Ministro minimas „Stuxnet“ – 2010-aisiais atrastas virusas, kurį, tikima, sukūrė Izraelis ir Jungtinės Valstijos. Jis buvo pasitelktas prieš Iraną ir padarė žalos šalies branduolinės energetikos objektams.

„Dėl mūsų techninių komandų akylumo, jie (programišiai, – ELTA) liko nieko nepešę. Šį priešišką veiksmą aptarsime tarptautiniuose forumuose“, – tvirtino M. J. A. Jahromis.

Ministro pavaduotojas Hamidas Fattahis savo ruožtu nurodė, kad Irano techninės komandos ankstų pirmadienio rytą užkirto kelią keliems mėginimams infiltruotis į šalies komunikacijų sistemas.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.11.06; 07:14

Išpuolio auka. EPA – ELTA nuotr.

Irano karinis paradas buvo apšaudytas užpuolikų, keli žmonės žuvo, įskaitant civilius, o sužeista mažiausiai 20 žmonių, valstybinę žiniasklaidą cituoja naujienų tarnyba BBC.

Užpuolikai šovė iš parko netoli parado vietos. Jie vilkėjo karines uniformas, praneša reporteriai. Valstybinė žiniasklaida teigia, kad už atakos slepiasi islamo kovotojai.

Iranas mini 1980-1988 metų karo pradžios su Iraku metines ir šia proga šalyje organizuoja keletą paradų. Užpuolikai šaudė į civilius ir bandė pulti karinius pareigūnus. Du užpuolikus nukovė saugumo pajėgos, o kiti du buvo areštuoti.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.09.23; 09:10

Irano prezidentas Hassanas Rouhanis (centre) patikino, kad Iranas neketina naudoti agresijos prieš savo kaimynus. Tačiau tuo pat metu pridūrė, kad jo šalis ir toliau gamins visus ginklus, kurių reikės jos gynybai. EPA – ELTA nuotr.

Irano žvalgyba skelbia suėmusi „dešimtis šnipų“. Žvalgybos ministras Mahmoudas Alavis interviu televizijai sakė, kad juos padėjo išaiškinti agentas, infiltruotas į „šalies, turinčios labai stiprią žvalgybą, vyriausybę“.

Žiniasklaidos teigimu, tai yra nuoroda į Izraelį. Naujienų agentūra „Tasnim“ rašo, kad M. Alavis padarė užuominą į buvusį Izraelio energetikos ministrą Goneną Segevą, kuris liepos pradžioje teismo Jeruzalėje buvo apkaltintas šnipinėjimu. M. Alavis įspėjo, kad šalies „priešai“ mėgina šnipinėjimu ir infiltravimais gauti informacijos apie Iraną. Tačiau, anot jo, kovos su šnipinėjimu skyrius yra vienas stipriausių Žvalgybos ministerijoje.

M. Alavio duomenimis, pernai žvalgyba Irane sutriuškino 230 „teroristų kuopelių“, planavusių išpuolius prieš universitetus ir metro.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.08.30; 05:00

Baltijos šalių ministrų pirmininkų ir Izraelio valstybės ministro pirmininko B. Netanyahu susitikimas. Gedimino Bartuškos (ELTA) nuotr.

Baltijos šalių ir Izraelio premjerų susitikime svartyti transatlantiniai ryšiai, santykiai su Rusija, aptarta padėtis Artimuosiuose Rytuose, bendri veiksmai kovojant su terorizmu, kibernetinio ir informacinio saugumo stiprinimas. Pasak ministro pirmininko Sauliaus Skvernelio, taip pat kalbėta apie bendradarbiavimą aukštųjų technologijų srityje, plėtojant švietimo ir mokslinius tyrimus, turizmo skatinimą.

Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu po susitikimo su Baltijos valstybių ministrais pirmininkais sakė, kad Latvija, Estija bei Lietuva stipriai pažengusios technologijų srityje, ir pažymėjo, jog ateitis priklauso inovacijų šalims.

„Baltijos šalys yra mokslo ir technologijų atstovės. Inovacijos ateitis priklauso tiems, kurie kuria, ir čia glūdi didžios proto jėgos. Mes mažos valstybės įrodėme, kad galime sutelkti didžius protus, pasiekti pažangos, sukurti naujas pramonės šakas. Baltijos šalys jau dabar pažengusios kibernetinėje erdvėje, lazeriuose. Nors mes ir mažos, bet tai nereiškia, kad mes negalime būti didžios technologijų srityse, mes jei vieną kitą remsime, galime pasiekti labai daug“, – penktadienį spaudos konferencijoje sakė B. Netanyahu.

Izraelio premjeras taip pat pažymėjo, kas Izraelis yra žydų valstybė, kuri kaip ir Baltijos valstybės didžiuojasi savo didžia istorija, tradicijomis, unikalia kalba. Jis padėkojo Lietuvai, Latvijai ir Estijai už drąsią poziciją holokausto klausimu bei pabrėžė apie būtiną kovą su antisemitizmu.

Pasak Izraelio ministro pirmininko, šalys bendradarbiauja ir kovodamos su iššūkiais pasaulyje. Didžiausias šiuo metu bei ateities problema, anot jo, yra terorizmas.

Izraelio ministras pirmininkas B. Netanyahu sakė, kad Iranas vis dar intensyviai vykdo teroristines veiklas bei kuria branduolinį ginklą. Spaudos konferencijoje penktadienį jis sakė, kad ES skirti aštuoniolika milijonų dolerių Iranui yra didžiulė klaida, nes šiuos pinigus Iranas tiesiogiai skiria branduolinio ginklo kūrimui, todėl sankcijos Iranui yra būtinos.

„Iranas nesustabdė branduolinio ginklo kūrimo, jie gali labai greitai atsitverti kelią branduolinio ginklo sukūrimui per keletą metų. ES skirti aštuoniolika milijonų dolerių Iranui yra didžiulė klaida. Jie neskirs šių pinigų vandens valymui ar darbininkams. Šie pinigai bus skirti branduolinio ginklo kūrimui. Reikia atkurti sankcijas Iranui, kad būtų sustabdytos teroristinės veiklos Irane, dėl kurių kenčia milijonai žmonių. Taip pat reikia pabrėžti ir tai, kad Iranas plečia savo teroristines veiklas ir į Siriją“, – teigė premjeras.

Kalbėdamas konferencijoje jis taip pat pažymėjo, kad su Baltijos šalių ministrais pirmininkais aptarė saugumą ir gynybą bei paprašė, kad Baltijos šalys keistų neigiamą skeptišką požiūrį į Izraelį.

Izraelio premjeras Benjaminas Netanyahu. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

„Aptarėme saugumą ir gynybą, tikiu, kad daug ką galime nuveikti. Aš taip pat paprašiau Baltijos šalių ministrų pagalbos, kad reikia pagerinti požiūrį į Izraelį. Reikia panaikinti neigiamą skeptišką požiūrį į Izraelį“, – sakė B. Netanyahu.

Premjeras S. Skvernelis pirmą kartą vykstantį trijų Baltijos šalių ir Izraelio ministrų pirmininkų susitikimą pavadino istoriniu, vykstančiu itin svarbiu metu, kai trys Baltijos šalys mini savo valstybingumo šimtmetį, o Izraelio valstybė mini 70-metį.

„Transatlantiniam bendradarbiavimui alternatyvos nėra. Europa, JAV ir Izraelis yra natūralūs sąjungininkai. Mus vienija demokratijos, žmogaus teisių ir teisės viršenybės vertybės, iššūkiai saugumui ir glaudūs ekonominiai ryšiai. Esami ir liksime didele dalimi priklausomi vieni nuo kitų. Tai yra didžiausia paskata bendradarbiauti“,- pabrėžė premjeras S. Skvernelis.

Taip pat akcentuota, kad Baltijos valstybės pasisako už glaudesnį ES ir Izraelio bendradarbiavimą. Pabrėžta, kad tik diplomatinės priemonės, derybų kelias gali užtikrinti taiką Artimųjų Rytų regione.

„Visas keturias šalis vienija panaši istorija ir panašūs dabarties regioninio saugumo ir valstybių raidos iššūkiai, todėl turime nuolat kalbėtis ir stiprinti praktinius ryšius“, – sakė Vyriausybės vadovas S. Skvernelis.

Estijos ministras primininkas Jüris Ratas pažymėjo, kad šalių susitikimas praėjo tiesiog puikiai.

„Džiaugiuosi susitikdamas su Izraelio ministru pirmininku ir tikiuosi, kad iki kito susitikimo nepraeis šimtas metų. Susitikimas praėjo tikrai puikiai. Aptarėme daug temų, kurios yra svarbios visoms šalims. ES turi būti vieninga, vienas iš principinių ES dalykų yra, kad Iranas nebegalėtų kurti branduolinių ginklų. Reikia skatinti mūsų šalių dar glaudesnį bendradarbiavimą technologijose, inovacijose bei kovai su terorizmu“, – sakė J. Ratas.

„Artimieji Rytai yra svarbus klausimas, yra svarbu mūsų sienų apsauga. Padėtis Sirijoje mums kelia nerimą. Taip pat terorizmas išsiplėtojęs visame pasaulyje ir nei viena šalis nėra nuo to apsaugota. Todėl turime stiprinti pozicijas bendradarbiavime kovai su terorizmu“, – teigė Estijos premjeras.

Latvijos premjeras Maris Kučinskis taip pat pažymėjo, kad dialogas tarp valstybių yra būtinas norint spręsti tarptautines problemas.

Dabartinė tarptautinės politikos situacija turi daug temų ir problemų, kurias turime spręsti nedelsiant. Sutinku su Baltijos atstovais, kad turime rimtai žiūrėti į kibernetines grėsmes. Taip pat plėtodami dialogus tarpusavyje, manau, rasime daugelio konfliktų sprendimo būdus“, – sakė M. Kučinskis.

Pasak Latvijos premjero, Baltijos šalių požiūris į Rusiją nepasikeitė. Sankcijos išliks, jei Rusija neįvykdys Minsko susitarimo.

Šiandien su Baltijos valstybėmis aptarėme, kad dėl Rusijos šalių pozicija yra nepasikeitusi. Nebent bus įvykdyti Minsko susitarimai, kol jų neįvykdys, tol sankcijos nebus nutrauktos“, – teigė M. Kučinskis.

Su vizitu Lietuvoje viešintis Izraelio ministras pirmininkas dar susitiks su Lietuvos žydų bendruomene Vilniaus sinagogoje, dalyvaus žuvusiųjų pagerbimo ceremonijoje Panerių memoriale, apdovanos Pasaulio tautų teisuolio medaliais Domo ir Marijonos Viščių šeimą.

B. Netanyahu taip pat ketina aplankyti Vilniaus Gaono kapą.

Tai pirmasis Izraelio premjero keturių dienų vizitas Lietuvoje.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.08.25; 09:43

Iranas sekmadienį pareiškė protestą dėl Nyderlandų sprendimo išsiųsti du šalies diplomatus ir pagrasino, kad prieš tokį „nedraugišką ir destruktyvų veiksmą“ imsis atsakomųjų priemonių.

Nyderlandų žvalgybos AIVD atstovas penktadienį naujienų agentūrą AFP informavo, kad birželio 7 dieną iš šalies buvo išsiųsti du Irano ambasados darbuotojai. Išsamiau tokio sprendimo jis nekomentavo.

Netrukus po to, kai pasirodė ši informacija, Teherane buvo iškviestas Nyderlandų ambasadorius Irane, ir dėl šio žingsnio jam pareikštas „griežtas protestas“, sakoma internete paskelbtame Irano užsienio reikalų ministerijos pranešime.

„Kaip jau buvo pranešta Nyderlandų ambasadoriui, Islamo Respublika pasilieka teisę imtis atsakomųjų veiksmų“, – pranešime cituojamas užsienio reikalų ministerijos atstovas Bahramas Qassemis.

Be kita ko, B. Qassemis paragino Nyderlandų vyriausybę pasiaiškinti, kodėl „ji suteikia prieglobstį nusikaltėliams ir teroristams“ iš Irano opozicinės organizacijos „Liaudies mudžahedai“.

Teherano režimas „Liaudies mudžahedus“ uždraudė dar 1981 metais. Nuo 2002-ųjų iki 2009-ųjų organizacija buvo įtraukta ir į Europos Sąjungos teroristinių organizacijų sąrašą.

Du Irano diplomatai iš Nyderlandų buvo išsiųsti dar gerokai iki praėjusį pirmadienį Prancūzijos, Belgijos ir Vokietijos paskelbtos žinios apie šešių asmenų, įskaitant Vienoje dirbantį Irano diplomatą, areštus. Visi jie įtariami prisidėję prie spėjamo sąmokslo užpulti birželio 30 dieną Paryžiaus priemiestyje vykusį „Liaudies mudžahedų“ mitingą.

Informacijos šaltinis ELTA

2018-07-09

1994-aisiais Panamoje įvykusi lėktuvo katastrofa, per kurią žuvo 21 žmogus, tarp jų – nemažai žydų tautybės žmonių, buvo teroristinis incidentas, pareiškė Panamos prezidentas, informuoja BBC.

Anot Juano Carloso Varelos, tai patvirtinančius įrodymus Panamai perdavė Izraelio žvalgyba ir paprašė atnaujinti bylą.

Tarp žuvusiųjų per 1994-ųjų liepos 19 dieną įvykusią nelaimę, kai keleivinis orlaivis sudužo vos pakilęs iš oro uosto, buvo iškilių žydų verslininkų.

Nelaimė įvyko kitą dieną po Argentinos sostinės žydų kultūros centre įvykusio sprogimo, per kurį žuvo 85 žmonės.

Argentinos tyrėjai išpuolio prieš Buenos Airių žydų bendruomenę planavimu ir finansavimu kaltino Iraną, o vykdymu – islamistinį Libano šiitų judėjimą „Hezbollah“.

Irano valdžia, savo ruožtu, visuomet neigė kaip nors prisidėjusi prie šio sprogdinimo, per kurį nukentėjo dar 300 žmonių.

Panamos prezidentas J. C. Varela pirmadienį teigė prašysiąs vietos ir užsienio institucijų atnaujinti lėktuvo avarijos tyrimą. Tai bus daroma „atsižvelgiant į žvalgybos informaciją, akivaizdžiai rodančią, kad tai buvo teroro ataka“.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.05.23; 06:39

Pasitikdamas Vokietijos kanclerę Angelą Merkel Baltuosiuose rūmuose, JAV prezidentas Donaldas Trumpas pasveikino ją su pernykščiu perrinkimu ir pavadino ją „ypatinga moterimi“.

D. Trumpas tikino, kad jis ir A. Merkel „puikiai sutarė nuo pat pradžių“, tik, pridūrė jis, ne visi tą suprato. Pozuojant fotografams, JAV vadovas kanclerei pasakė: „Jūs man patinkate.“ Į tai ji atsakė: „Jūs (man) taip pat.“

A. Merkel savo ruožtu padėkojo D. Trumpui už priėmimą. Ji pažymėjo, kad tai – pirmasis jos vizitas už Europos ribų nuo to laiko, kai suformavo naująją vyriausybę. Kanclerė pridūrė jo metu sieksianti „dar kartą pabrėžti, kad norime sustiprinti santykius“ su Jungtinėmis Valstijomis.

Pranešama, kad susitikimo metu politikai kalbėsis apie Irano branduolinį susitarimą, kurį JAV prezidentas vertina itin skeptiškai. D. Trumpas jau anksčiau grasino pasitraukti iš susitarimo, jei iki gegužės 12 dienos nebus „ištaisyti siaubingi jo trūkumai“.

Manoma, kad konfliktui Sirijoje taip pat bus skiriamas didelis dėmesys. Galimai bus aptariamas ir „Nord Stream 2“ dujotiekis tarp Vokietijos ir Rusijos bei Vokietijos išlaidos gynybai, kurios neatitinka NATO keliamų reikalavimų.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.04.28; 04:00

Istorinis JAV ir Prancūzijos prezidentų susitikimas Vašingtone. EPA – ELTA nuotr.

JAV prezidentas Donaldas Trampas (Trump) ir Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Makronas (Macronas) svarstė, kad galėtų būti sudarytas naujas susitarimas dėl Irano branduolinės programos, informuoja BBC.

Po pokalbių JAV prezidentas, kuris itin skeptiškai vertina 2015 metais pasirašytą Irano branduolinį susitarimą, kalbėjo apie „galbūt daug platesnį susitarimą“. Prancūzijos prezidentas sutiko, kad naujasis susitarimas turėtų apimti Irano balistinių raketų programą ir jo vaidmenį Artimuosiuose Rytuose.

Su trijų dienų trukmės valstybiniu vizitu į JAV atskridęs E. Macronas pridūrė pirmenybę teikiąs ne egzistuojančio susitarimo nutraukimui, bet „kažko naujo, apimančio visus mums nerimą keliančius klausimus, kūrimui“.

Prancūzijos prezidentas taip pat pritarė, kad dabartinis susitarimas turi trūkumų bei tam, kad Irano įtakos regione klausimas turi būti įtrauktas į derybas.

„Jie turėjo sudaryti susitarimą, apimantį Jemeną, Siriją ir kitas Artimųjų Rytų dalis“, – sakė D. Trumpas, 2015 metais pasirašytą susitarimą pavadindamas „beprotišku“.

Likus kelioms valandoms iki JAV ir Prancūzijos prezidentų susitikimo, Irano prezidentas Hassanas Rouhanis įspėjo dėl „rimtų padarinių“, jei JAV pasitrauks iš susitarimo. D. Trumpas ne kartą grasino pasitraukti, jei iki gegužės 12 dienos nebus „ištaisyti siaubingi susitarimo trūkumai“.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.04.25; 07:54