Irano sostinėje Teherane, anot žiniasklaidos, iškritusi pro daugiaaukščio langą žuvo aukšta Šveicarijos ambasados darbuotoja. 51-erių diplomatė pagal rangą buvo antras asmuo ambasadoje, pranešė agentūra „Reuters“, remdamasi Irano žiniasklaidos pranešimais.
 
Anot duomenų, diplomatė gyveno 18-ajame pastato aukšte. Kitos mirties aplinkybės kol kas nežinomos.
 
Šveicarija Irane atstovauja JAV interesams. Jungtinės Valstijos ir Iranas netrukus po islamo revoliucijos 1979-aisiais nutraukė santykius.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.05.05; 05:00

Irano užsienio reikalų ministerija (URM) pareiškė, kad sekmadienio išpuolį Netanzo urano sodrinimo komplekse surengė Izraelis, ir pažadėjo „atkeršyti, kai tam ateis laikas“.
 
„Žinoma, šiuo veiksmu sionistų režimas bandė keršyti Irano žmonėms dėl jų kantrybės ir išmintingo požiūrį į JAV sankcijų atšaukimą“, – sakė URM atstovas Saeedas Khatibzadehas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.04.12; 14:00

Iranas ir Kinija pasirašė 25 metų bendradarbiavimo susitarimą. EPA-ELTA nuotr.

Šeštadienį Iranas ir Kinija pasirašė „strateginės partnerystės susitarimą“, pagal kurį ateinančius 25 metus bus siekiama plėtoti bendradarbiavimą įvairiose srityse. Derybos dėl šio susitarimo prasidėjo prieš penkerius metus, o apie jo turinį vis dar žinoma nedaug, praneša AFP.
 
Kinija yra svarbiausia Irano prekybos partnerė ir buvo viena pagrindinių Irano naftos pirkėjų, iki kol tuometis JAV prezidentas Donaldas Trumpas 2018 m. grąžino vienašales sankcijas po to, kai JAV pasitraukė iš daugiašalio branduolinio susitarimo su Iranu.
 
Kinijos ir Irano susitarimą kovo 27 d. pasirašė abiejų šalių užsienio reikalų ministrai – Wangas Yi ir Mohammadas Javadas Zarifas. Anot Teherano, sutartis apima politinius, strateginius ir ekonominius santykius.
 
„Manome, kad šis dokumentas gali būti labai veiksmingas, stiprinant Irano ir Kinijos santykius“, – teigė Irano Užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai Saedas Khatibzadeh.
 
Jis priminė, kad sutarties idėją dar 2016 m. vizito Teherane metu iškėlė Kinijos prezidentas Xi Jinpingas.
 
Xi Jinpingas ir Irano prezidentas Hassanas Rouhanis tuomet tarėsi dėl abipusių investicijų plano transporto, uostų, energetikos, pramonės ir paslaugų srityse.
 
Be to, Kinijos prezidentas taip pat siekia įgyvendinti Šilko kelio iniciatyvą (angl. Belt and Road Initiative), pagal kurią Kinija finansuotų infrastruktūros projektus užsienyje, taip didindama savo įtaką svetur.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.03.28; 08:20

Agentai slaptieji. Slaptai.lt foto

Prieš 10 mėnesių Irano teritorijoje sulaikytas turistas iš Prancūzijos Benjaminas Briere`as kaltinimas šnipinėjimu. Tai pirmadienį žurnalistams pranešė vienas iš prancūzo advokatų Saeidas Dehghanas.
 
Pasak jo, sekmadienį B. Briere`ui „buvo pateiktas kaltinimas pagal du punktus – šnipinėjimas ir propaganda prieš islamo respubliką“.
Gauti Irano teisėsaugos institucijų komentarų šiuo klausimu žurnalistams nepavyko.
 
Apie tai, kad Irano pareigūnai prieš tuo metu maždaug devynis mėnesius savo teritorijoje sulaikė Prancūzijos pilietį, vasario 24 d. naujienų agentūrai „Reuters“ pranešė prancūzo interesams atstovaujantis  S. Dehghanas. Pasak jo, advokatai pas sulaikytąjį, kuris buvo laikomas Vakilabado kalėjime Mešhedo mieste, nebuvo įleidžiami. Vėliau Prancūzijos URM patvirtino šalies piliečio sulaikymo faktą ir pridūrė, kad konsulatas teikia pagalbą prancūzui.  
 
Tada S. Dehghanas sakė, kad Prancūzijos piliečiui buvo pateikti „prieštaringi ir nepagrįsti kaltinimai“, nepatikslindamas, kas konkrečiai inkriminuojama jo ginamajam.
 
„Reuters“ duomenimis, gautais iš sulaikytojo artimųjų, prancūzas buvo sulaikytas už tai, kad be leidimo skraidino droną dykumoje netoli Irano ir Turkmėnijos sienos.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.03.15; 14:11

Iranas išbandė naują raketą. EPA-ELTA nuotr.

Vokietijos užsienio reikalų ministras Heiko Maasas apkaltino Iraną branduoliniame konflikte „žaidžiant su ugnimi“. Prieš ketvirtadienį Paryžiuje vyksiančias konsultacijas jis sakė, kad pastarieji Irano žingsniai kelia grėsmę amerikiečių sugrįžimui į 2015 metų tarptautinį branduolinį susitarimą. Teheranas prieš tai paskelbė ribosiantis tarptautinių inspektorių patekimą į dalį savo branduolinių kompleksų.
 
„Dabar svarbu paremti Jungtines Valstijas, kad jos grįžtų į susitarimą“, – kalbėjo H. Maasas prieš Vokietijos, Prancūzijos ir Jungtinės Karalystės ministrų vaizdo pokalbį su naujuoju JAV valstybės sekretoriumi Antony‘iu Blinkenu. Tačiau sutarties atnaujinimą „labai smarkiai sunkina tai, kad Iranas, atrodo, siekia ne įtampos švelninimo, o eskalacijos“.
 
Prezidentaujant Donaldui Trumpui, Iranas 2018 metais vienašališkai pasitraukė iš branduolinio susitarimo ir paskelbė Teheranui naujas sankcijas. H. Maasas pabrėžė, kad naujajai prezidento Joe Bideno vyriausybei nėra paprasta „pakeisti“ praėjusių ketverių metų politiką.
 
Pradžioje H. Maasas Paryžiuje asmeniškai su kolegomis iš Prancūzijos ir JK Jean-Yvesu Le Drianu ir Dominicu Raabu aptars konfliktą. O tada numatytas virtualus susitikimas su JAV valstybės sekretoriumi A. Blinkenu.
 
Prieš tai jau Vokietijos kanclerė Angela Merkel pareiškė savo susirūpinimą dėl Irano veiksmų. Ji per pokalbį su Irano prezidentu Hassanu Ruhani pabrėžė, jog neramu, kad „Iranas nebevykdo savo įsipareigojimų iš branduolinės sutarties“.
 
Iranas paskelbė, kad nuo kito antradienio ribos tarptautinių inspektorių patekimą į dalį savo branduolinių kompleksų. JAV pasitraukus iš sutarties, Teheranas palaipsniui jau atsisakė savo įsipareigojimų.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.02.19

Iranas išbandė naują raketą. EPA-ELTA nuotr.

Irano ginkluotosios pajėgos per pratybas išbandė naują raketą. Tai sekmadienį pareiškė šalies sausumos pajėgų vadas generolas Kioumarsas Heydari.
 
„Ginkluotosios pajėgos išbandė naują raketą, kurios veikimo nuotolis – 300 kilometrų“, – cituoja generolą Irano naujienų agentūra ISNA.
 
Heydari pridūrė, kad „ši raketa gali automatiškai nusitaikyti ir naikinti taikinius bet kokiomis oro sąlygomis“.
 
Iranas nuo praėjusio amžiaus dešimtojo dešimtmečio realizuoja savo raketų kūrimo programą.
 
Tam tikrų laimėjimų jis pasiekė balistinių raketų kūrimo srityje. Teheranas atsisako vesti derybas dėl šios veiklos apribojimo, motyvuodamas tuo, kad jo varžovai regione irgi ginkluojasi analogiškos klasės raketomis.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.02.15; 03:00

Šnipinėjimas ar žvalgyba. Slaptai.lt nuotr.

Kuo šiandien sudominti žvalgybinių temų mėgėjus? 

Vokiškas Bild rašo, kaip ginasi, teisinasi, išsisukinėja Vadimas Krasikovas. Šis vyras įtariamas Berlyne 2019 metų rugpjūčio 23 dieną nušovęs Kremliui neįtikusį čečėną Zelimchaną Changošvilį. Įtariamasis tvirtina, kad į krūmus Berlyno centre patraukęs tik gamtos šaukiamas. Tiesiog panoro nusišlapinti. Jokių kitų tikslų neturėjęs. Jis iki šiol mano, kad suimtas dėl to, kad šlapinosi viešojoje vietoje. Ir, be kita ko, kalbėsiąs su Vokietijos tyrėjais tik tuomet, kai turėsiąs Rusijos ambasados pasamdytą advokatą. Kiti advokatai jam neprimtini.

XXX

Die Welt analizuoja Vokietijoje veikiančius netikrus internetinius portalus, kuriuos greičiausiai išlaiko Rusijos specialiosios tarnybos. Ten viena iš pagrindinių temų – esą Rusijos opozicionierius Aleksejus Navalnas – JAV slaptosios tarnybos CŽV agentas. A.Navalnas – tai tas, kurį Rusijoje apnuodijo chemine medžiaga ir labai nenorom išleido gydytis į Vokietiją.

Zelimchanas Changošvili

XXX

The New York Times rašo (Ana Suonson ir Edward Vong) apie keistus, įtartinus JAV diplomatų ir amerikiečių žvalgų susirgimus. Omenyje turimi užsienyje plušėję Amerikos diplomatai ir žvalgai. Jie sunegaluodavo išvykę į komandiruotes Rusijon, Kinijon ir Kubon. Kokių simptomų patirdavę? Sukdavosi galva, apimdavo silpnumas, prarasdavo klausą, netekdavo atminties, kamuodavo galvos skausmai.

Manoma, kad tiek amerikiečių diplomatus, tiek amerikiečių žvalgus apšvitindavę specialiais spinduliais. Susirgdavo tik tie, kurie reziduodavo Kinijoje, Kuboje ir Rusijoje.

Šie negalavimai turį apibendrinantį pavadinimą – „Havanos sindromas“. Mat ypač daug JAV diplomatų susirgo būtent dirbdami Kubos sostinėje Havanoje.

Beje, kai kurie nepasveiko ir buvo išleisti anksčiau laiko į pensiją dėl sutrikusios sveikatos.

Tiesa, neatmestina versija, jog keli diplomatai tiesiog pervargo nuo įtampos. Jie prašėsi išleidžiami atostogų, bet Vašingtonas jų atostogas vis atidėliojo, ir jie – palūžo.

XXX

Handelsblatt nagrinėja, ar Irano fiziką, atsakingą už branduolines programas, tikrai nužudė Izraelio slaptoji tarnyba „Mossad“. Omenyje turimas Irano mokslininkas, branduolinės fizikos specialistas Mohsenas  Fakhrizadeh. Greičiausiai – taip. Čia įsipainiojęs ir „Mossad“. Izraelis pačiais drastiškiausiais būdais trukdo Iranui pasigaminti atominę bombą. Izraelio specaliosios tarnybos sprogdino ir laboratorijas, kuriose iraniečiai kūrė atominę bombą, ir Irano mokslininkus, dirbusius tose laboratorijose.

Mossad slaptieji agentai

Pastebima, kad kai Mossadui ėmė vadovauti 58-erių metų Jiosi Koenas, šios slaptosios tarnybos operacijos tapusios agresyvesnėmis nei iki tol. Neatmetama ir versija, kad „Mossad“ pridėjo savąją ranką sekant bei nužudant Irano generolą Kasemą Suleimani.

Izraelio žvalgybos retai dariusios klaidų. Viena iš klaidų – kai 1973 metais Norvegijoje nužudė ne tą žmogų – manė, kad šaudo į palestinečių kovotoją, o nušovė niekuo dėtą Norvegijos oficiantą.

Tačiau sėkmingų operacijų – nepalyginamai daugiau.

Viena iš paskutiniųjų sėkmingų operacijų – kai tiesiai iš Teherano pagrobė Irano branduolinius tyrimus fiksavusį archyvą.

XX

The New York Times rašo, kad Estijos žvalgyba įsiledo JAV kiberetinio saugumo ekspertus, kad šie susipažintų, kaip ir kokias kibernetines atakas prieš estus taiko rusų programišiai. Amerikiečiai panoro palyginti rusų programiškių kibenetines atakas prieš JAV su rusų hakerių išpuoliais prieš Estiją.  Taigi šio vizito tikslas – nustatyti panašumus bei skirtumus.

Manoma, kad rusų programišiai pirmiausia savo naujausias agresijas išbando Estijoje. Jei pasitvirtina, tokią pat arba labai panašią taktiką naudoja ir prieš kitas, kur kas galingesnes šalis.

XXX

Lapkritį fiksuotas didesnis dezinformacijos srautas – nustatyti 308 atvejai. Lietuvos kariuomenės nuotr.

Lietuvoje neseniai irgi buvo surengta kibernetinė ataka, smulkiai aprašyta BNS. Buvo paskleistos melagienos, esą Lietuvos teisėsauga pasienyje sulaikė lenkų diplomatą, apie neva anaujintus  šaukimus į Lietuvos kariuomenę ir apie Šiaulių oro uosto remontus ir tobulinimus. Nacionalinio kibernetinio saugumo centro (NKSC) direktorius Rytis Rainys pastebėjo, kad per šią ataką nukentėjo 19 internetinių svetainių. Dauguma nukentėjusiųjų – saivaldybių tinklapiai. Trys – valstybinės įstaigos.

Anksčiau programišiai buvo paskleidę melagieną, esą Lietuva siųs „taikos palaikymo pajėgas“ į Baltarusiją.

Šiandien – tiek naujienų žvalgybų tema.

2020.12.14; 07:44

Irano valdžia šeštadienį įvykdė opozicijos veikėjo Ruhollah Zamo egzekuciją, pranešė televizija.
 
R. Zamas buvo siejamas su priešvyriausybiniais protestais ir kurį laiką gyveno egzilyje Prancūzijoje.
 
Irano televizija pranešė, kad „priešrevoliucinių pažiūrų“ R. Zamas ryte buvo pakartas, po to, kai Aukščiausiasis teismas patvirtino dėl nusikaltimų prieš Irano Islamo Respubliką sunkumo anksčiau paskirtą bausmę.
 
Islamo revoliucijos gvardija apie R. Zamo sulaikymą paskelbė pernai spalį. Jis buvo laikomas „prieš revoliuciją nusiteikusia figūra“, kuriai „vadovauja Prancūzijos žvalgybos pajėgos.“
 
Irano televizija skelbė, kad R. Zamui apsaugą teikė kelių valstybių žvalgybos tarnybos.
 
Jam buvo pareikšti kaltinimai pasidavus blogiui – tai vienas iš blogiausių kaltinimų pagal Irano įstatymus. Birželį jis buvo nuteistas myriop.
 
Irano naujienų agentūra IRNA pranešė, kad aktyvistas buvo nuteistas už šnipinėjimą Prancūzijai bei kitai neįvardytai valstybei regione, kuri „bendradarbiauja su priešiška JAV valdžia“, tokiu būdu jis kenkė „šalies saugumui“, įžeidė „islamo šventumą“ ir kurstė smurtą per 2017 m. protestus. Per neramumus, vykusius nuo 2017 m. gruodžio 28 d. iki 2018 m. sausio 3 d., kuriuos lėmė ekonominiai sunkumai šalyje, žuvo 25 žmonės.
 
Paryžiuje gyvenęs R. Zamas vadovavo kanalui „Amadnews“ „Telegram“ susirašinėjimo programėlėje. „Telegram“ uždarė kanalą, Iranui pareikalavus ištrinti paskyrą, esą kurstančią „ginkluotą sukilimą“.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.12.13; 08:19

Iranas teigia, kad prie jo mokslininko nužudymo prisidėjo Izraelis. EPA-ELTA nuotr.

Irano užsienio reikalų ministras Mohammadas Javadas Zarifas pareiškė, kad prie mirtino išpuolio prieš aukštą Irano branduolinį mokslininką prisidėjo Izraelis. Yra „rimtų duomenų“, kad penktadienį „teroristų“ surengtame išpuolyje dalyvavo Izraelis, rašė jis tviteryje.
Teherane nužudytas Irano branduolinis mokslininkas M. Fakhrizadehas. EPA-ELTA nuotr.
 
Prieš tai Irano gynybos ministerija paskelbė, kad žinomas branduolinis mokslininkas Mohsenas Fakhrizadehas mirė nuo sužalojimų, kuriuos patyrė per „ginkluotų teroristų“ ataką netoli Teherano.
 
Mokslininkas žuvo, kai keli užpuolikai apšaudė jo automobilį, M. J. Zarifas paragino tarptautinę bendruomenę „pasmerkti šį valstybinio teroro aktą“.
 
M. Fakhrizadehas vadovavo Irano gynybos ministerijos Tyrimų ir inovacijų skyriui.
 
Izraelio premjeras Benyaminas Netanyahu yra jį pavadinęs Irano branduolinės programos tėvu.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.11.28; 05:41

Teherane nužudytas Irano branduolinis mokslininkas M. Fakhrizadehas. EPA-ELTA nuotr.

Teherane nužudytas Irano branduolinis mokslininkas Mohsenas Fakhrizadehas, pranešė valstybinis naujienų kanalas IRIB ir kelios naujienų agentūros.
 
Kaip teigiama, M. Fakhrizadehą Teherano priemiestyje Absarde nušovė „teroristai“.
 
Vietos valdžia patvirtino M. Fakhrizadeho mirtį ir pridūrė, kad taip pat buvo nukauti keli užpuolikai.
 
Tačiau Irano atominės energijos organizacijos (AEOI) atstovas paneigė tokius pranešimus ir tvirtino, kad „mūsų branduoliniams mokslininkams viskas yra gerai“.
 
M. Fakhrizadehas buvo Irano revoliucinės gvardijos narys ir raketų gamybos ekspertas. Pasak naujienų agentūros „Fars“, dėl šių priežasčių Izraelio slaptosios tarnybos seniai siekė jį eliminuoti.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.11.27; 07:00

Iranas mainais į tris užsienyje įkalintus iraniečius paleido britų-australų dėstytoją Kylie Moore-Gilbert, kuri už šnipinėjimą atlikinėjo Irane 10 metų laisvės atėmimo bausmę.
 
Melburno universiteto dėstytoja sulaikyta Irane 2018 m. rugsėjį. Moteris buvo teisiama slapta ir griežtai neigė visus jai pareikštus kaltinimus.
Irano valstybinės žiniasklaidos teigimu, K. Moore-Gilbert iškeista į iranietį verslininką ir du kitus Irano piliečius, kurie buvo sulaikyti užsienyje.
 
„Irano verslininkas ir du Irano piliečiai, kurie buvo sulaikyti užsienyje dėl nepagrįstų kaltinimų, iškeisti į dvigubą pilietybę turinčią šnipę Kylie Moore-Gilbert, kuri dirbo sionistų režimui“, – skelbė „Jaunųjų žurnalistų klubo“ naujienų tinklalapis.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.11.26; 06: 00

Mossad emblema

Antras pagal rangą grupuotės „Al Qaeda“ vadas, JAV kaltinamas dėl 1998 m. įvykdytų dviejų ambasadų Tanzanijoje ir Kenijoje sprogdinimų, buvo nukautas per rugpjūtį Irane surengtą slaptą operaciją, penktadienį pranešė dienraštis „The New York Times“ (NYT), skelbia „Reuters“.
 
Abdullahą Ahmedą Abdullahą, dar žinomą kaip Abu Muhammadą al-Masrį rugpjūčio 7 d. Teherano gatvėje nušovė du vyrai ant motociklo, pranešė NYT. Jį nukovė JAV prašymu veikiantys Izraelio specialiųjų pajėgų kariai.
 
A. M. Masris laikytas galimu dabartinio „Al Qaeda“ grupuotės lyderio Aymano al-Zawahirio įpėdiniu. Jo nužudymas buvo slepiamas iki pat dabar, pranešė dienraštis.
 
NYT teigimu, neaišku, kokį vaidmenį vieno iš „Al Qaeda“ vadų nužudyme vaidino Vašingtonas. JAV pareigūnai A. M. Masarį ir kitus grupuotės lyderius Irane sekė jau daugelį metų, praneša žiniasklaida.
 
„Al Qaeda“ neskelbė apie vado žūtį, Irano pareigūnai slėpė informaciją apie incidentą, nukovus A. M. Masarį nė vienos šalies valdžia atsakomybės už tai viešai neprisiėmė.
 
A. M. Masaris nukautas kartu su savo dukra, buvusio „Al Qaeda“ grupuotės vado Osamos bin Ladeno sūnaus našle Hamza bin Laden, pranešė NYT.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.11.14; 17:20

Federalinių tyrimų biuro (FTB) komanda. abc13.com nuotr.

Rusija ir Iranas perėmė JAV rinkėjų duomenis ir ėmėsi veiksmų, siekdami paveikti viešąją nuomonę prieš lapkričio 3 d. vyksiančius JAV prezidento rinkimus, pareiškė šalies Nacionalinės žvalgybos direktorius Johnas Ratcliffe’as.
 
J. Ratcliffe’as tvirtino, kad Iranas siuntė netikrus el. laiškus amerikiečiams, kuriais buvo siekiama „išgąsdinti rinkėjus, kurstyti neramumus visuomenėje ir pakenkti prezidentui Donaldui Trumpui“.
 
Pasak jo, Iranas taip pat platino vaizdo įrašus, kuriuose implikuojama, kad žmonės gali siųsti padirbtus rinkimų biuletenius, įskaitant ir iš kitų šalių, ne tik JAV.
 
Žvalgybos vadovas tikino, kad tiek Iranas, tiek ir Rusija siekia pasinaudoti surinktais rinkėjų duomenimis, kad „perteiktų klaidingą informaciją registruotiems rinkėjams, tikintis, jog tai sukels painiavą, pasės chaosą ir pakenks pasitikėjimui JAV demokratija“.
 
„Šie veiksmai yra desperatiškų priešų desperatiški bandymai“, – sakė J. Ratcliffe’as.
 
Žvalgybos direktoriaus pranešimas paskelbtas po to, kai registruoti demokratų rinkėjai gavo asmeninius laiškus neva nuo kraštutinių dešiniųjų pažiūrų grupuotės „Proud Boys“.
 
„Rinkimų dieną balsuosite už D. Trumpą arba mes jus rasime“, – sakoma laiškuose.
 
Tiesa, J. Ratcliffe’as ir spaudos konferencijoje šalia jo stovėjęs Federalinio tyrimų biuro (FTB) direktorius Christopheris Wray’us nepaaiškino, kaip rusai ar iraniečiai perėmė rinkėjų duomenis, ar kaip Rusija jais naudojasi.
 
Ch. Wray’us pabrėžė, kad JAV rinkimų sistemos išlieka saugios ir atsparios.
 
„Galite būti ramūs, kad esame pasiruošę demokratijos priešų veiksmams“, – sakė Ch. Wray’us.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.10.22; 10:33

Charlie Hebdo redakcija. AFP nuotr.

Pakistane ir Irane auga nepasitenkinimas ginčytinų pranašo Mahometo karikatūrų paskelbimu Prancūzijos satyriniame laikraštyje „Charlie Hebdo“.
 
Pakistane penktadienį tūkstančiai žmonių išėjo į gatves protestuoti prieš Prancūziją, kai vyriausybė griežtai sukritikavo naujas karikatūras. Teheranas pasmerkė karikatūras, pavadindamas jas „provokacija“.
 
Proceso prieš spėjamai su išpuoliu prieš „Charlie Hebdo“ susijusius asmenis pradžios proga satyrinis laikraštis šią savaitę išleido specialų numerį, kuriame vėl išspausdino Mahometo karikatūras, dėl kurių ir tapo islamistų taikiniu.
 
Islamistai 2015 metų sausio 7 dieną surengė išpuolį prieš laikraščio redakciją Paryžiuje ir nužudė 12 žmonių.
 
„Mes turime pasiųsti stiprią žinią prancūzams, kad ši nepagarba mūsų mylimam pranašui nebus toleruojama“, – sakė demonstrantas Mohammadas Ansaris mitinge Lahorės mieste Rytų Pakistane.
Tūkstančiai žmonių Pakistane protestavo prieš naujas „Charlie Hebdo“. EPA-ELTA nuotr.
 
Pranašo vaizdai islame yra uždrausti. Už religijos įžeidimą Pakistane gali grėsti mirties bausmė. Dar prieš protestus užsienio reikalų ministras Shahas Mahmoodas Qureshis tvitreyje rašė, kad karikatūrų tikslas yra „įžeisti milijardų musulmonų jausmus“.
 
Trečiadienį Paryžiuje prasidėjo procesas prieš 14 spėjamų išpuolio bendrininkų.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.09.05; 07:40

Migracijos departamentas. Slaptai.lt nuotr.

Užsienio reikalų ministerija ketvirtadienį pranešė, kad su „Hezbollah” siejamiems asmenims 10 metų uždrausta atvykti į Lietuvą. Migracijos departamentas šį sprendimą priėmė gavus informacijos apie su „Hezbollah” siejamų asmenų veiklą, keliančią grėsmę Lietuvos nacionalinio saugumo interesams.
 
„Įvertinę mūsų turimą ir partnerių pateiktą informaciją, galime konstatuoti, kad „Hezbollah” – teroristiniais principais veikianti organizacija, kelianti grėsmę daugelio pasaulio šalių, taip pat ir Lietuvos, saugumui. Solidarizuojamės su JAV, Vokietija, Jungtine Karalyste, Nyderlandais ir kitomis panašią poziciją priėmusiomis šalimis”, – sakė užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius. – „Vertiname sėkmingą Lietuvos ir Izraelio nacionalinio saugumo institucijų bendradarbiavimą. Dėkojame šioms institucijoms už svarbų indėlį siekiant užtikrinti mūsų šalių piliečių saugumą”, – sakė ministras.
 
„Norime pabrėžti, kad palaikome taikius Libano gyventojus ir jų siekį šalyje įgyvendinti šiuo metu ypač reikalingas reformas”, – pažymėjo L. Linkevičius.
 
Reaguodama į rugpjūčio 4 dienos sprogimus Beirute, Lietuva skyrė 50 tūkst. EUR humanitarinę paramą Libanui.
 
Izraelio užsienio reikalų ministras Gabi Ashkenazis pasveikino Lietuvos vyriausybę priėmus sprendimą paskelbti „Hezbollah“ ir visus su ja siejamus asmenis kaip teroro organizaciją.
 
„Tai yra drąsus ir svarbus sprendimas, nepaprastai reikšmingas užtikrinant regiono stabilumą. Raginu visas Europos šalis prisijungti prie šio sprendimo ir paskelbti “Hezbollah“ neteisėta“, – rašoma Eltai perduotame ministro pareiškime.
Linas Linkevičius. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
 
Ministras ketvirtadienio rytą kalbėjosi su ministru L.Linkevičiumi ir sveikino jį su Lietuvos sprendimu pripažinti „Hezbollah“ teroristine organizacija.
Izraelio vėliava. EPA – ELTA nuotr.
 
„Hezbollah“ yra teroro organizacija, terorizavusi didelę Libano dalį, galiausiai paversdama ji regionu, užvaldytu Irano saviems tikslams laikydama įkaitais Libano piliečius, ekonomiką ir politines sistemas. Norėčiau padėkoti Lietuvai už jos sprendimą, tai yra svarbus ir labai reikalingas žingsnis. Džiaugiuosi, kad šiuo klausimu tarp daugelio Europos šalių yra platus sutarimas. Aš raginu visas Europos šalis, taip pat ir ES, prisijungti prie šio sprendimo ir suprasti, kad „Hezbollah“ yra pavojinga teroro organizacija, kuri atkakliai stengiasi planuoti ir vykdyti teroro išpuolius visame pasaulyje Irano vardu ir jo finansuojama. Norėčiau padėkoti užsienio reikalų ministerijos žmonėms, diplomatams ir saugumo sistemoms, kurie dalyvavo šiame reikšmingame bendradarbiavime ir kurių bendros pastangos lėmė šį didelį laimėjimą“, – sako Izraelio užsienio reikalų ministras.
 
Izraelio ambasadorius Yossefas Levy irgi pasveikino užsienio reikalų ministrą Liną Linkevičių ir sakė, kad tai didelis indėlis užtikrinant Vidurio Rytų, taip pat ir paties Libano, stabilumą.
 
„Lietuva šiuo sprendimu dar kartą įrodė ne tik savo draugystę su Izraeliu, bet ir pademonstravo stiprų moralinį kompasą, kuris turėtų būti pavyzdys kitoms Europos Sąjungos šalims“, – sakė ambasadorius.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.08.13; 12:00

Amerikos vėliava. Slaptai.lt nuotr.

Aukšto rango JAV žvalgybos pareigūnas perspėjo, kad šiais metais vyksiančius prezidento rinkimus bando paveikti Kinija, Rusija, Iranas ir kitos valstybės. Apie tai informuoja BBC.
 
Išplatintame JAV kontržvalgybos direktoriaus pranešime teigiama, kad užsienio valstybės naudoja „slaptas ir atviras įtakos priemones“, skirtas rinkimų rezultatams paveikti. Dokumente taip pat sakoma, kad šios šalys „turi savų rinkimų favoritų“.
 
Kinija esą norėtų, kad „prezidentas Donaldas Trumpas, kurį Pekinas laiko neprognozuojamu, nebūtų perrinktas“, tad šalis „deda vis didesnes pastangas paveikti rinkimus“.
 
Kontržvalgybos pranešime teigiama, kad Rusija siekia „apjuodinti“ Joe Bideną ir kitus „antirusiškos aukštuomenės“ narius. Kiti su Rusija susiję veikėjai „taip pat bando sustiprinti prezidento D. Trumpo kandidatūrą socialiniuose tinkluose ir Rusijos televizijoje“.
 
Tuo metu Iranas stengiasi „pakirsti JAV demokratines institucijas“ ir D. Trumpą bei „sukiršinti šalį“ prieš rinkimus, internete skleisdamas dezinformaciją ir „antiamerikietišką turinį“. Iranas esą deda tokias pastangas, nes mano, kad antrai kadencijai perrinktas dabartinis prezidentas „toliau vykdytų JAV spaudimą Iranui ir skatintų režimo pokyčius“.  
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.08.08; 06:00

Izraelis ankstyvą pirmadienio rytą paleido naują žvalgybinį palydovą, kuris padės stebėti Irano veiklą regione.
 
„Izraelio gynybos ministerija ir „Israel Aerospace Industries“ sėkmingai paleido „Ofek 16“ žvalgybinį palydovą“, 4 val. vietos (ir Lietuvos) laiku, sakoma Gynybos ministerijos pranešime.
 
„Pažangus elektroninis optinis palydovas atliks virtinę bandymų“, – teigia ministerija.
 
Dėl sėkmingo paleidimo džiaugėsi ir gynybos ministras Benny Gantzas.
 
„Sėkmingas „Ofek 16“ palydovo paleidimas yra dar vienas ypatingas Izraelio gynybos sektoriaus pasiekimas. Technologinis pranašumas ir žvalgybos pajėgumai yra itin svarbūs Izraelio valstybės saugumui. Mes ir toliau stiprinsime ir užtikrinti Izraelio pajėgumus visuose frontuose, visose vietose“, – tvirtino B. Gantzas.
 
Nei viename pranešime neatskleidžiama, kokia yra palydovo misija, tačiau Izraelio visuomeninis radijas skelbė, kad palydovas stebės Irano branduolinių kompleksų veiklą.
 
Izraelis ne kartą žadėjo užkirsti kelią Iranui pasigaminti branduolinį ginklą. Teheranas savo ruožtu neigia, kad šalies branduolinė programa yra karinio pobūdžio.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.07.07; 05:22

Donald Trump (Trampas). EPA – ELTA nuotr.

Iranas išdavė JAV prezidento Donaldo Trumpo ir dar 35 asmenų arešto orderius dėl generolo Qassemo Soleimanio nužudymo ir paprašė Interpolo pagalbos sulaikant kaltinamuosius, pirmadienį paskelbė Teherano prokuroras Ali Alqasimehras, pranešė naujienų agentūra „Fars“.
 
Irano revoliucinės gvardijos Kudso pajėgų vadą Q. Soleimanį JAV pajėgos nukovė sausio 3 d. įvykdyto antskrydžio Irake metu. Vašingtonas kaltino Q. Soleimanį organizavus Iranui palankių kovotojų išpuolius prieš JAV pajėgas regione, rašo „Reuters“.
Tūkstančiai iraniečių gedėjo per JAV antskrydį nukauto generolo Q. Soleimanio. EPA-ELTA nuotr.
 
Irano atstovas A. Alqasimehras teigė, kad arešto orderis išduotas kaltinant nužudymu ir teroristiniais veiksmais. Jo teigimu, Iranas paprašė, kad Interpolas išduotų „raudonąjį pranešimą“ – tarptautinį arešto orderį – D. Trumpui ir kitiems asmenims, kuriuos Iranas kaltina nužudžius Q. Soleimanį.
 
A. Alqasimehras sakė, kad į asmenų, kuriems išduoti arešto orderiai, yra įtraukti JAV karinių pajėgų ir civiliai pareigūnai, tačiau daugiau informacijos Irano atstovas neatskleidė.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.06.30; 00:30

Iranas paprašė Prancūzijos iššifruoti numušto Ukrainos lainerio juodąsias dėžes. EPA-ELTA nuotr.

Iranas paprašė Prancūzijos iššifruoti numušto „Ukraine International Airlines“ reiso PS752, kuris šių metų pradžioje buvo numuštas vos pakilęs iš Teherano, juodąsias dėžes, naujienų agentūrai AFP patvirtino informuoti šaltiniai.
 
Irano ambasadorius prie Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos (ICAO) Monrealyje sakė, kad Iranas paprašė Prancūzijos aviacijos nelaimių agentūros BEA atsisiųsti ir iššifruoti savirašio duomenis, teigia šaltiniai.
 
Tiesa, pati BEA neigia, kad Iranas prašė agentūros iššifruoti duomenis, tačiau ji esą „yra pasirengusi vertinti bet kokius prašymus“ iš Irano.
 
Iranas pripažįsta, kad sausio 8 d. numušė į Kijevą iš Teherano skridusį keleivinį orlaivį. Per katastrofą žuvo 176 žmonės.
 
Katastrofa įvyko praėjus kelioms valandoms po to, kai Irano pajėgos smogė Irake dislokuotiems JAV kariams ir laukė amerikiečių atsako. Iranas į JAV karių bazes raketų paleido atsakydamas į kiek anksčiau surengtą JAV drono ataką, per kurią buvo nukautas vienas aukščiausių Irano kariuomenės vadų Qassemas Soleimani.
 
Juodosiose dėžėse tikimasi rasti informacijos apie paskutines skrydžio akimirkas prieš tai, kai Irano paleista raketa pataiko į keleivinį lainerį, vos pakilusį iš Teherano oro uosto.
 
Daugelis žuvusių lėktuvo keleivių buvo kanadiečiai.
 
Kelis mėnesius Kanada ragino Iraną, kuris neturi techninių galimybių iššifruoti juodųjų dėžių duomenų, perduoti jas Ukrainai ir Prancūzijai.
Irano valstybinė naujienų agentūra IRNA birželio pradžioje patvirtino, kad institucijos yra pasirengusios perduoti juodąsias dėžes, tačiau perspėjo, kad smarkiai apgadinti įrenginiai gali ir nepadėti tyrimui.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.06.13; 00:30

Irane vėl duris atveria dėl koronaviruso pandemijos uždarytos mečetės. Prezidentas Hassanas Rouhani sekmadienį paskelbė, kad nuo pirmadienio leista atsidaryti mečetėms trečdalyje administracinių rajonų. Kadangi šiuose 132 rajonuose yra tik nedidelė užsikrėtimo rizika, mečetės vėl galės kviesti tikinčiuosius ir penktadienio maldai. Plintant virusui, mečetės šalyje buvo uždarytos kovo pradžioje.
 
Tačiau mečetėse ir toliau reikės laikytis apsaugos priemonių. Distancijos ir higienos taisyklės yra „svarbiau“ nei bendra malda mečetėse, pabrėžė H. Rouhani.
 
Iranas yra viena labiausiai pandemijos paveiktų šalių pasaulyje. Vyriausybės duomenimis, virusas iki šiol patvirtintas daugiau kaip 96 000 žmonių, daugiau kaip 6 100 mirė.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.05.04; 02:15