Iranas išbandė naują raketą. EPA-ELTA nuotr.

Vokietijos užsienio reikalų ministras Heiko Maasas apkaltino Iraną branduoliniame konflikte „žaidžiant su ugnimi“. Prieš ketvirtadienį Paryžiuje vyksiančias konsultacijas jis sakė, kad pastarieji Irano žingsniai kelia grėsmę amerikiečių sugrįžimui į 2015 metų tarptautinį branduolinį susitarimą. Teheranas prieš tai paskelbė ribosiantis tarptautinių inspektorių patekimą į dalį savo branduolinių kompleksų.
 
„Dabar svarbu paremti Jungtines Valstijas, kad jos grįžtų į susitarimą“, – kalbėjo H. Maasas prieš Vokietijos, Prancūzijos ir Jungtinės Karalystės ministrų vaizdo pokalbį su naujuoju JAV valstybės sekretoriumi Antony‘iu Blinkenu. Tačiau sutarties atnaujinimą „labai smarkiai sunkina tai, kad Iranas, atrodo, siekia ne įtampos švelninimo, o eskalacijos“.
 
Prezidentaujant Donaldui Trumpui, Iranas 2018 metais vienašališkai pasitraukė iš branduolinio susitarimo ir paskelbė Teheranui naujas sankcijas. H. Maasas pabrėžė, kad naujajai prezidento Joe Bideno vyriausybei nėra paprasta „pakeisti“ praėjusių ketverių metų politiką.
 
Pradžioje H. Maasas Paryžiuje asmeniškai su kolegomis iš Prancūzijos ir JK Jean-Yvesu Le Drianu ir Dominicu Raabu aptars konfliktą. O tada numatytas virtualus susitikimas su JAV valstybės sekretoriumi A. Blinkenu.
 
Prieš tai jau Vokietijos kanclerė Angela Merkel pareiškė savo susirūpinimą dėl Irano veiksmų. Ji per pokalbį su Irano prezidentu Hassanu Ruhani pabrėžė, jog neramu, kad „Iranas nebevykdo savo įsipareigojimų iš branduolinės sutarties“.
 
Iranas paskelbė, kad nuo kito antradienio ribos tarptautinių inspektorių patekimą į dalį savo branduolinių kompleksų. JAV pasitraukus iš sutarties, Teheranas palaipsniui jau atsisakė savo įsipareigojimų.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.02.19

Iranas išbandė naują raketą. EPA-ELTA nuotr.

Irano ginkluotosios pajėgos per pratybas išbandė naują raketą. Tai sekmadienį pareiškė šalies sausumos pajėgų vadas generolas Kioumarsas Heydari.
 
„Ginkluotosios pajėgos išbandė naują raketą, kurios veikimo nuotolis – 300 kilometrų“, – cituoja generolą Irano naujienų agentūra ISNA.
 
Heydari pridūrė, kad „ši raketa gali automatiškai nusitaikyti ir naikinti taikinius bet kokiomis oro sąlygomis“.
 
Iranas nuo praėjusio amžiaus dešimtojo dešimtmečio realizuoja savo raketų kūrimo programą.
 
Tam tikrų laimėjimų jis pasiekė balistinių raketų kūrimo srityje. Teheranas atsisako vesti derybas dėl šios veiklos apribojimo, motyvuodamas tuo, kad jo varžovai regione irgi ginkluojasi analogiškos klasės raketomis.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.02.15; 03:00

Šnipinėjimas ar žvalgyba. Slaptai.lt nuotr.

Kuo šiandien sudominti žvalgybinių temų mėgėjus? 

Vokiškas Bild rašo, kaip ginasi, teisinasi, išsisukinėja Vadimas Krasikovas. Šis vyras įtariamas Berlyne 2019 metų rugpjūčio 23 dieną nušovęs Kremliui neįtikusį čečėną Zelimchaną Changošvilį. Įtariamasis tvirtina, kad į krūmus Berlyno centre patraukęs tik gamtos šaukiamas. Tiesiog panoro nusišlapinti. Jokių kitų tikslų neturėjęs. Jis iki šiol mano, kad suimtas dėl to, kad šlapinosi viešojoje vietoje. Ir, be kita ko, kalbėsiąs su Vokietijos tyrėjais tik tuomet, kai turėsiąs Rusijos ambasados pasamdytą advokatą. Kiti advokatai jam neprimtini.

XXX

Die Welt analizuoja Vokietijoje veikiančius netikrus internetinius portalus, kuriuos greičiausiai išlaiko Rusijos specialiosios tarnybos. Ten viena iš pagrindinių temų – esą Rusijos opozicionierius Aleksejus Navalnas – JAV slaptosios tarnybos CŽV agentas. A.Navalnas – tai tas, kurį Rusijoje apnuodijo chemine medžiaga ir labai nenorom išleido gydytis į Vokietiją.

Zelimchanas Changošvili

XXX

The New York Times rašo (Ana Suonson ir Edward Vong) apie keistus, įtartinus JAV diplomatų ir amerikiečių žvalgų susirgimus. Omenyje turimi užsienyje plušėję Amerikos diplomatai ir žvalgai. Jie sunegaluodavo išvykę į komandiruotes Rusijon, Kinijon ir Kubon. Kokių simptomų patirdavę? Sukdavosi galva, apimdavo silpnumas, prarasdavo klausą, netekdavo atminties, kamuodavo galvos skausmai.

Manoma, kad tiek amerikiečių diplomatus, tiek amerikiečių žvalgus apšvitindavę specialiais spinduliais. Susirgdavo tik tie, kurie reziduodavo Kinijoje, Kuboje ir Rusijoje.

Šie negalavimai turį apibendrinantį pavadinimą – „Havanos sindromas“. Mat ypač daug JAV diplomatų susirgo būtent dirbdami Kubos sostinėje Havanoje.

Beje, kai kurie nepasveiko ir buvo išleisti anksčiau laiko į pensiją dėl sutrikusios sveikatos.

Tiesa, neatmestina versija, jog keli diplomatai tiesiog pervargo nuo įtampos. Jie prašėsi išleidžiami atostogų, bet Vašingtonas jų atostogas vis atidėliojo, ir jie – palūžo.

XXX

Handelsblatt nagrinėja, ar Irano fiziką, atsakingą už branduolines programas, tikrai nužudė Izraelio slaptoji tarnyba „Mossad“. Omenyje turimas Irano mokslininkas, branduolinės fizikos specialistas Mohsenas  Fakhrizadeh. Greičiausiai – taip. Čia įsipainiojęs ir „Mossad“. Izraelis pačiais drastiškiausiais būdais trukdo Iranui pasigaminti atominę bombą. Izraelio specaliosios tarnybos sprogdino ir laboratorijas, kuriose iraniečiai kūrė atominę bombą, ir Irano mokslininkus, dirbusius tose laboratorijose.

Mossad slaptieji agentai

Pastebima, kad kai Mossadui ėmė vadovauti 58-erių metų Jiosi Koenas, šios slaptosios tarnybos operacijos tapusios agresyvesnėmis nei iki tol. Neatmetama ir versija, kad „Mossad“ pridėjo savąją ranką sekant bei nužudant Irano generolą Kasemą Suleimani.

Izraelio žvalgybos retai dariusios klaidų. Viena iš klaidų – kai 1973 metais Norvegijoje nužudė ne tą žmogų – manė, kad šaudo į palestinečių kovotoją, o nušovė niekuo dėtą Norvegijos oficiantą.

Tačiau sėkmingų operacijų – nepalyginamai daugiau.

Viena iš paskutiniųjų sėkmingų operacijų – kai tiesiai iš Teherano pagrobė Irano branduolinius tyrimus fiksavusį archyvą.

XX

The New York Times rašo, kad Estijos žvalgyba įsiledo JAV kiberetinio saugumo ekspertus, kad šie susipažintų, kaip ir kokias kibernetines atakas prieš estus taiko rusų programišiai. Amerikiečiai panoro palyginti rusų programiškių kibenetines atakas prieš JAV su rusų hakerių išpuoliais prieš Estiją.  Taigi šio vizito tikslas – nustatyti panašumus bei skirtumus.

Manoma, kad rusų programišiai pirmiausia savo naujausias agresijas išbando Estijoje. Jei pasitvirtina, tokią pat arba labai panašią taktiką naudoja ir prieš kitas, kur kas galingesnes šalis.

XXX

Lapkritį fiksuotas didesnis dezinformacijos srautas – nustatyti 308 atvejai. Lietuvos kariuomenės nuotr.

Lietuvoje neseniai irgi buvo surengta kibernetinė ataka, smulkiai aprašyta BNS. Buvo paskleistos melagienos, esą Lietuvos teisėsauga pasienyje sulaikė lenkų diplomatą, apie neva anaujintus  šaukimus į Lietuvos kariuomenę ir apie Šiaulių oro uosto remontus ir tobulinimus. Nacionalinio kibernetinio saugumo centro (NKSC) direktorius Rytis Rainys pastebėjo, kad per šią ataką nukentėjo 19 internetinių svetainių. Dauguma nukentėjusiųjų – saivaldybių tinklapiai. Trys – valstybinės įstaigos.

Anksčiau programišiai buvo paskleidę melagieną, esą Lietuva siųs „taikos palaikymo pajėgas“ į Baltarusiją.

Šiandien – tiek naujienų žvalgybų tema.

2020.12.14; 07:44

Irano valdžia šeštadienį įvykdė opozicijos veikėjo Ruhollah Zamo egzekuciją, pranešė televizija.
 
R. Zamas buvo siejamas su priešvyriausybiniais protestais ir kurį laiką gyveno egzilyje Prancūzijoje.
 
Irano televizija pranešė, kad „priešrevoliucinių pažiūrų“ R. Zamas ryte buvo pakartas, po to, kai Aukščiausiasis teismas patvirtino dėl nusikaltimų prieš Irano Islamo Respubliką sunkumo anksčiau paskirtą bausmę.
 
Islamo revoliucijos gvardija apie R. Zamo sulaikymą paskelbė pernai spalį. Jis buvo laikomas „prieš revoliuciją nusiteikusia figūra“, kuriai „vadovauja Prancūzijos žvalgybos pajėgos.“
 
Irano televizija skelbė, kad R. Zamui apsaugą teikė kelių valstybių žvalgybos tarnybos.
 
Jam buvo pareikšti kaltinimai pasidavus blogiui – tai vienas iš blogiausių kaltinimų pagal Irano įstatymus. Birželį jis buvo nuteistas myriop.
 
Irano naujienų agentūra IRNA pranešė, kad aktyvistas buvo nuteistas už šnipinėjimą Prancūzijai bei kitai neįvardytai valstybei regione, kuri „bendradarbiauja su priešiška JAV valdžia“, tokiu būdu jis kenkė „šalies saugumui“, įžeidė „islamo šventumą“ ir kurstė smurtą per 2017 m. protestus. Per neramumus, vykusius nuo 2017 m. gruodžio 28 d. iki 2018 m. sausio 3 d., kuriuos lėmė ekonominiai sunkumai šalyje, žuvo 25 žmonės.
 
Paryžiuje gyvenęs R. Zamas vadovavo kanalui „Amadnews“ „Telegram“ susirašinėjimo programėlėje. „Telegram“ uždarė kanalą, Iranui pareikalavus ištrinti paskyrą, esą kurstančią „ginkluotą sukilimą“.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.12.13; 08:19

Iranas teigia, kad prie jo mokslininko nužudymo prisidėjo Izraelis. EPA-ELTA nuotr.

Irano užsienio reikalų ministras Mohammadas Javadas Zarifas pareiškė, kad prie mirtino išpuolio prieš aukštą Irano branduolinį mokslininką prisidėjo Izraelis. Yra „rimtų duomenų“, kad penktadienį „teroristų“ surengtame išpuolyje dalyvavo Izraelis, rašė jis tviteryje.
Teherane nužudytas Irano branduolinis mokslininkas M. Fakhrizadehas. EPA-ELTA nuotr.
 
Prieš tai Irano gynybos ministerija paskelbė, kad žinomas branduolinis mokslininkas Mohsenas Fakhrizadehas mirė nuo sužalojimų, kuriuos patyrė per „ginkluotų teroristų“ ataką netoli Teherano.
 
Mokslininkas žuvo, kai keli užpuolikai apšaudė jo automobilį, M. J. Zarifas paragino tarptautinę bendruomenę „pasmerkti šį valstybinio teroro aktą“.
 
M. Fakhrizadehas vadovavo Irano gynybos ministerijos Tyrimų ir inovacijų skyriui.
 
Izraelio premjeras Benyaminas Netanyahu yra jį pavadinęs Irano branduolinės programos tėvu.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.11.28; 05:41

Teherane nužudytas Irano branduolinis mokslininkas M. Fakhrizadehas. EPA-ELTA nuotr.

Teherane nužudytas Irano branduolinis mokslininkas Mohsenas Fakhrizadehas, pranešė valstybinis naujienų kanalas IRIB ir kelios naujienų agentūros.
 
Kaip teigiama, M. Fakhrizadehą Teherano priemiestyje Absarde nušovė „teroristai“.
 
Vietos valdžia patvirtino M. Fakhrizadeho mirtį ir pridūrė, kad taip pat buvo nukauti keli užpuolikai.
 
Tačiau Irano atominės energijos organizacijos (AEOI) atstovas paneigė tokius pranešimus ir tvirtino, kad „mūsų branduoliniams mokslininkams viskas yra gerai“.
 
M. Fakhrizadehas buvo Irano revoliucinės gvardijos narys ir raketų gamybos ekspertas. Pasak naujienų agentūros „Fars“, dėl šių priežasčių Izraelio slaptosios tarnybos seniai siekė jį eliminuoti.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.11.27; 07:00

Iranas mainais į tris užsienyje įkalintus iraniečius paleido britų-australų dėstytoją Kylie Moore-Gilbert, kuri už šnipinėjimą atlikinėjo Irane 10 metų laisvės atėmimo bausmę.
 
Melburno universiteto dėstytoja sulaikyta Irane 2018 m. rugsėjį. Moteris buvo teisiama slapta ir griežtai neigė visus jai pareikštus kaltinimus.
Irano valstybinės žiniasklaidos teigimu, K. Moore-Gilbert iškeista į iranietį verslininką ir du kitus Irano piliečius, kurie buvo sulaikyti užsienyje.
 
„Irano verslininkas ir du Irano piliečiai, kurie buvo sulaikyti užsienyje dėl nepagrįstų kaltinimų, iškeisti į dvigubą pilietybę turinčią šnipę Kylie Moore-Gilbert, kuri dirbo sionistų režimui“, – skelbė „Jaunųjų žurnalistų klubo“ naujienų tinklalapis.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.11.26; 06: 00

Mossad emblema

Antras pagal rangą grupuotės „Al Qaeda“ vadas, JAV kaltinamas dėl 1998 m. įvykdytų dviejų ambasadų Tanzanijoje ir Kenijoje sprogdinimų, buvo nukautas per rugpjūtį Irane surengtą slaptą operaciją, penktadienį pranešė dienraštis „The New York Times“ (NYT), skelbia „Reuters“.
 
Abdullahą Ahmedą Abdullahą, dar žinomą kaip Abu Muhammadą al-Masrį rugpjūčio 7 d. Teherano gatvėje nušovė du vyrai ant motociklo, pranešė NYT. Jį nukovė JAV prašymu veikiantys Izraelio specialiųjų pajėgų kariai.
 
A. M. Masris laikytas galimu dabartinio „Al Qaeda“ grupuotės lyderio Aymano al-Zawahirio įpėdiniu. Jo nužudymas buvo slepiamas iki pat dabar, pranešė dienraštis.
 
NYT teigimu, neaišku, kokį vaidmenį vieno iš „Al Qaeda“ vadų nužudyme vaidino Vašingtonas. JAV pareigūnai A. M. Masarį ir kitus grupuotės lyderius Irane sekė jau daugelį metų, praneša žiniasklaida.
 
„Al Qaeda“ neskelbė apie vado žūtį, Irano pareigūnai slėpė informaciją apie incidentą, nukovus A. M. Masarį nė vienos šalies valdžia atsakomybės už tai viešai neprisiėmė.
 
A. M. Masaris nukautas kartu su savo dukra, buvusio „Al Qaeda“ grupuotės vado Osamos bin Ladeno sūnaus našle Hamza bin Laden, pranešė NYT.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.11.14; 17:20

Federalinių tyrimų biuro (FTB) komanda. abc13.com nuotr.

Rusija ir Iranas perėmė JAV rinkėjų duomenis ir ėmėsi veiksmų, siekdami paveikti viešąją nuomonę prieš lapkričio 3 d. vyksiančius JAV prezidento rinkimus, pareiškė šalies Nacionalinės žvalgybos direktorius Johnas Ratcliffe’as.
 
J. Ratcliffe’as tvirtino, kad Iranas siuntė netikrus el. laiškus amerikiečiams, kuriais buvo siekiama „išgąsdinti rinkėjus, kurstyti neramumus visuomenėje ir pakenkti prezidentui Donaldui Trumpui“.
 
Pasak jo, Iranas taip pat platino vaizdo įrašus, kuriuose implikuojama, kad žmonės gali siųsti padirbtus rinkimų biuletenius, įskaitant ir iš kitų šalių, ne tik JAV.
 
Žvalgybos vadovas tikino, kad tiek Iranas, tiek ir Rusija siekia pasinaudoti surinktais rinkėjų duomenimis, kad „perteiktų klaidingą informaciją registruotiems rinkėjams, tikintis, jog tai sukels painiavą, pasės chaosą ir pakenks pasitikėjimui JAV demokratija“.
 
„Šie veiksmai yra desperatiškų priešų desperatiški bandymai“, – sakė J. Ratcliffe’as.
 
Žvalgybos direktoriaus pranešimas paskelbtas po to, kai registruoti demokratų rinkėjai gavo asmeninius laiškus neva nuo kraštutinių dešiniųjų pažiūrų grupuotės „Proud Boys“.
 
„Rinkimų dieną balsuosite už D. Trumpą arba mes jus rasime“, – sakoma laiškuose.
 
Tiesa, J. Ratcliffe’as ir spaudos konferencijoje šalia jo stovėjęs Federalinio tyrimų biuro (FTB) direktorius Christopheris Wray’us nepaaiškino, kaip rusai ar iraniečiai perėmė rinkėjų duomenis, ar kaip Rusija jais naudojasi.
 
Ch. Wray’us pabrėžė, kad JAV rinkimų sistemos išlieka saugios ir atsparios.
 
„Galite būti ramūs, kad esame pasiruošę demokratijos priešų veiksmams“, – sakė Ch. Wray’us.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.10.22; 10:33

Charlie Hebdo redakcija. AFP nuotr.

Pakistane ir Irane auga nepasitenkinimas ginčytinų pranašo Mahometo karikatūrų paskelbimu Prancūzijos satyriniame laikraštyje „Charlie Hebdo“.
 
Pakistane penktadienį tūkstančiai žmonių išėjo į gatves protestuoti prieš Prancūziją, kai vyriausybė griežtai sukritikavo naujas karikatūras. Teheranas pasmerkė karikatūras, pavadindamas jas „provokacija“.
 
Proceso prieš spėjamai su išpuoliu prieš „Charlie Hebdo“ susijusius asmenis pradžios proga satyrinis laikraštis šią savaitę išleido specialų numerį, kuriame vėl išspausdino Mahometo karikatūras, dėl kurių ir tapo islamistų taikiniu.
 
Islamistai 2015 metų sausio 7 dieną surengė išpuolį prieš laikraščio redakciją Paryžiuje ir nužudė 12 žmonių.
 
„Mes turime pasiųsti stiprią žinią prancūzams, kad ši nepagarba mūsų mylimam pranašui nebus toleruojama“, – sakė demonstrantas Mohammadas Ansaris mitinge Lahorės mieste Rytų Pakistane.
Tūkstančiai žmonių Pakistane protestavo prieš naujas „Charlie Hebdo“. EPA-ELTA nuotr.
 
Pranašo vaizdai islame yra uždrausti. Už religijos įžeidimą Pakistane gali grėsti mirties bausmė. Dar prieš protestus užsienio reikalų ministras Shahas Mahmoodas Qureshis tvitreyje rašė, kad karikatūrų tikslas yra „įžeisti milijardų musulmonų jausmus“.
 
Trečiadienį Paryžiuje prasidėjo procesas prieš 14 spėjamų išpuolio bendrininkų.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.09.05; 07:40

Migracijos departamentas. Slaptai.lt nuotr.

Užsienio reikalų ministerija ketvirtadienį pranešė, kad su „Hezbollah” siejamiems asmenims 10 metų uždrausta atvykti į Lietuvą. Migracijos departamentas šį sprendimą priėmė gavus informacijos apie su „Hezbollah” siejamų asmenų veiklą, keliančią grėsmę Lietuvos nacionalinio saugumo interesams.
 
„Įvertinę mūsų turimą ir partnerių pateiktą informaciją, galime konstatuoti, kad „Hezbollah” – teroristiniais principais veikianti organizacija, kelianti grėsmę daugelio pasaulio šalių, taip pat ir Lietuvos, saugumui. Solidarizuojamės su JAV, Vokietija, Jungtine Karalyste, Nyderlandais ir kitomis panašią poziciją priėmusiomis šalimis”, – sakė užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius. – „Vertiname sėkmingą Lietuvos ir Izraelio nacionalinio saugumo institucijų bendradarbiavimą. Dėkojame šioms institucijoms už svarbų indėlį siekiant užtikrinti mūsų šalių piliečių saugumą”, – sakė ministras.
 
„Norime pabrėžti, kad palaikome taikius Libano gyventojus ir jų siekį šalyje įgyvendinti šiuo metu ypač reikalingas reformas”, – pažymėjo L. Linkevičius.
 
Reaguodama į rugpjūčio 4 dienos sprogimus Beirute, Lietuva skyrė 50 tūkst. EUR humanitarinę paramą Libanui.
 
Izraelio užsienio reikalų ministras Gabi Ashkenazis pasveikino Lietuvos vyriausybę priėmus sprendimą paskelbti „Hezbollah“ ir visus su ja siejamus asmenis kaip teroro organizaciją.
 
„Tai yra drąsus ir svarbus sprendimas, nepaprastai reikšmingas užtikrinant regiono stabilumą. Raginu visas Europos šalis prisijungti prie šio sprendimo ir paskelbti “Hezbollah“ neteisėta“, – rašoma Eltai perduotame ministro pareiškime.
Linas Linkevičius. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
 
Ministras ketvirtadienio rytą kalbėjosi su ministru L.Linkevičiumi ir sveikino jį su Lietuvos sprendimu pripažinti „Hezbollah“ teroristine organizacija.
Izraelio vėliava. EPA – ELTA nuotr.
 
„Hezbollah“ yra teroro organizacija, terorizavusi didelę Libano dalį, galiausiai paversdama ji regionu, užvaldytu Irano saviems tikslams laikydama įkaitais Libano piliečius, ekonomiką ir politines sistemas. Norėčiau padėkoti Lietuvai už jos sprendimą, tai yra svarbus ir labai reikalingas žingsnis. Džiaugiuosi, kad šiuo klausimu tarp daugelio Europos šalių yra platus sutarimas. Aš raginu visas Europos šalis, taip pat ir ES, prisijungti prie šio sprendimo ir suprasti, kad „Hezbollah“ yra pavojinga teroro organizacija, kuri atkakliai stengiasi planuoti ir vykdyti teroro išpuolius visame pasaulyje Irano vardu ir jo finansuojama. Norėčiau padėkoti užsienio reikalų ministerijos žmonėms, diplomatams ir saugumo sistemoms, kurie dalyvavo šiame reikšmingame bendradarbiavime ir kurių bendros pastangos lėmė šį didelį laimėjimą“, – sako Izraelio užsienio reikalų ministras.
 
Izraelio ambasadorius Yossefas Levy irgi pasveikino užsienio reikalų ministrą Liną Linkevičių ir sakė, kad tai didelis indėlis užtikrinant Vidurio Rytų, taip pat ir paties Libano, stabilumą.
 
„Lietuva šiuo sprendimu dar kartą įrodė ne tik savo draugystę su Izraeliu, bet ir pademonstravo stiprų moralinį kompasą, kuris turėtų būti pavyzdys kitoms Europos Sąjungos šalims“, – sakė ambasadorius.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.08.13; 12:00

Amerikos vėliava. Slaptai.lt nuotr.

Aukšto rango JAV žvalgybos pareigūnas perspėjo, kad šiais metais vyksiančius prezidento rinkimus bando paveikti Kinija, Rusija, Iranas ir kitos valstybės. Apie tai informuoja BBC.
 
Išplatintame JAV kontržvalgybos direktoriaus pranešime teigiama, kad užsienio valstybės naudoja „slaptas ir atviras įtakos priemones“, skirtas rinkimų rezultatams paveikti. Dokumente taip pat sakoma, kad šios šalys „turi savų rinkimų favoritų“.
 
Kinija esą norėtų, kad „prezidentas Donaldas Trumpas, kurį Pekinas laiko neprognozuojamu, nebūtų perrinktas“, tad šalis „deda vis didesnes pastangas paveikti rinkimus“.
 
Kontržvalgybos pranešime teigiama, kad Rusija siekia „apjuodinti“ Joe Bideną ir kitus „antirusiškos aukštuomenės“ narius. Kiti su Rusija susiję veikėjai „taip pat bando sustiprinti prezidento D. Trumpo kandidatūrą socialiniuose tinkluose ir Rusijos televizijoje“.
 
Tuo metu Iranas stengiasi „pakirsti JAV demokratines institucijas“ ir D. Trumpą bei „sukiršinti šalį“ prieš rinkimus, internete skleisdamas dezinformaciją ir „antiamerikietišką turinį“. Iranas esą deda tokias pastangas, nes mano, kad antrai kadencijai perrinktas dabartinis prezidentas „toliau vykdytų JAV spaudimą Iranui ir skatintų režimo pokyčius“.  
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.08.08; 06:00

Izraelis ankstyvą pirmadienio rytą paleido naują žvalgybinį palydovą, kuris padės stebėti Irano veiklą regione.
 
„Izraelio gynybos ministerija ir „Israel Aerospace Industries“ sėkmingai paleido „Ofek 16“ žvalgybinį palydovą“, 4 val. vietos (ir Lietuvos) laiku, sakoma Gynybos ministerijos pranešime.
 
„Pažangus elektroninis optinis palydovas atliks virtinę bandymų“, – teigia ministerija.
 
Dėl sėkmingo paleidimo džiaugėsi ir gynybos ministras Benny Gantzas.
 
„Sėkmingas „Ofek 16“ palydovo paleidimas yra dar vienas ypatingas Izraelio gynybos sektoriaus pasiekimas. Technologinis pranašumas ir žvalgybos pajėgumai yra itin svarbūs Izraelio valstybės saugumui. Mes ir toliau stiprinsime ir užtikrinti Izraelio pajėgumus visuose frontuose, visose vietose“, – tvirtino B. Gantzas.
 
Nei viename pranešime neatskleidžiama, kokia yra palydovo misija, tačiau Izraelio visuomeninis radijas skelbė, kad palydovas stebės Irano branduolinių kompleksų veiklą.
 
Izraelis ne kartą žadėjo užkirsti kelią Iranui pasigaminti branduolinį ginklą. Teheranas savo ruožtu neigia, kad šalies branduolinė programa yra karinio pobūdžio.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.07.07; 05:22

Donald Trump (Trampas). EPA – ELTA nuotr.

Iranas išdavė JAV prezidento Donaldo Trumpo ir dar 35 asmenų arešto orderius dėl generolo Qassemo Soleimanio nužudymo ir paprašė Interpolo pagalbos sulaikant kaltinamuosius, pirmadienį paskelbė Teherano prokuroras Ali Alqasimehras, pranešė naujienų agentūra „Fars“.
 
Irano revoliucinės gvardijos Kudso pajėgų vadą Q. Soleimanį JAV pajėgos nukovė sausio 3 d. įvykdyto antskrydžio Irake metu. Vašingtonas kaltino Q. Soleimanį organizavus Iranui palankių kovotojų išpuolius prieš JAV pajėgas regione, rašo „Reuters“.
Tūkstančiai iraniečių gedėjo per JAV antskrydį nukauto generolo Q. Soleimanio. EPA-ELTA nuotr.
 
Irano atstovas A. Alqasimehras teigė, kad arešto orderis išduotas kaltinant nužudymu ir teroristiniais veiksmais. Jo teigimu, Iranas paprašė, kad Interpolas išduotų „raudonąjį pranešimą“ – tarptautinį arešto orderį – D. Trumpui ir kitiems asmenims, kuriuos Iranas kaltina nužudžius Q. Soleimanį.
 
A. Alqasimehras sakė, kad į asmenų, kuriems išduoti arešto orderiai, yra įtraukti JAV karinių pajėgų ir civiliai pareigūnai, tačiau daugiau informacijos Irano atstovas neatskleidė.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.06.30; 00:30

Iranas paprašė Prancūzijos iššifruoti numušto Ukrainos lainerio juodąsias dėžes. EPA-ELTA nuotr.

Iranas paprašė Prancūzijos iššifruoti numušto „Ukraine International Airlines“ reiso PS752, kuris šių metų pradžioje buvo numuštas vos pakilęs iš Teherano, juodąsias dėžes, naujienų agentūrai AFP patvirtino informuoti šaltiniai.
 
Irano ambasadorius prie Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos (ICAO) Monrealyje sakė, kad Iranas paprašė Prancūzijos aviacijos nelaimių agentūros BEA atsisiųsti ir iššifruoti savirašio duomenis, teigia šaltiniai.
 
Tiesa, pati BEA neigia, kad Iranas prašė agentūros iššifruoti duomenis, tačiau ji esą „yra pasirengusi vertinti bet kokius prašymus“ iš Irano.
 
Iranas pripažįsta, kad sausio 8 d. numušė į Kijevą iš Teherano skridusį keleivinį orlaivį. Per katastrofą žuvo 176 žmonės.
 
Katastrofa įvyko praėjus kelioms valandoms po to, kai Irano pajėgos smogė Irake dislokuotiems JAV kariams ir laukė amerikiečių atsako. Iranas į JAV karių bazes raketų paleido atsakydamas į kiek anksčiau surengtą JAV drono ataką, per kurią buvo nukautas vienas aukščiausių Irano kariuomenės vadų Qassemas Soleimani.
 
Juodosiose dėžėse tikimasi rasti informacijos apie paskutines skrydžio akimirkas prieš tai, kai Irano paleista raketa pataiko į keleivinį lainerį, vos pakilusį iš Teherano oro uosto.
 
Daugelis žuvusių lėktuvo keleivių buvo kanadiečiai.
 
Kelis mėnesius Kanada ragino Iraną, kuris neturi techninių galimybių iššifruoti juodųjų dėžių duomenų, perduoti jas Ukrainai ir Prancūzijai.
Irano valstybinė naujienų agentūra IRNA birželio pradžioje patvirtino, kad institucijos yra pasirengusios perduoti juodąsias dėžes, tačiau perspėjo, kad smarkiai apgadinti įrenginiai gali ir nepadėti tyrimui.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.06.13; 00:30

Irane vėl duris atveria dėl koronaviruso pandemijos uždarytos mečetės. Prezidentas Hassanas Rouhani sekmadienį paskelbė, kad nuo pirmadienio leista atsidaryti mečetėms trečdalyje administracinių rajonų. Kadangi šiuose 132 rajonuose yra tik nedidelė užsikrėtimo rizika, mečetės vėl galės kviesti tikinčiuosius ir penktadienio maldai. Plintant virusui, mečetės šalyje buvo uždarytos kovo pradžioje.
 
Tačiau mečetėse ir toliau reikės laikytis apsaugos priemonių. Distancijos ir higienos taisyklės yra „svarbiau“ nei bendra malda mečetėse, pabrėžė H. Rouhani.
 
Iranas yra viena labiausiai pandemijos paveiktų šalių pasaulyje. Vyriausybės duomenimis, virusas iki šiol patvirtintas daugiau kaip 96 000 žmonių, daugiau kaip 6 100 mirė.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.05.04; 02:15

Bachramas Zeinalovas. Slaptai.lt nuotr.

Jau daug metų gyvenu Lietuvoje tarp lietuvių, esu Lietuvos pilietis. Bet taip pat labai myliu savo tėvynę Azerbaidžaną. Taigi aš turiu dvi tėvynes. Ir jų abiejų likimai man rūpi. Todėl kartais širdį skauda, kai Lietuvoje paviršutiniškai arba klaidingai apibūdinamas Azerbaidžano – Armėnijos konfliktas dėl Kalnų Karabacho. Tenka pripažinti, kad kai kurie kadaise dirbtinai Lietuvoje sukurti mitai vis dar gyvuoja – trukdo blaiviau pažvelgti į problemas, su kuriomis susiduria Azerbaidžanas, siekdamas susigrąžinti separatistų okupuotą Kalnų Karabachą ir dar septynetą gretimų rajonų.

Tendencingumai dėl rinkimų

Dėka tokių istorikų kaip Algimantas Liekis (jo veikalas „Tautų kraustymai Kaukaze XX amžiuje“) Lietuvos visuomenė jau suvokia, jog Kalnų Karabachas, azerbaidžanietiškai – Juodasis Sodas, tikrai nėra Armėnija. Tie laikai, kai Lietuvoje buvo skelbiama vien Jerevanui palanki informacija, – jau praėjo.

Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotraukoje: istorikas Algimantas Liekis.

Tačiau šiandien vis tik norėčiau slaptai.lt skaitytojams priminti keletą niuansų, į kuriuos, mano supratimu, dar neatkreiptas deramas dėmesys. Abipusiam azerbaidžaniečių – lietuvių supratimui tebetrukdo dvigubi standartai, kurie Lietuvoje susiformavo, kai čia kelis dešimtmečius be menkiausios konkurencijos šeimininkavo armėniška propaganda.

Štai neseniai Azerbaidžane buvo surengti parlamento rinkimai. Lietuvos spaudoje pasirodė publikacijų, kuriose jie įvertinti kritiškai. Negaliu sakyti, jog ten – viskas idealu. Tačiau aš, jau senokai gyvendamas Rytų Europoje, galiu lyginti tiek Azerbaidžane, tiek Lietuvoje rengiamus rinkimus, todėl, nesileisdamas į plačius debatus, manau, jog Lietuva, kaip ir kai kurios kitos Europos valstybės, – per daug tendencingos, per daug kritiškos Azerbaidžanui. Nenarpliosiu šiandien visų rinkiminių detalių, tepasakysiu, jog jei jie būtų surengti ne Azerbaidžane, o, sakykim, Armėnijoje ar Gruzijoje (Sakartvelas), Lietuvoje visi rašytų, girdi, parlamentas išrinktas daugmaž normaliai – be didelių, be grubių pažeidimų.

Europietiška parama

Kitas pavyzdys. Europos Sąjunga svarsto, kiek lėšų dera skirti Rytų partnerystės programai priklausančioms šalims. Jei būtume preciziškai teisingi, principingi, pagalbą kovai su COVID-19 turėtume visoms šalims padalinti vadovaudamiesi ta pačia taisykle, tais pačiais principais. Pavyzdžiui, proporcingai pagal gyventojų skaičių. Bet kol kas ES planuose neįžvelgiu jokio sąžiningumo. Mažytei, vos 3 milijonus gyventojų turinčiai Armėnijai – numatyti net 93 milijonai eurų, o beveik 10 milijonų gyventojų turinčiam Azerbaidžanui – tik 14 milijonų.

Akivaizdus skirtumas ir tarp to, kas numatoma Gruzijai ir Ukrainai. Gruzijai – 183 milijonai, Ukrainai – 190 milijonų, nors puikiai žinome, kiek kartų Ukraina didesnė ir gausesnė už Sakartvelą (Gruziją). Principų, kuriais vadovaujasi Briuselis ir Strasbūras, žadėdami paskirstyti pinigus, – sveiku protu neperprasi. Vokietijos Bertoldo Beico centro (DGAP), užsiimančio užsienio politika, direktorius Aleksandras Raras įvardino priežastis, kodėl tokios skirtingos proporcijos. Paaiškinimai maždaug tokie: „Azerbaidžanas gaus mažiau pinigų todėl, kad yra turtingas“.

Bet ar tai – teisinga? Juk visokių turtuolių ir visokių vargšų esama. Kartais turtingas žmogus prakuto tik todėl, kad sunkiai dirbo, taupė. O tas vargingai besiverčiantis vargšu tapo todėl, kad atsainiai dirbo, netaupė uždirbtų pinigų, mėgo dažnai ir ilgai atsotogauti. Tad jei vargšui skirsime daugiau paramos, jį dar labiau paskatinsime tinginiauti bei išlaidauti.

Taip pat Europai turėtų rūpėti, kaip tarptautinėje arenoje elgiasi tos Rytų partnerystės šalys, kurios trokšta sulaukti finansinės paramos. Nei Azerbaidžanas, nei Ukraina, nei Gruzija (Sakartvelas) nėra okupavusios svetimų žemių. Armėnija – okupavusi Kalnų Karabachą (tokia visos Europos Sąjungos ir NATO pozicija). Mano supratimu, į šį niuansą būtina atkreipti dėmesį. Juolab kad Armėnija visose tarptautinėse įstaigose, įskaitant ir Jungtines Tautas (JT), ir Europos saugumo ir bendradarbiavo (ESBO) organizacijas, remia agresyvųjį Kremlių, neigiantį savo karinius nusikaltimus Moldovoje, Gruzijoje, Ukrainoje.

Neatsižvelgdama į Armėnijos laikyseną tarptautinėje arenoje Europa, mano supratimu, elgiasi labai nesąžiningai. Žadėdama akivaizdžiai didesnes finansines injekcijas agresyvumo neatsisakančiai Armėnijai nei tarptautinėje arenoje padoriai besielgiančioms šalims, ES, nori ar nenori, tampa teritorinius konfliktus skatinančia Europa.

Tikroji Sergėjaus Lavrovo pavardė

Sergejus Lavrovas. EPA – ELTA nuotr.

Priežasčių, kodėl Azerbaidžanui taip sunku susigrąžinti savas žemes, – daug. Viena iš jų – Rusijos užsienio reikalų ministras Sergėjus Lavrovas. Jei užsienio spaudoje pilna pranešimų, tai Lietuvoje kažkodėl neaptikau rašant, jog Sergėjaus Lavrovo tėvas buvo Gruzijos armėnas Kalantarianas, kilęs iš Tbilisio. Tai kas, kad Rusijos diplomatijos vadovas šiandien pakeitęs savo pavardę į rusišką ir niekur niekad neakcentavo savo kilmės. Mano giliu įsitikinimu, ši aplinkybė – tai dar viena priežastis, kodėl Azerbaidžanui taip keblu visose derybose pasiekti teigiamų rezultatų, jei tik dalyvauja Rusija. Argi šandieninės Rusijos imperinės politikos vienas iš vadovų ponas Sergėjus Lavrovas, neigiantis Ukrainos teises į Krymą, nematantis jokių rusų kareivių Donbase, atmetantis Gruzijos ir Moldovos teises susigrąžinti savo žemes, gali sąžiningai sureguliuoti Armėnijos – Azerbaidžano kivirčą dėl Kalnų Karabacho?!

Raginu atkreipti dėmesį ir į šių metų pradžioje Miunhene surengtą Armėnijos premjero Nikolos Pašiniano ir Azeraidžano prezidento Ilhamo Alijevo susitikimą dėl Kalnų Karabacho konflikto ateities. Jų ilgokas viešas ginčas (visą interviu galima rasti youtube.com erdvėje) –nufilmuotas ir viešai prieinamas. Visi, kas jį matė, net ir nieko nežinodami apie šį ginkluotą susidūrimą, puikiai jautė, kurioje pusėje – tiesa. Azerbaidžano vadovas – užtikrintas, ramus, cituojantis visiems žinomus tarptautine teise paremtus argumentus, o Armėnijos lyderis – pasimetęs, susigūžęs, besiremiantis kažin kokios pasauliui nežinomos arcacho tautos teise atplėšti žemės gabalą nuo Azerbaidžano. Jei Lietuvos televizijos būtų parodžiusios tą spaudos konferenciją, net ir patys didžiausi Armėnijos simpatikai suglumtų – o juk Armėnijos premjeras paisto kažin kokius niekus!

Kodėl Iranas prisibijo Azerbaidžano?

Kitas lietuviams vis dar nesupantamas argumentas – Irano laikysena. Lietuviai tradiciškai tebemano, kad Iranas palaiko Azerbaidžaną. Juk abi šalys – musulmoniškos. Bet viskas – atvirkščiai. Žinoma, oficialiai Teheranas – už Azerbaidžano teritorinį vintisumą. Tačiau slapta remiama Armėnija.

Štai neseniai buvo užfiksuota, kaip šimtai Irano benzinvežių važiuoja iš Irano į Armėnijos okupuotą Kalnų Karabachą (youtube.com skelbiami videoįrašai). Akivaizdu, kad tų automobilių vairuotojai (iranietiški automobilių numeriai) pažedė Azerbaidžano teritorinį vientisumą – remiantis tarptautine teise, degalai į Kalnų Karabacho sostinę Hankendį turėtų atkeliauti tik tuo atveju, jei tokį leidimą duotų Azerbaidžanas. Bet Teheranas juk šią ekonominę operaciją atliko negavęs Azerbaidžano leidimo.

Tokių iranietiškų aferų būta ir 1992-1994-aisiais metais, kai tarp Armėnijos ir Azerbaidžano pajėgų įsiplieskė kruvinas karas. Tuomet Iranas irgi slapta armėnų separatistams tiekė degalus. Kas dabar žino, kaip būtų pasibaigęs 1994-aisiais užšaldytas konfliktas, jei iš Irano keliavęs benzinas nebūtų pasiekę armėnų separatistų tankų, šarvuočių, sunkvežimių?

Iranas. Nacionalinė vėliava

Manote, kad musulmoniškas Iranas negali draugauti su krikščioniška Armėnija labiau nei su musulmoniškuoju Azerbaidžanu?

Tarp Irano ir Armėnijos – ypatinga draugystė. Abi valstybės yra okupavusios Azerbaidžano teritorijų. Armėnija 1992 – 1994  metais užėmė Kalnų Karabachą ir septynetą aplinkinių ajonų, o Iranas prieš kelis šimtus metų okupavo ypač dideles pietines Azerbaidžano teritorijas. Taip, būtent taip – šiaurinės Irano dalys nėra iranietiškos. Tai – Pietinis Azerbaidžanas, kurį Baku prarado, kai carinė Rusija ir Iranas dalinosi užkariautas teritorijas. Kad įsivaizduotumėte, kaip Iranas bijo Azerbaidžano sustiprėjimo, įtakos, pateiksiu vieną palyginimą: Azerbaidžane šiandien gyvena apie 10 milijonų azeraidžaniečių, o Irane jų – apie 30 milijonų. Štai kodėl Iranas nesuinteresuotas Azerbaidžano sustiprėjimu, štai kodėl jam naudinga agresyvi Armėnija. 

Iranas negražiai pasielgė ir tuomet, kai jo restauratoriai padėjo armėnams restauruoti keletą musulmoniškų mečečių, išlikusių Kalnų Karabache, Jerevane. Kodėl negalima pagirti Irano pastangų restauruoti šiandieninės Armėnijos teritorijoje atsidūrusių mečečių? Armėnų falsifikatoriai nepajėgė azerbaidžanietiškų maldos namų paversti krikščioniškais maldos namais (per daug akivaizdi būtų klastotė), už tai leido iraniečiams pakeisti azerbaidžanietiškus akcentus į iranietiškus. Kad azerbaidžanietiško paveldo ten neliktų nė kvapo.

Paminklas žuvusiems azerbaidžaniečių kariams. Gazacho miesto kapinės. Slaptai.lt nuotr.

Nepaisant šių kiaulysčių Azeraidžanas elgiasi ypač padoriai, principingai. Oficialusis Baku niekad niekur nedavė nė menkiausio preteksto, jog įmanomos teritorinės pretenzijos Iranui, be to, viuomet, kai kalbama apie Vakarų taikomas sankcijas Techeranui, Baku laikosi nuomonės, kad sankcijos – netinkama spaudimo priemonė.

Štai šiuos dalykus derėtų žinoti, kai kalbama apie Armėnijos – Azerbaidžano nesutarimus.

Bachramas Zeinalovas yra Lietuvos pilietis (Lietuvoje gyvena per 40 metų), Šiaulių apskrities Azerbaidžano draugijos pirmininkas, tautinių mažumų departamento prie Lietuvos vyriausybės tarybos narys

2020.04.19; 18:00

Irane auga mirčių ir naujų infekcijų skaičius. EPA-ELTA nuotr.

Covid-19 atvejų skaičius Irane nepaliaujamai kyla. Sekmadienį paskelbtais Sveikatos ministerijos duomenimis, mirčių nuo naujojo koronaviruso per 24 valandas padaugėjo nuo 43 iki 54. Per tą patį laiką patvirtintų infekcijų skaičius išaugo 385 iki iš viso 978, spaudos konferencijoje sakė ministerijos atstovas. Labiausiai virusas guldo sostinės Teherano gyventojus.
 
Atstovo teigimu, 175 pacientai pasveiko ir buvo išrašyti iš ligoninių.
 
Priešingai nei prognozavo Sveikatos ministerija, padėtis Irane pastarosiomis dienomis smarkiai pablogėjo. Kariuomenė ir net revoliucinė gvardija padės vyriausybei kovoti su virusu. Daug užsieniečių, paisydami savo Užsienio reikalų ministerijų rekomendacijų, nori palikti šalį.
 
Laikinai uždaryti savo biurus Teherane nusprendė ir kai kurie užsienio žiniasklaidos atstovai. Japonijos žiniasklaidos atstovai nori išvykti iš Irano.
 
Koronaviruso krizė smogė šaliai prieš persų Naujuosius metus kovo 20-ąją. Baimindamiesi užsikrėsti, paprastai labai bendraujantys iraniečiai dabar vengia bet kokio kontakto – net su artimais giminaičiais. Parduotuvės ir restoranai ir ypač tradiciniai turgūs yra kone tušti.
 
Kadangi virusas apėmęs ir provincijas prie Kaspijos jūros, kuri yra mėgstama daugelio iraniečių poilsio vieta per dviejų savaičių naujametines atostogas, nuo epidemijos kenčia ir turizmo sektorius. Šalyje uždarytos mokyklos ir universitetai, taip pat kino teatrai ir teatrai.
 
Tačiau didžiausią problemą žmonėms kelia dezinfekcinių priemonių trūkumas. Nors vyriausybė tikina, kad gamyba smarkiai padidinta, nei vaistinės, nei prekybos centrai žmonių pageidaujamų dezinfekcijos priemonių neturi. Alkoholio dezinfekcijai kaina, pasak vartotojų, išaugo dešimtkart.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.03.02; 03:00

Donaldas Trumpas. EPA – ELTA nuotr.

JAV Senatas ketvirtadienį priėmė rezoliuciją, kuria remiantis, apribojamos prezidento Donaldo Trumpo galimybės imtis karinių veiksmų prieš Iraną be Kongreso pritarimo, skelbia BBC.
 
Nors respublikonai turi daugumą Senate, rezoliucija buvo patvirtinta 55 balsais prieš 45. Per balsavimą Senate aštuoni respublikonai stojo į demokratų pusę ir balsavo už tai, kad D. Trumpas turėtų pasikonsultuoti su Kongresu prieš vykdydamas karines operacijas prieš Iraną.
 
Rezoliucija patvirtinta, nepaisant D. Trumpo įspėjimo Senatui, kad šis nepritartų rezoliucijai.
 
„Tai labai svarbu mūsų šalies SAUGUMUI, kad JAV Senatas nebalsuotų už rezoliuciją. Mes labai gerai tvarkomės su Iranu ir dabar ne metas parodyti silpnumą. Jei mano rankos bus surištos, Iranui tai bus puiki diena. Siunčiamas labai blogas signalas“, – dieną prieš balsavimą teigė JAV prezidentas.
 
Praėjusį mėnesį demokratų kontroliuojami Atstovų rūmai priėmė panašią rezoliuciją, tačiau kadangi Senato rezoliucijos struktūra ir tekstas nėra identiški, Atstovų rūmai turės dar kartą balsuoti. Tikėtina, kad D. Trumpas vetuos rezoliuciją, kai ji pasieks Baltuosius rūmus.
 
Stop ženklas

Tokių veiksmų buvo imtasi augant susirūpinimui dėl didėjančios įtampos su Iranu. Praėjusį mėnesį per JAV bepiločio ataką Irake žuvus įtakingam Irano generolui Qasemui Soleimani, įtampa tarp Vašingtono ir Teherano pasiekė aukštumas ir kilo susirūpinimas, kad gali kilti karas.
 
JAV ir Iranas yra seni priešai. Santykiai prasti nuo 1979 metų, kai buvo nuverstas JAV remiamas Irano šachas ir Iranas tapo Irano Islamo Respublika.
 
2015 metais būta santykių atšilimo ženklų, kai Iranas, JAV ir kelios kitos didžiosios šalys pasirašė susitarimą dėl Irano branduolinės programos. Tačiau JAV 2018 metais pasitraukė iš daugiašalio susitarimo ir atnaujino Iranui griežtas ekonomines sankcijas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.02.14; 00:30

Irane už šnipinėjimą mirties bausme nuteistas spėjamas CŽV agentas. Tai antradienį žurnalistams pranešė oficialus Irano Aukščiausiojo teismo atstovas Gholamas Hosseinas Ismaili.
 
„Vienas iš CŽV šnipų vardu Amiras Rahimpouras buvo nuteistas mirties bausme. Aukščiausiasis teismas paliko galioti šį nuosprendį, – cituoja atstovą naujienų agentūra „Tasnim“. – Jis mėgino perduoti JAV žvalgybai informaciją apie Irano branduolinę programą“.
 
Pasak Ismaili, „nuosprendis netrukus turi būti įvykdytas, kad šnipo globotojai suprastų, jog Iranas nenuolaidžiaus savo priešams užsienyje“. „Mūsų logika ir veiksmai rodo pasirengimą ryžtingai atsakyti į priešiškas iniciatyvas“, – pridūrė jis.
 
Paaštrėjus Teherano ir Vašingtono santykiams, Irane vyksta užsienio agentų demaskavimo kampanija. Praėjusių metų spalio 1 d. Irano piliečiui už šnipinėjimą JAV naudai buvo paskelbtas mirties nuosprendis.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.02.04; 11:34