Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas. EPA – ELTA nuotr.
Turkija paprašė NATO papildomos pagalbos dėl įvykių Sirijoje, kuri padėtų apsaugoti sienas ir atsakyti į migracijos iššūkius. Tai pirmadienį po susitikimo su NATO generaliniu sekretoriumi Jensu Stoltenbergu pranešė Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas.
„Šiandien derybose mes daugiausia dėmesio skyrėme padėčiai Sirijoje. Aš pabrėžiau, kaip svarbu, kad NATO ir Aljanso šalys suteiktų Turkijai papildomą pagalbą. Sirijos ir Turkijos siena – tai pietrytinė NATO siena. Krizė Sirijoje – tai grėsmė mūsų regionui ir visai Europai tiek saugumo srityje, tiek humanitarinėje srityje. Nė viena Europos šalis negali sau leisti prabangos likti abejingai Sirijos tragedijai“, – pareiškė jis.
Anot R. T. Erdogano, Turkija „devynerius metus buvo Europos ir NATO bastionas prieš grėsmę iš Sirijos, buvo vienintelė NATO šalis, kuri kovojo su „Islamo valstybe“, taip pat priėmė 3,7 milijono pabėgėlių iš Sirijos“.
Šis pareiškimas nuskambėjo prieš Briuselyje įvyksiantį R. T. Erdogano susitikimą su Europos Komisijos pirmininke Ursula von der Leyen ir Europos Vadovų Tarybos pirmininku Charlesu Micheliu, kurie greičiausiai pareikalaus, kad Turkija vėl laikytųsi 2016 metais pasirašyto susitarimo dėl pabėgėlių. R. T. Erdoganas savo ruožtu gali reikalauti tolesnės finansinės paramos.
Puolama JAV ambasada Bagdade. EPA-ELTA nuotr.
Po to, kai minia protestuotojų užpuolė Jungtinių Valstijų ambasadą Irako sostinėje, JAV ketina nedelsiant į šalį išsiųsti dar 750 amerikiečių karių. Apie tai antradienį paskelbė Pentagonas.
„Šis karių dislokavimas yra tinkama prevencinė priemonė, kurios imamasi atsakant į išaugusius pavojus JAV pareigūnams ir infrastruktūrai, – tokius, kokius šiandien išvydome Bagdade“, – teigiama JAV gynybos sekretoriaus Marko Espero pareiškime.
M. Esperas pridūrė, kad papildomi kariai Irake bus dislokuoti artimiausiomis dienomis.
Tūkstančių irakiečių nepasitenkinimą sukėlė savaitgalį JAV surengti oro antskrydžiai, per kuriuos žuvo daugiau nei dvi dešimtys sukarintos grupuotės kovotojų. JAV smogė penkiems šiitų kovotojų objektams: trims – Irake ir dviem – Sirijoje. Grupuotę palaikantys gyventojai antradienį apgulė ypač saugomą Bagdado ambasadų ir vyriausybės institucijų zoną ir užpuolė JAV ambasadą. Irakiečiai atakuoja JAV ambasadą Bagdade. EPA-ELTA nuotr.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas pažadėjo, kad dėl žuvusiųjų ir incidento metu patirtos žalos kaltu bus laikomas Iranas. „Jie sumokės DIDELĘ KAINĄ! Tai ne perspėjimas, o grasinimas. Laimingų Naujųjų metų!“, – JAV vadovas parašė tviterio žinutėje.
Nors D. Trumpas ambasados užpuolimu kaltina Iraną, Teheranas savo ruožtu išpeikė Vašingtoną dėl „neproporcingo atsako“ į protestus ir paneigė bet kokias sąsajas su protestuotojais.
Be to, Iranas savaitės pradžioje pareiškė, kad JAV esą demonstruoja savo „paramą terorizmui“, vykdydamos oro smūgius prieš pajėgas Irake, kurios yra kovojusios prieš „Islamo valstybę“.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad „puikus ir svarbus bendradarbiavimas“ tarp JAV ir Rusijos padėjo užkirsti kelią teroro išpuoliui Sankt Peterburge.
„Prezidentas (Vladimiras) Putinas paskambino ir padėkojo man ir visoms Jungtinėms Valstijos už tai, kad informavome juos apie planuojama teroristinį išpuolį labai gražiame Sankt Peterburgo mieste“, – tviteryje rašo D. Trumpas.
„Jiems pavyko greitai sulaikyti įtariamuosius, buvo išgelbėta daug žmonių gyvybių, – teigė JAV prezidentas. – Puikus ir svarbus bendradarbiavimas!“
Rusijos teismas pirmadienį leido suimti du vyrus, įtariamus planavus išpuolį Sankt Peterburge Naujųjų metų išvakarėse.
Rusijos saugumo tarnybos (FSB) teigimu, vyrai prisiekė ištikimybę „Islamo valstybės“ (IS) džihadistų grupuotei.
FSB pranešė, kad abu vyrai buvo sulaikyti penktadienį pagal iš „amerikiečių partnerių“ gautą informaciją. Įtariamieji prisipažino rengę išpuolius.
Paskelbta, kad sulaikytieji yra 22-ejų Nikita Semionovas ir 23-ejų Georgijus Černyšovas.
Vietos naujienų portalas „Fontanka“ skelbė, kad vyrai planavo išpuolius prekybos centre ir katedroje, jie esą buvo nusiuntę nuotraukas kontaktiniams asmenims iš IS, kad patvirtintų savo taikinius.
Nors Maskva ir Vašingtonas nesutaria dėl daugelio klausimų, abi šalys reguliariai pabrėžia bendrą ryžtą kovoti su terorizmu.
Sergejus Lavrovas. EPA – ELTA nuotr.
Rusijos kariuomenė kol kas negali patvirtinti, kad „Islamo valstybės“ lyderis Abu Bakras al-Baghdadis išties buvo nukautas, kaip paskelbė Jungtinės Valstijos, Rusijos televizijai „Rossiya-24“ pareiškė šalies užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas.
„Gynybos ministerija jau yra komentavusi apie Abu Bakrą al-Baghdadį. Mums reikia daugiau informacijos. Naujiena paskelbta labai iškilmingai ir džiūgaujant, bet mūsų kariuomenė vis dar aiškinasi. Kariškiai kol kas negali patvirtinti daugelio dalykų, kuriuos pareiškė Jungtinės Valstijos. Taigi kol kas šios situacijos neliesiu“, – televizijos laidoje kalbėjo Rusijos diplomatijos vadovas.
Žuvo „Islamo valstybės“ lyderis A. B. al-Baghdadis. EPA-ELTA nuotr.
„Tiesa, teroristų sunaikinimą, jeigu toks iš tiesų įvyko, nes apie Abu Bakro al-Baghdadžio mirtį anksčiau pranešta ne vieną kartą, tikriausiai galima laikyti pozityviu žingsniu, turint omenyje, kad šis žmogus ženkliai prisidėjo prie Islamo valstybės sukūrimo ir bandymo įtvirtinti kalifatą“, – pridūrė S. Lavrovas.
A. B. al-Baghdadis, kuris IS vadovavo nuo 2014 metų ir buvo labiausiai ieškomas žmogus pasaulyje, žuvo per JAV specialiųjų pajėgų reidą Sirijos Idlibo provincijoje. Apie tai spalio 27 d. paskelbė prezidentas Donaldas Trumpas.
Ekstremistų grupuotė „Islamo valstybė“ (IS) patvirtino savo lyderio Abu Bakro al-Baghdadžio žūtį ir paprašė grupuotės šalininkų prisiekti ištikimybę jo įpėdiniui Abu Ibrahimui al-Hashemiui al-Qurashiui.
„Gedime musulmonų kalifo šeicho Abu Bakro al-Baghdadžio“, – išplatintame garso pranešime sakė grupuotės atstovas Abu Hamza al-Qurashis.
IS atstovas taip pat griežtai įspėjo JAV, kad šalininkai atkeršys už A. B. al-Baghdadžio mirtį, o JAV prezidentą Donaldą Trumpą pavadino „senu bepročiu“.
„Nesidžiaukite šeicho A. B. al-Baghdadžio nužudymu“, – įspėjo IS atstovas.
B. al-Baghdadis, kuris IS vadovavo nuo 2014 metų ir buvo labiausiai ieškomas vyras pasaulyje, žuvo per JAV specialiųjų pajėgų reidą Sirijos Idlibo provincijoje praėjusį sekmadienį.
Jis 2014 metais buvo paskelbtas grupuotės kalifu ar lyderiu, kai IS kovotojai užėmė didžiules teritorijas Sirijoje ir Irake.
Žuvo „Islamo valstybės“ lyderis A. B. al-Baghdadis. EPA-ELTA nuotr.
JAV prezidento Donaldo Trumpo administracijos darbuotojai nežino, iš kur jis gavo informacijos apie tai, kad „Islamo valstybės“ lyderis Abu Bakras al-Baghdadi prieš mirtį buvo apimtas baimės, rašo laikraštis „Huffpost“.
Sekmadienį žurnalistų paklaustas apie paskutines teroristo gyvenimo minutes, Baltųjų rūmų šeimininkas pareiškė, kad Abu Bakras al-Baghdadi, išsigandęs artėjančių Amerikos kariškių, „šaukė, aimanavo ir verkė“. „Jis buvo mirtinai išsigandęs ir nenorėjo mirti“, – teigė D. Trumpas.
Pasak „Huffpost“, prezidento žodžiai apie teroristo emocijas sukėlė nuostabą Baltuosiuose rūmuose. Leidinio duomenimis, D. Trumpui parodyta Abu Bakro al-Baghdadi gaudynių transliacija buvo be garso.
„Šis vaizdo įrašas negalėjo išsamiai parodyti, kas vyko požeminiame tunelyje, tuo labiau atskleisti, ar Abu Bakras al-Baghdadi verkė“, – tvirtina laikraštis.
Pentagonas atsisakė komentuoti D. Trumpo versijos apie IS vadeivos išgąstį šaltinį. „Aš nežinau tokių išsamių detalių“, – pareiškė JAV gynybos sekretorius Markas Esperis.
„Islamo valstybės“ (IS) lyderis Abu Bakras al-Baghdadis žuvo Jungtinių Valstijų karinės operacijos, vykusios Sirijos Idlibo regione, metu, sekmadienį pranešė JAV žiniasklaida.
Žiniasklaida, cituodama keletą vyriausybės šaltinių, pranešė, kad A. B. al-Baghdadis greičiausiai susisprogdino detonavęs savižudžio liemenę tuo metu, kai atakavo JAV specialiųjų operacijų pajėgos.
Pareigūnai teigė, kad IS lyderis buvo slaptai planuojamos operacijos taikinys. A. B. al-Baghdadžio buvo ilgai ieškota, kadangi per pastaruosius kelis metus keletą kartų jau buvo pranešta apie jo mirtį.
IS lyderis buvo 48 metų Irako pilietis, atsakingas už džihadistų judėjimo įtakos išplėtimą ir „kalifato“ teritorijos Sirijoje ir Irake įsteigimu. Jis yra kaltinamas tūkstančių civilių mirtimis ir karo nusikaltimais.
Pareigūnai naujienų tarnybai „ABC News“ teigė, kad šiuo metu vyksta visų atakos metu žuvusiųjų atpažinimo darbai.
Jungtinės Valstijos anksčiau buvo paskelbusios apie 25 mln. dolerių atlygį už žinias apie A. B. al-Baghdadžio buvimo vietą.
Ketvirtadienį Danijos Folketingas (parlamentas) balsų dauguma priėmė įstatymą, leidžiantį atimti šalies pilietybę užsienio nelegalių ginkluotų formuočių, pirmiausia – teroristinės „Islamo valstybės“ (IS) grupuotės, nariams. Tai pranešė Danijos radijas.
Įstatymo projektas buvo svarstomas skubos tvarka, gavus atitinkamą vyriausybės prašymą. Jame ministrai pabrėžė, jog ši priemonė būtina Danijai turint omenyje Turkijos operaciją Sirijoje „Taikos šaltinis“ ir kurdų kontroliuojamų stovyklų IS smogikams griovimą.
Pagal naująjį įstatymą, integracijos ir imigracijos ministras Mattias Tesfaye`ė dabar galės neteismine tvarka anuliuoti Danijos piliečių, kariavusių IS ir kitų neteisėtų formuočių pusėje, pasus. Spėjami džihadistai turės keturias savaites šiam sprendimui apskųsti.
Socialdemokratų vyriausybės pasiūlytą įstatymo projektą opozicija kritikavo už nuostatą, pagal kurią pilietybės netekę asmenys apie sprendimą bus informuojami elektroniniu paštu. Pasak ministro M. Tesfaye`ės, jeigu asmuo neapskundė sprendimo per keturias savaites dėl svarbios priežasties, klausimas toliau bus nagrinėjamas teisme.
„Šios sudėties Folketingo kadencijos pabaigoje, t. y. iki 2021 metų vasaros, mes vėl turėsime patvirtinti įstatymą. Tada mes galėsime įvertinti, ar jis gerai funkcionuoja. Galimas dalykas, kad reikės papildyti jį pataisomis“, – pareiškė ministras.
Spalio 9 d. Ankara paskelbė pradedanti Sirijos šiaurėje karinę operaciją „Taikos šaltinis“, kurios tikslas – sudaryti ten buferinę zoną. Ji prasidėjo Turkijos karinių oro pajėgų smūgiais kurdų formuočių pozicijoms.
Sirija pavadino šią operaciją agresija, o pasaulio bendrija pasmerkė Ankaros veiksmus.
Spalio 17 d. JAV ir Turkija susitarė dėl karo veiksmų pristabdymo. Turkija sutiko 120 valandų nutraukti ugnį, kad kurdų būriai, priklausantys Demokratinės Sirijos pajėgų koalicijai, paliktų Ankaros kuriamą pasienio saugumo zoną.
Spalio 22 d. Rusijos ir Turkijos prezidentai Vladimiras Putinas ir Recepas Tayyipas Erdoganas per susitikimą Sočyje priėmė memorandumą dėl bendrų veiksmų padėčiai Sirijos šiaurės rytuose sureguliuoti.
Pagal šį dokumentą, Rusijos karinė policija ir Sirijos kariškiai nuo trečiadienio vidurdienio įžengė į rajonus, kurie ribojasi su Turkijos operacijos Sirijoje zona. Kurdų formuotėms duodama 150 valandų, per kurias jos turi visiškai pasitraukti iš 30 kilometrų pločio zonos nuo Turkijos sienos, po to Rusijos ir Turkijos kariškiai pradės kartu patruliuoti.
Prancūzijos teisėsauga nurodė pradėti procesą prieš dešiniąją populistę Marine Le Pen. Tai susiję su žiaurių „Islamo valstybės“ (IS) nuotraukų viešinimu, trečiadienį pranešė teisėsauga. M. Le Pen gresia iki trejų metų kalėjimo ir 75 000 eurų piniginė bauda.
Nacionalinio sambūrio (buvusio Nacionalinio fronto) lyderė IS propagandinėmis nuotraukomis 2015 metų gruodį pasidalijo tviteryje. Ji teigė taip norėjusi atkreipti dėmesį į islamistų, kurie prieš tai per išpuolius Paryžiuje nužudė 130 žmonių, pavojų.
M. Le Pen tviterio žinutė sukėlė pasipiktinimą ir Prancūzijoje, ir JAV. Vienoje nuotraukoje buvo amerikiečių žurnalisto Jameso Foley’io, kuriam IS narys nukirsdino galvą, kūnas.
M. Le Pen kaltinama „smurtinių nuotraukų“ platinimu, o tai yra uždrausta pirmiausiai dėl nepilnamečių apsaugos. Politikė teisėsaugos veiksmus vadina politiškai motyvuotais. Proceso terminas dar nenustatytas.
Filipinai: teroristai nužudė įkaitu paimtą olandą E. Horną. EPA-ELTA nuotr.
Teroristinės „Abu Sayyaf“ grupuotės nariai nužudė 2012 metais Filipinų pietuose įkaitu paimtą olandą Ewoldą Horną. Belaisvis bandė pabėgti. Tai penktadienį pranešė „Reuters“, remdamasi Filipinų kariškiais.
Nyderlandų pilietis, daugiau kaip septynerius metus praleidęs teroristų nelaisvėje, buvo nušautas, kai mėgino pabėgti kilus mūšiui tarp smogikų ir vyriausybės pajėgų Sulu saloje Filipinų pietuose.
Olandas gamtos fotografas E. Hornas ir jo kolega iš Šveicarijos Lorenzas Vinciguerra ekstremistų buvo pagrobti Tavi Tavi saloje 2012 metais. Po dvejų metų L. Vinciguerrai pavyko pabėgti.
„Abu Sayyaf“ grupuotė buvo įkurta 1991 metais. Jos tikslas – sukurti kalifatą Filipinų pietuose ir kitose Pietryčių Azijos teritorijose. Filipinų armija dažnai rengia operacijos prieš šią grupuotę.
Anksčiau „Abu Sayyaf“ nariai prisiekė ištikimybę teroristinei „Islamo valstybės“ (IS) grupuotei.
Irako teismas nuteisė 29 metų amžiaus Švedijos pilietę 15 metų kalėti už ryšius su teroristine „Islamo valstybės“ (IS) organizacija. Kaip pranešė sekmadienį Švedijos televizijos kanalas SVT, tai pirmas toks verdiktas karalystės gyventojo atžvilgiu.
SVT žiniomis, teismo sprendime pažymima, jog surinkta pakankamai moters kaltės įrodymų: ji išvyko į Siriją ir Iraką, suvokdama, kad bendradarbiaus su IS. Moteris teigia esanti nekalta, nes ji tik vyko paskui savo vyrą, kuris išvežė vaikus į Siriją. Nuteistoji taip pat tvirtina nekenčianti IS, gimusi krikščionių šeimoje ir nepritarianti teroristinės organizacijos veiksmams.
29 metų Švedijos pilietė stojo prieš teismą Irake praėjusių metų spalį. Tada ji buvo pripažinta nekalta dėl bendradarbiavimo su IS, bet nuteista šešis mėnesius kalėti už neteisėtą atvykimą į Iraką. Nuo to laiko ji buvo laikoma moterų kalėjime Bagdade. Prieš mėnesį jai vėl buvo pateikti kaltinimai rėmus teroristus.
Moters vyras, kuris jau buvo IS kontroliuojamoje teritorijoje, kai švedė ten atvyko, žuvo 2016 metais per bombardavimą Mosulo apylinkėse Irako šiaurėje.
Čekijos prezidentas M. Zemanas. EPA-ELTA nuotr.
Čekijos prezidento Milošo Zemano, pavadinusio Turkiją „faktine „Islamo valstybės“ (IS) sąjungininke“, žodžiai yra šmeižtas, neatitinkantis draugiškų Ankaros ir Prahos santykių.
Tai ketvirtadienį pareiškė oficialus Turkijos URM atstovas Hami Aksoy`us.
„Mes atmetame ir griežtai smerkiame melagingą ir šmeižikišką Čekijos prezidento M. Zemano pareiškimą mūsų šalies ir mūsų prezidento adresu. Akivaizdu, kad šis šmeižtas neatitinka mūsų draugiškų santykių su Čekija“, – pabrėžė jis.
Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Antradienį M. Zemanas pareiškė, jog Turkija „tarpininkavo logistikos operacijose aprūpinant „Islamo valstybę“, kai ši teroristinė organizacija buvo okupavusi didelę Sirijos ir Irako teritorijos dalį“.
Čekijos prezidentas taip pat apkaltino Turkijos lyderį Recepą Tayyipą Erdoganą vykdant šalies islamizavimo politiką. Pasak M. Zemano, ši šalis jau nebėra „pasaulietinė Kemalio Ataturko valstybė“. „Ji išpažįsta islamo ideologiją, o iš to galima daryti loginę išvadą, kad Turkijos valstybė yra artima islamo radikalams“, – teigė Čekijos prezidentas.
Europos šalys privalo priimti šimtus Sirijoje sugautų „Islamo valstybės“ (IS) grupuotės kovotojų, šeštadienį pareiškė JAV prezidentas Donaldas Trumpas, grasindamas, kad, priešingu atveju, JAV bus priverstos juos paleisti.
„JAV prašo Didžiosios Britanijos, Prancūzijos, Vokietijos ir kitų Europos valstybių sąjungininkių pasiimti atgal daugiau kaip 800 IS kovotojų, kuriuos sučiupome Sirijoje, ir patraukti juos į teismą“, – D. Trumpas rašė tviteryje.
Anot prezidento, kalifatas žlunga ir „alternatyva nėra gera, būsime priversti juos paleisti, JAV nenori stebėti, kaip šie kovotojai prasiskverbs į Europą.„
JAV prezidentas omenyje turi „800 užsieniečių teroristų kovotojų“, kuriuos šiuo metu laiko Amerikos remiamos Sirijos demokratinės pajėgos (SDF).
Pentagonas anksčiau šį mėnesį sakė, kad IS nariai yra iš daugiau kaip 40 šalių. Didžioji dalis IS kovotojų yra iš Europos šalių ir SDF nori, kad tos šalys pasiimtų iš jų savo piliečius.
Pernai gruodį JAV prezidentas paskelbė apie amerikiečių karių išvedimą iš Sirijos, nes, anot jo, IS buvo nugalėta, todėl kilo susirūpinimas, kas bus su sugautais kovotojais.
JAV valstybės sekretorius Mike’as Pompeo gina ginčytiną prezidento Donaldo Trumpo sprendimą išvesti amerikiečių dalinius iš Sirijos. „Islamo valstybė“ (IS) vis dar yra vienas didžiausių pavojų Artimiesiems Rytams, su ja ir toliau bus efektyviai kovojama, pareiškė M. Pompeo antradienį Jordanijos sostinėje Amane pradėdamas savo kelionę po Artimuosius Rytus.
JAV Valstybės sekretorius Maikas Pompeo. EPA – ELTA nuotr.
„Prezidento sprendimas atitraukti iš Sirijos mūsų žmones tam jokiu būdu neturės įtakos“, – kalbėjo jis. Esą ir toliau bus įmanoma nuožmiai kovoti su ekstremistais.
Kalbėdamas apie Iraną, M. Pompeo paskelbė apie dar griežtesnius veiksmus. Teheranas, anot jo, kartu su IS yra didelė grėsmė regionui. JAV ateinančiomis dienomis ir savaitėmis imsis „tikro spaudimo“ šaliai.
Po D. Trumpo pareiškimo, kad JAV „greitai“ išves savo dalinius iš Sirijos, ir toliau tvyro nežinia, kada tiksliai amerikiečiai paliks pilietinio karo alinamą šalį. M. Pompeo skrisdamas į Amaną, Valstybės departamento duomenimis, patvirtino, kad apie tvarkaraštį nekalbama. Jis nenorėjo pasakyti, ar pirmieji iš maždaug 2 000 JAV karių jau paliko Siriją.
M. Pompeo iki sausio 15 dienos aplankys 8 arabiškojo pasaulio šalis. Pagrindinė kelionės žinia yra ta, kad JAV nepalieka Artimųjų Rytų vienų, pareiškė Valstybės departamentas. M. Pompeo dar lankysis Egipte, Bahreine, Jungtiniuose Arabų Emyratuose, Katare, Saudo Arabijoje, Omane ir Kuveite.
Izraelis ketvirtadienį ėmėsi sparčių žingsnių, stengdamasis užpildyti gresiantį jėgos vakuumą po to, kai prezidentas Trumpas pasakė, kad JAV karinės pajėgos bus išvedamos iš Sirijos. Izraelis prisiekė, jog kels savo karinę kampaniją prieš Irano remiamas įgaliotinių grupes šalyje – aiškus ženklas, kad karas tarp Jeruzalės ir Teherano vyks toliau, be JAV įsikišimo ar su juo.
Izraelio premjeras Benjaminas Netanyahu. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
„Mes
labai agresyviai veiksime prieš Irano pastangas įsitvirtinti Sirijoje“, – pasakė
Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu ketvirtadienį per TV
rodytoje kalboje. „Mes nesirengiame mažinti pastangų. Mes jas padidinsime, ir
mes žinome, kad tai darome su visa Jungtinių Valstijų pagalba ir parama.“
Ponas Netanyahu padarė pareiškimą pačiam nepalankios JAV įstatymdavių iš abiejų partijų reakcijos įkaršty, kurie sako, kad ponas Trumpas Izraelį, stipriausią sąjungininką regione, stato į didžiulį pavojų, šaliai vis labiau atsidengiant „Hezbollah“ ir kitoms ekstremistų grupuotėms, bendradarbiaujančioms su Iranu ir Sirijos prezidentu Basharu Assadu. Izraeliui ši pasekmė buvo tik vienas iš netikėtų padarinių globaliu mastu aspektų, trečiadienio rytą ponui Trumpui padarius stulbinantį pareiškimą, jog jo įsitikinimu karas su Islamo Valstybe yra laimėtas, ir Amerikos karinėms pajėgoms atėjo laikas grįžti namo.
Pentagonas pateikė mažai detalių apie numatomą pasitraukimą – kaip greitai jis bus įgyvendintas, ir kaip Amerikos vadovaujama misija sutriuškinti Islamo Valstybę atrodys po to, kai maždaug 2000 amerikiečių būrys paliks Siriją.
M. Pompeo. EPA-ELTA nuotr.
Valstybės
sekretorius Mike‘as Pompeo suabejojo pranešimais, pasak kurių prezidento
paskelbta žinia nemaloniai nustebino jo karo ir užsienio politikos patarėjus.
Jis pasakė, kad ponas Trumpas veikė, nuodugniai aptaręs klausimą su
nacionalinio saugumo komanda. Atitardamas Pentagono oficialiems asmenims,
Pompeo taip pat pasakė, kad išėjimas iš Sirijos nereiškia, kad Trumpo
administracija baigia karą su Islamo Valstybe, kuri, kaip apskaičiuota, turi
daugiau nei 30 000 kovotojų Viduriniuosiuose Rytuose ir Afrikoje.
„Tai buvo sprendimas, priimtas prezidentui pasitarus su daugeliu aukštesniojo rango oficialių asmenų, įskaitant ir mane“, – pasakė ponas Pompeo konservatyvių pažiūrų komentatorei Laurai Ingraham ketvirtadienį.
Donaldas Trampas. EPA – ELTA nuotr.
Ketvirtadienį ponas Trumpas pasiūlė kai kuriuos logiškus pasitraukimo paaiškinimus. Pirmiausia jis paaiškino, kad Islamo Valstybė Sirijoje nugalėta, ir kad JAV nebėra jokios priežasties ten likti. Iš to sekė platesnis argumentas, esą JAV negali saugoti viso pasaulio, ar vienos būti atsakingos už teroristinių organizacijų įveikimą.
„Pasitraukimas
iš Sirijos nebuvo joks netikėtumas“, – patvitino jis ketvirtadienio ryte. „Aš
dėl to vedžiau kampaniją metų metais, ir prieš šešis mėnesius, kada labai
viešai norėjau tai padaryti, sutikau pabūti ilgiau. Rusija, Iranas, Sirija ir
kiti yra vietiniai ISIS priešai. Mes dirbome [jų] darbą.
Ar JAV nori būti Viduriniųjų Rytų policininku, negaudamos NIEKO, vien prarasdamos brangias gyvybes ir trilijonus dolerių gindamos kitus, kurie beveik visais atvejais neįvertina to, ką mes darome?“ – tęsė jis. „Ar mes norime likti ten amžinai?“
Kad
ir kokia būtų priežastis, ponas Trumpas susiduria su kilusia priešiška atoveika
visoje Europoje ir Viduriniuosiuose Rytuose, ir beveik visuotiniu pasipiktinimu
Kongrese.
Prancūzų ir anglų oficialieji asmenys įrodinėjo, kad Islamo Valstybė tebėra rimta grėsmė regione, ir kad JAV neturi išleisti pavojaus iš akių.
Ketvirtadienį amerikiečių sąjungininkai kurdai pareiškė, jog, praradę tiesioginį JAV karinį užnugarį, svarsto galimybę paleisti 3200 Islamo Valstybės kalinių, nes ruošiasi nuolatiniams susidūrimams su teroristų grupuote ir galimiems kariniams išpuoliams iš Turkijos.
Kritikai
pareiškė, kad Sirijos kurdai buvo vertingas sąjungininkas ilgus metus
trunkančioje kovoje su Islamo Valstybe, o dabar juos ūmai apleidžia.
„Jei mes taip elgiamės su kurdais, kas mus apgins ateityje?“ – iškėlė klausimą per CNN senatorius Lidsey‘is Grahamas, respublikonas iš Pietų Karolinos.
Kiti
įstatymų leidėjai atskaitos tašku laiko grėsmę Izraeliui, kurie įsijungė į kovą
kaip Irano patarėjai, o Teherano remiama „Hezbollah“ kovoja su Sirijos
sukilėliais strategiškai ir gyvybiškai svarbioje Golano Aukštumų vietovėje,
taip pat palei Izraelio-Sirijos sieną.
Izraelio vėliava. EPA-ELTA nuotr.
„Karas
su ISIS dar nelaimėtas“, – MSNBC teigė
senatorius Christopheris A. Coonsas, demokratas iš Delavaro.
Izraelio
valdininkai neslėpė nuomonės, kad pono Trumpo sprendimas stato šalį į didelį
pavojų.
„Suprantama, Amerikos sprendimas nėra mums geras“, – sakė finansų ministras Moshe Kahlonas Izraelio Armijos Radijui, – „bet mes žinome, kad Amerika taip pat yra suinteresuota garantuoti Izraelio saugumą regione“.
Iš
anglų k. vertė Aaronas Rozenbaumas
Versta
iš http://www.gopusa.com/benjamin-netanyahu-says-israel-will-fill-u-s-void-in-syria/
JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad Amerika nenori amžinai „būti policininkė Artimuosiuose Rytuose“, o kovoti su teroristine „Islamo valstybės“ (IS) grupuote pirmiausia turi Rusija, Iranas ir Sirija atsižvelgiant į jų geografinę padėtį.
JAV kariuomenės atstovai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Baltųjų rūmų šeimininkas tai parašė ketvirtadienį tviteryje, komentuodamas savo įsakymą išvesti JAV kariuomenę iš Sirijos.
„Pasitraukimas iš Sirijos nebuvo staigmena, – teigė JAV lyderis. – Aš kelerius metus vadovavau kampanijai už tai, ir prieš šešis mėnesius, kai aš viešai pareiškiau norįs žengti tokį žingsnį, sutikau, kad pasiliktume ilgiau“.
„Rusija, Iranas, Sirija ir kiti yra vietiniai IS priešai, – pridūrė D. Trumpas. – Atėjo metas grįžti namo ir atgauti jėgas. Padarysime Ameriką vėl didžią!„
„Ar Amerika nori būti policininkė Artimuosiuose Rytuose, nieko už tai negaudama, bet aukodama neįkainojamas gyvybes ir išleisdama trilijonus dolerių, kad apgintų kitus, kurie dažniausiai nevertina to, ką mes darome? – parašė JAV prezidentas. – Ar mes norime, kad tai amžinai tęstųsi? Atėjo metas, kad galų gale kariautų kiti“.
JAV prezidentas Donaldas Trampas. EPA – ELTA nuotr.
„Rusija, Iranas, Sirija ir daugelis kitų nepatenkinti, kad JAV traukiasi, nes jie turės be mūsų kovoti su IS ir kitais, kurių jie nekenčia. Aš kuriu galingiausias pasaulyje ginkluotąsias pajėgas. Jeigu IS mums smogs, jie pasmerkti!“ – pažymėjo D. Trumpas.
Trečiadienį D. Trumpas pranešė nusprendęs pradėti Amerikos kariuomenės išvedimą iš Sirijos. Pasak jo, Jungtinės Valstijos sutriuškino IS, o Amerikos kariškiai buvo nusiųsti į Siriją tik šiuo tikslu.
„Mes nugalėjome IS Sirijoje, ir tai vienintelė (JAV kariškių) buvimo ten priežastis Trumpo prezidentavimo laikotarpiu“, – parašė jis tviteryje.
D. Trumpo sprendimas buvo netikėtas ne tik JAV sąjungininkams, bet ir Kongreso nariams.
Rusija kelia daug didesnę grėsmę Jungtinės Karalystės nacionaliniam saugumui nei „Islamo valstybė“ (IS), Didžioji Britanija negali toliau ignoruoti Rusijos grėsmės, generolo Marko Carletono-Smitho interviu „Daily Telegraph“ cituoja naujienų tarnyba BBC.
JK kaltina Rusiją pasikėsinus į Solsberyje gyvenusį buvusį Rusijos šnipą, bendradarbiavusį su Didžiosios Britanijos žvalgyba, Sergejų Skripalį ir jo dukrą Juliją. Kitas JK gyventojas Dawnas Sturgessas vėliau apsinuodijo ta pačia „Novičiok“ medžiaga ir žuvo.
Spalį Didžioji Britanija apkaltino Rusijos žvalgybą GRU rengiant kibernetines atakas prieš JAV demokratų partiją ir kelias televizijos stotis JK. Rusija neigia prisidėjusi prie Skripalių apnuodijimo, o kaltinimus rengus kibernetines atakas vadina „lakia fantazija“.
Pirmajame interviu po jo paskyrimo JK kariuomenės vadu generolas M. Carletonas-Smithas tikino, kad Rusija, neabejotinai, kelia didesnę grėsmę nei islamistinės grupuotės kaip „al-Qaeda“ ar IS.
„Rusija pradėjo sistemiškai naudotis Vakarų silpnybėmis, ypač kibernetinės, kosmoso ar povandeninės karybos srityse. Mes negalime toliau ignoruoti Rusijos grėsmės“, – kalbėjo M. Carletonas-Smithas.
M. Carletonas-Smithas tarnavo specialiosiose oro pajėgose (SAS), buvo jų vadas. Jis vadovavo šalies vykdytai Osamos bin Ladeno paieškai po rugsėjo 11-osios teroro aktų ir itin aršiai kovojo su islamo fundamentalistais Irake ir Sirijoje. Tačiau, jo teigimu, šiuo metu islamistų grėsmė yra sumažėjusi.
Rusija kaltinimus dėl atakų prieš Didžiąją Britaniją neigia, kaltindama britų institucijas rusofobija, tarptautinės bendruomenės klaidinimu ir „bjauria antirusiška isterija“.
Atsakomybę už riaušes griežtojo režimo kalėjime Chudžando mieste Tadžikistano šiaurėje prisiėmė teroristinė „Islamo valstybės“ (IS) organizacija. Tai penktadienį pranešė Laisvės radijo tadžikų biuras, remdamasis smogikams artima naujienų agentūra „Amaq“.
„Maištą sukėlė ten kalinami šios teroristinės organizacijos šalininkai“, – teigė žurnalistams šaltinis.
Maištas griežtojo režimo kalėjime Chudžande, kur laikomi už terorizmą nuteisti asmenys, įsiplieskė naktį į ketvirtadienį. Riaušes sukėlė kaliniai, apsiginklavę šaltaisiais ginklai. Kai kuriais duomenimis, vienam iš jų pavyko nuginkluoti prižiūrėtoją ir paleisti automato ugnį.
Per incidentą žuvo mažiausiai 24 žmonės, dešimtys buvo sužeisti. Šeši prižiūrėtojai paguldyti į ligoninę. Maištą nuslopino specialiojo dalinio kariškiai.
Išpuolį Melburne Australijos policija vertina kaip teroro aktą. EPA-ELTA nuotr.
Mirtiną išpuolį Melburne įvykdęs Somalyje gimęs australas buvo žinomas žvalgybos tarnyboms dėl savo ekstremistinių pažiūrų. Apie tai paskelbė reidus vykdanti ir dešimtis įvykio liudininkų apklausianti šalies teisėsauga, informuoja AFP.
Pasak Australijos federalinės policijos, 30-metis Hassanas Khalifas Shire Ali dujų balionų prikrautą visureigį atvairavo į miesto centrą ir peiliu subadė tris žmones, bet buvo nušautas. Į Australiją jis su šeima atvyko 9-ajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje.
Vienas žmogus nuo patirtų sužalojimų mirė įvykio vietoje. Auka, 74 metų Sisto Malaspina buvo gerai žinomos Italijos kavinės savininkas. Kiti du sužeisti vyrai vis dar gydomi.
Teisėsauga apklausė maždaug 35 įvykio liudininkus. Nors išpuolis ir buvo primityvus, tačiau teigiama, kad jis turėjo sukelti kuo daugiau aukų ir pasėti baimę antrajame pagal dydi šalies mieste.
Ginkluoti pareigūnai surengė du reidus Melburno vakaruose ir šiaurės rytuose, kur gyveno žudiko šeima ir pažįstami, tačiau manoma, kad grėsmės nebėra.
Valdžiai dabar teks atsakyti į sudėtingą klausimą, kaip Shire Ali sugebėjo įvykdyti išpuolį, jei pastaruosius trejus metus buvo žinomas Australijos saugumo ir žvalgybos organizacijai (ASIO).
Vyro pasas buvo atšauktas 2015 m. baiminantis, kad jis siekė keliauti į Siriją ir prisidėti prie „Islamo valstybės“ grupuotės. 2019 m. kitoje terorizmo byloje bus teisiamas jo brolis – pastarasis kaltinamas bandymu įsigyti šaunamąjį ginklą, kurį būtų panaudojęs prieš žmonių minią per Naujųjų metų šventę.
Kalbėdamas apie išpuolį Melburne, federalinės policijos atstovas Ianas Mccartney sakė, kad nors jo vykdytojas ir buvo radikalių pažiūrų, tačiau buvo manyta, kad jis nekelia grėsmės nacionaliniam saugumui.
JAV prokuratūra reikalauja mirties bausmės teroristui S. Saipovui, nužudžiusiam aštuonis žmones Niujorke. EPA-ELTA nuotr.
JAV prokuratūra nusprendė reikalauti mirties bausmės iš Uzbekistano kilusiam Saifului Saipovui, kuris kaltinamas įvykdęs teroro aktą ir nužudęs aštuonis žmones Niujorke. Tai penktadienį pranešė televizijos kanalas NBC.
Kanalas primena, kad pastarąjį kartą griežčiausia bausmė pagal Niujorko valstijos federalinio teismo sprendimą buvo įvykdyta 1953 metais. Tada už „atominį šnipinėjimą“ Sovietų Sąjungai mirties bausme buvo nubausti Julius ir Ethel Rosenbergai.
Praėjusių metų spalio 31 d. Niujorke 30 metų S. Saipovas pikapu dideliu greičiu pralėkė dviratininkams skirta juosta palei vieną iš miesto gatvių, traiškydamas jo kelyje pasitaikiusius žmones. Išpuolio aukomis tapo aštuoni žmonės, dar keliolika buvo sužeisti.
Piktadarys buvo suimtas. S. Saipovas prisipažino, kad jo veiksmams turėjo įtakos teroristinės „Islamo valstybės“ grupuotės ideologija.
