JAV valstybės sekretorius Mike’as Pompeo gina ginčytiną prezidento Donaldo Trumpo sprendimą išvesti amerikiečių dalinius iš Sirijos. „Islamo valstybė“ (IS) vis dar yra vienas didžiausių pavojų Artimiesiems Rytams, su ja ir toliau bus efektyviai kovojama, pareiškė M. Pompeo antradienį Jordanijos sostinėje Amane pradėdamas savo kelionę po Artimuosius Rytus.

JAV Valstybės sekretorius Maikas Pompeo. EPA – ELTA nuotr.

„Prezidento sprendimas atitraukti iš Sirijos mūsų žmones tam jokiu būdu neturės įtakos“, – kalbėjo jis. Esą ir toliau bus įmanoma nuožmiai kovoti su ekstremistais.

Kalbėdamas apie Iraną, M. Pompeo paskelbė apie dar griežtesnius veiksmus. Teheranas, anot jo, kartu su IS yra didelė grėsmė regionui. JAV ateinančiomis dienomis ir savaitėmis imsis „tikro spaudimo“ šaliai.

Po D. Trumpo pareiškimo, kad JAV „greitai“ išves savo dalinius iš Sirijos, ir toliau tvyro nežinia, kada tiksliai amerikiečiai paliks pilietinio karo alinamą šalį. M. Pompeo skrisdamas į Amaną, Valstybės departamento duomenimis, patvirtino, kad apie tvarkaraštį nekalbama. Jis nenorėjo pasakyti, ar pirmieji iš maždaug 2 000 JAV karių jau paliko Siriją.

M. Pompeo iki sausio 15 dienos aplankys 8 arabiškojo pasaulio šalis. Pagrindinė kelionės žinia yra ta, kad JAV nepalieka Artimųjų Rytų vienų, pareiškė Valstybės departamentas. M. Pompeo dar lankysis Egipte, Bahreine, Jungtiniuose Arabų Emyratuose, Katare, Saudo Arabijoje, Omane ir Kuveite.

Informacijos šaltinis – ELTA

2019.01.09; 00:30

Washington Times, 2018 gruodžio 21 d.

Izraelis ketvirtadienį ėmėsi sparčių žingsnių, stengdamasis užpildyti gresiantį jėgos vakuumą po to, kai prezidentas Trumpas pasakė, kad JAV karinės pajėgos bus išvedamos iš Sirijos. Izraelis prisiekė, jog kels savo karinę kampaniją prieš Irano remiamas įgaliotinių grupes šalyje – aiškus ženklas, kad karas tarp Jeruzalės ir Teherano vyks toliau, be JAV įsikišimo ar su juo.

Izraelio premjeras Benjaminas Netanyahu. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

„Mes labai agresyviai veiksime prieš Irano pastangas įsitvirtinti Sirijoje“, – pasakė Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu ketvirtadienį per TV rodytoje kalboje. „Mes nesirengiame mažinti pastangų. Mes jas padidinsime, ir mes žinome, kad tai darome su visa Jungtinių Valstijų pagalba ir parama.“

Ponas Netanyahu padarė pareiškimą pačiam nepalankios JAV įstatymdavių iš abiejų partijų reakcijos įkaršty, kurie sako, kad ponas Trumpas Izraelį, stipriausią sąjungininką regione, stato į didžiulį pavojų, šaliai vis labiau atsidengiant „Hezbollah“ ir kitoms ekstremistų grupuotėms, bendradarbiaujančioms su Iranu ir Sirijos prezidentu Basharu Assadu. Izraeliui ši pasekmė buvo tik vienas iš netikėtų padarinių globaliu mastu aspektų, trečiadienio rytą ponui Trumpui padarius stulbinantį pareiškimą, jog jo įsitikinimu karas su Islamo Valstybe yra laimėtas, ir Amerikos karinėms pajėgoms atėjo laikas grįžti namo.

Pentagonas pateikė mažai detalių apie numatomą pasitraukimą – kaip greitai jis bus įgyvendintas, ir kaip Amerikos vadovaujama misija sutriuškinti Islamo Valstybę atrodys po to, kai maždaug 2000 amerikiečių būrys paliks Siriją.

M. Pompeo. EPA-ELTA nuotr.

Valstybės sekretorius Mike‘as Pompeo suabejojo pranešimais, pasak kurių prezidento paskelbta žinia nemaloniai nustebino jo karo ir užsienio politikos patarėjus. Jis pasakė, kad ponas Trumpas veikė, nuodugniai aptaręs klausimą su nacionalinio saugumo komanda. Atitardamas Pentagono oficialiems asmenims, Pompeo taip pat pasakė, kad išėjimas iš Sirijos nereiškia, kad Trumpo administracija baigia karą su Islamo Valstybe, kuri, kaip apskaičiuota, turi daugiau nei 30 000 kovotojų Viduriniuosiuose Rytuose ir Afrikoje.

„Tai buvo sprendimas, priimtas prezidentui pasitarus su daugeliu aukštesniojo rango oficialių asmenų, įskaitant ir mane“, – pasakė ponas Pompeo konservatyvių pažiūrų komentatorei Laurai Ingraham ketvirtadienį.

Donaldas Trampas. EPA – ELTA nuotr.

Ketvirtadienį ponas Trumpas pasiūlė kai kuriuos logiškus pasitraukimo paaiškinimus. Pirmiausia jis paaiškino, kad Islamo Valstybė Sirijoje nugalėta, ir kad JAV nebėra jokios priežasties ten likti. Iš to sekė platesnis argumentas, esą JAV negali saugoti viso pasaulio, ar vienos būti atsakingos už teroristinių organizacijų įveikimą.

„Pasitraukimas iš Sirijos nebuvo joks netikėtumas“, – patvitino jis ketvirtadienio ryte. „Aš dėl to vedžiau kampaniją metų metais, ir prieš šešis mėnesius, kada labai viešai norėjau tai padaryti, sutikau pabūti ilgiau. Rusija, Iranas, Sirija ir kiti yra vietiniai ISIS priešai. Mes dirbome [jų] darbą.

Ar JAV nori būti Viduriniųjų Rytų policininku, negaudamos NIEKO, vien prarasdamos brangias gyvybes ir trilijonus dolerių gindamos kitus, kurie beveik visais atvejais neįvertina to, ką mes darome?“ – tęsė jis. „Ar mes norime likti ten amžinai?“

Kad ir kokia būtų priežastis, ponas Trumpas susiduria su kilusia priešiška atoveika visoje Europoje ir Viduriniuosiuose Rytuose, ir beveik visuotiniu pasipiktinimu Kongrese.

Prancūzų ir anglų oficialieji asmenys įrodinėjo, kad Islamo Valstybė tebėra rimta grėsmė regione, ir kad JAV neturi išleisti pavojaus iš akių.

Ketvirtadienį amerikiečių sąjungininkai kurdai pareiškė, jog, praradę tiesioginį JAV karinį užnugarį, svarsto galimybę paleisti 3200 Islamo Valstybės kalinių, nes ruošiasi nuolatiniams susidūrimams su teroristų grupuote ir galimiems kariniams išpuoliams iš Turkijos.

Kritikai pareiškė, kad Sirijos kurdai buvo vertingas sąjungininkas ilgus metus trunkančioje kovoje su Islamo Valstybe, o dabar juos ūmai apleidžia.

„Jei mes taip elgiamės su kurdais, kas mus apgins ateityje?“ – iškėlė klausimą per CNN senatorius Lidsey‘is Grahamas, respublikonas iš Pietų Karolinos.

Kiti įstatymų leidėjai atskaitos tašku laiko grėsmę Izraeliui, kurie įsijungė į kovą kaip Irano patarėjai, o Teherano remiama „Hezbollah“ kovoja su Sirijos sukilėliais strategiškai ir gyvybiškai svarbioje Golano Aukštumų vietovėje, taip pat palei Izraelio-Sirijos sieną.

Izraelio vėliava. EPA-ELTA nuotr.

„Karas su  ISIS dar nelaimėtas“, – MSNBC teigė senatorius Christopheris A. Coonsas, demokratas iš Delavaro.

Izraelio valdininkai neslėpė nuomonės, kad pono Trumpo sprendimas stato šalį į didelį pavojų.

„Suprantama, Amerikos sprendimas nėra mums geras“, – sakė finansų ministras Moshe Kahlonas Izraelio Armijos Radijui, – „bet mes žinome, kad Amerika taip pat yra suinteresuota garantuoti Izraelio saugumą regione“.

Iš anglų k. vertė Aaronas Rozenbaumas

Versta iš http://www.gopusa.com/benjamin-netanyahu-says-israel-will-fill-u-s-void-in-syria/

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad Amerika nenori amžinai „būti policininkė Artimuosiuose Rytuose“, o kovoti su teroristine „Islamo valstybės“ (IS) grupuote pirmiausia turi Rusija, Iranas ir Sirija atsižvelgiant į jų geografinę padėtį.

JAV kariuomenės atstovai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Baltųjų rūmų šeimininkas tai parašė ketvirtadienį tviteryje, komentuodamas savo įsakymą išvesti JAV kariuomenę iš Sirijos.

„Pasitraukimas iš Sirijos nebuvo staigmena, – teigė JAV lyderis. – Aš kelerius metus vadovavau kampanijai už tai, ir prieš šešis mėnesius, kai aš viešai pareiškiau norįs žengti tokį žingsnį, sutikau, kad pasiliktume ilgiau“.

„Rusija, Iranas, Sirija ir kiti yra vietiniai IS priešai, – pridūrė D. Trumpas. – Atėjo metas grįžti namo ir atgauti jėgas. Padarysime Ameriką vėl didžią!„

„Ar Amerika nori būti policininkė Artimuosiuose Rytuose, nieko už tai negaudama, bet aukodama neįkainojamas gyvybes ir išleisdama trilijonus dolerių, kad apgintų kitus, kurie dažniausiai nevertina to, ką mes darome? – parašė JAV prezidentas. – Ar mes norime, kad tai amžinai tęstųsi? Atėjo metas, kad galų gale kariautų kiti“.

JAV prezidentas Donaldas Trampas. EPA – ELTA nuotr.

„Rusija, Iranas, Sirija ir daugelis kitų nepatenkinti, kad JAV traukiasi, nes jie turės be mūsų kovoti su IS ir kitais, kurių jie nekenčia. Aš kuriu galingiausias pasaulyje ginkluotąsias pajėgas. Jeigu IS mums smogs, jie pasmerkti!“ – pažymėjo D. Trumpas.

Trečiadienį D. Trumpas pranešė nusprendęs pradėti Amerikos kariuomenės išvedimą iš Sirijos. Pasak jo, Jungtinės Valstijos sutriuškino IS, o Amerikos kariškiai buvo nusiųsti į Siriją tik šiuo tikslu.

„Mes nugalėjome IS Sirijoje, ir tai vienintelė (JAV kariškių) buvimo ten priežastis Trumpo prezidentavimo laikotarpiu“, – parašė jis tviteryje.

D. Trumpo sprendimas buvo netikėtas ne tik JAV sąjungininkams, bet ir Kongreso nariams.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.12.20; 17:00

Rusija kelia daug didesnę grėsmę Jungtinės Karalystės nacionaliniam saugumui nei „Islamo valstybė“ (IS), Didžioji Britanija negali toliau ignoruoti Rusijos grėsmės, generolo Marko Carletono-Smitho interviu „Daily Telegraph“ cituoja naujienų tarnyba BBC.

JK kaltina Rusiją pasikėsinus į Solsberyje gyvenusį buvusį Rusijos šnipą, bendradarbiavusį su Didžiosios Britanijos žvalgyba, Sergejų Skripalį ir jo dukrą Juliją. Kitas JK gyventojas Dawnas Sturgessas vėliau apsinuodijo ta pačia „Novičiok“ medžiaga ir žuvo.

Spalį Didžioji Britanija apkaltino Rusijos žvalgybą GRU rengiant kibernetines atakas prieš JAV demokratų partiją ir kelias televizijos stotis JK. Rusija neigia prisidėjusi prie Skripalių apnuodijimo, o kaltinimus rengus kibernetines atakas vadina „lakia fantazija“.

Pirmajame interviu po jo paskyrimo JK kariuomenės vadu generolas M. Carletonas-Smithas tikino, kad Rusija, neabejotinai, kelia didesnę grėsmę nei islamistinės grupuotės kaip „al-Qaeda“ ar IS.

„Rusija pradėjo sistemiškai naudotis Vakarų silpnybėmis, ypač kibernetinės, kosmoso ar povandeninės karybos srityse. Mes negalime toliau ignoruoti Rusijos grėsmės“, – kalbėjo M. Carletonas-Smithas.

M. Carletonas-Smithas tarnavo specialiosiose oro pajėgose (SAS), buvo jų vadas. Jis vadovavo šalies vykdytai Osamos bin Ladeno paieškai po rugsėjo 11-osios teroro aktų ir itin aršiai kovojo su islamo fundamentalistais Irake ir Sirijoje. Tačiau, jo teigimu, šiuo metu islamistų grėsmė yra sumažėjusi.

Rusija kaltinimus dėl atakų prieš Didžiąją Britaniją neigia, kaltindama britų institucijas rusofobija, tarptautinės bendruomenės klaidinimu ir „bjauria antirusiška isterija“.

Informacijos šaltinis ELTA

2018-11-25

Atsakomybę už riaušes griežtojo režimo kalėjime Chudžando mieste Tadžikistano šiaurėje prisiėmė teroristinė „Islamo valstybės“ (IS) organizacija. Tai penktadienį pranešė Laisvės radijo tadžikų biuras, remdamasis smogikams artima naujienų agentūra „Amaq“.

„Maištą sukėlė ten kalinami šios teroristinės organizacijos šalininkai“, – teigė žurnalistams šaltinis.

Maištas griežtojo režimo kalėjime Chudžande, kur laikomi už terorizmą nuteisti asmenys, įsiplieskė naktį į ketvirtadienį. Riaušes sukėlė kaliniai, apsiginklavę šaltaisiais ginklai. Kai kuriais duomenimis, vienam iš jų pavyko nuginkluoti prižiūrėtoją ir paleisti automato ugnį.

Per incidentą žuvo mažiausiai 24 žmonės, dešimtys buvo sužeisti. Šeši prižiūrėtojai paguldyti į ligoninę. Maištą nuslopino specialiojo dalinio kariškiai.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.11.11; 03:00

Išpuolį Melburne Australijos policija vertina kaip teroro aktą. EPA-ELTA nuotr.

Mirtiną išpuolį Melburne įvykdęs Somalyje gimęs australas buvo žinomas žvalgybos tarnyboms dėl savo ekstremistinių pažiūrų. Apie tai paskelbė reidus vykdanti ir dešimtis įvykio liudininkų apklausianti šalies teisėsauga, informuoja AFP.

Pasak Australijos federalinės policijos, 30-metis Hassanas Khalifas Shire Ali dujų balionų prikrautą visureigį atvairavo į miesto centrą ir peiliu subadė tris žmones, bet buvo nušautas. Į Australiją jis su šeima atvyko 9-ajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje.

Vienas žmogus nuo patirtų sužalojimų mirė įvykio vietoje. Auka, 74 metų Sisto Malaspina buvo gerai žinomos Italijos kavinės savininkas. Kiti du sužeisti vyrai vis dar gydomi.

Teisėsauga apklausė maždaug 35 įvykio liudininkus. Nors išpuolis ir buvo primityvus, tačiau teigiama, kad jis turėjo sukelti kuo daugiau aukų ir pasėti baimę antrajame pagal dydi šalies mieste.

Ginkluoti pareigūnai surengė du reidus Melburno vakaruose ir šiaurės rytuose, kur gyveno žudiko šeima ir pažįstami, tačiau manoma, kad grėsmės nebėra.

Valdžiai dabar teks atsakyti į sudėtingą klausimą, kaip Shire Ali sugebėjo įvykdyti išpuolį, jei pastaruosius trejus metus buvo žinomas Australijos saugumo ir žvalgybos organizacijai (ASIO).

Vyro pasas buvo atšauktas 2015 m. baiminantis, kad jis siekė keliauti į Siriją ir prisidėti prie „Islamo valstybės“ grupuotės. 2019 m. kitoje terorizmo byloje bus teisiamas jo brolis – pastarasis kaltinamas bandymu įsigyti šaunamąjį ginklą, kurį būtų panaudojęs prieš žmonių minią per Naujųjų metų šventę.

Kalbėdamas apie išpuolį Melburne, federalinės policijos atstovas Ianas Mccartney sakė, kad nors jo vykdytojas ir buvo radikalių pažiūrų, tačiau buvo manyta, kad jis nekelia grėsmės nacionaliniam saugumui.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.11.10; 09:00

JAV prokuratūra reikalauja mirties bausmės teroristui S. Saipovui, nužudžiusiam aštuonis žmones Niujorke. EPA-ELTA nuotr.

JAV prokuratūra nusprendė reikalauti mirties bausmės iš Uzbekistano kilusiam Saifului Saipovui, kuris kaltinamas įvykdęs teroro aktą ir nužudęs aštuonis žmones Niujorke. Tai penktadienį pranešė televizijos kanalas NBC.

Kanalas primena, kad pastarąjį kartą griežčiausia bausmė pagal Niujorko valstijos federalinio teismo sprendimą buvo įvykdyta 1953 metais. Tada už „atominį šnipinėjimą“ Sovietų Sąjungai mirties bausme buvo nubausti Julius ir Ethel Rosenbergai.

Praėjusių metų spalio 31 d. Niujorke 30 metų S. Saipovas pikapu dideliu greičiu pralėkė dviratininkams skirta juosta palei vieną iš miesto gatvių, traiškydamas jo kelyje pasitaikiusius žmones. Išpuolio aukomis tapo aštuoni žmonės, dar keliolika buvo sužeisti.

Piktadarys buvo suimtas. S. Saipovas prisipažino, kad jo veiksmams turėjo įtakos teroristinės „Islamo valstybės“ grupuotės ideologija.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.10.01; 08:35

Rusijos kariniai lėktuvai. EPA – ELTA nuotr.

Per 3 metus trunkančius Rusijos antskrydžius Sirijoje žuvo 18 tūkst. žmonių, iš kurių beveik pusė – civiliai gyventojai, informuoja Sirijos žmogaus teisių stebėjimo centras.

Rusija, tvirta Sirijos valdančiojo režimo sąjungininkė, puolamuosius oro antskrydžius pradėjo 2015 m. rugsėjo 30 d. Tuo metu kruvinas konfliktas Sirijoje buvo įpusėjęs ketvirtus metus.

Nuo to laiko Rusijos įvykdyti antskrydžiai pražudė 18 tūkst. 96 žmones, teigia Didžiojoje Britanijoje įsikūrusi žmogaus teisių organizacija.

„Į šį skaičių įeina 7 tūkst. 988 civiliai, o tai yra beveik pusė visų žuvusiųjų“, – sakė organizacijos vadovas Ramis Abdelis Rahmanas.

Per Rusijos oro antskrydžius nukauti 5 tūkst. 233 „Islamo valstybės“ kovotojai.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.10.01; 08:13

Kovotojai iš artilerijos pabūklų apšaudė Afganistano sostinės Kabulo diplomatinį kvartalą. Ataka įvyko tuo metu, kai šalies prezidentas Ashrafas Ghanis sakė kalbą musulmoniškos šventės proga, informuoja BBC.

Tiesioginės prezidento A. Ghanio kalbos, skirtos pažymėti Aukojimo šventę (kitaip – Id al Adha), transliacijos metu prie prezidentūros nugriaudėjo keli sprogimai.

Reaguojant į ataką, netrukus iš Afganistano karinių oro pajėgų sraigtasparnio buvo apšaudytas pastatas, kuriame, manoma, buvo įrengta kovotojų pozicija.

Talibano kovotojai prieš kelias dienas atmetė A. Ghanio pasiūlymą Ido proga nutraukti ugnį.

Kol kas vis dar neaišku, kas paleido raketas ir ar esama aukų.

Pastarąjį mėnesį išpuolius Afganistane yra surengę tiek talibai, tiek grupuotės „Islamo valstybė“ (IS) kovotojai. Šios atakos pareikalavo šimtų žmonių gyvybių.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.08.22; 07:45

Įtariamas pernykščio išpuolio Barselonoje ir netoliese esančiame pajūrio kurorte organizatorius vis dar slapstosi Europoje, ketvirtadienį pranešė Ispanijos laikraštis.

Su tyrimu susipažinę šaltiniai Barselonos dienraščiui „El Periodico“ sakė, kad „teroristas buvo lokalizuotas, jis nuolat keičia šalis“ ir „toliau palaiko kontaktus su kitomis (radikaliomis) grupuotėmis“.

Anksčiau pagrindiniu atakų sumanytoju ir rengėju teisėsauga skelbė laikanti marokiečių kilmės imamą Abdelbakį Es Satty’į. Teigta, kad jis radikalizavo didžiąją dalį atakas įvykdžiusių jaunuolių.

Tačiau „El Periodico“ skelbia, kad saugumo pajėgos mano, jog imamas buvo jaunuolių „jungtis su tikruoju atakų sumanytoju, kuris tuo metu buvo „viename iš Vidurio Europos miestų“.

Agentūros AFP paprašyta pakomentuoti dienraščio pranešimą, Katalonijos policijos atstovė atsisakė tą padaryti, teigdama, kad „visa informacija, susijusi su tyrimu dėl išpuolius įvykdžiusios džihadistų kuopelės tarptautinių ryšių“, yra konfidenciali.

Imamas žuvo per netyčinį sprogimą, kitą dieną po išpuolių nugriaudėjusį Alkanaro miestelio name, kuriame kuopelė gamino sprogmenis.

Per išpuolį populiarioje Barselonos Las Ramblas gatvėje ir Kambrilso kurorte žuvo 16 žmonių.

Atsakomybę už atakas prisiėmė grupuotė „Islamo valstybė“ (IS).

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.08.03; 07:19

Išpuolį prieš mažąjį britų princą George planavęs IS šalininkas nuteistas kalėti iki gyvos galvos. EPA-ELTA nuotr.

„Islamo valstybės“ (IS) šalininkas britas, planavęs išpuolį prieš Didžiosios Britanijos sosto įpėdinį princą George’ą, nuteistas kalėti iki gyvos galvos. 32 metų vyras vienoje pokalbių svetainėje paskelbė mažojo princo mokyklos pavadinimą ir adresą.

Taip jis norėjo parodyti, kas galėtų būti „tinkami taikiniai vienišo vilko išpuoliui“, penktadienį skelbdamas nuosprendį sakė teisėjas Andrew’as Leesas.

Nusikaltėlis spalį paskelbė nuotrauką mokyklos, kurią tuo metu jau kelias savaites lankė keturmetis Williamo ir Kate sūnus. „Net karališkoji šeima nebus palikta ramybėje“, – rašė jis prie nuotraukos. Ir: „Pamokos prasideda anksčiau“.

Pasak teisėjo, žinutė buvo aiški: princas George’as ir kiti karališkosios šeimos nariai turėjo būti suprasti kaip potencialūs taikiniai.

„Vienišais vilkais“ vadinami pavieniai nusikaltėliai, kurie radikalizuojasi internete, neturėdami tiesioginio kontakto su ekstremistinėmis organizacijomis.

Vyras iš Lankašyro Šiaurės Anglijoje per procesą prisipažino kurstęs išpuolį prieš princą George’ą. Jis, be to, paskelbė pasiūlymus, kokie Didžiosios Britanijos stadionai galėtų tapti teroristų taikiniais. Paskelbus nuosprendį, jam dabar kalėjime teks praleisti mažiausiai 25 metus.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.07.15; 07:00

Prancūzijos cemento, betono ir statybų įrangos milžinei „Lafarge“ ketvirtadienį buvo pateikti kaltinimai bendrininkavus vykdant nusikaltimus žmogiškumui bei finansavus teroristines organizacijas. Tokie kaltinimai bendrovei pareikšti dėl to, kad ji, norėdama per karą išlaikyti savo gamyklą Sirijoje, sumokėjo milijonus dolerių džihadistų grupuotėms, tarp jų – ir „Islamo valstybei“ (IS).

Šaltinio teismų sistemoje teigimu, bendrovė taip pat kaltinama stačiusi į pavojų buvusių cemento gamyklos, veikusios Šiaurės Sirijos Džalabijos mieste, darbuotojų gyvybes.

Teigiama, kad tai – pirmas kartas, kai kuriai nors pasaulio bendrovei buvo pareikšti kaltinimai bendrininkavus vykdant nusikaltimus žmogiškumui.

Iki teismo proceso pradžios „Lafarge“ nurodyta sumokėti 30 mln. eurų užstatą.

Aštuoni vadovaujančias pareigas bendrovėje ėję asmenys, tarp jų – buvęs generalinis direktorius Bruno Laffont’as, jau buvo apkaltinti teroristinės grupuotės finansavimu ir (arba) pavojaus kitų asmenų gyvybėms sukėlimu.

Įtariama, kad mainais į leidimą bendrovės gamyklai Džalabijoje veikti ir toliau „Lafarge“ IS ir kitoms kovotojų grupuotėms sumokėjo beveik 13 mln. eurų. Sandorį su kovotojais cemento milžinė sudarė tuo metu, kai kitos Prancūzijos bendrovės jau buvo pasitraukusios iš Sirijos.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.06.29; 05:30

Turkijos užsienio reikalų ministras Mevlutas Cavusoglu apkaltino NATO sąjungininkę JAV padarius rimtų klaidų Sirijos politikoje. „Skandalinga ir nepriimtina“, kad JAV, kovodamos su „Islamo valstybės“ (IS) džihadistais Sirijoje, ir toliau bendradarbiauja su kurdų grupuote YPG, pareiškė jis sekmadienį Miuncheno saugumo konferencijoje.

Ministras patvirtino savo vyriausybės poziciją, kad YPG yra „teroristinė organizacija“. JAV daro didelę klaidą, kai kliaunasi teroristine organizacija, kad įveiktų kitą teroristinę organizaciją“, – kalbėjo jis. M. Cavusoglu teigė nesuprantantis, kodėl „mūsų partnerė“ JAV remia tokią grupuotę.

Ankara kurdų Liaudies gynimo dalinius (YPG) traktuoja kaip Kurdistano darbininkų partijos (PKK), kuri Turkijoje yra uždrausta kaip teroristinė organizaciją, atšaką Sirijoje. JAV tuo tarpu ginklais ir specialiomis pajėgomis remia YPG kovoje su „Islamo valstybe“.

Pastaruoju metu santykiai tarp JAV ir Turkijos šiuo klausimu šiek tiek sušvelnėjo, kai abi pusės, Ankaroje lankantis JAV valstybės sekretoriui Rexui Tillersinui, penktadienį susitarė ateityje geriau derinti savo veiksmus Sirijoje.

Turkija jau seniai reikalauja nutraukti JAV karinę paramą YPG. Tačiau nepaisydamos savo NATO partnerės protestų, JAV neketina atsisakyti ginčytino aljanso.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.02.19; 00:01

JAV valstybės sekretorius Rexas Tillersonas pakartojo manąs, kad atsakomybė už neseniai Sirijoje panaudotą cheminį ginklą tenka Rusijai, nors Maskva tokių kaltinimų kratosi, informuoja AFP.

„Tai yra nepriimtini cheminio ginklo panaudojimo atvejai, kurie pažeidžia visas Rusijos pasirašytas konvencijas. Tai prieštarauja Rusijos įsipareigojimams identifikuoti ir pašalinti cheminį ginklą Sirijos teritorijoje“, – R. Tillersonas pareiškė vizito Varšuvoje metu.

„Cheminiai ginklai akivaizdžiai yra ten, jie yra naudojami prieš civilius Sirijoje, o vaikai yra labiausiai pažeidžiami“, – JAV valstybės sekretorius sakė reporteriams per bendrą spaudos konferenciją su Lenkijos užsienio reikalų ministru Jaceku Czaputowiczium.

„Taigi, mes manome, kad Rusija yra atsakinga už šio klausimo sprendimą. Jie yra (Sirijos prezidento Basharo) al Assado sąjungininkai. Jie prisijungė prie tų konvencijų ir prisiėmė įsipareigojimus. Jie privalo juos vykdyti “, – pareiškė R. Tillersonas.

JAV prezidentas pirmą kartą apie tokius kaltinimus prabilo anksčiau šią savaitę 29 valstybių diplomatams susitikus Paryžiuje, siekiant sankcijų ir kriminalinių kaltinimų prieš cheminių atakų Sirijoje vykdytojus. Rusija ir Kinija blokavo Vakarų pastangas Jungtinėse Tautose pritaikyti sankcijas Damaskui už cheminio ginklo panaudojimą.

Prancūzijos vertinimu, nuo 2012 m. cheminis ginklas Sirijoje panaudotas mažų mažiausiai 130 kartų. „Islamo valstybės“ grupuotė taip pat kaltinta naudojusi garstyčių dujas (ipritą) Sirijoje ir Irake.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.01.28; 02:30

Rusijos federalinė saugumo tarnyba (FST) skelbia užkirtusi kelią išpuoliams Maskvoje. Pareigūnai naktį netoli sostinės sulaikė tris įtariamuosius, ketinusius per Naujuosius surengti teroro atakas. Vyrų iš Vidurinės Azijos bute rastos dvi bombos, šautuvų ir rankinių granatų.

FST vadas Aleksandras Bortnikovas sakė, kad įtariamieji, turintys ryšių su „Islamo valstybe“ (IS), planavo ir išpuolį prieš prezidento rinkimus 2018 metų pavasarį.

Šiais metais rusų tyrėjai, jų pačių duomenimis, likvidavo daugiau kaip 20 teroristų kuopelių. Po išpuolio Sankt Peterburgo metropolitene balandį jie aktyviau ieško potencialių teroristų.

Rusija oro antskrydžiais remia Sirijos kariuomenę kovoje su IS ir kitais Sirijos prezidento Bašaro al Asado (Bashar al Assad) priešininkais. Žvalgybos duomenimis, prie IS Sirijoje ir Irake prisijungė beveik 3 000 rusų, dauguma jų – iš Kaukazo regiono. IS ir islamistinis „Al Nusra“ frontas paragino savo šalininkus už tai keršyti išpuoliais Rusijoje.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.12.13; 03:00

Į Vokietiją grįžtančios vadinamosios „Islamo valstybės“ (IS) kovotojų žmonos ir vaikai gali kelti saugumo grėsmių, sekmadienį naujienų agentūros „dpa“ paskelbtame interviu teigia šalies žvalgybos agentūros vadovas.

Hansas Georgas Masenas (Hans-Georg Maassen), vadovaujantis Federalinei Konstitucijos apsaugos tarnybai (vok. „Verfassungsschutz“), sako, kad IS netekus didžiulių teritorijų Sirijoje ir Irake kai kurios kovotojų šeimos nutarė grįžti gyventi atgal į Vokietiją.

„Yra vaikų, kuriems vadinamosiose IS mokyklose, įkurtose islamistų teritorijose, buvo „praplautos smegenys“. Šie vaikai yra stipriai radikalizuoti. Ir mums tai kelia problemų, nes tokie vaikai gali būti pavojingi“, – kalbėjo H. G. Masenas.

Vokietijos žvalgybos vadovas pridūrė, kad dažnai radikalizuojasi ir IS kovotojų sutuoktinės.

Iš 950 žmonių, kurie pastaraisiais metais iš Vokietijos buvę išvykę kautis IS gretose Sirijoje ir Irake, atgal sugrįžo maždaug trečdalis. Nemažai išvykusiųjų, manoma, mirė. Vokietija yra įsipareigojusi į šalį įsileisti visus, turinčius Vokietijos pilietybę.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.12.05; 00:01

Ukrainos kareiviai parado metu Kijeve

Ne taip seniai įtakingas anglų žurnalas priskyrė Kijevą prie dešimties blogiausių pasaulio miestų, motyvuodamas dar ir dideliu terorizmo pavojingumu. Tuo tarpu pati Didžioji Britanija, kaip, beje, ir kitos Europos sostinės, žymiai labiau už mus kenčia nuo terorizmo.

Anot žurnalo „The Economist“ versijos, Kijevas įeina į nepatogiausių miestų gyventi dešimtuką: pagal to leidinio analizės skyriaus ekspertų kasmet atliekamų tyrimų rezultatus, Ukrainos sostinė užima 131 vietą iš 140-os vietos.

Blogiausiai žurnalas „The Economist“ įvertino stabilumą Ukrainos sostinėje (tai kriminaliteto – žiaurių ir smulkių nusikaltimų – lygis), terorizmo, taip pat ir karinio bei pilietinio konflikto grėsmės – 35 balai iš 100 galimų. Kaip pažymi leidinio ekspertai, šiokiam tokiam atgimimui, kurį demonstruoja Ukrainos rodikliai, vis dėlto gresia pavojus dėl netvarkos, ekonominio nestabilumo ir nesibaigiančio karo Donbase.

Ar iš tikrųjų tie kriterijai taip blogina potencialų Kijevo komfortą – ginčytinas klausimas. Bent jau todėl, kad, nors ir nėra tiesioginių karo veiksmų ES teritorijoje, dauguma Europos sostinių irgi toli nuo „idealaus miesto gyventi“ statuso. Ir kaltas tas pats terorizmas, kurį užsienio analitikai įžvelgė Kijeve, bet nemato savo panosėje.

Pabrėšime, kad Europolas apie visas teroro atakas Europos Sąjungos šalyse kasmet skelbia oficialią ataskaitą, kurios pavadinimas „Terorizmas ES: situacija ir tendencijos“ (EU Terrorism Situation & Trend Report (Te-Sat)). Ataskaitoje surinkta informacija iš ES valstybių, Eurojust organizacijos partnerių, taip pat faktai, gauti iš atvirų šaltinių.

„Tai situacinė ataskaita, kurioje aprašomi ir analizuojami išoriniai terorizmo pasireiškimai, tai yra teroristiniai puolimai bei veiksmai. Joje nesistengiama analizuoti giluminių terorizmo priežasčių, ir joje nebandoma vertinti kovos su terorizmu įtakos ar veiksmingumo“, – pranešama Europolo portale.

Remdamasis tokių kasmetinių situacinių Europolo ataskaitų informacija, UNIAN surinko duomenis apie garsiausius teroro aktus Europos sostinėse nuo 2014 metų – nuo Rusijos agresijos Ukrainos teritorijoje pradžios – nuo tada, kai Kijevo reitingai, matuojantys „komfortą ir miesto saugumą gyventi“ jame, pradėjo smukti.

2014 metai: 4 mirtys

2014 metų ataskaitoje pranešama, kad per metus ES iš viso užfiksuotas 201 teroro aktas (daugiau kaip pusė – Didžiojoje Britanijoje, nors nė per vieną niekas nežuvo). Čia reikia pažymėti, kad, apskaičiuodamas šitą rodiklį, Europolas tradiciškai sumuoja ne tik įvykdytas atakas, bet ir sužlugdytas ar nepavykusias. 

breivikas_oslo_gatve
Po Anderso Breiviko surengto teroro akto Norvegijos sostinėje. EPA – ELTA nuotr.

Mirtini atvejai per teroro išpuolius 2014 metais buvo užfiksuoti Belgijoje. Antai, 2014 metų kovą iš Alžyro kilęs prancūzas Mechdis Nemušas apšaudė Žydų muziejų Briuselyje. Žuvo keturi žmonės – du turistai iš Izraelio ir du muziejaus darbuotojai, dar trys žmonės buvo sužeisti.

Užpuolikas buvo sugautas po kelių dienų Prancūzijoje, paaiškėjo, kad jis kariavo Sirijoje „Islamo valstybės“  pusėje.

Pagal Europolo informaciją, iš viso 2014 metais Europos Sąjungos šalyse už nusikaltimus, susijusius su terorizmu, suimta apie 800 žmonių. Beje, šis rodiklis buvo žymiai aukštesnis, negu 2013 metais (tada buvo suimta vos per 500 žmonių). Daugiausia žmonių suimta Prancūzijoje (238), po to eina Ispanija (145) ir Didžioji Britanija (132).

Atskirai reikia pabrėžti, kad daugiau kaip pusė areštų – Europos Sąjungoje, jie susiję su religiniu terorizmu – džihadu. „Daugiausia areštų susiję su religijos įkvėptu terorizmu, kaip ir 2013 metais. Taip tęsiasi tendencija, kuri pastebima nuo 2011 metų“, – sakoma dokumente.

Kai dėl teisminių nagrinėjimų, tai situacija 2014 metais buvo tokia: 15 ES valstybių pranešė, kad išnagrinėjo 180 bylų, susijusių su kaltinimais terorizmu. O iš viso nuosprendžiai už teroristinius teisės pažeidimus buvo paskelbti apie 400 žmonių.

2015 metai: žuvo 151 žmogus

2015 metais teroro aktų ES šalyse nežymiai padaugėjo. Iš viso buvo užfiksuota 211 įvykdytų, nesėkmingų arba sužlugdytų atakų. O štai mirtinų, palyginus su 2014-aisiais, smarkiai padaugėjo. Iš viso ES nuo teroristų rankos žuvo 151 žmogus – 148 Prancūzijoje, 2 – Danijoje, 1 – Graikijoje.

Beje, anksčiau Europolo ataskaitos stabiliai fiksuodavo teroristinių nusikaltimų mažėjimą Prancūzijoje, tačiau 2015 metais šalis pagal tuos rodiklius užėmė grėsmingą antrą vietą – 72 teroro aktai per metus. Daugiau tik Didžiojoje Britanijoje (103).

Teroro aktas Mančesteryje. EPA-ELTA nuotr.

Apie skandalingus teroro aktus Prancūzijoje tada visi rašė ir kalbėjo… Iš pradžių, 2015 metų sausį, 12 žmonių žuvo po šaudynių Paryžiuje satyrinio leidinio Charlie Hebdo redakcijoje, dar 10 žmonių buvo sužeisti. O tiesiog po kelių dienų dar vienas teroro aktas: Paryžiuje, žydų supermarkete, 4 žmonės paimti įkaitais ir nužudyti piktadario, pretenduojančio į priklausomybę „Islamo valstybei“.

2015 metų lapkritį Paryžiaus teatre „Bataclan“ įvykdytas dar vienas kraupus teroro aktas. Nusikaltėliai vėl pagrobė įkaitų, 130 žmonių žuvo, daugiau kaip 300 sužeisti. Dalyvavimą atakose irgi patvirtino „Islamo valstybė“.

Prancūzijos valdžia net paskelbė įvedanti ypatingąją padėtį ir laikinai uždaranti sienas…

Per 2015 metus už nusikaltimus, susijusius su terorizmu, ES-oje buvo suimti 1077 žmonės. Iš jų 700 areštų buvo susiję būtent su džihadistų terorizmu. 12-a Europos Sąjungos valstybių pranešė išnagrinėjusios teisme daugiau kaip 200 terorizmo bylų, paskelbti iš viso 527 nuosprendžiai (dauguma iš jų taip pat susiję su džihadistų terorizmu).

2016 metai: užfiksuotos 142 mirtys

Pernai 8-ios Europos Sąjungos šalys pranešė apie 142 įvykdytus, nepavykusius ir užkardytus teroristinius puolimus. Kaip pranešama Europolo ataskaitoje, „…Tarp jų buvo užpuolimų, kuriuos rengė džihadistai, o taip pat nacionalistai, ultradešinieji ir kitokios grupės…“.

Daugiau kaip pusė teroro aktų (76) įvykdyti Didžiojoje Britanijoje. Prancūzija pareiškė apie 23 užpuolimus, Italija pagarsino 17, Ispanija – 10, Graikija – 6, Vokietija – 5, Belgija – 4 ir Niderlandai – 1 ataką. Iš viso 2016 metais Europos Sąjungoje per teroristinius puolimus žuvo 142 žmonės ir apie 400 buvo sužeisti.

Antai, du šiurpūs teroro aktai 2016 metų kovo 22-ąją įvykdyti Briuselyje. Abi atakos buvo sukoordinuotos ir kruopščiai parengtos. Per pirmąjį puolimą 2 teroristai-mirtininkai susprogdino detonuotus savadarbius sprogmenis Briuselio oro uoste. Per ataką žuvo 14 žmonių ir apie 100 buvo sužeisti. Oro uoste buvo uždrausta leistis visiems lėktuvams, jie buvo persiunčiami į atsarginius oro uostus, oro uosto pastatas irgi iš dalies nukentėjo.

Sulaukus įspėjimo apie galimą teroro aktą, Nyderlanduose atšauktas roko koncernas. EPA – ELTA nuotr.

Tą pačią dieną, tiesiog po pusvalandžio, dar du sprogimai Briuselio metro traukiniuose nusinešė 28 žmonių gyvybes. Atsakomybę už teroro aktus mieste prisiėmė „Islamo valstybė“.

Renkant informaciją apie teroro aktus vien tik ES šalių sostinėse, vis dėlto neįmanoma ignoruoti tragedijos Nicoje… Taigi, 2016 metų liepos 14 bakarą, švenčiant Bastilijos dieną, sunkvežimis du kilometrus įvažiavo į žmonių minią. Tokiu būdu teroristas nužudė 85 žmones, įskaitant 10 vaikų, ir sužeidė daugiau kaip 200 asmenų.

Tais pačiais metais, pagal analogišką siaubingą „scenarijų“, įvyko teroro aktas ir Berlyne. Gruodžio 19 dieną sunkvežimis įvažiavo į minią žmonių, atėjusių į kalėdinę mugę. Žuvo 12 žmonių, pusšimtis buvo traumuoti. Sunkvežimio vairuotojas bandė dingti, bet buvo sulaikytas. Antras žmogus, kuris įvažiuojant buvo kabinoje, žuvo.

Apskritai, Europolas praneša, kad 2016 metais už teroristinius nusikaltimus suimta šiek tiek mažiau žmonių nei 2015 metais – 1002. Bet dauguma areštų – kaip ir anksčiau – susiję su džihadistų terorizmu – 718.

Beje, vienintelė ES valstybė, kurioje išlieka areštų daugėjimo tendencija, tai Prancūzija: 238 – 2014 metais, 424 – 2015 metais ir 456 – 2016 metais. Europolo ataskaitoje pranešama, kad pernai 17-a Europos Sąjungos šalių išnagrinėjo teismuose 300 bylų, susijusių su terorizmu. Iš viso už teroristinius nusikaltimus paskelbti nuosprendžiai 600-ams žmonių, ir dauguma nuosprendžių susiję su džihadistų terorizmu.

2017 metai: pavojų nemažėja

Nors ataskaita apie šiuos metus pasirodys tik ateityje, 2018 metais tai nė trupučio netrukdo prisiminti garsiausių teroro aktų, kurie jau įvyko Europos sostinėse. Antai, šių metų vasarį Paryžiuje nežinomas asmuo su dviem mačetėmis rankose, apsirengęs marškinėliais su kaukole, šaukdamas „Allah Akbar“, užpuolė karinį patrulį, saugojusį tvarką šalia Luvro vykdant specialiąją operaciją Sentinelle. Kariškiai pradėjo šaudyti į užpuoliką – jis buvo sunkiai sužeistas į pilvą ir paguldytas į ligoninę. Vienas kariškis irgi buvo lengvai sužeistas. Prancūzijos valdžia pareiškė, kad užpuolimas yra „teroristinio pobūdžio“.

Šių metų balandį teroro aktas įvykdytas Švedijos sostinėje. Sunkvežimis visu greičiu įsirėžė į žmones, kurie vaikščiojo po Drotningataną – pagrindinę pėsčiųjų gatvę Stokholme. Mašina sustojo po to, kai įvažiavo į vienos parduotuvės vitriną. Žuvo mažiausiai 5 žmonės, 15-a buvo sužeisti.

Britų policija skuba į pagalbą teroro aukoms

Londonui šie metai buvo itin gedulingi… Gegužės 22-ąją nugriaudėjęs teroro aktas Mančester-Arenoje nusinešė daugiau kaip 20 žmonių gyvybes, o jau birželio 3 miestą užgriuvo visa serija teroro atakų. Antai, vakare į Londono tilto pėsčiųjų taką ant žmonių užvažiavo sunkvežimis. Įvyko restorano šalia Boro-Market turgaus ginkluotas užpuolimas. Iš viso 2017 metų birželio 3 dieną per nusikalstamas atakas žuvo 8 žmonės, o dešimtys nekaltų žmonių buvo sužeisti ir hospitalizuoti.

Pastaraisiais metais nuo teroristinės agresijos ypač kenčia Ispanijos turistinis centras. Antai, šių metų rugpjūtį, tegul ir ne sostinėje, o Ispanijos šiaurės rytuose, įvykdyta visa serija teroro aktų. Pirmiausia šalies turizmo centre, Barselonoje, furgono vairuotojas užvažiavo ant praeivių. O vėliau panašų teroro aktą teroristai planavo Kambrilso miestelyje, bet policija juos nušovė. Per tuos du teroro aktus Ispanijoje žuvo 16 žmonių, nukentėjo daugiau kaip šimtas.

Beje, prieš 13 metų Ispanijos sostinėje Madride įvykdytas teroro aktas, kuris tada buvo apibūdintas kaip baisiausias Europoje… 2004 metų kovo 11-ąją Al-Qaeda islamistai susprogdino keletą sprogmenų keliuose traukiniuose. Per sprogimus žuvo 191 žmogus – 17-os valstybių piliečių. 192-ąja auka tapo specialiosios paskirties būrio kovotojas, žuvęs šturmuojant butą, kuriame slėpėsi teroristai.

O prieš porą savaičių Londono metro irgi driokstelėjo sprogimas. Kaip tvirtino liudytojai, kalbėdami su žiniasklaida, sprogo konteineris, kuris stovėjo šalia vagono durų. Nukentėjo keliasdešimt žmonių, laimei, niekas nežuvo.

Teroro aktai Kijeve

Apskritai, jei tikėsime Nacionalinės policijos statistika, pernai („The Economist“ paskutinėje ataskaitoje analizavo būtent 2016 metus) nusikalstamumo lygis Kijeve pakilo 16 proc. Bet tai ne kažkokių masinių neramumų, teroro aktų ir kitų sunkių nusikaltimų sąskaita, o dėl to, kad registruojama daugiau nusikaltimų nuosavybei, apiplėšimų gatvėse ir chuliganizmo atvejų (kuo, iš principo, gali „pasigirti“ bet kuris pasaulio megapolis). 

Ukranos slaptoji tarnyba SBU

Antai, Nacionalinė policija pranešė, kad užfiksuotas transporto priemonių vagysčių padaugėjimas 24 proc., o apiplėšimų – 45 proc. Kai dėl teroro aktų (įvykdytų, nepavykusių arba sužlugdytų, kaip jie kvalifikuojami Europoje), tai nuo 2014 metų – Rusijos agresijos pradžios Ukrainoje ir to laiko, kai visiškai nusmuko Kijevo reitingai, matuojantys, „miesto komfortiškumą ir saugumą gyventi“ jo ribose, juos galima ant pirštų suskaičiuoti.

Taigi 2014 metų gruodį Lugansko gyventoja Anastasija Kovalenko gavo iš užsakovo moterišką rankinę, prikimštą sprogmenų, ir paliko ją Kijevo centre. Bet teroro aktas buvo sužlugdytas – Anastasiją sulaikė SBU – Ukrainos saugumo tarnybos – bendradarbiai. Teisme ji prisipažino, kad rengėsi įvykdyti teroro aktą. O 2017 metų vasarą Pečioros teismas paskelbė jai nuosprendį – penkerius metus laisvės atėmimo.

2015 metų balandį SBU apibūdino kaip teroro aktą sprogimą sostinėje šalia vieno Rusijos taupomojo banko „Sberbank Rossiji“ skyriaus, per kurį niekas nenukentėjo. Beje, jėgos atstovai pareiškė, kad nusikaltimas buvo įvykdytas pagal nurodymą iš RF, „siekiant destabilizuoti visuomeninę situaciją Kijeve“. 

Žurnalisto Pavelo Šeremeto žuvimo vieta

O štai ką iš tikrųjų galima laikyti teroro aktu, ir dar su aukomis, – tai įvykius prie Aukščiausiosios Rados 2015 metų rugpjūčio 31-ąją. Priminsim, tada prie parlamento sienų buvo susprogdinta kovinė granata, o per sprogimą žuvo 4 Nacionalinės gvardijos kovotojai, dar apie 150 žmonių buvo sužeisti. Bet šiandien Podolės rajono teismas vis dar nepradėjo nagrinėti iš esmės baudžiamosios bylos, kurioje 15-a figūrantų. 

Teroro aktams galima priskirti ir tyčinį žymaus žurnalisto Pavlo Šeremeto nužudymą, – jo automobilis susprogdintas Kijevo centre 2016 metų liepą (teisėsaugininkai svarstė šešias incidento versijas). Nuo 2017 metų liepos 24-osios Nacionalinė policija įslaptino visus teismų nuosprendžius Šeremeto nužudymo byloje, nenurodydama priežasčių.

Automobilio susprogdinimą Kijeve, Solomensko rajone 2017 metų birželį, kai žuvo GUR (Vyriausiosios žvalgybos valdybos) specialiojo būrio pulkininkas Maksimas Šapovalas, Nacionalinės policijos Vyriausiosios valdybos Tyrimo skyrius iškart pavadino teroro aktu. Taip pat kaip ir tą patį mėnesį, tik porą savaičių anksčiau, sprogimą netoli JAV ambasados Ukrainoje. Laimė, per jį niekas nenukentėjo.

Ir vienas iš paskutiniųjų įsiminusių incidentų – sprogimas prie Ministrų kabineto Kijeve Nepriklausomybės dieną. Teroro aktas – ar ne teroro aktas, bet sprogus paketui, nukentėjo du žmonės.

Kaip ten bebūtų, net tokia statistika liudija, kad Ukrainos sostinėje viskas ne taip liūdna, kaip bandė pavaizduoti The Economist analitikai. Ypač lyginant su ES sostinėmis.

Informacijos šaltinis: www.unian.net

2017.10.24; 02:00

Afganistanietiškas kilimas

Rusija, anot britų dienraščio „Times“, kiekvieną mėnesį radikaliam islamo Talibanui Afganistane siunčia dyzelino už 2,5 mln. dolerių.

Britų laikraštis cituoja anonimą Talibano iždininką, anot kurio, rusų žvalgybininkai jau maždaug 18 mėnesių per sieną su Uzbekistanu siunčia autocisternas. „Rusai duoda mums tai veltui“, – sakė jis. Talibai esą sumoka tik importo mokestį.

„Pirmosios rusų siuntos mus pasiekė prieš 18 mėnesių“, – sakė talibų iždininkas, kuris, jo pačio teigimu, yra atsakingas tik už mažą finansų dalį vienoje šalies provincijų. Pradžioje esą buvo tik keletas autocisternų „sistemai išbandyti“. Tačiau vėliau atvykstančių automobilių skaičius smarkiai išaugo.

Degalai tiekiami Talibano įmonėms, kurios parduoda juos „verslininkams Kabule“. Pelnas už pardavimus atitenka talibams. Degalų tiekimas yra tik vienas „iš daugelio metodų“, kuriais Rusija stiprina Talibano stovyklą, laikraščiui patvirtino kitas informatorius.

„Rusai bijo, kad Afganistane sustiprės „Islamo valstybė“, jei mes tapsime silpnesni, – laikraščiui sakė talibų atstovas. – Tai jiems – ir mums – keltų didelį galvos skausmą“. Rusija esą jau nemano, kad Afganistano vyriausybė gali laimėti kovą prieš Talibaną. Todėl Maskva, ieškodama sąjungininkų regione, pasirinko talibus. Esą „kalbama apie pinigus, draugiškus santykius ir ginklus“.

Panašius kaltinimus afganų ir JAV generolai Rusijai meta jau senokai. JAV generolai kaltina Maskvą siekiant sužlugdyti amerikiečių misiją Afganistane.

Talibai, kurie vėl kontroliuoja didelę dalį Afganistano, tuo tarpu oficialiai tikina negaunantys jokios pagalbos iš Rusijos. Kaltinimus atmeta ir Rusijos politikai.

„Rusai, teikdami paramą mums, siekia trijų tikslų, – „Times“ citavo neįvardytą Talibano funkcionierių iš Pakistano. – Jie nori įveikti „Islamo valstybę“, sužlugdyti JAV pastangas Afganistane ir kartu pakenkti NATO“.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.10.17; 00:01

JAV žinybos nemato sąsajų tarp Las Vegaso žudiko ir „Islamo valstybės“ (IS). Federalinis tyrimų biuras (FTB) pranešė, kad, pirminiais duomenimis, masinės žudynės per koncertą kazino mieste, pareikalavusios mažiausiai 58 gyvybių, niekaip nesusijusios su kokia nors tarptautiniu mastu veikiančia teroristine organizacija.

„Islamo valstybė“ prieš tai per savo ruporą „Amaq“ prisiėmė atsakomybę už žudynes. Šaulys buvo IS „karys“, – teigiama agentūros pranešime. Užpuolikas esą prieš kelis mėnesius atsivertė į islamą.

Policijos duomenimis, žmones šaudė 64 metų Stivenas Pedokas (Stephen Paddock), gyvenęs netoli Las Vegaso. Policija pareiškė, kad šaulys veikiausiai yra pavienis nusikaltėlis, neturintis ryšių su ekstremistinėmis grupuotėmis. Jo motyvas kol kas nežinomas.

Informacijos šaltinis: dpa – ELTA

2017.10.03; 00:02

Šimtai tūkstančių žmonių Barselonoje žygiavo protestuodami prieš islamistų kovotojus, per kurių išpuolius praėjusią savaitę Barselonoje ir Kambrilse žuvo 15 žmonių, rašo BBC.

Pasipriešinimo terorizmui maršo dalyviams kartu su ministru pirmininku Marianu Rachojumi (Mariano Rajoy) vadovavo Ispanijos karalius Felipė VI (Felipe VI). Jis yra pirmasis nuo monarchijos atkūrimo (XX amžiaus aštuntojo dešimtmečio) demonstracijoje dalyvavęs Ispanijos monarchas.

Žygyje garbinga vieta taip pat atiteko ekstremalias situacijas likviduojantiems darbuotojams ir parduotuvės personalui, kurie padėjo per išpuolį La Ramblos gatvėje.

Procesijos dalyviai nešė plakatus su užrašu „aš nebijau“, kituose plakatuose buvo smerkiama islamofobija.

Atsakomybę už rugpjūčio 17-osios išpuolį prisiėmė „Islamo valstybė“ (IS). Atakos metu La Ramblos bulvare į žmones tyčia įsirėžė furgonas. Vairuotojas vėliau nudūrė kitame automobilyje buvusį 34 metų ispaną ir šiuo automobiliu pabėgo. Po kelių valandų netoliese esančiame Kambrilse automobiliui įsirėžus į žmones žuvo moteris.

Už išpuolius kaltinama 12 džihadistų kuopelė. Iš jų aštuoni jau mirę, keturi kiti ketvirtadienį pasirodė Madrido teisme.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.08.28; 01:00