Lietuvos kariuomenės Juozo Vitkaus inžinerijos bataliono ir Karinių jūrų pajėgų kariai nuolat vykdo Lietuvos sausumos teritorijos ir teritorinės jūros ir išskirtinės ekonominės zonos vandenų valymą nuo sausumoje ir Baltijos jūros dugne nuo pasaulinių karų ir pokario laikotarpio likusios nesprogusios amunicijos.

Nesprogę įvairaus kalibro sprogmenys kelia grėsmę civiliams gyventojams, laivybai, žvejybai ir kitai ekonominei veiklai Lietuvos vandenyse Baltijos jūroje.

Kaip sako Juozo Vitkaus inžinerijos bataliono Sprogmenų neutralizavimo kuopos kariai, kurie nuolat vykdo Lietuvos sausumos teritorijos valymo nuo standartinių sprogmenų darbus, 2016 m. jiems buvo skaitlingi, skaičiuojant rastus ir neutralizuotus sprogmenis, atliktas planines sprogmenų neutralizavimo operacijas. Nors lyginant su 2015 m., šiemet rastų sprogmenų kiekis šiek mažesnis, tačiau, anot išminuotojų, skaičiai vis tiek įspūdingi.

Inžinieriai išminuotojai į neplaninį sprogmenų neutralizavimą (pagal gyventojų iškvietimus) šiemet vyko beveik 1 tūkst. kartų. Lyginant su praėjusiais metais, kariuomenės išminuotojai gavo „tik“ 200 iškvietimų mažiau. Kariuomenės išminuotojai juokauja, kad iškvietimų skaičius per metus rodo Lietuvos piliečių ekonominę padėtį: kai žmonės gerai gyvena – daugiau stato, investuoja į nekilnojamąjį turtą, tobulina infrastruktūrą, tuomet ir išminuotojams daugiau tenka važiuoti į iškvietimus ir atlikti sprogmenų neutralizavimo užduotis. Jeigu prisiminsime ekonominės krizės metus, tuo laikotarpiu kariuomenės išminuotojai per metus gaudavo 750 iškvietimų, po to skaičius palaipsniui kilo.

Jeigu kalbėtume apie neutralizuotų sprogmenų kiekį, šiemet sprogmenų neutralizavimo specialistai sunaikino per 2 tūkst. standartinių sprogmenų (neįskaitant šovinių ir daiktų, kurie buvo nesusiję su sprogmenimis). 2016 m. dažniausiai išminuotojai vyko į Vilkaviškio raj. – net 121 kartą. Skirstant pagal mėnesius, daugiausiai darbo neutralizuojant sprogmenis išminuotojai turėjo balandžio mėnesį. Per visą balandį buvo gauti net 166 iškvietimai.

Vykdydami planines sprogmenų neutralizavimo operacijas, per kurias tikrinamos ir valomos ištisos teritorijos, 2016 m. kariuomenės išminuotojai aptiko 276 vnt. įvairaus kalibro sprogmenų, patikrino per 700 ha teritorijos. Ir tai yra rekordinis rezultatas per visą sprogmenų neutralizavimo kuopos gyvavimo istoriją. Lyginant su 2015 m., šiemet išvalytos teritorijos plotas buvo beveik 10 kartų didesnis. Tiek teritorijos buvo išvalyta įgyvendinant Lietuvos kariuomenės infrastruktūros objektų plėtros projektą Pabradės poligone, siekiant sudaryti sąlygas planuoti ir vykdyti infrastruktūros plėtros darbus.

Pasak kariuomenės inžinierių, kiekvienais metais sprogmenys pasipila, kai žmonės vykdo įvairius žemės ūkio darbus. Pastebimas yra net paros laiko, kada yra gaunami iškvietimai, dėsningumas. Daugiausia iškvietimų gaunami po 17 valandos. Išminuotojai daro prielaidą, jog statybų įmonės ar kiti darbuotojai, radę sprogmenį, praneša apie radinį tik kai jau baigia savo darbus, taip sukeldami pavojų sau ir aplinkiniams ir tuo apsunkindami specialiųjų tarnybų darbus. Tamsiu paros metu yra sunkiau identifikuoti sprogmenį, o pati išminavimo operacija saugiausiai atliekama tik šviesiu paros metu. Policija privalo saugoti radinio vietą per naktį, o išminuotojams tenka dar kartą važiuoti kitą dieną. Taip yra švaistomos valstybinės lėšos ir kyla grėsmė, kad išminuotojų tuo metu nebus kitoje vietoje.

Kariuomenė išminuotojai ragina gyventojus įtarus, kad surado sprogmenį, elgtis atsakingai, jokiu būdu neliesti ir nesiimti iniciatyvos patiems pergabenti ar kažkaip kitaip bandyti nukenksminti sprogmenį. Geriausias ir saugiausias sveikatai ir gyvybei sprendimas – informuoti atsakingas tarnybas bendrąją pagalbos linija 112.

Per Karinių jūrų pajėgų operaciją Baltijos jūros dugne identifikuota per 900 objektų

Karinės jūrų pajėgos kasmet vykdo Lietuvos teritorinės jūros ir išskirtinės ekonominės zonos vandenų valymą nuo jūros dugne nuo I-II pasaulinių karų ir pokario laikotarpio likusios nesprogusios amunicijos. Taip siekiama sumažinti grėsmę laivybai, žvejybai ir kitai ekonominei veiklai Lietuvos vandenyse Baltijos jūroje, taip pat nustatyti jūros dugne esančių pavojingų objektų pozicijas.

Didžiausia 2016 m. Lietuvos teritoriniuose ir išskirtinės ekonominės zonos vandenyse išminavimo operacija – gegužės 16-27 d. vykusi tarptautinė ir didžiausia šiais metais Baltijos jūroje nesprogusios amunicijos paieškos ir nukenksminimo operacija „Open Spirit 2016″ (liet. „Atvira dvasia 2016″). Operacijos metu buvo išžvalgyta 54 kvadratinių jūrmylių (apie 185 kvadratinių kilometrų) jūros dugno ploto, identifikuoti 912 objektai, iš kurių 18 buvo patvirtinti kaip sprogstamieji objektai (15 jūrinių minų ir 3 torpedos). Taip pat jūros dugne ieškant nuo I-II pasaulinių karų ir pokario laikotarpio likusios nesprogusios amunicijos buvo aptikta 34 jūrinių minų inkarų, 2 raketų dalys, 3 mokomosios jūrinės minos ir 3 nuskendusių laivų liekanos.

Nuo I-II pasaulinių karų ir pokario laikotarpio likusios nesprogusios amunicijos buvo ieškoma ir rugpjūčio 22-26 d. Lietuvos Respublikos teritorinėje jūroje ir išskirtinėje ekonominėje zonoje vykusių kasmetinių Baltijos šalių karinių laivų junginio BALTRON pratybų BALTRON SQUADEX II-16 metu. Nesprogusios amunicijos ieškota ir per spalio 3-7 d. vykusias Karinių jūrų pajėgų pratybas „Kormoranas 2016″ ir kitus planinius Karinių jūrų pajėgų priešmininių laivų išplaukimus į jūrą ieškoti minų.

Pasak Karinių jūrų pajėgų atstovų, įdomus radinys Baltijos jūroje buvo aptiktas šių metų balandžio 9 dieną. Tąkart apie 21 jūrmylių (apie 39 kilometrai) nuo Klaipėdos uosto jūroje buvo pastebėtas plūduriuojantis apie 1,5 metro virš vandens iškilęs cilindro formos metalinis ir stipriai aprūdijęs objektas. Jį apžiūrėję Karinių jūrų pajėgų narai-išminuotojai identifikavo kaip senos torpedos korpusą. Užtikrinant, kad Lietuvos Respublikos išskirtinėje ekonominėje zonoje rastas objektas nekeltų grėsmės laivybai kaip navigacinė kliūtis, jis buvo sunaikintas vietoje.

Informacijos šaltinis – Krašto apsaugos ministerija.

2016.01.02; 04:38

Lapkričio 4 d. į Klaipėdos uostą atvyksta NATO jūrinių pajėgų Nuolatinės parengties priešmininių laivų 1 grupės junginys (angl. Standing NATO Mine Countermeasures Group One, SNMCMG1).

Šis NATO nuolatinės parengties junginys kartu veikia kaip pagrindinė jūrinių NATO greito reagavimo pajėgų platforma. Aktyvavus šias pajėgas sudarantys laivai yra paruošti nedelsiant išvykti į operacijos rajoną, taip užtikrinant greitą ir efektyvų NATO užduočių vykdymą.

Lietuvoje lankysis NATO priešmininių laivų grupė sudaryta iš šešių laivų: BNC „Narcis“ (Belgija), HMS „Grimsby“ (Jungtinė Karalystė), ENS „Sakala“ (Estija), LVNS „Imanta“ (Latvija), HNOMS „Maloy“ (Norvegija), ir „Skalvis“ (Lietuva). Šiai laivų grupei vadovauja komandoras Johan-Elias Seljamaa (Estijos karinių jūrų pajėgų karininkas).

Visi laivai švartuosis Kruizinių laivų terminale. Visuomenė kviečiama juos apžiūrėti lapkričio 5 d. nuo 13 iki 16 val.

Klaipėdoje NATO Nuolatinės parengties priešmininių laivų grupės vadovybė susitiks su Lietuvos karinių jūrų pajėgų vadovybe, Klaipėdos miesto savivaldybės atstovais. Atvykę SNMCMG1 grupės įgulų kariai dalyvaus bendruose su Lietuvos kariai sportiniuose renginiuose.

 Apie SNMCMG1

Šiai NATO jūrinių pajėgų Nuolatinės parengties pirešmininių laivų grupei savo laivus skiria NATO jūrinės valstybės. Grupei rotacijos pagrindu 6-12 mėn. laikotarpiui vadovauja vis kitos NATO valstybės atstovas.

2014 m. antrajį pusmetį (nuo 2014 m. rugpjūčio mėn. iki 2015 m. sausio mėn.) NATO Nuolatinės parengties priešmininių laivų grupei vadovavo Lietuvos karinių jūrų pajėgų karininkas komandoras Giedrius Premeneckas. Taip pat Lietuva tuo metu šiam junginiui buvo skyrusi vadovavimo ir aprūpinimo laivą N42 „Jotvingis“ bei junginio štabo narius.

NATO nuolatinės parengties priešmininių laivų junginio (angl. Standing NATO Mine Countermeasures Group One, SNMCMG1) paskirtis – aprūpinti aljansą nuolatiniais jūrų pajėgumais pratybų ir realių operacijų atvejais. Šis junginys veikia šiaurės Europos vandenyse, kur vykdo išminavimo operacijas jūroje, dalyvauja kituose NATO šalių tarptautiniuose mokymuose jūroje ir pratybose su NATO partneriais. Šis junginys taip pat gali būti naudojamas reaguojant į krizes, demonstruojant Aljanso buvimą regione ir solidarumą, lankant NATO šalių ir partnerių uostus. 

Nuo 2016 m. liepos 15 d., prie NATO nuolatinės parengties priešmininių laivų 1 grupės (angl. sutr. SNMCMG1) yra prisijungęs Lietuvos kariuomenės Karinių jūrų pajėgų laivas „Skalvis“. Nuo liepos mėn. laivai jau aplankė Kylio (Vokietija), Narvik, Hammerfest, Tronheim, Bergen, Tromsoe, Bodoe, Stavangerio (Norvegija), Kopenhagos, Ronne (Danija), Swinoujscie (Lenkija), Cherbourg (Prancūzija), Faslane ir Aberdeen (Jungtinė Karalystė) uostus. Tranzito tarp uostų metu šį NATO laivų grupė nuolat vykdė jungtinius taktinius mokymus.

Rugpjūčio mėn. laivai dalyvavo išminavimo operacijoje prie Norvegijos krantų, o rugsėjo mėn. dalyvavo Baltijos jūroje, Danijos, Lenkijos, Švedijos ir Vokietijos vandenyse, vykusiose didelio mąsto kariniuose mokymuose ,,Northern Coast 2016“ (liet. „Šiaurės krantai 2016″). Spalio 8-20 d. laivai dalyvavo vakarų Škotijos (Jungtinė Karalystė) pakrantėje vykusiuose didelio mąsto jungtinių (jūrų, oro ir sausumos) pajėgų kariniuose mokymuose „Joint Warrior 2016″. 

Informacijos šaltinis – Krašto apsaugos ministerija.

2016.11.04; 05:40