Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) nariai Gabrielius Landsbergis, Laurynas Kasčiūnas ir Arvydas Anušauskas kreipėsi į VSD.
 
Jie  reagavo į Gruzijos parlamento atstovų kreipimąsi ir informaciją dėl Seimo narės Irinos Rozovos dalyvavimo neramumus Sakartvele sukėlusios Tarpparlamentinės ortodoksų asamblėjos sesijos Tbilisyje veikloje, kreipiasi į Valstybės saugumo departamentą dėl rimtų abejonių sukėlusių I. Rozovos veiksmų bei prašo pateikti daugiau informacijos.
 
NSGK nariai oficialiai prašo atsakyti, „ar VSD yra žinoma apie Lietuvos Respublikos Seimo narės Irinos Rozovos dalyvavimą Tarpparlamentinės ortodoksų asamblėjos sesijoje Tbilisyje birželio 20-21 dienomis, kurios metu Rusijos Dūmos nario komunisto Sergejaus Gavrilovo provokacija sukėlė didžiulius neramumus ir protestus Sakartvele?“
 
„Ar nėra požymių, kad Kremlius šią organizaciją naudoja siekiant sumažinti savo tarptautinę izoliaciją, švelninti tarptautines sankcijas ir kaip platformą „rusiškojo pasaulio“ plėtrai?” , – klausia trys Seimo NSGK nariai.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.08.10; 08:00
 
 

Estijos prezidentė Kersti Kaljulaid
Tarptautinio gynybos tyrimų centro vyresnioji mokslo darbuotoja, Rusijos politikos ekspertė Kadri Liik buvo nustebinta, kad Estijos prezidentės Kersti Kaljulaid susitikimas su Rusijos prezidentu Vladimiru Putino truko net pustrečios valandos, praneša portalas ERR.

„Iš pradžių planuota, kad susitikimas bus trumpesnis, bet galiausiai jis truko dvi su puse valandos. Tai – gana daug“, – sakė ji penktadienį Estijos televizijos laidoje „Pirmoji studija“.

Anot ekspertės, susitikimas Kremliuje gali palengvinti kai kurių dvišalių klausimų svarstymą ateityje. 

„Tai galėtų būti nelabai politizuoti klausimai. Pavyzdžiui, man patiko, kad prezidentai kalbėjo apie energetikos problemas“, – pridūrė K. Kiik.

Anot jos, K. Kaljulaid ir V. Putino susitikimas buvo draugiškas, nes tai nebuvo derybos, kur šalys turi griežtai ginti savo pozicijas.

Vis dėlto, K. Kiik nuomone, susitikimas su K. Kaljulaid naudingas V. Putinui, nes jis rodo, kad Rusija nėra izoliuota.

Rusijos ir Estijos prezidentų susitikimas įvyko ketvirtadienį Kremliuje.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.04.20; 08:20

„Didysis septynetas“ pademonstravo tvirtumą: neseniai Bavarijoje vykusiame jo lyderių susitikime buvo pareikšta, kad sankcijos Rusijai ryšium su Ukrainos krize šiuo momentu jeigu ir gali būti peržiūrėtos, tai nebent sugriežtintos.

Tuo tarpu iš Ukrainos rytų plaukia prieštaringos žinios. Ties Donecku ir Mariupoliu, nepaisant formalių paliaubų, vis šaudoma. O separatistų lyderiai skelbia „susitaikymo“ pareiškimus, tiesa, keldami tokias sąlygas, su kuriomis Ukrainos valdžia vargu ar sutiks.

Continue reading „„Vladimirui Putinui reikalinga izoliacija““

Daugelis stebėtojų mano, kad vyriausybiniai pastatai Ukrainos rytuose buvo užgrobti Maskvos nurodymu įsiveržimui pateisinti. „Bet ką darys Rusijos kariuomenė, perėjusi Ukrainos sieną?“ – domisi Foreign Policy žurnalistas Eliasas Grolis.

Jis atkreipia skaitytojų dėmesį į Karališkojo gynybinių tyrimų jungtinio instituto (RUSI) pranešimą, kuriame išdėstyta keletas galimų scenarijų.

Continue reading „Ko imsis Rusijos armija, perėjusi Ukrainos sieną?“

Rusijos valdžia pirmą kartą pripažino, kad nėra taip paprasta Karaliaučiaus sritį paversti Baltijos valstybių energetikos donore. Pasirodę svarstymai mažinti Karaliaučiuje statomos Baltijos AE galias rodo, kad „žaidimo taisyklės kai kada nustatomos ne tik Maskvoje“, rašoma Rusijos dienraštyje „Komersant“.

Dienraščio interneto svetainėje paskelbtame straipsnyje pažymima, kad „kaip triušis iš fokusininko kepurės“ 2008-aisiais metais ištrauktas Baltijos AE projektas gali lygiai taip pat staiga būti uždarytas.

„Praėjusią savaitę Rusijos valdžia pirmą kartą pripažino, kad Karaliaučiaus sritį paversti Baltijos energetikos donoru ne taip paprasta. Pirmadienį pasitarime pas prezidentą Vladimirą Putiną klausimas dėl Karaliaučiaus regiono aprūpinimo energija buvo priskirtas prie „kitų“ klausimų ir išsamiai nebuvo komentuojamas: viešoms diskusijoms pakako garsių sprendimų dėl kryžminio subsidijavimo.

Continue reading „„Žaidimo taisyklės kai kada nustatomos ne tik Maskvoje““

letas_palmaitis

Gegužės 13 dieną Stam­bu­le įvy­ko pre­ce­den­to ne­tu­rė­jęs ren­gi­nys: 450 de­le­ga­tų bei tų Kau­ka­zo dias­po­rų at­sto­vų, ku­rie pa­lai­ko gin­kluo­tą Kau­ka­zo Ima­ra­to (KI) mo­dža­he­dų ko­vą, su­si­rin­ko į sa­vo pir­mą­jį tarp­tau­ti­nį kon­gre­są.

Įvy­kį tie­sio­gi­niame ete­ryje internete tran­slia­vo sve­tai­nės „Kav­kaz­cen­ter“ (KC) ir „Is­kan­der“, jį per­žiū­rė­jo per 120 tūks­tan­čių in­ter­ne­to var­to­to­jų. Renginys uni­ka­lus tuo, kad nuo pat KI pa­skel­bi­mo 2007-ai­siais ir po to, kai 2011 me­tais JTO Sau­gu­mo Ta­ry­ba pri­sky­rė jį prie „te­ro­ris­ti­nių jun­gi­nių“, KI ša­li­nin­kai or­ga­ni­za­vo pir­mą vie­šą po­li­ti­nę ak­ci­ją ir at­vi­rai pa­reiš­kė, kad teiks sa­vo pa­ra­mą.

Continue reading „Iškalbingas tylėjimas“