Lietuvai mininti Nepriklausomybės atkūrimo trisdešimtmetį, pavakarę Vilniaus centre surengtos kasmetės tautininkų eitynės. Nešini trispalvėmis ir vėliavomis su įvairiais heraldiniais ženklais apie 500 žmonių, pajudėję iš Vilniaus arkikatedros, žygiavo Gedimino prospektu iki Lukiškių aikštės.
 
Einanti minia skandavo kontraversiškai dėl esamos nacionalistinės potekstės visuomenėje vertinamą šūkį „Lietuva lietuviams“.
 
Dalis eitynių dalyvių rankose nešėsi nuotraukas su pirmojo Lietuvos prezidento Antano Smetonos bei nevienareikšmiškai vertinamų istorinių asmenybių, kaip Kazys Škirpa ar Generolas Vėtra, atvaizdais. Eitynių priekyje žygiavę žmonės laikė plakatą su užrašu „Už Lietuvą – vėl didžią“. Už jų nugarų neštas kitas plakatas – „Didžiuojuosi, jog esu lietuvis“.
 
Pasiekę savo tikslą – Lukiškių aikštę, eitynių dalyviai surengė mitingą, kuriame, pagerbę už Lietuvos nepriklausomybę žuvusius karius, klausėsi renginio organizatorių bei į jį pakviesto svečio iš kraštutinių dešiniųjų partijos „Alternatyva Vokietijai“ (AfD) kalbų.
 
Raginta apriboti Konstitucinio Teismo galias
 
Vienas iš renginio organizatorių, buvęs Seimo narys Gintaras Songaila savo kalboje reiškė nuoskaudas dėl to, kad, pasak jo, nebuvo užkirstas kelias įsivesti eurą.
 
„Pastaruosius keliolika metų mums visiems į akis pučiamos miglos, siekiant nuvesti į savosios valstybės išsižadėjimą bei tautos susinaikinimą. O prieš šešerius metus Konstitucinis Teismas, siekdamas užkirsti kelią referendumui dėl lito išsaugojimo, priėmė Tautos suverenumą paminantį nutarimą – atseit, viskas, kas išplaukia iš Europos Sąjungos sutarčių, yra aukščiau net už mūsų valstybės pamatus“, – kalbėjo tautininkas G. Songaila, pridurdamas, kad ES negali kėsintis į Lietuvos Konstitucijos viršenybę.
 
„Stojimas į Europos Sąjungą toli gražu neperžengė šio apribojimo, todėl jis negali kaip nors atkeisti mūsų Konstitucijos viršenybės Lietuvos Respublikos teritorijoje“, – teigė jis, ragindamas atšaukti KT nutarimą dėl ES sutarčių viršenybės.
 
„Nuo šiol visiems, kurie pasiryžę ginti savo valstybę, tikrąją valstybę, kurioje suverenios galios priklauso Tautai, o ne keliems teisėjams, iškyla esminis uždavinys atšaukti šį neteisėtą Konstitucinio Teismo nutarimą, įstatymu apriboti šio teismo įgaliojimus“, – sakė G. Songaila.
 
Buvęs Seimo narys susirinkusiems taip pat dedikavo kraštutinių dešiniųjų pamėgtas tezes, esą Lietuva nepriklauso nei Maskvai, nei Briuseliui.
 
„Ji – ne Rytams ir ne Vakarams, ne globalistams, ne visokiems atkakėliams“, – savo kalboje Lukiškių aikštėje pabrėžė vienas iš eitynių iniciatorių.
 
Tautininkų eitynių gretose – N. Puteikis ir R. Janutienė
 
Prie vykusių eitynių šį kartą prisijungė ir Centro partijos „Gerovės Lietuva“ nariai. Jų gretose žygiavo šios partijos pirmininkas Naglis Puteikis, į politiką pasukusi buvusi žurnalistė Rūta Janutienė bei į policijos akiratį patekusi mokytoja Astra Genovaitė Astrauskienė.
 Eisenoje žygiavęs parlamentaras N. Puteikis Eltai teigė nieko kontraversiško šiame renginyje nematąs.
 
„Nematau jokios problemos. Lietuva lietuviams… visi suprantame, kad šis šūkis (skirtas. – ELTA) tiems, kurie gyvena Lietuvoje. Čia ne tautybė, nėra jokių nacionalistinių šūkių“, – kalbėjo N. Puteikis.
 
Oficialios eitynės sutraukė keliskart daugiau piliečių
 
Kiek anksčiau, iš karto po vidudienio, kur kas gausesnė minia dalyvavo oficialiose eitynėse „Nepriklausomybės atkūrimo kelias“. Ši eisena prasidėjo po Nepriklausomybės aikštėje vykusios Baltijos valstybių vėliavų pakėlimo ceremonijos. Eitynių metu šalies vadovas Gitanas Nausėda, kariai, signatarai ir kiti gyventojai Gedimino prospektu nešė 400 metrų ilgio trispalvę.
 
1990 m. kovo 11-ąją Aukščiausioji Taryba-Atkuriamasis Seimas priėmė aktą „Dėl Lietuvos Nepriklausomos valstybės atkūrimo“. Už šį aktą balsavo 124, susilaikė 6 deputatai. Šiuo aktu Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba, reikšdama Tautos valią, nutarė, kad yra atkuriamas 1940 metais svetimos jėgos panaikintas Lietuvos Valstybės suverenių galių vykdymas ir Lietuva vėl yra nepriklausoma valstybė.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.03.12; 01:00

Žurnalistė Rūta Janutienė. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Buvusi žurnalistė Rūta Janutienė tapo Naglio Puteikio vadovaujamos Centro partijos „Gerovės Lietuva“ nare.
 
Seimo mandato nesėkmingai 2019 m. rudenį Žiemgalos apygardoje siekusi R. Janutienė taip pat buvo išrinkta Vilniaus skyriaus pirmininke. Iki šiol Vilniaus skyriui vadovavęs Kristupas Krivickas tapo Centro partijos Politinės tarybos pirmininku.
 
Išplatintame pranešime paskelbę apie naujieną, tiek R. Janutienė, tiek N. Puteikis akcentavo būtinybę kovoti su valstybės elitu.
 
„Reikia veiksmo. Procesas, prasidėjęs po to, kai V. Landsbergis uzurpavo valdžią ir išdavikiškai nustūmė į politikos paraštes tikrąjį atgimimo lyderį R. Ozolą, pasiekė kulminaciją. Dabar visi matome, kaip tariamas Lietuvos elitas su sovietinių nomenklatūrininkų šaknimis, į paraštes nustūmė ne tik eilinių žmonių interesus, bet ir Lietuvos, kaip suverenios valstybės, nacionalinius interesus”, – išplatintame pranešime cituojama R. Janutienė.
 
Savo ruožtu N. Puteikis džiaugėsi R. Janutienės apsisprendimu jungtis prie jo vadovaujamos partijos.
 
„Jos siekis atsiimti valstybę iš valdančiojo lobistinio elito ir sugrąžinti ją Lietuvos žmonėms yra apskritai svarbiausias mūsų bendros veiklos tikslas“, – kalbėjo Seimo narys N. Puteikis.
Seimo narys Naglis Puteikis. Martyno Ambrazo (ELTA) nuotr.
 
Centro partijos „Gerovės Lietuva“ Politinės tarybos pirmininku tapęs K. Krivickas teigia, kad R. Janutienės prisijungimas prie partijos yra labai pozityvus ir dar aktyvesnei veiklai bendražygius telkiantis žingsnis.
 
Kaip skelbiama išplatintame pranešime, Centro partijos „Gerovės Lietuva“ kandidatų sąrašą į šių metų rudenį vyksiančius Seimo rinkimus ketina vesti R. Janutienė, K. Krivickas, N. Puteikis ir prof. P. Gylys.
 
Naujienų agentūros ELTA užsakymu rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ gruodžio 10–21 dienomis atliktų apklausų duomenimis, už Centro partiją balsuotų mažiau nei 5 proc. balso teisę turinčių piliečių – 3,1 proc. (2019 m. lapkritį palaikymas siekė 2,1 proc.).
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.01.25; 00:55

Žurnalistė Rūta Janutienė. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Pirmadienis. Lygiadienis. Atrodo, laiko svarstyklės sustojo ties horizontalia linija: pusiausvyra, harmonija, susitaikymas, adekvatus žvilgsnis į save, ir aplinkui save.

Deja, taip nėra gyvenime. Pirma tą pusiausvyrą išardome, paskui bandome ją lipdyti iš duženų.

Bet nesiseka, nors tu ką.

Vėlyvas praėjusio sekmadienio vakaras atvėrė įsisenėjusias kai kurių mūsų visuomenės bendrapiliečių bėdas. Viena didžiausių jų – nemokėjimas garbingai pralaimėti. Priimti duotybę kaip neišvengiamumą. Jeigu norite – kaip atpildą. Džiūgauti nereikia, bet gyvenimas vis dėlto viską sustato į savo vietą.

Kol kas tyli Krivickas, prakišęs rinkimus į laisvą Seimo nario vietą Gargždų rinkiminėje apylinkėje. Odiozinė figūra žurnalistiniuose paribiuose. Garliavos patvoriuose. Štai ir viskas, lėmęs tai, kas neišvengiama, ir tai, kad pilietiška visuomenė, nors ir pamažu, bet jau pradeda atskirti pelus nuo grūdų.

Bet pratrūko kita, taip pat neprasibrovusi į Seimą, – Janutienė. Ne mažiau odiozinė figūra už Krivicką. Irgi su savo Garliavos istorija. Žiemgalos rinkiminėje apygardoje ji pralaimėjo socialdemokratų partijos atstovui Liudui Jonaičiui.

Kokias išvadas pirmiausia padarytų protingas, adekvatus ir mąstantis žmogus? Pirmiausia pagalvotų, kad kažkas negerai  mano karalystėje.

Užuot taip elgusis, Janutienė užsipuolė savo konkurentus. Sako, rašysianti net knygą apie nešvarią rinkiminę kampaniją, nes esą girdėjusi raginimus už ją nebalsuoti. Dar daugiau, kai jau buvusi kandidatė pareiškė, jog „galutinai išsitrina ribos tarp “liberalų“, „konservatorių“, „socialdemokratų“ ir jie tampa tiesiog gauja.

Šį tekstą Janutienė paskelbė viešai savo feisbuko paskyroje.

Kita citata: rinkimus laimėjęs L. Jonaitis sakė, kad per rinkimus pirmą kartą susidūręs su „tokia didele šmeižto kampanija“. Jis sakė net sulaukęs sveikinimų, kad „nugalėjo velnią“.

Taigi Janutienę ištiko frustracija. Nemaloni, įtempta emocinė būsena, atsiradusi dėl negalėjimo patenkinti savo poreikį, realizuoti savo tikslą bei patenkinti savo ego.

Ką tokiu atveju reikėtų daryti? Dar kartą skaityti Zigmundą Froidą.

Dar kartą mūsų valdžios moterims bei gi vyrams gerai pagalvoti, ar reikalingi tie kelių naujų Seimo narių rinkimai iki šio Seimo kadencijos pabaigos likus vos metams. Dar ir brangiai kainuojantys.

Politinė, ir ne tik, kultūra menksta ir nyksta ne tik Lietuvoje. Dar XXI-mojo amžiaus pradžioje buvo sunku įsivaizduoti, jog į politinį olimpą įžengs tokie veikėjai (net pasaulinio garso), – niekinantys ir žeminantys savo varžovus. Kad bendravimas su oponentais vyks feisbukuose ir tviteriuose. Kad žmogišką kalbą pakeis tam tikri ženklai, toli gražu, neliudijantys nei artimo meilės, nei elementarios žmogaus žmogui pagarbos.

Ar kada nors tai išmoksime? Ir pasaulis bus gražus?

Sakote, utopistai jau seniai mirę. Galbūt. Bet neverta pamiršti kadais kalbėjusio Hermano Hesės: „Būki savimi, ir tuomet pasaulis bus turtingas bei gražus. Jei būsi ne pats savimi, o melagis ir bailys, tuomet pasaulis bus skurdus, ir tavo akimis žiūrint, būtinas tobulinti“.

2019.09.23; 18:30

Paaiškėjo sekmadienį vykusių naujų Seimo rinkimų antrojo turo rezultatai.
 
Likus metams iki eilinių Seimo rinkimų, remiantis Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenimis, parlamentas pasipildys dviem konservatoriais ir dar vienu socialdemokratu. Sekmadienį VRK suskaičiavus rinkimų apylinkių balsus paaiškėjo, kad kol kas neišvysime parlamente sėdinčios buvusios žurnalistės Rūtos Janutienės bei socialdemokratų lyderio Gintauto Palucko ir Lietuvos centro partijos kelto Kristupo Krivicko. Šiuos kandidatus nurungė konservatorės Rasa Petrauskienė ir Paulė Kuzmickienė bei socialdemokratas Liudas Jonaitis.
 
Sostinėje esančioje Žirmūnų apygardoje sėkmės nesulaukė G. Paluckas. Jis, preliminariais VRK duomenimis, pralaimėjo konservatorei P. Kuzmickienei. Pastaroji sekmadienį vykusiose rinkimuose sulaukė 52,03 proc. palaikymo, o socialdemokratas G. Paluckas 46,98 proc. rinkėjų paramos.
 
Preliminariais VRK duomenimis, į Seimą neturėtų patekti „valstiečių“ ir Lietuvos centro partijos remta R. Janutienė. Ji Žiemgalos vienmandatėje apygardoje, suskaičiavus 59 apylinkių iš esamų 60 balsus, nusileido socialdemokratų keltam L. Jonaičiui. VRK duomenimis, R. Janutienė sulaukė 44,19 proc. piliečių palaikymo, o už L. Jonaitį balsavo 54,18 proc. rinkėjų palaikymo.
 
Gargždų rinkimų apygardoje gyventojai nepanoro Seimo kėdėje matyti K. Krivicko. Suskaičiavus visų rinkimų apylinių balsus, didžiausio palaikymo sulaukė konservatorė R. Petrauskienė. Pastarąją rinkimuose palaikė 50,53 proc. Gargždų apygardos rinkėjų, tuo tarpu K. Krivicką 47,31 proc.
 
Sekmadienį baigėsi balsavimas naujiems rinkimams į Seimą vienmandatėse Žirmūnų, Gargždų ir Žiemgalos rinkimų apygardose.
 
Vykusiame antrojo turo balsavime savo  valią pareiškė 18,82 proc. rinkėjų.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.09.23; 07:15

Žurnalistė Rūta Janutienė. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) penktadienį svarstys Vilniaus miesto apylinkės teismo prašymą panaikinti kandidatės į Seimą vienmandatėje Žiemgalos apygardoje Rūtos Janutienės teisinę neliečiamybę. R. Janutienė vis dar dalyvauja teismo procese, kuriame ji kaltinama šmeižtu.
 
 „Vyriausioji rinkimų komisija gavo teismo nutartį, kuria prašoma panaikinti kandidatės į Seimo narius vienmandatėje Žiemgalos apygardoje Rūtos Janutienės teisinę neliečiamybę. VRK penktadienį rinksis į posėdį ir spręs, ar panaikinti kandidatės teisinę neliečiamybę, ar ne, ir kokia apimtimi“, – Eltai VRK gautą teismo kreipimąsi komentavo VRK pirmininkė Laura Matjošaitytė.
 
Jos teigimu, teismas neliečiamybės panaikinimo R. Janutienei prašo argumentuodamas vykstančiu teismo procesu.
 
„Kadangi vyksta teisminis procesas, kandidatė dalyvavo baudžiamojoje byloje kaip proceso dalyvė ir dėl tos priežasties, kad nebūtų trukdoma teisme vykstančiam procesui, teismas kreipėsi į VRK“, – paaiškino L. Matjošaitytė.
 
Žiemgaloje į Seimą kandidatuojanti R. Janutienė yra teisiama už šmeižtą, pasinaudojus visuomenės informavimo priemonėmis.
 
ELTA primena, kad R. Janutienė sekmadienį pateko į antrąjį rinkimų turą Žiemgalos rinkimų apygardoje. Rugsėjo 22-ąją ji dėl laisvos Seimo vietos varžysis su Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) atstovu Liudu Jonaičiu.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.09.13; 03:00

Rūta Janutienė. Slaptai.lt nuotr.
Vilniaus miesto apylinkės teismas kreipėsi į Vyriausiąją rinkimų komisiją (VRK), prašydamas panaikinti kandidatės į Seimą vienmandatėje Žiemgalos apygardoje Rūtos Janutienės teisinę neliečiamybę.
 
„Vyriausioji rinkimų komisija gavo teismo nutartį, kuria prašoma panaikinti kandidatės į Seimo narius vienmandatėje Žiemgalos apygardoje Rūtos Janutienės teisinę neliečiamybę. VRK penktadienį rinksis į posėdį ir spręs, ar panaikinti kandidatės teisinę neliečiamybę, ar ne, ir kokia apimtimi“, – Eltai VRK gautą teismo kreipimąsi komentavo VRK pirmininkė Laura Matjošaitytė.
 
Jos teigimu, teismas neliečiamybės panaikinimo R. Janutienei prašo argumentuodamas vykstančiu teismo procesu.
 
„Kadangi vyksta teisminis procesas, kandidatė dalyvavo baudžiamojoje byloje kaip proceso dalyvė ir dėl tos priežasties, kad nebūtų trukdoma teisme vykstančiam procesui, teismas kreipėsi į VRK“, – paaiškino L. Matjošaitytė.
 
Žiemgaloje į Seimą kandidatuojanti R. Janutienė yra teisiama už šmeižtą, pasinaudojus visuomenės informavimo priemonėmis.
 
Informacijos šaltinis –  ELTA
 
2019. 09.11; 19:47

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) bei Centro partijos (CP) rudenį vykstančiuose Seimo rinkimuose remiama žurnalistė Rūta Janutienė teigia, kad patekusi į Seimą norėtų dirbti Antikorupcijos komisijoje, nes turinti patirties kovoje su korupcija. R. Janutienė nesibaimina, kad kurios nors partijos parama rinkimuose į Seimą jai gali pakenkti, nes jos požiūris sutampa ir su LVŽS, ir su Centro partija.
 
„Valstiečiuose“ yra daug žmonių, ginančių viešą interesą. Seniai pažįstu Tomą Tomiliną, Vytautą Baką ir daugiau jų žmonių, kurie yra viešojo intereso gynėjai. (…) Mūsų pažiūros labiausiai sutampa dėl skurdo mažinimo priemonių ir socialinės nelygybės mažinimo dalykų (…) Man svarbu, kad šios partijos remia mane su visomis mano pažiūromis, visomis mano socialiai orientuotomis politikomis dėl žmonių gyvenimo gerinimo. Man svarbu, kad mane priimtų tokią, kokia aš esu“, – Eltai sakė ji.
 
Su CP R. Janutienė ryšius palaiko jau nuo Romualdo Ozolo laikų. R. Janutienė tikina, kad jos pažiūros su šia partija itin sutampa.
 
„Daug šnekėjau su Nagliu Puteikiu, Kristupu Krivicku – jie visuomet kalė mintį, kad tuos dalykus, kuriuos aš darau, galima padaryti daug platesniu mastu. Ir padėti ne vienam žmogui, o daugeliui žmonių vienu metu. Jie įtikino mane tai pabandyti“, – teigė R. Janutienė.
 
Pasak R. Janutienės, iš kitų partijų paramos ji nesanti prašiusi ir artimiausiu metu nežadanti to daryti.
 
„Didžiausia grėsmė nacionaliniam saugumui – pajamų ir socialinė nelygybė, kurią maksimaliai ir greitai reikia mažinti. Tai didelis užmojis, bet tai yra tas darbas, kurį reikia dabar daryti. Todėl man „valstiečių“ parama labai svarbi“, – teigė R. Janutienė.
 
Ketvirtadienį valdančiosios LVŽS taryba nusprendė, kad kartu su neparlamentine Lietuvos centro partija į naujus Seimo rinkimus Žiemgalos vienmandatėje apygardoje kels bendrą kandidatę – žurnalistę R. Janutienę, primena ELTA.
 
Nauji rinkimai Žiemgalos vienmandatėje apygardoje, kurioje vietą atlaisvino parlamentaras Vitalijus Gailius, po Savivaldos rinkimų tapęs meru, vyks rugsėjo 8 d. kartu su rinkimais Žirmūnų, kurioje vieta atsilaisvino parlamentarei Aušrai Maldeikienei laimėjus Europos Parlamento mandatą, bei Gargždų, kurią po Savivaldos rinkimų atlaisvino Seimo narys Bronius Markauskas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.06.15; 09:00

Seimo narė Agnė Širinskienė. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Ketvirtadienį valdančiosios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) tarybai nusprendus, jog kartu su neparlamentine Lietuvos Centro partija į išankstinius Seimo rinkimus Žiemgalos vienmandatėje apygardoje kels bendrą kandidatę – žurnalistę Rūtą Janutienę, „valstietė“ Agnė Širinskienė teigė, kad džiaugiasi tokiu partijos sprendimu.
 
„Mes visąlaik džiaugiamės, kai nauji žmonės prisijungia prie mūsų“, – Eltai sakė A. Širinskienė.
 
Anot jos, valdybos sprendimas yra galutinis ir jos nenustebino, nes, teigė ji, R. Janutienės pažiūros sutampa su daugeliu LVŽS nuostatų.
 
„Manęs tikrai nenustebino, aš ir pati su ponia Janutiene bendravau kaip su žurnaliste (…), jeigu ji suka į politiką ir kai kurios mūsų vertybės pakankamai sutampa, sutampa programiniai dalykai, kiek valdyba gilinosi, tai tikrai nematau jokios problemos“, – teigė A. Širinskienė.
 
Žirmūnų vienmandatėje apygardoje „valstiečiai“ svarsto kelti premjero patarėjo Luko Savicko kandidatūrą.
Žurnalistė Rūta Janutienė. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
 
Nauji rinkimai Žiemgalos vienmandatėje apygardoje, kurioje vietą atlaisvino parlamentaras Vitalijus Gailius, po Savivaldos rinkimų tapęs meru, vyks rugsėjo 8 d. kartu su rinkimais Žirmūnų, kurioje vieta atsilaisvino parlamentarei Aušrai Maldeikienei laimėjus Europos Parlamento mandatą, bei Gargždų, kurią po Savivaldos rinkimų atlaisvino Seimo narys Bronius Markauskas.
 
ELTA primena, kad iki birželio 17 d. partijos turi užsiregistruoti politinės kampanijos dalyviais, tačiau, remiantis VRK sudarytu grafiku, konkrečius kandidatus partijos galės iškelti iki liepos 5 d.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.06.14; 07:34

Žurnalistė Rūta Janutienė. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Žurnalistė Rūta Janutienė svarsto dalyvauti rinkimuose į Seimą Žiemgalos rinkimų apygardoje, skelbia portalas DELFI.lt. Vietą joje atlaisvino parlamentaras Vitalijus Gailius, po savivaldos rinkimų tapęs meru.
 
Žurnalistės teigimu, galutinis jos sprendimas bus priimtas artimiausiu metu.
 
„Taip, aš svarstau, tačiau kol kas nieko nesu nusprendusi. Aš gavau daug ir gerų pasiūlymų, labai įdomių, labai mane sudominusių ir suintrigavusių pasiūlymų, ką man toliau gyvenime veikti, ir aš per artimiausias porą savaičių apsispręsiu“, – DELFI duotame interviu teigė R. Janutienė.
 
Nors R. Janutienė neatskleidė, su kokia partija dalyvautų rinkimuose, vis dėlto patikino, jog naujos politinės jėgos nekurs.
 
Tačiau jos kandidatūrą, kaip pretendentę į Seimą Žiemgalos rinkimų apygardoje, svarsto Lietuvos centro partija (LCP). Tą DELFI patvirtino LCP pirmininko pavaduotojas Kristupas Krivickas.
 
Jis taip pat atskleidė dalyvausiąs rinkimuose Gargždų vienmandatėje apygardoje, kurią po savivaldos rinkimų atlaisvino Seimo narys Bronius Markauskas.
 
„Dėl manęs sprendimas jau priimtas, o dėl kitų dviejų apygardų bus sprendžiama artimiausiu metu“, – DELFI teigė K. Krivickas.
 
Pasak R. Janutienės, jos pagrindinis tikslas nėra Seimo narės mandato gavimas.
 
„Visų pirma, mano interesas yra ne tik dalyvauti ar būti išrinktai į Seimą. Mano interesas yra eiti ir atstovauti žmonėms, kurie yra neatstovaujami – kurie sumoka daugiausia mokesčių į valstybės biudžetą ir negauna iš tos valstybės nieko. Kad tai daryti – neužtenka vienos apygardos. Aš netraktuoju Seimo nario vietos kaip darbo vietos, kaip būdo pratempti kelis metus uždirbant. Mano interesas yra kitas, ir mano tikslai yra didesni. Žmonės pavargo nuo tų virtuvinių rietenų, jiems reikia, kad politikai reaguotų į konkrečius dabar vykstančius dalykus, kaip, pavyzdžiui, Jurbarke ar dar kur nors. Tai tam reikia sąjungininkų, tam reikia didelės politinės jėgos ir didelės politinės valios. Mane domina daryti tai, ką aš dariau iki šiol – padėti žmonėms. Padėti tiems, kurie pagalbos nesulaukia dažniausiai jokios, t.y. tie, kurie sumoka daugiausiai, o iš valstybės gauna mažiausiai“, – DELFI antradienį sakė R. Janutienė.
 
ELTA primena, kad praėjusį trečiadienį „Lietuvos rytas“ išplatino pranešimą, jog televizijoje nebeliks žurnalistės R. Janutienės.
 
Nauji rinkimai į Lietuvos Respublikos Seimą vienmandatėse Gargždų ir Žiemgalos rinkimų apygardose vyks rugsėjo 8 d.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.06.04; 16:47

Konservatorė Rasa Juknevičienė. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narė Rasa Juknevičienė kreipėsi į Valstybės saugumo departamentą (VSD) dėl galimai Rusijos žvalgybų koordinuojamo puolimo ir šmeižto.

Parlamentarės teigimu, kovo mėnesį ją paskyrus NATO Parlamentinės Asamblėjos prezidente sustiprėjo Kremliaus darbotvarkę Lietuvoje remiančių jėgų puolimas. Vienas pirmųjų signalą davė portalas „Sputnik“, pasipylė negatyvūs straipsniai ir TV laidos, o netrukus Seimo valdančiosios partijos pirmininkas Ramūnas Karbauskis pradėjo viešai grasinti skundais ne tik NATO Parlamentinei Asamblėjai, bet ir NATO Generaliniam sekretoriui. Po kelių dienų tuos grasinimus įvykdė ir skundus parašė tos pačios politinės jėgos atstovas Seimo narys Mindaugas Puidokas.

„Galiu paliudyti, kad tokiais veiksmais buvo padaryta žala ne tiek mano asmeniui, kiek Lietuvai. Akivaizdu, toks Lietuvos juodinimas yra labai naudingas Kremliui, kadangi dirbtinai kurti iš piršto laužtus kompromatus ir yra Rusijos hibridinio karo prieš Lietuvą sudėtinė dalis. Lygiagrečiai pradėta vėl eskaluoti mano brolio Gintaro Urbono verslo tema. Ši tema prieš mane Rusijos interesus transliuojančioje žiniasklaidoje (taip buvo įvardinta VSD pranešimuose Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui dar praėjusiose kadencijose) pradėta eskaluoti dar 2015 metais. Ypatingu aktyvumu šmeižiant mano brolį ir siekiant padaryti politinės žalos man, pasižymėjo atvirai Kremliaus politiką remiantis veikėjas Jurijus Subotinas. Kol šis puolimas buvo Rūtos Janutienės ir J. Subotino lygmens – tai buvo viena, tačiau dabar šių veikėjų šmeižtus pradėjo platinti Seimo daugumos atstovai“, – teigė R. Juknevičienė.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narė kreipimesi į VSD prašo ištirti, ar puolimas prieš ją nėra koordinuotas Kremliaus žvalgybų veikimas per savo tinklą dėl kritiškų R. Juknevičienės pasisakymų Kremliaus politikos ir galimų politinių įrankių Lietuvoje atžvilgiu.

Kartu parlamentarė pažymi, jog jos brolis G. Urbonas kreipėsi į Generalinę prokuratūrą dėl baudžiamosios bylos iškėlimo po praėjusią savaitę LVŽS atstovo M. Puidoko paskleistos melagingos informacijos.

„Pabrėžiu, kad mano brolis neturi ir niekada neturėjo jokio verslo Rusijoje. Jo įmonė geležinkeliais perveža Lietuvoje nupirktus automobilius į Vidurinę Aziją. Tai rodo ir tipinės sutartys su privačiomis Rusijos kompanijomis – vagonų savininkėmis – dėl vagonų padavimo pakrovai, kurių įmonė turi dešimtis su Lietuvos, Ukrainos, Baltarusijos, Estijos, Latvijos, Uzbekijos, Kazachstano privačiomis kompanijomis. Tokių Lietuvos įmonių, kurios naudojo ar naudoja Rusijos ar kitų šalių vagonus, yra šimtai ar net tūkstančiai. Į Rusiją kroviniai nebuvo vežami ir jokių reikalų su Rusijos federalinėmis struktūromis įmonė niekada neturėjo“, – sakė R. Juknevičienė.

Kartu pažymima, kad parlamentarės brolio verslas niekaip nėra susijęs su jos darbu, o LVŽS atstovo M. Puidoko metami kaltinimai, neva įmonės pajamos pradėjo didėti, kai R. Juknevičienė tapo ministre – melagingi. Atvirkščiai, kaip rodo duomenys Valstybinėje mokesčių inspekcijoje, pajamos ir pelnas per krizę ženkliai krito.

Teksto autorė – Eleonora Budzinauskienė (ELTA)

2018.08.07; 10:00

Jūs savo portale neretai skelbiate kai kurių konservatorių tekstus. Aš simpatizuoju šiai politinei jėgai, nors partijai ir nepriklausau.

Todėl esu labai sunerimęs. Man artodo, kad ši partija pastaruoju metu labai sparčiai silpsta. Jos beveik negirdėti populiariojoje žiniasklaidoje, jie beveik nekviečiami (o gal kviečiami atsisako dalyvauti?) jų priešininkų rengiamuose debatuose. Kiek aktyvesnis Kęstutis Masiulis, bet jam labai sunku atsilaikyti prieš visus kitus, surinktus šaudyti į vieną taikinį.

Continue reading “Skaitytojo laiškas. Neramu dėl konservatorių”