Seimo narė Irina Rozova. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Trečiadienį į neeilinį Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) posėdį atvyks Valstybės saugumo departamento vadovas Darius Jauniškis, kuris pateiks turimą informaciją apie Seimo narės Irinos Rozovos bei Tarpparlamentinės ortodoksų asamblėjos veiklą.
 
NSGK nariai oficialiai prašo atsakyti, „ar VSD yra žinoma apie Lietuvos Respublikos Seimo narės Irinos Rozovos dalyvavimą Tarpparlamentinės ortodoksų asamblėjos sesijoje Tbilisyje birželio 20-21 dienomis, kurios metu Rusijos Dūmos nario komunisto Sergejaus Gavrilovo provokacija sukėlė didžiulius neramumus ir protestus Sakartvele?“.
 
„Ar nėra požymių, kad Kremlius šią organizaciją naudoja, siekiant sumažinti savo tarptautinę izoliaciją, švelninti tarptautines sankcijas ir kaip platformą „rusiškojo pasaulio“ plėtrai?” , – klausia trys Seimo NSGK nariai.
NSGK nariai pažymi, kad dar praėjusią savaitę į Seimo narius kreipėsi Sakartvelo parlamento Europos reikalų komiteto vicepirmininkas Giorgi Kandelaki, ragindamas Lietuvos Seimą nutraukti ryšius su Tarpparlamentine ortodoksų asamblėja, kurios veikloje, praėjusį mėnesį sukėlusioje neramumus Tbilisyje, dalyvauja ir Lietuvos parlamentarė I. Rozova. Pasak Sakartvelo atstovo, šios organizacijos veikla tapo dominuojama Maskvos, o dalyvavimas jos veikloje tik padeda įgyvendinti Rusijos darbotvarkę.
 
 „Yra požymių, kad Seimo narės Irinos Rozovos dalyvavimas Tarpparlamentinės ortodoksų asamblėjos veikloje yra gerokai grėsmingesnio pobūdžio, nei galėjo pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Todėl nedelsiant inicijuojame neeilinį uždarą Seimo NSGK posėdį, kuriame laukiame, kad Valstybės saugumo departamento vadovas informuotų komiteto narius apie Seimo narės Irinos Rozovos veiklą. Su šia informacija susipažinus visiems komiteto nariams, svarstysime galimybę imtis tolesnių žingsnių, kaip apsaugoti Lietuvos parlamentinę sistemą nuo galimo pažeidžiamumo nacionalinio saugumo požiūriu”, – teigia vienas iš neeilinio posėdžio iniciatorių, Seimo narys Arvydas Anušauskas.
 
Pasak NSGK pirmininko pavaduotojo Lauryno Kasčiūno, Kremlius intensyviai naudoja įvairias organizacijas ir tarptautinius formatus, siekdamas sumažinti savo izoliaciją, švelninti tarptautines sankcijas, kurti Kremliaus, kaip krikščioniškų vertybių gynėjo, iliuziją, tačiau Lietuvos politikų pareiga – būti budriems ir netapti priešiškos mums valstybės instrumentais.
 
„Panašu, kad buvusio Seimo nario Mindaugo Basčio apkalta netapo pakankamu pavyzdžiu išmokti šias pamokas“, – teigia L. Kasčiūnas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.08.14; 07:07

Darius Jauniškis, VSD vadovas. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Išrinktasis prezidentas Gitanas Nausėda antradienį susitiko su Valstybės saugumo departamento vadovu Dariumi Jauniškiu.
 
Žvalgybos vadas po susitikimo teigė, kad Rusijos žvalgybos institucijų kišimosi į Lietuvos Prezidento rinkimus nefiksavo.
 
„Kaip matote nefiksavome, jei būtume fiksavę, žinotumėte (…) Bandymų kištis taip pat nefiksavome“, – po susitikimo su G. Nausėda teigė D. Jauniškis.
 
Pasak jo, susitikime su G. Nausėda bendrais aspektais apžvelgė informaciją apie Lietuvos nacionalinį saugumą.
 
„Pristačiau išrinktajam prezidentui bendrą situaciją, kiek galima kalbėti, nes jis dar negali susipažinti su įslaptinta informacija. Bendrai pasikalbėjome ir tiek. (…) Aš kaip visuomet paslaptingas, nieko ypatingo nešnekėjom tiesiog pristačiau ir tiek, po inauguracijos prasidės rimti reikalai“, – teigė jis.
 
Pasak D. Jauniškio, grėsmės nacionaliniam saugumui ir toliau kyla iš Rusijos, Kinijos bei Baltarusijos.
 
„Tradiciškai išlieka tos pačios, kas parašyta grėsmių vertiname“, – teigė jis.
G. Nausėda šią savaitę tęsia susitikimus su įvairių valstybės institucijų atstovais. Penktadienį jis susitiko su premjeru Sauliumi Skverneliu.
 
Pirmadienį su „valstiečių“ lyderiu Ramūnu Karbauskiu bei TS-LKD pirmininku Gabrieliumi Landsbergiu.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.06.04; 16:30

Trečiadienį viešumoje pasklido žinia, kad, tiriant šnipinėjimo bylą, teisėsauga jau nuo spalio mėnesio yra suėmusi buvusį Socialistinio liaudies fronto pirmininką Algirdą Paleckį, taip pat antradienį buvo sulaikytas ir Rusijos Federacijos pilietis, buvęs prosovietinės organizacijos ,,Jedinstvo“ lyderis Valerijus Ivanovas.


Lietuvos policijos generalinis komisaras Linas Pernavas, generalinis prokuroras Evaldas Pašilis ir VSD vadovas Darius Jauniškis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Pasak generalinio prokuroro Evaldo Pašilio, suimtų asmenų yra ir daugiau ir visiems įtarimai pateikti dėl galimo šnipinėjimo kitų valstybių institucijoms. Generalinis prokuroras pažymėjo, kad nėra duomenų, jog tai susiję su asmenimis iš parlamentinių partijų. 

,,Norėčiau pažymėti, kad nėra duomenų, kad tai susiję su parlamentinėmis partijomis.(…) Dar vis vyksta ikiteisminis tyrimas, iš šiuo metu surinktos informacijos matome, kad asmenų veikla vykdyta tikslinga ir sąmoninga. Žvalgybos epizodai įvykdyti daugiau nei prieš metus“, – trečiadienį spaudos konferencijoje teigė E. Pašilis. 

Pasak generalinio prokuroro, Rusijos institucijų žvalgybos užduotys buvo nusitaikytos į visuomenei jautriausias sferas, kaip pavyzdį jis pateikė Sausio 13-osios įvykius. 

Algirdas Paleckis. Gedimino Savickio (ELTA) nuotr.

Pasak Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovo Dariaus Jauniškio, šis tyrimas tik patvirtina, kad Rusija bando visomis pajėgomis daryti įtaką Lietuvos politinei sistemai. 

,,Šitas tyrimas yra labai ilgą laiką rinkta medžiaga. Atsakingai rinkome, nuodugniai ją analizavome. Su Lietuvos politine sistema siejami asmenys galimai turėjo Rusijos Federacijai palankių ir su Lietuvos nacionaliniu saugumu nesuderinamų tikslų“, – sakė VSD vadovas D. Jauniškis.

,,Lietuvos kriminalinės policijos biuras pradėjo iki teisminį tyrimą dėl šnipinėjimo. (…) Atliktos kratos daugelio asmenų gyvenamosiose vietose, šiuo metu įtariami asmenys yra Lietuvos Respublikos piliečiai, išskyrus vieną Rusijos Federacijos pilietį. (…) Buvo organizuota įtariamų asmenų sulaikymo operacija. Galiu patvirtinti, kad vienas iš sulaikytų asmenų yra Valerijus Ivanovas, kuris sulaikytas dėl kratos metu pas jį rasto ginklo. Šiuo metu aiškinamės, ar tai susiję su tyrimu dėl šnipinėjimu“ , – teigė Lietuvos policijos generalinis komisaras Linas Pernavas.

Valerijus Ivanovas. Gedimino Žilinsko (ELTA) nuotr.

Generalinis prokuroras patvirtino, kad dėl šnipinėjimo gali grėsti nuo trejų iki penkiolikos metų laisvės atėmimo bausmė.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.12.19; 20:10

Premjeras Saulius Skvernelis dėl grėsmių, kylančių nacionaliniam saugumui, yra kur kas atsargesnis nei Lietuvos žvalgybos institucijų vadovai. Paklaustas, kodėl pastarieji, priešingai nei premjeras, tvirtina, kad dėl esamos situacijos Lietuvoje nereikia nerimauti, prakalbo apie prieš dešimtmetį netikėtai kilusius neramumus. 

VSD vadovas Darius Jauniškis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

„Tai tiesiog labai paprastas dalykas, tos institucijos ir tie vadovai, kurie mano, kad nėra pagrindo, tai jie tą ir parašys, ir patvirtins savo parašu, kad nėra pagrindo. Nes panašias kalbas aš girdėjau prieš dešimt metų, kada buvo taikiu profesinių sąjungų mitingu, taikiu, pabrėžiu, pasinaudota, nors prieš tai (žvalgybos struktūrų. – ELTA) žodžiu buvo teigiama, kad jokios nerimastingos informacijos nėra. O po to įvykio kažkas turėjo slėptis ir nuo savo žodžių išsisukinėti. Tai tiesiog reikia parašyti raštu, kaip yra iš tiesų“, – po Vyriausybės posėdžio kalbėjo S. Skvernelis.

„Palauksime visų atsakymų, tada apibendrinsime ir informuosime“, – apibendrino Vyriausybės vadovas. Kartu, parėžė S. Skvernelis, jo tariami neramumai nėra susiję su mokytojų streiku.

„Mes kalbame apie situaciją, kuri yra šalies viduje, kuri nėra susijusi nei su mokytojais, nei su profsąjungomis, tačiau, kaip jau minėjau, dešimties metų senumo patirtis parodė, kad tuo bandoma pasinaudoti“, – pabrėžė S. Skvernelis.

Trečiadienį Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto posėdyje apsilankę Valstybės saugumo departamento (VSD) direktorius Darius Jauniškis ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento (AOTD) vadovas Remigijus Baltrėnas patvirtino gavę premjero Sauliaus Skvernelio kreipimąsi. Tuo tarpu VSD atsakymą Vyriausybės vadovui dar rengia, AOTD jį jau pateikė šią savaitę. 

Premjeras Saulius Skvernelis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

VSD direktorius tvirtino, kad kol kas galimų neramumų Lietuvoje dėl Rusijos įtakos apraiškų jis nemato.

Po NSGK posėdžio AOTD vadovas R. Baltrėnas sakė, kad atsakymą premjerui pateikė šią savaitę, tačiau jo turinio taip pat nekomentavo. 

Paklaustas, ar yra pagrindo Lietuvos gyventojams nerimauti dėl galimų grėsmių, jis patarė ramiai sutikti šventes. 

Tuo tarpu S. Skvernelis anksčiau yra tvirtinęs, kad iš žvalgybos institucijų jį pasiekianti informacija kelia nerimą.

„Patvirtina tam tikrą nerimą, tai yra svarbi informacija, mes į ją reaguojame ir reaguosime, nes tai apima visus procesus, kurie yra šalyje“, – kalbėjo Vyriausybės vadovas.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.12.19; 18:00

Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius kreipėsi į Konkurencijos tarybą dėl įstatymų reikalavimų galimai neatitinkančios reklamos skleidimo, praneša savivaldybė. Kreipimesi nurodoma, kad įmonė net nesikreipė į savivaldybę dėl leidimų vežti keleivius.

Meras prašo tarybos ištirti, ar Rusijos kapitalo bendrovės „Yandex.Taxi“ įvairiais būdais viešai skleidžiama reklama nepažeidžia Reklamos įstatymo ir neklaidina vartotojų.

Reklamoje „Yandex.Taxi“ skelbiasi teikianti taksi paslaugas, tai aiškiai nurodyta ir bendrovės pavadinime, tačiau bendrovė iki šiol nesikreipė į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją dėl leidimų vežti keleivius lengvaisiais automobiliais taksi išdavimo, praneša savivaldybė.

„Prašome pradėti galimo Reklamos įstatymo 5 straipsnio pažeidimo nagrinėjimą ir priimti nutarimą taikyti laikinojo pobūdžio priemonę – įpareigojimą sustabdyti Reklamos įstatyme nustatytų reikalavimų neatitinkančios reklamos skleidimą“, – rašoma mero kreipimesi.

Meras taip pat informavo Konkurencijos tarybą, kad uždarosios akcinės bendrovės „ETN Baltic“ įrenginyje nuo šio trečiadienio, rugpjūčio 1 dienos, planuojama skleisti galimai klaidinamą reklamą „Yandex.Taxi“. Dėl to savivaldybė jau įspėjo lauko reklamos bendrovę.

Praėjusią savaitę meras taip pat kreipėsi į Valstybės saugumo departamentą (VSD), prašydamas informuoti, ar bendrovės „Yandex.Taxi“ veikla Lietuvoje nekelia grėsmės nacionaliniam saugumui.

ELTA primena, kad viešojoje erdvėje sklando informacija, jog „Yandex. Taxi“ įkūrėjas Arkadijus Volažas galimai turi artimų ryšių su įtakingais Kremliaus asmenimis. Dėl to Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys Audronius Ažubalis ketvirtadienį taip pat kreipėsi į VSD vadovą Darių Jauniškį su prašymu atsakyti, ar VSD iš anksto žinojo apie „Yandex. Taxi“ atėjimą į Lietuvos rinką ir ar įvertino „potencialias grėsmes valstybės ir jos piliečių saugumui“ bei kaip ketinama jų išvengti.

Rusijos pavėžėjimo paslaugas teikianti įmonė „Yandex Taxi“ nuo praėjusio ketvirtadienio pradeda veiklą Lietuvoje.

Įmonės teigimu, pervežimo paslaugas bus galima užsisakyti naudojantis išmaniojo telefono programėle, o minimali kelionės kaina prasidės nuo 1 euro.

Skelbiama, kad ši bendrovė yra pagrindinė konkurentė kitai pervežimo paslaugas teikiančiai bendrovei „Uber“. Skaičiuojama, kad pastaroji, konkuruodama su „Yandex Taxi“, yra praradusi 170 mln. JAV dolerių (145,224 mln. eurų).

„Yandex Taxi“ taip pat veiklą nuo kovo pradėjo Latvijoje, o nuo gegužės – ir Estijoje. Skelbiama, kad Rusijoje ji veikia nuo 2011 metų.

Bendrovė pavėžėjimo ir maisto tiekimo paslaugas teikia Baltarusijoje, Kazachstane, Armėnijoje, Gruzijoje ir Azerbaidžane.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.07.31; 05:30

Seimo pirmininko sekretoriato vadovė G. Žukaitė: rašto nenutekinome. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Seimo pirmininko sekretoriato vadovė Gintarė Žukaitė neigia žiniasklaidoje pasirodžiusią informaciją, esą iš Seimo pirmininko Viktoro Pranckiečio sekretoriato galėjo nutekėti žvalgybinė informacija. Ji tvirtina, kad Seimo pirmininko sekretoriatas šio rašto tikrai nenutekino.

„Mes to rašto nenutekinome, o tą raštą turėjo Seimo kanceliarijoje, mano skaičiavimais, tarp 20-30 žmonių jau su Seimo pirmininko viza. Tas raštas Seimo kanceliarijos padaliniuose jau buvo svarstytas, į jį buvo pateikti atsakymai, vadinasi, tas raštas galėjo būti paplitęs daugiau nei tarp 30 žmonių. Čia skandalo iš tikrųjų nematome. Tikrai galime pasakyti, kad mes to rašto nenutekinome“, – Eltai sakė G. Žukaitė. 

Seimo narė „valstietė“ Agnė Širinskienė kreipėsi į Seimo kanceliariją, prašydama pradėti tarnybinį patikrinimą dėl galimo žvalgybinės informacijos nutekinimo. 

Pasak G. Žukaitės, šiuo metu Seimo kanclerė sudarė komisiją, kuri atliks tyrimą, kas tą raštą galėjo nutekinti.

„Tai nebuvo įslaptintas raštas, tai buvo susirašinėjimas Valstybės saugumo departamento (VSD) su Seimo pirmininku, tame rašte nebuvo pateikta jokios jautrios informacijos, ko Seimo pirmininkas ar VSD nebūtų komentavę viešojoje erdvėje. Mes to rašto tikrai neplatinome, niekas į mus nesikreipė, prašydamas susipažinti su tuo raštu“, – sakė Seimo pirmininko sekretoriato vadovė G. Žukaitė. 

Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto (TTK) pirmininkei A. Širinskienei kylo įtarimų po to, kai portale lrytas.lt pasirodė straipsnis, kuris buvo iliustruotas Valstybės saugumo departamento vadovo Dariaus Jauniškio raštu parlamento vadovui.

Informacijos šaltinis ELTA

2018-06-08

Gintaras Visockas, šio straipsnio autorius. Slaptai.lt nuotr.

Lietuva daugiau praloštų, nei laimėtų, jeigu mūsų įstatymai draus viešojoje erdvėje vartoti apibūdinimą „idiotas“. Toks grubus epitetas kartais labai reikalingas.

Kodėl vartotinas žodis „idiotas“?

Pavyzdžiui, kaip dera vadinti lietuvius, kurie referendume, ar mūsų šaliai reikalinga atominė jėgainė, balsavo „už“ ir „prieš“ be dvejonių, be sąžinės graužaties? Atominė energetika – toks sudėtingas klausimas, kad vienintelis teisingas atsakymas galėjo būti šis: „nežinau, neišmanau, neturiu kompetencijos“. Bet juk labai daug lietuvių, neturėdami nei aukštojo išsilavinimo, nei specialių žinių, vis tik dėjosi rimtais šio galvosūkio ekspertais. Tad kodėl jų nepavadinus idiotais? Kodėl jų neįvardinus net pavojingais idiotais? Jie juk nulėmė valstybės likimą keliems dešimtmečiams į priekį neturėdami nė mažiausio supratimo, kodėl AE mums reikalinga arba kodėl atominė elektrinė mums nereikalinga.

Ypač būtų blogai, jei žodžio „idiotas“ negalėtų plenarinių posėdžių salėje vartoti Seimo nariai, kritikuodami kolegas. Žinoma, jei mūsų parlamentarai, kalbėdami iš šios tribūnos, vien keiksis, burnos, tyčiosis, turėsime bėdą. Tačiau pripažinkime, kad mūsų parlamentarai bent iki šiol buvo užtektinai mandagūs, korektiški. Korektiškus ginčus mūsų Seime palyginkime su debatais kai kurių kitų šalių parlamentuose – mūsiškiai nei mušasi, nei šaudo. Sakykim, neseniai Armėnijos parlamente tautos išrinktieji kibo vieni kitiems į atlapus. O dar anksčiau – net šūviai aidėjo. Prisiminkime, kas kartais nutikdavo Ukrainos, Turkijos, Pietų Korėjos parlamentuose, ir tada pamatysime, jog esame net per daug santūrūs.

Žodžiu, negaliu pritarti Seimo Etikos ir procedūrų komisijai, nusprendusiai, jog asmenų vadinimas „idiotais“ nedera su Valstybės politikų elgesio kodekso nuostatomis, bei pripažinusiai, jog Seimo narės Aušros Maldeikienės pasisakymai apie kolegę Agnę Širinskienę yra nekorektiški. Vienas kitas drastiškas kreipinys tikrai nesužlugdys nei lietuviškos moralės, nei lietuviškos savigarbos. Jei norima, kad oponentas atsikvošėtų, šaltas dušas – pati veiksmingiausia priemonė. Idiotu pavadintas politikas neturėtų tuoj pat įsižeisti. Galbūt pirmiausia derėtų suklusti, susimąstyti, pažvelgti į veidrodį?

Todėl šių eilučių autoriui priimtinesnis apžvalgininko Romo Sadausko – Kvietkevičiaus straipsnis (delfi.lt), atkreipiantis dėmesį, jog reikia saugotis visai kitų blogybių, nei viešai išsprūdęs nepagarbus palyginimas ar keiksmažodis. Jis perspėja, kad ribodami galimybę vartoti aštresnius žodžius mes tarsi atveriame kelią kvailybei ir neišmanymui. Nes, pasak R.Sadausko – Kvietkevičiaus, „kvailybė ir neišmanymas triumfuoja tada, kai niekas viešai nedrįsta parodyti į juos pirštu ir nusijuokti“.

Taigi „visų šalių idiotai vienijasi labai sparčiai“, pasak R.Sadausko – Kvietkevičiaus, gindami savo „garbę“. Bet ar užtektinai rimtai ginamos teisės specialistų, ekspertų, žurnalistų, kurie siekia, skirtingai nei pirmieji, visuomenei naudingų dalykų – ne slėpti, o demaskuoti idiotizmą?

Kodėl draustinas žodis „gerbiamasis“?

Jei Seimo etikos sargams tikrai knieti ką nors uždrausti, tai siūlau neleist seimūnams vienas į kitą kreiptis žodžiais „gerbiamasis“ arba „gerbiamoji“. Kam tie nenuoširdūs malonybiniai žodeliai? Vos ne kiekvienas į tribūną užlipęs parlamentaras pirmiausia ištaria dešimtis žodžių „gerbiamasis“, o po to puola įrodinėti, koks tas „gerbiamasis“ – neteisus, primityvus, negražus. Argi tokia veidmainystė civilizuotoje valstybėje turėtų būti toleruojama?

Solidūs VSD vadovo atsakymai

Nesuprantu ir tų parlamentarų, kurie visai neseniai į Seimą pasiaiškinti pakvietė VSD vadovą Darių Jauniškį. Kai kada slaptųjų tarnybų vadovų ir politikų akistata – reikalinga, naudinga, net būtina. Tačiau šį sykį bandžiusieji ištardyti VSD direktorių atrodė įtartinai. Kam klausinėti akivaizdžiai tendencingų dalykų, į kuriuos saugumo vadovas neatsakys net ir labai norėdamas? Pavyzdžiui, kokio velnio išdėstytas štai toks klausimas: „Ar VSD pažymose pateikta informacija nėra politiškai dozuojama, siekiant apsaugoti konservatorius ir Prezidentę Dalią Grybauskaitę?“ Arba štai toks svarstymas: „Kokios, Jūsų manymu, teisėsaugos institucijos kaltos, kad 10 metų dėl šios situacijos nebuvo imtasi jokių veiksmų?“

Juk ir taip aišku, kad VSD vadovas nieko konkretaus dėl tyrimo, susijusio su MG Baltic veikla galimai įtakojant politikus bei žiniakslaidą, ypač kol nebaigtos visos teisinės procedūros, nepaaiškins.

Ištardyti VSD direktorių panorę politikai, žinoma, nė nesitikėjo, kad D.Jauniškis puls atvirauti. Jie tiesiog siekė pažerti specifinių klausimų, kurie kelia abejones dėl specialiųjų tarnybų šiuo metu atliekamų tyrimų objektyvumo. Bet negi parlamentarai, savo klausimais troškę sukompromituoti mūsų „džeimsus bondus“, nesuvokia, kad jų primityvios klastos bent kiek atidesniam Lietuvos piliečiui, – seniai suprantamos, seniai akivaizdžios? Nejaugi parlamentaras Petras Gražulis mano, kad jis – labai teisingas, principingas, o štai visi kiti – durniai, nesuprantantys jo intrigų? Arba kam reikėjo prasižioti Seimo nariui Artūrui Skardžiui? Juk akivaizdu, kad politikas vargu ar pajėgus būti objektyviu. Jo veikla – mūsų specialiųjų tarnybų taikiklyje. Jis negalįs bent šiuo metu mylėti specialiųjų tarnybų.

Beje, VSD vadovą verta pagirti – Seimo tribūnoje jis kalbėjo trumpai, atsargiai, bet solidžiai. Mano supratimu, nieko kokretaus neatsakydamas jis vis tik sugebėjo demaskuoti bent jau pačius svarbiausius oponentų tendencingumus.

Atimti licenziją – argi tai išeitis?

O štai Seimo NSGK vadovą Vytautą Baką norėtųsi perspėti. Atimti licenziją iš televizijos vien dėl to, kad ją remia įtartinasis koncernas, – ne tas kelias, kurį Lietuvai derėtų pasirinkti. Jūsų dėmesiui – V.Bako mintys, su kuriomis nesutinku: „Manau, skubiai reikia daryti, priimti sprendimus, ar galima žiniasklaidą naudoti taip, kaip jinai buvo naudojama, nes tai yra licencijuojama veikla. Ji turi tarnauti viešiesiems interesams, tai yra verslas, bet tai yra licencijuojama veikla. Tu, jeigu, pavyzdžiui, gauni licenciją ginklui ir šaudysi centre, jis bus atimtas. Čia buvo šaudoma į valstybę, tai tie, kas šaudo į valstybę, turėdami žiniasklaidą, juos reikia tiesiog patraukti“ (LRT laida „Savaitė“).

Taigi elgtis taip, kaip siūlo šis politikas, būtų ne tik primityvu, bet ir neveiksminga. Pašalinus vieną angažuotą, tendencingą, priešišką žiniakslaidos priemonę netrukus atsirastų kita ne mažiau pavojinga. Vienintelė išeitis – Lietuva privalo sukurti sąlygas, kurios būtų palankios valstybės interesais besirūpinančioms žiniakslaidos priemonėms atsirasti. Dabar gi tokių sąlygų Lietuvoje, drįstu tvirtinti, nėra. Beveik nėra.

Alkani žvirbliai. Slaptai.lt nuotr.

O juk valstybė, jei ji nori, kad šalyje veiktų kuo daugiau žiniakslaidos priemonių, ginančių jos interesus, neturi teisės pamiršti finansinių reikalų. Valstybės interesus ginantiems žurnalistams taip pat reikalingos laiku išmokamos algos, išlaidos kanceliarinėms prekėms, premijos. Vaizdingai kalbant, nepagailėkite dvigubai tiek, kiek žiniasklaidai atseikėjo tas įtartinasis koncernas, ir jūs turėsite žiniasklaidą, ne tik tarnaujančią viešiesiems interesams, bet ir sėkmingai konkuruojančią su MG Baltic vadovo Dariaus Mockaus imperija.

O jei manoma, kad viešąjį interesą įmanoma išgelbėti „nuogu užpakaliu“, tuomet, atleiskite už mintyse kirbantį epitetą, kurį nori uždrausti etikos sargai.

Tekstas buvo paskelbtas Amerikos lietuvių laikraštyje „Draugas“

2018.05.22; 06:10

Edvardas Čiuldė, šio komentarto autorius.

Garsiojoje, iškart į skandalo sūkurį patekusioje VSD pažymoje, aprėpiančioje daugiau nei 10 metų laikotarpį, be užuolankų sakoma, kad „MG Baltic“ neteisinius veiksmus, grubiai plečiant savo įtaką, galima vertinti kaip destruktyvią veiklą, galinčią destabilizuoti valstybės sąrangą ir demokratinę politinę sistemą, todėl keliančią grėsmę nacionaliniam saugumui.

Įdomu tai, kad net tarp linkusių didesniu ar mažesniu laipsnių advokatauti koncernui ir rezervuotai žiūrinčių į tokių pažymų išviešinimo praktiką žmonių niekas tarsi ir nesiryžt kvestionuoti tokio vertinimo (nurodyti faktai yra pernelyg iškalbingi), tačiau ne vienam kyla klausimas – kodėl turint tokią jautrią informaciją, palaipsniui kaupiamą per dešimtmetį, nebuvo imtasi veiksmų, leidžiančių užkirti kelią iš esmės nusikalstamai koncerno veiklai, vis labiau panašėjančiai į valstybės užvaldymą ir keliančiai pavojų nacionaliniam saugumui? Kitaip tariant, ar  pavojaus varpų skambėjimo įsiūbavimas, dabar girdimas visuose pakraščiuose, jau nėra pavėluotas veikimas, kai mums lieka tik viena galimybė – skaičiuoti nuostolius ir apraudoti nebeatitaisomą žalą?

Jeigu, tarkime, aukščiausieji šalies pareigūnai labai vangiai reagavo arba visai nereagavo į tokią jiems specialiųjų tarnybų teikiamą informaciją, kodėl VSD arba kažkoks kitas paslaptingas subjektas nenutekino šios informacijos visuomenei daug anksčiau, nelaukiant to lemtingo momento, kai valstybės savinaikos procesas pasieks kritinę ribą? Kita vertus, jeigu pastebėjote, forsuojama ir diametraliai  priešinga išvada, kad neva  išviešinta VSD pažyma pasirodė pernelyg tinkamu laiku arba, kitaip tariant, abejonės čia keliamos dėl to – ar VSD pažymos išviešinimas nėra visų pirma naudingas Daliai Grybauskaitei, visiems gerai suprantant, kad minėtoji VSD pažyma, kad ir kaip žiūrėtume, sustiprina prezidentės versiją, komentuojant josios susirašinėjimo su Eligijumi Masiuliu faktą ir aptariant čia randamas formuluotes.

Kaip atrodo, pastaruoju atveju net bandoma įpiršti nuomonę, kad VSD pažymos paskelbimas yra neteisėtai paankstintas veiksmas, užbėgant laikui prieš akis, tarsi tokia pažyma galėtų būti teisėtai atiduota visuomenė aptarimui tik tada, kai ji taptų politiškai nebeaktuali tai pačiai D.Grybauskaitei, t. y. pasibaigus dabar veikiančios prezidentės kadencijai. Taigi, kaip matome, svarbiausiu išryškėjusios priešpriešos valstybės idėjos išgryninimo klausimu veiksniu dabar tampa laiko faktorius, vienaip ar kitaip keliant klausimą – kada „laikas subręsta“, tampa tinkamu vienokiam ar kitokiam apsisprendimui? Jeigu norite, galima paklausti dar ir taip – ar galima pasivyti, o galbūt ir pralenkti laiką, kokios lenktynės čia visados tęsiasi?

Kaip atrodo, bent iš dalies į šiuos klausimus pabandė atsakyti VSD direktorius Darius Jauniškis, iškviestas pasiaiškinti į Seimo posėdį. VSD direktorius į viešojoje erdvėje užduodamus ir Seime pakartotus klausimus, kodėl tyrimo duomenys pateikti tik dabar, atsakė klausimu: „O kodėl ne dabar. Geriau vėliau nei niekada“ https://slaptai.lt/vsd-informacija-nebuvo-dozuojama/. Sakote, kad VSD direktorius, prispaustas prie sienos Seimo narių klausimų, pabandė išlaviruoti prisimindamas mėgstamą mūsų laikų kalambūrą? Gal ir taip, nesiginčysiu.  Tačiau yra ir senesnė tokio atsakymo potekstė, nukreipianti mus į užgimstančios antikos filosofijos laikus, kai žmonės apie lenktynes pačiame laike dar mąstė nepalyginamai pirmapradiškiau ir gaivališkiau nei įstengia mūsų laikų išvargintas protas.

Zenonas, Parmenido mokinys, paliko ateities kartoms spręsti neišsprendžiamą uždavinį kodiniu pavadinimu „Lėčiausio nepavys nė pats greičiausias“. Laiko dalumo problemos apmąstymo kontekste Parmenido mokinys nurodo tokias sąlygas. A. Besivejančiam greitesniajam reikia laiko dalies pasiekti tą vietą, kur tos laiko dalies pradžioje buvo priekyje esantis lėtesnysis. B. Per tą laiko dalį, kol pirmasis (greitas) pasieks tą vietą, kur buvo antrasis (lėtas) tos laiko dalies pradžioje, lėtasis savo ruožtu taip pat pasistūmės kažkokį atstumą į priekį. Taigi greitesniajam reikia naujos laiko dalies įveikti naują atstumą, ir taip iki begalybės. C. Jeigu pripažįstame laiko dalumą iš principo, tai reikia pripažinti ir tokio dalumo begališkumą, t. y. dalumą iki begalybės, be užbrėžiamos nedalumo ribos. Iš to seka išvada, kad lėto nepavys nė pats greičiausias, Achilas niekados nepavys vėžlio, taigi tarsi suprantamu dalyku tampa ir tai – kodėl greitakojams, visur sulakstantiems VSD achilams taip ir nepavyko lėtai kaip rūdys, bet su kasdieninės monotonijos nuoseklumu besismelkiančiai politinei korupcijai užbėgti prieš akis.

Iš dalies galima suprasti, nors neįmanoma pateisinti to, kodėl aukščiausieji šalies pareigūnai delsė, net jeigu ir turėjo daugiau ar mažiau fragmentišką medžiagą apie bandymus įtakoti valstybė raidą patologijos kryptimi. Kad ir kaip būtų liūdna, reikia pripažinti faktą, kad išsikerojusi politinė korupcija mūsų padangėje tapo beveik neatsiejama politinio kūno dalimi, o savo ruožtu pasiryžti amputacijai – nėra taip paprasta. Panašiai atsitinka, kai pasėjamos į dirvą kultūros persipina su išsikerojusiu varpučiu ir kyla pavojus, kad bandant išrauti tokią agresyvią piktžolę drauge galime pavojingai išjudinti žemę po puoselėjamo augalo šaknimis.

Žinoma, tai nereiškia, kad, bijant pažeisti godotino augalo šaknis, nieko kito nelieka kaip apsileisti nuodingomis piktžolėmis. Greičiau ši alegorija mums primena tai, kad valstybė taip pat turi būti prižiūrima su kasdieniniu, daliu iki begalybės rūpestingumu, kaskart išravint tarpuvagius, tokio ravėtojo paradigminiu pavyzdžiu, jeigu leisite, visų pirma laikant Platono „Valstybės“ pagrindinį personažą Sokratą su diskutuojančių bendraminčių būreliu, kartu siekiančių išgryninti valstybės idėją iki deimantinio skaidrumo arba prisimenat Karalių pasakos begalinį rūpestingumą su palinkusiomis karalių galvomis  ties  stebuklingu lietuviškos dvasios objektyvavimo užgimimu.

Tačiau, galimas daiktas, susirgimas toks ūmus, kad dalinės, net išskaidytos rūpestingumo iki begalybės, priemonės jau nepadės, taigi lieka tik viena galimybė – aparti lauką iš naujo. Tai kvietimas į revoliuciją, ar ne? Tačiau net ir tokiu atveju baidausi žmonių minios, daužančios Seimo langus, vaizdinio, puoselėdamas viltį, kad mums padės įveikti savo užstrigimą istorijoje revoliucingas mąstymo atsinaujinimas ir Seimo rūmuose priimtų nutarimų, siekiant užkardyti kelią politinei korupcijai, revoliucingumas.

2018.05.16; 16:10

XXX

                             Zenono aporijų melancholija

                             kai sviedžiam tūkstantąją dalį kviečio

                             į langus balzganus: kažkas mus girdi

                             neišsigąsk jei  žaluma  jau kviečia

                             išeiti iš šešėlio sielą ten prigirdyt

 

                             kai amžių lekia nejudėdama strėlė

                             per begalinį amžiaus tarpų skaičių

                             suspėsi atsigrįžt ir kruvina gėlė

                             pražys į tavo širdį skaisčiai

 

                             kada vėžlys akis senoliškai vartys

                             įsižiūrėk į praeities pūliuojančias akis

                             achilas greitakojis vėžlio nepavys

                             achilą pralenkė virš debesų naktis

Seimo narys Artūras Skardžius. Gedimino Savickio (ELTA) nuotr.

Specialioji tyrimo komisija, spręsianti, ar yra pagrindas pradėti apkaltos procesą Seimo nariui Artūrui Skardžiui, trečiadienį toliau domėsis parlamentaro veiksmais, kurie susiję su verslu Baltarusijoje.

Komisijos posėdyje planuojama apklausti Romualdą Patalavičių ir Snieguolę Skardžiuvienę. Taip pat laukiama Seimo Etikos ir procedūrų komisijos pirmininkės Ritos Tamašunienės paaiškinimų.

Praeitame komisijos posėdyje informaciją pateikė Valstybės saugumo departamento (VSD) direktorius Darius Jauniškis. Seimo Antikorupcijos komisijos atlikto tyrimo rezultatus pristatė Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininkas Vitalijus Gailius.

Komisijos nariai sulaukė ir paties Seimo nario A. Skardžiaus paaiškinimų.

Tyrimo komisija, spręsianti, ar yra pagrindas pradėti apkaltos procesą Seimo nariui A. Skardžiui, savo veiklą koncentruoja ties tais epizodais, kurie nesusiję su ikiteisminiais tyrimais.

Seimas pavedė komisijai tyrimą atlikti bei išvadą pateikti iki šių metų birželio 1 d.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.04.18; 00:30