Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) pirmadienį priėmė sprendimą – Valstybės saugumo departamentas (VSD) veikė teisėtai, kuomet tikrino informaciją apie kandidatų į prezidentus aplinką.
 
„Komitetas šiandien pabaigė parlamentinę kontrolę dėl VSD veiklos, reaguojant į informaciją, kuri buvo pasirodžiusi viešoje erdvėje dėl galimai neteisėtos VSD veiklos Prezidento rinkimų kampanijos metu. Komitetas, įvertinęs visą informaciją, kurią yra gavęs, apibendrino ir priėmė galutinį sprendimą – VSD veikė teisėtai, vadovaudamasis visais Lietuvoje galiojančiais įstatymais“, – Eltai po NSGK posėdžio teigė šio komiteto pirmininkas Dainius Gaižauskas.
 
Jo teigimu, dėl tokio sprendimo NSGK balsavo vieningai. Išskyrus, pabrėžė D. Gaižauskas, klausimą dėl VSD veiklos iškėlusį Vytautą Baką.
 
„Komitetas balsavo, išskyrus Vytautą Baką, vienbalsiai, Vytautas Bakas susilaikė“, – teigė D. Gaižauskas.
 
NSGK pirmininkas taip pat pabrėžė, kad, nepaisant to, jog VSD, tikrinusi informaciją apie tuometinio kandidato į prezidentus Gitano Nausėdos aplinką, elgėsi neištrūkdama iš įstatymo numatytų rėmų, pačią tvarką, ypač reglamentuojančią užduočių delegavimą VSD struktūros viduje, reikėtų keisti.
 
„Įstatymai yra tobulintini, ypač tie, kurie reglamentuoja vidinę tvarką, kada yra formuojamos užduotys, ypač vadovybės. Tvarka turėtų būti keičiama, kad tokios užduotys būtų vykdomos tik raštiškai, be jokių žodinių nurodymų. Tokiu būdu būtų aiškumas ir konkretumas“, – pabrėžė D. Gaižauskas.
 
Jis neatmetė galimybės, kad būtent žodinis pavedimas ir galėjo suklaidinti VSD pareigūną, kuris NSGK vadovo pareigas ėjusiam V. Bakui pranešė apie galimai neteisėtą informacijos rinkimą.
 
ELTA primena, kad V. Bakas pateikė informaciją, neva Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovybės nurodymu 2018-2019 metais žvalgyba rinko informaciją apie tuomečio kandidato į prezidentus Gitano Nausėdos aplinką ir diplomatą Vygaudą Ušacką.
 
Pirmadienį prezidentas Gitanas Nausėda Seimui pateikė Dariaus Jauniškio kandidatūrą antrai kadencijai eiti Valstybės saugumo departamento direktoriaus pareigas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.03.30; 17:55

Prezidentas Gitanas Nausėda. Roberto Dačkaus (LR Prezidento kanceliarija) nuotr.

Prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad jau kitos savaitės pradžioje galutinai apsispręs dėl Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovo klausimo. Ar bus antrajai kadencijai teikiama dabartinio VSD vadovo Dariaus Jauniškio kandidatūra, tvirtino prezidentas, paaiškės po kitą savaitę vyksiančio Nacionalinio saugumo ir gynybos (NSGK) posėdžio.
VSD vadovas Darius Jauniškis ir Prezidentas Gitanas Nausėda. Prezidento kanceliarijos (Robertas Dačkus) nuotr.
 
„Mes laukiame kitą pirmadienį įvyksiančio Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto posėdžio, kuriame bus pateikta išvada dėl VSD veiklos. Po šių išvadų mes apsispręsime ir pateiksime savo kandidatūrą – veikiausiai netgi tą pačią dieną. Galimas dalykas, kad ši kandidatūra bus svarstoma jau kitą antradienį, kovo 31 d. įvyksiančiame Seimo plenariniame posėdyje“, – trečiadienį teigė prezidentas G. Nausėda po susitikimo su Lietuvos žvalgybos institucijų vadovais.
 
NSGK aiškinasi, ar VSD teisėtai rinko informaciją apie kai kuriuos kandidatus ir jų aplinką per praėjusią prezidento rinkimų kampaniją.
 
ELTA primena, kad buvęs NSGK pirmininkas Vytautas Bakas pateikė informaciją, neva VSD vadovybės nurodymu 2018–2019 metais žvalgyba rinko informaciją apie tuomečio kandidato į prezidentus G. Nausėdos aplinką ir diplomatą Vygaudą Ušacką.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.03.26; 04L00

Prezidentas Gitanas Nausėda bei Valstybės saugumo departamento vadovas Darius Jauniškis pažymėjo, kad dėl koronaviruso kol kas nepastebi didelio suintensyvėjimo priešiškų valstybių žvalgybos veiksmuose.
 
„Koronaviruso protrūkis pasaulyje yra pakankamai naujas dalykas ir visam pasauliui, ko gero, reikėtų prisitaikyti prie to. Kol kas mes nematome kažkokių intensyvių veiksmų iš užsienio priešiškų tarnybų pusės. Matyt, vyksta tam tikras pritaikymo periodas ir visi stebi aplinką, kaip viskas toliau vyks. Yra stipriai sumažėjusi rizika ir galimybės Rusijos žvalgybos tarnyboms dirbti iš savo teritorijos prieš mūsų piliečius, nes migracijos srautai yra sustoję valstybių viduje. Šiuo metu vyksta adaptacijos periodas, bet jokiu būdu nereiškia, kad mes neturėtume stebėti situacijos ir prognozuoti įvykių ateityje“, – po susitikimo su prezidentu sakė D. Jauniškis.
 
Pasak G. Nausėdos, priešiškos žvalgybos šiuo laikotarpiu aktyvesnės bus virtualioje aplinkoje.
 
„Kita vertus, negalime būti naivūs ir galvoti, kad geopolitiniai interesai ar domėjimasis kitų valstybių vidaus reikalais dings ar tiesiog viskas bus sustabdyta. Be jokios abejonės, kad ne. (…) Šiuo metu mes labiausiai stebime Rusijos žvalgybos institucijų suaktyvėjimą. Dėl koronaviruso protrūkio gerokai sumenksta galimybės fizinei žvalgybai dėl fizinio kontaktų apribojimo, bet viskas keliasi elektroninę erdvę, ir turbūt mūsų darbo režimo pasikeitimas ir pokalbių perkėlimas nuotoliniu būdu sukuria dar didesnį mūsų tinklų pažeidžiamumą ir natūralų interesą vykdyti intervenciją į šiuos tinklus“, – sakė G. Nausėda.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.03.25; 16:04

AOTD direktorius pulkininkas Remigijus Baltrėnas ir VSD direktorius Darius Jauniškis. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Prezidentas Gitanas Nausėda trečiadienį susitiks su Valstybės saugumo departamento vadovu Dariumi Jauniškiu ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie Krašto apsaugos ministerijos vadovu Remigijumi Baltrėnu. Susitikimo metu bus aptartos koronaviruso plitimo metu kylančios grėsmės nacionaliniam saugumui.
 
„Prezidentas su žvalgybos tarnybų vadovais aptars potencialias koronaviruso plitimo metu kylančias grėsmes nacionaliniam saugumui“, – Eltai sakė prezidento atstovas spaudai Antanas Bubnelis.
 
G. Nausėda antradienį susitiko su krašto apsaugos ministru Raimundu Karobliu ir kariuomenės vadu generolu leitenantu Valdemaru Rupšiu, primena ELTA. Susitikime prezidentui buvo pristatytas ir aptartas dėl koronaviruso plitimo Lietuvoje kylančių rizikų vertinimas, galimi scenarijai bei situacijos valdymo modelis.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.03.25; 07:33

Gintaras Visockas, šio komentaro autorius. Slaptai.lt nuotr.

Kol pasaulyje siautėja koronavirusas, kol visas dėmesys sukoncentruotas į šią ligą, – vis tik negalime pamiršti kitų gyvybiškai svarbių temų. Pavyzdžiui, slaptųjų tarnybų klausimo.

Tikiuosi, nereikia aušinti burnos, kodėl Izraelio premjero Benjamino Netanyahu nurodymas vidaus žvalgybai „Shin Bet“ rinkti duomenis apie koronavirusu užsikrėtusius ir su jais bendravusius asmenis šiandien neatrodo drastiškas. Akivaizdu, kad valstybės ieško pačių veiksmingiausių priemonių, kaip pažaboti į sumaniai užsimaskavusį priešiškos valstybės slaptąjį agentą panašią bacilą. Nenuostabu, kad tuo pačiu esama žmonių, kurie ignoruoja valdžios ir medikų rekomendacijas iki minimumo apriboti visas išvykas, susitikimus. Atvejų, kai „drąsuoliai“ nusispjauna į medikų prašymus užsidaryti tarp keturių sienų, – Lietuvoje užfiksuota užtektinai. Tokių „drąsuolių“, matyt, apstu ir Izraelyje.

Todėl Izraelio Vyriausybė, siekdama pažaboti COVID-19 plitimą, ir įgaliojo vieną iš savo žvalgybų imtis netradicinės veiklos – „pasitelkti modernias technologijas stebėti susirgusius žmones“. Šią žinią patvirtino pati „Shin Bet“. O agentūra AFP pabrėžė, kad tokia priemonė įsigaliojo „iš karto“. Tai reiškia, kad žvalgyba „Shin Bet“ iš telekomunikacijos įmonių nuo šiol be teismo leidimo gaus duomenis apie visus vadinamuosius koronapacientus bei karantinuotus žmones. Be to, „Shin Bet“ turės įgaliojimus sekti žmonių judėjimo maršrutus bei nustatyti, su kuo jie pasisveikino, kalbėjosi, glebesčiavosi.

Tiesa, persispausdindama šią informaciją Lietuvos agentūra ELTA pabrėžė, kad „pilietinių teisių organizacijos griežtai sukritikavo Izraelio premjero sprendimą“. Bet „žmogaus teises“ ginančių organizacijų pykčio Izraelio valdžia neišgirdo. Ir tikriausiai teisingai pasielgė, kad neišgirdo. Juk ne kiekvienas COVID-19 virusu užsikrėtęs pilietis atvirai pasakoja medikams apie savo kontaktus. Tiesiog gali pamiršti svarbią detalę arba piktybiškai slapukauti.  Štai tada ir praverstų slaptųjų tarnybų surinkta informacija, kur nelaimėlis iš tikrųjų buvo nuklydęs.

Shin Bet

Nežinau, ar Izraelyje įteisintas sprendimas tiktų ir Lietuvai, jei, sakykim, susirgusiųjų drastiškai padaugėtų kaip Italijoje ar Ispanijoje. Bet net jei tai ir būtų reikalinga visų mūsų labui, toks potvarkis Lietuvoje sulauktų milžiniško pasipriešinimo. Lietuvoje gausu įvairiausio plauko gynėjų, kuriems neva labai rūpi „žmogaus teisės“ bei „viešasis interesas“. Rūpi taip „nuoširdžiai“, kad, perfrazuojant vieno filmo herojų, „jie praradę apetitą – nebenori valgyti“.

Kodėl Lietuvoje net aršiąjam Izraelio premjerui būtų sunku į pagalbą pasitelkti žvalgybą? Prisiminkime vieną iš paskutiniųjų lietuviškųjų nutikimų, kai pradėta ginčytis, kokių veiksmų neturi teisės imtis Lietuvos valstybės saugumo departamentas. Susiraskime delfi.lt portale paskelbtą politikos apžvalgininko Kęstučio Girniaus publikaciją „Nausėda per uoliai gina VSD“ (2020.03.09). Toji publikacija – ir apie tai, esą 2018-2019 metais VSD pareigūnai galbūt rinko informaciją apie tuometinio kandidato į prezidentus G.Nausėdos aplinkos žmones ir diplomatą V.Ušacką.

Leiskite suklusti – ką gi blogo padarė mūsų saugumiečiai? Būtų keista, jei VSD nesidomėtų asmenimis, siekiančiais aukščiausiojo posto šalyje. Politikos apžvalgininkui K.Girniui vis tik atrodo, kad kandidatų į prezidentus aplinkos stebėjimas leistinas tik ypatingomis sąlygomis. Bet nejaugi visi tie pranešimai, pasakojimai, analizės, kaip Kremlius kišosi į JAV rinkimus, – nepriskirtini svarbiems argumentams? Kodėl Rusija, bandydama įtakoti rinkimų rezultatus vienoje iš pačių galingiausių pasaulio valstybių, nenorėtų prikiaulinti ir mažoms savo kaimynėms? O gal ponas K.Girnius mano, kad Rusijai nėra įdomūs Lietuvos rinkimai, kad mūsų saugumas net prevenciniais sumetimais neturi teisės domėtis Lietuvos rinkimuose dalyvaujančių personalijomis?

Politologas Kęstutis Girnius. Martyno Ambrazo (ELTA) nuotr.

Taip, VSD nedera laikyti šventa karve, kuriai leidžiama ramiai rupšnoti žolę „anapus kritikos ir priežiūros“. Tačiau „šventomis karvėmis“ nelaikytini ir politikai, žurnalistai, visuomenininkai, kurie abejoja VSD teise domėtis Lietuvos Prezidento posto siekiančiais kandidatais ir jų aplinka. Jei VSD negali rinkti informacijos, kas, kaip ir kodėl aktyviai dalyvauja Lietuvos prezidento rinkimuose, tai kokią informaciją jai leidžiama kaupti?

Skandalas, kurį įpūtė buvęs Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Vytautas Bakas, bet koronaviruso sukelti pavojai privertė primiršti, – nesuprantamas. Pirma, informaciją apie neva VSD neteisėtai rinktą ir paskui panaudotą informaciją parlamentaras V.Bakas gavo maždaug prieš metus. Tačiau apie tai prabilo tik dabar, kai VSD bosai siekia Seimo palankumo naujoms įstatymo pataisoms, leisiančioms dirbti dar griežčiau. Be to, baigiasi dabartinio VSD vadovo Dariaus Jauniškio kadencija, tad kirba klausimas – paskirti jį antrąjai kadencijai ar ne?

Minėtoje K.Girniaus publikacijoje brėžiama, jog specialusis Seimo komitetas turi itin atidžiai stebėti visas slaptąsias tarnybas ir žvalgybas, kad joms nekiltų pagundų piktnaudžiauti savo galia. Teisingai. Pritariu. Tik tada norėtųsi ironiškai pasišaipyti – lietuviškųjų žvalgybų veiklą ne tik galima, bet ir būtina stebėti, o štai žvalgyboms pro padidinamąjį stiklą žvelgti į valstybės gyvenimui didelę įtaką turinčius žmones ir aplink juos veikiančius asmenis leistina ne visuomet, ne visada. Reikalingos kažin kokios ypatingos sąlygos.

VSD vadovas Darius Jauniškis. Gedimino Bartuškos (ELTA) nuotr.

Man regis, klausimas, kas turi teisę saugumiečiams nurodinėti, ką jiems privalu stebėti, – sudėtingas. Bet kokiu atveju tokią teisę – pasirinkti stebėjimo objektą – turi turėti ir VSD vadovybė, ne vien Lietuvos Valstybės gynybos taryba ar dar kas nors. Ta pati dilema – ir dėl selektyvumo. Ar mūsų džeimsai bondai privalo būti vienodai atidūs visiems kandidatams į prezidentus, ar tik tiems, kurie turi daugiausia vilčių laimėti, – tai juk VSD reikalas! Jau daug sykių esu rašęs, bet galiu dar kartą brūkštelėti, jog žvalgyba – per daug sudėtingas užsiėmimas, kad būtų įmanoma jį įsprausti į labai griežtus rėmus.

Galų gale kam į galvą šovė mintis, kad mūsų saugumas, keletą mėnesių ar metų domėjęsis įtarimų sukėlusiais asmenimis, būtinai prtivalo pranešti apie savo veiklą tam, kurį stebėjo, juolab – sunaikinti visą apie jį surinktą informaciją, net jei įtarimai nepasitvirtinę? Negi nesuvokiama, kad informacija, kuo VSD domėjosi, bet paskui nutraukė stebėjimą, – taip pat puiki dovana priešiškoms žvalgyboms, trokštančioms susigaudyti, kokie tikrieji Lietuvos saugumo darbo metodai, orientyrai, prioritetai?

Štai ELTA skelbia, kad Seimo narys Vytautas Bakas, prie kurio prisijungė dar ir Povilas Urbšys, siekdami apginti viešąjį interesą ir pamatines žmogaus teises, apsaugoti žvalgybos institucijas ir pareigūnus nuo neteisėto poveikio, reikalauja, jog Seime būtų sudaryta speciali tyrimo komisija. Toji komisija turėtų būti neva ypatinga. Į ją įeitų ne Seimo NSGK, o iš viso Seimo surinkti parlamentarai (net iš tie, kurie neturi teisės susipažinti su slapta informacija?).

Skamba patraukliai, bet ar visa tai – nuoširdu?

Parlamentaras tvirtina: „Klausimai parengti įvertinus VSD pranešėjo pateiktą informaciją, iš kurios matyti, kad Valstybės saugumo departamento vadovai galimai darė neteisėtą poveikį šalies vidaus politiniams (rinkimų) procesams, galimai neteisėtai rinko informaciją apie kandidatus 2019 metų Prezidento rinkimuose ir jų aplinkas ir galimai neteisėtai ją panaudojo, taip pat galimai pažeidė žvalgybos institucijų veiklos teisėtumo ir politinio neutralumo principus“.

Vytautas Bakas. Slaptai.lt nuotr.

V. Bako teigimu, atsakymai, kuriuos pateikė VSD direktorius viešojoje erdvėje, sukelia papildomų klausimų dėl VSD veiklos teisėtumo ir pranešėjo saugumo. Anot jo, yra požymių, kad siekiama spausti pranešėją, nuslėpti nuo visuomenės svarbią informaciją, kuri susijusi su galimai neskaidria ir neteisėta kai kurių politikų ir VSD pareigūnų veikla.

Vėlgi – nuostabu, gražu. Ir vis tik ar ne per daug tų „galimai“? Gal prieš skelbiant skambius pareiškimus parlamentarams derėtų rimčiau pasiruošti? Gal VSD vadovybė neturėtų atsakinėti į klausimus, kuriuos lydi žodelis „GALIMAI“?

Žinoma, ne viskas aišku, išklausius VSD direktoriaus D.Jauniškio komentarus. Bet kiek gi galima saugumo vadovus tampyti į posėdžius, kurie primena per televiziją rodomą „žaidimą, kas, kur, kada“? Dvidešimt du klausimai, adresuoti VSD vadovui, – ar ne per plačiai užsimota? 

Štai Seimo nario P. Urbšio teigimu, viešojoje erdvėje VSD direktorius D. Jauniškis patvirtino, kad rinko informaciją apie kandidatus ir jų aplinkas, tad parlamentarui atrodo, kad svarbu išsiaiškinti, ar tokie veiksmai buvo teisėti.

Sveiku protu sunku suvokti šį klausimą. Žvalgyba sukurta tam, kad sektų, stebėtų. Sektų ne sodininką, besikapstantį savo darže, ne visuomenininką, surengiantį kelių žmonių susibūrimą po ministerijos langais, o politiką, kuris nori prezidentauti. Jei D.Jauniškio vadovaujama tarnyba nebūtų susidomėjusi G.Nausėdos kompanija ar V.Ušacku, štai tada tikrai derėtų griebtis už galvų.

beje, Elta yra paskelbusi dar ir tokius P.Urbšio žodžius: „Tuo pačiu aiškėja požymiai, kad siekiama užgniaužti situaciją, nuslėpti nuo visuomenės informaciją, susijusią su pamatiniais demokratijos principų pažeidimais. Tai kelia ne tik grėsmę, bet sukuria prielaidas nešvariems politiniams sandoriams įvykti“.

Seimo narys Povilas Urbšys. Gedimino Savickio (ELTA) nuotr.

P.Urbšio nuoširdumu netikiu. Ir štai – kodėl. Prisimenu, kaip jis kadaise dalyvavo Seime įkurtos Draugystės su Kalnų Karabachu parlamentinės grupės veikloje. Toji grupė (laimė, ji jau subyrėjo, išsivaikščiojo) akivaizdžiai demonstravo, kad nors Lietuva oficialiai pripažįsta Kalnų Karabachą esant neatskiriama Azerbaidžano teritorija, tačiau Lietuvos Seime vis tik veikė maždaug dešimties parlamentarų būrelis, draugaujantis būtent su nūnai Kalnų Karabachą kontroliuojančiomis separatistinėmis jėgomis. Vienas iš tokių buvo parlamentaras P.Urbšys.

Tuomet maniau (ir dabar tebemanau), kad ši grupė kenkė tarptautiniam Lietuvos įvaizdžiui. Dvigubi Lietuvos standartai buvo tarsi ant delno. Lietuva gerbia Gruzijos, Moldovos, Ukrainos teritorinį vientisumą, nes Seime nėra draugystės grupių nei su separatistinėmis Abchazijos, Osetijos, Padniestrės valdžiomis, nei su Donbasą, Krymą okupavusiomis jėgomis. Bet Lietuvos Seime nežinia kodėl atsirado grupė, kuri buvo linkusi bičiuliautis su nuo Azerbaidžano atplėštame Kalnų Karabacho įsitvirtinusiais separatistais. Kam šito reikėjo? Norėta Lietuvą sukiršinti su Azerbaidžaną palaikančia Turkija, Lietuvos sąjungininke NATO aljanse?

Vien jau šis P.Urbšio politinės biografijos epizodas suteikia teisę abejoti ir kitais jo politiniais žingsniais. Jei vieną sykį pasielgė nesuprantamai, kokios garantijos, kad ir dabar taip nenutiko?

Be kita ko, šių eilučių autorius domėjosi priežastimis, pastūmėjusiomis P.Urbšį draugauti su Kalnų Karabachą okupavusiomis jėgomis.

Stebėjimas. Žiūronai. Slaptai.lt

Norite žinoti, kaip Seimo narys paaiškino savo elgesį? Parlamentaras P.Urbšys pateikė kelių dešimtečių senumo „atvirą laišką“, kuriame tuometiniai Estijos ir Latvijos liaudies frontai bei Lietuvos Sąjūdžio vadovybė reiškia „susirūpinimą įvykiais Azerbaidžane ir Armėnijoje po tragiško žemės drebėjimo“. Laiške reikštas susirūpinimas, kad suimti Kalnų Karabacho komiteto nariai. Laiško autoriai taip pat reikalavo, jog būtų išsiaiškinta, ar suėmimai – pagrįsti, bei ragino užtikrinti tautų teisę į nepriklausomybę bei visus konfliktus spręsti išskirtinai taikiomis priemonėmis. Konkrečiomis pavardėmis nepasirašytas laiškas buvo adresuotas tuometiniams laikraščiams – „Izvestijoms“, „Sovetskaja Estonija“, „Sovetskaja Latvija“, „Sovetskaja Litva“…

Žurnalo „Karabachas“ viršeliai

Štai ir viskas. Ir vis dėlto P.Urbšys šių eilučių autoriui tvirtino, jog toks „dokumentas“ labai svarbus aiškinantis, kodėl Kalnų Karabachas neturėtų priklausyti Azerbaidžanui.

Atvirai kalbant, buvusio specialiųjų tarnybų pareigūno (kadaise dirbo STT struktūrose) P.Urbšio susižavėjimas tuo neva armėnų teisę į Kalnų Karabachą patvirtinančiu abstrakčiu laišku kėlė nuostabą. Kas gi daugiau jei ne buvęs slaptųjų tarnybų pareigūnas privalo žinoti, kuo abstraktaus emocinio pobūdžio tekstas skiriasi nuo įrodomąją vertę turinčio dokumento?

Jei tais pačiais principais vadovaujamasi ir šiandien, teikiant klausimus VSD vadovui, – tada labai liūdna.

2020.03.20; 11:00

Seimo narys Povilas Urbšys. Gedimino Savickio (ELTA) nuotr.

Siekdami apginti viešąjį interesą ir pamatines žmogaus teises, apsaugoti žvalgybos institucijas ir pareigūnus nuo neteisėto poveikio Seimo nariai Vytautas Bakas ir Povilas Urbšys kategoriškai pareiškia, kad yra pasirengę nekelti savo kandidatūrų 2020 m. Seimo rinkimuose, jei bus įgyvendintos jų keliamos su parlamentiniu tyrimu susijusios sąlygos.
 
Parlamentarai reikalauja, kad Seime būtų sudaryta tyrimo komisija, į kurią jie bus įtraukti ir būtų atliktas parlamentinis tyrimas, o tyrimo komisijos darbas bus organizuojamas laikantis viešumo ir skaidrumo principų.
 
Parlamentarai kelia sąlygą, kad tyrimą atliktų ne Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, o iš Seimo narių sudaryta komisija.
 
P. Urbšys ir V. Bakas norėtų, kad tarp komisijos narių nebūtų  Seimo narių, kurie asmeniškai išreiškė išankstines neigiamas nuostatas pranešėjo ir pateiktos informacijos atžvilgiu.
VSD vadovas Darius Jauniškis. Gedimino Bartuškos (ELTA) nuotr.
 
Jie taip pat  reikalauja, kad būtų užtikrintos saugumo garantijos pareigūnams, kurie liudytų komisijai, ir su jais nebus susidorota, nebus persekiojami jų šeimos nariai.
 
Seimo nariai V. Bakas ir P. Urbšys taip pat pranešė, kad parengė 22 klausimus Valstybės saugumo departamento (VSD) direktoriui Dariui Jauniškiui ir prašo į juos viešai atsakyti Seimo posėdyje.
 
„Klausimai parengti įvertinus VSD pranešėjo pateiktą informaciją, iš kurios matyti, kad Valstybės saugumo departamento vadovai galimai darė neteisėtą poveikį šalies vidaus politiniams (rinkimų) procesams, galimai neteisėtai rinko informaciją apie kandidatus 2019 metų Prezidento rinkimuose ir jų aplinkas ir galimai neteisėtai ją panaudojo, taip pat galimai pažeidė žvalgybos institucijų veiklos teisėtumo ir politinio neutralumo principus“,- sako parlamentarai.
NSGK narys Vytautas Bakas. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
 
P. Urbšio teigimu, viešojoje erdvėje VSD direktorius D. Jauniškis patvirtino, kad rinko informaciją apie kandidatus ir jų aplinkas, tad svarbu išsiaiškinti tokių veiksmų teisėtumą.
 
„Tuo pačiu aiškėja požymiai, kad siekiama užgniaužti situaciją, nuslėpti nuo visuomenės informaciją, susijusią su pamatiniais demokratijos principų pažeidimais. Tai kelia ne tik grėsmę, bet sukuria prielaidas nešvariems politiniams sandoriams įvykti“,- sako P. Urbšys.
 
V. Bako teigimu, atsakymai, kuriuos pateikė VSD direktorius viešojoje erdvėje, sukelia papildomų klausimų dėl VSD veiklos teisėtumo ir pranešėjo saugumo. Anot jo, yra požymių, kad siekiama spausti pranešėją, nuslėpti nuo visuomenės svarbią informaciją, kuri susijusi su galimai neskaidria ir neteisėta kai kurių politikų ir VSD pareigūnų veikla.
 
Pagal Seimo statutą Seimo sesijos metu kiekvieną antradienį, Vyriausybės pusvalandžio metu, į Seimo narių iš anksto raštu pateiktus klausimus turi atsakyti valstybės institucijų vadovai, kuriuos skiria Seimas arba kurių paskyrimui reikalingas Seimo pritarimas, taip pat kiti valstybės institucijų vadovai.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.03.14; 03:00

Prezidento Gitano Nausėdos ir „valstiečių“ lyderio Ramūno Karbauskio susitikimas. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Ketvirtadienį surengtas prezidento Gitano Nausėdos susitikimas su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininku Ramūnu Karbauskiu.
 
Susitikime šalia kitų temų buvo aptarta ir istorija dėl Valstybės saugumo departamento (VSD), kuris, kaip tvirtina parlamentaras Vytautas Bakas, galėjo rinkti neteisėtai informaciją. Tačiau, sakė R. Karbauskis, į pabaigą artėjanti VSD vadovo Dariaus Jauniškio kandidatūrą antrai šios įstaigos direktoriaus kadencijai, nebuvo aptarta.
 
„Buvo paminėta situacija, tyrimas ir taip toliau… Kandidatų siūlymo nėra ir mes to neaptarinėjome. Tiesiog situacija dėl VSD“, – teigė R. Karbauskis.
 
„Šiandien mes neaptarinėjome vienokio ar kitokio kandidato (į VSD – ELTA) galimybės“, – pridūrė jis.
 
Paklaustas, ar pats palaikytų dabartinio VSD vadovo kandidatūrą R. Karbauskis susilaikė nuo aiškesnio atsakymo. Pasak jo, reikia sulaukti, kol išvadas pateiks NSGK.
Prezidento ir „valstiečių“ lyderio susitikimas. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
 
„Būtų logiška sulaukti NSGK išvadų… Abejonių – vienokių ar kitokių – viešojoje erdvėje nuskambėjo. Tačiau ar tai turi kokią nors faktinę reikšmę, ar tos abejonės vienaip ar kitaip pasitvirtins paaiškės, kai bus pateiktos tyrimo išvados“, – kalbėjo R. Karbauskis.
 
ELTA primena, kad prezidentas analogiškas problemas aptarti jau susitiko su „socialdarbiečių“ pirmininku Gediminu Kirkilu bei opozicinių partijų lyderiais: Socialdemokratų partijos pirmininku Gintautu Palucku, Liberalų sąjūdžio pirmininke Viktorija Čmilyte-Nielsen bei konservatorių lyderiu Gabrieliumi Landsbergiu.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.03.13; 07:50

Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Dainius Gaižauskas. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Dainius Gaižauskas teigia, kad Valstybės saugumo departamentas (VSD), tikrindamas informaciją apie kandidatų į prezidentus aplinkas, veikė teisėtai.
 
„Komitetas, išklausęs VSD vadovą bei kitus atstovus, dabar gali konstatuoti, kad VSD veikė teisėtai. Vadovavosi nacionalinio saugumo strategija, kurią patvirtinome 2017 metais, kurių viena iš pagrindinių užduočių – politinės sistemos apsauga“, – teigė D. Gaižauskas.
 
Pasak jo, VSAD tikrai neveikė pagal užsakymą „iš šalies“.
 
„VSD nerinko informacijos pagal jokį užsakymą. Neteikė kandidatams informacijos vėliau po jo patikrinimo. Trečia, rinkimų metu buvo tikrinami visi kandidatai“, – sakė jis.
 
Tuo metu po NSGK posėdžio VSD direktorius Darius Jauniškis taip pat tvirtino, kad departamentas veikė pagal visus įstatymus.
 
„VSD neveikia prieš įstatymus, gerbia įstatymus ir dirba pagal įstatymus, ir čia negali būti jokių abejonių“, – teigė D. Jauniškis.
 
Pasak VSD vadovo, departamentas tuo metu tikrino informaciją apie ne vieno kandidato aplinką, o visų.
 
„Mes dar kartą pateikėme informaciją, kad buvo tikrinta ne tik vieno kandidato, o visų kandidatų aplinka“, – teigė jis.
 
VSD vadovas Darius Jauniškis. Gedimino Bartuškos (ELTA) nuotr.

„VSD neteikia niekam informacijos ir šiuo atveju taip pat neteikė. Tai yra mūsų vidiniai dalykai, dėl ko mes turėjome pagrindus ir įgaliojimus sekti rinkimų procesą ir apsaugoti rinkimus nuo galimų įtakų iš išorės, tą ir padarėm“, – sakė jis.
 
D. Jauniškis sakė nežinantis, kodėl pranešėjui pasirodė, kad departamentas tikrino informaciją tik apie vieno kandidato į prezidentus aplinką.
 
„Aš nenorėčiau komentuoti už pranešėją, aš gerbiu jo pilietinę pareigą, kurią jis atliko“, – sakė jis.
 
D. Jauniškis taip pat pasiūlė NSGK atvykti į VSD patalpas, kur departamentas parodys, kaip veikia informacijos tikrinimo mechanizmas.
 
„Pateiksime, kuomet komitetas atvažiuos į VSD patalpas, ir mes parodysime, kaip tai yra daroma“, – teigė jis.
 
ELTA primena, kad V. Bakas pateikė informaciją, neva Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovybės nurodymu 2018–2019 metais žvalgyba rinko informaciją apie tuomečio kandidato į prezidentus Gitano Nausėdos aplinką ir diplomatą Vygaudą Ušacką.
 
V. Bakas praėjusią savaitę patvirtino, kad informaciją jis gavo iš pranešėjo, kuris yra VSD pareigūnas. Ketvirtadienį VSD direktorius Darius Jauniškis neslėpė, kad jo pavaduotojas Remigijus Bridikis kalbėjosi su šiuo pareigūnu, kuris prisipažino, kad yra pranešėjas. Pasak D. Jauniškio, pranešėjas Imuniteto skyriui prisipažino dar iki pokalbio su R. Bridikiu. Pasak žvalgybos vadovo, asmuo iš karto gavo pranešėjo statusą.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.03.10; 12:44

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pirmininkas Gabrielius Landsbergis sako, kad palaikytų dabartinio Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovo Dariaus Jauniškio kandidatūrą antrai šios įstaigos direktoriaus kadencijai.
 
„Aš nematau priežasčių, dėl ko dabartinis direktorius neturėtų eiti pareigų toliau – kitą kadenciją“, – antradienį prieš pirmąjį Seimo sesijos posėdį žurnalistams sakė G. Landsbergis.
 
Paklausus, ar reikėtų pradėti parlamentinį tyrimą dėl Seimo nario Vytauto Bako pateiktos informacijos, esą žvalgyba galimai rinko informaciją apie kandidato į prezidentus Gitano Nausėdos komandos asmenis bei diplomatą Vygaudą Ušacką, TS-LKD pirmininkas atsakė tokią idėją vertinąs skeptiškai.
 
G. Landsbergio teigimu, šio klausimo galėtų imtis naujai įsteigta institucija – ombudsmenas.
 
„Man apskritai tokie tyrimai prieš rinkimus ir su šia valdančiąja dauguma… Jeigu tyrimui vadovautų nedidelį pasitikėjimą Seime turinti Agnė Širinskienė, tai didesnio saugumo, stabilumo ir aiškumo nesukurtų. Turėjau pasiūlymą, buvau jį teikęs Seimui ir šiandien toliau teikiame iš naujo, kad būtų įsteigta ombudsmeno pareigybė valstybėje, ir net ir šį klausimą galėtų tirti būtent (…) ombudsmenas, jeigu Seimas palaikytų tokį sprendimą“, – pridūrė konservatorių lyderis.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.03.10; 12:53

Česlovas Iškauskas, teksto autorius. Slaptai.lt nuotrauka

Kai buvę įvairūs valdžios atstovai, įtakingi asmenys ir šiaip visokio plauko veikėjai, pasitraukę ar patraukti žmonių nuo lovio, staiga praregi ir ima pilstyti visus ir viską kaltinančius pareiškimus, gali suabejoti, kas jiems daro įtaką ir ko jie tuo siekia. Nemanau, kad taip norima apjuodinti Kovo 11-osios – šiemet jubiliejinės valstybės datos – iškovojimus ir to meto vedlius.

Mano žemietis ir šiaip draugiškas žmogus dr. Algimantas Matulevičius bėdoja (https://slaptai.lt/algimantas-matulevicius-tyrimas-sudrebines-klana/), kad VSD, STT, kitos valstybės institucijos nėra kontroliuojamos, o tik įtakojamos politikų, valstybės vadovų. Be abejo, tokie ketinimai pastebimi, ir jiems jokio pateisinimo būti negali. Nors kita vertus, ar šalies vadovas negali prašyti VSD patikrinti vieną ar kitą jo komandos narį, siekiant užsitikrinti, kad Prezidento patarėjai būtų skaidrūs, patikimi ir dori? Manau, logiška, kad toks prašymas teisėtas ir teisingas. Kita vertus, G. Nausėda paneigė, kad yra prašęs įvertinti savo komandos narius. Jis su šypsena sakė, kad aptariamuoju laikotarpiu, 2018 m. vasarą, jis buvo SEB banko ekonomistas, paskui bedarbis, nes dalyvavo rinkimų į prezidentus kampanijoje.

Atvira VSD ar STT veikla neatneštų naudos valstybei nei kovojant su korupcija, nei piktnaudžiaujant valdžia, nei kovojant su išoriniais bei vidiniais priešais. Tai, manau, puikiai supranta ir A. Matulevičius. Bet jis vis tiek reikalauja „visaapimančios specialiųjų tarnybų kontrolės“, kad jos taptų „pereinamu kiemu“ ir visuomenei atskleistų savo veiklos metodus. Būdamas NSGK pirmininku (gal dėl to jis solidarizuojasi su savo įpėdiniu, taip pat pasitraukusiu iš šių pareigų ir dabar liejančiu „demaskuojančią“ informaciją apie VSD, Vytautu Baku), ekonomikos daktaras tautą perspėjęs, kad „valstybė išsigims, jei nebus tų tarnybų kontrolės“. Jis net buvo parengęs atitinkamus įstatymų projektus, bet kažkodėl jų neapgynė.

Prof. Vytautas Landsbergis. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

O šiaip, jo nuomone (ir ne tik jo), dėl visko kaltas – kaip manote kas? – ogi Vytautas Landsbergis. Pasirodo, jis abejingai išklausęs R. Ozolo nuogąstavimus, kad jį esą seka karinė žvalgyba. V. Landsbergio pėdsakas neva ryškus ir V. Pociūno žūties Gardine byloje. Profesorius dalyvavęs ir specialiojo tos žūties tyrimo komisijoje, bet V. Matulevičius per NSGK narę R. Juknevičienę bandęs aną atkalbėti, bet šis sakęs „labai norįs“.

Stebėjimo, pasiklausymo ar radijo ryšių slopintuvas? Slaptai.lt (Vytautas Visockas) nuotr.

Ir kas iš to išėjo, toliau vysto temą ekonomistas. V. Pociūnas buvo pašalintas, nes turėjo rimtos informacijos apie iš JAV per lietuvius perduotus 40 mln. dolerių Baltarusijos opozicijai remti. Tie pinigėliai kažkur išgaravo, o juos „išgarino“ ne baltarusiai, įtaria A. Matulevičius. Šalia šių suveltų į vieną kamuolį įtarimų šmėkščioja V. Landsbergio pavardė, tad suprask: galbūt jis čia taip pat įmerkęs uodegą… Juk ne šiaip sau jis bičiuliaujasi su D. Jauniškiu…

Nors autorius remiasi nesena „Lietuvos ryto“ publikacija, kurios autorius V. Bruveris supina irgi nesupinamus dalykus (pavyzdžiui, kad 1993-1994 m. D. Jauniškis dirbo AT apsaugos skyriuje), A. Matulevičiaus variacijos apie nuo profesoriaus kylantį pavojų valstybei – teneužsigauna jų autorius – dvelkia nomenklatūriniu naftalinu…

Toks nemalonus kvapelis paleistas būtent sutinkant Nepriklausomybės atkūrimo 30-metį.

2020.03.09; 20:51

matulevicius____
Algimantas Matulevičius, buvęs Seimo NSGK pirmininkas. Slaptai.lt nuotr.

Kadaise tokiu pavadinimu brolis Vytautas, žinomas žurnalistas, sukūrė dokumentinį filmą. Jį norintys dar gali susirasti internete (yootube). Žiūrovai šį filmą laikas nuo laiko vis iškelia į socialinius tinklus, ir kadangi jau yra ne viena taip išplatinta kopija, tai manau, kad jį peržiūrėjo virš 100 000 žmonių.

Nenoriu kartotis apie keliolikos metų senumo įvykius, juolab kad juos ar bent dalį jų aprašiau ir savo knygoje „Valstybės valdymo užkulisiai“. Tačiau iš laiko perspektyvos daug ką pradedi suprasti aiškiau. Čia, matyt, kaip su tuo senu vynu ar viskiu – kuo ilgiau išlaikytas, tuo skanesnis.

Bet paties įvykiai, deja, kelia ne tokias malonias asociacijas, juo labiau kad tai prasidėjo nuo šviesaus atminimo saugumo karininko ir diplomato Vytauto Pociūno žūties aplinkybių tyrimo. Man tuo metu teko vadovauti LR Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui (NSGK), kuriam ir buvo pavesta ištirti pulkininko išsiuntimo ir žūties aplinkybes. Tačiau, pradėję tą jau istoriniu tapusį pralamentinį tyrimą, mes atskleidėme neregėto masto antikonstituciškai veikiančią grupuotę, žurnalistų pavadintą „valstybininkų“ klanu.

Tada atskleisti faktai prilygo atominės bombos sprogimui ir turėjo taip supurtyti tą neregėtai korumpuotą sistemą, kad ji negalėtų išsilaikyti. Aš asmeniškai tuomet ir mąsčiau, kad būtent taip ir nutiks, bet, pasirodo, klydau.

Tai buvo ženkliai stipresnė ir lankstesnė sistema, kuri sugebėjo savo čiuptuvais kaip aštuonkojis apraizgyti ne tik Lietuvos valdžios struktūras, bet ir suaugti su neskaidriu verslu, iš kurio turėjo neribotus finansinius resursus, taip pat – su žiniasklaida. To tada dar nesimatė, bet dabar ryškėja, kad buvo turimi ir gan painūs bei rafinuoti ryšiai su įvairiomis užsienio valstybių specialiosiomis tarnybomis – kaip draugiškomis, taip ir priešiškomis Lietuvos valstybei. Štai čia ir slypi jų stiprioji pusė: jie apsimeta, kad padeda NATO, ES arba šiaip draugiškoms valstybėms – Lietuvos partnerėms, o iš tikrųjų, įsitrynę į jų pasitikėjimą, žaidė ir žaidžia dvigubus žaidimus. Tokią gan drąsią išvadą man leidžia daryti daugybė išanalizuotų tiesioginių ir ne tiesioginių informacijos šaltinių, tarp kurių nemaža dalis – Lietuvos specialiųjų tarnybų slapta (kai kuri jau nebe) informacija.

Čia būtina pastebėti, kad į šią informaciją papuola ir bent dalis mūsų partnerių specialiųjų tarnybų informacijos, kuria yra keičiamasi, taip pat įvairūs kontaktai ir pokalbiai, viešųjų šaltinių – tokių, kaip žurnalistiniai tyrimai, ypač tarptautiniai (tokie, kaip Wikileaks, Panama papers, Paradis papers ir pan.) skelbta informacija, jos lyginimas ir gili analizė. Čia dar pridurčiau iš gyvenimo išmoktas pamokas viską stebėti ir gretinti.

Kaip pavyzdį galiu paminėti vieną žiaurų ir liūdną faktą. Mes, kurie minėtame parlamentiniame tyrime buvome sąžiningi ir ištikimi Lietuvos Respublikai duotai priesaikai (o man tai ne tušti žodžiai), buvome ir tebeesame įsitikinę, kad V.Pociūną ištrėmė į Baltarusiją tam, kad juo atsikratytų, nes jis jau kėlė pavojų tuo metu VSD galutinai užvaldžiusiai korumpuotai ir Lietuvai nelojaliai grupuotei. O po to jo žūtį dar pagreitino tai, kad jis, būdamas principingas žmogus ir patriotas, sužinojo apie JAV  per lietuvius perduotus (suprantama, garsiai neviešinamus) 40 milijonų dolerių, skirtų Baltarusijos opozicijai, kurių didžioji dalis buvo tiesiog pavogta. V.Pociūnas, tai sužinojęs, pasakė, kad netylės. Tiems, kurie tuos pinigus pasisavino, o tai buvo ne baltarusiai, reikėjo V.Pociūną greitai nutildyti – ką jie ir netrukus padarė.

Stebėjimo, pasiklausymo ar radijo ryšių slopintuvas? Slaptai.lt (Vytautas Visockas) nuotr.

Tiesa, buvo du pasikėsinimai, tik apie pirmąjį mažai žinoma. V.Pociūnas buvo paskirtas į Lietuvos Gardino konsulatą saugumo pareigūnu. Gardine V.Pociūnas kaip aukšto rango profesonalas atsidūrė tik todėl, kad juo reikėjo atsikratyti – jis per daug žinojo ir per daug į viską gilinosi. Ir, svarbiausia, jis dirbo Lietuvos valstybei, o ne klanui. Kartą jį, su savo automašina važiuojantį iš Gardino, aplenkė sunkvežimis, gabenantis daugiatonę gelžbetoninę konstrukciją. V.Pociūną tuomet išgelbėjo apvaizda. Kažką pajutęs, jis pristabdė savo automobilį, o tuo metu sunkiasvorė konstrukcija ir išvirto ant kelio – V. Pociūnas vos spėjo sustoti. Tačiau pats sunkvežimis tik padidino greitį ir nurūko. O juk vairuotojas, jeigu tik būtų pametęs tokį gan brangų krovinį netyčia, jis neišvengiamai būtų sustojęs.

Įdomu tai, kad ši istorija turi tęsinį. Seimo narys, profesorius Kęstutis Masiulis man užsiminė, kad, kai jo draugas V.Pociūnas jam apie tai papasaskojo, jis kreipėsi į faktinį (perkeltine ir tiesiogine prasme – pagal realią įtaką valstybės vadovams) šalies vadovą Vytautą Lansbergį, kuris tada dar buvo ir veikiantis Europos parlamento narys. Išklausęs šią istoriją, jis K.Masiuliui neva pasakė įsimintiną frazę: „Lai užsirašo…“ O kai K.Masiulis nesupratęs paklausė – kam, išgirdo atsakymą: „Istorijai.“

Negaliu garantuoti šio epizodo autentiškumo, bet jį prisiminiau perskaitęs dienraštyje „Lietuvos rytas“ straipsnį „VSD skandalo pursluose šmėžuoja garsios pavardės“, kuriame ir vėl iškyla profesoriaus pavardė. Cituoju: „Tačiau buvo ir spėjančių, jog tas „Jis“, pagarbiai įvardytas ir D.Jauniškio, yra konservatorių patriarchas V.Landsbergis, kurio interesas esą buvo tas pats – kuo geresni šansai I.Šimonytei. Šios prielaidos šalininkai remiasi tuo, kad D.Jauniškis yra vienas ištikimiausių asmenų V.Landsbergiui. Mat dabartinis VSD direktorius savo karjerą pradėjo Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo Apsaugos skyriuje, kuris sudarė asmeninės V.Landsbergio apsaugos branduolį. Teigiama, kad jiedu susitikinėja iki šiol…“

(https://www.lrytas.lt/lietuvosdiena/aktualijos/2020/03/07/news/vsd-skandalo-pursluose-smezuoja-garsios-pavardes-13918321/).

Beje, su šia pavarde sekimo ir informacijos rinkimo skandaluose tenka susidurti ne pirmą kartą. Praeito amžiaus paskutiniajame dešimtmetyje Nepriklausomybės Akto signataras, šviesaus atminimo Romualdas Ozolas viešai apkaltino V.Lansbergį, kad jo nurodymu II KAM departamentas (karinė kontržvalgyba) jį seka. Tarp kitko, po kelerių metų ši informacija pasitvirtino. Bet niekas į tai neatkreipė dėmesio.

Man pačiam vadovaujant Seimo NSGK, po mūsų atlikto minėto paralamentinio tyrimo ir mano iniciatyva (jaučiant didžiulę priešpriešą) paviešinus dalį tyrimo medžiagos, buvo bandoma suduoti atsakomajį smūgį, mane apšmeižiant. Tai  jiems nepasisekė, bet tam tikrą naudą klanui davė. Nes dar prieš garsiąją buvusio VSD vadovo, KGB rezervo karininko (juo tapo 1989 m.) Arvydo Pociaus kalbą Seime, kurioje buvo mesti pramanyti kaltinimai man ir mums liudijusiems VSD karininkams, pas mane buvo atėjęs pasiuntinys. Jo misija buvo slapta ir labai rimta. Tai buvo buvęs aukštas saugumo karininkas, kuris, įgaliotas VSD žvalgybos karininkų, man pasakė, kad keli jų yra pasiryžę duoti labai rimtus liudijimus NSGK dėl JAV 40 milijonų dolerių pagalbos, kainavusios V.Pociūnui gyvybę.

Tačiau po minėtos A. Pociaus kalbos Seimo posėdyje buvo balsuojama. Čia privalau paaiškinti, kad, svarstant personalijų klausimus, veikia gan griežta, Seimo Statuto nustatyta procedūra. LR Prezidento įgaliotas atstovas perskaito Prezidento teikimą atleisti tam tikrą pareigūną, po to atstovas atsako į Seimo narių klausimus, ir tuo posėdžio darbotvarkės klausimas pateikimo stadijoje baigiamas svarstyti – apie ką praneša posėdžio pirmininkas. Toliau jau vyksta susitikimai su Seimo frakcijomis, ir klausimas po kelių dienų grįžta į plenarinį, kur tuo pačiu metu vyksta ir svarstymas, ir Seimo nutarimo priėmimas, t.y. balsavimas.

Tačiau mano aprašomu atveju posėdžiui pirmininkavęs Seimo vicepirmininkas Andrius Kubilius, pažeisdamas Seimo statutą, ne tik suteikė galimybę ir tribūną A. Pociui paskleisti melo kupiną dezinformciją, bet net ir laimėti, nors ir laikinai, išlikimą poste. Lieka nesuprantama, kodėl A.Kubilius paskelbė balsavimą, per kurį pasimetę Seimo nariai pagrindinai Darbo partijos balsais nepatvirtino Prezidento dekreto dėl VSD vadovo A. Pociaus atleidimo.

Taip pat labai keista tai, kad Prezidentas Valdas Adamkus, lyg tik tokio rezultato ir laukęs, netrukus atšaukė savo dekretą dėl A.Pociaus atleidimo. Galbūt skaitytojui per šią procedūrinę painiavą kils neišvengiamas klausimas – o kas čia blogo nutiko? O nutiko keletas labai svarbių dalykų. Visų pirma, aš buvau gavęs informaciją, kad „valstybininkų“ klanas labai išsigando ir suprato, kad, jiems nepsiruošus persigrupuoti, jie gali prarasti svarbų įtakos svertą – pačio VSD kontrolę. Antra, jiems reikėjo mane kaip komiteto pirmininką sukompromituoti ir pašalinti iš NSGK.

Tačiau nei viena, nei kita jiems nepavyko. Bet vieną svarbią pergalę klanas vis dėlto pasiekė: pamatę, kas įvyko, VSD žvalgybos karininkai išsigando, kad ir su jais bus susidorota taip pat, kaip jau buvo susidorota su valstybei ištikimais karininkais V.Damuliu, K. Braziuliu, V.Bieliausku ir kitais. A.Pociaus kalba buvo priimta už rimtą, ir Prezidentas V.Adamkus, užuot ėmęsis aiškintis grėsmes valstybei, visiškai pasidavė klano įtakai ir net sušaukė Valstybės gynimo tarybą – aiškintis dėl KGB rezervisto pramanų. Taip prasidėjęs procesas, kuris galėjo tapti valstybės apsivalymu, netrukus užgeso. Nors mums po kelių mėnesių ir pavyko pašalinti A.Pocių iš pareigų, klanas  buvo tik supurtytas, bet ne panaikintas, ir ta piktžaizdė pūliuoja iki šiol.

Tiesa, V.Lansbergio pavardė netrukus ir vėl sublizgėjo labai dviprasmiškomis aplinkybėmis. Po mūsų klanui suduoto smūgio šis netrukus nusprendė dar kartą sumenkinti parlamentinio tyrimo rezultatus. „Pilkuoju kardinolu“ vadinamo Albino Januškos iniciatyva buvo sukurta labai keista lyg ir valstybinė komisija V.Pociūno žūties aplinkybėms tirti. Bet čia svarbu ne pats komisijos sukūrimo faktas, nors tai irgi simptomiška: tie, kurie V. Pociūną šmeižė ir juodino, patys pradėjo rodyti iniciatyvą ir viską „tirti“.

Stebėjimo kamera. Slaptai.lt nuotr.

Tačiau įdomiausia, kokie asmenys buvo įtraukti į tą komisiją. Tai – profesorius A. Ališauskas, Lietuvos kariuomenės vadas generolas J. Kronkaitis, A.Sakalas („užkūręs“, R. Pakso apkaltos katilą), VSD atstovas be pavardės ir, svarbiausia, – V.Landsbergis. Pastarąjį aš per NSGK narę R. Juknevičienę bandžiau atkalbėti, bet ji pasakė, kad profesorius užsispyrė ir labai nori. Tačiau, nors iš viso to gavosi farsas, juo buvo siekiama nukreipti dėmesį nuo tos šokiruojančios realybės, kurią atskleidė mūsų tyrimas. Panašiai vyksta ir su dabartiniu VSD skandalu.

Visų pirma – daug triukšmo. Tuo nereikia stebėtis, taip daroma specialiai, kad triukšmas užgožtų esmę. O esmė ne tik kad labai nepatraukli, bet net ir kelianti siaubą. Ką kas bekalbėtų, tai yra grubus LR Konstitucijos ir žmogaus teisių pažeidimas. Ir tai laikas nuo laiko kartojasi per visus 30 atkurtos Nepriklausomybės metų. Beje, šiuos visus skandalus sieja keli bendri dalykai: pirma – totali gynyba, kad nieko čia tokio; antra – kad tai rusų ranka, kuri nori pakenkti Lietuvai; trečia – tie, kurie aiškina, jog tai neteisėta, apkaltinami ir apšmeižiami; ketvirta – valstybės vadovai visą laiką gina tuos, kurie padarė nusižengimą, o ne tuos, kurie siekia išsiaiškinti tiesą; penkta – visais atvejais nukenčia sąžiningi pareigūnai, kurie ištikimi priesaikai, duotai Lietuvos Respublikai, o ne lojalumą „vadams“ demonstruojantys prisitaikėliai.

Ir šio, ir anksčiau su specialisiomis tarnybomis sietų skandalų giluminė esmė – totalus savęs sureikšminimas ir įsitikinimas, kad mums viskas galima. Man teko neseniai išgirsti tokią frazę: tikrinome, tikriname ir tikrinsime. Taip jie privalo tai daryti, bet tik griežtai laikantis oficialios tvarkos ir nepažeidžiant žmogaus teisių. Tokia situacija susiklostė todėl, kad neegzistuoja jokių kontrolės mechanizmų. Tokiomis sąlygomis ir geri pareigūnai – paslysta. Ir ką daryti VSD vadovui, kurį paskyrusi/ęs LR Prezidentė/as ar jos/jo įgaliota/as ištikima/as patarėja/as paliepia „surinkti“ tam tikrą informaciją apie pusšimtį nieko neįtariančių Lietuvos piliečių? Arba jei to paprašo tavo buvęs vadovas, kuriam esi ištikimas, nes jį tapatini su valstybe?..

Šios organzcijos ne be reikalo yra statutinės – jos nedalyvauja politikoje. Deja, tai – tik teorija. Kiekvienas žmogus turi savus įsitikinimus ir savo nuomonę, savo simpatikus, kumyrus ir tuos, kurių jis nemėgsta. Mes juk tik žmonės. Turbūt, neskaitant teorinio nedalyvavimo politikoje, bent jau specialiųjų tarnybų vadovai ir pagrindiniai pareigūnai turėtų dar ir viešai deklaruoti savo pažiūras – kaip kažkada nežinia kodėl pajuokos objektu paverstas buvęs STT ir VSD vadovas Povilas Malakauskas. Pasakydamas, kad pagrindinai mąsto dešiniąja smegenų puse, jis aiškiai davė suprasti, kad yra dešniųjų pažiūrų žmogus. Ir man, su juo dirbant bei sprendžiant svarbius valstybei reikalus tai ne tik kad netrukdė, bet net ir padėjo.

Žiūronai. Slaptai.lt nuotr.

O štai apie artimus Dariaus Jauniškio ir profesoriaus V.Landsbergio santykius dauguma žmonių, manau, sužinojo tik dabar – iš laikraščio publikacijos. Kaip sakoma, geriau vėliau nei niekada, bet vis tik geriau, kad tai būtų žinoma jau žmogui užimant pareigas. Be to, po 30 atkurtos Nepriklausomybės metų būtų pats laikas pradėti tarnauti išskirtinai Lietuvos valstybei, o ne vadams.

Dar būdamas NSGK pirmininku, esu pasakęs, kad, jeigu nebus visaapimančios specialiųjų tarnybų kontrolės, valstybė išsigims, nebus jokios demokratijos. Buvau net paruošęs įstatymo projektą „Dėl specialiųjų tarnybų priežiūros Generalinio inspektoriaus institucijos įkūrimo“.

Praėjo virš dešimt metų, o dauguma tų kurie šiandien rimtais veidais postringauja iš TV ekranų, kad puolamas VSD, nieko nepadarė, kad ta priežiūra atsirastų. Kol valstybėje ištikimi Lietuvai pareigūnai bus persekiojami už tai, kad jie laikosi Konstitucijos, o specialiosios tarnybos bus naudojamos politinei įtakai didinti ir „dvaro“ intrigoms, tol mūsų valstybėje ir bus tokia betvarkė bei NEBAUDŽIAMUMAS! Visa teisėsauga sunkiai „serga“, ir naujojo  Prezidento pareiga – rimtai užsiimti šios ligos gydymu.

Teksto autorius – Dr. Algimantas Matulevičius, LSDDP Tarybos narys, buvęs Seimo NSGK pirmininkas

2020.03.09; 15:15

Svarbus klausimas

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Dainius Gaižauskas kreipėsi į Generalinę prokuratūrą, Valstybės saugumo departamentą bei Specialiųjų tyrimų tarnybą, kad šios institucijos išaiškintų, ar Seimo narys Vytautas Bakas neatskleidė pranešėjo statusą turinčio asmens tapatybės.
 
„Šiandien raštu kreipiausi į Lietuvos Respublikos Generalinę prokuratūrą, Valstybės saugumo departamentą bei Specialiųjų tyrimų tarnybą“, – socialiniame tinkle feisbuke rašo D. Gaižauskas.
 
Pasak NSGK pirmininko, ketvirtadienį viešoje erdvėje galėjo būti pateikta informacija, kuri galimai atskleidė pranešėjo statusą turinčio asmens tapatybę. Todėl D. Gaižauskas teigia atsakingų institucijų paprašęs informuoti, „kokių priemonių buvo imtasi, siekiant užtikrinti Pranešėjų apsaugos įstatymo nuostatų įgyvendinimą“.
 
„Atsižvelgdamas į Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo nuostatas, pagal kompetenciją ir teisės aktų reikalavimus, prašiau įvertinti, ar viešai pateikti dokumentai ir juose esanti informacija yra įslaptinta. Esant situacijai, kad ši informacija, kurią Vytautas Bakas perdavė komitetui, priskirtina prie įslaptintos, prašiau imtis VTPĮ numatytų priemonių“, – pažymi D. Gaižauskas.
 
ELTA primena, kad Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys Vytautas Bakas pateikė informaciją, neva Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovybės nurodymu 2018–2019 metais žvalgyba rinko informaciją apie tuomečio kandidato į prezidentus Gitano Nausėdos aplinką ir diplomatą Vygaudą Ušacką.
Naujasis ir buvęs NSGK pirmininkai Dainius Gaižauskas ir Vytautas Bakas. Eltos nuotr.
 
V. Bakas šią savaitę patvirtino, kad informaciją jis gavo iš pranešėjo, kuris yra VSD pareigūnas.
 
Ketvirtadienį VSD direktorius Darius Jauniškis neslėpė, kad trečiadienio vakarą jo pavaduotojas Remigijus Bridikis kalbėjosi su šiuo pareigūnu, kuris prisipažino, kad yra pranešėjas.
 
Pasak D. Jauniškio, pranešėjas Imuniteto skyriui prisipažino dar iki pokalbio su R. Bridikiu. Pasak žvalgybos vadovo, asmuo iš karto gavo pranešėjo statusą.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.03.07; 00:05

Krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis, vertindamas viešą žvalgybinių grėsmių įvertinimą, sako, kad grėsmės lieka tos pačios – ir konvencinė grėsmė, ir bendrai egzistencinė grėsmė nacionaliniam saugumui, Lietuvos suverenumui yra Rusija, jos sąjungininkas yra Baltarusija.
 
„Natūralu, kad tai yra tas prioritetas imantis atitinkamų saugumo priemonių, stiprinant visuomenės atsparumą, stiprinant atgrasymą ir atsižvelgiant į tai didinami Lietuvos gynybiniai  pajėgumai, imamasi kitų priemonių. Baltarusijos, kaip girdėjome, integracija karine, saugumo prasme su Rusija tęsiasi. (…) Buvo įvardintos atitinkamos Kinijos žvalgybos veiklos, jos yra, bet, aišku, per ekonominį saugumą, per kibernetinį  saugumą, per investicijas į 5G ir kitus aspektus. Noriu aiškiai pabrėžti, kad nekalbama apie egzistencinę grėsmę, jos yra skirtingos grėsmės, tą reikia įvertinti ir tą reikia diferencijuoti. Tai daugiau strateginės konkurencijos grėsmė“, – žurnalistams komentuodamas Seime pristatytas naujausias grėsmes nacionaliniam saugumui, sakė ministras R. Karoblis.
 
Pasak jo, nauji išmanieji įrenginiai yra patogumo klausimas, bet reikia įvertinti visada ir saugumo aspektus.
 
Krašto apsaugos ministras sako, kad yra tam tikros ES iniciatyvos, kurios gali tapti teisės aktais, kad ne tik Kinijos, bet ir visi įrenginiai turi būti sertifikuoti, jie turi būti patikrinti ir kibernetinio saugumo aspektais.
 
Kalbėdamas apie gyventojų išvykas į Rusiją ir Baltarusiją, R. Karoblis sakė, kad, pavyzdžiui, krašto apsaugos sistemos darbuotojams vidiniais kanalais vykdomi nuolatiniai įspėjimai apie galimas rizikas
Lietuvos krašto apsaugos ministerija. Slaptai.lt nuotr.
 
„Į šias šalis vykstantys krašto apsaugos sistemos darbuotojai turi deklaruoti, turi informuoti apie išvykas į šias šalis“, – sakė R. Karoblis.
 
Antradienį Seime su grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimo dokumentu visuomenę supažindino VSD direktorius Darius Jauniškis ir AOTD direktorius pulkininkas Remigijus Baltrėnas.
 
Pasak krašto apsaugos ministro R. Karoblio, tai penktas toks pratimas – tai yra viešas žvalgybinių grėsmių įvertinimas.
 
„Tai žvalgybos radaras, gerai, kad jis yra viešas. Manau, kad visuomenė turi sužinoti apie realias grėsmes, jų realumą ir jų mastą. Tai yra vienas iš atsparumo didinimo elementų. (….) Tas atsparumas išlaiko aukštą lygį, didėja, kas yra vienas iš pagrindų užtikrinti valstybės saugumą ir gynybą“, – sakė R. Karoblis.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.02.05; 00:25

AOTD direktorius pulkininkas Remigijus Baltrėnas ir VSD direktorius Darius Jauniškis. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Antradienį Seime visuomenei bus pristatytas bendras Valstybės saugumo departamento (VSD) ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento (AOTD) grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimas.
 
Su šiuo dokumentu supažindins VSD direktorius Darius Jauniškis ir AOTD direktorius pulkininkas Remigijus Baltrėnas.
 
Spaudos konferencijoje taip pat dalyvaus Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Dainius Gaižauskas.
 
Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimą, kaip bendrą dokumentą, VSD ir AOTD skelbia nuo 2015-ųjų. Remiantis Žvalgybos įstatymu, dokumentas visuomenei įprastai teikiamas kartą per metus.
 
ELTA primena, kad 2019 m. paviešintame grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime buvo pažymima, kad agresyvi Rusijos politika tapo priemone pateisinti Kremliaus valdantįjį režimą. Žvalgybos ataskaitoje taip pat buvo teigiama, kad kol kas politinių permainų Rusijoje tikėtis neverta ir kartu pažymėta, kad kibernetinės atakos 2018 m. buvo vienas svarbiausių Rusijos užsienio politikos įrankių, o Lietuvos istorija ir partizaninis judėjimas  – pagrindinis istorijos politikos taikinys.
 
Anot žvalgybos, 2018 m. Rusija toliau stiprino karinius pajėgumus, taip pat ir šalia Lietuvos esančioje Kaliningrado srityje.
 
Praėjusiais metais pirmą kartą, kaip grėsmė Lietuvos nacionaliniam saugumui buvo įvardinta ir Kinija. Grėsmių vertinime rašyta, kad augant Kinijos ekonominėms ir politinėms ambicijoms Vakaruose, agresyvėja Kinijos žvalgybos ir saugumo tarnybų veikla ne tik kitose NATO ir ES šalyse, bet ir Lietuvoje.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.02.03; 18:00

VSD direktorius Darius Jauniškis ir prezidento Gitano Nausėdos patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Vytautas Žukas. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Prezidento Gitano Nausėdos patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Vytautas Žukas po prezidento Gitano Nausėdos susitikimu su Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovu Dariumi Jauniškiu informavo, kad, apsikeitus žvalgais su Rusija, į Lietuvą buvo grąžinti du piliečiai: Jevgenijus Mataitis ir Arstidas Tomašaitis, taip pat Norvegijos pilietis Frodė Bergas, kuris perduotas Norvegijos ambasados Lietuvoje žiniai.
 
„Šiandien Lietuvos pasienyje įvyko operacija, kurios metu šie Rusijoje kalėję Lietuvos ir Norvegijos piliečiai atvyko į Lietuvą, o Rusijos Federacijai buvo perduoti du jų piliečiai. Džiaugiamės ilga, sudėtinga ir daugybės institucijų darbo pareikalavusia operacija, kurioje asmeniškai buvo įsitraukęs ir Lietuvos prezidentas“, – penktadienį Prezidentūroje sakė V. Žukas, pabrėžęs, jog G. Nausėda šiam reikalui skyrė ypatingą dėmesį.
 
„Ačiū už kantrybę ir pasitikėjimą savo šalimi, kurios pamatinė pareiga – ginti savo žmonių teises ir laisvę. Bet kokia politika netenka prasmės, jei nematome jos galutinio tikslo – žmogaus ir jo artimųjų išgyvenimo“, – pridūrė V. Žukas.
 
Tuo tarpu VSD vadovas D. Jauniškis patvirtino informaciją ir, padėkojęs pareigūnams bei valstybės vadovams, informavo, kad operacija buvo įvykdyta pasienyje.
 
„Apsikeitimas vyko viename iš pasienio kontrolės postų. Ši tarptautinė operacija buvo kruopščiai suplanuota ir įvykdyta patyrusių žvalgybos pareigūnų. Noriu pasakyti jiems daug komplimentų ir didelį ačiū už profesionalumą, už gerai suplanuotą operaciją ir jos įvykdymą“, – kalbėjo D. Jauniškis.
 
„Šis įvykis dar kartą patvirtina, kad Lietuvai rūpi kiekvienas pilietis ir visada bus dedamos didžiausios pastangos ginti ir saugoti savo žmones. (…) Gerbiant Mataičio, Tomašaičio ir jų šeimos narių privatumą, manau, kad daugiau komentuoti būtų tiesiog nemoralu. Apgailestauju, tačiau daugiau ir plačiau atskleisti žvalgybos operacijos detalių, deja, negaliu“, – pridūrė D. Jauniškis.
 
Prezidento vyr. patarėjas Antanas Bubnelis kartu priminė, kad J. Mataitis buvo sulaikytas 2015 m. Kaliningrade ir nuteistas 13 m. laisvės atėmimo bausme, o A. Tomašaitis buvo sulaikytas 2015 m. gegužę Maskvoje ir nuteistas 12 m. laisvės atėmimo bausme.
 
Prezidentas G. Nausėda, atsižvelgdamas į Malonės komisijos rekomendacijas, penktadienį pasirašė du dekretus dėl malonės suteikimo 5 asmenims, tarp jų dviem Rusijos žvalgams, taip atverdamas kelią mainams su Maskva, primena ELTA.
 
Šalies vadovas dekretu suteikė malonę šiuo metu Lietuvoje kalinamiems Nikolajui Filipčenkai ir Sergejui Moisejenkai. Jie abu dėl šnipinėjimo buvo nuteisti 2017 metais.
 
Malonės gali prašyti visi asmenys, kuriuos yra nuteisę Lietuvos Respublikos teismai, taip pat Lietuvos Respublikos piliečiai, kuriuos nuteisė kitų valstybių teismai ir kurie atlieka bausmę Lietuvoje. Prašančiajam malonės gali būti dovanota laisvė, sutrumpintas laisvės atėmimo laikas arba sumažinta kita teismo skirta bausmė.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.11.15; 15:30

Seimo narė Irina Rozova. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Trečiadienį į neeilinį Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) posėdį atvyks Valstybės saugumo departamento vadovas Darius Jauniškis, kuris pateiks turimą informaciją apie Seimo narės Irinos Rozovos bei Tarpparlamentinės ortodoksų asamblėjos veiklą.
 
NSGK nariai oficialiai prašo atsakyti, „ar VSD yra žinoma apie Lietuvos Respublikos Seimo narės Irinos Rozovos dalyvavimą Tarpparlamentinės ortodoksų asamblėjos sesijoje Tbilisyje birželio 20-21 dienomis, kurios metu Rusijos Dūmos nario komunisto Sergejaus Gavrilovo provokacija sukėlė didžiulius neramumus ir protestus Sakartvele?“.
 
„Ar nėra požymių, kad Kremlius šią organizaciją naudoja, siekiant sumažinti savo tarptautinę izoliaciją, švelninti tarptautines sankcijas ir kaip platformą „rusiškojo pasaulio“ plėtrai?” , – klausia trys Seimo NSGK nariai.
NSGK nariai pažymi, kad dar praėjusią savaitę į Seimo narius kreipėsi Sakartvelo parlamento Europos reikalų komiteto vicepirmininkas Giorgi Kandelaki, ragindamas Lietuvos Seimą nutraukti ryšius su Tarpparlamentine ortodoksų asamblėja, kurios veikloje, praėjusį mėnesį sukėlusioje neramumus Tbilisyje, dalyvauja ir Lietuvos parlamentarė I. Rozova. Pasak Sakartvelo atstovo, šios organizacijos veikla tapo dominuojama Maskvos, o dalyvavimas jos veikloje tik padeda įgyvendinti Rusijos darbotvarkę.
 
 „Yra požymių, kad Seimo narės Irinos Rozovos dalyvavimas Tarpparlamentinės ortodoksų asamblėjos veikloje yra gerokai grėsmingesnio pobūdžio, nei galėjo pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Todėl nedelsiant inicijuojame neeilinį uždarą Seimo NSGK posėdį, kuriame laukiame, kad Valstybės saugumo departamento vadovas informuotų komiteto narius apie Seimo narės Irinos Rozovos veiklą. Su šia informacija susipažinus visiems komiteto nariams, svarstysime galimybę imtis tolesnių žingsnių, kaip apsaugoti Lietuvos parlamentinę sistemą nuo galimo pažeidžiamumo nacionalinio saugumo požiūriu”, – teigia vienas iš neeilinio posėdžio iniciatorių, Seimo narys Arvydas Anušauskas.
 
Pasak NSGK pirmininko pavaduotojo Lauryno Kasčiūno, Kremlius intensyviai naudoja įvairias organizacijas ir tarptautinius formatus, siekdamas sumažinti savo izoliaciją, švelninti tarptautines sankcijas, kurti Kremliaus, kaip krikščioniškų vertybių gynėjo, iliuziją, tačiau Lietuvos politikų pareiga – būti budriems ir netapti priešiškos mums valstybės instrumentais.
 
„Panašu, kad buvusio Seimo nario Mindaugo Basčio apkalta netapo pakankamu pavyzdžiu išmokti šias pamokas“, – teigia L. Kasčiūnas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.08.14; 07:07

Darius Jauniškis, VSD vadovas. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Išrinktasis prezidentas Gitanas Nausėda antradienį susitiko su Valstybės saugumo departamento vadovu Dariumi Jauniškiu.
 
Žvalgybos vadas po susitikimo teigė, kad Rusijos žvalgybos institucijų kišimosi į Lietuvos Prezidento rinkimus nefiksavo.
 
„Kaip matote nefiksavome, jei būtume fiksavę, žinotumėte (…) Bandymų kištis taip pat nefiksavome“, – po susitikimo su G. Nausėda teigė D. Jauniškis.
 
Pasak jo, susitikime su G. Nausėda bendrais aspektais apžvelgė informaciją apie Lietuvos nacionalinį saugumą.
 
„Pristačiau išrinktajam prezidentui bendrą situaciją, kiek galima kalbėti, nes jis dar negali susipažinti su įslaptinta informacija. Bendrai pasikalbėjome ir tiek. (…) Aš kaip visuomet paslaptingas, nieko ypatingo nešnekėjom tiesiog pristačiau ir tiek, po inauguracijos prasidės rimti reikalai“, – teigė jis.
 
Pasak D. Jauniškio, grėsmės nacionaliniam saugumui ir toliau kyla iš Rusijos, Kinijos bei Baltarusijos.
 
„Tradiciškai išlieka tos pačios, kas parašyta grėsmių vertiname“, – teigė jis.
G. Nausėda šią savaitę tęsia susitikimus su įvairių valstybės institucijų atstovais. Penktadienį jis susitiko su premjeru Sauliumi Skverneliu.
 
Pirmadienį su „valstiečių“ lyderiu Ramūnu Karbauskiu bei TS-LKD pirmininku Gabrieliumi Landsbergiu.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.06.04; 16:30

Trečiadienį viešumoje pasklido žinia, kad, tiriant šnipinėjimo bylą, teisėsauga jau nuo spalio mėnesio yra suėmusi buvusį Socialistinio liaudies fronto pirmininką Algirdą Paleckį, taip pat antradienį buvo sulaikytas ir Rusijos Federacijos pilietis, buvęs prosovietinės organizacijos ,,Jedinstvo“ lyderis Valerijus Ivanovas.


Lietuvos policijos generalinis komisaras Linas Pernavas, generalinis prokuroras Evaldas Pašilis ir VSD vadovas Darius Jauniškis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Pasak generalinio prokuroro Evaldo Pašilio, suimtų asmenų yra ir daugiau ir visiems įtarimai pateikti dėl galimo šnipinėjimo kitų valstybių institucijoms. Generalinis prokuroras pažymėjo, kad nėra duomenų, jog tai susiję su asmenimis iš parlamentinių partijų. 

,,Norėčiau pažymėti, kad nėra duomenų, kad tai susiję su parlamentinėmis partijomis.(…) Dar vis vyksta ikiteisminis tyrimas, iš šiuo metu surinktos informacijos matome, kad asmenų veikla vykdyta tikslinga ir sąmoninga. Žvalgybos epizodai įvykdyti daugiau nei prieš metus“, – trečiadienį spaudos konferencijoje teigė E. Pašilis. 

Pasak generalinio prokuroro, Rusijos institucijų žvalgybos užduotys buvo nusitaikytos į visuomenei jautriausias sferas, kaip pavyzdį jis pateikė Sausio 13-osios įvykius. 

Algirdas Paleckis. Gedimino Savickio (ELTA) nuotr.

Pasak Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovo Dariaus Jauniškio, šis tyrimas tik patvirtina, kad Rusija bando visomis pajėgomis daryti įtaką Lietuvos politinei sistemai. 

,,Šitas tyrimas yra labai ilgą laiką rinkta medžiaga. Atsakingai rinkome, nuodugniai ją analizavome. Su Lietuvos politine sistema siejami asmenys galimai turėjo Rusijos Federacijai palankių ir su Lietuvos nacionaliniu saugumu nesuderinamų tikslų“, – sakė VSD vadovas D. Jauniškis.

,,Lietuvos kriminalinės policijos biuras pradėjo iki teisminį tyrimą dėl šnipinėjimo. (…) Atliktos kratos daugelio asmenų gyvenamosiose vietose, šiuo metu įtariami asmenys yra Lietuvos Respublikos piliečiai, išskyrus vieną Rusijos Federacijos pilietį. (…) Buvo organizuota įtariamų asmenų sulaikymo operacija. Galiu patvirtinti, kad vienas iš sulaikytų asmenų yra Valerijus Ivanovas, kuris sulaikytas dėl kratos metu pas jį rasto ginklo. Šiuo metu aiškinamės, ar tai susiję su tyrimu dėl šnipinėjimu“ , – teigė Lietuvos policijos generalinis komisaras Linas Pernavas.

Valerijus Ivanovas. Gedimino Žilinsko (ELTA) nuotr.

Generalinis prokuroras patvirtino, kad dėl šnipinėjimo gali grėsti nuo trejų iki penkiolikos metų laisvės atėmimo bausmė.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.12.19; 20:10

Premjeras Saulius Skvernelis dėl grėsmių, kylančių nacionaliniam saugumui, yra kur kas atsargesnis nei Lietuvos žvalgybos institucijų vadovai. Paklaustas, kodėl pastarieji, priešingai nei premjeras, tvirtina, kad dėl esamos situacijos Lietuvoje nereikia nerimauti, prakalbo apie prieš dešimtmetį netikėtai kilusius neramumus. 

VSD vadovas Darius Jauniškis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

„Tai tiesiog labai paprastas dalykas, tos institucijos ir tie vadovai, kurie mano, kad nėra pagrindo, tai jie tą ir parašys, ir patvirtins savo parašu, kad nėra pagrindo. Nes panašias kalbas aš girdėjau prieš dešimt metų, kada buvo taikiu profesinių sąjungų mitingu, taikiu, pabrėžiu, pasinaudota, nors prieš tai (žvalgybos struktūrų. – ELTA) žodžiu buvo teigiama, kad jokios nerimastingos informacijos nėra. O po to įvykio kažkas turėjo slėptis ir nuo savo žodžių išsisukinėti. Tai tiesiog reikia parašyti raštu, kaip yra iš tiesų“, – po Vyriausybės posėdžio kalbėjo S. Skvernelis.

„Palauksime visų atsakymų, tada apibendrinsime ir informuosime“, – apibendrino Vyriausybės vadovas. Kartu, parėžė S. Skvernelis, jo tariami neramumai nėra susiję su mokytojų streiku.

„Mes kalbame apie situaciją, kuri yra šalies viduje, kuri nėra susijusi nei su mokytojais, nei su profsąjungomis, tačiau, kaip jau minėjau, dešimties metų senumo patirtis parodė, kad tuo bandoma pasinaudoti“, – pabrėžė S. Skvernelis.

Trečiadienį Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto posėdyje apsilankę Valstybės saugumo departamento (VSD) direktorius Darius Jauniškis ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento (AOTD) vadovas Remigijus Baltrėnas patvirtino gavę premjero Sauliaus Skvernelio kreipimąsi. Tuo tarpu VSD atsakymą Vyriausybės vadovui dar rengia, AOTD jį jau pateikė šią savaitę. 

Premjeras Saulius Skvernelis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

VSD direktorius tvirtino, kad kol kas galimų neramumų Lietuvoje dėl Rusijos įtakos apraiškų jis nemato.

Po NSGK posėdžio AOTD vadovas R. Baltrėnas sakė, kad atsakymą premjerui pateikė šią savaitę, tačiau jo turinio taip pat nekomentavo. 

Paklaustas, ar yra pagrindo Lietuvos gyventojams nerimauti dėl galimų grėsmių, jis patarė ramiai sutikti šventes. 

Tuo tarpu S. Skvernelis anksčiau yra tvirtinęs, kad iš žvalgybos institucijų jį pasiekianti informacija kelia nerimą.

„Patvirtina tam tikrą nerimą, tai yra svarbi informacija, mes į ją reaguojame ir reaguosime, nes tai apima visus procesus, kurie yra šalyje“, – kalbėjo Vyriausybės vadovas.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.12.19; 18:00

Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius kreipėsi į Konkurencijos tarybą dėl įstatymų reikalavimų galimai neatitinkančios reklamos skleidimo, praneša savivaldybė. Kreipimesi nurodoma, kad įmonė net nesikreipė į savivaldybę dėl leidimų vežti keleivius.

Meras prašo tarybos ištirti, ar Rusijos kapitalo bendrovės „Yandex.Taxi“ įvairiais būdais viešai skleidžiama reklama nepažeidžia Reklamos įstatymo ir neklaidina vartotojų.

Reklamoje „Yandex.Taxi“ skelbiasi teikianti taksi paslaugas, tai aiškiai nurodyta ir bendrovės pavadinime, tačiau bendrovė iki šiol nesikreipė į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją dėl leidimų vežti keleivius lengvaisiais automobiliais taksi išdavimo, praneša savivaldybė.

„Prašome pradėti galimo Reklamos įstatymo 5 straipsnio pažeidimo nagrinėjimą ir priimti nutarimą taikyti laikinojo pobūdžio priemonę – įpareigojimą sustabdyti Reklamos įstatyme nustatytų reikalavimų neatitinkančios reklamos skleidimą“, – rašoma mero kreipimesi.

Meras taip pat informavo Konkurencijos tarybą, kad uždarosios akcinės bendrovės „ETN Baltic“ įrenginyje nuo šio trečiadienio, rugpjūčio 1 dienos, planuojama skleisti galimai klaidinamą reklamą „Yandex.Taxi“. Dėl to savivaldybė jau įspėjo lauko reklamos bendrovę.

Praėjusią savaitę meras taip pat kreipėsi į Valstybės saugumo departamentą (VSD), prašydamas informuoti, ar bendrovės „Yandex.Taxi“ veikla Lietuvoje nekelia grėsmės nacionaliniam saugumui.

ELTA primena, kad viešojoje erdvėje sklando informacija, jog „Yandex. Taxi“ įkūrėjas Arkadijus Volažas galimai turi artimų ryšių su įtakingais Kremliaus asmenimis. Dėl to Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys Audronius Ažubalis ketvirtadienį taip pat kreipėsi į VSD vadovą Darių Jauniškį su prašymu atsakyti, ar VSD iš anksto žinojo apie „Yandex. Taxi“ atėjimą į Lietuvos rinką ir ar įvertino „potencialias grėsmes valstybės ir jos piliečių saugumui“ bei kaip ketinama jų išvengti.

Rusijos pavėžėjimo paslaugas teikianti įmonė „Yandex Taxi“ nuo praėjusio ketvirtadienio pradeda veiklą Lietuvoje.

Įmonės teigimu, pervežimo paslaugas bus galima užsisakyti naudojantis išmaniojo telefono programėle, o minimali kelionės kaina prasidės nuo 1 euro.

Skelbiama, kad ši bendrovė yra pagrindinė konkurentė kitai pervežimo paslaugas teikiančiai bendrovei „Uber“. Skaičiuojama, kad pastaroji, konkuruodama su „Yandex Taxi“, yra praradusi 170 mln. JAV dolerių (145,224 mln. eurų).

„Yandex Taxi“ taip pat veiklą nuo kovo pradėjo Latvijoje, o nuo gegužės – ir Estijoje. Skelbiama, kad Rusijoje ji veikia nuo 2011 metų.

Bendrovė pavėžėjimo ir maisto tiekimo paslaugas teikia Baltarusijoje, Kazachstane, Armėnijoje, Gruzijoje ir Azerbaidžane.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.07.31; 05:30