JAV Atstovų Rūmai nubalsavo už apkaltą D. Trumpui. EPA-ELTA nuotr.

JAV Atstovų rūmai trečiadienį 232 balsais prieš 197 nubalsavo už apkaltą prezidentui respublikonui Donaldui Trumpui dėl to, kad jis praėjusią savaitę pakurstė savo šalininkus įsiveržti į Kapitolijų. Per balsavimą 10 respublikonų stojo į demokratų pusę ir balsavo už apkaltą prezidentui.
 
Jis tapo vieninteliu istorijoje JAV prezidentu, kuriam per kadenciją antrą kartą pradėtas apkaltos procesas.
 
Iki D. Trumpo kadencijos pabaigos ir išrinktojo Joe Bideno inauguracijos liko vos septynios dienos.
 
Demokratų kontroliuojami Atstovų rūmai kaltina D. Trumpą pakursčius savo šalininkus įsiveržti į Kapitolijų ir surengti jame riaušes, kurių metu žuvo keli žmonės.
 
Praėjusį trečiadienį sakydamas kalbą Vašingtone, D. Trumpas dar kartą paskleidė tikrovės neatitinkančius teiginius, neva JAV prezidento rinkimų rezultatai buvo suklastoti, ir paragino savo rėmėjus žygiuoti prie JAV Kapitolijaus, kur įsikūręs Kongresas.
 
Jo šalininkai įsiveržė į pastatą ir sutrikdė posėdį, kurio metu turėjo būti oficialiai patvirtinta J. Bideno pergalė 2020 m. prezidento rinkimuose. Tačiau posėdis sėkmingai įvyko po to, kai baigėsi neramumai.
 
Dabar D. Trumpo laukia teismas Senate. Kad prezidentas būtų nuteistas, reikia dviejų trečdalių daugumos. Senatą vis dar kontroliuoja respublikonai. Tačiau teismas Senate greičiausiai įvyks tik po to, kai kitą savaitę demokratas J. Bidenas bus inauguruotas naujuoju JAV prezidentu.
 
Kadenciją baigiantis Senato daugumos lyderis Mitchas McConnellis atmetė teismo procesą prieš J. Bideno inauguraciją ir demokratų raginimus sukviesti Senatą į skubų posėdį iki sausio 19-osios.
 
„Paprasčiausiai nėra jokių šansų, kad sąžiningas ar rimtas teismo procesas galėtų įvykti iki išrinktojo prezidento J. Bideno inauguracijos kitą savaitę“, – teigė jis.
 
Nors jau bus per vėlu pašalinti D. Trumpą iš pareigų, Senatas gali balsuoti už tai, kad iš D. Trumpo būtų atimta teisė dar kartą kandidatuoti į prezidento postą, tam reikėtų paprastos balsų daugumos.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.01.14; 09:20

Džonas Šimkus (John Shimkus). Martyno Ambrazo (ELTA) nuotr.

Seimas, atsižvelgdamas į tai, kad ilgametis Jungtinių Amerikos Valstijų Atstovų Rūmų narys Džonas Šimkus (John Shimkus) atsisveikina su JAV Kongresu, ir įvertindamas visą jo indėlį į Baltijos valstybių Laisvės bylą, Lietuvos vardu pareiškė didžiausią padėką jam už 23 metus trukusį nuolatinį rūpestį Lietuvos saugumu.
 
Už tai numatančią Seimo rezoliuciją vieningai balsavo 122 Seimo nariai.
 
Kaip akcentuojama priimtoje Seimo rezoliucijoje, lietuvių kilmės D. Šimkus buvo ilgametis Baltijos draugystės grupės pirmininkas, kažkada ginklu saugojęs sąjungininkų laisvę Vokietijos Federacinėje Respublikoje, vienas aktyviausių Lietuvos narystės NATO šalininkų, padėdavęs Lietuvai visais klausimais.
 
„Džonas Šimkus buvo vienas aktyviausių kongresmenų įtikinant JAV Kongresą liberalizuoti prekybą suskystintomis gamtinėmis dujomis, patvirtinti NATO gynybos planus Baltijos šalims, kovojant su Rusijos agresija Ukrainoje, paskelbiant ir nuolat minint JAV Kongrese Juodojo kaspino dieną, kovojant su Kremliaus priešiška propaganda ir dezinformacija, steigiant JAV investuotojų Lietuvoje tarybą ir daugybę kitų iniciatyvų, susijusių su parama Baltijos šalims“, – pabrėžiama priimtame dokumente.
 
Šios rezoliucijos iniciatorius – Seimo narys Emanuelis Zingeris.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.11.19; 14:30

JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija pareiškė nelaikanti masinių armėnų žudynių 1915 metais genocidu, nepaisant JAV Kongreso priimtų rezoliucijų, oficialiai pripažįstančių šias žudynes genocidu, skelbia BBC.
 
JAV valstybės departamento pranešime, kaip manoma, skirtame nuraminti Turkijos prezidentą Recepą Tayyipą Erdoganą, nurodoma, kad D. Trumpo administracijos pozicija šiuo klausimu lieka nepakitusi ir Kongreso veiksmai neatitinka administracijos politikos.
 
Praėjusią savaitę JAV Senatas priėmė rezoliuciją, pripažįstančią masines maždaug 1,5 mln. armėnų žudynes per Pirmąjį pasaulinį karą genocidu. JAV Atstovų rūmai dar anksčiau pripažino armėnų genocidą.
 
Turkija, kuri yra Osmanų imperijos paveldėtoja, įnirtingai atmeta bet kokį pareiškimą, kad 1,5 mln. armėnų žudynės, kurias vykdė Osmanų imperijos pajėgos Pirmojo pasaulinio karo metu, yra genocidas.
 
Turkiją supykdė JAV Kongreso balsavimai ir penktadienį Turkijos užsienio reikalų ministerija iškvietė JAV ambasadorių Ankaroje. Ankara apkaltino JAV politizuojant istoriją.
 
Po balsavimų JAV Atstovų rūmuose ir Senate Turkijos autoritarinis prezidentas pagrasino uždaryti Inčirliko oro pajėgų bazę Turkijoje, kuria naudojasi JAV. Pasak R. T. Erdogano, šie JAV Kongreso balsavimai, paprastos rezoliucijos, yra „beverčiai“ ir „didžiausias įžeidimas“ Turkijos žmonėms.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.12.18; 06:00 

Demokratai JAV Atstovų Rūmuose pradėjo platų tyrimą dėl prezidento Donaldo Trumpo ir jo aplinkos. Teisėsaugos komitetas pirmadienį pareikalavo kai kurių dokumentų iš Baltųjų rūmų ir dešimčių asmenų iš D. Trumpo aplinkos. Tarp jų yra ir jo sūnus Donaldas Trumpas jaunesnysis.

Gavę daugumą Atstovų Rūmuose, demokratai inicijavo įvairius tyrimus. Teisėsaugos komiteto pirmininkas Jerry’is Nadleris jau savaitgalį paskelbė, kad jo komitetas pareikalaus dokumentų iš daugiau kaip 60 asmenų iš D. Trumpo aplinkos. Tyrimai susiję su kaltinimais korupcija, piktnaudžiavimu valdžia ir trukdymu dirbti teisėsaugai, sakė J. Nadleris televizijos stočiai ABC.

Komitetas iš D. Trumpo jaunesniojo, be kita ko, reikalauja dokumentų dėl FTB vadovo Jameso Comey’io atleidimo iš pareigų 2017-ųjų gegužę. Platus ir reikalavimų Baltiesiems rūmams sąrašas.

D. Trumpo atstovė Sarah’a Sanders pirmadienį sakė, kad į reikalavimus bus atsakyta „tinkamu metu“.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.03.05; 06:30