Jungtinės Valstijos nusprendė pratyboms nebepriimti naikintuvų pilotų iš Turkijos, kurie turėjo atvykti į šalį treniruotis valdyti amerikietiškus naikintuvus F-35, teigia su sprendimais susipažinę „Reuters“ šaltiniai.
 
NATO sąjungininkės pastaraisiais mėnesiais viešai susikirto dėl Turkijos sprendimo įsigyti rusiškas raketų sistemas S-400 „Triumf“, kurios, Vašingtono teigimu, kelia grėsmę JAV bendrovės „Lockheed Martin“ gaminamiems naikintuvams F-35, kuriuos Turkija taip pat ketina įsigyti.
 
Jungtinės Valstijos teigia, kad Turkija negali turėti ir amerikietiškų naikintuvų, ir rusiškų priešlėktuvinės gynybos sistemų, tačiau iki šiol JAV nesiėmė jokių konkrečių sprendimų dėl turkų pilotų pratybų programos, kurios sustabdymas sukeltų tikrą galvos skausmą Turkijai.
 
Du JAV pareigūnai, nenorėję viešinti savo pavardžių, tikino, kad sprendimas nutraukti turkų pilotų pratybas JAV gali būti atšauktas, jei Turkija pakeistų savo planus. Šaltinių teigimu, sprendimas bus taikomas ateityje į JAV turėsiantiems atvykti turkų pilotams ir naikintuvų priežiūros personalui.
 
Tiesa, formaliai sprendimas sustabdyti turkų pilotų pratybas Arizonos karinių oro pajėgų bazėje dar nėra įteisintas, tačiau iš esmės dėl tokio žingsnio JAV sutarimas jau rastas.
 
JAV karinių oro pajėgų duomenimis, šiuo metu Arizonoje treniruojasi 4 turkų pilotai, o dar 2 pilotai dirba kaip instruktoriai. Be šių pilotų, Arizonoje dirba ir 20 turkų naikintuvų priežiūros personalo darbuotojų.
 
Turkija ne kartą pareiškė norą įsigyti 100 F-35 naikintuvų, kurių bendra vertė siekia 9 mlrd. dolerių.
 
Jei įvyktų blogiausias scenarijus ir Turkija būtų išmesta iš F-35 programos, tai būtų didžiausio masto santykių paaštrėjimas tarp JAV ir Turkijos iki šiol, teigia „Reuters“ kalbinti ekspertai.
 
NATO partnerių dvišaliai santykiai pastaruoju metu patyrė ir kitų sukrėtimų dėl nesutarimų karo Sirijoje klausimais, sankcijų Iranui ir JAV konsulato Turkijoje personalo sulaikymo.
 
JAV sprendimas nutraukti turkų pilotų pratybas šalyje pasirodė po Turkijos gynybos ministro Hulusi Akaro pareiškimo, kad turkų kariškiai Rusijoje jau treniruojasi dirbti su S-400 sistemomis.
 
Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas šią savaitę pareiškė, kad Turkija nieku gyvu neatsitrauks nuo sutarties su Maskva.
 
„Esame apsisprendę. Nieko panašaus į atsitraukimą“, – sakė R. T. Erdoganas.
Tuo metu JAV gynybos vicesekretorė Kathryn Wheelbarger tikino, kad Turkijos sandoris su Rusija dėl S-400 įsigijimo kelia didžiulę grėsmę F-35 programai ir Turkijos bendradarbiavimui su NATO partneriais.
 
„S-400 yra sistema, sukurta numušti tokius orlaivius, kaip F-35. Neįtikima, kad Rusija nepasinaudotų galimybe sukaupti slaptų duomenų (apie F-35)“, – sakė K. Wheelbarger.
 
Pentagonas „Reuters“ nekomentavo, ar JAV pratyboms priims turkų pilotus, tačiau pabrėžė, kad Vašingtonas su Ankara vis dar derasi dėl amerikietiškų „Patriot“ raketų sistemų tiekimo Turkijai.
 
Tačiau, R. T. Erdogano teigimu, Turkija renkasi rusiškas S-400 sistemas, nes Vašingtonas esą „nepateikė mums tokio gero pasiūlymo, kaip S-400“.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.06.08; 10:00

Lėktuvą Sietlo oro uoste pagrobė Vašingtono valstijos gyventojas Richardas Russellas, kuris aviacijos kompanijoje „Horizon Air“ dirbo apie trejus su puse metų. Tai šeštadienį pranešė naujienų agentūra „The Associated Press“, remdamasi šaltiniais JAV teisėsaugos institucijose.

Oficialiai pagrobėjo vardas iki šiol nebuvo paskelbtas. AP duomenimis, R. Russellas buvo kilęs iš Vasilos miesto (Aliaskos valstija). Vėliau jis persikėlė į Samnerį (Vašingtono valstija). Kaip rodo R. Russello paskyrose socialiniuose tinkluose paskelbta informacija, 2012 metais jis vedė, praneša agentūra.

R. Russellas taip pat skelbė socialiuose tinkluose įrašus, kuriuose pasakojo apie savo darbą. Viename iš jų jis, be kita ko, sakė, kad jam darbe tenka tampyti daugybę lagaminų, rašo AP. Prieš tai pareigūnai patvirtino, kad pagrobėjas priklausė „Horizon Air“ antžeminiam personalui, atsakingam ir už lėktuvų buksyravimą bei bagažo gabenimą.

29 metų amžiaus „Horizon Air“ darbuotojas penktadienio vakarą Sietlo oro uoste pagrobė 76 vietų keleivinį lėktuvą „Q300“, kuris vėliau sudužo pietinėje Pjudžento įlankos dalyje. Keleivių orlaivyje nebuvo. Žemėje žmonės taip pat nenukentėjo. Pasak pareigūnų, šis incidentas nebuvo teroro aktas, pagrobėjas žuvo.

Teisėsaugos institucijų darbuotojų nuomone, vyras pagrobė lėktuvą, kad nusižudytų. Jis maždaug valandą mėgino „atlikti ore aukštojo pilotažo figūras“. Vėliau laineris nukrito miške Ketrono salos rajone. Orlaivį lydėjo JAV karinių oro pajėgų naikintuvai.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.08.13; 05:00

Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų Aviacijos bazėje Šiauliuose Jungtinės Amerikos Valstijos perėmė iš Lenkijos vadovavimą NATO oro policijos misijai Baltijos šalyse. Keturis ateinančius mėnesius saugumą Baltijos šalių erdvėje JAV užtikrins su naikintuvais F-15C „Eagle“ kartu  su Estijos karinių oro pajėgų Aviacijos  bazėje Amaryje dislokuotais Belgijos karinių oro pajėgų naikintuvais F-16. 

Krašto apsaugos viceministras Vytautas Umbrasas

Oro policijos misijos kontingentų pasikeitimo ceremonijoje dalyvavo krašto apsaugos viceministras Vytautas Umbrasas, Lietuvos kariuomenės Jungtinio štabo viršininkas generolas majoras Vitalijus Vaikšnoras, NATO vyriausiosios oro pajėgų vadavietės (NATO AIRCOM) vadas gen. Tod D. Wolters, Lietuvos kariuomenės karinių oro pajėgų vadovybė, Lenkijos, JAV delegacijos, Lietuvos karinių oro pajėgų vadovybė, Šiaulių miesto atstovai, kt. svečiai.

„Šiandien mes ypač dėkingi Lenkijai ir Jungtinėms Amerikos Valstijoms, atsiuntusioms karius į NATO oro policijos misiją Baltijos šalyse. JAV ir Lenkija yra artimiausios Lietuvos  sąjungininkės, todėl jų paramą ir ryžtą stiprinti saugumo priemones ir saugoti mūsų  padangę  labai vertina Lietuvos žmonės. Jie žino, kad  NATO yra ir  bus čia, – sakė krašto apsaugos viceministras V. Umbrasas. – NATO vienijantis principas „visi už vieną, vienas už visus“  šiandien  yra tvirtas kaip niekada, o  JAV naikintuvai Lietuvoje  –  tai ne tik  stabilumo regione, bet ir  visame NATO ženklas“.

NATO vyriausiosios oro pajėgų vadavietės vadas generolas Tod D. Wolters  savo ruožtu padėkojo Lietuvai už svetingumą ir paramą vykdant  vieną svarbiausių NATO  misijų, saugant Baltijos šalių oro erdvę.

JAV karinių oro pajėgų kariai NATO oro policijos misijoje Baltijos valstybėse dalyvaus penktą kartą, taip prisidėdamos prie NATO taikos meto užduoties saugoti aljanso oro erdvę ir demonstruodamos ilgalaikius JAV įsipareigojimus užtikrinti Baltijos šalių saugumą ir  NATO sienų integralumą.  Misijoje JAV dalyvaus su septyniais naikintuvais F-15C „Eagle“ ir maždaug 140 karių iš 48-osios naikintuvų eskadrilės, JAV „Lakenheath“ bazės, dislokuotos Jungtinėje Karalystėje.

Misiją baigę Lenkijos karinių oro pajėgų kariai oro erdvės apsaugą vykdė su keturiais naikintuvais F-16 „Fighting Falcon“.

NATO šalys pradėjo siųsti savo karius ir naikintuvus saugoti Baltijos šalių oro erdvę nuo 2004 m. kovo mėnesio, kai Lietuva, Latvija ir Estija tapo NATO narėmis. Nuo to laiko NATO oro policijos misijoje Baltijos valstybėse vykdė jau 17 sąjungininkių šalių. JAV kontingento misija bus 45-oji nuo jos vykdymo pradžios 2004 metais.

Antano Gedrimo (KOP AB) nuotraukos

Informacijos šaltinis – Krašto apsaugos ministerija

2017.09.02; 00:01

Keturis mėnesius Baltijos šalių oro erdvę saugojusius Lenkijos karinių oro pajėgų karius pakeitė ir misijai vadovavimą perėmė JAV karinių oro pajėgų kontingentas.

Keturis ateinančius mėnesius saugumą Baltijos šalių oro erdvėje JAV kariai užtikrins su naikintuvais F-15C „Eagle“ kartu su Estijos karinių oro pajėgų Aviacijos bazėje Amaryje dislokuotais Belgijos karinių oro pajėgų naikintuvais.

Trečiadienį Lietuvos karinių oro pajėgų Aviacijos bazėje Šiauliuose surengta NATO oro policijos misiją Baltijos valstybėse vykdančių karių pasikeitimo ceremonija.

NATO oro policijos misijos vykdymą virš trijų Baltijos valstybių perima 48-osios Naikintuvų eskadrilės kariai iš JAV „Lakenheath“ bazės, esančios Jungtinėje Karalystėje.

JAV kariai misijoje Baltijos valstybėse dalyvaus penktą kartą. Prieš tai JAV kariai Baltijos šalių oro erdvę saugojo 2005, 2008, 2010 ir 2014 metais.

NATO šalys pradėjo siųsti savo karius ir naikintuvus saugoti Baltijos šalių oro erdvę nuo 2004 m. kovo, kai Lietuva, Latvija ir Estija tapo NATO narėmis. Nuo to laiko NATO oro policijos misiją Baltijos valstybėse vykdė 17 sąjungininkių šalių. JAV kontingento misija bus 45-oji nuo jos vykdymo pradžios 2004 metais.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.08.31; 00:01

Negaliu daugiau tylėti, na ir miegu labai jau  neramiai, nors ir pasiklausęs KA ministro Juozo Olekos raminimų.

Praėjo jau dvidešimt  ketveri metai, kai buvo pradėta kurti Lietuvos kariuomenė. Dalyvavau ir prisidėjau ją kuriant bei puoselėjant, regėjau jos „aukso“ amžių, matau ir dabartinį nuopuolį. Dar prieš įstojant į NATO buvome ją sukūrę pakankamai galingą ir pagal tuometinius laikus gan gerai ginkluotą. Dar tada joje tarnavo dvigubai daugiau karių, nei turime jų šiandien.

Buvome numatę ir turėjome galimybes suduoti ypač skaudų smūgį galimam priešui, per kelių savaičių laikotarpį galėjome sunaikinti per 2 tūkstančius priešo šarvuotos technikos vienetų, per 100 lėktuvų ir malūnsparnių bei išvesti iš rikiuotės per 100.000 priešo karių. Tai buvo 2002-2003 metais.

Continue reading „Kur mano batalionas, ministre?“