JAV

Trumposios naujienos

Latvijos užsienio reikalų ministras Edgaras Rinkevičius sėkmingu pavadino JAV prezidento Donaldo Trumpo susitikimą su trijų Baltijos šalių vadovais.

„Viršūnių susitikimas ir deklaracija, paskelbta jo pabaigoje, iš esmės visiškai atitinka tai, ko mes tikėjomės ir ko mes siekėme“, – sakė ministras dienraščiui „Latvijas Avize“ apie keturių prezidentų susitikimą Vašingtone balandžio 3-iąją.

„Pokalbis buvo labai dinamiškas ir gyvas, – kalbėjo E. Rinkevičius. – Tai Baltijos šalių vadovams neabejotinai buvo galimybė su JAV prezidentu pakalbėti daugeliu įvairių temų – apie saugumą, energetiką, ekonomiką, NATO, santykius su Europa“. Viršūnių susitikimas esą turėjo ir simbolinę reikšmę, nes buvo skirtas Lietuvos, Latvijos ir Estijos 100 metų jubiliejui.

Viršūnių susitikimo deklaracijoje JAV užtikrina trims su Rusija besiribojančioms Baltijos valstybėms savo solidarumą, NATO ištikimybę ir karinę paramą.

„Baltijos valstybės gali pasitikėti, kad Jungtinės Valstijos liks stiprus, svarbus ir ištikimas draugas bei sąjungininkas“, – po susitikimo pabrėžė D. Trumpas.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.04.07; 00:10

Aktualijos

Vašingtone Prezidentė dalyvauja Baltijos šalių ir JAV viršūnių susitikime. Roberto Dačkaus (LR Prezidento kanceliarija) nuotr.

Po Jungtinių Amerikos Valstijų ir Baltijos šalių viršūnių susitikimo surengtoje spaudos konferencijoje JAV Prezidentas Donaldas Trumpas padėkojo Jungtinių Amerikos Valstijų žmonių vardu Baltijos valstybėms už gražius santykius ir pasveikino Baltijos valstybes šimtmečio proga.

Šią sukaktį D. Trumpas pavadino nuostabia. „Mes šimtą metų bendraujame ir pasitikime vieni kitais, kaip partneriais ir kaip draugais. Nuoširdžiai dėkoju už šią ilgą draugystę“, – sakė JAV Prezidentas.

JAV yra įsipareigojusi ginti trijų Baltijos valstybių suverenitetą ir piliečius. Pasak D. Trumpo, visos keturios šalys yra įsipareigojusios įgyvendinti savo įsipareigojimus ir skirti 2 proc. BVP gynybai.

D. Trumpas pabrėžė, kad Baltijos valstybių įsipareigojimai yra pavyzdys kitoms valstybėms kaip reikia laikytis įsipareigojimų. Deja, pabrėžė D. Trumpas, ne visos valstybės taip daro.

„Tautos, kurios yra įsipareigojusios taikai ir saugumui, turi įnešti savo indėlį. Mes visi norime taikaus ir klestinčio pasaulio, taikios ir klestinčios ateities“, – akcentavo D. Trumpas, pabrėždamas kad JAV ir Baltijos šalių kariuomenės dalyvauja bendrose misijose.

Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė pabrėžė, kad Baltijos šalių ir JAV partnerystė yra nedaloma ir tvirta, o saugumas yra svarbus visiems.

D. Grybauskaitė užsiminė apie tolesnę NATO raidą ir tai, kad bendromis jėgomis JAV ir Baltijos šalys turi prisidėti prie taikos pasaulyje stiprinimo.

„Mes esame tikri, kad tos lėšos, kurias mes drauge investuojame į NATO, suteiks pridėtinės vertės, ypač dabar, kai matome, kad JAV demonstruoja lyderystę, demonstruojant ryžtą. Aš galiu atvirai kalbėtis su JAV Prezidentu, juokauti su juo, kalbėti apie bendras problemas, kurios mums iškyla, apie Rusiją, kuri yra varžovė. Ir mes matome patikimą partnerį Donaldo Trumpo asmenyje“, – spaudos konferencijoje kalbėjo D. Grybauskaitė.

Anot D. Grybauskaitės, išlaidų, skiriamų NATO, niekada nebus per daug. Prezidentė užsiminė, kad JAV prisidėtų prie Baltijos šalyse trūkstamų oro gynybos pajėgumų.

„Mes esame tikri, kad mūsų partnerė rimtai investuos į gynybos ateitį ne tik mūsų regione, bet taip pat į NATO teritorinę gynybą, ir prisidės prie taikos ir stabilumo pasaulyje užtikrinimo, kaip tai darė iki šiol“, – kalbėjo D. Grybauskaitė.

Nors savo pasisakyme D. Grybauskaitė daugiau dėmesio skyrė saugumo klausimams, Prezidentė taip pat pasidžiaugė, kad susitikimų metu bus stiprinami ekonomikos santykiai ir pasirašyta sutartis dėl suskystintų dujų tiekimo.

Lietuvos Prezidentė antradienį Vašingtone, Baltuosiuose rūmuose, susitiko su Jungtinių Amerikos Valstijų Prezidentu D. Trumpu ir dalyvaus Baltijos šalių bei JAV viršūnių susitikime.

Aukščiausio lygio susitikimas Vašingtone surengtas Prezidento D. Trumpo iniciatyva minint Baltijos valstybių nepriklausomybės šimtmetį ir siekiant dar kartą patvirtinti strateginę JAV partnerystę su Lietuva, Latvija ir Estija.

Baltuosiuose rūmuose šių valstybių vadovai priėmė bendrą politinę deklaraciją, kurioje nubrėžtos JAV ir Baltijos šalių ateities bendradarbiavimo gaires.

Taip pat pasirašytas susitarimas tarp suskystintųjų dujų terminalą valdančios JAV kompanijos „Freeport LNG“ ir dviejų Lietuvos kompanijų „Klaipėdos nafta“ ir „Lietuvos dujų tiekimas“. Šie memorandumai ateityje turėtų atverti dar vieną dujų tiekimo galimybę į Lietuvą. Vizito metu šalių vadovai atidarys Lietuvos, Latvijos, Estijos ir JAV verslo forumą, kuriame norą dalyvauti pareiškė atstovai iš daugiau kaip 200 Baltijos šalių ir JAV įmonių.

Informacijos šaltinis – ELTA

Roberto Dačkaus (LR Prezidento kanceliarija) nuotr.

2018.04.04; 06:20

Aktualijos

Prezidentė Dalia Grybauskaitė Vašingtone dalyvauja Lietuvos, Latvijos, Estijos bei JAV viršūnių susitikime, kuriame keturių valstybių vadovai priėmė bendrą politinę deklaraciją. Pasirašytoje deklaracijoje akcentuojami keturių valstybių santykiai saugumo, ekonomikos ir žmonių tarpusavio ryšių srityse.

Pasirašytame dokumente akcentuojami įsipareigojimai nuo siekio vystyti nepriklausomą, stiprią ir objektyvią žiniasklaidą iki įsipareigojimo stiprinti bendradarbiavimą kovos su terorizmu ir kibernetinio saugumo užtikrinimo srityse, nuo pasiryžimo Baltijos šalims toliau modernizuoti savo ginkluotąsias pajėgas iki JAV įsipareigojimų padėti Estijai, Latvijai ir Lietuvai pagerinti jų karinį pasirengimą ir teikti ilgalaikę pagalbą saugumo srityje.

Kaip ir buvo galima tikėtis, pagrindinis dėmesys deklaracijoje skiriamas saugumui. Deklaracija įtvirtinamas nepalaužiamas JAV ir Baltijos šalių įsipareigojimas Vašingtono sutarties 5-ajam straipsniui, apibrėžiančiam pamatinį NATO kolektyvinės gynybos principą: „visi už vieną ir vienas už visus“.

Deklaracijoje valstybės pasižada stiprinti tarpusavio bendradarbiavimą, kovodamos su jėgomis, keliančiomis grėsmę bendroms vertybėms, saugumo interesams ir vieningai vizijai.

Pasirašytoje deklaracijoje akcentuojama, kad JAV ir toliau periodiškai dislokuos pajėgas Baltijos valstybėse, siekdamos sustiprinti atgrasymą ir gynybą bei katalizuoti Estijos, Latvijos ir Lietuvos pastangas toliau vystyti jų nacionalinę gynybą.

Teigiama, JAV yra pasirengusios padėti Estijai, Latvijai ir Lietuvai pagerinti jų karinį pasirengimą ir pajėgumus teikdamos ilgalaikę pagalbą saugumo srityje. Siekdami užtikrinti stipresnį atgrasymą regione, plėtos naujas idėjas ir galimybes, įskaitant oro gynybą, tiek dvišalių santykių pagrindu, tiek NATO Aljanse.

Deklaracijoje pažymima JAV lyderystė NATO. Teigiama, kad NATO, kuriai tvirtai vadovauja Jungtinės Amerikos Valstijos, yra esminis transatlantinių ryšių pagrindas ir kolektyvinio saugumo kertinis akmuo.

Patvirtindamos Vašingtono sutarties 5-ojo straipsnio nepajudinamą, Estija, Latvija ir Lietuva deklaruoja įsipareigojimą toliau modernizuos savo ginkluotąsias pajėgas, siekdamos ne tik padidinti jų sąveikumą su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis bei kitomis NATO sąjungininkėmis, bet ir sustiprinti teritorinės gynybos pajėgumus vykdant įsipareigojimus pagal 3-iąjį straipsnį.

Savo ruožtu Jungtinės Amerikos Valstijos vertina tai, kad Estija, Latvija ir Lietuva vykdo Velso viršūnių susitikime prisiimtus gynybos išlaidų įsipareigojimus ir prisiėmė vadovaujamą vaidmenį Aljanse dėl naštos pasidalijimo.

Deklaraciją pasirašančios valstybės įsipareigoja toliau remti NATO veiklą, skirtą hibridinėms grėsmėms įveikti, įskaitant Baltijos valstybėse įsteigtų NATO kompetencijos centrų vykdomą veiklą. Taip pat pabrėžiama savitarpio bendradarbiavimą kartu kovojant su tarptautiniu terorizmu ir įsipareigoja stiprinti bendradarbiavimą kovos su terorizmu ir kibernetinio saugumo užtikrinimo bei strateginės komunikacijos, sienų saugumo, branduolinės saugos, saugumo ir neplatinimo srityse.

Ekonominio bendradarbiavimo srityje pažymima, kad bus siekiama sąžiningos tarpusavio prekybos ir investicijų, prekių ir paslaugų mainų augimo tarp partnerių bei, siekiant saugumo, bendradarbiavimo energetikos srityje. Išskiriamas bendradarbiavimas saugumo ir gynybos pramonės srityse.

Energetiniam saugumui deklaracijoje yra suteikimas išskirtinis dėmesys. Pabrėžiama energijos tiekimo šaltinių diversifikacijos svarba, įtraukiant JAV suskystintųjų gamtinių dujų ir kitų pažangiausių energetikos technologijų eksportą.

Deklaruojamas siekis sustiprinti ypatingos svarbos infrastruktūros, įskaitant energetiką, individualų ir kolektyvinį atsparumą plėtojant ir plečiant esamus tarpvalstybinius perdavimo maršrutus, didinant regioninių energetikos rinkų integraciją bei nuolat gerinant mūsų kibernetinio saugumo pajėgumus.

Galiausiai atskiras dėmesys teikiamas valstybių piliečių tarpusavio ryšių stiprinimui. Pateikiami įsipareigojimai skatinti studentų ir jaunimo mainus, bendras inovacijas ir mokslinius tyrimus bei dirbti kartu, padedant vystyti nepriklausomą, profesiniu požiūriu stiprią ir objektyvią žiniasklaidą ir žurnalistiką bei skatinti kritinį mąstymą, žiniasklaidos priemonių naudojimo ir informacinį raštingumą.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.04.04; 06:00

Politinės intrigosSkaitomiausios

Po optimistinės Prancūzijos prezidento kalbos apie Europos Sąjungos ateitį praėjo per mažai laiko, kad ją būtų galima kategoriškai vertinti. Reikia mažumėlės laiko, kad, kaip sakoma, „spėtų mintys susitupėti“.

Prancūzijos prezidentas Emanuelis Makronas. EPA – ELTA nuotr.

Tačiau kuo toliau, tuo daugiau abejonių. Pirmiausia, kas krenta į akis, – tai JAV ignoravimas. Dvi valandas trukusioje kalboje, pasakytoje Prancūzijos Sorbonos universitete, Prancūzijos vadovas Emanuelis Makronas (Emmanuel Macron) neskyrė dėmesio Europos Sąjungos ir Amerikos santykiams. Kodėl? Juk ES ir JAV – partneriai. Beje, vienas kitam reikalingi partneriai. Argi įmanoma paneigti, kad Europa be JAV karinės apsaugos – labai nesaugi teritorija? Nejaugi Prancūzijos vadovas nežino, kad bent šiuo metu į krūvą sudėtos visos ES šalių kariuomenės savo galia nė kiek neprilygsta Jungtinių Valstijų ginkluotosioms pajėgoms? Ir vis tiek – nė žodelio apie Vašingtono svarbą?

Gal Prancūzijos prezidentas – per daug jaunas, kad suvoktų Amerikos ir ES bendradarbiavimo svarbą? Nors E.Makronas – išties labai jaunas, jam vos 39-eri, manau, priežastys, nulėmusios Amerikos vaidmens nepastebėjimą, – visai kitos. Šiandieniniai ES vadai per daug ambicingi, per daug savimi pasitikintys. Paryžius ir Berlynas naiviai mano, kad jiems ir be Vašingtono paramos pavyks suvaldyti tokį sudėtingą, prieštaringą, painų valstybių ir tautų konglomeratą kaip ES. Būti dideliu optimistu, drąsiai žvelgti į ateitį – gal ir gerai. Blogumai išryškėja, kai optimizmas – dirbtinas, kai po juo slepiamas nežinojimas, kaip suderinti daug skirtingų europietiškų požiūrių.

Štai E.Makronas siūlo įkurti bendras Europos karinės intervencijos pajėgas ir turėti bendrą Senojo žemyno gynybos biudžetą. O kam mums reikalinga Europos kariuomenė, jei turime NATO aljansą, kuris apima visą Europą – nuo Portugalijos iki pat Baltijos šalių?

Įkurdami vieningą Europos kariuomenę mes norom nenorom neigsime NATO (tuo pačiu – JAV) svarbą. NATO gal ir galima nustumti į antrąjį planą. Amerika gal labai net neįsižeis, kaip neįsižeidžiama ant jaunesniojo brolio ar ant jaunesniosios sesers. Bet juk Europai nepavyks sukurti vieningos kariuomenės, kuri be JAV paramos atremtų bent kiek rimtesnę intervenciją. Niekad nepatikėsiu, kad Europos kariuomenė vienui viena, be amerikiečių pagalbos, sugebėtų atremti, pavyzdžiui, Rusijos agresiją. Europiečiai nebenori skirti savo nacionalinėms kariuomenėms bent minimalių lėšų (būtinų 2 proc. nuo BVP), tačiau nori turėti bendras Europos greitojo reagavimo pajėgas!

Labai abejotini E.Makrono samprotavimai apie bendros Europos žvalgybos akademijos kūrimą. Neginčiju, ES šalims būtina bendradarbiauti šioje srityje. Tačiau kiekviena nacionalinė žvalgybos agentūra privalo turėti ir nuosavų paslapčių, kurios būtų neprieinamos net patiems artimiausiems ir ištikimiausiems draugams. Kiekviena valstybė savo žvalgus ir kontržvalgus privalo mokyti savaip, nepamiršdama nacionalinių niuansų ir specifikos, galų gale – savo istorinės patirties ir geopolitinės padėties.

Bendra Europos žvalgybos akademija specifinius niuansus kaip tik niveliuotų. Europos žvalgybos akademija taptų kažkuo panašiu į sovietinių laikų kolūkį, kur viskas yra bendra ir tuo pačiu – niekieno. Kaip tokiame „kolhoze“ atsekti, kas kaltas dėl slaptosios operacijos žlugimo, informacijos nutekėjimo, priešiškos šalies agento įsiskverbimo?

Neįtikina ir E.Makrono žodžiai, ištarti dėl migrantų krizės sprendimo būdų: „Mūsų pareiga rasti Europoje vietos pabėgėliams, kurie rizikavo savo gyvybėmis“. Kad Europoje jau seniai nėra laisvų vietų. O jei norima dar labiau susispausti, – prašau. Bet ten, kur ankšta, neišvengiamos trintys, barniai, muštynės. Nejaugi ponas E.Makronas nori pasakyti, jog Europai dar per mažai karčios patirties bandant suvaldyti agresyvius getus ir saugojantis nuo teroro aktų?

Keistokai atrodo ir E.Makrono noras kurti „naujas pasienio policijos pajėgas, kurios būtų atsakingos už prieglobsčio negavusių asmenų grąžinimą namo“, įsteigti „Europos prieglobsčio agentūrą“. Juk šias institucijas, tiesa, kiek kitaip pavadintas,  Europa seniai turi. Tik joms neleidžiama iki galo atlikti savo pareigos – joms draudžiama akylai saugoti ES sienas. Duokite įsakymą, suteikite leidimą – ir jos apsaugos Europą nuo invazijos tų, kurie neturi leidimo patekti į žemyną. Įstaigos iškabų bei pavadinimų kaitaliojimas realios naudos neatneš.

Sprendžiant iš ilgokai Sorbonos universitete trukusios E.Makrono kalbos, jis – dar ir didesnės ES integracijos šalininkas. Tikriausiai mes vis – už integraciją, jeigu jau esame viena šeima. Bet argi meluoja tie, kurie sako, kad kuo labiau skirtingos tautos ir valstybės integruosis arba bus verčiamos dirbtinai integruotis, tuo daugiau turėsime panašių situacijų į „Brexit“? Pats paprasčiausias, elementariausias fizikos dėsnis – kuo labiau spausi, tuo stipriau atšoks…

Žodžiu, jaunojo Prancūzijos vadovo debiutas vertintinas santūriai. Pagyvensime – pamatysime. Teisi Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė, kai sako: „Europiniai horizontai jau nubrėžti, todėl svarbu judėti pirmyn, bet vengiant „dykumos miražų“.

Vis dėlto ne vieną keliautoją pražudžiusių miražų bus sunku išvengti. Tai parodė paskutinieji įvykiai Barselonoje. Po bandymo dalyvauti centrinės Ispanijos valdžios uždraustame referendume dėl atsiskyrimo katalonai sulaukė represijų. Iš 465 asmenų, kurie kreipėsi pagalbos pas medikus, 92 pripažinti sužeistais. Į atsiskirti nuo Ispanijos panorusius žmones buvo šaudoma guminėmis kulkomis. Už ką, kodėl? Vien dėl to, kad žmonės susiruošė į taikų referendumą balsuoti?

Nenoriu kategoriškai tvirtinti, esą katalonai visur ir visada teisūs. Valstybės sienų stumdymai – labai pavojingas užsiėmimas. Beje, šia kataloniška intriga būtinai pasinaudos Rusija, kuriai reikalinga sumaištis Eurpoje. Be to, netikiu, kad Ispanijos valdžia engtų katalonus taip baisiai ir žiauriai, kaip mus, pabaltijiečius, engė Sovietų Sąjunga.  

Bet ar demokratines taisykles pripažįstanti Europa turi teisę draust katalonams balsuoti net ir dėl Madridui labai nepalankaus klausimo? Tai kas, kad Ispanija priėmusi įstatymą, draudžiantį Barselonai siekti nepriklausomybės. Juk be šio įstatymo Europoje neatšaukta europietiška norma laisvai reikšti nuomonę, laisvai balsuoti, laisvai rengti referedumus pačiais nemaloniausiais klausimais. Vaizdžiai tariant, į galvą ateina dvejopos mintys: gal šį sykį bausti reikia ne į referendumą susiruošusius Barselonos gyventojus, o politikus, priėmusius akivaizdžiai antidemokratišką sprendimą?

Todėl ir įdomu, kaip į ES ateitį optimistiškai žvelgiantis Prancūzijos prezidentas E.Makronas siūlys išnarplioti kataloniškąjį Gordijo mazgą. Drįstu manyti, kad jis tiesiog nežino. Atsakymo neturi ir visi jo patarėjai, ir jo džiugią kalbą apie didesnę ES integraciją gynę ES politikai.

Informacijos šaltinis – Draugas.org

2017-10-10

Trumposios naujienos

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė Niujorke valstybinius apdovanojimus įteikė svarbiems Pentagono pareigūnams, reikšmingai prisidėjusiems prie mūsų šalies saugumo ir gynybos stiprinimo. Apdovanojimai įteikti JAV Gynybos departamento Gynybos sekretoriaus biuro Estijos, Latvijos ir Lietuvos šalių direktoriui Davidui Bradley Millneriui ir buvusiam JAV gynybos sekretoriaus pavaduotojui Europos ir NATO politikai Jamesui Joye Townsendui.

Prezidentė taip pat padėkojo šiems amerikiečių pareigūnams už profesionalumą ir asmenines pastangas stiprinant Lietuvos ir JAV bendradarbiavimą. Eidami aukštas pareigas JAV gynybos departamente, J. J. Townsendas ir D. B. Millneris suprato išskirtinę Lietuvos geopolitinę padėtį ir patys ėmėsi iniciatyvos stiprindami mūsų šalies saugumą ir užtikrindami regiono apginamumą. Valstybiniai apdovanojimai šiems pareigūnams buvo skirti liepos 6 dienos dekretu.

Prezidentė su amerikiečių gynybos politikos strategais taip pat aptarė geopolitinę ir saugumo situaciją regione. JAV įsitraukimas į Baltijos regioną yra strategiškai svarbus.

J. J. Townsendui skirtas ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Karininko kryžius. Pareigūnas asmeniškai prisidėjo formuojant JAV politiką Lietuvai palankia linkme – jo pastangomis buvo priimtas sprendimas atsiųsti į Lietuvą JAV rotuojamas pajėgas ir dislokuoti ginkluotę, užtikrinta finansinė parama mūsų šalies gynybinių pajėgumų vystymui. J. J. Townsendas taip pat aktyviai rėmė Lietuvos pastangas užsitikrinant energetinę nepriklausomybę nuo Rusijos, NATO energetinio saugumo kompetencijos centro steigimą Lietuvoje.

Pulkininkui D. B. Millneriui ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžius skirtas už nuopelnus plėtojant dvišalį strateginį gynybinį bendradarbiavimą ir pastangas įtvirtinti JAV saugumo įsipareigojimus Lietuvoje. Pareigūnas asmeniškai prisidėjo rengiant JAV atgrasymo priemonių mūsų regione planą, nuosekliai rėmė „Atlanto ryžto“ tęstinumą. D. B. Millneris anksčiau yra ėjęs JAV gynybos atašė Lietuvoje pareigas.

Informacijos šaltinis – Prezidentės spaudos tarnyba

2017.09.21; 00:02

Aktualijos

Guamo sala. EPA – ELTA nuotr.

Jei Šiaurės Korėja pultų JAV priklausančią Guamo salą Ramiajame vandenyne, NATO šalys neprivalėtų amerikiečiams suteikti karinės paramos. NATO atstovas patvirtino, kad Guamas nepriklauso teritorijai, kuriai galioja Šiaurės Atlanto sutartyje įtvirtinta pareiga suteikti pagalbą užpuolimo atveju.

Esą tai būtų tik politinis sprendimas, jei sąjungininkai Guamo užpuolimo atveju aktyvuotų 5-ąjį NATO sutarties straipsnį, praneša agentūra dpa.

Šis straipsnis numato, kad vienos ar kelių NATO šalių ginkluotas užpuolimas bus laikomas jų visų užpuolimu. Tačiau 6-ajame straipsnyje nurodoma, kad 5 straipsnyje vartojama sąvoka „vienos ar kelių šalių ginkluotas užpuolimas“ reiškia ginkluotą užpuolimą: bet kurios šalies teritorijos Europoje ar Šiaurės Amerikoje, Prancūzijos Alžyro Departamentų, Turkijos teritorijos arba salų, esančių bet kurios iš šalių jurisdikcijoje Šiaurės Atlanto regione į šiaurę nuo Vėžio atogrąžos.

Kadangi Guamo sala yra į pietus nuo Vėžio atogrąžos, ji į šį apibrėžimą nepatenka.

Vis dėlto NATO šaltiniai pabrėžia, jog mažai tikėtina, kad Aljanso partnerės, paisydamos šios formuluotės, atsisakytų padėti JAV.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.08.12; 00:30

Žurnalisto užrašai

JAV prezidento Donaldo Trampo manieros nėra patrauklios, jos – šokiruojančios. Mes įsivaizdavome, kad galingiausios šalies vadovo manieros primins Baraką Obamą, kuris elgėsi kaip tikras džentelmenas, mokėjo gražiai pakalbėti ir žavingai šypsotis. Ir staiga tokia priešingybė: nemalonios grimasos, prieštaringos žinutės socialiniuose tinkluose, mažesniųjų šalių politikų stumdymai, užgaulios replikos moterų atžvilgiu…

Tačiau… Kas geriau pasauliui, mums, priklausantiems nuo didžiųjų šalių valios, gerų arba savanaudiškų sprendimų: gražiai besišypsantis, bet neryžtingas džentelmenas, ar storžievis, bet veiklus, ryžtingas, mums palankus politikas? Klausimas, į kurį galimas tik vienas atsakymas.

Taigi, kaip sako Seimo narys Laurynas Kasčiūnas, Lietuvai kur kas svarbiau ne D.Trampo manieros, o konkretūs jo darbai. Jei analizuosime, ką D.Trampas nuveikė stiprindamas Baltijos šalių gynybą, būsime priversti pripažinti, kad jis pranoko mūsų lūkesčius. Viešėdamas Lenkijoje tiesiai pasakė: Amerika lieka ištikima 5-jam NATO straipsniui, išbarė Vakarų Europą, per mažai skiriančią lėšų karinėms reikmėms. Dar prisiminkime: būtent D.Trampas įsakė bombarduoti rusų kontroliuojamą aerodromą Sirijoje, parodydamas, kad tiek Damasko diktatorius, tiek jo sąjungininkas Kremliuje peržengė visas leistinas raudonąsias linijas (ansktesniojo JAV prezidento Barako Obamos manieros buvo nepriekaištingos, tačiau jis nedrįso iššauti nė vieno šūvio).

Jeigu pridėsime sugriežtintas ekonomines sankcijas Rusijai, aukštų JAV pareigūnų vizitus į Lietuvą, Latviją, Estiją, šiose šalyse gausėjančius amerikiečių karių kontingentus, Vašingtono planus padėt Europai atsikratyti priklausomybės nuo rusiškų dujų ir naftos, Patriot kompleksus prižiūrinčių kariškių pratybas Lietuvoje…  –  turėsime Baltijos šalims idealų JAV prezidentą.

Politologas Marius Laurinavičius, visąlaik įtaręs D.Trampą slaptu prielankumu Kremliui, lieka ištikimas savo nuostatoms. M.Laurinavičius nelinkęs pasitikėti D.Trampu. Girdi, jis šiandien bando nubausti nusistovėjusių sienų nepaisančią Rusiją tik dėl to, kad taip priverstas elgtis. Greičiausiai jis ir jo žmonės (net sūnus ir žentas) rinkiminės kampanijos metu vis dėlto ėjo su velniu obuoliauti. Tie kartūs vaisiai iki šiol nuodija ir gali dar ilgai nuodyti JAV prezidento gyvenimą. Tai gal jis baudžia Rusiją tik norėdamas įrodyti, jog nėra Vladimiro Putino pastumdėlis? Tiesa, JAV prezidentas nėra visagalis diktatorius: jam tenka paisyti ir kongresmenų bei senatorių valios.

JAV valstybės sekretorius, viešėdamas Juodkalnijoje, neseniai tapusioje NATO nare prieš Rusijos valią, pasakė, kad Amerika neketina nuversti Šiaurės Korėjos diktatoriaus, ji taip pat neketina sujungti Pietų ir Šiaurės Korėjas. Šį pareiškimą supratau kaip šiokį tokį Amerikos bejėgiškumą. Pchenjanas bando ir tobulina raketas, grasina sunaikinti Ameriką, o amerikiečiai nieko negali padaryti. Tenka atsitraukti, pažadant Pchenjano diktatorių palikti ramybėje, jeigu jis liausis įžūliai šiauštis. Nes jį remia Kinija ir Rusija. Karinis konfliktas blogiausiu atveju virstų dideliu karu, gal net branduoliniu, jei Amerika beatodairiškai siektų sutramdyti šiaurės korėjiečius.

O jeigu D.Trampas ryšis slapta šį konfliktą išspręsti V.Putinui mainais pažadėjęs mus – tris Baltijos valstybes? Viena su Šiaurės Korėja likusi Kinija dėl jos galvos neguldytų, o viena prieš Kiniją, Rusiją ir Šiaurės Korėją JAV taip pat nėra visagalė, todėl Vastybės sekretorius ir siunčia signalą, kad Amerika neketina versti tos šalies diktatoriaus, nebandys vienyti abiejų Korėjų.

Politika – nešvarus dalykas, nėra amžinų draugų – yra amžini interesai. Panašiai jau buvo, kai, sutriuškinus fašistinę Vokietiją, penkiasdešimčiai metų Franklinas Delonas Ruzveltas mus atidavė žmogėdrai, ne mažiau baisiam už Adolfą Hitlerį. Vašingtono skvere Vilniuje pernai ir šįmet apie tai nekalbėjome. Ir teisingai elgiamės. Tada JAV vargu ar galėjo kitaip pasielgti.

Ne, netikiu, kad bus realizuotas šis man pačiam sunkiai įsivaizduojamas  scenarijus. Dabar trijų Baltijos valstybių paaukojimas reikštų NATO griūtį su daugeliu kitų skaudžių pasekmių visam Vakarų pasauliui. Tada mus paaukojo vardan nors ir netikros taikos, vadinamos šaltuoju karu, dabar mūsų negalima paaukoti dėl tos pačios priežasties.

Amerika mums palanki, mes jai taip pat akivaizdžiai rodome simpatijas. Kaip į tai reaguos didžiosios Vakarų Europos valstybės, ypač įtakingiausioji iš jų Vokietija? Ar neįsižeis? Turbūt sudėtinga bus įtikti ir vieniems, ir kitiems. Ar vis dėlto bus nutiestas dujotiekis Nord Stream-2, nepaisant ir mūsų, ir Amerikos nepasitenkinimo? Amerika siekia Europos Sąjungą priverst dujas ir naftą pirkti būtent iš jos, o ne iš Rusijos. Iki šiol Vokietija, Prancūzija negražiai flirtavo su Maskva, apeidamos Baltijos šalių interesus. Vilnius, Ryga ir Talinas prašė, kad Vokietijos valdžia nepritartų jokiems Nord Stream projektams Baltijos jūroje. Bet Berlynas nusispjovė į mūsų lūkesčius.

Taigi vargu ar kas šiandien neabejodamas galėtų pasakyti, kokia ateitis laukia Europos ir Europos Sąjungos, Amerikos, viso pasaulio. Aišku viena: labai džiūgauti preteksto nėra. Ypač mums, mažiems.

Amerika gali apginti mūsų teritoriją, istorijos apkarpytą iki minimumo, bet ji negali išsaugoti mūsų tautos, savižudiškai bėgančios į Europą, nors mes gyvename Europos centre. Teoriškai tą padaryti galėtų Europa (Didžioji Britanija, Vokietija, Norvegija ir kt.), jeigu panikuojantiems lietuviams pasakytų: sustokite, liaukitės, jūs mums reikalingi pirmiausia Lietuvoje. Lietuvoje kurkite savo gerovę, mes be jūsų kaip nors išsiversime.

Bet liberalioji, tautiškas vertybes pamynusi Europa taip nepasakys, nes jai savanaudiškai reikia mūsų gydytojų, inžinierių, menininkų, o pirmiausia – valytojų, slaugytojų…

Europa abejingai stebi, kaip trys Baltijos tautos nyksta, mažėja, traukiasi net nesuvokdama, kad šitaip užleidžia erdvę Rusijai, neįsivaizduojančiai savo imperijos be trijų Baltijos valstybių.  

Šiomis dienomis pasirodžiusiame filosofo Vytauto Radžvilo straipsnyje rašoma, kad mes esame patekę į mankurtizmo spąstus.

Nereikia priminti, kad mankurtas – dvasiškai suluošintas žmogus, iš kurio atimta atmintis. Tai neprisimenantis savo praeities ir kilmės – tėvų ir gimtosios bendruomenės – padaras, kuris, nesuvokdamas, kas jis yra, visada jaučiasi ,,laimingas” ir pasiruošęs aklai įvykdyti bet kurį šitokia būtybe jį pavertusių šeimininkų paliepimą.

Okupacijos laikų neregėjusiai ir neatsimenančiai, tad kiek naivokai tikinčioje, jog gyvena „laisvės karalystėje” jaunajai kartai jis gali tapti paskata susimąstyti, kas yra tikroji laisvė ir kokia jos prasmė, nes turėtų pažadinti sveiką abejonę ir gilesnę pajautą, kad Lietuvoje su laisve vyksta keisti ir negeri dalykai. Nuo čia jau tik mažas žingsnelis iki to, kad visuomenei atsivertų akys ir daugeliui taptų akivaizdi ir pagaliau viešai pasakyta didžiausia šių dienų Lietuvos „paslaptis”: būtent, kad Lietuvą valdo ir negailestingai naikina vėlyvojo sovietmečio komsomolo karta.

Būtent šią pamoką, kuri vis dar nėra išmokta Lietuvoje, puikiai perprato ir iš jos pasidarė išvadas Vladimiro Putino sėbrai. Jie žino ir supranta: mankurtai – ar tai būtų XX a. sovietiniai, ar XXI a. europiniai mankurtai – niekada nenorės ir nesugebės sąmoningai ir valingai ginti savo valstybės. Neatsitiktinai trokštama, kad jų būtų kuo daugiau. Štai kodėl sovietmečiu vykusi kova su „nacionalizmo atgyvenomis” tęsiasi.

Belieka tikėtis, kad ne iki „pergalingos pabaigos”, kuri greičiausiai užverstų paskutinį Lietuvos istorijos puslapį (Ištraukos iš Vytauto Radžvilo straipsnio „Manjkurtizmo spąstai“).

Didžiausi pavojai – mumyse pačiuose. Savižudį labai sunku apsaugoti nuo mirties. Net Amerika čia mums nedaug gali padėti.

2017.08.04; 10:14

Aktualijos

Baltijos šalių vadovų ir JAV viceprezidento Maiko Penso (Mike Pence) susitikimas. R. Dačkaus (LR Prezidento kanceliarija) nuotr.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė dalyvauja Estijoje Baltijos šalių vadovų ir JAV viceprezidento Maiko Penso (Mike Pence) susitikime, kuriame daugiausia dėmesio skiriama regiono saugumo stiprinimui ir Baltijos šalių bei JAV bendradarbiavimui gynybos srityje.

Šalies vadovė pabrėžė, kad ilgalaikis JAV įsitraukimas į regiono saugumo užtikrinimą Baltijos šalims gyvybiškai svarbus. Galingiausios NATO sąjungininkės vaidmuo yra lemiamas siekiant regioninės oro gynybos sprendimų, o nuolatinis JAV karių ir technikos buvimas Baltijos šalyse – stipriausia atgrasymo priemonė.

Regionui patiriant karines ir hibridines grėsmes Jungtinės Amerikos Valstijos užtikrintai įgyvendina savo gynybos įsipareigojimus. Oro gynybos pratyboms Lietuvoje dislokuotos „Patriot“ sistemos, JAV naikintuvais stiprinama NATO oro policijos misija, į Baltijos jūrą atvykstantys JAV kariniai laivai, didinamas finansavimas Europos atgrasymo iniciatyvai – tai tvirta parama Baltijos šalių, Europos ir viso Aljanso saugumui.

Susitikime aptartas bendras valstybių atsakas atremiant kibernetines grėsmes. Prezidentės teigimu, prieš Vakarų demokratijas nukreiptos kibernetinės atakos – kylanti grėsmė tarptautiniam saugumui. Europos valstybės ir JAV jau patyrė didelio masto kibernetinius išpuolius ir duomenų vagystes, praėjusiais metais ir Lietuvoje užfiksuota beveik 50 tūkstančių kibernetinių incidentų. Todėl greito reagavimo bei sutelktų sąjungininkų pajėgumų reikia ir kibernetinėje erdvėje.

Valstybių lyderiai taip pat aptarė Baltijos šalių ir JAV energetinį bendradarbiavimą. Prezidentės teigimu, aktyvus JAV vaidmuo regiono energetikos sektoriuje įgauna strateginę reikšmę. JAV sprendimas dėl sankcijų Rusijai, liečiantis ir energetinius projektus – griežtas signalas, kad Kremliaus mėginimai išnaudoti savo padėtį energetikos sektoriuje manipuliacijoms ir kišimuisi į kitų šalių politiką, nebus toleruojami. JAV taip pat padeda užtikrinti energijos šaltinių įvairovę regione – jau rugpjūtį Lietuvos SGD terminalą, o per jį – ir kitas Baltijos šalis, pasieks pirmosios amerikietiškos suskystintos gamtinės dujos.

Susitikime su JAV viceprezidentu šalies vadovė taip pat pabrėžė, kad Amerikos demonstruojama tvirta pozicija Kremliaus geopolitinių energetikos projektų atžvilgiu itin reikšminga, susiduriant su nauja grėsme – prie NATO sienų statoma nesaugia Astravo AE, kuri gali būti panaudota ir kaip nekonvencinis ginklas.

Prezidentė su kitais Baltijos šalių vadovais ir JAV viceprezidentu taip pat aptarė pasirengimą NATO viršūnių susitikimui, kuris įvyks kitąmet. Šalies vadovės teigimu, būtina užtikrinti greitesnį Aljanso sprendimų priėmimą, parengti konkrečias priemones galimai karinei Baltijos šalių izoliacijai išvengti, turėti nuolat atnaujinamus gynybos planus su priskirtais kariniais pajėgumais.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.07.31; 16:20

Trumposios naujienos

Europos Sąjunga (ES) išreiškė susirūpinimą dėl JAV planų įvesti naujas sankcijas Rusijai, nes jos gali pakenkti Senojo žemyno energetikos bendrovėms, praneša BBC.

Europos Komisija (EK) pavojaus varpais ėmė skambinti po to, kai JAV Atstovų Rūmai, nepaisydami prezidento Donaldo Trampo (Donald Trump) pasipriešinimo, pritarė šioms priemonėms.

Naujosios sankcijos – nuobauda Rusijai už spėjamą kišimąsi į 2016-ųjų JAV prezidento rinkimus.

EK pirmininkas Žanas Klodas Junkeris (Jean-Claude Juncker) išplatintame pranešime teigė: „ES yra visiškai įsipareigojusi Rusijos sankcijų režimui“.

Tačiau tuo pat metu EK vadovas įspėjo dėl „nenumatyto vienašališko poveikio ES energetinio saugumo interesams“.

Ž. K. Junkeris teigė, kad Bendrija savo nuogąstavimus išreiškė Vašingtonui diplomatiniais kanalais. Tačiau politikas pareiškė, kad jei į tai nebus tinkamai atsižvelgta, „„Bendrija“ yra pasirengusi imtis reikiamų veiksmų jau artimiausiomis dienomis“.

„Nuostata „Pirmiausia – Amerika“ negali reikšti, kad Europos interesai – paskutinėje vietoje“, – pridūrė EK pirmininkas. Kokių konkrečių veiksmų politikas siūlo imtis, kol kas neaišku.

Kelios Europos šalys, tarp jų ir Vokietija, yra nepatekintos, nes naujasis įstatymas gali pritaikyti sankcijas bendrovėms, dirbančioms su Rusijos dujotiekiais. Pavyzdžiui, gali būti ribojamos jų galimybės naudotis JAV bankais.

Kad įsigaliotų, teisės aktą, į kurį taip pat įtrauktos ir sankcijos Iranui bei Šiaurės Korėjai dėl balistinių raketų bandymų, dar turės patvirtinti JAV Senatas, o tuomet – pasirašyti prezidentas.

Kol kas neaišku, ar D. Trampas ketina jį vetuoti.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.07.28; 01:30

Trumposios naujienos

Atsistatydino JAV Baltųjų rūmų spaudos sekretorius Šonas Spaiseris (Sean Spicer). Teigiama, kad tai padaryti jį paskatino įvykę pokyčiai prezidento komunikacijos komandos sudėtyje, informuoja BBC.

Dienraštis „The New York Times“ pranešė, kad Š. Spaiseris iš posto pasitraukė todėl, kad buvo nepatenkintas prezidento Donaldo Trampo (Donald Trump) pasirinktu kandidatu į komunikacijos vadovo postą.

Eiti pareigas, kurias iš dalies ėjo Š. Spaiseris, D. Trampas patikėjo kovingajam Volstrito finansininkui Entoniui Skaramučiui (Anthony Scaramucci).

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.07.22; 07:05

Fotoreportažai

Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

« ‹ 2 iš 2 › »

Ketvirtadienio pavakarę vilniečiai ir miesto svečiai buvo pakviesti į Užsienio reikalų ministerijos ir JAV ambasados Vilniuje organizuojamą renginį Vašingtono aikštėje „Kartu tarkime ačiū JAV!“

Susirinkusius pažymėti istorinės Samnerio Veleso (Sumner Welles) deklaracijos, kuria JAV nepripažino Baltijos šalių okupacijos, sveikino užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius.

„Istorinės S. Veleso deklaracijos minėjimas Vašingtono aikštėje jau tapo gražia tradicija – kiekvienas metais organizuojame laisvės šventę, kuria pagerbiame istorinę atmintį ir dėkojame mūsų sąjungininkams už dešimtmečius puoselėtą ir palaikytą nepriklausomos Lietuvos viltį. Šiandien mes didžiuojamės savo laisve ir džiaugsmingai tariame „ačiū“ tiems, kurie mus visada palaikė“, – sakė užsienio reikalų ministras L. Linkevičius.

Šventės pradžioje, kaip ir kasmet, grojant Lietuvos kariuomenės orkestrui, buvo pakeltos Baltijos šalių ir JAV vėliavos, atlikti Lietuvos ir JAV himnai. Vėliau amerikietišku maistu prekiavo restoranų maisto vagonėliai, surengtas džiazo kolektyvo „Žaibas“ koncertas. Renginiui vadovavo iš Čikagos grįžęs buvęs Lietuvos generalinis konsulas Marijus Gudynas.

S. Veleso deklaracija buvo paskelbta tuometinio, laikinai ėjusio pareigas, JAV valstybės sekretoriaus S. Veleso 1940 metų liepos 23 dieną. Šia deklaracija JAV oficialiai visam pasauliui pranešė, kad nepripažįsta Sovietų Sąjungos įvykdytos Baltijos šalių okupacijos. Tai tapo JAV Baltijos šalių okupacijos nepripažinimo politikos, kuria JAV smerkė Sovietų Sąjungos įvykdytą agresiją ir palaikė Baltijos šalių nepriklausomybės siekį, pradžia.

Skveras, esantis tarp sostinės Baltojo tilto ir Lukiškių aikštės, buvo pavadintas Vašingtono aikšte 1996 metais, tuometinės JAV valstybės sekretorės Madlenos Olbrait (Madeleine Albright) vizito Lietuvoje proga.

Beveik dešimtmetį gyvybės stokojęs skveras Seimo nario Emanuelio Zingerio ir Užsienio reikalų ministerijos iniciatyva atgijo 2015 metų liepą minint 1940 m. liepos 23 d. JAV valstybės sekretoriaus S. Veleso paskelbtos deklaracijos, oficialiai nepripažinusios Baltijos šalių okupacijos, 75-metį.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.07.20; 20:46

Trumposios naujienos

Ketvirtadienį, liepos 20-ąją, vilniečiai ir miesto svečiai kviečiami į Užsienio reikalų ministerijos ir JAV ambasados Vilniuje organizuojamą renginį Vašingtono aikštėje „Kartu tarkime „ačiū“ JAV!“

Susirinkusius pažymėti istorinės Samnerio Veleso (Sumner Welles) deklaracijos, kuria JAV nepripažino Baltijos šalių okupacijos, sveikins užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius.

„Istorinės S. Veleso deklaracijos paminėjimas Vašingtono aikštėje jau tapo gražia tradicija – kiekvienas metais organizuojame laisvės šventę, kuria pagerbiame istorinę atmintį ir dėkojame mūsų sąjungininkams už dešimtmečius puoselėtą ir palaikytą nepriklausomos Lietuvos viltį. Šiandien mes didžiuojamės savo laisve ir džiaugsmingai tariame „ačiū“ tiems, kurie mus visada palaikė“, – sako užsienio reikalų ministras L. Linkevičius.

Šventės pradžioje, kaip ir kasmet, grojant Lietuvos kariuomenės orkestrui, bus pakeltos Baltijos šalių ir JAV vėliavos, atliekami Lietuvos ir JAV himnai. Vėliau amerikietišku maistu prekiaus restoranų maisto vagonėliai, vyks džiazo kolektyvo „Žaibas“ koncertas. Renginį ves iš Čikagos grįžęs buvęs Lietuvos generalinis konsulas Marijus Gudynas.

S. Veleso deklaracija buvo paskelbta tuometinio, laikinai ėjusio pareigas, JAV valstybės sekretoriaus S. Veleso 1940 metų liepos 23 dieną. Šia deklaracija JAV oficialiai visam pasauliui pranešė, kad nepripažįsta Sovietų Sąjungos įvykdytos Baltijos šalių okupacijos. Tai tapo JAV Baltijos šalių okupacijos nepripažinimo politikos, kuria JAV smerkė Sovietų Sąjungos įvykdytą agresiją ir palaikė Baltijos šalių nepriklausomybės siekį, pradžia.

Skveras, esantis tarp sostinės Baltojo tilto ir Lukiškių aikštės, buvo pavadintas Vašingtono aikšte 1996 metais, tuometinės JAV valstybės sekretorės Madlenos Olbrait (Madeleine Albright) vizito Lietuvoje proga.

Beveik dešimtmetį gyvybės stokojęs skveras Seimo nario Emanuelio Zingerio ir Užsienio reikalų ministerijos iniciatyva atgijo 2015 metų liepą minint 1940 m. liepos 23 d. JAV valstybės sekretoriaus S. Veleso paskelbtos deklaracijos, oficialiai nepripažinusios Baltijos šalių okupacijos, 75-metį.

Informacijos šaltinis – ELTA.

2017.07.19; 00:01

Trumposios naujienos

Jungtinės Valstijos antradienį pranešė, kad jos priešraketinės gynybos sistema THAAD sėkmingai numušė jos link skriejusios vidutinio nuotolio balistinės raketos imitaciją, kuri buvo sukurta pagal Šiaurės Korėjos vystomų raketų pavyzdį, informuoja naujienų agentūra „Reuters“.

Šis JAV priešraketinės gynybos sistemos bandymas virš Ramiojo vandenyno, kuris buvo numatytas jau prieš kelis mėnesius, įgijo naują reikšmę po to, kai liepos 4 dieną Šiaurės Korėjai paleidus tarpžemyninę balistinę raketą, dar labiau išaugo nerimas dėl Pchenjano keliamos grėsmės.

Tai buvo pirmasis THAAD bandymas, atliktas su atskriejančia vidutinio nuotolio balistine raketa. Ekspertų teigimu, šio tipo raketos yra greitesnės ir sunkiau numušamos nei trumpesnio nuotolio raketos.

„Sėkmingas THAAD bandymas su vidutinio nuotolio balistine raketa sustiprina šalies gynybos pajėgumus, skirtus apsisaugoti nuo Šiaurės Korėjos ir kitų šalių raketų“, – rašoma Priešraketinės gynybos agentūros pranešime.

Be kita ko, sėkmingas THAAD testas JAV priešraketinės gynybos programai suteikia patikimumo. Į šią sistemą pastaraisiais metais buvo nukreiptas atidus tiriamas žvilgsnis, nes jos bandymai ne kartą yra baigęsi nesėkmėmis ir neretai būdavo atidedami.

JAV vyriausybės atskaitomybės biuras gegužę paskelbtoje ataskaitoje nurodė, kad Priešraketinės gynybos agentūra iki šiol nebuvo išbandžiusi THAAD su vidutinio nuotolio balistine raketa, nepaisant to, kad sistemą Guame, JAV teritorijoje Ramiajame vandenyne, dislokavo dar 2013-aisiais. Tai padaryta nerimaujant dėl Šiaurės Korėjos raketų programos.

Tai reiškia, kad iki šiol THAAD sistemos pajėgumas numušti vidutinio nuotolio raketas, galinčias nuskrieti nuo 3 tūkst. iki 5,5 tūkst. kilometrų, buvo nepatvirtintas. Guamas yra apytiksliai už 3,4 tūkst. kilometrų nuo Šiaurės Korėjos.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.07.12; 11:00

Gordijo mazgas

Michael Tuman / Die Zeit

„Rusija ir JAV iš tiesų viena su kita labai panašios. Vienas iš pavyzdžių – vienodas imperinis požiūris į pasaulį ir patologinis egoizmas. Naujas panašumas – panašūs valdymo stiliai. Vladimirui Putinui, padariusiam nenuspėjamumą savo išskirtiniu bruožu, atsirado konkurentas – Donaldas Trumpas, kuris stebina Rusijos vadovybę naujais išsišokimais“, – rašo Vokietijos laikraščio Die Zeit apžvalgininkas Michaelis Tumanas apie Donaldo Trumpo spaudos sekretoriaus Šono Spaiserio neseniai paskelbtą reikalavimą grąžinti Krymą Ukrainai.

Išsyk po to Maskvos URM-jos atstovė Marija Zacharova atsakė, kad jo negrąžins.

„Šalys apsikeitė replikomis gana dirgliu tonu, trintys taip pat padažnėjo, o Maskvos nusivylimas Donaldu Trumpu toks akivaizdus, kad vargu ar daugelio pranašauta didelė draugystė gali tapti realybe“, – pabrėžia autorius. Žurnalistas primena, jog dar neseniai daugelis Kremliaus patarėjų, tokių kaip Sergejus Karaganovas, pranašavo, kad daugelis Maskvos ir Vašingtono problemų bus išspręstos, ar tai būtų Sirija, ar Irakas, terorizmas ar Ukraina. Įvairiose diskusijose analitikai piešė viliojantį vaizdelį – chaosą Europoje, NATO žlugimą ir tai, kad supervalstybės susitars.

„Bet dabar metas grįžti į Rusijos ir Amerikos santykių realybę. Rusijos „numylėtojo Trumpo“ kultas pasirodė esąs iliuzija“, – tęsia Tumanas. Visiškai blaiviai į naują JAV vadovybę žvelgia Maskvos Karnegio centro vadovas Dmitrijus Treninas. Ne taip seniai jis pareiškė, kad Trumpas likvidavo karinio paaštrėjimo tarp Rusijos ir JAV tikimybę. Bet tuo pačiu metu Treninas netiki ilgalaikiu šalių suartėjimu: „Jeigu viskas klostysis gerai, jos konkuruos saikingai. Bet jokios naujos Jaltos ar kokio Helsinkio nebus!“

Trenino versijos naudai byloja daug kas: „Nūdienos pasaulyje JAV ir Rusiją, tiesą sakant, sieja ne tiek jau daug dalykų. Pavyzdžiui, teroro grėsmė Rusijai atrodo visiškai kitaip, nei Amerikai. Trumpas, uždrausdamas musulmonams įvažiavimą, pasirenka vienokius kelius, o Putinas su savuoju Asado aljansu – kitokius. (…) Maskva ir Vašingtonas taip pat turi visiškai kitokius interesus Europoje, Artimuosiuose ir Viduriniuosiuose Rytuose, Irane, Afrikoje, Ramiojo vandenyno regione ir pirmiausia Kinijoje. Tuo labiau, kad Rusija ir JAV ne tiek jau daug gali duoti viena kitai: prekybos praktiškai nėra, be to, abi šalys sėdi ant branduolinių ginklų kalno, tais ginklais jos gal paversti viena kitą dulkėmis“.

„Staigus Maiklo Flino kritimas rusams parodė, kaip greitai gali pasikeisti situacija. Arba, kaip sako Treninas, Trumpas geba akimirksniu atsisakyti dalykų, kurie nuostolingi. Ir šiandien tai Flinas, o rytoj jo vietą gali užimti Rusija“. Štai kuo ir skiriasi Putino ir Trumpo nenuspėjamumas: jeigu pirmajam tai taktika, tai antrajam – charakterio bruožas. Dėl to Trumpas ir yra pavojingas ne tik Europai, bet ir Rusijai. Ir pastarajai net gerokai labiau“, – apibendrina Tumanas.

Informacijos šaltinis: Die Zeit leidinys.

2017.03.15; 06:18

Gordijo mazgas

Išrinktajam JAV prezidentui respublikonui Donaldui Trumpui pavyko radikalizuoti ir išplėsti antiputinišką bloką JAV valdančiuosiuose sluoksniuose, pareiškė komentaruose leidiniui „Gordon“ rusų politologas ir publicistas Andrejus Piontkovskis. 

Rusijos politikos apžvalgininkas Andrejus Piontkovskis.

Išrinktojo JAV prezidento respublikono Donaldo Trumpo abejonės, ar už kibernetinių atakų prieš demokratų partijos serverius slypi Kremlius, gali iš esmės pabloginti kolegų iš Respublikonų partijos požiūrį į jį.

Tokią kategorišką nuomonę komentaruose leidiniui „Gordon“ išsakė rusų politologas ir publicistas Andrejus Piontkovskis. 

„Trumpui pavyko tai, ko mes su jumis net nesitikėjome, – radikalizuoti ir išplėsti antiputinišką bloką JAV valdančiuosiuose sluoksniuose. Jeigu Trumpas tęs savo kvailystes, tos nuotaikos tik stiprės. Trumpas paprasčiausias subingalvis, jeigu mano, kad už kibernetinių atakų prieš JAV slypi ne Kremlius! Jau atleiskite už tokią leksiką. Po to kiekvienam respublikonui kils mintis: būtų žymiai geriau, jei JAV prezidento kėdėje atsidurtų ne Trumpas, o jo viceprezidentas Maiklas Pensas“, – pažymi Piontkovskis.

Jo nuomone, naftos kompanijos ExxonMobil vadovo Rekso Tilersono kandidatūrai į JAV valstybės sekretoriaus postą Amerikos senatas nepritars.

„Galiu garantuoti: ponas Tilersonas, RF prezidento Vladimiro Putino apdovanotas Draugystės ordinu ir pretenduojantis į JAV valstybės sekretoriaus postą, nebus patvirtintas Senate. Ir jei apie Trumpo apkaltą kol kas galima kalbėti būsimuoju laiku, tai jau dabar galima tvirtinti: savo nuolatiniais proputiniškais pasisakymais Trumpas neįtikėtinai sutelkė Amerikos valdančiuosius sluoksnius kaip tik prieš Putiną“, – pabrėžė politologas. 

Jis mano, kad į kovą prieš Trumpą stojo net tie senatoriai, kurie buvo abejingi situacijai Ukrainoje ir Putinui.

„Tradiciškai rėmė Ukrainą ir pasisakydavo prieš Kremlių būtent respublikonai. Bet dabar net demokratai Senate, kuriems buvo nusispjauti ir ant Ukrainos, ir ant Putino, griežtai užsipuolė Trumpą ir užėmė griežtą antiputinišką poziciją. Ir tai todėl, kad mato: putinofilija – pažeidžiamiausia Trumpo vieta, vadinasi, jį reikia atakuoti ta linkme“, – pareiškė Piontkovskis.

Piontkovskis akcentavo dėmesį į tai, kad apie Trumpo „nacionalinę išdavystę“ rašo ir Amerikos spauda.

„Netikite manim – paskaitykite paskutinius The Washington Post straipsnius. Ten tiesiog kalbama ir apie Trumpo nacionalinę išdavystę, ir apie tai, kad būtina skubiai patikrinti jo finansinę veiklą, kurios ataskaitą jis atsisako pateikti. Patikrinti, kad išsiaiškintume: kiek Trumpo kompanijose investicijų ir finansinių srautų iš Rusijos“, – pažymėjo politologas.

Pasak jo, įtakingi respublikonai sveikino naujas JAV sankcijas Rusijai. 

Plakatas, kuriame vaizduojamas Donaldas Trampas.

„Aš net negarsinsiu tokių įtakingų respublikonų senatorių kaip Džonas Makeinas ir Lindsis Gremas, kurie Naujųjų Metų naktį lankėsi Ukrainoje tiesiog fronto linijoje. Beje, JAV Atstovų rūmų pirmininkas Polas Rajanas, šiek tiek korektiškiau žiūrintis į Trumpą, kaip tik sankcijų Rusijai klausimu griežtai skyrėsi nuo Trumpo. Respublikonas Rajanas ne šiaip pasveikino naujas dabartinio JAV prezidento Barako Obamos sankcijas, bet ir pareiškė: „Per mažai ir per vėlai“, – apibendrino Piontkovskis.

Hakeriai, veikiantys iš RF arba tos šalies palaikomi, įtariami dėl serijos atakų prieš užsienio struktūras. Antai, 2016-ųjų liepos 31 dieną demokratų partijos kandidatė į JAV prezidentus Hilari Klinton pareiškė, kad partijos komiteto kompiuterius sulaužė Rusijos specialiosios tarnybos.

Gruodžio 29-ąją JAV prezidentas Barakas Obama pasirašė įsaką įvesti sankcijas FSB ir GRU, trims Rusijos kompanijoms, užsiimančioms internetinėmis technologijomis, o taip pat šešiems RF piliečiams dėl jų tikėtinų sąsajų su kibernetinėmis atakomis prieš JAV valstybines ir politines institucijas.

Be to, JAV Valstybės departamentas paskelbė persona non grata 35 Rusijos diplomatus. Valstybės departamento spikerio Marko Tonerio pareiškime sakoma, kad jų veiksmai „neatitinka diplomatinio arba konsulinio statuso“.

Komentuodamas naujas sankcijas Rusijai ponas Trumpas pažymėjo, kad JAV „metas judėti toliau“. Jis išsakė prielaidą, kad už kibernetinių atakų prieš JAV gali slypėti ne RF, o „kas nors kitas“.

Informacijos šaltinis – ukrainietiškas www.gordonua.com portalas.

2017.01.05; 08:36

Politinės intrigos

Šeštadienį mirė ilgametis Kubos lyderis Fidelis Castro. Iš pirmo žvilgsnio, pusę amžiaus nedemokratiškai ją valdęs ir oponentus į kalėjimus sodindavęs žmogus nusipelno būti vadinamas diktatoriumi ir tironu.

Tačiau kai kam jis – didvyris. 

Seimo narys Laurynas Kasčiūnas, šio komentaro autorius. Slaptai.lt nuotr.
Seimo narys Laurynas Kasčiūnas, šio komentaro autorius. Slaptai.lt nuotr.

Štai Europos Komisijos vadovas Jeanas-Claude‘as Junckeris, dar pernai pavadinęs diktatoriumi Vengrijos ministrą pirmininką Viktorą Orbaną, pareiškė, kad „mirus Fideliui Castro, pasaulis prarado žmogų, kuris daugeliui buvo herojus“.

Perversmu į valdžią atėjęs ir pusšimtį metų geležiniu kumščiu ją valdęs F. Castro – herojus, o demokratiškai išrinktas Vengrijos premjeras – diktatorius? Labai savotiškas demokratijos suvokimas. Dar blogiau – po tokių šio eurofederalisto pareiškimų imi labai gerai suvokti, kodėl nebesulauksi tos dienos, kai Vakarų Europoje komunistinių režimų nusikaltimai bus sulyginti su nacistiniais nusikaltimais.

Tuo tarpu „demokratijos priešu“ ir „Putinu draugeliu“ liberalių pažiūrų nuolat pravardžiuojamas išrinktasis JAV prezidentas Donaldas Trumpas, nevyniodamas žodžių į vatą, buvo vienas iš tų nedaugelio pasaulio lyderių, kurie F. Castro pavadino tuo, kuo jis buvo iš tikrųjų – brutaliu diktatoriumi. D. Trumpas žino kas yra komunizmas. O mums belieka jam padėti išsiaiškinti, kad dabartinis Vladimiro Putino režimas ne taip jau ir yra nutolęs nuo SSRS politinės trajektorijos.

Tačiau šilti žodžiai velioniui Kubos diktatoriui – ne vienintelis dalykas, kuriuo pastaruoju metu sugeba nustebinti eurofederalistai. Iš karto po britų balsavimo palikti ES, vėl prasidėjo kalbos apie tai, kad Europa turi kurti savo kariuomenę.

Kiek netikėtai, bet pritariančių balsų atsirado ir Lietuvoje. O juk tai sena eurokontinentalistų, norinčių nukarpyti transatlantinius ryšius su JAV, vis dar niekaip neįgyvendinta svajonė. Savarankiška ES karinė struktūra gali imti dubliuoti NATO ir taip išstumti JAV iš Europos saugumo sistemos. O tai jau prieštarautų gyvybiniams Lietuvos saugumo interesams ir visiškai atitiktų Kremliaus interesą įkalti pleištą tarp JAV ir Europos.

Deja, bet eurofederalistai ir toliau kartoja savo klaidas. Ką tik Europos federalistų sąjungos pirmininkas Europos Parlamento narys Elmaras Brokas ir jo kolegė Mercedes Bresso parengė rezoliuciją, kuria siekiama sukurti bendrą Europos vyriausybę, faktiškai apribojant nacionalinių vyriausybių galias ir dar daugiau jų suteikiant europinėms institucijoms.

Reikėtų priminti, kad britus į pasitraukimą iš ES nuvedusios N. Farage‘o vadovautos Jungtinės Karalystės nepriklausomybės partijos populiarumas nuolat didėjo kaip didelės dalies britų atsakas į bandymus federalizuoti Europos Sąjungą. Logika paprasta: kuo daugiau kalbų apie poreikį paversti ES supervalstybe, tuo populiaresni euroskeptikai. Juk jau ne vienerius metus stebime, kaip Prancūzijoje, Nyderlanduose, Švedijoje, stiprėja radikaliai euroskeptiškos partijos, pasisakančios prieš narystę ES.

Paradoksalu, bet tokios iniciatyvos naudingos yra būtent V. Putino Rusijai. Žinant, kad daugelis vadinamųjų radikalų, tokių kaip Prancūzijos „Nacionalinio fronto“ lyderė Marine Le Pen, garsėja draugiškumu V. Putinui, galiausiai nutiks taip, kad dėl perdėto noro dar labiau federalizuoti Europą daugelyje jos šalių prorusiškos partijos taps dominuojančiomis. Ir tada, nesunku nuspėti, ES bus pasmerkta žlugimui, o Vidurio ir Rytų Europos šalys – geopolitinei nežiniai.

Be to, eurofederalistai mėgsta inicijuoti ir vėliau kokius metus aptarinėti visiškai mažareikšmes ir nieko nesprendžiančias iniciatyvas. Vienas iš naujesnių pavyzdžių – siūlymas, kad rinkimuose į Europos Parlamentą būtų balsuojama už europinių partijų, apimančių visas ES nares, sąrašus. Tai turėtų pakeisti dabar egzistuojančią sistemą, kai kiekvienoje šalyje renkamasi iš nacionalinių politinių jėgų pateiktų sąrašų. Ar tokia reforma prisidėtų prie šiandieninių egzistencinių ES valstybių narių problemų sprendimo?

Jeigu siekiame tikros, o ne fasadinės ES vienybės, reikia galvoti ne apie politinių partijų funkcijų perleidimą pan-europinėms partijoms, o apie didesnį valstybių narių gynybos finansavimą ir naštos su JAV pasidalijimą, tvarios europietiškos tapatybės ramsčius, bendros Europos saugumo kultūros puoselėjimą.

Lietuvai reikia transatlantinės Europos su bendra energetine ir transporto infrastruktūra, efektyviai veikiančia vieninga rinka, bet kartu tai turi būti tokia ES, kuri gerbia valstybių narių nepriklausomybę ir tradicijas. Būtent tai ir yra mūsų Europos politikos sėkmės formulė.

Informacijos šaltinis – tsajunga.lt portalas.

2016.12.04; 09:00

Aktualijos

Pokalbis su amb. Žygimantu Pavilioniu po penkių metų JAV grįžtančiu į Lietuvą. Jis skelbiamas žurnalo Ateitis penktajame šių metų numeryje.

Ambasadorius Žygimantas Pavilionis baigia savo darbą JAV sostinėje Vašingtone (Washington, D.C.) ir su žmona Lina bei keturimis sūnumis – Augustu,  Dominyku,  Simonu ir Vincentu – grįžta gyventi ir dirbti į Lietuvą.

Jis mielai sutiko pasidalinti mintimis apie praėjusių kelių metų profesinio gyvenimo Jungtinėse Amerikos Valstijose patirtį.

Continue reading „ŽYGIMANTAS PAVILIONIS: MANAU, KAD VISKAS GYVENIME TURI SAVO PRASMĘ” →

Politinės intrigos

Įsivaizduokite nelabai tolimą ateitį. Po ilgų bandymų infiltruotis į Kanados bankų sektorių ir gavybos pramonę Kinijos kompanijos įvedė kontrolę Kanados naftos ir dujų atsargoms ir dabar negailestingai jas eksploatuoja. Tuo tarpu Rusijos remiamos gavybos kompanijos visiškai išstūmė Kanadą iš Arktikos. Neturėdama armijos pasipriešinti tokiai agresijai, Otava tampa Pekino ir Maskvos vasalu.

Tas niūrus scenarijus – ne siužetas iš serijos „Prieblandos zona“ ar alternatyvios istorijos žanro romanas, rašo žurnalistė Dž. Dana Staster leidinyje Foreign Policy. Tai reali grėsmė, aprašyta dalykinės žurnalistikos veteranės Dianos Frensis knygoje „Amžiaus susijungimas: kodėl Kanada ir Amerika turi tapti viena šalimi“(Merger of the Century: Why Canada and America Should Become One Country).

Continue reading „Už Kanameriką” →

Politinės intrigos

Artimiausiais metais pamatysime, ar ateis „naujas amerikietiškas amžius“, rašo Vitorio Emanuele Parsi laikraštyje II Sole 24 Ore.

„Tai, kad Baltieji rūmai atšaukė susitikimą su Vladimiru Putinu, rodo Barako Obamos susierzinimą dėl Kremliaus sprendimo suteikti prieglobstį, nors ir laikiną, CŽV bendradarbiui, nepatogių demaskavimų autoriui Edvardui Snoudenui“, – sakoma straipsnyje.

Baltieji rūmai patikslino, kad prezidentas dalyvaus G 20 viršūnių susitikime, užplanuotame rugsėjo 5–6 dienomis Sankt Peterburge, „bet galima lažintis, kad šių dienų įvykis nėra žingsnis link Rusijos ir Amerikos suartėjimo, kurio taip siekė B.Obama“, rašo korespondentas.

Continue reading „Skalūnų dujos – nesantaikos energija” →