Seimo narys Mindaugas Bastys. LRS.lt nuotr.

Peržvelkime liūdnai pagarsėjusio socialdemokrato Mindaugo Basčio veiklą nuo 2009-ųjų, kai po vienos kadencijos pertraukos jis vėl įsitvirtino Seime.

Žiniasklaida Mindaugą Bastį linksniuoti pradėjo 2009 metų rudenį – kaip vieną iš parlamentarų „rinktinės“, kuri Maskvoje (!) atstovavo Seimui pirmosiose Europos valstybių parlamentų narių žaidynėse. M. Bastys ten žaidė minifutbolą. Na, o Seime tais metais balsavo prieš pasiūlymą sumažinti parlamentinei veiklai skiriamas išlaidas.

2010 m. vasarį jis buvo minimas kaip vienas iš 13 Seimo narių, patekusių į prokurorų akiratį dėl ketinimų už mokesčių mokėtojų pinigus įsigyti automobilius. Ir toliau žiniasklaidoje garsėjo kaip parlamento sportininkas.

2011 m. pradžioje minimas kaip vienas Seimo darbo grupės Saugomų teritorijų įstatymo pataisoms parengti narys. Grupė parengė protestų sulaukusias pataisas, pagal kurias saugomų teritorijų apsaugą ir tvarkymą vietoj Valstybės saugomų teritorijų tarnybos būtų pavesta vykdyti Aplinkos ministerijai ar jos įgaliotai institucijai.

Pavasarį spaudoje M. Bastys prabyla apie žemės ūkį – kad žemės ūkis buvo, yra ir dar ilgai bus Lietuvos ekonomikos pagrindas. Rudenį aistringai pasisako prieš žemės ūkio paskirties žemės pardavimą užsieniečiams. Mėtosi kaltinimais, kad kai kurie Seimo nariai iš anksto žinojo apie „Snoro“ nacionalizavimą. Žiemą pasisako prieš PVM didinimą.

2012 m. rudenį pagarsėja kaip parlamentaras, degalams ir mašinos tvarkymui skyręs 6,08 tūkst. Lt parlamentinių lėšų. Išrenkamas į Seimą naujai kadencijai. Vienbalsiai išrenkamas Seimo Informacinės visuomenės plėtros komiteto pirmininku. Iškart imasi raginti būsimąją Vyriausybę vykdyti valstybės įsipareigojimą ir atlyginti leidėjams, pristatantiems laikraščius ir žurnalus kaimų prenumeratoriams, 30 proc. patiriamų išlaidų.

2013 m. sausį paminimas tarp parlamentarų, turinčių verslo interesų (bendrovės „Agrolina“ akcininkas).

Vasarį prasideda M. Basčio energetinė „epopėja“: jis skandalingai pagarsėja kaip Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo pakeitimus rengęs parlamentaras, dabar pats norįs statyti saulės elektrinę savo vienmandatėje apygardoje, Šakių rajone (antrasis taip pagarsėjęs įstatymo pakeitimus rengęs parlamentaras – įvairiais korupciniais nusikaltimais apkaltintas buvęs Alytaus meras, iš Socialdemokratų partijos pašalintas Česlovas Daugėla).

Tuo pat metu prasideda ir skandalas dėl Seimo pirmininko Vydo Gedvilo kabinete įvykusio neskelbto susitikimo su Rusijos atominės energetikos bendrovės „Rosatom“ atstovais. M. Bastys teigė kiek daugiau nei pusmetį pažįstantis „Rosatom“ dukterinės bendrovės „Rusatom Overseas“ viceprezidentą Aleksandrą Merteną, šio paprašytas esą ir kreipęsis į Seimo pirmininką dėl neformalaus susitikimo.

Rosatom keliami pavojai. Nuclear-news.net

Toliau M. Bastys minimas kaip vienas iš Seimo narių, kurie sumanė perrašyti Baudžiamąjį Kodeksą šalinant partijų ir religinių organizacijų atsakomybę už kriminalinius nusikaltimus. Ir toliau garsėja kaip Seimo sportininkas bei daug parlamentinių lėšų automobiliui skiriantis parlamentaras.

2014 m. pavasarį iškeliamas kaip socdemų kandidatas į Europos Parlamentą, bet į EP nepatenka. Vasarą paaiškėja, kad trečią kadenciją Seime dirbantis M. Bastys prieš dvejus metus už beveik 300 tūkst. Lt įsigijo komercines patalpas, kurių pardavėja – Tamara Žurova, „Vilniaus brigados“ ir Lietuvos mafijos krikštatėvio Georgijaus Dekanidzės našlė.

Rudenį kaip IVPK pirmininkas pasisako prieš prezidentės Dalios Grybauskaitės teikiamas pataisas, kuriomis siūlyta mažinti rusiškos televizijos produkcijos transliavimą. Palaiko balsavimo internetu idėją. Žiemą aktyviai agituoja už įstatymą, kuriuo būtų steigiamas Nacionalinis kibernetinio saugumo centras ir įteisinama galimybė kilus įtarimams dėl neteisėtos veiklos vartotojams atjungti internetą.

2015 m. pavasarį žiniasklaidoje M. Bastys saldžiai prabyla apie energetiką – esą Lietuva Europai parodė, kaip galima garantuoti sau laisvę nuo energetikos šaltinių Rytuose: Klaipėdoje jau veikia Suskystintųjų gamtinių dujų terminalas, toliau vykdomi elektros jungčių su Švedija ir Lenkija darbai. Rudenį minimas kaip parlamentaras, daugiau nei tūkstantį eurų parlamentinių lėšų skyręs viešosios informacijos rengėjų paslaugoms pirkti. 

2016 m. pavasarį M. Bastys toliau giria Algirdo Butkevičiaus vyriausybę, esą 2015 metais pasiektas mažiausias biudžeto deficitas per visą nepriklausomybės laikotarpį. Pristato Pelno mokesčio įstatymo pataisas, kurias priėmus būtų nustatyta tvarka, kokiais atvejais su golfu susijusios išlaidos būtų pripažįstamos reprezentacinėms. Vasarą minimas kaip A. Butkevičiaus skandalingojo darbo kodekso rėmėjas. Rudenį rinkimuose vos vos aplenkia konservatorių Arvydą Vidžiūną ir patenka į Seimą. Išrenkamas į Seimo ekonomikos komitetą, Seimo Jaunimo ir sporto reikalų komisiją. Gruodį išrenkamas Seimo pirmininko pavaduotoju.

2017 m. sausį M. Bastys pirmiausia paminimas kaip naujojo Seimo tarpparlamentinių ryšių su Rusija grupės, vienašališkai ketinančios gerinti santykius su Maskva, narys. Nutaria kandidatuoti į socialdemokratų pirmininko postą.

Kovą prasideda M. Basčio atominė krizė: pirmiausia jam neišduodamas leidimas dirbti su slapta informacija, įvertinus jo asmeninius ryšius su Rusijos energetikos kompanijų, nusikalstamo pasaulio atstovais ir Kremliui palankiu žurnalistu (pagal Valstybės saugumo departamento (VSD) raštą).

Lietuvos saugumas (VSD)

Šią informaciją gavęs Seimo vadovas Vikoras Pranckietis paragino M. Bastį trauktis iš parlamento vicepirmininko pareigų. M. Bastys atsistatydina iš Seimo vicepirmininko pareigų, pasitraukia iš rinkimų kovos dėl socialdemokratų partijos pirmininko posto, kiek vėliau stabdo ir narystę partijoje. Tačiau iš Seimo nario pareigų trauktis pareiškė neketinąs. Valdantieji „valstiečiai“ ir socialdemokratai inicijuoja jam apkaltą. M. Bastys imasi atsakomųjų žingsnių: prašo prokurorų pradėti ikiteisminį tyrimą dėl Valstybės saugumo departamento (VSD) direktoriaus Dariaus Jauniškio veiksmų, tačiau prokurorai prašymą atmeta. Kad galbūt neskaidrių ryšių Rusijos energetikos atstovais turintis parlamentaras socialdemokratas Mindaugas Bastys kompromituoja Seimą, pareiškia ir prezidentė Dalia Grybauskaitė.

Balandžio mėn. M. Bastys parašo viešą atsakymą VSD, kuriame saugumo veiklą prilygina raganų medžioklei. VSD medžiaga, pateikta Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui, parodo, kad „Rosatom“ turėjo planų įsitvirtinti Lietuvoje, į juos buvo įtraukti ir buvę KGB darbuotojai Lietuvoje Kęstutis Puidokas, Piotras Vojeika bei pastarojo artimas bičiulis ir verslo parnneris Jevgenijus Kostinas.

Pastarasis, pasinaudodamas pažintimis su socialdemokratu M. Basčiu, bandė priartėti prie socialdemokratų viršūnės ir užsitikrinti Algirdo Butkevičiaus palankumą.

Seimo pirmininkas ragina M. Bastį atsisakyti parlamentaro mandato. „Parlamentinio tyrimo surinkti duomenys rodo, kad pagrindinis žmonių, su kuriais palaikė artimus ryšius ponas Mindaugas Bastys, veiklos tikslas buvo pakeisti Lietuvos geopolitinę kryptį ir veikti prieš mūsų interesus energetinio saugumo srityje“, – pareiškia Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Vytautas Bakas. Tačiau Seimo Socialdemokratų partijos frakcija nepritaria NSGK išvadoms dėl M. Basčio.

Gegužės pabaigoje apkaltos komisija paskelbia, kad Seimo narių teikimas pradėti apkaltos procesą Socialdemokratų partijos frakcijos atstovui Mindaugui Basčiui – pagrįstas. Trauktis iš Seimo M. Bastį paragina naujasis Socialdemokratų partijos pirmininkas Gintautas Paluckas. Birželio pradžioje Seimo nariai pritaria komisijos išvadoms dėl apkaltos proceso pradėjimo, birželio 6 d. pradedama apkalta dėl galimo veikimo prieš Lietuvos interesus.

Spalio mėn. narystę partijoje suspendavęs M. Bastys vėl iškyla į viešumą kaip vienas iš Seimo socialdemokratų frakcijos, nusprendusios prieš partijos valią tęsti bendradarbiavimą su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS), narys. Tačiau spalio 11-ąją M. Bastys viešai pareiškia nebepritariąs socialdemokratų ir valstiečių-žaliųjų valdančiajai frakcijų koalicijai ir atsiimąs savo parašą.

Biografija (pagal „Wikipedia.lt“)

Mindaugas Bastys (g. 1965 m. sausio 29 d. Joginiškiuose, Šakių raj.) – zootechnikas, Lietuvos ir Šakių rajono politinis bei visuomenės veikėjas.

1972–1983 m. mokėsi Šakių raj. Kriūkų vidurinėje mokykloje.

1990 m. baigė Lietuvos veterinarijos akademijoje zootechniko specialybę. Parengė biomedicinos mokslų srities agronomijos daktaro disertaciją „Pluoštui auginamų linų pasėlio tankumo, derliaus bei jo kokybės formavimas technologinėmis priemonėmis“.

1990 m. Kriūkų kolūkio darbuotojas.

1991 m. AB „Kauno audiniai“ Kriūkų filialo direktorius.

1993–2000 m. UAB „Agrolina“ direktorius.

1998–2000 m. Lietuvos žemės ūkio universiteto Augalininkystės katedros mokslinis bendradarbis.

2000–2003 m., 2003 m. ir 2007–2008 m. Šakių rajono savivaldybės tarybos narys.

2000 m. Kriūkų seniūnijos seniūnas.

2000–2004 m. Seimo narys.

Nuo 2001 m. sausio Lietuvos socialdemokratų partijos tarybos ir Prezidiumo narys.

Nuo 2005 m. Lietuvos žemės ūkio ministerijos ministro patarėjas.

2006–2008 m. Lietuvos ministro pirmininko patarėjas.

Nuo 2008 m. Seimo narys.

Laimėjo 2016 m. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimuose.

2016 m. gruodžio 13 d. paskirtas Seimo pirmininko pavaduotoju.

2017 m. kovo mėn. po įtarimų turint neskaidrių ryšių su Rusijos energetikos atstovais atsistatydino iš Seimo vicepirmininko pareigų, suspendavo narystę socialdemokratų partijoje.

2017 m. birželio 6 d. pradedama apkalta dėl galimo veikimo prieš Lietuvos interesus.

2017.10.17; 04:30

Nutarimo projektas dėl apkaltos Seimo nariui Mindaugui Basčiui pradžios ir kreipimosi į Konstitucinį Teismą (KT) jau įregistruotas Seimo posėdžių sekretoriate.

Jeigu parlamentarai pritartų, Seimas kreiptųsi į Konstitucinį Teismą išvados, ar Seimo nario M. Basčio konkretūs veiksmai, nurodyti Seimo specialiosios tyrimo komisijos išvadoje, prieštarauja Konstitucijai.

Seimo apkaltos komisijos pirmininkė Agnė Širinskienė taip pat įregistravo nutarimo projektą, kuriame siūloma pritarti M. Basčio veiklą tyrusios komisijos išvadai, kuri yra pridedama.

Komisijos nuomone, M. Bastys šiurkščiai sulaužė priesaiką, kuria įsipareigojo „sąžiningai tarnauti Tėvynei“, ir, atitinkamai, šiurkščiai pažeidė Konstituciją savo veiksmais diskredituodamas ne tik savo, kaip Seimo nario, bet ir Seimo, „kaip Lietuvos Respublikos įstatymų leidžiamosios institucijos, autoritetą, valstybės valdžią, dėl ko yra pagrįstų abejonių dėl M. Basčio asmens galimybės ateityje tinkamai ir sąžiningai naudoti jam suteiktą Tautos atstovo mandatą“.

Komisija mano, kad yra pagrindas pradėti Seimo nariui M. Basčiui apkaltos procesą

Tyrimą atlikusi komisija nustatė, kad M. Bastys 2016 m. gruodžio 14 d. atsakydamas į klausimyno, skirto asmenims, pretenduojantiems gauti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, 55 klausimą nuslėpė savo ryšius su Piotru Vojeika.

Išvadoje pažymima, kad nevykdydamas imperatyvių teisės aktų reikalavimų, nebūdamas sąžiningas, M. Bastys kėsinosi susipažinti su valstybės paslaptimis tokiu atveju, kai jo veikla, savybės ar ryšiai galėjo duoti pagrindą nuogąstauti, kad kyla grėsmė paslapčių saugumui.

Išvados rengėjai mano, kad M. Bastys šiurkščiai sulaužė priesaiką ir šiurkščiai pažeidė Konstituciją, kai VSD apklausų metu bei NSGK posėdžių metu nesąžiningai teikė skirtingus parodymus ir paaiškinimus dėl to, ar žinojo P. Vojeikos darbą KGB.

Parlamentarui inkriminuojama ir tai, kad jis organizavo neskelbiamus „Rosatom“ atstovų susitikimus su Lietuvos valstybės valdžios institucijų vadovais.

„Tokiu būdu, siekdamas užtikrinti politinį palaikymą Rusijos Federacijos valstybinės atominės energetikos korporacijos „Rosatom“ planams Lietuvoje, padėjo „Rosatom“ atstovaujantiems asmenims proteguoti ir įgyvendinti „Rosatom“ interesus, kurie buvo nukreipti prieš Lietuvos Respublikos interesus stiprinti valstybės energetinę nepriklausomybę, įtvirtintus Seimo patvirtintuose strateginiuose Lietuvos Respublikos dokumentuose, ir savo veiksmais kėlė grėsmę nacionaliniam saugumui“, – teigiama komisijos patvirtintoje išvadoje.

Komisija nustatė, kad M. Bastys, „būdamas 2016-2020 kadencijos Seimo nariu, NSGK bei Specialiajai komisijai pradėjus darbą bandė nuslėpti savo nuolatinius ir sistemingus ryšius, jų reikšmę bei pobūdį, vengė atsakyti į tyrimo metu jam užduodamus klausimus“. Komisijos nuomone, M. Bastys, elgdamasis nesąžiningai, siekė paneigti ir (ar) sumenkinti savo vaidmenį organizuojant susitikimus su aukščiausiais Lietuvos Respublikos pareigūnais, taip pat nesąžiningai siekė sudaryti įspūdį ir teikė parodymus, kad rūpinosi IAE uždarymo darbais, o ne Baltijskaja AE projekto įgyvendinimu.

„Elgdamasis nesąžiningai, (…) NSGK posėdyje neigė gavęs A. Butkevičiaus įspėjimą bei susitikęs su VSD pareigūnais 2006 metais bei VSD pareigūnų atliktos operatyvinės apklausos detales“, – pažymima išvadoje.

Komisija konstatuoja, kad M. Bastys elgdamasis nesąžiningai teikė skirtingus parodymus ir paaiškinimus dėl kontaktų su Jevgenijumi Kostinu pobūdžio, skaičiaus ir laiko.

Gegužės 31 d. už komisijos išvadą balsavo 8 jos nariai, prieš buvo 1, susilaikė – 2 parlamentarai. Komisijos nariai atskirosios nuomonės nepateikė.

Dėl komisijos išvadų projekto dar turės balsuoti Seimas. Manoma, kad balsavimas įvyks dar pavasario Seimo sesijoje, birželio mėnesį.

Seimas savo nutarimu buvo įpareigojęs apkaltos komisiją iki birželio 1 d. pateikti Seimui išvadą, ar yra pagrindo pradėti apkaltos procesą parlamentarui M. Basčiui.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.06.02; 04:30

Štai kas nūnai aiškėja dėl galimų politinių ir teisinių pasekmių Seimo nariui Mindaugui Basčiui. Seimo NSGK vadovybė mano, kad palaikydamas ryšius su ROSATOM ir kai kuriais kitais Rusijos politikos bei verslo atstovais, Seimo narys Mindaugas Bastys tikriausiai bus padaręs neleistinų žingsnių.

Kaip praneša agentūra ELTA, keletas Lietuvos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narių, apibūdindami šio parlamentaro draugystę su Rosatom, naudoja sąvoką „galimai veikė prieš Lietuvos valstybę“.

Viena iš tų, kuri naudoja aštrius palyginimus, – Seimo NSGK pirmininko pavaduotoja Rasa Juknevičienė. Jos teigimu, kaip skelbia ELTA, delfi.lt, TV3 ir kai kurios kitos Lietuvos žiniasklaidos priemonės, „tai buvo nuolatiniai ir ilgamečiai ryšiai su žmonėmis, kurie siejami su Rusijos specialiosiomis tarnybomis ne tik per „Rosatom“ liniją, kuriai atstovauja Jevgenijus Kostinas, bet ir kitus“.

Seimo narės R.Juknevičienės manymu, M.Bastys greičiausiai atliko politinio tarpininko vaidmenį. Viešojoje erdvėje užfiksuota ir tokia parlamentarės R.Juknevičienės mintis: „Tai konkretus pavyzdys, kaip Lietuvoje gali veikti Kremlius“.

Ar bus M.Basčiui keliama apkalta? Seimo NSGK atstovų surinkta medžiaga, kurią sudaro per 70 pusl., bus perduota specialiąjai apkaltos komisijai. Ji ir spręs M.Basčio likimą.

Beje, Seimo nariai iš Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto linkę pritarti išvadų formuluotei, kad Seimo narys M. Bastys, palaikydamas artimus ir nuolatinius ryšius su Rusijos Federacijos valstybinės atominės energetikos korporacijos „Rosatom“, Kaliningrado srityje pradėjusios statyti Baltijos atominę elektrinę, o Baltarusijoje statančios Astravo atominę elektrinę, atstovais, veikė ne Lietuvos, bet Rusijos valstybės interesų labui.

Už tokią formuluotę balsavo 6 komiteto nariai. Socialdemokratas Juozas Olekas šiam teiginiui nepritarė. Tradiciniai J.Oleko argumentai: Seimo nariams teigti, esą kolega parlamentaras padarė sunkų nusikaltimą, negalima, mat tokias išvadas gali daryti tik teismas.

Vis dėlto dauguma minėto komiteto narių mano, kad M.Basčio ryšiai kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. O tai – rimta nuodėmė. Todėl ir bausmė privalo būti adekvati. Jie nusprendė konstatuoti, kad artimi Seimo nario M. Basčio ryšiai su buvusiais ar esamais Rusijos Federacijos žvalgybos ir saugumo struktūrų pareigūnais, Kremliui artimais žurnalistais ir buvusiais ar esamais nusikalstamo pasaulio atstovais kelia grėsmę nacionaliniam saugumui. Kitokias išvadas, remiantis turimomis žiniomis, tikriausiai sunku nubrėžti.

Sprendžiant iš viešojoje erdvėje pasirodžiusių pranešimų, uždaruose posėdžiuose Seimo NSGK atstovai taip pat diskutavo, ar ataskaitoje nurodyti, kad kai kuriais atvejais M.Bastys melavo komisijai. Pasirodo, du kartus NSGK nariams liudijęs M. Bastys yra teisinęsis, kad kai kurių aplinkybių negalįs nurodyti, nes neprisimenąs prieš kelerius metus buvusių įvykių.

Kaip tai įvertino Seimo NSGK atstovai? Jie pareiškė: „Yra požymių, kad kai kuriose vietose M.Bastys melavo komisijai“. Taip pat jų buvo pasakyta: „vengė atskleisti, melavo“. Seimo NSGK narys Arvydas Anušauskas mūsų televizijoms pabrėžė, kokiais atvejais apklausiamas žmogus tikrai neatsimena senesniųjų įvykių, o kada – tik apsimeta neatsimenantis. Suprask, M.Basčio ryšiai su Rusijos atstovais buvo svarbūs ir reikšmingi, o tokių ryšių žmogus teisiog negali neatsiminti.

Įdomiai Seimo NSGK pirmininką Vytautą Baką ir socialdemokratą Juozą Oleką dėl M.Basčio likimo kamantinėjo TV3 žurnalistė Indrė Makaraitytė. TV3 televizijoje pasirodęs interviu su šiais Seimo nariais, nepaisant J.Olekos apsidraudimo (teisingumą Lietuvoje vykdo teismai), byloja, kad Seimo narys įklimpęs. Virš jo kalbos pakibę audros debesys.

2017.04.13; 15:00