Lietuvos kariuomenės vadu paskirtas generolas majoras Valdemaras Rupšys. Martyno Ambrazo (ELTA) nuotr.
Ketvirtadienį Seimas posėdyje naujuoju Lietuvos kariuomenės vadu paskyrė generolą majorą Valdemarą Rupšį. Už balsavo 104 parlamentarai, susilaikė – 2.
 
Jo kandidatūrą teikė prezidentas Gitanas Nausėda po krašto apsaugos ministro Raimundo Karoblio siūlymo. Iki šiol kariuomenės vadas buvo generolas leitenantas Jonas Vytautas Žukas, šiemet baigėsi jo penkerių metų kadencija.
 
52-ejų V. Rupšys tarnybą krašto apsaugos sistemoje pradėjo 1990 m. Jo biografijoje – esminės visų lygių vadovaujamos pareigos Lietuvos kariuomenėje: karininkas tarnavo būrio, kuopos, bataliono ir brigados vadu.
 
Karininko išsilavinimą V. Rupšys įgijo jau nepriklausomoje Lietuvoje. Baigęs Lietuvos karo akademiją (1996), tobulinosi užsienio šalių ir tarptautinėse karinio rengimo institucijose. Jis yra Baltijos gynybos koledžo (Estija, 2006) ir Sausumos kariuomenės karo koledžo (Jungtinės Amerikos Valstijos, 2011) absolventas.
 
Už sąžiningą ir pavyzdingą tarnybą V. Rupšys apdovanotas Sausio 13-osios atminimo medaliu, Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medaliu, Lietuvos kariuomenės medaliu „Už pasižymėjimą“, Lietuvos kariuomenės medaliu „Už nuopelnus“ ir krašto apsaugos sistemos proginiu įstojimo į NATO medaliu, kitais apdovanojimais, padėkomis, vardinėmis dovanomis.
Ankstesnysis Lietuvos Kariuomenės vadas generolas leitenantas Jonas Vytautas Žukas. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
 
Už ypatingus nuopelnus Vokietijos ginkluotosioms pajėgoms 2017 m. generolas majoras apdovanotas Vokietijos Federacinės Respublikos gynybos ministro Bundesvero auksiniu garbės kryžiumi.
 
Manoma, kad dabartinis kariuomenės vadas generolas leitenantas J. V. Žukas baigęs kadenciją prisijungs prie G. Nausėdos patarėjų komandos.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.07.18; 06:00

Lietuvos kariuomenės diena. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) narys Laurynas Kasčiūnas kreipėsi į krašto apsaugos ministrą Raimundą Karoblį ir kariuomenės vadą gen. ltn. Joną Vytautą Žuką prašydamas įvertinti galimybę lapkričio 23 d., minint Lietuvos kariuomenės dieną ir Lietuvos kariuomenės atkūrimo 100-ąsias metines, arba 2019 m. vasario 16 d., minint pirmojo Lietuvos kariuomenės parado Kaune šimtmetį, surengti Lietuvos kariuomenės paradą, kuriame dalyvautų ir karinės technikos priemonės, Lietuvos kariuomenės kariai su istorine apranga ir ginkluote, taip pat Lietuvoje dislokuoto NATO priešakinių pajėgų bataliono kariai.

Vilniaus gatvėmis žygiuoja Lietuvos kariuomenė. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

„Toks paradas turėtų atspindėti šalies ginkluotųjų pajėgų istoriją, skatinti pasididžiavimą savo kariuomene bei patriotizmą. Tai ypač svarbu pasikeitusios geopolitinės ir saugumo situacijos kontekste. Nes būtent Lietuvos narystė NATO, gynybinių pajėgumų stiprinimas yra tapę priešiškos propagandos, kuria siekiama sukelti visuomenės nepasitikėjimą tuo, abejones ir palaužti jos valią gintis, taikiniais. Tuo metu kariuomenės paradas, jo kuriamas pasididžiavimo savo valstybe ir jos kariuomene jausmas kaip tik stiprintų žmonių valią gintis, ypač tarp jaunimo“, – teigia L. Kasčiūnas.

Lietuvos kariuomenės dieną – iškilmingas karių paradas Vilniaus Katedros aikštėje

Panašūs kariniai paradai iškilmingų švenčių metu rengiami ir kitose Europos šalyse. Rugpjūčio 15 d. Lenkijoje, minint Kariuomenės dieną ir Lenkijos kariuomenės atkūrimo 100-ąsias metines, vyko didžiulis karinis paradas, per kurį buvo surengtas aviacijos šou, kariai žygiavo vilkėdami Napoleono laikų uniformas. Parade dalyvavo apie 1500 karių, 150 karinės technikos priemonių, 50 karo lėktuvų ir sraigtasparnių, taip pat Lenkijoje dislokuoti JAV kariai. Didžiausias ir seniausias karinis paradas Europoje kasmet rengiamas Prancūzijoje minint Bastilijos paėmimo dieną. Tai yra istorinė tradicija, pradėta 1880 m.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.08.21; 07:00

Lietuvos kariai iš pratybų JAV grįžta įgiję vertingos patirties ir užgrūdinti. Arno Čemerkos (KAM) nuotr.
Atokvėpio minutėlė. Arno Čemerkos (KAM) nuotr.

Lietuvos kariuomenės Mechanizuotosios pėstininkų brigados „Geležinis Vilkas“ Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo mechanizuotojo pėstininkų bataliono kariai kartu su priskirtais vienetais Jungtinėse Amerikos Valstijose užbaigė beveik mėnesį trukusias pratybas „NTC 18.9“ ir grįžta namo.

Pratybose Lietuvos kariai vykdė puolimo, gynybos ir stabilizavimo operacijas kartu su JAV Sausumos pajėgų Pensilvanijos nacionalinės gvardijos, 56-osios „Stryker“ brigados rotacinių pajėgų kariais.

„Pratybos, kuriose dalyvavo 56-osios „Stryker“ brigados rotacinės pajėgos, buvo tikras iššūkis ir neįkainojama patirtis tiek Pensilvanijos nacionalinės gvardijos kariams, tiek mūsų sąjungininkams lietuviams. Lietuvos kariai, treniruodamiesi drauge su JAV kariais, petys petin atlaikė visus pratybų sunkumus ir iššūkius. Šis bendradarbiavimas mums visiems dar kartą padėjo geriau suprasti, kaip veikti drauge su NATO sąjungininkais, jei ateityje prireiktų kovoti kartu“, – Lietuvos kariuomenės pranešime cituojamas 28-osios pėstininkų divizijos atstovas plk. Marcas Ferraro. Jis pabrėžė ypač puikią 56-osios „Stryker“ brigados ir brigados „Geležinis Vilkas“ karių sąveiką.

Su kariais JAV nacionaliniame mokymo centre buvo susitikęs į JAV su oficialiu vizitu atvykęs Lietuvos kariuomenės vadas gen. ltn. Jonas Vytautas Žukas. Arno Čemerkos (KAM) nuotr.

JAV kariai pratybose dalyvavo su ratiniais šarvuočiais „Stryker“, todėl lietuviai dar turėjo ir puikią progą perimti iš JAV karių patirtį, kaip valdyti pėstininkų kovos mašinas. Tokių įgūdžių jiems reikės, kai pėstininkų kovos mašinomis „Vilkas“ jau nuo 2019 m. bus apginkluojamos dvi Lietuvos bataliono kovinės grupės. Viena iš jų bus sudaryta Algirdo bataliono, o kita – Birutės ulonų bataliono pagrindu.

Lietuvos kariai JAV pratybų metu. Arno Čemerkos (KAM) nuotr.

Kaip pasakoja Lietuvos kariai, pratybos JAV buvo labai intensyvios ir itin naudingos, per jas jie įgijo vertingos patirties, kaip veikti kartu su sąjungininkais, o ir alinęs karštis ir dykumos sąlygos užgrūdino Algirdo bataliono karius veikti mūšio lauke bet kokiomis sąlygomis.

Pratybos „NTC 18.9“ vyko JAV nacionalinio pratybų centro „Fort Irwin” poligone, esančiame Kalifornijos valstijoje. Jose dalyvavo apie 130 Algirdo bataliono ir apie 5 000 karių iš įvairių JAV kariuomenės padalinių.

Pratybose kartu su Algirdo batalionu taip pat dalyvavo kariai iš brigados „Geležinis Vilkas“ štabo, Generolo Romualdo Giedraičio artilerijos bataliono bei atstovai iš Dr. Jono Basanavičiaus karo medicinos tarnybos.

Pratybų akimirka. Arno Čemerkos (KAM) nuotr.

Su kariais JAV nacionaliniame mokymo centre buvo susitikę ir į JAV su oficialiais vizitais atvykę Lietuvos kariuomenės vadas generolas leitenantas Jonas Vytautas Žukas ir Sausumos pajėgų vadas brigados generolas Valdemaras Rupšys.

Prieš mūšį. Arno Čemerkos (KAM) nuotr.

Lietuvos kariuomenės ir JAV Pensilvanijos nacionalinės gvardijos bendradarbiavimas pagal „Valstijos partnerystės programą“ (angl. „State Partnership Program“) vyksta jau 25 metus. Pasak Lietuvos kariuomenės pranešimo, per ketvirtį amžiaus įvyko daugybė bendrų renginių, pradedant patirties apsikeitimu mokymų, seminarų ir susitikimų metu, daugybe bendrų atmintinų datų minėjimų, karinių pratybų, baigiant bendru dalyvavimu tarptautinėje operacijoje Afganistane 2009-2012 metais.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.08.19; 06:30

25 metus trunkantis Lietuvos kariuomenės ir Pensilvanijos nacionalinės gvardijos bendradarbiavimo yra puikus ilgai besitęsiančios partnerystės su JAV pavyzdys, sekmadienį sostinės Lukiškių aikštėje surengtame iškilmingame JAV Pensilvanijos nacionalinės gvardijos ir Lietuvos kariuomenės bendradarbiavimo 25-mečio minėjime sakė krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis. KAM nuotr.

25-eri metai Lietuvos kariuomenės ir Pensilvanijos nacionalinės gvardijos bendradarbiavimo yra puikus ilgai besitęsiančios partnerystės su JAV pavyzdys, sekmadienį sostinės Lukiškių aikštėje surengtame iškilmingame JAV Pensilvanijos nacionalinės gvardijos ir Lietuvos kariuomenės bendradarbiavimo 25-mečio minėjime sakė krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis.

„Esame dėkingi tiek už dalinimąsi patirtimi ir ekspertize, tiek už indėlį į mūsų karinių pajėgų infrastruktūros vystymą“, – sakė ministras.

Lietuvos kariuomenės vadas generolas leitenantas Jonas Vytautas Žukas pažymėjo, kad iki šių dienų Lietuvos kariuomenės ir Pensilvanijos nacionalinės gvardijos partnerystė skaičiuoja daugiau nei 500 įvairių karinio bendradarbiavimo renginių.

„Mūsų draugystė yra jau ne kartą patikrinta ir užgrūdinta įvairiose karinėse pratybose Baltijos regione ir JAV, taip pat ir tarptautinėje operacijoje Afganistane“, – sakė J. V. Žukas.

Sekmadienio popietę vykusi šventė pradėta Lietuvos Respublikos ir JAV himnais, kuriuos atliko dainininkė Jovita Suzanovičienė. Iškilmingos rikiuotės metu Lietuvos ir JAV kariams buvo įteikti abiejų šalių kariuomenių ženkleliai „Parašiutininko sparnai“, kurie pažymi parašiutinio parengimo žinias ir gebėjimus atlikti oro desanto šuolį.

Pasak JAV Pensilvanijos nacionalinės gvardijos kario Juozo Naujokaičio, gimusio ir augusio JAV, kurio tėtis Gediminas emigravo į JAV prieš II pasaulinį karą, prie amerikietiškos uniformos dėvėti lietuviškus „Parašiutininko sparnus“ yra tikra garbė.

Po oficialios ceremonijos susirinkusiems miestiečiams ir sostinės svečiams grojo JAV ir Lietuvos kariuomenių orkestrai, šventinį pasirodymą surengė Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino štabo bataliono Garbės sargybos kuopos kariai.

Lietuvos kariuomenės vadas generolas leitenantas Jonas Vytautas Žukas, KAM ministras Raimundas Karoblis irPensilvanijos nacionalinės gvardijos vadas brigados generolas Anthony Carrelli. KAM nuotr.

Gyventojai galėjo apžiūrėti Lietuvoje dislokuotų ir pratyboms atvykusių NATO sąjungininkų bei Lietuvos kariuomenės ginkluotę ir karinę techniką, pabendrauti su sąjungininkų ir Lietuvos kariais.

Iškilmingame renginyje Lukiškių aikštėje dalyvavo Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų vadas brigados generolas Valdemaras Rupšys, JAV Sausumos pajėgų Europoje vado pavaduotojas generolas majoras Johnas Gronskis, Pensilvanijos nacionalinės gvardijos vadas brigados generolas Anthony Carrelli, Seimo nariai, JAV ambasados atstovai.

Į Lietuvą birželio 4 d. atvykę JAV Pensilvanijos nacionalinės gvardijos kariai Generolo Silvestro Žukausko poligone dalyvauja tarptautinėse pratybose „Kardo kirtis 2018“. Lietuvos kariuomenės Krašto apsaugos savanorių pajėgų būrys iki birželio 16 d. dalyvauja JAV Pensilvanijos „Fort Indiantown Gap“ mokymo centre ir poligone, kur treniruojasi veikti mūšio mieste sąlygomis.

Lietuvos kariuomenės ir JAV Pensilvanijos nacionalinės gvardijos bendradarbiavimas pagal „Valstijos partnerystės programą“ vyksta jau 25 metus.

Informacijos šaltinis – ELTA (Jūratė Valančiūtė)

2018.06.11; 05:46

Lietuvos kariuomenės vado generolo leitenanto Jono Vytauto Žuko kvietimu oficialaus vizito į Lietuvą atvyko Gruzijos kariuomenės vadas generolas majoras Vladimeras Chachibaia.

Vasario 8-10 dienomis svečias lankysis Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijoje, kur susipažins su jos veikla ir susitiks su Gruzijos karininkais, besimokančiais akademijoje rengiamuose kvalifikacijos kėlimo kursuose. V. Chachibaia taip pat ketina apsilankyti ir karo akademijos teritorijoje dislokuotuose NATO energetinio saugumo kompetencijos bei Nacionaliniame kibernetinio saugumo centruose.

Iškilminga Gruzijos kariuomenės vado sutikimo ceremonija numatyta penktadienį aikštėje prie Krašto apsaugos ministerijos. Po jos generolas majoras V. Chachibaia susitiks su Lietuvos kariuomenės vadu J. V. Žuku bei Lietuvos kariuomenės atstovais ir aptars karinio bendradarbiavimo ir saugumo situaciją regione.

Vėliau svečias lankysis Lietuvos kariuomenės Gynybos štabe ir Specialiųjų operacijų pajėgose.

Pastarąjį kartą Lietuvos ir Gruzijos kariuomenių vadai buvo susitikę praėjusių metų spalį J. V. Žukui su oficialiu vizitu lankantis Gruzijoje.

Lietuva ir Gruzija gynybos srityje bendradarbiauja nuo 2001 m., kai buvo pasirašytas dvišalis susitarimas. Pagrindinės dvišalio karinio bendradarbiavimo sritys: karininkų rengimas ir ekspertinės konsultacijos strateginės komunikacijos, kibernetinės gynybos, logistikos, finansų valdymo, strateginio planavimo ir kitais klausimais.

Informacijos šaltinis – ELTA

Oficialaus vizito į Lietuvą atvyko Gruzijos kariuomenės vadas. KAM nuotr.

2018.02.09; 00:30

Lietuvos kariuomenės vadas gen. ltn. Jonas Vytautas Žukas įteikia apdovanojimą

Tarnybą Lietuvoje baigęs NATO kovinės grupės vadas plk. ltn. Ch. Huber pareiškė: „Kartu su Lietuvos kariuomene esame pasirengę atremti bet kokią agresijos formą“.

Rugpjūčio 3 d. Rukloje ( Jonavos r.) Didžiojo Lietuvos etmono Jonušo Radvilos Mokomajame pulke vyko NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinės grupės rotacijų ir vadovybės pasikeitimo ceremonija.

Ceremonijoje dalyvavo Lietuvos kariuomenės vadas gen. ltn. Jonas Vytautas Žukas, NATO pajėgų daugianacionalinės Šiaurės Rytų divizijos vadas brg. gen. Krzysztof Motacki, Lietuvos kariuomenės vienetų vadai, NATO šalių, delegavusių karius į priešakinių pajėgų kovinę grupę, ambasadoriai, kariuomenių atstovai.

Ceremonijos metu nuo šių metų vasario kovinei grupei vadovavusį Vokietijos kariuomenės pulkininką leitenantą Christoph Huber pakeitė naujasis kovinės grupės vadas taip pat Vokietijos karininkas plk. ltn. Thorsten Gensler, vadovaujantis Vokietijos 37 – osios mechanizuotosios pėstininkų brigados 371-ajam mechanizuotajam pėstininkų batalionui.

Bataliono kovinės grupės vadas plk. ltn. Christoph Huber, perduodamas pareigas naujajam vadui kalbėjo: „ Per visą 6 mėnesių laikotarpį vykdėme intensyvų karinį rengimą, dalyvavome įvairiose pratybose. Kartu su Lietuvos kariuomene esame pasirengę atremti bet kokią agresijos formą“.

Lietuvos kariuomenės vadas gen. ltn. J. V. Žukas, kreipdamasis į tarnybą baigusį plk. ltn. Ch. Huber, pabrėžė, kad pirmosios NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinės grupės pamainos kariai sudarė unikalią galimybę Lietuvos žmonėms įsitikinti NATO idėjos veiksmingumu ir aukštais tarnybos standartais. „Visų Lietuvos žmonių vardu dėkoju Jums už tarnybą ir linkiu sėkmės tolimesnėje tarnyboje ir asmeniniame gyvenime“, – sakė Lietuvos kariuomenės vadas.

Ceremonijos metu grojo ir šventę puošė Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų orkestras, kuris atliko įvairius, kontingente tarnaujančių šalių kariuomenių, kūrinius. Užgrojus Nyderlandų kariuomenės maršą „Limburgse Jagers Mars“, Nyderlandų kariai, pagal gražią tradiciją, pradėjo sukti beretes.

Šiuo metu NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinėje grupėje Lietuvoje jau dislokuota per 450 Vokietijos, 100 Belgijos, 250 Nyderlandų, 200 Norvegijos ir 20 Liuksemburgo karių.

2017–2018 metais NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinėje grupėje tarnaus Vokietijos, Norvegijos, Nyderlandų, Belgijos, Liuksemburgo, Kroatijos ir Prancūzijos kariai. Bataliono kovinei grupei Lietuvoje vadovauja ir jos pagrindą sudaro Vokietijos kariai.  

Lietuvos kariuomenės informacija, Ievos Budzeikaitės nuotraukos

2017.08.04; 07:02

„Pastaraisiais metais Lietuvos ir Jungtinės Karalystės bendradarbiavimas gynybos ir saugumo srityje suintensyvėjo ir noriu pabrėžti, kad Lietuvai Jungtinė Karalystė buvo, yra ir bus svarbus Europos saugumo ir gynybos partneris“, – pažymėjo krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis, birželio 14 d. vakare susitikęs su Jungtinės Karalystės kariuomenės vadu karinių oro pajėgų maršalu seru Stuartu Williamu Peachu (Stuart William Peach). 

Lietuvos kariuomenės dieną – iškilmingas karių paradas Vilniaus Katedros aikštėje. Nuotraukoje – britų kariai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Birželio 15 d. pirmą kartą su darbo vizitu į Lietuvą atvykusiu Jungtinės Karalystės kariuomenės vadu susitiko ir Lietuvos kariuomenės vadas generolas leitenantas Jonas Vytautas Žukas.

Susitikimuose su ministru ir kariuomenės vadu svečias pabrėžė, jog Jungtinė Karalystė tvirtai laikosi įsipareigojimų NATO sąjungininkams kolektyvinės gynybos kontekste, ypač Baltijos regione. Pasak Jungtinės Karalystės kariuomenės vado, jo šalis neabejotinai išliks svarbiu žaidėju Europos gynybos ir saugumo srityje – „Mes neatsitraukiame“, – pabrėžė jis. Oro pajėgų maršalas taip pat akcentavo neabejotiną tolesnį šalies dalyvavimą užtikrinant Europos saugumą ir gynybą, bendradarbiavimą su sąjungininkais, tame tarpe ir su Lietuva, kovoje su terorizmu, būtinybę stiprinti NATO ir Europos santykius su JAV. Be to, seras S. W. Peachas pabrėžė Artimųjų Rytų klausimą bei būtinybę koordinuotis veiksmus žvalgybos srityje, dalintis turima informacija ir patirtimi.

Lietuvos kariuomenės vadas susitikimo su Jungtinės Karalystės kariuomenės vadu metu išreiškė padėką už svarų indėlį įvairiomis priemonėmis stiprinant Baltijos šalių ir Lietuvos saugumą. Taip pat vadas pasidžiaugė šios šalies sprendimu turėti atskirą gynybos atašė Lietuvai ir išreiškė viltį, jog nuo šiol karinis bendradarbiavimas su Jungtine Karalyste bus dar glaudesnis. 

Lietuvos Kariuomenės vadas generolas leitenantas Jonas Vytautas Žukas. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Kariuomenių vadai kalbėjosi apie saugumo situaciją Baltijos regione, NATO atgrasymo priemonių įgyvendinimą, NATO vadovavimo struktūros reformą, gynybos planus, kovą su terorizmu ir įvairius bendrus karinio bendradarbiavimo projektus.

Po kariuomenių vadų susitikimo Lietuvos kariuomenės Jungtinio štabo atstovai oro pajėgų maršalui serui S. W. Peachui pristatė Lietuvos kariuomenės pajėgumus ir vystymo planus, pasirengimą savarankiškai ir kolektyvinei šalies gynybai, kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento atstovai – informacinių grėsmių analizę.

Apie Lietuvos ir Jungtinės Karalystės bendradarbiavimą gynybos srityje

Lietuvos ir Jungtinės Karalystės (toliau – JK) bendradarbiavimas gynybos srityje pradėtas dar 1994 m. spalį, šalių gynybos ministerijoms Vilniuje pasirašius savitarpio supratimo memorandumą. JK reikšmingai prisidėjo prie Lietuvos karinio mokymo sistemos vystymo, taip pat ir prie paties karių bei civilių tarnautojų mokymo ir rengimo. JK buvo pagrindinė Lietuvos partnerė planuojant ir įgyvendinant gynybos valdymo reformą, konsultuojant resursų ir įsigijimų valdymo, gynybos planavimo, vadybos ir biudžeto formavimo, rezervo pajėgų reformos klausimais.

2003-2007 m. Lietuvos kariai (LITCON 1-9 kontingentai) tarnavo JK vadovaujamame Shaibah sektoriuje Irake (Danijos bataliono sudėtyje). Iki 2008 m. rugpjūčio vienas Lietuvos karininkas tarnavo JK vadovaujamos daugianacionalinės divizijos štabe Bagdade. 2004-2005 m. penki Lietuvos karo medikai tarnavo JK vadovaujamoje Provincijos atkūrimo grupėje Afganistane (Mazar-i-Sharife). Nuo 2014 m. JK skiria po vieną ekspertą į Vilniuje veikiantį NATO Energetinio saugumo kompetencijos centrą, nuo 2015 m. – į NATO pajėgų integravimo vienetą. Nuo 2016 m. kovo vienas Lietuvos karininkas tarnauja JK vadovaujamų Jungtinių ekspedicinių pajėgų (JEF) vadavietėje Nortvude. Nuo 2014 m. rugpjūčio du Lietuvos kariai tarnauja JK vadovaujamo Jungtinio greitojo reagavimo korpuso (ARRC) štabe.

2004 ir 2014 m. JK dalyvavo NATO oro policijos misijoje Baltijos šalyse iš aviacijos bazės Šiauliuose, 2015 ir 2016 m. – iš aviacijos bazės Amaryje (Estijoje). 2013 ir 2016 m. antrą pusmetį Lietuvos kariai budėjo JK vadovaujamoje Europos Sąjungos kovinėje grupėje. Šiemet Lietuvos karių kuopa budi JK vadovaujamose NATO ypač greito reagavimo pajėgose (VJTF).

JK, kartu su JAV ir Vokietija, dalyvaudamos Transatlantinėje pajėgumų vystymo ir mokymo (TACET) iniciatyvoje, prisideda prie Baltijos šalių ir Lenkijos pajėgumų vystymo per karinį rengimą ir mokymus. Šiuo metu JK Lietuvos kariuomenei padeda stiprinti Aviacijos bazės apsaugos užtikrinimo kompetenciją.

Nuo praėjusių metų glaudžiai bendradarbiauja Lietuvos ir JK kariuomenių strateginės komunikacijos ekspertai.

Lietuvos kariuomenė 2005 m. iš Didžiosios Britanijos kompanijos „Ricardo JK“ įsigijo 45 specialiosios paskirties visureigius „Land Rover Defender“ 110XD, 2013 m. iš JK gynybos ministerijos – du minų paieškos ir nukenksminimo „Hunt“ tipo laivus.

Informacijos šaltinis – Krašto apsaugos ministerija.

2017.06.16; 02:02

Krašto apsaugos ministras išleido buvusį karinių oro pajėgų vadą pulkininką Audronį Navicką iš profesinės karo tarnybos į atsargą. Sprendimas buvo priimtas atsižvelgus į kariuomenės vado gen. ltn. Jono Vytauto Žuko pateiktą vertinimą, kad tolesnė karininko profesinė karo tarnyba prieštarautų tarnybos interesams. 

Lietuvos Kariuomenės vadas generolas leitenantas Jonas Vytautas Žukas. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas prie Krašto apsaugos ministerijos informavo kariuomenės vadą apie plk. A. Navicko veikas jam esant nušalintam nuo karinių oro pajėgų vado pareigų ir vėlesniais laikotarpiais.

Pateiktais duomenimis, plk. A. Navickas formavo ir palaikė neigiamą krašto apsaugos sistemoje tarnaujančių asmenų požiūrį į Lietuvos kariuomenės vadovybės įsakymų vykdymą, įskaitant ir valstybės gynybą. Karininkas taip pat menkino krašto apsaugos ministrą, kariuomenės vadą, jo kompetenciją ir atskirų krašto apsaugos ministerijos ir Lietuvos kariuomenės padalinių vadovybę, kritikavo jų sprendimus, taip demoralizuodamas Lietuvos kariuomenės karinių oro pajėgų personalą.

Be to, karininkas, siekdamas diskredituoti krašto apsaugos sistemą ir jos vadovybę, teikė su tarnyba susijusią informaciją neįgaliotiems asmenims. Papildomai buvo nustatyta, kad karininkas nebendradarbiavo su sudaryta karinių oro pajėgų vado reikalų perdavimo komisija, vengė perduoti pareigas ir pasirašyti pareigų perdavimo aktą.

Remdamasis turima informacija, kariuomenės vadas nusprendė, kad tokie plk. A. Navicko veiksmai yra nesuderinami su karo tarnybos organizavimo pagrindiniais principais ir reikalavimais, duotąja karininko priesaika ir karininko garbe.

Kariuomenės vado sprendime taip pat nurodyta, kad pulkininko karinis laipsnis yra vienas iš aukščiausių karininkų laipsnių Lietuvos kariuomenėje, todėl karininko, kuriam suteiktas aukščiausiasis vyresniųjų karininkų laipsnis, asmeninės savybės privalo būti tokios, kad jo pasiryžimu pasiaukoti valstybės gynybai nebūtų abejojama, o asmeninės savybės vadovauti pavestiems padaliniams ypatingų valstybei situacijų, tokių kaip ginkluotos gynybos, metu būtų pavyzdinės ir sektinos.

Pažymėta, kad Lietuvos karinė doktrinoje yra įtvirtintas tikslinio vadovavimo principas, kurio vieni iš pagrindinių elementų yra pasitikėjimas ir abipusis supratimas.

„Profesinė karo tarnyba neatsiejama nuo abipusio pasitikėjimo, sąžiningumo, drausmės, garbės ir atsakomybės. Turima informacija apie plk. Navicko veiksmus jo nušalinimo nuo pareigų metu, lėmė sprendimą, jog tolimesnė šio karininko tarnyba prieštarautų karo tarnybos interesams“, – situaciją apibendrino kariuomenės vadas gen. ltn. J. V. Žukas.

Kariuomenės vado vertinimu, krašto apsaugos ministerijos ir kariuomenės vadovybė turi pasitikėti Lietuvos kariuomenės karininku ir neabejoti, kad strateginio lygmens sprendimai dėl valstybės karinės apsaugos, ginkluotos gynybos ir karinių operacijų bus tinkamai ir laiku įgyvendinti, pateikta tarnybinė informacija bus tinkamai saugoma ir naudojama tik tarnybos tikslais, o karinės drausmės, pavaldumo principų bus laikomasi visais atvejais.

Be to, pagrįstai tikimasi ir reikalaujama, kad pulkininko laipsnį turintis karininkas ne tik gerbs ir vykdys aukštesnių vadų įsakymus, tačiau ugdys pavaldžius karius ir savo asmeniniu pavyzdžiu sutelks pavaldinius užduočių vykdymui.

Krašto apsaugos ministras R. Karoblis sutiko su kariuomenės vado sprendime nurodytais motyvais ir pasirašė įsakymą dėl plk. A. Navicko atleidimo iš profesinės karo tarnybos ir išleidimo į atsargą.

Informacijos šaltinis – Krašto apsaugos ministerija.

2017.04.11; 02:02

Kovo 2 d. Lietuvos kariuomenės Jungtiniame štabe Vilniuje vyko kasmetinis Lietuvos kariuomenės vado generolo leitenanto Jono Vytauto Žuko susitikimas su kariuomenės pajėgų, valdybų, štabų ir padalinių vadais (viršininkais). 

Lietuvos ginkluotųjų pajėgų gynybos štabas. Slaptai.lt nuotr.

Susitikimas surengtas siekiant aptarti praėjusių metų veiklą, kariuomenės aktualijas ir supažindinti dalyvius su kariuomenės vado nustatytais šių metų veiklos prioritetais.

Šiame susitikime taip pat dalyvavo ir krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis, ministerijos departamentų ir kitų krašto apsaugos sistemos institucijų vadovai.

Ministras R. Karoblis savo pasisakymo metu padėkojo vadams už jų tarnybą ir pastangas, apžvelgė geopolitinę ir saugumo situaciją, išsakė savo poziciją dėl krašto apsaugos sistemos vystymo perspektyvų, papildomai visus supažindino su pastaraisiais Valstybės gynimo tarybos sprendimais dėl papildomų 150 mln. eurų skyrimo krašto apsaugai 2018 metais, kariuomenės pajėgumų vystymo ir plėtros.

„Besikeičiant geopolitinei situacijai, gynybos stiprinimas ir plėtra yra vienas svarbiausių prioritetų regioniniu mastu. Todėl dirbkime tokiais būdais, kad rastume geriausius sprendimus, kaip sustiprinti mūsų šalies gynybinius pajėgumus“, – paragino susitikimo dalyvius ministras.

R.Karoblis taip pat išsakė siekį užtikrinti, kad krašto apsaugos įsigijimų sistema taptų kuo skaidresnė ir efektyvesnė. Pasak jo, tuo tikslu įkurta centralizuota įsigijimų agentūra savo veiklą palaipsniui turėtų pradėti jau kitų metų pradžioje.

Lietuvos kariuomenės vadas savo pranešimo pradžioje aptarė esmines saugumo grėsmes, išskirdamas konvencines, informacines, hibridines, kibernetines ir terorizmo bei apžvelgė praėjusių metų veiklos rezultatus. 

Lietuvos Kariuomenės vadas generolas leitenantas Jonas Vytautas Žukas. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

„Praėję metai Lietuvos kariuomenei buvo kupini iššūkių ir naujovių, tačiau tik tokiomis sąlygomis galime judėti į priekį karinio rengimo ir aprūpinimo srityse. Vyko daug pratybų, orientuotų į valstybės ginkluotą gynybą, kuriose dalyvavo ir kitos su šalies gynyba susijusios institucijos. Mano požiūriu, pagrindinės pratybos pernai pavyko geriau nei 2015 metais, tarpinstitucinis suderinamumas gerėja, spragų ir nesusikalbėjimų pastebime vis mažiau“, – pažymėjo gen. ltn. J. V. Žukas.

Kaip pasiekusias iškeltus tikslus generolas įvardino ir kariuomenės Taikos meto užduočių operacinių pajėgų pratybas, sveikino karo prievolininkų mobilizacijos elementų įtraukimą į pratybas, aptarė greitojo reagavimo pajėgų pratybas, šių pajėgų komplektavimo progresą ir pagrindinius pagalbos ekstremaliose situacijose teikimo kitoms institucijoms atvejus.

Kariuomenės vadas atkreipė dėmesį į tebevykdomą Jungtinio štabo reformą, padėsiančią efektyviau valdyti ir vadovauti kariuomenei. Taip pat į pernai pasiektą proveržį plečiant kariuomenės personalą, gerėjantį karių aprūpinimo organizavimą ir tarnybos sąlygų užtikrinimą, svarbiausius kariuomenės modernizacijos ir infrastruktūros plėtros projektus, įsigijimų vykdymą ir sąjungininkų buvimą Lietuvoje.

Įvardindamas šių metų veiklos prioritetus, gen. ltn. J. V. Žukas pirmiausiai akcentavo pasirengimą ginkluotai valstybės gynybai pagal operacinius gynybos planus.

„Turime vis labiau orientuoti karinį rengimą į šalies gynybos planus – į jų testavimą ir tobulinimą, atitinkamai komplektuoti karinius vienetus personalu, aprūpinti juos kritine įranga, sukaupti nustatytą kiekį atsargų, tobulinti kariuomenės rezervo sistemą ir gerinti sąveiką su šalies ginkluotosioms pajėgoms karo atveju priklausančiomis institucijomis“, – sakė kariuomenės vadas.

Prioritetine veikla šiemet bus laikomas ir nacionalinių Greitojo reagavimo bei Taikos meto užduočių operacinių pajėgų parengties gerinimas. Šiame kontekste numatyta personalu, ginkluote, technika ir įranga sukomplektuoti Greitojo reagavimo pajėgų pagrindą sudarančius Algirdo ir Birutės batalionus.

Savo pranešime kariuomenės vadas įvardino poreikį toliau tobulinti kariuomenės valdymo, kontrolės ir logistikos sistemas. Kalbėdamas apie pastarąją sistemą jis atkreipė vadų dėmesį į būtiną viešųjų pirkimų organizavimo preciziškumą ir skaidrumą. Svarbiu įvardintas ir atgrasymo bei pasirengimo kolektyvinei gynybai stiprinimas, priimančiosios šalies paramos sąjungininkams teikimas.

Gen. ltn. J. V. Žukas taip pat nurodė tęsti kariuomenės personalo plėtrą ir skirti didesnį dėmesį karių motyvacijos kėlimui. Taip pat atsižvelgti į visas identifikuotas pamokas organizuojant šauktinių tarnybą, tobulinti jaunesniųjų vadų rengimo sistemą, pagal galimybes gerinti karių tarnybos sąlygas, įgyvendinti kariams suteiktas socialines garantijas.

Šiemet kariuomenės laukia dar vienas iššūkis – metais paspartinta Motorizuotosios pėstininkų brigados „Žemaitija“ plėtra, kurią, Valstybės gynimo tarybos sprendimu, reikės įgyvendinti per trejus ateinančius metus. Be šio, prie kariuomenės pajėgumų vystymo prioriteto buvo įvardinta ir toliau tęsti Krašto apsaugos ministerijos ir kariuomenės Jungtinio štabo koordinaciją įgyvendinant modernizacijos ir įsigijimų projektus, racionalų kariuomenės resursų perskirstymą ir paramą infrastruktūros plėtros projektų organizatoriams.

Renginio dalyviams taip pat buvo pristatyti pranešimai apie saugumo situaciją, pagrindines šiais metais Lietuvoje planuojamas karines pratybas, karių socialinių garantijų gerinimo ir personalo plėtros planus, karo prievolės organizavimą ir jaunuolių verbavimą į profesinę karo tarnybą, šauktinių karių teisių pažeidimų prevenciją. Apžvelgti ir aktualiausi, neseniai įsigalioję teisės aktai bei jų pakeitimai, KAM vykdomų kariuomenės modernizacijos ir infrastruktūros plėtros projektų eiga, karių aprūpinimo apranga ir ekipuote situacija bei perspektyvos, kiti aktualūs klausimai.

Informacijos šaltinis – Krašto apsaugos ministerija.

2017.03.03; 06:00

Lietuvos Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės vadovaujama Valstybės gynimo taryba (VGT) apsvarstė krašto apsaugos sistemos plėtros prioritetus, sausumos ir oro gynybos pajėgumų stiprinimą.  

Pasak Prezidentės, atsižvelgiant į geopolitinę situaciją, nuolat kylančias grėsmes saugumui bei vykdant šalies tarptautinius įsipareigojimus NATO, Lietuva turi ir toliau nuosekliai stiprinti šalies gynybą. VGT nutarė siūlyti 2018 metais krašto apsaugos sistemai skirti papildomą finansavimą, kuris siektų per 2 proc. BVP.

VGT pritarė kitąmet didinti Lietuvos karių skaičių, užtikrinti jų aprūpinimą modernia ginkluote ir įranga. Taip pat VGT nutarė spartinti motorizuotosios pėstininkų brigados „Žemaitija“ suformavimą  iki 2019 metų. Tai sustiprins Vakarų Lietuvos apginamumą, užtikrins tolygesnį kariuomenės išdėstymą visoje šalies teritorijoje. 2018 metais taip pat turi būti užtikrinta aukščiausių standartų priimančios šalies parama sąjungininkų pajėgoms.

VGT taip pat nusprendė sustiprinti Lietuvos oro gynybos pajėgumus, spartinti sausumos pajėgų aprūpinimą sunkiąja ginkluote, užtikrinti karinių oro pajėgų gebėjimą efektyviai vykdyti taikos meto užduotis – paieškos ir gelbėjimo operacijas bei transportavimą oru.

Informacijos šaltinis – Prezidentės spaudos tarnyba.

Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

2017.03.01; 06:26

Brangūs Lietuvos kariai, mieli Lietuvos žmonės, 2016 metai Lietuvos kariuomenei buvo gana sudėtingi, tačiau iššūkiai, kuriuos pavyko įveikti, mus tik sustiprino ir užgrūdino. Siekiant išlaikyti saugumo stabilumą, Lietuva, kaip ir visas pasaulis, išgyvena neramų ir permainingą laikotarpį. 

Lietuvos Kariuomenės vadas generolas leitenantas Jonas Vytautas Žukas. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Didėjant mūsų krašto apsaugos finansavimui galime stiprinti kariuomenės parengtį. Šiais metais toliau formavome antrą pėstininkų brigadą, t. y. Motorizuotąją pėstininkų brigadą „Žemaitija“, rengėme šauktinius ir kariuomenės rezervą, gerinome karių tarnybos sąlygas, aprūpinome juos apranga ir ekipuote, rengėme nacionalines ir tarptautines karines pratybas, ir toliau dalyvavome tarptautinėse operacijose ir budėjimuose. Taip pat modernizavome ginkluotę ir karinę techniką, vystėme karinę ir mokymo infrastruktūrą.

Kalbant apie ateinančius metus, svarbu pažymėti, kad stiprinant Motorizuotąją pėstininkų brigadą „Žemaitija“ bus pradėtas formuoti Artilerijos batalionas, kovinės inžinerinės paramos vienetai ir taktinės psichologinių operacijų grupės, Žvalgybos ir Logistikos kuopos. Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kęstučio motorizuotajame pėstininkų ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Butigeidžio dragūnų batalionuose bus pradėta formuoti po vieną papildomą kuopą, kurios vėliau sudarys naujo brigados „Žemaitija“ motorizuotojo pėstininkų bataliono branduolį.

Siekdami plėtoti karinį rezervą, į nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą (NPPKT) kitąmet planuojame pakviesti apie 3,5 tūkst. jaunuolių, o į kartotinius mokymus – apie 500 rezervo karių. Tokius skaičius lemia Lietuvos kariuomenės dabartinės finansinės ir materialinės galimybės, taip pat kariuomenei iškelti kintančios gynybos politikos numatyti uždaviniai.

Tikimės, kad 2017 m. užbaigsime karių aprūpinimą apranga ir ekipuote: profesinės (PKT) ir privalomosios pradinės karo tarnybos karių – 100 proc., karių savanorių – 75 proc. nuo to, ką gauna PKT ir NPPKT kariai. Žinoma, visa tai tikėjomės įgyvendinti jau per šiuos metus, tačiau dėl tam tikrų pirkimo procedūrų ir gamintojų apribojimų, pradėtų viešųjų pirkimų patikrinimų ir tyrimų numatytas planas buvo įgyvendintas ne pilnai. Minėti darbai bus užbaigti ateinančiais metais.

Nauji metai atneš Lietuvos kariuomenei ir nemažai naujovių, susijusių su ginkluotės ir karinės technikos įsigijimais. 2017 m. kariuomenę pasieks keliolika naujai įsigyjamų pėstininkų kovos mašinų „Boxer“ („Vilkas“ – taip vadinsime lietuviškąją modifikaciją). Per ateinančius dvejus metus Lietuvos kariuomenę pasieks ir visos įsigytos vokiškos 155 mm kalibro savaeigės haubicos PzH2000, taip pat su jomis veiksiančios šarvuotosios vadovavimo mašinos M577 ir evakuaciniai tankai BPZ2.

Lietuvos kariai 2017 m. sulauks ir naujai įsigytų automatinių šautuvų G-36 (juos kitąmet pagaliau gaus visi Lietuvos kariai) ir povamzdinių 40 mm granatsvaidžių HK269, toliau modernizuojamų 120 mm minosvaidžių „Tampella“, prieštankinių ginklų „Javelin“, nešiojamų priešlėktuvinių sistemų GROM, taktinio ryšio, stebėjimo ir matavimo, įvairių apsaugos priemonių.

Tikrai džiugu, kad 2017–2018 m. Sausumos pajėgas papildys per pusantro šimto modernizuotų vadovavimo, netiesioginės ugnies paramos, medicinos ir mokymo paskirties vokiškų šarvuočių M577. Kasmet (iki 2022 m.) dalimis gausime naujų vokiškų sunkvežimių UNIMOG U5000, skirtų kariams vežti ir logistinei paramai užtikrinti. Bus tęsiamas ir naudotų karinių bei medicinos evakuacijos visureigių „Mercedes-Benz GD“, tralų ir kitų karinių transporto priemonių įsigijimas iš Nyderlandų kariuomenės.

Karinių jūrų pajėgų pajėgumams išlaikyti 2017–2019 m. bus tęsiamas patrulinio laivo pabūklų įsigijimas. 2017–2018 m. bus atnaujinama nardymo įranga.

Svarbu pažymėti, kad stiprinant oro gynybą kitąmet ir toliau bus įgyvendinimas vidutinio nuotolio oro gynybos projektas, pagal kurį dvi Lietuvos kariuomenės oro gynybos baterijos iki 2020 m. bus aprūpintos norvegiškomis antžeminėmis vidutinio nuotolio oro gynybos sistemomis NASAMS.

Kovinio rengimo srityje 2017-ieji bus taip pat intensyvūs. Kadangi ir toliau išlaikysime Lietuvos kariuomenės Taikos meto užduočių operacinių pajėgų ir nacionalinių Greitojo reagavimo pajėgų parengtį, ir toliau rengsimės savarankiškai šalies gynybai, turėsime nemažai treniruotis nacionaliniu lygiu, į pratybas įtraukdami šalies ginkluotųjų pajėgų ir su jomis susijusias institucijas ir šalies gyventojus. Negerėjant saugumo situacijai regione ir įgyvendinant NATO viršūnių susitikimuose priimtus sprendimus, toliau aktyviai treniruosimės drauge su sąjungininkais ir partneriais.

Ateinantys metai šioje srityje atneš mums naujų iššūkių, tačiau noriu pažymėti, kad jie tiesiogiai susiję su mūsų šalies saugumo stiprinimu. Pirmąjį pusmetį sulauksime į Lietuvą atvykstančios NATO sąjungininkų priešakinių pajėgų kovinės grupės. Šis tarptautinis karinis vienetas, kaip NATO priešakinio buvimo sustiprinimo Rytiniame Aljanso flange įgyvendinimo priemonė, ne tik nuolatos treniruosis Lietuvoje stiprindamas atgrasymo potencialą, bet prireikus kartu su mumis stos į kolektyvinę NATO šalies gynybą. Šis momentas mūsų kariuomenei ir visai šaliai yra ypatingai svarbus, todėl turime padaryti viską, kad šiam NATO vienetui būtų sudarytos tinkamos tarnybos sąlygos. Suprantu, kad, įgyvendinant šį tikslą, mūsų kariams, kaip šeimininkams, gali tekti patirti tam tikrų nepatogumų ar daugiau pasistengti priimant atvykusius sąjungininkus. Tačiau svarbu nepamiršti, kad visa tai – mūsų pačių ir mūsų šalies saugumo užtikrinimo labui.

Vystant reikiamą priimančiosios šalies paramos infrastruktūrą sąjungininkų priešakinėms pajėgoms dislokuoti ir siekiant priimti NATO labai aukštos parengties jungtines pajėgas 2017–2019 m. bus vykdomas Vilniaus karinių vienetų infrastruktūros projektas (Rokantiškių k.). Šiuo laikotarpiu vyks karinio miestelio projektavimo ir statybos darbai. Kol bus įgyvendintas šis projektas, mūsų sąjungininkai bus dislokuoti Rukloje, šiuo metu esamomis kariuomenės infrastruktūros sąlygomis.

Kalbant apie kariuomenės rutiną – karines pratybas – ypatingų pokyčių nebus. Tęsime visas kasmetines karines pratybas, kurios yra būtinos mums – kariams – kaip profesinio tobulėjimo sąlyga, be to, jos svarbios Lietuvai konsoliduojant įvairias valstybės institucijas ir visuomenę, kad būtų stiprinamas mūsų krašto saugumas.

Neplanuojame mažinti ir Lietuvos karių dalyvavimo tarptautinėse operacijose. Tęsime dalyvavimą NATO misijose: Afganistane („Tvirta parama“), Turkijoje („Aktyvi užtvara“) ir Kosove (KFOR), Jungtinių Tautų stabilizavimo operacijoje Malyje (MINUSMA) ir keturiose Europos Sąjungos karinėse operacijose: mokymo misijose Malyje ir Centrinėje Afrikos Respublikoje bei jūrinėse operacijose „Atalanta“ ir „Sophia“. Nuo sausio mėnesio pradėsime dalyvauti ir JAV vadovaujamos koalicijos karinėje operacijoje Irake „Įgimtas ryžtas“.

2017 m. budėjimui NATO greitojo reagavimo pajėgiose skirsime įvairius štabo karininkus, nacionalinės paramos, ryšių ir informacinių sistemų, specialiųjų operacijų, vandenų išminavimo, judėjimo kontrolės, papildymo degalais ir vandens valymo elementus, apsaugos nuo cheminio, biologinio, radiologinio ir branduolinio ginklo (CBRN) bei karo policijos būrius ir pėstininkų kuopą.

Septynių valstybių (Danijos, Estijos, Jungtinės Karalystės, Latvijos, Lietuvos, Nyderlandų ir Norvegijos) karių pagrindu suformuotose Jungtinėse ekspedicinėse pajėgose (#JEF), skirtose kovai su bet kokio pobūdžio krizėmis, 2017–2019 m. budės Lietuvos kariuomenės pėstininkų kuopa, karo policijos ir nacionalinės paramos elementai.

Viena vertus, visi aptarti planai džiugina, kita vertus, svarbu suvokti, kad jie yra sąlygoti labai rimtų saugumo grėsmių, kurios iškilo tiek visame pasaulyje, tiek mums artimoje aplinkoje. Esame priversti veikti kaip įmanoma greitai, tad laikas – lemiamas mūsų veiklos sėkmės faktorius. Tokiomis sąlygomis natūralu, kad kariuomenei keliami vis aukštesni reikalavimai, kurių didžioji dauguma, beje, yra susiję su karių profesionalumu, drausme, etika ir vertybinėmis nuostatomis.

Deja, pastaraisiais metais Lietuvos kariuomenei teko atlaikyti ne vieną rezonansinį įvykį. Galbūt mūsų atžvilgiu viešoji informacija žiniasklaidoje ir nebuvo visada objektyvi, galbūt tai net buvo daroma tendencingai, tačiau, mano manymu, tokiais atvejais vienintelis tinkamas būdas – atvirumo, skaidrumo ir tiesos kelias. Galbūt, jis neatves mūsų į sėkmę ir tiesą lengvai ir greitai, tačiau ilgainiui išliksime verti pagarbos tiek savo, tiek visuomenės požiūriu.

Visa tai tik patvirtina, kad kiekvieno kario asmeninė kompetencija, profesionalumas ir moralinės nuostatos turi didelės įtakos visos kariuomenės garbei ir reputacijai. Todėl, jei esate ar norite būti Lietuvos kariuomenės dalimi, turite ir turėsite laikytis nustatytų taisyklių, procedūrų, tarnauti sąžiningai ir garbingai. Kito kelio tiesiog nėra, jei norime sulaukti paramos ir pasitikėjimo iš mūsų visuomenės, sąjungininkų ir partnerių.

Tikiu, kad didžioji dauguma karių savo tarnyba, apsisprendimu ir elgesiu yra verti garbingo kario vardo ir padėkos. Žinau, daugelis jų neigiamas žinias apie kariuomenę priima labai jautriai, netgi asmeniškai. Toks suvokimas yra labai kilnus. Dėkoju Jums už tarnybą ir linkiu stiprybės!

Informacijos šaltinis – Lietuvos krašto apsaugos ministerija.

2016.12.23; 04:44

Lapkričio 2 d. krašto apsaugos ministras Juozas Olekas susitikęs su Lietuvos gynybos atašė, reziduojančiais užsienio valstybėse, aptarė Lietuvos saugumo ir gynybos politikos uždavinius.

Susitikimo metu ministras J. Olekas pristatė 2016 metų Lietuvos gynybos biudžetą, teikiamą svarstyti Seimui, Lietuvos kariuomenės komplektavimo, karinės technikos, ginkluotės įsigijimo bei kitus klausimus.

Lietuvos kariuomenės vadas generolas leitenantas Jonas Vytautas Žukas susitikęs su Lietuvos gnybos atašė supažindino su kariuomenės aktualijomis, kovinio rengimo pajėgumų vystymo ir tarptautinio bendradarbiavimo prioritetais ir perspektyvomis.

Continue reading „Lietuvos gynybos atašė susitiko su krašto apsaugos ministru ir kariuomenės vadu“

Nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos karių gretas netrukus papildys nauja karių grupė. Spalio 15 d. Lietuvos kariuomenės vadas generolas leitenantas Jonas Vytautas Žukas lankysis Rukloje (Jonavos r.) dislokuotuose Kunigaikščio Vaidoto mechanizuotajame pėstininkų batalione ir Didžiojo Lietuvos etmono Jonušo Radvilos mokomajame pulke.

Vadas vertins, kaip šie vienetai yra pasirengę priimti naują grupę nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos karių.

Continue reading „Lietuvos kariuomenės vadas Rukloje vertins vienetų pasirengimą priimti šauktinius“

Su Lietuvos kariuomenės vadu Jonu Vytautu Žuku nusprendėme pakalbėti apie Lietuvos kariuomenės ateitį, nors suvokėme, kad į dalį klausimų jis negalės atsakyti, nes tai susiję su politinėmis Lietuvos aktualijomis.

Tačiau norėjome išgirsti jo nuomonę tiek apie skirtingas įvairiose valstybėse egzistuojančias gynybos sistemas, tiek apie tai, kas sprendžia, koks finansavimas būtinas Lietuvos kariuomenei. 2014 m. Lietuva krašto apsaugai skyrė 0,8 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), Estija – 2 proc., JAV – 3,8 proc., o Izraelis – 5,6 procento. 

Continue reading „Kariuomenės vadas: „Visa Šveicarija yra kariuomenė““

Mano manymu, artėjančios šventės – Šv. Kalėdos ir Naujieji metai – yra metas, kai turėtume ne dar labiau padidinti savo gyvenimo tempą siekdami užbaigti visus pradėtus darbus, surasti ir nupirkti artimiesiems kuo originalesnių dovanų, o atvirkščiai – stabtelėti ir pamąstyti apie save, apie tai, kas esame, ką per metus nuveikėme, ką planuojame nuveikti ateinančiais metais, kokius tikslus sau kelsime.

Būtent šiuo laikotarpiu visus Lietuvos piliečius kviečiu šiek tiek laiko skirti pamąstymams ir apie savo pilietines pareigas, apie pasiruošimą šalies gynybai.

Pastaruoju metu saugumo situacija regione pasikeitė. Jos nebepavadinsime labai stabilia ir lengvai prognozuojama. 

Continue reading „Šalies gynyba – kiekvieno mūsų pareiga. Kaip ją atliksime?“

Lietuva turi naują kariuomenės vadą. Juo tapo generolas majoras Jonas Vytautas Žukas.

Valstybės pasirinkimas – teisingas. Tikiu šio karininko patriotiškumu, profesionalumu, darbštumu. Neabejoju, jog šis karininkas ne tik stengsis sukurti stiprią kariuomenę, bet ir puikiai žino, kaip kuriamos stiprios kariuomenės.

Teisingas pasirinkimas

Šių eilučių autorius penkerius metus, nuo 1998 iki 2003-ųjų, leido specializuotą karinį priedą „Vardan Lietuvos“. Taigi savo akimis ne sykį matė, kaip tuometinis pulkininkas J.V.Žukas profesionaliai vadovaudavo motorizuotosios pėstininkų brigados „Geležinis Vilkas“ pratyboms. O kiek būta pokalbių, kurie gulė į karinį priedą kaip išskirtiniai J.V.Žuko interviu?! 

Continue reading „Sekmadieniniai pamąstymai. Lietuvos kariuomenės fenomenas“