Šį ketvirtadienį Europos Parlamente nuspręsta į plenarinio posėdžio, vyksiančio Strasbūre kitą savaitę, antradienį, darbotvarkę įtraukti debatus dėl rezoliucijos dėl Rusijos Federacijos neteisėto persekiojimo veiksmų, nukreiptų prieš Lietuvos Respublikos teisėjus ir prokurorus, nagrinėjusius Sausio 13-osios bylą. Rezoliuciją priimti planuojama kitos savaitės ketvirtadienį.
 
Rezoliucijos projekte reikalaujama, kad „Rusijos valdžios institucijas nutrauktų neteisėtus veiksmus prieš Lietuvos Sausio 13-osios bylą nagrinėjusius prokurorus ir teisėjus”. Taip pat dokumente primenama, kad „neteisėtas prokurorų ir teisėjų persekiojimas dėl jų profesinės veiklos yra nepriimtinas išorinis spaudimas, besikertantis su teisės viršenybės principu“.
 
Tuo atveju, jeigu Europos Sąjungos šalys narės gautų Rusijos federacijos abipusės pagalbos teisinius prašymus, susijusius su neteisėtu Rusijos persekiojimu, nukreiptu prieš Lietuvos prokurorus ir teisėjus, dalyvavusius Sausio 13-osios byloje, kviečiama laikyti juos politiškai motyvuotais ir bendradarbiauti su kompetentingomis Lietuvos institucijomis bei atsisakyti teikti teisinę pagalbą Rusijos Federacijai.
 
Be to, rezoliucijos projekte pažymima, kad Rusijos valdžios veiksmai, susiję su Lietuvos teisėjais ir prokurorais, pažeidžia teismų pareigūnų bei prokurorų nepriklausomumą.
 
Taip pat dokumente pabrėžiama, kad „Rusijos Federacijos valstybės kontroliuojamose žiniasklaidos priemonėse vykdoma propagandos ir dezinformacijos kampanija, o oficialūs atstovai kuria konspiracijos teorijas, susijusias su Sausio 13-osios byla ir tai yra hibridinio karo prieš Europos Sąjungą ir demokratiją dalis“.  
 
EP Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto (LIBE) narė, Europos liaudies partijos frakcijos atstovė, Rasa Juknevičienė paragino matyti Sausio 13-osios bylą „platesniame Kremliaus vykdomo hibridinio karo kontekste“, kai neigiami sovietų nusikaltimai ir atsakomybė už juos. 
 
Pasak Europos Parlamento narės R. Juknevičienės, tai pirmasis kartas, kai Kremlius pasitelkia politiškai pagrįstą terorą prieš kitos šalies teisėjus ir kitus pareigūnus kerštaudamas už priimtą sprendimą. “Jei Rusijos valdžia negaus labai aiškaus ES atsako, jog tai nepriimtina, „saugus nebesijaus nė vienas ES teisėjas, prokuroras ar teisėsaugos pareigūnas, dirbantis su bet kuria byla, kurioje Kremlius neigia savo piliečių kaltę“, – pridūrė EP narė.
 
Lapkričio 12 d. Parlamento LIBE komitetas aptarė Rusijos sprendimą iškelti bylas Sausio 13-osios bylą nagrinėjusiems Lietuvos teisėjams ir prokurorams.
 
Informacijos šaltinis – Europos Parlamento narių A. Kubiliaus ir R. Juknevičienės biuras, Viešųjų ryšių grupė
 
2019.11.24; 00:30

Konservatorė Rasa Juknevičienė. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Kandidatas į prezidentus Gitanas Nausėda sureagavo į Seimo narės Rasos Juknevičienės kaltinimus, kad jų susitikimo metu G. Nausėda prašė Vygaudą Ušacką pašalinti iš konservatorių partijos. Ekonomistas neigia visus faktus bei klausia: „Ar tai yra, ką konservatorių deleguota kandidatė turėjo mintyje apie savo planus antrame ture, sakydama visos priemonės naudotinos?„

„Vienintelis tikras faktas tame, ką parašė p. Juknevičienė, – mūsų susitikimas buvo. Visa kita yra pramanai, pradedant neva nusivylimu kuklia susitikimo vietos aplinka ir baigiant klausimu dėl Vygaudo Ušacko išmetimo iš partijos. Ar tikrai verta iki to nusileisti, p. Rasa? Ar tai yra, ką konservatorių deleguota kandidatė turėjo mintyje apie savo planus antrame ture, sakydama „visos priemonės naudotinos“? Užtikrinu Jus, kad bendrausime konstruktyviai, net jei Jūsų remiama kandidatė netaps prezidente. Bendras valstybės interesas yra svarbiau už personalijas ir dėl to tikrai neverta užsiimti smulkiu melu“, – feisbuko paskyroje rašė G. Nausėda. 

R. Juknevičienė sureagavo į G. Nausėdos Eltai duotą interviu, kuriame jis stebisi, kad kandidatė į prezidentus Ingrida Šimonytė gėdijasi sąsajų su konservatorių partija. Juk konservatoriai nėra kažkokie raupsuotieji, kad nuo jų būtų slepiamasi, komentuodamas I. Šimonytės rinkimų kampaniją, sako G. Nausėda. 

R. Juknevičienė labai stebėjosi tokiu G. Nausėdos požiūriu. Parlamentarė feisbuko paskyroje pristatė savo susitikimo detales su G. Nausėda. Pasak jos, G. Nausėda buvo ne tik nepatenkintas susitikimo vieta, bet ir prašė iš partijos pašalinti V. Ušacką.
Gitanas Nausėda. Rinkiminis plakatas. Slaptai.lt nuotr.

„Buvo kalba dėl jo dalyvavimo mūsų praimariuose (partijos pirminiuose rinkimuose. – ELTA). Sako, duočiau savo pavardę, tačiau po skyrius nevažinėčiau, kampanijoje nedalyvaučiau. Mano atsakymas buvo paprastas – tokiu atveju jūs pralaimėsite. Vygaudas yra partijos narys, jį žmonės pažįsta. Ir tada – dar vienas ups! Išgirdau klausimą, ar negalima būtų Vygaudo išmesti iš partijos? Akimirką net nesugebėjau nieko atsakyti… Ne, sakau, apie tai net jokios kalbos būti negali! Atsisveikinome pakalbėję dar apie kažką…“, – feisbuko paskyroje rašė R. Juknevičienė.

Kandidatė į prezidentus I. Šimonytė taip pat sureagavo į G. Nausėdos interviu Eltai. 

„Visgi rinkimuose kandidatuoju aš, Ingrida Šimonytė, ne TS-LKD partija. Dalyvauju rinkimuose TS-LKD remiama, tačiau prieš tai laimėjusi atvirus rinkimus, kuriuose balsavo ne vien partijos nariai. Už paramą esu dėkinga, tačiau partija puikiai žino, kad kampaniją organizuoju pati, su savo štabu, taip, kaip mums atrodo geriausia. Štabą susitelkiau pati, savanorius – taip pat. Partija padės, bet jokių sąlygų nekelia. Partijos žmonės savanoriauja, kaip ir nepartiniai ar priklausantys kitoms partijoms“, – teigė I. Šimonytė.

„Todėl rinkimų naktis buvo skirta štabo nariams, kurie dirbo daugiausiai, rėmėjams, kurie prisidėjo finansiškai, kad kampanija vyktų ir galėtume paaiškinti, kuo apmokėsime nemenkas rinkimų išlaidas, ir savanoriams, tarp kurių partijos narys buvo ne vienas ir visi aktyviausieji buvo pakviesti“, – feisbuko paskyroje rašė I. Šimonytė.

ELTA primena, kad G. Nausėda Eltai duotame interviu stebėjosi, kad sekmadienį konservatorių partija rezultatų laukė atskirai nuo I. Šimonytės štabo.
Buvęs Europos Sąjungos ambasadorius Rusijoje Vygaudas Ušackas. Martyno Ambrazo (ELTA) nuotr.

„Aš paklausčiau pačios kandidatės, o kodėl ji gėdijasi savo partijos? Aš šito nelabai suprantu, nes juk jie tokie patys žmonės, nuoširdžiai išgyvenantys dėl jos. Kodėl jiems reikia daryti specialius uždarus vakarėlius arba jų prašyti neiti į bendrą salę? Juk jie nėra kažkokie raupsuotieji. Aš kaip tik manau, kad reikia nusimesti kaukę“, – Eltai sakė G. Nausėda.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.05.17; 06:00

Konservatorė Rasa Juknevičienė. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narė, Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko pavaduotoja Rasa Juknevičienė, pirmadienį paaiškėjus aplinkybėms, kad pas kariuomenės vadą kandidatas į prezidentus Gitanas Nausėda lankosi su verslo lobistu Valdu Sutkumi, turinčiu su gynybos pramone susijusių interesų, teigia, kad toks G. Nausėdos elgesys yra nederamas ir kenkia kariuomenės vado Jono Vytauto Žuko autoritetui ir tuo pačiu visai kariuomenei.

„Didžiuojuosi ir pasitikiu Lietuvos kariuomene bei jos vadovybe. Labai gerai, kad kariuomene, kaip institucija, pasitiki ir dauguma Lietuvos piliečių. Šį pasitikėjimą verta branginti ir puoselėti, tačiau labai nesolidu ir nederama, kai šiuo visuomenės pasitikėjimu norima pasinaudoti ir spekuliuoti. Kandidatas į Prezidentus, o tuo pačiu ir į Vyriausiuosius ginkluotųjų pajėgų vadus G. Nausėda sąmoningai ar iš nepatyrimo, bet įtraukė kariuomenės vadą į politinę rinkimų kampaniją. Tai nederamas elgesys, nes kariuomenė politikoje nedalyvauja. Paaiškėjusios aplinkybės, kad pas kariuomenės vadą einama kartu su verslo lobistais, taip pat neprideda nei solidumo, nei orumo. Todėl viešai kreipiuosi į kandidatą G. Nausėdą, ragindama jį vengti kariuomenės politizavimo ir nebesinaudoti kariuomenės vado Jono Vytauto Žuko autoritetu savo rinkimų kampanijoje“, – pabrėžė Seimo narė R. Juknevičienė.
Lietuvos Kariuomenės vadas generolas leitenantas Jonas Vytautas Žukas. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Anksčiau kandidatas G. Nausėda yra viešai pareiškęs apie tai, kad jis norėtų šiuo metu savo pareigas einantį kariuomenės vadą J. V. Žuką matyti savo politinio pasitikėjimo komandoje.

Paulina Levickytė (ELTA)
 
2019.04.09; 12:44

Jau 15 metų, kai Lietuva – NATO narė. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Pirmadienį Seimo Konstitucijos salėje rengiama diskusija, skirta apžvelgti Lietuvos nueitą kelią į NATO bei tolimesnius darbus įstojus į Aljansą. 

Renginį organizuoja parlamentarė, Seimo NATO Parlamentinės Asamblėjos (PA) delegacijos vadovė, buvusi NATO PA prezidentė Rasa Juknevičienė.

„Šiemet minime tiek NATO 70-ąsias metines, tiek Lietuvos įstojimo į Aljansą 15-ąsias metines, tad apžvelgsime kelią, kurį teko nueiti kartu su daugeliu žmonių Lietuvos narystės NATO link ir dar toliau, taip pat kviečiu pasikalbėti apie dabarties ir ateities iššūkius”, – teigia R. Juknevičienė.

Renginyje pasisakys pirmasis atkurtos Nepriklausomos Lietuvos vadovas Vytautas Landsbergis, 1996-2000 m. krašto apsaugos ministru dirbęs Česlovas Vytautas Stankevičius, ambasadorius Eitvydas Bajarūnas, 1996-1999 m. dirbęs patarėju Lietuvos misijoje prie NATO, ambasadorius Giedrius Čekuolis, 2000-2003 m. ėjęs užsienio reikalų viceministro pareigas, vyriausiasis Lietuvos integracijos į NATO koordinatorius.

Kalbės ambasadorė, buvusi Užsienio reikalų ministerijos Saugumo politikos departamento Integracijos į NATO skyriaus, Lietuvos nuolatinės atstovybės prie NATO darbuotoja Loreta Zakarevičienė, 2000-2003 m. dirbęs Lietuvos nuolatinės atstovybės prie NATO gynybos patarėju Saulius Gasiūnas, 2000-2003 m. ėjęs Krašto apsaugos ministerijos NATO departamento direktoriaus pareigas pulkininkas Romualdas Petkevičius.

Renginio dalyvius virtualiai pasveikins dimisijos generolas majoras Jonas Kronkaitis, 1997-1999 m. buvęs krašto apsaugos viceministru, 1999-2004 m. – Lietuvos kariuomenės vadu.

Renginio dalyviams bus pristatytas Seimo narės R. Juknevičienės leidinys, kuriame ji pateikia savo patirtį bei ataskaitą, siekiant Lietuvos narystės NATO ir įstojus į Aljansą.

Jadvyga Bieliavska (ELTA)
 
2019.04.08; 08:34

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) narė konservatorė Rasa Juknevičienė sako, kad specialiosios tarnybos neteikė premjerui Sauliui Skverneliui jokios informacijos, susijusios su galimomis Rusijos įtakomis politiniams procesams. 

Rasa Juknevičienė. Gedimino Savickio (ELTA) nuotr.

„Abi žvalgybos labai aiškiai pasakė, kad jos jokios informacijos, nei susijusios su perversmais, nei su protestais, nei su Rusijos įtakomis neteikė premjerui ir nieko panašaus mums negali pasakyti, nes neturi jokios informacijos“, – trečiadienį žurnalistams sakė NSGK posėdyje dalyvaujanti R. Juknevičienė. 

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas ketina išklausyti Valstybės saugumo departamento ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento vadovus dėl ministro pirmininko S. Skvernelio kreipimosi į specialiąsias tarnybas. 

Į prasidėjusį posėdį, kuris vyksta už uždarų durų, atvyko VSD vadovas Darius Jauniškis, kiti žvalgybos institucijų atstovai. 

NSGK posėdžio darbotvarkėje yra įrašytas ir kitas klausimas, susijęs su žvalgybos institucijomis – jų veiklos strategijų pristatymas. 

Gruodžio 11 d. Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto nariai iš įvairių frakcijų kreipėsi į komiteto pirmininką Vytautą Baką, prašydami į artimiausią komiteto posėdį iškviesti Valstybės saugumo departamento bei Antrojo operatyvinių tarnybų departamento vadovus dėl ministro pirmininko S. Skvernelio kreipimosi „slaptu raštu“ į specialiąsias tarnybas dėl Kremliaus įtakos. 

Kreipimąsi pasirašė Seimo nariai Rasa Juknevičienė, Virgilijus Alekna, Juozas Olekas, Arvydas Anušauskas, Laurynas Kasčiūnas. 

Pasak jų, Seimo NSGK posėdyje specialiosios tarnybos yra prašomos pateikti informaciją, susijusią su premjero kreipimusi į tarnybas dėl Kremliaus įtakų Lietuvoje vykstantiems politiniams procesams. 

Premjeras S. Skvernelis praėjusią savaitę pranešė gavęs informacijos iš specialiųjų tarnybų apie kylančias grėsmes nacionaliniam saugumui. Jis kalbėdamas viešai leido suprasti, kad jo kreipimasis į specialiąsias tarnybas yra susijęs su konservatorių politika, tačiau vėliau tai paneigė. 

(papildysime)

Jadvyga Bieliavska (ELTA)

Pirmadienį Seimo delegacijos NATO Parlamentinėje Asamblėjoje (NATO PA) pirmininkė Rasa Juknevičienė pradeda eiti NATO PA prezidentės pareigas. Ji pakeitė Paolo’ą Alli, nustojus galioti jo, kaip Italijos parlamento nario, nacionaliniam mandatui.

R. Juknevičienė dėkoja kadenciją baigusiam prezidentui už puikų darbą, o įvairių šalių kolegoms parlamentarams – už suteiktą pasitikėjimą.

„NATO yra mūsų tautų ir piliečių saugumo pagrindas ir garantas. Dabar, kai šalys susiduria su beprecedenčiais iššūkiais, mūsų unikali sąjunga ir transatlantiniai ryšiai yra nepaprastai svarbūs. Vienas mano prioritetų – užtikrinti, kad Asamblėja remtų ir stiprintų juos parlamentinio dialogo ir diplomatijos keliu“, – sakė R. Juknevičienė.

Pasak jos, NATO viršūnių susitikimas Briuselyje šių metų liepą nustatė aiškius prioritetus. „Kai kuriuos jų rytoj aptarsiu su NATO generalinio sekretoriaus pavaduotoja Rose Gottemoeller, o Asamblėja nuveiktus darbus ir pažangą įvertins artėjančioje metinėje sesijoje Kanadoje – mūsų kitoje svarbioje sąjungininkėje Šiaurės Amerikoje. Taip pat ketinu aplankyti kai kuriuos artimiausius NATO partnerius ir šalis kandidates, kad parodytumėme savo paramą NATO atvirų durų politikai ir pabrėžtumėme partnerių indėlį sprendžiant mūsų bendras problemas“, – sako R. Juknevičienė. 

Pirmadienį NATO PA prezidentė išvyksta į Briuselį, kur, be jau minėto susitikimo, susitiks su kitais aukštais NATO ir Europos Sąjungos pareigūnais.

R. Juknevičienė NATO PA, kaip Seimo delegacijos vadovė, dirba nuo 1999 m. 2008-2012 m. ji ėjo Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro pareigas ir NATO PA darbe tiesiogiai nedalyvavo. Narystę NATO PA Seimo narė atnaujino 2013 m.; 2016 m. lapkritį ji buvo išrinkta NATO PA viceprezidente. 2018 m. kovą R. Juknevičienė Vilniuje vykusio Asamblėjos Nuolatinio komiteto posėdžio metu buvo nominuota NATO PA prezidente.

Informacijos šaltinis ELTA

2018-09-24

Konservatorė Rasa Juknevičienė. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narė Rasa Juknevičienė kreipėsi į Valstybės saugumo departamentą (VSD) dėl galimai Rusijos žvalgybų koordinuojamo puolimo ir šmeižto.

Parlamentarės teigimu, kovo mėnesį ją paskyrus NATO Parlamentinės Asamblėjos prezidente sustiprėjo Kremliaus darbotvarkę Lietuvoje remiančių jėgų puolimas. Vienas pirmųjų signalą davė portalas „Sputnik“, pasipylė negatyvūs straipsniai ir TV laidos, o netrukus Seimo valdančiosios partijos pirmininkas Ramūnas Karbauskis pradėjo viešai grasinti skundais ne tik NATO Parlamentinei Asamblėjai, bet ir NATO Generaliniam sekretoriui. Po kelių dienų tuos grasinimus įvykdė ir skundus parašė tos pačios politinės jėgos atstovas Seimo narys Mindaugas Puidokas.

„Galiu paliudyti, kad tokiais veiksmais buvo padaryta žala ne tiek mano asmeniui, kiek Lietuvai. Akivaizdu, toks Lietuvos juodinimas yra labai naudingas Kremliui, kadangi dirbtinai kurti iš piršto laužtus kompromatus ir yra Rusijos hibridinio karo prieš Lietuvą sudėtinė dalis. Lygiagrečiai pradėta vėl eskaluoti mano brolio Gintaro Urbono verslo tema. Ši tema prieš mane Rusijos interesus transliuojančioje žiniasklaidoje (taip buvo įvardinta VSD pranešimuose Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui dar praėjusiose kadencijose) pradėta eskaluoti dar 2015 metais. Ypatingu aktyvumu šmeižiant mano brolį ir siekiant padaryti politinės žalos man, pasižymėjo atvirai Kremliaus politiką remiantis veikėjas Jurijus Subotinas. Kol šis puolimas buvo Rūtos Janutienės ir J. Subotino lygmens – tai buvo viena, tačiau dabar šių veikėjų šmeižtus pradėjo platinti Seimo daugumos atstovai“, – teigė R. Juknevičienė.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narė kreipimesi į VSD prašo ištirti, ar puolimas prieš ją nėra koordinuotas Kremliaus žvalgybų veikimas per savo tinklą dėl kritiškų R. Juknevičienės pasisakymų Kremliaus politikos ir galimų politinių įrankių Lietuvoje atžvilgiu.

Kartu parlamentarė pažymi, jog jos brolis G. Urbonas kreipėsi į Generalinę prokuratūrą dėl baudžiamosios bylos iškėlimo po praėjusią savaitę LVŽS atstovo M. Puidoko paskleistos melagingos informacijos.

„Pabrėžiu, kad mano brolis neturi ir niekada neturėjo jokio verslo Rusijoje. Jo įmonė geležinkeliais perveža Lietuvoje nupirktus automobilius į Vidurinę Aziją. Tai rodo ir tipinės sutartys su privačiomis Rusijos kompanijomis – vagonų savininkėmis – dėl vagonų padavimo pakrovai, kurių įmonė turi dešimtis su Lietuvos, Ukrainos, Baltarusijos, Estijos, Latvijos, Uzbekijos, Kazachstano privačiomis kompanijomis. Tokių Lietuvos įmonių, kurios naudojo ar naudoja Rusijos ar kitų šalių vagonus, yra šimtai ar net tūkstančiai. Į Rusiją kroviniai nebuvo vežami ir jokių reikalų su Rusijos federalinėmis struktūromis įmonė niekada neturėjo“, – sakė R. Juknevičienė.

Kartu pažymima, kad parlamentarės brolio verslas niekaip nėra susijęs su jos darbu, o LVŽS atstovo M. Puidoko metami kaltinimai, neva įmonės pajamos pradėjo didėti, kai R. Juknevičienė tapo ministre – melagingi. Atvirkščiai, kaip rodo duomenys Valstybinėje mokesčių inspekcijoje, pajamos ir pelnas per krizę ženkliai krito.

Teksto autorė – Eleonora Budzinauskienė (ELTA)

2018.08.07; 10:00

2017-ųjų sausio 13-oji diena. Minėjimas prie Lietuvos parlamento. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Lietuvos politikai vienbalsiai sutaria, kad Rusijos iškelta baudžiamoji byla Lietuvos prokurorams ir teisėjams yra propagandinė Kremliaus akcija.

Sausio 13-osios minėjimas 2016-aisiais metais. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Vertindami šį Maskvos sprendimą, Seimo nariai svarsto apie naujas Kremliaus strategijas siekiant iškelti Rusijos suverenumą aukščiau kitų valstybių, ir pabrėžia, kad kalbėdami apie Sausio 13-ąją patys Lietuvos politikai turėtų būti atsargesni, kad netaptų Kremliaus propagandos įrankiais.

Konservatorė Rasa Juknevičienė pabrėžia, kad Lietuvos istorija, o ypač pokario partizanų pasipriešinimas bei Sausio 13-oji, yra datos, į kurias yra nusitaikiusi Kremliaus propagandos mašina.

„Partizanų kova pokaryje ir Sausio 13-oji – du istoriniai įvykiai, kurie jiems (Rusijai. – ELTA) yra labai svarbūs ir kuriuos jie visada stengiasi neigti, suteršti, supurvinti. Prieš kiekvieną Sausio 13-ąją matome pasirodančius istoriją iškraipančius straipsnius. Kremliui labai svarbu, kad Sausio -13-oji nebūtų Lietuvą vienijanti jėga “, – Eltai sakė R. Juknevičienė.

Seimo narys Arvydas Anušauskas. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Pasak jos, tokiu būdu Rusija siekia paneigti istoriją ir įdiegti kuo didesnį nusivylimą savo valstybe. Tačiau, samprotavo R. Juknevičienė, tokiomis priemonėmis Kremlius gali tik dar labiau mobilizuoti Lietuvos piliečius.

„Tokios atakos prie Sausio 13-ąją, ko gero, tik dar labiau sutelks didžiąją dalį lietuvių tautos. Manau, kad Kremlius daro labai didelę klaidą šitaip elgdamasis su lietuviais“, – aiškino R. Juknevičienė.

Kartu politikė ragino Sausio 13-ąją vykusių taikių žmonių žudynių ir bandymo dar kartą okupuoti Lietuvą nevadinti tiesiog „Sausio 13-osios įvykiais“. Anot jos, toks supaprastintas įvardinimas yra netinkamas ir įskiepytas Kremliaus propagandos.

„Kartais mūsų politikai nepagalvoję Sausio 13-ąją vykusią Sovietų Sąjungos agresiją prieš Lietuvą vadina sausio įvykiais. Tai atrodytų nekaltas dalykas. Bet tai yra informacinio karo prieš Lietuvą sudėtinė dalis. Vadinti agresiją prieš Lietuvą ir siekį okupuoti tiesiog įvykiais. Na, maždaug mašina susidūrė su kitu automobiliu. Tai čia aš labai siūlyčiau vengti mūsų politikams tokių dalykų, kurie yra paskleisti iš Kremliaus“, – apibendrino R. Juknevičienė.

Rasa Juknevičienė. Gedimino Savickio (ELTA) nuotr.

Pasak konservatoriaus Arvydo Anušausko, pastarasis Rusijos žingsnis yra ne teisinis, bet politinis veiksmas. Politikas pabrėžia, kad tokiais veiksmais Kremlius neigia kitos valstybės suverenumą. Anot A. Anušausko, kišdamasi į suverenios valstybės reikalus ir bandydama savo baudžiamąjį kodeksą išplėsti kitoms valstybėms, Rusija ieško naujų poveikio formų.

„Rusija ieško naujų formų, kaip ir šiuo atveju, iškelti Rusijos suverenumą virš kitos valstybės, šiuo atveju Lietuvos suverenios teisės vykdyti teisingumą savo šalyje pagal savo pačios priimtus įstatymus ir Konstituciją. Panašių precedentų būdavo ir anksčiau, bet niekada iki šiol nebuvo taip, kad dėl kažkokių veiksmų Lietuvos teritorijoje Rusija keltų bylą. To nebuvo, nors dėl daugelio dalykų jie būdavo nepatenkinti“, – kalbėjo politikas ir svarstė, kaip Rusija reaguotų, jei kitos valstybės pradėtų kelti klausimą dėl kokių nors veiksmų, kuriuos Kremlius vykdo savo teritorijoje.

Apibendrindamas Rusijos iškeltą bylą, Lietuvos socialdemokratų darbo partijos pirmininkas Gediminas Kirkilas ragina ignoruoti tokio pobūdžio Kremliaus pareiškimus.

„Čia yra politinis ir propagandinis dalykas. Rusija puikiai supranta, kad jokio pagrindo tam nėra, jie tiesiog bando sumenkinti Sausio 13-osios bylą. Dėl to ir kelia. Manyčiau, kad tiesiog nereikėtų į tai reaguoti“, – sakė G. Kirkilas ir akcentavo, kad tokie pareiškimai tiesiog rodo, jog Lietuvos ir Rusijos santykių būklė ne tik nėra gera, bet ir artimiausiu metu neturėtų keistis.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.07.24; 09:22

Portfelis su svarbiais dokumentais. Slaptai.lt nuotr.

Siūlymas paskelbti visų – ir prisipažinusių, ir neprisipažinusių – buvusių KGB bendradarbių pavardes Seime vėl įstrigo.

Kadangi nebuvo įsiklausyta į konservatorių prašymą pakviesti į Seimą Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovą, Seimo TS-LKD frakcijos seniūnas Gabrielius Landsbergis antradienį po pietų vėl paprašė padaryti pertrauką šio klausimo pateikime.

Konservatorių nuomone, paviešinus visų buvusių KGB bendradarbių pavardes būtų pamintas teisės viršenybės principas ir Seimas užtrauktų milžinišką gėdą.

G. Landsbergis akcentavo valstybės duotą pažadą buvusiems KGB bendradarbiams. „Ar valstybės duotas pažadas gali būti atšauktas, ar ji turėtų laikytis savo duotų pažadų?“, – klausė jis.

Seimo narys Z. Jedinskis mano, kad įstatymai neleidžia įslaptinti amžinai, be to, tą pažadą davė politikai, o ne visuomenė. „Jis ne visas logiškas ir teisėtas, iš kitos pusės, pagal įstatymą jau įvykdytas“, – atsakė Z. Jedinskis.

„Kodėl jūs darote žalą valstybės interesams? – piktinosi Seimo narė konservatorė Rasa Juknevičienė, pasiūliusi Z. Jedinskiui sėsti „į savo vietą, o gal ir atsistatydinti iš Seimo“.

Į Seimo nario Algirdo Syso klausimą, kodėl toks susijaudinimas dešinėje pusėje, Z. Jedinskis atsakė: „priešinasi todėl, kad galbūt dirba Kremliaus naudai“.

Kaip jau skelbta, antradienį Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) frakcijos narys Z. Jedinskis pradėjo Asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, registracijos, prisipažinimo, įskaitos ir prisipažinusiųjų apsaugos įstatymo pataisų pateikimo procedūrą.

Jeigu Seimas pritartų, „užregistruotų, prisipažinusių ir įrašytų į įskaitą asmenų pateikta informacija ir duomenys apie juos“ būtų išslaptinami nuo 2019 m. sausio 1 d.

Seimo narys Z. Jedinskis priminė, kad anksčiau šis projektas Seimo buvo atmestas, tačiau naujos aplinkybės verčia vėl jį pateikti. Jis paminėjo ir didelį ažiotažą visuomenėje sukėlusio laikraščio „Respublika“ publikacijas, kur buvo paskelbtas galimų buvusių KGB bendradarbių sąrašas.

Šiuo metu užregistruotų, prisipažinusių ir įrašytų į įskaitą asmenų pateikta informacija ir duomenys apie juos yra įslaptinti 75 metams ir saugomi įstatymų nustatyta tvarka.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.06.20; 06:00

Konservatorė Rasa Juknevičienė. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Ketvirtadienį Seimo vakariniame posėdyje vyko aršios diskusijos dėl Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) nario Zbignevas Jedinskio inicijuoto įstatymo projekto dėl asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusiomis SSRS slaptosiomis tarnybomis, viešinimo.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcija prieš šio įstatymo pateikimą paprašė pertraukos. Seimo narys konservatorius Andrius Kubilius sakė norintis išgirsti VSD nuomonę šiuo klausimu ir neslėpė, kad, jo nuomone, Z. Jedinskio siūlomas įstatymo projektas yra tiesiog „Kremliaus projektas“.

Konservatorė Rasa Juknevičienė taip pat akcentavo, kad siūlomas įstatymų projektas yra greičiausiai inicijuotas Rusijos ambasados, ir kaltino Z. Jedinskį esant Kremliaus politikos šalininku.

„NSGK buvo ne kartą vykusios diskusijos šiuo klausimu. VSD nuomonė šiuo klausimu buvo vienareikšmiška. Šituo projektu yra suinteresuotos Rusijos slaptosios tarnybos (…). Rusijos Federacija veikia savo hibridinėmis atakomis per žmogų, kuris remia V. Putino politiką mūsų Seime. Tai yra Zbignevas Jedinskis. Rusija per jį daro hibridines atakas prieš Lietuvos valstybę“, – kaltinimus Z. Jedinskiui reiškė R. Juknevičienė.

Pasak įstatymo iniciatoriaus Z. Jedinskio, priėmus įstatymo projektą būtų paskelbti visi – ir prisipažinę, ir neprisipažinę bendradarbiavę su KGB tarnyba.

„Visiems laikams galima būtų užversti gėdingą KGB knygą, kad šia tema daugiau nebūtų manipuliuojama ir spekuliuojama. Ypač – prieš rinkimus. Akivaizdu, kad laiku neišspręstas liustracijos klausimas iki šiol valstybei ir jos piliečiams kelia problemų. Dalis jų taip pat einančių aukštas pareigas valstybės valdymo struktūrose ir teismų sistemoje gali būti šantažuojami ir išnaudojami tų, kurie turėjo priėjimą prie informacijos archyvų“, – teigia parlamentaras.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.06.14; 16:50

Seimo NSGK supažindina žurnalistus su tyrimo išvadomis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Buvo galima lengvai nuspėti, kad planuojamos skelbti Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) tyrimo dėl neskaidrių politikos ir verslo santykių išvados nepateisins sužadintų ankstesniais politikų pasisakymais visuomenės lūkesčių. Tačiau nusivylimo ir kartėlio jausmas, dabar susipažinus su tomis išvadomis, yra nepalydinamai didesnis nei buvo galima tikėtis, net nieko pernelyg daug nesitikint.

Tačiau neteisinga būtų sakyti, kad minėtosios NSGK išvados yra visiškas šnipštas dėl tos aplinkybės, kad čia nepateikiama jokių naujų duomenų, lyginant su tuo, kas buvo plačiajai publikai žinoma iš anksčiau spaudoje išviešintos Valstybės saugumo departamento (VSD) pažymos apie politinės korupcijos metastazes Lietuvoje.

Labiausiai intriguojantis dalykas, didžiausio dėmesio verta yra tų išvadų racionalizacijos seka, siekiant išlaviruoti tarp savaime besiperšančių, bet pavojingų atskiroms politinėms grupuotėms vertinimų, sudedant sau naudingus akcentus, apdorojant reikiama linkme faktus – vienus valingai nutylint, kitus – tiesiog išgalvojant, savo nuožiūra pripaišant, be didesnių skrupulų pumpuojant faktų kontrabandos būdu.

Šios išvados yra labai svarbios jau dėl to, kad kažkiek sušvelnintu pavidalu iš esmės pakartoja VSD pažymoje pateiktus vertinimus, tokį dalykų padėties įvertinimą pakeldamos į naują politinės aktualizacijos lygmenį, kita vertus, atidesnė pateikto tyrimo rezultatų dokumento analizė leidžia spręsti apie pačių išvadų konstruotojų konstruktyvumo ir pasirengimo lygį, sugebėjimą arba negebėjimą bent iš dalies atsisakyti partinio egoizmo vardan labiau fundamentalių valstybės gyvastingumo atstatymo, tautos dvasios palaikymo ir tiesos sugrąžinimo žmonėms tikslų. Kaip atrodo bent šių eilučių autoriui,  NSGK išvadų projektas visų pirma byloja apie įvykusį sandėrį tarp didžiausių šių dienų politinio lauko antagonistų – konservatorių ir karbauskininkų – vieniems ir kitiems siekiant suslapstyti savo uodegas, užmaskuoti garbės nedarančius pasirinkimus.

Nešvankus, apgailėtinas, rodantis žmonių menkumą, iš esmės nusikalstamas sandėris čia įvyko bandant nukreipti dėmesį į LEO.LT kaip viso blogio šaltinį, vėl prikeliant „MG Baltic“ sukurtus mitus apie ambicingiausią Lietuvos projektą, palaidotą to paties „MG Baltic“ propagandistų, lobistų ir parsidavėlių pastangomis. Keistas įspūdis ar ne, komentuojami faktai apie nusikalstamą korupcinę „MG Baltic“ veiklą, aptarinėjami slapta įrašyti pokalbiai tarp Dariaus Mockaus koncerno vadovų ir politikų, o kaltinimai pateikiami LEO.LT, nors iš piršto laužtos interpretacijos, sapalionės apie nusikalstamus nacionalinio investuotojo užmojus nėra paremtos jokiais faktais ir dalykinėmis nuorodomis.

Kodėl dabar vėl atkasamas iš po žemių nužudytasis, labai aiškiai siekiant kaltę suversti pačiam lavonui? Atsakymas labai paprastas – „MG Baltic“ drakonas užsiaugino sparnus, įžengė į naują lygą, įgijo, jeigu norite, nusikalstamos organizacijos pobūdį, laimėjęs pergalę prieš valstybę ir tautą, sužlugdydamas LEO.LT, o tokiame nacionalinio investuotojo išardyme anąsyk ne vienas iš aptariamų NSGK išvadų surėdytojų dalyvavo tiesiogiai ir su ypatingu užsiangažavimu. Kalbame iš tiesų apie „MG Baltic“ pergalę, kuri įgijo ritualinį pobūdį, tarsi pažymint momentą, kai nuodingas drugelis užgimė iš vikšro.

Todėl dar prieš minėtųjų išvadų paskelbimą liūdnai pranašavau, kad čia, aptariant „MG Baltic“ korupcinę veiklą, LEO. LT sužlugdymo istorija dėl partinių interesų bus nutylėta https://slaptai.lt/edvardas-ciulde-kokiu-isvadu-nsgk-treciadieni-tikrai-nepaskelbs/, tačiau net ir toks liūdnas pranašas kaip šių eilučių autorius negalėjo nuspėti, kad  bus rastas „saliamoniškas“ sprendimas dėl visų bėdų apkaltinant LEO.LT, dėmesį bandant nukreipti kapų apiplėšinėjimo veiksmais.  Tačiau jau tada konstatavau faktą, kad  LEO.LT sužlugdymas yra savotiška riba, kurią peržengęs „MG Baltic“ įžengė į savo visagalybės zenitą, kai toliau jau buvo leidžiama veikti be jokių moralinių skrupulų, nesirūpinant net dėl išorinio vaizdo, kad neva yra laikomasi kažkokių civilizuotumo reikalavimų.

Apskritai „MG Baltic“ firminis ženklas, siekiant prastumti savo interesus su manipuliacijų viešąja nuomone pagalba, yra lengvai atpažįstamas – žmonių sąmonė, kai koncernui reikėdavo, buvo atakuojama sutelkta uraganine ugnimi, siekiant iš sveiko proto nepalikti nė užuominos, bet kokią refleksijos galimybę tiesiog nuslopinant staugimu, bendrapiliečio sąmonę užpildant, guminės žarnos srove farširuojant skystu mėšlu.  Užteks vardan šios išvados iliustracijos prisiminti bent tai, su kokiu pamaldumu andai Rasa Juknevičienė žiūrėdavo į Tomo Dapkaus burną – tarsi iš ten dribtų didžiausiais kąsniais vien tik dangiškoji teisybė.

Edvardas Čiuldė, šio komentarto autorius.

Jeigu iš mirusiųjų prikeliamas LEO.LT, siekiant pateikti lavonui sąskaitas, tai drauge derėtų prisiminti ir Žilvino Marcinkevičiaus, šio projekto vykdytojo, ištarmę apie D.Mockų ir tikrąsias jo veiklos paskatas. Kad ir kaip žiūrėtume, tąsyk pasakyti Ž. Marcinkevičiaus žodžiai šiandien tyrimo kontekste turėtų būti vertinami, jeigu nenorima apeiti tiesos,  kaip kraupios pranašystės  akompanimentas. Ta proga privalau pasakyti, kad nesu susijęs jokiais ryšiais nei su čia minimais žmonėmis, nei su bendrovėmis, nors toks bandymas užbėgti galimiems įtarimams už akių, teisinantis dėl savo išsakytų vertinimų, yra žeminanti procedūra. Nenoriu įpiršti nuomonės, kad štai Ž. Marcinkevičius yra niekados nesusitepęs, baltas ir pūkuotas oligarchas arba ryžas angelas, tačiau būtų nuodėmė praleisti progą užstoti žmogų, kurio užmanymai  buvo labai naudingi visai populiacijai, o jo kova su drakonu šiaip ar taip yra vertas pagarbos principingumo pavyzdys. Kaip žinome, Ž. Marcinkevičiaus buvęs kompanionas Nerijus Numavičius klūpėdamas atsiprašė D. Mockaus už „VP Market“ neregėtą įžūlumą nesileisti būti prievartaujamai labiausiai iškreiptu būdu. Šis atsiprašymas, kaip atrodo bent man, taip pat yra ritualinė mūsų dvasinio nususimo riba.

Kartais „Maximos“ savininkai tų pačių propagandistų yra vadinami krautuvininkais su niekinančia intonacija, kad neva iš tokia veikla užsiimančių žmonių nieko gero laukti neverta, tarsi „MG Baltic“ veiklos rezultatai jau būtų kažkokio dvasingumo produktai (nebent dėmesį patrauktų etimologinė painiava, kad lotyniškas žodis spritus lietuviškai verčiamas žodžiu „dvasia“).

Esu įsitikinęs, kad prekybininko užsiėmimas yra verta pačios didžiausios pagarbos profesija kaip bendruomenei labai reikalinga tarpininkavimo veikla. Tačiau prisipažinsiu, kad šiandien neužsuku į „Maximą“ dėl tos paprasčiausios aplinkybės, kad čia virš visos siūlomų prekių ir paslaugų įvairovės tvyro baisus išprievartavimo šešėlis, kiekviena čia randama prekė atrodo tarsi jau būtų pagaidinta.

2018.06.04; 13:30

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) trečiadienį pristatė baigto parlamentinio tyrimo dėl verslo ir interesų grupių įtakos politiniams procesams išvadas.

Po NSGK tyrimo surengtoje spaudos konferencijoje komiteto narė konservatorė Rasa Juknevičienė sakė norinti pozityviai žiūrėti į didelį ažiotažą sukėlusią korupcijos istoriją.

Pasak parlamentarės, labai svarbu, kad politinė sistema atsilaikė ir 2016 m. Seimo rinkimų „MG Baltic“ koncernas nelaimėjo. Daugeliu atveju, pabrėžė R. Juknevičienė, politikai iš įvairių partijų atsilaikė tam spaudimui. Šią nuostatą politikė sakė raginusi komiteto narius įdėti ir į NSGK tyrimo išvadas.

R. Juknevičienė sakė tyrimo metu mačiusi didelį spaudimą tyrimui.

„Mačiau, kad bandoma daryti poveikį ir komiteto tyrimui. Aš turiu galvoje publikacijas viename dienraštyje („Lietuvos rytas“, – ELTA), kurio vadovai taip pat yra įtariami korupcija“, – trečiadienio vakarą kalbėjo R. Juknevičienė.

Konservatorė pabrėžė, kad, jos nuomone, akivaizdus buvo „MG Baltic“ ir dienraščio „Lietuvos rytas“ susivienijimas, bandant paveikti komiteto narius.

„Bet nemanau, kad tai jiems pavyko“, – apibendrino R. Juknevičienė.

Politikė apgailestavo, kad į NSGK tyrimo kontekstą nepakliuvo kiti, anot jos, neskaidrūs atvejai – „Gazprom’o“ veikla Lietuvoje ir 2012 m. referendumas dėl Visagino atominės elektrinės.

„Gaila, kad tyrimas neapėmė ir jame nėra platesnio vaizdo, pavyzdžiui, „Gazprom’o“ visos istorijos Lietuvoje, kokia buvo nuo to momento, kada dar Brazausko vyriausybė atidavė praktiškai už labai menką kainą visą Lietuvos infrastruktūrą. Šito nėra, ir šito nėra net kontekste“, – kalbėjo R. Juknevičienė, pabrėždama, kad NSGK tyrimo kontekste galėjo atsirasti ir 2012 m. referendumo dėl Visagino atominės elektrinės istorija, už kurios, kalbėjo politikė, stovėjo „Rosatom’as“.

Trečiadienį pristatytos NSGK tyrimo, kuriame analizuoti neskaidrūs verslo struktūrų ir politikų ryšiai, išvados.

NSGK išvadoms nepritarė tik vienas komiteto narys. Socialdemokratas Juozas Olekas susilaikė.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.05.31; 02:30

Seimo nariai Vytautas Bakas ir Rasa Juknevičienė. ELTA nuotr.

Pirmadienį koncernas „MG Baltic“ kreipėsi į Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) narius ir Seimo pirmininką Viktorą Pranckietį, prašydamas arba atidėti parlamentinį tyrimą dėl asmenų, verslo subjektų ir kitų interesų grupių galimo neteisėto poveikio valstybės institucijoms, arba nuo jo nušalinti NSGK pirmininką Vytautą Baką ir NSGK narę Rasą Juknevičienę.

R. Juknevičienė koncerno kreipimąsi traktuoja kaip politinį spaudimą, su kuriuo jai tekę susidurti ir anksčiau.

Koncerno „MG Baltic“ Eltai atsiųstame pranešime pažymima, kad nuo parlamentinio tyrimo V. Baką ir R. Juknevičienę nušalinti prašoma iki paaiškės, ar jie nėra pažeidę teisės aktų reikalavimų ir gali dalyvauti formuluojant parlamentinio tyrimo išvadas bei už jas balsuoti.

„MG Baltic“ advokato Lino Belevičiaus nuomone, koncerno pateiktas prašymas yra visiškai logiškas ir teisėtas.

„Tokiais neatsakingais politikų veiksmais yra daroma milžiniška žala tiek verslui, tiek ir atskiriems privatiems asmenims. Ir ji turės būti atlyginta“, – teigė L. Belevičius.

Išplatintame pranešime taip pat pažymima, kad gegužės 17 d. Seimo Etikos ir procedūrų komisijai buvo pateiktas prašymas pradėti tyrimą dėl V. Bako ir R. Juknevičienės galimai padarytų Lietuvos Respublikos įstatymų bei Lietuvos Respublikos valstybės politikų elgesio kodekso reikalavimų pažeidimų.

Konservatorė R. Juknevičienė „MG Baltic“ kreipimąsi įvertino kaip koncerno daromą spaudimą NSGK. Seimo narė sakė, kad toks spaudimas jai nėra naujas. Pasak jos, tokį patį spaudimą ji patyrusi iš „Dujotekanos“, kai 2006-2007 metais tyrė panašius procesus.

„Tai yra spaudimas komitetui ir bandymas politizuoti tyrimą. Mes tai matome viešojoje erdvėje. Man tai nėra nauja, nes kai 2006 metais žuvo Vytautas Pociūnas ir mes komitete darėme tyrimą dėl labai panašių procesų, kurie tuo metu vyko Lietuvoje, tai mane atakavo „Dujotekana“. Dabar atakuoja „MG Baltic“. Tie patys metodai. Tiesiog apgailestauju dėl tokių keistų metodų“, – Eltai kalbėjo R. Juknevičienė.

V. Bakas sakė nekomentuosiantis šio „MG Baltic“ kreipimosi. NSGK pirmininkas ragino palaukti trečiadienio, kada bus pristatytos NSGK išvados dėl verslo įtakos politikai. Trečiadienį šias išvadas ketinama pristatyti ir visuomenei.

„Turi teisę „MG Baltic“, kaip ir visi kiti žmonės, kreiptis į bet kurią instituciją, ir aš čia dabar negaliu nieko komentuoti. Pateiksime trečiadienį išvadas ir tada jau kalbėsime“, – apibendrino NSGK pirmininkas.

Gegužės 17 d. L. Belevičius pareiškė, kad V. Bakas ir R. Juknevičienė įstatymus galėjo pažeisti, nes viešai komentavo dar nebaigto parlamentinio tyrimo informaciją, taip žemindami koncerno reputaciją.

ELTA primena, kad išslaptintoje VSD informacijoje atskleidžiama, kaip „MG Baltic“ koncernas bandė sau naudinga linkme paveikti politikus ir šalies institucijas.

Gegužės 23 d. portalui delfi.lt duotame interviu prezidentė Dalia Grybauskaitė pažymėjo, kad kilęs skandalas dėl neskaidrių ryšių tarp koncerno „MG Baltic“ ir politikų bus labiausiai naudingas tiems, kurie yra kaltinami politine korupcija, bei valdantiesiems „valstiečiams“.

Tuo tarpu koncerno „MG Baltic“ prezidentas Darius Mockus tvirtina, kad paviešinta VSD ataskaita yra abejotinos vertės dokumentas, kuris, anot jo, rodo, kad arba VSD sąmoningai klastoja informaciją, arba yra tiesiog nekompetentingas.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.05.28; 16:11

Seimo narys Arvydas Anušauskas. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) foto

Parlamentinį tyrimą atliekančiame Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete (NSGK) dirbantis Seimo narys konservatorius Arvydas Anušauskas kaltina Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) lyderį Ramūną Karbauskį atviru viešu spaudimu šiam laikinosios komisijos statusą turinčiam komitetui.

Taip jis Seimo TS-LKD frakcijos narių, dirbančių NSGK, vardu reagavo į R. Karbauskio trečiadienį paskelbtą komentarą, kuriame jis pažėrė kritikos konservatoriams, kaltino juos prorusiškumu ir pataikavimu Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui, taip pat reiškė pretenzijas Prezidentei.

„Vis dėlto mums nepriimtinas viešas spaudimas, kurį daro Valstiečių ir žaliųjų sąjungos lyderis, tas žmogus, kuris padarė taip, kad nebūtų sukurta komisija dėl padėties žemės ūkyje, tas, kuris prekiavo ir tebeprekiauja trąšomis ar kažkokia žemės ūkio technika. Tuo tarpu tie pareiškimai, kurie dabar padaryti ir jo socialiniame tinkle, išviešinti interneto portaluose, mums susidaro toks įspūdis, kad taip mėginama paveikti mūsų partijos narius, metant jiems nepagrįstus kaltinimus, metant nepagrįstus kaltinimus ir partijai. Šiuo atveju, kadangi tyrimas nebaigtas, o išvados galbūt bus priimtos kitą savaitę, tai laikome atviru viešu spaudimu šios laikinosios komisijos nariams“, – trečiadienį žurnalistams pareiškė A. Anušauskas.

Jo vertinimu, tokie R. Karbauskio pareiškimai tai yra niekas kitas kaip tik „atviras spaudimas, siekiant galbūt pridengti savo paties interesus ir bendravimą su Putino oligarchais“.

Paklaustas, kokių žingsnių imsis, A. Anušauskas sakė, kad apsiribos šiuo politiniu pareiškimu.

Seimo narys Andrius Kubilius. Martyno Ambrazo (ELTA) nuotr.

„Šiuo atveju aš padariau politinį pareiškimą. Palikime tai politinių pareiškimų žanrui“, – sakė jis.

Į A. Anušausko kalbą sureagavęs „valstietis“ Dainius Gaižauskas tvirtino, kad niekas nieko nebando apjuodinti, ir esą visas vaizdas bus aiškus po NSGK tyrimo išvadų, ir tai, matyt, konservatoriams kelia nerimą.

„Niekas nebando nieko apjuodinti, paprasčiausia aiškinamos aplinkybės, o visas vaizdas bus kaip ant delno, kaip ten atrodo Tėvynės sąjunga, o tai jiems kelia, ko gero, nerimą, nes blokavo mano klausimus ir tuo pačiu Gabrieliaus Landsbergio iškvietimą į NSGK“, – sakė D. Gaižauskas.

TS-LKD frakcijos seniūnas Gabrielius Landsbergis. Gedimino Bartuškos (ELTA) nuotr.

Anot jo, sprendimas nekviesti į kitą komiteto posėdį G. Landsbergio buvo priimtas kelių balsų persvara, buvo atsisakyta jį iškviesti, kad būtų „skaidru ir viskas būtų matoma“.

D. Gaižausko teigimu, yra klausimų, į kuriuos turėtų atsakyti G. Landsbergis, pavyzdžiui, „patikslinti aplinkybes dėl galimos įtakos Tėvynės sąjungai kaip partijai arba politiniams procesams iš tam tikro koncerno“.

Kaip ELTA jau skelbė, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) lyderis Ramūnas Karbauskis apibendrino skandalą, kuris kilo paviešinus Valstybės saugumo departamento (VSD) informaciją.

R. Karbauskio kritikos epicentre atsidūrė konservatoriai ir Prezidentė Dalia Grybauskaitė. „Valstiečių“ lyderis reiškė pretenzijas konservatoriams Andriui Kubiliui dėl pavėluotų deklaruoti interesų, Rasai Juknevičienei – dėl to, kad jos brolis, pasak R. Karbauskio, galimai turi sąsajų su strateginėmis Rusijos įmonėmis.

„Valstiečių“ lyderis, kaip ne kartą jau yra daręs, kaltino konservatorius, kad šie vadovaujasi V. Putino politikos standartais.

„Deklaruojame, kad mums nepriimtina Putino politika, tačiau tarp konservatorių atsiranda tokių, kurie priima Putino malonę įvairiomis formomis. Tai moralu? Kritikuojame Baltarusijos vykdomą energetikos projektą, Astravo atominės statybas, bet tuo pačiu konservatorių lyderiai palaiko ryšius ir interesų deklaracijose, kaip kad A. Kubilius, slepia interesus versluose, susijusiuose su Baltarusijos administracija, ir padeda jai plėtoti kitus energetikos projektus – saulės energijos ir biodujų sektoriuje“, – rašė R. Karbauskis.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.05.24; 05:44

Rusijai uždraudė kai kuriems Lietuvos piliečiams atvykti į Rusiją. 

valatka_3
Rimvydas Valatka

Lietuvos žinomi žurnalistai ir politikai, sužinoję, kad pateko į juodąjį Rusijos sąrašą, neslėpė pasitenkinimo ir traktavo tai kaip savotišką jų veiklos įvertinimą.

Tačiau konservatorė Rasa Juknevičienė įtariai vertino šias politikų, sužinojusių, kad yra nepageidaujami asmenys šalyje, reiškiamą džiūgavimą. R. Juknevičienė samprotavo, kad tokiu sąrašu Rusija tiesiog „trolina“ Lietuvą.

Užsienio reikalų ministro atstovė spaudai Rasa Jakilaitienė penktadienį Eltai patvirtino, kad yra gautas sąrašas, o jame paskelbti Lietuvos piliečiai, kuriems draudžiama atvykti į Rusiją. Tačiau R. Jakilaitienė daugiau detalių neatskleidė ir tvirtino, kad kiekvieną į sąrašą patekusį asmenį informuoja atskirai.

Sulaukę Užsienio reikalų ministerijos skambučio ir sužinoję, kad pateko į juoduosius Rusijos sąrašus, žinomi Lietuvos visuomenės veikėjai ir politikai šią žinią skelbia savo feisbuko paskyrose.

Konservatorė Rasa Juknevičienė. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Į nepageidaujamų asmenų sąrašus patekęs giriasi žurnalistas Rimvydas Valatka. Savo feisbuko paskyroje apžvalgininkas giriasi, kad tai didžiausias jo gyvenimo įvertinimas.

„Šiandien sužinojau, kad Putino Rusija įtraukė mane į juoduosius sąrašus asmenų, kuriems draudžiama 5 metams įvažiuoti į Rusiją. Turbūt tai yra pats aukščiausias mano gyvenimo įvertinimas. Taigi nors ir šimtui, ponai kleptokratai. Sąmoningai nesu buvęs toje šalyje nuo 1991 m. vidurio, kai dar teko naudotis jų oro uostais. Prisibuvau. Tai yra šalis, kurios Sibiro katorgoje gimiau ir kuri vienintelė pasaulyje netraukia sugrįžti“, – feisbuke rašė R. Valatka.

Apie tai, kad sužinojo atsidūręs nepageidautinų žmonių sąraše, pranešė ir žurnalistas Andrius Tapinas.

„Lik sveikas, Sibire. Lik sveikas, Baikale ir Nižnij Tagile. Ate atostogoms Gelendžike ir Kryme, sudie Krasnojarske ir Čeliabinske. Patekau į Rusijos sąrašą ir penkerius metus neturiu teisės įvažiuoti į Rusijos teritoriją. Realiai visiškai už nieką. Blogo žodžio nesu apie Kremlių pasakęs ir prašau“, – feisbuke šmaikštavo A. Tapinas. 

Andrius Tapinas. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Į sąrašą pateko ir Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Vytautas Bakas. Apie gautą draudimą atvykti į Rusiją paskelbė kai kurie Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos Seime nariai – Mantas Adomėnas, Laurynas Kasčiūnas, Žygimantas Pavilionis.

Pastarasis komentuodamas tai, kad atsidūrė šiame sąraše, taip pat įvertino labai teigiamai.

„Turiu daug valstybinių apdovanojimų, bet šitas – tikrai brangiausias!!!“, – feisbuke pažymėjo Ž. Pavilionis.

Tuo tarpu M. Adomėnas šmaikštavo, kad net aštuonerius metus laukė, kol Rusija jam uždraus įvažiuoti į šalį.

„JAU MANIAU, NEBESULAUKSIU. Vis dėlto sulaukiau. Pagaliau. Draudimas įvažiuoti į Rusiją – check“, – rašė M. Adomėnas, primindamas Rusiją suerzinusią 2010 m. politiko inicijuotą rezoliuciją dėl Gruzijos teritorinio vientisumo.

L. Kasčiūnas pabrėžė, kad, jo žiniomis, juodajame Kremliaus sąraše yra daugiau kaip dešimt Seimo narių, kuriuos URM informavo, kad jie į Rusiją negalės atvykti penkerius metus.

Nors politikai ir žurnalistai gautą žinią, kad Kremlius uždraudė jiems kurį laiką atvykti į Rusiją, įvertino pašaipiai ir traktavo tai kaip savotišką jų veiklos įvertinimą, konservatorė Rasa Juknevičienė buvo kur kas įtaresnė. Politikė savo socialinio tinklo paskyroje samprotavo, kad šis sąrašas gali būti tik dar vienas Kremliaus informacinio karo atvejis.

„Nors Lietuvos URM informuoja, žiniasklaida praneša, o sąraše esantys džiaugiasi, tačiau man atrodo, kad tai dar vienas Kremliaus informacinio karo atvejis. Meta kaulą, t. y. neįleidžiamų į Rusiją sąrašą, o jūs čia aiškinkitės, kas yra kas Lietuvoje. Patrolino. Kimbam“, – feisbuke rašė R. Juknevičienė.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.04.28; 15:19

Politikas Ramūnas Karbauskis ir filosofas Krescencijus Stoškus. Slaptai.lt (Vytauto Visocko) nuotr.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos Seime seniūnas Ramūnas Karbauskis kreipėsi į Valstybės saugumo departamentą (VSD) dėl Seimo narės konservatorės Rasos Juknevičienės viešų pasisakymų, neva Ramūnas Karbauskis yra Rusijos agentas.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininkas akcentuoja, kad dabartine konservatorių retorika yra suinteresuoti Lietuvos ir NATO priešai. Politikas neatmeta, kad gali kreiptis dėl R. Juknevičienės elgesio tiek į NATO Parlamentinę Asamblėją, tiek į NATO generalinį sekretorių.

R. Karbauskis aiškino, kad kreiptis į VSD paskatino konservatorės R. Juknevičienės ir kitų konservatorių nuolatiniai vieši pareiškimai, neva Seimo daugumai vadovauja nedraugiškų Lietuvai jėgų atstovai. R. Karbauskio teigimu, svarbu pažymėti, kad Seimo narė R. Juknevičienė, net ir užimdama aukštas tarptautines pareigas, neatsakingai skelbia tiesos neatitinkančią informaciją.

„Prašome VSD įvertinti Seimo narės, NATO Parlamentinės Asamblėjos prezidentės R. Juknevičienės pasisakymus, kuriuose ji, nepaisydama Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos indėlio į Lietuvos krašto apsaugą ir nuoseklų įsipareigojimų NATO vykdymą, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungą vadina prorusiška, kaltina darbu Rusijai, o šios valdančiosios partijos vadovus vadina Kremliaus agentais. Tokiais – tikrovės neatitinkančiais – R. Juknevičienės pasisakymais valstybėje kuriama nepasitikėjimo ir nestabilumo atmosfera, platinama dezinformacija, kurstoma neapykanta“, – sako R. Karbauskis.

Pasak jo, tokios informacijos skleidimu, o tai daro konservatoriai, galimai yra suinteresuoti NATO ir Lietuvos priešai, kuriems nestabili politinė padėtis Lietuvoje yra naudinga. Jei R. Juknevičienės vystoma šmeižto, nukreipto prieš LVŽS ir jos lyderį, kampanija tęsis, LVŽS frakcija svarstys galimybę apie NATO Parlamentinės Asamblėjos prezidentės veiksmus, kurie neatitinka aukštų NATO taikomų elgesio etikos standartų, informuoti tiek NATO Parlamentinę Asamblėją, tiek NATO generalinį sekretorių.

R. Juknevičienė naujienų agentūrai ELTA sakė, kad visai nesistebi tokiu R. Karbauskio kreipimusi, tačiau negalėjo suprasti, kodėl „valstiečių“ lyderis būtent užsimojo kreiptis į NATO generalinį sekretorių, kuris nieko bendro, anot jos, neturi su NATO Parlamentine Asamblėja.

„Niekaip negaliu šio kreipimosi vertinti. Žmogus kažkokioje desperacijoje ir kažkokiame kosmose gyvena. Matyt, asteroidus stebėdamas pagalvojo ir nutarė kreiptis į NATO generalinį sekretorių“, – kalbėjo konservatorė.

R. Juknevičienė aiškino, kad savo įrašu, kuriame pavadino R. Karbauskį „Rusijos projektu“, tiesiog kėlė klausimus. Kartu, pažymėjo ji, kol kas R. Karbauskis vengia atsakyti į esminius jam keliamus klausimus. 

Konservatorė Rasa Juknevičienė. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

„R. Karbauskis nemini čia pagrindinio dalyko. Kažkodėl nutyli mano pagrindinį jam iškeltą klausimą ir siūlymą atsisakyti verslo su Putino aplinkos oligarchais. Mano pagrindinis ir vienintelis jam keliamas reikalavimas“, – pabrėžė konservatorė.

Anot jos, R. Karbauskis šį verslo ryšių aspektą tyčia stengiasi nutylėti, nes tai yra akivaizdi Kremliaus įtaka Lietuvos politikai.

ELTA primena, kad konservatorė R. Juknevičienė R. Karbauskį „Rusijos projektu“ ir „Rusijai naudingu idiotu“ išvadino iškart po to, kai LVŽS lyderis balandžio 3-iąją pareiškė, kad opozicinių partijų spaudimas jau artimiausiu metu didinti išlaidas gynybai iki 2,5 proc. nuo BVP yra susijęs su pastarųjų nenoru, kad šalies gyventojų gyvenimas pagerėtų „valstiečių“ valdymo laikotarpiu.

„Aš suprantu, kad opozicijai norėtųsi, jog dabar tas įsipareigojimas būtų vykdomas, nes tada jie žinos, kad mes negalėsime investuoti į žmonių gerovę“, – „Žinių radijui“ trečiadienį sakė R. Karbauskis.

Politikas samprotavo, kad artimiausiu metu didinant išlaidas gynybai žmonių gyvenimas gerėtų lėčiau ir vėliau, kuo, pasak R. Karbauskio, ir yra suinteresuota opozicija Seime.

R. Juknevičienė, komentuodama R. Karbauskio samprotavimą, feisbuke rašė: „Klausausi Baltic – US Summit spaudos konferencijos ir negaliu atsikratyti minties apie Lietuvos valdančiosios partijos vadovą – naudingą Rusijai idiotą arba patį tikriausią Kremliaus agentą – kuris tą pačią dieną pavaro Lietuvoje žinią apie tai, kad skirdami lėšas gynybai skriaudžiame Lietuvos žmones. Ir tik neaiškinkit, kad čia aš ginčijuosi nieko neveikdama ir neleidžiu Seimui dirbt. Projektas jis. Kremliaus projektas“.

Į kilusius ginčus dėl finansavimo gynybai įsitraukė ir Premjeras Saulius Skvernelis. Reaguodamas į jam viešojoje erdvėje konservatorių reiškiamus kaltinimus dėl prorusiškų pasisakymų, jis penktadienio vakarą feisbuko įraše suabejojo konservatorių ir konkrečiai buvusios krašto apsaugos ministrės R. Juknevičienės patriotiškumu, kaltino ją žlugdžius gynybos sistemą ir lankstymusi Rusijos vadovui Vladimirui Putinui. 

Lietuvos saugumo (VSD) būstinė Vilniaus pakrašyje. Slaptai.lt nuotr.

„Viena ministrė, savo laiku solidariai su visa partija stūmusi mūsų gynybos sistemą į visišką duobę, kai dalinių užpildymas siekė tik trečdalį, o ginkluotės sandėliuose švilpė vėjas, šiandien bando visa tai nubraukti lipdydama etiketes. Nepavyks mulkinti žmonių“, – turėdamas galvoje R. Juknevičienę, kuri anksčiau dirbo krašto apsaugos ministre, feisbuke rašė S. Skvernelis.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.04.10; 04:00

Mirtina dvikova. Slaptai.lt (Vytautas Visockas) nuotr.

Benas Brunalas

Ryškiausiu pastarosios savaitės šalies politikos akcentu tapo balandžio 3-iąją Vašingtone vykęs Baltijos valstybių ir JAV viršūnių susitikimas, kuriame, anot Prezidentės Dalios Grybauskaitės, Lietuva išgirdo labai konkrečių Jungtinių Valstijų garantijų.

„Tai reiškia, kad mus siejantis ryšys išlieka tvirtas, o Baltijos šalių ir JAV saugumas yra nedalomas“, – vizitą apibendrino Prezidentė, pabrėždama, kad krizės atveju Lietuva gali tikėtis karinės Amerikos paramos ne tik NATO, bet ir tiesiogiai dvišaliu pagrindu.

Tuo tarpu Lietuvoje įtakingiausi šalies politikai kaltino vienas kitą dirbant priešiškoms jėgoms, o išlaidos gynybai, žvelgiant į vykusius ginčus, tapo politikų įrankiu aiškinantis partinius ir asmeninius santykius.

Balandžio 3-iąją Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininkas Ramūnas Karbauskis pareiškė, kad opozicinių partijų spaudimas jau artimiausiu metu didinti išlaidas gynybai iki 2,5 proc. nuo BVP yra susijęs su pastarųjų nenoru, kad šalies gyventojų gyvenimas pagerėtų „valstiečių“ valdymo laikotarpiu.

„Aš suprantu, kad opozicijai norėtųsi, jog dabar tas įsipareigojimas būtų vykdomas, nes tada jie žinos, kad mes negalėsime investuoti į žmonių gerovę“, – „Žinių radijui“ trečiadienį sakė R. Karbauskis.

Gyvenimas – tai nuolatinės grumtynės. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Politikas samprotavo, kad artimiausiu metu didinant išlaidas gynybai žmonių gyvenimas gerėtų lėčiau ir vėliau, kuo, pasak R. Karbauskio, ir yra suinteresuota opozicija Seime.

„Ir jeigu šiandien kas nors pasakytų, kad mes turime kelti krašto apsaugos finansavimą kitais metais, pavyzdžiui, 0,3 procento, sakyčiau, kad to kitais metais daryti nereikėtų. Jokiu būdu“, – apibendrino R.Karbauskis.

Į R. Karbauskio pasisakymą netruko sureaguoti konservatorė Rasa Juknevičienė. Komentuodama R. Karbauskio samprotavimą, kad skirdami lėšas gynybai skriaudžiame žmones, pavadino jį „Kremliaus projektu“.

Iškilmingas karių paradas Vilniaus Katedros aikštėje. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Balandžio 4-ąją Premjeras Saulius Skvernelis, žurnalistų paprašytas pakomentuoti R. Karbauskio žodžius, gynė didžiausios frakcijos Seime seniūną. Jis teigė tokių R. Karbauskio žodžių negirdėjęs ir aiškino, kad tikriausiai R. Karbauskis norėjęs pasakyti nepalaikąs idėjos finansavimą gynybai iki 2,5 proc. didinti jau kitais metais.

S. Skvernelio teigimu, dėl ne itin geros situacijos šalies gynybos srityje yra kaltos ankstesnės vyriausybės, neskyrusios užtektinai lėšų gynybai. Premjeras sakė, kad galima kalbėti apie 4 mlrd. eurų skylę, kuri susidarė kelerius metus neskiriant pakankamai lėšų gynybai.

Kitą dieną – balandžio 5-ąją – Premjeras sakė manąs, kad tai, jog būtent Rusija panaudojo cheminį ginklą Didžiojoje Britanijoje, dar nėra iki galo įrodyta.

„Manau, kad tiek Jungtinė Karalystė, tiek pasitelkti tarptautiniai ekspertai turėtų labai aiškiai iki galo atsakyti ir padėti tašką, nes dabar yra labai didelė tikimybė, kad tai yra padaryta iš Rusijos pusės, bet didelė tikimybė nėra visiškas, šimtaprocentinis, fakto patvirtinimas“, – „Žinių radijui“ ketvirtadienį sakė Vyriausybės vadovas.

Konservatorius Žygimantas Pavilionis tokį Premjero pasisakymą prilygino „įvarčio įsimušimui į savo vartus“.

Konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis leido suprasti, kad Premjeras gali būti Rusijos kandidatas 2019 metų Lietuvos Prezidento rinkimuose.

„1. Reikia atnaujinti tarpvyriausybinius santykius tarp Rusijos ir Lietuvos. 2. Nėra faktų, kad Karbauskis daro verslą Rusijoje. 3. Nėra iki galo įrodyta, ar Skripalį nunuodijo rusai. Taip kalba Lietuvos Premjeras. Deleguotas iš rusiškų trąšų praturtėjusio verslininko. To paties, kuris nenori didinti finansavimo gynybai. Visame šitame kontekste nenorom prisimenu VSD ataskaitoje minimą faktą, kad Rusija kitais metais mūsų Prezidento rinkimuose turės savo kandidatą. O gal jau turi? O gal ir programa jau pristatyta?“, – savo feisbuko paskyroje svarstė konservatorius.

Balandžio 6-ąją komentaru į jam dar antradienį pareikštą kritiką sureagavo „valstiečių“ lyderis R. Karbauskis. Savo feisbuko paskyroje akcentuodamas, kad palaiko Valstybės gynimo tarybos sprendimą iki 2030 metų krašto apsaugos finansavimą padidinti iki 2,5 procento nuo BVP, žėrė epitetus konservatorių partijai ir atskiriems jos lyderiams. R. Karbauskis pabrėžė „MG Baltic“ korupcijos bylos kontekstą, kuriame pastarąją savaitę atsidūrė konservatorius Laurynas Kasčiūnas.

„Valstiečių“ lyderis kaltino konservatorius, kad šie Andriaus Kubiliaus vadovaujamoje Vyriausybėje patys neskyrė užtektinai išlaidų gynybai.

„Jei grįžtume kelerius metus atgal ir įvertintume krašto apsaugos finansavimo intensyvumą procentais nuo BVP, pastebėsime, kad laikotarpiais, kai valdė konservatoriai, jis nedidėjo. O juk ponia Juknevičienė, kaip krašto apsaugos ministrė, nenuginčijamai turėjo visas galimybes savo ministravimo laikotarpiu pasiekti įspūdingus krašto apsaugos sistemos finansavimo mastus. Kodėl to nepadarė? Aplaidumas? Nenoras dirbti Lietuvai? Kitos priežastys?“, – feisbuke penktadienį retoriškai klausė R. Karbauskis.

Melu ir isterija kaltindamas R. Juknevičienę ponas R. Karbauskis teigė esąs už išlaidų gynybai didinimą.

„Šiandien ponios R. Juknevičienės isteriški pareiškimai dėl to, kad Ramūnas Karbauskis pasisako prieš finansavimo didinimą krašto apsaugai, yra sąmoningas melas, nes pasisakiau dėl 2019 metų, o ne dėl kelerių metų periodo, per kurį planuojama didinti krašto apsaugos finansavimą“, – rašė „valstiečių“ lyderis.

Penktadienio vakarą feisbuko įraše Premjeras S. Skvernelis suabejojo konservatorių ir konkrečiai buvusios krašto apsaugos ministrės R. Juknevičienės patriotiškumu, kaltino ją žlugdžius gynybos sistemą ir lankstymusi Rusijos vadovui Vladimirui Putinui.

S. Skvernelis tikino, kad jo vadovaujama Vyriausybė niekada neleis žeminti Lietuvos kariuomenės.

Lietuvos kariuomenės dieną – iškilmingas karių paradas Vilniaus Katedros aikštėje. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

„Viena ministrė, savo laiku solidariai su visa partija stūmusi mūsų gynybos sistemą į visišką duobę, kai dalinių užpildymas siekė tik trečdalį, o ginkluotės sandėliuose švilpė vėjas, šiandien bando visa tai nubraukti lipdydama etiketes. Nepavyks mulkinti žmonių“, – feisbuke rašė S. Skvernelis.

„Pseudopatriotinės kaukės neįtikins. Visi prisimena jos veiksmus krizės akivaizdoje. Tik atkreipiu dėmesį, kad visa tai vyko jau po Gruzijos įvykių. Bet tai „netrukdė“ tuometei Vyriausybei nei žlugdyti gynybos sistemos, nei pasirašinėti susitarimų dėl tiltų Kaliningradan, nei dėkojant už pieno produktų rinkos atidarymą lankstytis Putinui“, – rašė Vyriausybės vadovas.

Premjeras patikino, kad dabartinė Vyriausybė niekada nežemins kariuomenės. „Garantuoju: aš ir mūsų Vyriausybė niekada nenaikins ir nežemins mūsų kariuomenės“, – rašė S. Skvernelis, pabrėždamas, kad valdantieji savo tvirtybę renkasi rodyti investicijomis į šalies gynybą ir saugumą, o ne tuščiais lozungais ir oponentų lipdomomis etiketėmis.

Į feisbuke vykstančius ginčus įsitraukė ir kiti politikai. „Valstietė“ Agnė Širinskienė šeštadienio vakarą savo socialiniame tinkle priminė pastarąją savaitę garsiai nuskambėjusius konservatorių ir „MG Baltic“ pokalbius.

„Krašto apsaugos ministerijos asignavimų dinamika TS-LKD ir LVŽS valdymo laikotarpiais. Skirtumai įspūdingi. Kolegoms iš TS-LKD reikėtų po lapais slėptis ir sėdėti nuleidus galvas ne tik dėl ryšių su „MG Baltic“ ir dėžučių (tarp kitko, kada papasakosit visuomenei apie jų turinį?), bet ir dėl savo palankumo Rusijai. Kas, kad ne Lietuvos priešai, galėjo taip silpninti krašto gynybą?“, – šeštadienio vakarą rašė A. Širinskienė.

Konservatorius Andrius Kubilius šeštadienį feisbuke retoriškai klausė, ar „Premjero nervai nebelaiko, ar tiesiog šeimininkas nurodė pereiti prie Skardžiaus ir Gražulio retorikos, kai kalbama apie konservatorius?“

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.04.09; 00:30

vytautas_visockas

Kai “Panorama” pagarsino konservatorių partijos suvažiavime pasakytą prof. Vytauto Landsbergio frazę – “Lietuvai artėja didžiausio išbandymo laikotarpis – nenuspėjama nei Europos, nei Rusijos ateitis, o abiem ji gali būti ne kokia. Suprantama, tai atsilieps mūsų tėvynei…” – pagalvojau, kad vienas didžiausių mūsų laikų politikų šį kartą pasakė kažką labai svarbaus, naujo, kas pagaliau mus visus supurtys, privers atsikvošėti, sutelks, paskatins imtis konkrečių veiksmų. Juk jis ten, Europos Sąjungos koridoriuose, iš arčiau mato, kas dedasi Vakarų pasaulyje, turi galimybių į jį pažvelgti iš už kulisų. Bezdonyse ar kur Balbierišky badmiriaudami mes jaučiame, kad “demokratiniame” pasaulyje dedasi negeri dalykai, primenantys XX amžiaus ketvirto dešimtmečio pabaigą, bet gal ne viską žinome. Kas dėl to kaltas, ką mums reikėtų daryti?

Continue reading „Pamilę auksą labiau už savo artimą“

pavojinga_zona_01

Tikriausiai nereikia skaitytojams priminti, kas yra Tomas Dapkus. Tai – LRT žurnalistas, rengiantis aktualias, aštrias, visuomenei įdomias diskusijų laidas. Bet praėjusiosios savaitės laida “Kuo užsiima Lietuvos slaptosios tarnybos ir jų partneriai” paliko keistą įspūdį. Omenyje turiu pokalbį, kuriame jis drauge su parlamentaru Raimondu Šukiu, krašto apsaugos ministre Rasa Juknevičiene ir “Lietuvos žinių” redaktoriumi Valdu Vasiliausku analizavo šiomis dienomis nuolat eskaluojamą slaptųjų CŽV kalėjimų buvimo – nebuvimo Lietuvoje temą. Be abejo, daug dirbantiems žurnalistams ne visuomet pasiseka į eterį paleisti išties vertingą medžiagą. Žinoma, dėl kai kurių nekokybiškų laidų vedantieji niekuo dėti. Laidos kokybė priklauso ir nuo to, kaip, atvirai ar tik puse lūpų, šneka į laidą atėję pareigūnai. Jei žurnalisto kalbinami svečiai nieko konkretaus nepasako, tai vargu ar laidą galima laikyti pavykusia. Bet ar dėl to kaltas vien žurnalistas?

Continue reading „Kaip Tomas Dapkus Lietuvoje ieškojo slaptojo CŽV kalėjimo“