Piratų laivas. EPA – ELTA nuotr.

Piratai Gvinėjos įlankoje užpuolė su Liberijos vėliava plaukiojantį Turkijos konteinervežį „MOZART“ ir pagrobė 15 įgulos narių. Tai sekmadienį pranešė Anatolijos agentūra.
 
Jos duomenimis, ataka buvo surengta šeštadienį, kai laivas buvo už maždaug 86 jūrmylių (160 kilometrų) nuo San Tomės miesto. Per užpuolimą 15 iš 19 įgulos narių buvo pagrobti, vienas žmogus žuvo. Pranešama, kad piratų auka tapo Azerbaidžano pilietis.
 
Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas du kartus telefonu kalbėjosi su užpulto konteinervežio kapitonu Furkanu Yarenu.
 
Valstybės vadovui buvo pranešta, kad laivas su trimis jame likusiais jūrininkais plaukia Gabono link. Prezidentas pareiškė, kad atidžiai stebi situaciją, ir davė nurodymą imtis visų priemonių pagrobtiesiems išgelbėti.
 
Ieškoti pagrobtų įgulos narių padeda Turkijos ambasados kaimyninėse šalyse.
 
Pastaraisiais metais Gvinėjos įlanka, nusidriekusi nuo Liberijos iki Kamerūno, dėl piratavimo grėsmės virto viena pavojingiausių laivybai vietų pasaulyje. Vien pernai piratai šioje Pasaulio vandenyno dalyje iš laivų pagrobė daugiau kaip 130 žmonių.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.01.24; 12:06

Klaipėdos jūrų uoste. Slaptai.lt nuotr.

Penktadienį, tarptautinę darbo žmonių solidarumo dieną, Klaipėdoje bus galima išgirsti laivų skleidžiamus garsinius signalus. Tarptautinių laivybos rūmų iniciatyva taip bus pagerbti jūrininkai ir visi su jūreivyste susiję darbuotojai, dirbantys šiuo sudėtingu metu.
 
Akcija organizuojama visuose pasaulio vandenyse – vidurdienį (vietos laiku) laivai įjungs savo garsinius signalus, ar stovėtų krante, ar plauktų atviruose vandenyse. Tikimasi, kad prie iniciatyvos jungsis ir lietuviai.
 
„Su Lietuvos vėliava šiuo metu plaukioja trylika mūsų laivų – visi jie prisidės prie akcijos jūroje ir krante. Numatyta, kad Klaipėdos uoste penktadienį iš viso stovės penki DFDS keltai, jų kapitonai yra pasiruošę išskirtiniu gausmu pradžiuginti klaipėdiečius ir miesto svečius“, – sako vieno didžiausių Europoje keltų operatorių DFDS viešųjų ryšių ir komunikacijos Baltijos šalims vadovas Vaidas Klumbys.
 
Jo teigimu, DFDS nekilo dvejonių, ar reikėtų prisijungti prie šios iniciatyvos. Šiuo visam pasauliui sudėtingu metu DFDS darbuotojai atlieka svarbią misiją – jų dėka į Lietuvą gali grįžti svetur esantys lietuviai, plukdomi svarbūs kroviniai, tad vieša padėka komandai yra tiesiog būtina.
Iš viso DFDS šiuo metu dirba daugiau nei 700 darbuotojų: 604 jų – jūroje, 128 – krante.
klaipeda_7
Klaipėdos jūrų uostas. Slaptai.lt nuotr.
 
Pasak V. Klumbio, įdomu tai, kad, nors gatvėje automobilių garsinis signalas dažniausiai naudojamas įspėti kitus eismo dalyvius, laivų kapitonai jais nurodo savo ketinimus. Pavyzdžiui, trumpas signalas informuoja, kad bus atliktas posūkis į dešinę, o du – į kairę.
 
Tarptautinės laivybos taisyklės nurodo, kad dideli laivai privalo būti girdimi net didesniu nei 2,5 km atstumu. Tai reiškia, kad laivo garsinio signalo intensyvumas gali siekti ir daugiau nei 143 decibelus. Greitosios pagalbos ar policijos automobilių sirenos dažniausiai girdimos 120 decibelų lygiu.
 
Tarptautinių laivybos rūmų teigimu, iš viso atviruose vandenyse šiuo metu plaukioja daugiau nei 1,2 milijono jūrininkų, besistengiančių užtikrinti, kad pandemijos metu nenutrūktų svarbiausių prekių tiekimas, žmonės galėtų grįžti į savo gimtuosius uostus.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.05.01; 02:00

Rusijos teismas ginčijamame Krymo regione antradienį pasiuntė į kalėjimą jūreivius iš Ukrainos karinio jūrų laivyno laivų, kuriuos sekmadienį užėmė Rusija.

Sekmadienį Kerčės pusiasalyje, prie Rusijos aneksuoto Krymo pusiasalio krantų, Rusijos karinės jūrų pajėgos apšaudė ir užgrobė tris Ukrainos karinio jūrų laivyno laivus, kuriuose buvo 24 jūreiviai.

Incidentas įvyko trims Ukrainos laivams plaukiant į Mariupolio uostą Azovo jūroje. Rusija apkaltino Kijevą neteisėtai įplaukus į jos vandenis ir tyčia mėginus išprovokuoti konfliktą.

Simferopolio miesto teismas devyniems jūreiviams skyrė kardomąjį kalinimą dviem mėnesiams dėl kaltinimų neteisėtai kirtus sieną su smurto grėsme. Už tokius kaltinimus gali būti skiriama iki 6 metų trukmės kalėjimo bausmė. Kiti jūreiviai prieš teismą stos trečiadienį. 

Savaitgalį įvykęs incidentas tarp Rusijos ir Ukrainos sukėlė šoką tarptautinei bendruomenei. Ukrainoje pirmadienį buvo nuspręsta 30 dienų laikotarpiui įvesti karinę padėtį.

Rusija Krymą aneksavo 2014 metais. Nuo to laiko Rusija reiškia teises į Krymo priekrančių vandenis.

Informacijos šaltinis ELTA

2018-11-28