Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda kartu su Latvijos vadovu Egilu Levitu ir Estijos Ministre Pirmininke Kaja Kallas NATO viršūnių susitikime bendravo su JAV Prezidentu Joe Bidenu. Lietuvos Prezidento kanceliarijos nuotr.

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda kartu su Latvijos vadovu Egilu Levitu ir Estijos Ministre Pirmininke Kaja Kallas NATO viršūnių susitikime bendravo su JAV Prezidentu Joe Bidenu. Trijų Baltijos šalių vadovams JAV Prezidentas pabrėžė Jungtinių Amerikos Valstijų palaikymą ir pasiryžimą prisidėti prie patikimo atgrasymo ir gynybos užtikrinimo, stiprėjant geopolitinei įtampai rytiniame NATO flange.

„Susitikimas buvo išties reikšmingas Baltijos šalims. JAV supranta Baltijos šalims kylančias grėsmes, yra puikiai susipažinusios su agresyvėjančia Rusijos laikysena ir siekiu integruoti Baltarusiją į Rusijos karines struktūras. Išgirdome patikinimą, kad JAV mato mūsų regioną kaip strateginės svarbos Aljansui, kuriame būtina siekti atgrasymo ir gynybos stiprinimo. Esu tikras, kad Prezidentas J. Bidenas būsimame susitikime su Rusijos vadovu V. Putinu perduos aiškią žinutę apie NATO vienybę ir susitelkimą, atsakant į agresyvius ir nedraugiškus Rusijos veiksmus“, – teigė Prezidentas.

Šalies vadovas JAV lyderiui J. Bidenui pabrėžė gyvybiškai reikšmingą JAV karinio buvimo Baltijos šalyse svarbą. Pasak Lietuvos vadovo, JAV dalyvavimas, stiprinant regiono saugumą ir gynybą, yra svariausias Rusijos atgrasymo veiksnys, todėl Baltijos šalys siekia ir sieks dar didesnio JAV įsitraukimo į saugumo ir stabilumo regione užtikrinimą.

„Siekiame, kad JAV pajėgos Lietuvoje ir Baltijos šalyse didėtų, tai būtų geriausia ir reikšmingiausia dėmesio mūsų regiono saugumui išraiška“, – pridūrė šalies vadovas.

Prezidentas patvirtino JAV vadovui Lietuvos įsipareigojimą skirti ne mažiau 2 proc. BVP gynybai ir siekį šį finansavimą padidinti iki 2,5 proc. iki 2030 metų.

Informacijos šaltinis – Lietuvos Prezidento komunikacijos grupė
 
2021.06.14; 20:02

Estijos vyriausybė, vadovaujama Kaja Kallas (pirma iš dešinės). EPA – ELTA nuotr.

Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė, nuotoliniu būdu susitikusi su Estijos premjere Kaja Kallas, iškėlė Astravo AE grėsmių klausimą.
 
Pasak I. Šimonytės, ši jėgainė – geopolitinis Rusijos ginklas, nukreiptas prieš Baltijos šalių vienybę. Todėl branduolinės saugos rekomendacijų laikymasis – ne tik Baltijos šalių, bet ir visos Europos Sąjungos atsakomybė. Baltarusijos elektros patekimo į Baltijos šalių rinką prevencija – šių valstybių piliečių sąskaita nefinansuoti Minsko režimo užmojų.
 
Lietuva pasiūlė Latvijai ir Estijai kartu parengti naują prekybos elektra su trečiosiomis šalimis metodiką.
Susitikime taip pat aptartos kovos su pandemija patirtys, bendradarbiavimo prioritetai.
 
„COVID-19 fone bendradarbiavimas tarp trijų Baltijos valstybių tampa dar svarbesnis. Yra daug klausimų, ar vakcinacija vyks, kaip buvo planuota. Taip pat svarbu bendrai kovoti su dezinformacija apie vakcinos saugumą ir veiksmingumą“, – sakė Vyriausybės vadovė. 
 
Pokalbio metu aptarti infrastruktūriniai projektai. Prioritetas, kuris labai svarbus ir nacionaliniam saugumui, – visiškas projekto „Rail Baltic“ įgyvendinimas iki 2026 metų.
 
Pirmasis bendras Baltijos šalių renginys, kuris numatytas kovo pradžioje, – Baltijos Ministrų Taryba (BMT). Šalia tradicinių – energetikos ir transporto prioritetų, yra naujų – žalioji darbotvarkė, skaitmenizavimas.
 
Taip pat svarbus klausimas – kaip galime padėti Baltarusijos žmonėms. Tikimasi bendrų iniciatyvų su Baltijos ir Šiaurės šalimis.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.01.29; 07:00

Kaja Kallas. EPA – ELTA nuotr.
Praėjus mėnesiui po aiškių rezultatų nedavusių parlamento rinkimų, Estijos prezidentė Kersti Kaljulaid penktadienį pavedė liberalios Reformų partijos lyderei Kajai Kallas suformuoti naują vyriausybę.

Prezidentė paskelbė pasiūliusi Reformų partijos pirmininkei K. Kallas suformuoti vyriausybę, o K. Kallas, savo ruožtu, sakė sutikusi su pasiūlymu, kad „pasiųstų visuomenei žinią, jog politika gali būti vykdoma teigiamai, oriai ir atvirai, nieko nežeminant ir niekam negrasinant“.

Jei 41 metų amžiaus K. Kallas pavyks, ji taps pirmąja moterimi, užimsiančia Estijos ministro pirmininko postą. Politikė šiai užduočiai turės dvi savaites. Nesėkmės atveju prezidentė turės paskirti naują kandidatą.

Neringa Šarmavičiūtė (ELTA)
 
2019.04.06; 07:00

Praėjus kelioms dienoms po parlamento rinkimų Estijoje jų laimėtoja Reformų partija pradėjo koalicijos dėlionę. Liberalios partijos valdyba trečiadienį nusprendė pradėti derybas su kairės pakraipos Centro partija dėl koalicijos sudarymo.

„Mes norime kuo greičiau pradėti derybas dėl koalicijos“, – pranešime cituojama partijos pirmininkė Kaja Kallas. Nepaisant skirtingų pažiūrų, abi partijos esą galėtų sudaryti „stabilią vyriausybę“, kuri galėtų išspręsti dideles šalies problemas. „Mes atstovaujame didelei Estijos rinkėjų daliai, o tai neabejotinai yra svarbu socialinei sanglaudai“, – teigė K. Kallas. Centro partija, atstovo teigimu, svarstys pasiūlymą. Partijos pirmininkas Juris Ratas dar rinkimų vakarą davė suprasti, kad jo partija sutiktų būti koalicijos partnerė.

Sekmadienį vykusiuose parlamento rinkimuose Reformų partija iškovojo daugiausiai mandatų – 34 iš 101. Centro partija gavo 26 vietas. Toliau eina dešinioji populistinė Estijos konservatyvi liaudies partija (EKRE) su 19 vietų, konservatyvi „Isamaa“ partija (12) ir socialdemokratai (10). Visų penkių parlamentinių partijų atstovai trečiadienį susitiko su Estijos prezidente Kersti Kaljulad, kuri turi pavesti sudaryti vyriausybę. 

Reformų partija ir Centro partija yra abi lyderiaujančios politinė jėgos nuo Estijos nepriklausomybės atgavimo 1991-aisiais. Abi jos atmetė bendradarbiavimo su EKRE galimybę. Politologai mano, kad be Reformų ir Centro partijų koalicijos galimas būtų ir Reformų partijos aljansas su „Isamaa“ bei socialdemokratais.

Rasa Strimaitytė (ELTA)
 
2019.03.07; 01:30