Kolonijoje kalintis Kremlius kritikas Aleksejus Navalnas dar prieš paskelbdamas bado streiką neteko 8 kg svorio, ketvirtadienį teigė jo komanda.
Opozicionieriaus komanda feisbuke paskelbė, kad 189 cm ūgio A. Navalnas atvykęs i pataisos koloniją svėrė 93 kg.
„Šiuo metu jis sveria 85 kg. Minus aštuoni kilogramai dar prieš bado streiką“, – tvirtino komanda.
Pastarosiomis savaitėmis žiniasklaidoje vis pasirodo pranešimų apie blogėjančią A. Navalno sveikatą. Jis skundžiasi dideliu nugaros skausmu ir kojų tirpimu. Trečiadienį opozicionierius paskelbė bado streiką, reikalaudamas suteikti jam tinkamą medicininį gydymą ir kad būtų leista jį apžiūrėti pasirinktam gydytojui.
Sąjungininkai teigia, kad A. Navalnas svorio netekimą sieja su tuo, kad jam trukdoma ir neleidžiama pakankamai miegoti.
„Jie vis dar neleidžia apsilankyti gydytojui“, – teigė komanda, pridurdama, kad A. Navalno diagnozė vis dar nėra aiški.
Komandos pranešime teigiama, kad dabar pasiūlyta gydyti A. Navalną nikotino rūgštimi. Prieš tai jis gavo tik skausmą malšinamuosius.
Aleksejus Navalnas. EPA – ELTA nuotr.
Rusijoje kalinamo Kremliaus kritiko Aleksejaus Navalno advokatai trečiadienį perspėjo dėl jo kalėjime blogėjančios sveikatos ir pareikalavo nedelsiant leisti susitikti su juo. Advokatai pranešė, kad A. Navalnas skundžiasi nugaros skausmu ir kojos nutirpimu.
Praėjusį rugpjūtį vienas žymiausių Vladimiro Putino kritikų A. Navalnas vos išgyveno po apnuodijimo nervus paralyžiuojančia medžiaga „Novičiok“.
Sausį, vos grįžęs į Rusiją, 44-erių opozicijos lyderis buvo sulaikytas, kitą mėnesį jam paskirta dvejų su puse metų kalėjime bausmė. Jis bausmę atlieka netoli Maskvos esančioje pataisos kolonijoje.
Trečiadienį A. Navalno advokatė Olga Michailova pranešė, kad pastaruoju metu jis skundėsi stipriu nugaros skausmu, o šią savaitę nutirpo jo koja.
Opozicijos lyderį apžiūrėjo neurologas, tačiau, O. Michailovos teigimu, jis neįvardijo skausmo priežasties, tik davė ibuprofeno.
„Tai visas gydymas“, – žurnalistams sakė advokatė ir tikino, jog vaistai nuo skausmo nepadėjo, o antradienį nutirpo jo koja.
„Nežinau, kas jam yra. Jį turėtų apžiūrėti normalus medikas“, – teigė advokatė.
O. Michailova sakė, kad trečiadienį jai nebuvo leista pasimatyti su A. Navalnu.
Kremliaus kritiko komanda išreiškė didelį susirūpinimą.
A. Navalno dešinioji ranka Leonidas Volkovas išsakė įtarimą, kad kalėjimo administracija tokiu būdu galimai dangsto tai, kad jis buvo išvežtas į kalėjimo ligoninę.
„Nežinome, kur yra A. Navalnas ir kodėl jie slepia jį nuo jo advokatų“, – feisbuko paskyroje rašė L. Volkovas.
A. Navalno antikorupcinio fondo tyrimų vadovė Marija Pevčich teigė: „Greitai blogėjanti jo sveikata mums kelia didelį nerimą.“
„Manome, kad A. Navalno gyvybei gresia pavojus ir reikalaujame nedelsiant prie jo prileisti advokatus“, – tviterio paskyroje rašė ji.
Aleksejus Navalnas. EPA – ELTA nuotr.
Kremliaus kritikas Aleksejus Navalnas perkeltas į pataisos koloniją, kur praleis daugiau kaip dvejus metus, penktadienį naujienų agentūroms sakė Rusijos kalėjimų tarnybos vadovas.
Žinomiausias prezidento Vladimiro Putino oponentas A. Navalnas šį mėnesį buvo nuteistas 2,5 metų laisvės atėmimo bausme pataisos kolonijoje už tai, kad pažeidė lygtinio paleidimo sąlygas, kol gydėsi Vokietijoje po apnuodijimo nervus paralyžiuojančia medžiaga „Novičiok“.
„Jis perkeltas ten, kur turi būti pagal teismo sprendimą“, – valstybinė naujienų agentūra „RIA Novosti“ citavo Federalinės kalėjimų tarnybos vadovą Aleksandrą Kalašnikovą.
A. Kalašnikovas neatskleidė kolonijos pavadinimo, bet tvirtino, kad A. Navalnas bausmę atliks „visiškai normaliomis sąlygomis“.
„Garantuoju, kad nėra jokios grėsmės jo gyvybei ir sveikatai“, – teigė jis.
Praėjusią savaitę Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) įsakė Rusijai paleisti A. Navalną į laisvę, nurodydamas, kad kalėjime o gyvybei gresia pavojus.
A. Navalno advokatas Vadimas Kobzevas agentūrai AFP penktadienį sakė vis dar nežinąs savo kliento buvimo vietos.
Kalėjimų departamentas prie Teisingumo ministerijos informuoja, kad Alytaus pataisos namų atvirojoje kolonijoje vasario 21 dienos vakarinio nuteistųjų patikrinimo metu nustatyta, jog nėra nuteistojo Sauliaus Jurgaičio, gimusio 1985 m. Įtariama, kad jis savarankiškai pasišalino iš pataisos namų teritorijos.
Paskutinį kartą Alytaus pataisos namų pareigūnai S. Jurgaitį matė įstaigoje vasario 21 d., apie 16.15 val. Atvirosiose kolonijose nuteistieji gyvena bendrabučio tipo patalpose ir nėra griežtai saugomi, tik prižiūrimi.
Apie nuteistojo pasišalinimą informuoti Kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigūnai. Dėl įvykio pradėtas ikiteisminis tyrimas.
Aleksejus Navalnas. EPA-ELTA nuotr.
Rusija turėtų „nedelsiant“ paleisti Kremliaus kritiką Aleksejų Navalną, pareiškė Vokietijos užsienio reikalų ministras Heiko Maasas po to, kai Vakarai pasmerkė opozicionieriaus sulaikymą Maskvos oro uoste.
Aleksejus Navalnas „priėmė sąmoningą sprendimą sugrįžti į Rusiją, nes jis ją laiko savo asmeniniais ir politiniais namais“, sakė H. Maasas, pridurdamas, esą tai, kad Rusijos tarnybos sulaikė A. Navalną sekmadienį vos jam sugrįžus, yra „visiškai nesuvokiama“.
44-erių opozicionerius buvo sulaikytas Maskvos Šeremetjevo oro uoste praėjus mažiau nei valandai po to, kai nusileido iš Vokietijos atskridęs lėktuvas. Vokietijoje A. Navalnas buvo gydomas po apnuodijimo, kurį užsakė, pasak A. Navalno, Vladimiras Putinas, nervus paralyžiuojančia medžiaga „Novičiok“.
JAV, ES, kelios ES šalis, Kanada ir aukštas išrinktojo JAV prezidento Joe Bideno patarėjas pareikalavo nedelsiant paleisti A. Navalną, o dalis ES politikų paragino įvesti naujų sankcijų Rusijai.
Prie reikalavimų prisijungė žmogaus teisių organizacijos, o „Amnesty International“ teigė, kad A. Navalnas tapo sąžinės kaliniu, ir apkaltino Rusijos valdžią vykdant „nepaliaujamą kampaniją“, siekiant jį užtildyti.
H. Maasas, pabrėždamas, kad Rusijai galioja jos pačios Konstitucija ir tarptautiniai įsipareigojimai, tikino, jog „šie principai turi būti taikomi“, o A. Navalnas „turi būti nedelsiant paleistas“.
Vokietija taip pat nori, kad Rusija „visapusiškai ištirtų apnuodijimą ir nuteistų nusikaltėlius“, teigė ministras.
Rusijos kalėjimų tarnyba (FSIN) tvirtino, neva A. Navalnas yra ieškomas dėl keleto 2014 m. atidėtos bausmės už sukčiavimą pažeidimų, ir jis esą „bus sulaikytas“ iki teismo nuosprendžio.
A. Navalno būklė staigiai pablogėjo rugpjūtį, skrydžio iš Sibiro metu, vėliau jis buvo pervežtas iš Omsko ligoninės į Berlyną. Vakarų ekspertai nustatė, kad politikas buvo apnuodytas sovietine nervus paralyžiuojančia medžiaga „Novičiok“.
Kremlius neigia prisidėjęs prie apnuodijimo, o Rusijos tyrėjai tikina, neva nėra jokio pagrindo pradėti tyrimą.
FTB ir antrankiai
Aktyviausi trečiadienį JAV sostinėje kilusių riaušių dalyviai gali būti pripažinti kaltais dėl kurstymo kelti maištą ir nuteisti kalėti iki 20 metų.
Kaip pranešė ketvirtadienį laikraštis „Detroit Free Press“, tokios nuomonės laikosi Mičigano valstijos Rytų apygardos prokuroras Matthew Schneideris.
Pasak jo, tiriant dabartinio prezidento Donaldo Trumpo šalininkų surengtą JAV Kongreso šturmą bus nustatyti visų jo dalyvių veiksmai ir vaidmuo. Priklausomai nuo šio tyrimo rezultatų ir bus paskelbtos bausmės – nuo nedidelių piniginių baudų už šalies sostinėje įvestos komendanto valandos pažeidimą iki 10 metų kalėjimo už federalinei nuosavybei padarytą žalą, o kai kuriais atvejais galimas ir laisvės atėmimas iki 20 metų, jeigu riaušininkas bus pripažintas kaltu dėl kurstymo kelti maištą.
Trečiadienio vakarą dabartinio Baltųjų rūmų šeimininko D. Trumpo šalininkai šturmu užėmė JAV Kongreso pastatą, kad sutrukdytų patvirtinti lapkričio 3 d. įvykusių prezidento rinkimų, kuriuos laimėjo demokratas Joe Bidenas, rezultatus.
Naujausiais duomenimis, per riaušes žuvo keturi žmonės, daugiau kaip 50 protestuotojų buvo sulaikyta.
A. B. Breivikas. EPA-ELTA nuotr.
Norvegijoje 2011 metais 77 žmones nužudęs ultradešiniųjų pažiūrų ekstremistas Andersas Behringas Breivikas pateikė prašymą dėl lygtinio paleidimo, trečiadienį pranešė jo advokatas.
A. B. Breivikas taip pat ketina pateikti naują ieškinį Norvegijos valstybei dėl sąlygų kalėjime, kur jis laikomas atskirai nuo kitų kalinių, sakė advokatas Oysteinas Storrvikas.
2011 metų liepą policijos pareigūno uniforma apsirengęs A. B. Breivikas Utiojos saloje vykusioje Darbo partijos jaunimo stovykloje nušovė 69 žmones, daugiausiai paauglius, o vėliau prie vieno vyriausybės pastato Osle surengė sprogdinimą, kurio metu žuvo dar aštuoni žmonės.
Jam 2012 metais buvo paskirta griežčiausia Norvegijoje laisvės apribojimo bausmė – 21 metai nelaisvės su galimybe bausmę pratęsti.
„Jo vardu pateikiau prašymą dėl lygtinio paleidimo, – dienraščiui „Verdens Gang“ sakė O Storrvikas. – Jis turi teisę į lygtinio paleidimo prašymo peržiūrą pasibaigus minimaliam laikotarpiui, kuris, jo atveju, trunka 10 metų. Tai teisė, kurią turi visi nuteistieji, ir jis ja nori pasinaudoti.“
Advokatas taip pat sakė, kad A. B. Breivikas planuoja pateikti ieškinį Norvegijos valstybei, siekiant pareikšti nepasitenkinimą „tokiu ilgu izoliacijos laikotarpiu“ kalėjime.
A. B. Breivikas anksčiau jau yra pateikęs ieškinį valstybei dėl kalėjimo sąlygų, kurios, jo teigimu, pažeidė Europos žmogaus teisių konvenciją, uždraudžiančią „nežmogišką“ ir „žeminamą“ elgesį.
Skieno kalėjime A. B. Breivikas turi tris kameras, kurių kiekviena yra 10 kvadratinių metrų dydžio, o pro jų langus atsiveria lauko vaizdai. Jis gali sportuoti, žaisti vaizdo žaidimus ir žiūrėti televizorių.
Maryja Kalesnikava. EPA-ELTA nuotr.
Baltarusijos opozicijos atstovė, Koordinacinės tarybos narė Maryja Kalesnikava buvo sulaikyta prie sienos su Ukraina, skelbia valstybinė Baltarusijos naujienų agentūra „BelTA“.
Pasak valstybinės, Aliaksandro Lukašenkos režimui pavaldžios Baltarusijos žiniasklaidos, M. Kalesnikava kartu su dar dviem Koordinacinės tarybos nariais Antonu Rodnenkovu ir Ivanu Kravcovu neva bandė jėga kirsti Baltarusijos ir Ukrainos sieną bei pasitraukti į Ukrainą, tačiau sulaikyta esą buvo tik M. Kalesnikava.
„Antonas Rodnenkovas, Ivanas Kravcovas ir Maryja Kalesnikava apie 4 val. perėjo Aleksandrovkos pasienio punktą“, – sakė Baltarusijos pasienio komiteto atstovas Antonas Byčkovskis.
Tuo tarpu kitas Baltarusijos opozicijos Koordinacinės tarybos narys Maksimas Znakas tvirtino, kad nei M. Kalesnikava, nei kiti du tarybos nariai neketino palikti Baltarusijos.
„Šioje istorijoje, kurią paskelbė Baltarusijos televizijos, yra daug keisto. Nei vienas iš jų (M. Kalesnikava, A. Rodnenkovas ir I. Kravcovas) neturėjo planų išvykti iš šalies. Mes kalbėjome apie scenarijų, jei bus pasiūlyta – kalėjimas ar užsienis, Maryja aiškiai pasakė, kad niekur neišvažiuos“, – teigė M. Znakas.
Baltarusijoje rugpjūčio 9 d. įvyko prezidento rinkimai, kurių rezultatai laikomi suklastotais. Oficialiais duomenimis, A. Lukašenka surinko 80,1 proc. balsų, opozicijos kandidatė Sviatlana Cichanouskaja – 10,12 proc.
Vos tik paskelbus pirmuosius balsavimo rezultatus, Minske ir kituose Baltarusijos miestuose prasidėjo masinės protesto akcijos, kurios virto susirėmimais su milicijos darbuotojais. Buvo sulaikyti tūkstančiai žmonių, nukentėjo daug demonstrantų. Pati S. Cichanouskaja naktį į rugpjūčio 11-ąją išvažiavo iš Baltarusijos ir šiuo metu yra Lietuvoje.
Afganistanas: kalėjimo užpuolimo aukų skaičius padidėjo iki 20. EPA-ELTA nuotr.
Mažiausiai 20 žmonių žuvo užpuolus kalėjimą Dželalabade, Afganistano rytuose esančios Nangarharo provincijos administraciniame centre.
Tai pirmadienį pranešė televizijos kanalas „1 TV“, remdamasis savo šaltiniais.
Anksčiau televizijos kanalas „Tolo News“ informavo apie penkis per incidentą žuvusius ir 42 nukentėjusius žmones.
„1 TV“ duomenimis, sekmadienį teroristas mirtininkas detonavo užminuotą automobilį prie Dželalabado kalėjimo vartų. Po sprogimo smogikams pavyko patekti į pastatą.
Susirėmimai tęsėsi iki pirmadienio ryto, penki užpuolikai buvo nukauti. Pasak neįvardyto šaltinio, per ataką iš pataisos įstaigos mėgino pabėgti, bet buvo sučiupti 700 kalinių.
Išpuolis Dželalabade surengtas musulmonų Aukojimo šventės (Eid al-Adha) dienomis. Radikalus Talibano judėjimas ir Afganistano vyriausybė šiuo laikotarpiu paskelbė trijų dienų paliaubas.
Kaip pažymi „1 TV“, atsakomybę už ataką Dželalabade prisiėmė vieną iš grupuočių, susijusių su teroristine „Islamo valstybės“ organizacija.
Roger Stone. EPA – ELTA nuotr.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas sušvelnino savo ilgamečio sąjungininko Rogerio Stone’o laisvės atėmimo bausmę, apsaugodamas veteraną respublikonų veikėją nuo 40 mėnesių už grotų.
„Rogeris Stone’as dabar yra laisvas žmogus!“ – pranešime sakė Baltieji rūmai, likus vos keletui dienų iki to, kai jis federaliniame kalėjime turėjo pradėt atlikti savo bausmę.
D. Trumpo poelgis neabejotinai atnaujino jam anksčiau dažnai pateiktus kaltinimus, kad prezidentas kišasi į JAV teisingumo sistemą, jog galėtų padėti savo draugams ir sąjungininkams bei galėtų nubausti kritikus ir priešus.
Vienas seniausių D. Trumpo bendražygių R. Stone’as praėjusį lapkritį buvo pripažintas melavęs Kongresui, daręs įtaką liudytojams ir trukdęs Atstovų Rūmų tyrimui dėl to, ar D. Trumpo kampanija bendrininkavo su Rusija 2016 metų prezidento rinkimuose.
Baltųjų rūmų paskelbtame pranešime buvo dar kartą pakartotas D. Trumpo tvirtinimas, kad specialusis prokuroras Robertas Muelleris tyrė nusikaltimą, kuris niekada nebuvo įvykdytas. Pranešime teigiama, kad R. Stone’ui niekada neturėjo būti pareikšti jokie kaltinimai.
„Paprastas faktas yra tas, kad jei specialusis prokuroras nebūtų vykdęs absoliučiai nepagrįsto tyrimo, ponui (Rogeriui) Stone’ui negrėstų kalėjimo bausmė“, – teigiama pranešime.
D. Trumpo administracija jau vieną kartą kišosi į R. Stone’o bylą. Prokurorams parekomendavus paskirti nuo 7 iki 9 metų trukmės laisvės atėmimo bausmę, generalinis prokuroras Billas Barras, dažnai kaltinamas dirbant asmeniniu D. Trumpo advokatu, įsiterpė ir pavadino bausmę pernelyg griežta.
Visi keturi šioje byloje prokurorų pareigas ėję teisininkai atsistatydino, o naujai paskirtas prokuroras parekomendavo skirti nuo 3 iki 4 metų trukmės laisvės atėmimo bausmę.
R. Stone’as buvo jau šeštas D. Trumpo sąjungininkas, nuteistas kalėti už kaltinimus, susijusius su R. Muellerio tyrimu dėl Rusijos kišimosi į rinkimus. Pačiam šalies prezidentui už piktnaudžiavimą savo galia buvo surengta apkalta.
Kritikai greitai sureagavo į D. Trumpo sprendimą sušvelninti R. Stone’o laisvės atėmimo bausmę.
Kalifornijos senatorė Kamala Harris pažymėjo, kad baltaodis R. Stone’as išėjo į laisvę, o Kentukio policijos pareigūnai, kaltinami juodaodžio sveikatos darbuotojo nužudymu, nebuvo suimti ir jiems nebuvo pareikšti jokie kaltinimai.
„Šioje šalyje veikiančioms dviem teisingumo sistemoms turi ateiti galas“, – tviteryje parašė K. Harris.
Penktadienį Kamerūno valdžia paskelbė ataskaitą apie žurnalisto Samuelio Wazizi, kuris buvo įtariamas ryšiais su separatistais, mirties kalėjime aplinkybes. Tai penktadienį paskelbė naujienų portalas „Journal du Cameroun“.
„S. Wazizi buvo suimtas 2019 metų rugpjūčio 1 d. ir po 16 dienų mirė nuo sepsio“, – pareiškė oficialus Kamerūno gynybos ministerijos atstovas Cyrille`as Serge`as Atonfackas. Jis paneigė kai kurių žiniasklaidos priemonių pranešimus, kad žurnalistas galėjo mirti dėl kankinimų.
C. S. Atonfackas tvirtino, jog kai tik paaiškėjo, kad S. Wazizi turi sveikatos problemų, jis buvo paguldytas į karo ligoninę Jaundėje. Bet jo būklė pablogėjo, ir rugpjūčio 17 d. žurnalistas mirė. Gynybos ministerijos atstovas pabrėžė, jog S. Wazizi šeima žinojo, kur jis yra, ir palaikė su juo kontaktus, kai žurnalistas buvo hospitalizuotas.
Apie S. Wazizi mirtį tarptautiniai žurnalistų sluoksniai sužinojo šios savaitės pradžioje. Žurnalistų ir žmogaus teisių gynimo organizacijos pareikalavo, kad Kamerūno vyriausybė suteiktų reikiamą informaciją šiuo klausimu.
Valdžia įtarė S. Wazizi ryšiais su anglakalbiu separatistiniu pogrindžiu, veikiančiu pietiniuose ir vakariniuose šalies rajonuose.
Iš 22 milijonų Kamerūno gyventojų dauguma kalba prancūziškai, bet penktadalis istoriškai vartoja anglų kalbą, nes gyvena šalies vakaruose, kuriuos kolonijiniu laikotarpiu kontroliavo Britanijos imperija. 2016 metų rudenį dviejose anglakalbėse Kamerūno provincijose prasidėjo riaušės. 2017 metų pabaigoje jos virto ginkluota kova, o po kelių mėnesių opozicijos lyderis Julius Ayukas Tabė pasiskelbė vadinamosios Ambazonijos Respublikos prezidentu. Humanitarinių organizacijų duomenimis, nuo 2016 metų Kamerūne per susirėmimus žuvo 3 tūkstančiai žmonių, o dar apie 500 tūkstančių tapo pabėgėliais.
Socialdemokratų partijos vadovas Gintautas Paluckas. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Vyriausybei nusprendus karantiną Lietuvoje pratęsti iki birželio 16 d., socialdemokratų partijos (LSDP) lyderis Gintautas Paluckas teigia, kad sveikatos apsaugos ministras Lietuvą ir toliau nori laikyti „emociniame kalėjime.“
Komentuodamas Vyriausybės sprendimą, LSDP pirmininkas tvirtina, kad tęsti visuotinį karantiną Lietuvoje nebėra prasmės – esą valdantieji taip elgiasi iš išskaičiavimo. Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
„Akivaizdu, kad karantino režimo jau nebereikia – pandemijos mastas yra suvaldytas ir dauguma šalių siekia kuo greičiau grįžti prie įprasto gyvenimo. Tuo metu Lietuvoje elgiamasi priešingai, nes toks režimas valdantiesiems artėjant rinkimams yra patogus. Visokiausi privalomi Aurelijaus Verygos nurodymai iš tribūnų kelis kartus per dieną tik kelia psichologinę įtampą žmonėms – visą Lietuvą jis nori laikyti tarsi emociniame kalėjime“, – pranešime spaudai teigia G. Paluckas.
Pasak politiko, nusprendus nebetęsti karantino, didžiausią naudą pajustų žmonės.
„Nebebūtų visokiausių direktyvų „iš viršaus“, draudžiamų veiklos formų – visa tai sutaupytų pinigų, leistų žmonėms skirti visą laiką tam, kam jo reikia: vystyti savo verslą, ieškoti naujų rinkų ar skatinti pardavimus. O dabar kas savaitę reikia stebėti, ką pasakė A. Veryga – ką jau galima daryti, o ko ne. Lietuvos žmonės patys gali apsispręsti ir visuomenės sąmoningumą reikia skatinti“, – sako G. Paluckas.
LSDP pirmininko siūlymu, atšaukus karantiną, Vyriausybė ekstremalią situaciją, jei to reikėtų, galėtų skelbti tose vietose, kur būtų fiksuojamas susirgimų protrūkis.
„Tiesiog reikia nustatyti kriterijus, kokiais atvejais būtų imtasi sugriežtinimo. Bet laikyti visos Lietuvos kalėjime tikrai nereikia“, – pažymėjo G. Paluckas.
Algirdas Paleckis. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Lietuvos apeliacinis teismas tenkino kaltinamojo Algirdo Paleckio gynėjų skundą, kuriuo buvo prašoma Šiaulių apygardos teismo 2020 m. kovo 19 d. nutartimi pratęstą kardomąją priemonę – suėmimą – pakeisti švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis.
Teisėjų kolegija A. Paleckiui paskyrė intensyvią priežiūrą, 50 tūkst. eurų užstatą bei asmens dokumentų (paso ir asmens tapatybės kortelės) paėmimą, pažymima Lietuvos apeliacinio teismo pranešime. Intensyvi priežiūra kaltinamajam skirta šešiems mėnesiams, įpareigojant dėvėti elektroninį stebėjimo įtaisą ir neišeiti iš namų, išskyrus dalyvavimą teismo posėdžiuose.
Kaltinamajam išaiškinta, kad jis privalo šaukiamas atvykti pas teisėją ar į teismą, nekliudyti proceso eigai, nedaryti naujų nusikalstamų veikų. Taip pat A. Paleckis įspėtas, kad jam be svarbios priežasties neatvykus į teismo posėdžius ar kitaip pažeidus intensyvios priežiūros sąlygas vėl gali būti paskirta griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas, o užstatas gali pereiti valstybės nuosavybėn.
Teisėjų kolegija padarė išvadą, kad šioje proceso stadijoje šios švelnesnės kardomosios priemonės bus efektyvios ir užtikrins Baudžiamojo proceso kodekse keliamų tikslų įgyvendinimą.
Apeliacinis teismas konstatavo, kad apygardos teismas, pratęsdamas kaltinamajam A. Paleckiui suėmimo terminą tuo pagrindu, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo, tinkamai neįvertino visų šiuo metu esančių bylos aplinkybių, t. y. kad ikiteisminis tyrimas jau baigtas ir baudžiamoji byla su kaltinamuoju aktu perduota teismui, kardomoji priemonė – suėmimas – taikoma daugiau negu metus ir penkis mėnesius, o dėl karantino ir jo režimo šalyje teismo procesas gali dar užtrukti.
Skirdamas švelnesnes kardomąsias priemones aukštesnės instancijos teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad kaltinamasis turi gyvenamąją vietą, turto, iki sulaikymo dirbo, turi šeimą ir suaugusius vaikus, iki šiol jo šeimos nariai rūpinasi ir palaiko ryšius su juo, o tai rodo tvirtus socialinius ryšius ir leidžia daryti išvadą, kad A. Paleckio asmenybė nekelia ypač didelio pavojaus kitiems.
Lietuvos apeliacinio teismo nutartis įsigalioja pirmadienį ir yra galutinė bei neskundžiama, pabrėžia Lietuvos apeliacinis teismas.
Naujoji Zelandija: identifikuotos visos 50 teroro akto Kraistčerče aukų. EPA-ELTA nuotr.
Šaudynes dviejose Naujosios Zelandijos mečetėse surengęs australas Brentonas Tarrantas netikėtai prisipažino kaltu dėl 51 žmogaus nužudymo, pasikėsinimo nužudyti 40 žmonių ir terorizmo, praneša „Deutsche Welle“.
29 metų amžiaus B. Tarrantas praėjusių metų kovo 15 d. surengė kruvinas šaudynes dviejose Kraistčerčo miesto mečetėse. Jis pražudė 51 žmogų, dar 40 žmonių sužalojo, o šaudynes transliavo tiesiogiai per socialinį tinklą feisbuką.
Naujojoje Zelandijoje dėl koronaviruso pandemijos galioja karantinas, todėl skubiai suorganizuotas teismo posėdis vyko nuotoliniu būdu, ir B. Tarrantas prisipažino garso ir vaizdo ryšiu iš Oklando kalėjimo.
„Taip, kaltas“, – Kraistčerčo aukštajam teismui prisipažino B. Tarrantas.
Iki šiol kaltinamasis neigė visus jam reiškiamus kaltinimus ir birželio 2 d. turėjo stoti prieš teismą.
Išpuolis dviejose Kraistčerčo mečetėse buvo pražūtingiausios šaudynės Naujosios Zelandijos šiuolaikinėje istorijoje ir paskatino šalies vyriausybę priimti naujus įstatymus, uždraudžiančius didžiąją dalį pusiau automatinių ginklų.
Australijos Naujojo Pietų Velso valstijos policijos pareigūnai perspėja, kad saviizoliacijos taisyklių nesilaikantiems gyventojams gresia iki pusmečio kalėjimo bausmė.
Griežta saviizoliacija taikoma, kad būtų pristabdytas naujojo koronaviruso plitimas žemyne.
Policija paragino piliečius pranešti apie gyventojus, kurie nesilaiko duotų nurodymų ir įsakymų, skirtų viruso plitimui pažaboti.
Paviešintame kreipimesi policijos pareigūnai teigia, kad jiems įgaliojimai priverstinai vykdyti tokius nurodymus ir bausti pažeidėjus numatyti atitinkamame šalies įstatyme dėl visuomenės sveikatos apsaugojimo. Remiantis šiuo įstatymu, pažeidėjai gali būti įkalinti iki šešių mėnesių.
Ketvirtadienio incidentas Vaitmuro griežtojo režimo kalėjime Kembridžšyro grafystėje, kur kaliniai užpuolė apsaugos darbuotojus, tiriamas kaip teroro aktas. Tai penktadienį pranešė Didžiosios Britanijos policijos atstovai.
„Mes laikome vakarykštį incidentą Vaitmuro kalėjime teroro ataka“, – sakoma pranešime. Taip pat informuojama, kad bylos tyrimą kontroliuoja Jungtinės Karalystės sostinės policijos kovos su terorizmu skyrius.
Ketvirtadienio rytą du Vaitmuro griežtojo režimo kalėjimo kaliniai užpuolė apsaugos darbuotojus. Per incidentą nukentėjo penki pareigūnai. Užpuolikai dėvėjo liemenes, imituojančias diržus su sprogmenimis, ir turėjo šaltųjų ginklų.
Penktadienį nukentėję apsaugininkai buvo išrašyti iš ligoninės.
Pasak BBC, vienas iš užpuolikų – Brusthomas Ziamani – atlieka bausmę už nusikaltimą, susijusį su terorizmu.
Vytauto Čepo dokumentinis romanas „Siena“ – tai pasakojimas, paremtas tikra, neišgalvota istorija.
Jos dalyvis – signataras Egidijus Bičkauskas, buvęs Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros ypatingai svarbių bylų tardytojas, Prezidento įkurtos grupės kovai su organizuotu nusikalstamumu vadovas, šiuo metu dirbantis baudžiamosios teisės advokatu.
Knygoje narpliojama Lietuvoje nutikusi istorija: pasakojimas apie nusikaltimus, kurių tinkamai neištyrus kalėti iki gyvos galvos nuteisti trys jauni vyrai. Apie sunkiai besisukančią neįsivaizduojamai didelę teisėsaugos mašiną, prieš kurią bejėgiai jaučiasi ne tik paprasti žmonės, bet ir jai priklausantys teisininkai.
Ar teisingumas gali klysti? Ką daryti atsidūrus prieš neįveikiamą ir akliną sieną? Nemanykite, kad tai jums nėra aktualu. Tokia siena staiga gali iškilti prieš kiekvieną iš mūsų.
Renginyje dalyvavo romano autorius V. Čepas, teisininkas E. Bičkauskas. Renginį moderavo visuomenės ir politikos veikėjas Gediminas Jakavonis.
Renginyje dalyvavo ir slaptai.lt redakcija. Jūsų dėmesiui – keletas videointerviu ištraukų. Tai – antroji ištrauka.
Agentūros „France Press“ žiniomis, leidykla „Flammarion“ turi 564 buvusio Rumunijos diktatoriaus Nicolae Ceaușescu žmonos Elenos dienoraščių sąsiuvinius, maždaug 12 500 mašinraščio puslapių tekstų nuo 1977 metų iki 1989-ųjų.
Dienoraščiai buvo surasti Bukarešte, Komunistų partijos CK pastate per 1989 m. gruodžio revoliuciją. Užrašų vulgarumas atskleidžia dvasiškai ligotos partokratijos “pirmosios damos” kliedesius, tačiau dokumento faktų autentiškumas yra įrodytas. Kad šie dienoraščiai būtų skaitomi, juos literatūriškai parengė rumunų rašytojas Tudoras Negresku.
Nuopuolis
Vašingtone per langą mačiau daug negrų. Šie jiems kaip mums vengrai. Tačiau yra vienas skirtumas: negrą greičiau atpažinsi nei vengrą.
60 sąs. 1978
Kančia
Protestuojantis rumunas po mūsų langais Niujorke bliovė: “Čaušesku yra Drakula!” Nikas ėmė drebėti ir pabalo kaip dezinfekuota Rumunijos medžiaga. Vėl vėmė ir atsisakė valgyti. Naktį praleido parkritęs į fotelį. Jie nori mums sukelti nervų priepuolį ir tada lieps pasirašyti viską, ko jie nori! Tačiau aš esu įžvalgi.
60 sąs. 1978
Žiedai
Aš dievinu gėlėtas sukneles. Kai tokią apsivelku, Nikas mane vadina socializmo pavasariu.
67 sąs. 1978
Socialistinis realizmas
Būna akimirkų, kai aš nebesusivokiu, kur esu iš tikrųjų.
67 sąs. 1978
Ateities paveikslas
Jei ančiai nukerti galvą, ji dar skrenda. Tai man pademonstravo Šimijesku. Kokia energija! Nuostabu! Čia aš regiu Naujojo Žmogaus simbolį.
68 sąs. 1978
Faktų patikrinimas
Atlikau eksperimentą.
Tai, kas būdinga ančiai, netinka vidutinio išsivystymo vengrui. Reikėtų surizikuoti ir pabandyti su grynakrauju rumunu, tačiau Nikas neleidžia. Vardan mokslo! Bet aš jį priversiu. Atsiras koks nors disidentas, apie kurį “Laisvoji Europa” dar nežino!
68 sąs. 1978
Bestseleris
Bukarešte labiausiai pageidaujama knyga yra mano naujausias kūrinys „Makromolekulinė chemija“. Ją perka labiau nei storą Niko kalbų rinktinės tomą.
69 sąs. 1978
Peleninės
Arafatui parodėme naujas keramikines pelenines su įtaisyta pasiklausymo aparatūra. Jos labai tinka restoranams ir viešbučiams. Parduosime jam kokį trisdešimt dėžių.
71 sąs. 1978
Trąšos
Štai viena Pol Poto idėja. Žmogaus fekalijos yra gera trąša, tačiau ją reikia išsklaidyti rankomis – tuomet didesnis efektas. Šį metodą būtų nuostabu pritaikyti Transilvanijos vengrams. Reikia pasikalbėti su Niku. Sutaupysime kastuvų.
121 sąs. 1979
Komunizmas ir logika
Darbą reikia palikti vargšams. Tai teisinga mintis. Turtingieji yra turtingi, todėl kam jiems pinigai.
128 sąs. 1979
Ruonės
Eksperimentas su oru pareikalavo kelių aukų. Likusios gyvos plaukikės tapo kresnesnės po hormonų injekcijos, sustiprinusios raumenis. Tokioms mergoms visur auga plaukai, jos ima panašėti į ruonius. Įdomu!
128 sąs. 1979
Kaip nemalonu!
Saugumo departamentas požemyje.
Gatvėje sugavo vengrų šnipą ir mūsų specialistai trankė jo galvą į sieną, kad tas prisipažintų. Jis klykė. Buvo didelis nesusipratimas, ir aš paklausiau, ar vengrai visada klykia, kai ko nors prašo iš jų. Man atsakė, kad visada.
Reikia surasti kitą, moksliškesnį rūšių klasifikacijos metodą. Negali būti nė kalbos, kad aš būčiau vienoje eilėje su vengrais.
197 sąs. 1980
Kliedesys
Rumunijos diktatoriaus žmona Elena Ceaușescu
Vidurnakty netikėtai pabudau. Mačiau siaubingą sapną. Tie nešvarūs, barzdoti angliakasiai voliojosi mūsų specialiajame traukinyje, kuris taip brangiai kainavo!
Išgėriau dvi raminančiųjų tablets.
238 sąs. 1981
Kaip juokinga
Tiktai retas žino, kad Nikas turi humoro dovaną. Šiandieną jis papasakojo anekdotą apie vengrą, kuris baltino lubas. Kolosalu! Aš jį užsirašiau, kad atsiminčiau.
Vengras baltina lubas. Ateina kitas vengras ir sako: “Laikykis už teptuko, aš trumpam paimsiu tavo kopėčias”.
Juokiausi iki vakaro.
239 sąs. 1981
Skersvėjis
Pučia. Tai jaučiu dešine ausimi. Kaip įdomu – jausmas toks, tarsi oras plūstų laukan per kairę ausį! Kaip tai įmanoma? Reikės pažvelgti į medicinos enciklopediją. Tarp abiejų ausų juk yra smegenys, todėl oras negalėtų plūsti per jas.
239 sąs. 1981
Juokinga
Nikas nepakartojamas! Vėl nuoširdžiai pasijuokėme. Užrašiau jo papasakotą anekdotą.
Kodėl vengras, įėjęs į kambarį, pirmiausia pažvelgia į dešinę, o po to į kairę. Todėl kad jis negali iškart pažvelgti į abi puses.
Man vėl ašaros akyse.
59 sąs. 1982
Visiškai priešingai!
Kapitalizme žmogus išnaudoja žmogų. Socializme yra visiškai priešingai.
Jau penkioliktą kartą žiūriu cirko festivalio vaizdo įrašą. Negaliu suprasti, kas čia tokio ypatingo – iliuzionistas perpjauna per pusę baleriną. Saugumo departamento kambariuose tai daroma kasdien.
320 sąs. 1984
Granatos
Po pietų buvo bandomos granatos. Iš artimiausios psichiatrinės ligoninės atvežė figūrantus. Juos padalijo į grupes ir prošal važiuodamas vienas aukštas vaikinas taikliai mėtė į juos granatas.
Trečią kartą aš išsigandau! Vienas iš bepročių sugavo granatą ir ruošėsi sviesti į mersedesą. Kokia laimė, kad ji sprogo jo rankose!
395 sąs. 1985
Gražios mumijos
Aš vos nešoku! Nikas pasakoja apie naują Bukareštą, kur rytoj gyvens Naujasis Žmogus. Tribūną lieps statyti iš raudonojo marmuro. (Kai aš į ją lipsiu, pirmiausia reikės pagalvoti apie suknelės ir lietpalčio spalvą, nes raudona man nedera.)
Po to Nikas aptarė mūsų planuojamą mauzoliejų. Aš sukikenau įsivaizduodama jį balzamuotą.
398 sąs. 1985
Nelsonas Mandela
Mūsų kalėjime jis neištvertų nė penkerių metų.
554 sąs. 1989
Visi į aikštę!
Timišoara kunkuliuoja. Kaltas vienas kontrrevoliucionierius dvasininkas.
Į maištininkus reikia šauti! Prieš juos siųsti tankus ir lėktuvus! Tegul bombarduoja, tegul lieja napalmą!
Ak, kad būtų atominė bomba, kurios metų metus prašau iš Niko! Ji juk būtina!
564 sąs. 1989
Pranašystė
Mirties bausmė. Diktatorių nebėra.
Ši mano su Niku formuojama sistema yra nesugriaunama. Ji gyvuos dar ilgai po to, kai mūsų nebebus.
Garsiausiai juokiasi tas, kuris juokiasi paskutinis.
Buvęs D. Trampo rinkimų kampanijos vadovas P. Manafortas. EPA-ELTA nuotr.
Buvęs JAV prezidento Donaldo Trumpo rinkimų štabo vadovas Paulas Manafortas, kuriam skirta 7,5 metų laisvės atėmimo bausmė, nugabentas į Kanaano federalinį kalėjimą Pensilvanijos valstijoje. Tai antradienį pranešė televizijos kanalas ABC.
Kanaano griežtojo režimo kalėjimas Pensilvanijos šiaurėje buvo pastatytas 2005 metais, jis skirtas 1400 kalinių.
Kovo 8 d. Virdžinijos valstijos Aleksandrijos miesto teismas nuteisė 69 metų amžiaus P. Manafortą 47 mėnesius kalėti už mokesčių ir bankininkystės įstatymų pažeidimus ir banko sąskaitų užsienyje slėpimą, o kovo 13 d. teismas Vašingtone nuteisė jį 3,5 metų kalėti už melagingus parodymus ir įstatymų dėl lobistinės veiklos pažeidimus. Tad iš viso jis turės praleisti už grotų 7,5 metų.
Tai – bausmė už nusikaltimus, kuriuos išaiškino specialiojo prokuroro Roberto Muellerio komanda, bet jie nesusiję su Rusijos kišimusi į JAV prezidento rinkimus 2016 metais.
Daugelis JAV žiniasklaidos priemonių neatmeta, kad prezidentas D. Trumpas gali suteikti malonę buvusiam savo rinkimų štabo vadovui.
Po teroro akto, įvykdyto antradienį kalėjime Kondė prie Sarto mieste Prancūzijos šiaurės vakaruose, jame dirbantys prižiūrėtojai trečiadienį paskelbė neterminuotą streiką, praneša radijo stotis „France Info“.
Jos žiniomis, naktį į trečiadienį prižiūrėtojai išėjo į aikštę priešais kalėjimą ir užblokavo jo prieigas.
Kaip sakė televizijos kanalui BFM profsąjungos „Force Ouvriere“ atstovas šioje penitenciarinėje įstaigoje, „teroro aktas perpildė prižiūrėtojų kantrybės taurę“. „Mes jau seniai reikalaujame pagerinti darbo sąlygas, padidinti darbuotojų skaičių, patikimiau užtikrinti saugumą“, – pareiškė jis. Radijo stoties „France Info“ žiniomis, prižiūrėtojai, be kita ko, seniai reikalauja, kad jiems būtų išduotos neperšaunamosios liemenės.
Antradienį vieno kalinio, atliekančio 30 metų laisvės atėmimo bausmę už pagrobimą ir nužudymą, ginkluotą apiplėšimą ir terorizmo propagandą, žmona, atvykusi pasimatyti su vyru, įsinešė į kalėjimą keraminį peilį. Kaip pranešama, su šiuo peiliu iš pradžių ji, o paskui ir pats kalinys užpuolė du prižiūrėtojus.
Policijos specialusis dalinys šturmavo kamerą, kurioje užsibarikadavo užpuolikai. Moteris buvo nukauta, kalinys sužeistas. Prancūzijos teisingumo ministrė Nicole Belloubet kvalifikavo incidentą kaip teroro aktą.
Pasak „France Info“, puldamas prižiūrėtojus, vyras šūkaliojo šūkius Alacho garbei. Vėliau jis tyrėjams pareiškė, kad prižiūrėtojų užpuolimas buvo kerštas už Cherifo Chekatto žūtį.
Gruodžio 11 d. vakare 29 metų strasbūrietis Ch. Chekattas ėmė šaudyti į žmones per kalėdinę mugę miesto centre. Išpuolio aukomis tapo penki žmonės, dar 14 buvo sužeisti. Ch. Chekattas buvo nukautas per policijos ir kariuomenės operaciją.
