Jonas Žemaitis – Vytautas. Lietuvos karininkas, rezistentas, partizanų vadas, dimisijos brigados generolas. Lietuvos partizanų ginkluotųjų pajėgų vadas, pasipriešinimo Lietuvos okupacijai koordinatorius. LGGRTC nuotr.

Minint Lietuvos valstybės atkūrimo dieną, antradienį pagerbtas Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio tarybos pirmininko, partizanų generolo Jono Žemaičio-Vytauto atminimas. Prie 1949 m. vasario 16 d. deklaracijos signataro paminklo aikštėje prie Krašto apsaugos ministerijos padėtos gėlės.
 
„Lietuvos valstybės atkūrimo diena – tai šalies valstybingumo, diplomatijos, pilietinės visuomenės kūrybos šaltinis. Valstybė – tai dinamiška, nuolat auganti vienovė, kurios pagrindą sudaro mūsų piliečiai. Žmonės, pasiruošę ne tik kurti, bet ir ginti savo šalį, savo laisvę, norą gyventi demokratijos vertybių pagrindu. Nepriklausomybės pradžia nuo pat 1918 vasario 16 d. – tai tęsiami darbai mūsų valstybingumui“, – sakė krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas, padėjęs gėlių prie partizanų generolo, Lietuvos valstybės vadovo, kovojusio su okupacija, J. Žemaičio-Vytauto paminklo.
 
Pagerbimo ceremonijoje taip pat dalyvavo Lietuvos kariuomenės vadas gen. ltn. Valdemaras Rupšys. Garbės sargybos kuopos kariai atliko salves, visi pagerbė Deklaracijos signatarą tylos minute, sakoma Krašto apsaugos ministerijos pranešime.
 
1918 m. vasario 16-osios Nepriklausomybės Akto signatarų pagerbimas taip pat vyko Rasų kapinėse.
 
Vakare, 18.30 val., Lietuvos valstybės atkūrimo dienos šventinį koncertą „Lietuvos valstybės keliu“ transliuos LRT.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.02.17; 00:01

Buvęs krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis. Giedrės Maksimovicz (KAM) nuotr.

Buvęs krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis po trečiadienį vykusio uždaro Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) posėdžio toliau aiškiai neatsako, kaip prezidentas Gitanas Nausėda dalyvavo procese skiriant Antrojo operatyvinių tarnybų departamento (AOTD) direktorių.
 
Tuo tarpu NSGK atstovai tvirtina, kad nors ir neišgirdo iš R. Karoblio visų atsakymų į užduotus klausimus, neleistino prezidento dalyvavimo AOTD vadovo skyrimo procese nematantys. Visgi, pažymi NSGK pirmininkas Laurynas Kasčiūnas, po kilusių interpretacijų viešojoje erdvėje ketinama keisti dabar galiojančią karinės žvalgybos vadovo skyrimo tvarką.
 
„Aš esu statutinis valstybės pareigūnas šiuo metu ir mano ribos komentuoti… Yra daug sisteminių klausimų, aš į juos atsakiau Seimo komitetui ir dabar Seimo komitetas turi daryti išvadas“, – žurnalistams sakė R. Karoblis, išėjęs iš uždaro NSGK posėdžio.
 
Buvęs ministras patvirtino, kad prezidentas nekėlė jokių sąlygų prieš skiriant AOTD direktorių, tačiau žurnalistų paklaustas, ar prezidentas siūlė savo kandidatą į karinės žvalgybos vadovus, R. Karoblis tiesiai į klausimą neatsakė. Tik, pripažino buvęs ministras, AOTD vadovo skyrimo proceso metu buvo svarstomos kelios pavardės.
 
„Konsultacijų metu buvo iškilę ir kitų pavardžių. Į visus klausimus aš atsakiau komiteto nariams“, – teigė šiuo metu Užsienio reikalų ministerijoje ambasadoriaus ypatingiems pavedimams pareigas einantis R. Karoblis.
 
Visgi buvęs ministras pažymėjo, kad AOTD direktorius paskirtas taip, kaip ir numato įstatymai.
Seimo narys Laurynas Kasčiūnas. Slaptai.lt nuotr.
 
„Pulkininkas Paulavičius paskirtas AOTD direktoriumi mano įsakymu, kaip ir numato įstatymas. Prieš skiriant vyko konsultacijos ir su prezidentu, ir su ministru pirmininku, ir su NSGK pirmininku“, – teigė R. Karoblis.
 
Į NSGK R. Karoblis buvo iškviestas po to, kai viešojoje erdvėje kilo klausimų dėl prezidento Gitano Nausėdos vaidmens skiriant Antrojo operatyvinių tarnybų departamento direktorių. Naujas AOTD vadovas – Elegijus Paulavičius – buvo paskirtas rugpjūtį. Tuo metu krašto apsaugos ministro pareigas ėjo R. Karoblis. 
 
Kaip skelbė LNK žinios, AOTD direktoriaus skyrimo aplinkybės galėjo būti susijusios su tuo, kodėl buvusiam krašto apsaugos ministrui R. Karobliui nebuvo patikėta ambasadoriaus pozicija Vašingtone arba Briuselyje.
 
Įstatymo pažeidimų nemato, tačiau ketina siūlyti keisti AOTD direktoriaus skyrimo tvarką
 
Po posėdžio NSGK pirmininkas L. Kasčiūnas žurnalistams teigė, kad nors iš R. Karoblio ir neišgirdęs visų atsakymų į užduotus klausimus, neleistino Prezidentūros dalyvavimo skiriant karinės žvalgybos vadovą nematąs. Jo teigimu, sprendimą skirti E. Paulavičių AOTD vadovu priėmė buvęs krašto apsaugos ministras.
 
„Mes kažkokių lūžių ar kišimosi, intervencijų, kurie pažeistų dabartinius įstatymus, tikrai nematome. Bet kad įvairių interpretacijų būtų galima ir ateityje išvengti, norėtųsi, kad procesas būtų aiškesnis“, – teigė jis.
 
Pasak L. Kasčiūno, prezidentas skiriant karinės žvalgybos vadovą dalyvavo tik konsultacijose.
 
„Tai buvo konsultacijos su prezidentu. Konsultacijos buvo ne tik su prezidentu. Buvo ir su kitais svarbiais pareigūnais“, – teigė jis.
 
„Konsultacijų metu gali būti įvairių pasiūlymų, bet skyrimą atliko krašto apsaugos ministras, tad jokių kitų kandidatūrų nebuvo“, – pridūrė jis.
 
Visgi po susitikimo su buvusiu ministru L. Kasčiūnas pripažino, kad iki galo taip ir nepaaiškėjo, ar prezidentas siūlė savo kandidatus į karinės žvalgybos vadovus.
 
„Šioje vietoje mes neturime jokios informacijos. Mes kėlėme klausimus, bet mes šios informacijos negavome“, – teigė jis.
 
Galiausiai NSGK pirmininkas pažymėjo, kad Seimo nariai ketina teikti pasiūlymus, kaip būtų galima keisti AOTD vadovo skyrimo tvarką.
„Mes esame susikoncentravę į ateities scenarijus, kurie turėtų būti kitokie, kad tokių situacijų būtų išvengta“, – teigė L. Kasčiūnas.
 
aotd_pailgas
Antrojo departamento prie KAM ženklas

„Nuskambėjo idėja, kad tai (AOTD vadovo skyrimas – ELTA) turėtų būti, be jokios abejonės, krašto apsaugos ministro siūlymas, susiderinus su kariuomenės vadu, gavus NSGK pritarimą ir Vyriausybės sprendimu. Toks mechanizmas būtų ir demokratiškesnis, ir, manytume, kad augančią AOTD svarbą mūsų valstybės visai saugumo politikai atitiktų labiau nei dabar egzistuojanti tvarka“, – žurnalistams sakė Seimo NSGK pirmininkas.
 
„Parlamentas turi būti įtrauktas, Vyriausybė taip pat turi vienaip ar kitaip dalyvauti ir turi būti kolegialūs sprendimai, bet išsaugant tai, kad tai yra krašto apsaugos ministro siūlymas. Kitaip tariant, mes turime įjungti įvairius stabdžių ir atsvarų mechanizmus. Tuomet nelieka ir keistų interpretacijų“, – aiškino NSGK pirmininkas.
 
„Mano požiūriu, esamas konsultacijų mechanizmas yra ne iki galo reglamentuotas – mes siūlome kelią, kaip tai padaryti“, – pridūrė L. Kasčiūnas.
 
Klausimo dėl ambasadorių skyrimo nenagrinėjo
 
NSGK pirmininkas tvirtino, kad R. Karobliui apsilankius komitete nebuvo keltas viešojoje erdvėje daug dėmesio susilaukęs klausimas, ar AOTD direktoriaus skyrimo procedūra turėjo įtakos tam, kad R. Karoblis nebuvo paskirtas į ambasadorius Briuselyje ar Vašingtone.
 
„Šio klausimo nekėlėme. Ne čia buvo objektas. Tačiau norėčiau pasakyti savo nuomonę. Aš manau, kad tokio rango ir tokį socialinį kapitalą sukaupęs žmogus, kuris būtų labai naudingas Lietuvos valstybei… Man labai gaila, kad dabar jam tenka susidurti su kliūtimis“, – apibendrino L. Kasčiūnas.
 
Sauliaus Skvernelio Vyriausybėje ministru dirbęs R. Karoblis, kaip ir buvęs Lietuvos diplomatijos vadovas Linas Linkevičius, pastaruoju metu viešo dėmesio centre atsidūrė, kai prezidentas G. Nausėda nesutiko jų skirti į ambasadorių postus JAV ir Europos Sąjungoje. Prezidentas G. Nausėda kelis kartus tokį sprendimą argumentavo tuo, kad kadencijas baigusiems ir tinkamai savo pareigas atlikusiems ministrams yra būtinas „politinis atšalimas“. Viešojoje erdvėje šie argumentai susilaukė nemažai kritikos.
 
D. Kuliešius: šiuos gandus vertiname kaip tam tikrą sąmokslo teoriją
 
Savo ruožtu prezidento vyriausiasis patarėjas Darius Kuliešius teigia, kad Prezidentūra viešoje erdvėje pasirodžiusius gandus dėl G. Nausėdos dalyvavimo skiriant AOTD direktorių vertina kaip tam tikrą sąmokslo teoriją ir akcentuoja, kad šalies vadovas elgėsi teisėtai.
 
„Vertiname kaip tam tikrą sąmokslo teoriją šiuos gandus, nes galiu labai atsakingai patvirtinti, kad prezidentas elgėsi teisėtai, kandidatas yra pasirinktas būtent tas, kuris buvo teikiamas krašto apsaugos ministro. Dėl kandidatūros taip, visi, kas yra atsakingi už nacionalinį saugumą: tiek prezidentas, tiek ministras pirmininkas, tiek Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas, domėjosi kandidatūromis“, – žurnalistams po NSGK posėdžio trečiadienį teigė D. Kuliešius.
 
„Prezidentas tai darė neformaliai, bet kadangi tai yra ypač svarbi institucija nacionaliniam saugumui, tai tas procesas buvo toks, kad jo metu buvo pasirinktas pats geriausias kandidatas, dėl to esame tikrai laimingi. Ir šiandien daugiau komentuoti tiesiog nėra poreikio“, – pridūrė jis.
D. Kuliešiaus teigimu, daugiau detalių apie AOTD vadovo skyrimą negalima pateikti, nes, pasak jo, žvalgybos institucijų vadovų skyrimo procedūros nėra viešos.
Lietuvos Prezidentas Gitanas Nausėda. Roberto Dačkaus (LR Prezidento kanceliarija) nuotr.
 
Prezidento patarėjas akcentuoja, kad iš G. Nausėdos pusės dėl AOTD vadovo skyrimo nebuvo jokio spaudimo, o paskleisti gandai, anot jo, tėra interpretacijos, darančios žalą nacionaliniam saugumui.
 
„Aš galiu patvirtinti, kad nemačiau jokio spaudimo ir vertinu visą procedūrą kaip atitinkančią teisės aktų reikalavimus. Šioje vietoje tai yra interpretacijos ir tam tikras, netgi sakyčiau, žalos darymas, šių klausimų eskalavimas, kadangi labai svarbi reputacija žvalgybos institucijų, kad jos nebūtų įtrauktos į politizavimus, į viešus eskalavimus dėl vadovų skyrimo peripetijų, nes tai tiesiog daro žalą mūsų nacionaliniam saugumui“, – sakė jis.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.02.10; 14:00

Krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis. Giedrės Maksimovicz (KAM) nuotr.

Laikinajam krašto apsaugos ministrui Raimundui Karobliui diagnozuotas koronavirusas, pranešė ministerija.
 
„Jis izoliuojasi gydymui ir lauks tolimesnių gydytojų nurodymų. Izoliuojasi ir jo artimiausia aplinka. Ministras jaučiasi gerai, koronaviruso simptomų nejaučia“, – teigiama Krašto apsaugos ministerijos pranešime.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.11.20; 11:49

Būk atsargus. Slaptai.lt nuotr.

Ketvirtadienį Vilniuje pristatomas leidinys „Kibernetinis saugumas ir verslas. Ką turėtų žinoti kiekvienas įmonės vadovas“. Jis, kaip pažymi Krašto apsaugos ministerija, skirtas padėti smulkioms ir vidutinėms įmonėms rūpintis savo kibernetiniu saugumu.
 
Kaip ir kiti tokio pobūdžio dokumentai pasaulyje, šis vadovas pateikia esmines (bazinio saugumo lygio) rekomendacijas įmonėms, kurios dar netaiko sistemingo požiūrio į kibernetinį saugumą, siekiant kelti jų kibernetinio saugumo kultūrą ir stiprinti jų atsparumą grėsmėms.
 
Šio leidinio sudarytojai – Gabrielė Bilevičiūtė ir Justas Kidykas, kurie yra ir Vyriausybės remiamos „Investuok Lietuvoje“ programos „Kurk Lietuvai“ projektų vadovai – pristatys leidinio turinį ir tai, kaip taikant leidinyje pateiktus patarimus įmonės gali stiprinti savo pasiruošimą skaitmeninėms grėsmėms.
 
Pristatyme taip pat dalyvaus novatoriškos finansinių technologijų įmonės „Paystra“ saugumo vadovas Rokas Muraška ir Nacionalinio kibernetinio saugumo centro prie Krašto apsaugos ministerijos kibernetinio saugumo ekspertas Viktoras Pinkevičius.
 
Leidinys parengtas bendradarbiaujant su Nacionalinio kibernetinio saugumo centru prie Krašto apsaugos ministerijos (NKSC) ir keturiolika partnerių iš viešojo bei privataus sektorių. Prie turinio kūrimo taip pat prisidėjo ir dešimt Lietuvoje veikiančių kibernetinio saugumo paslaugas teikiančių įmonių.
 
Kaip nurodoma Krašto apsaugos ministerijos pranešime, kibernetinio saugumo patarimų vadovas parengtas išsiaiškinus, kad trys iš keturių Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo įmonių nėra pasiruošusios arba nežino, ar yra pasiruošusios atremti kibernetines atakas. Tai parodė 2019 m. lapkričio-gruodžio mėnesį „Kurk Lietuvai“ atstovų atlikta apklausa, kurioje dalyvavo 227 respondentai iš visų Lietuvos apskričių – smulkaus ir vidutinio verslo vadovai ir darbuotojai.
 
Nors pasaulinės tendencijos rodo, kad smulkios ir vidutinės įmonės dažnai tampa kibernetinių atakų taikiniu, net 44 proc. apklaustų Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo įmonių nemano, kad jos gali tapti tokių atakų aukomis.
 
Reaguojant į tai, „Kurk Lietuvai“ bei Krašto apsaugos ministerijos iniciatyva ir buvo parengtas šis pirmasis verslui skirtas kibernetinio saugumo rekomendacijų rinkinys – „Kibernetinis saugumas ir verslas. Ką turėtų žinoti kiekvienas įmonės vadovas“.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.06.18; 03:00

Antrojo operatyvinių tarnybų departamento ženklas

Birželio 1 d. atkūrimo trisdešimtmetį mini Lietuvos karinė žvalgyba.
 
Kaip praneša Krašto apsaugos ministerija, karinės žvalgybos funkcijas vykdančio Antrojo operatyvinių tarnybų departamento (AOTD) prie Krašto apsaugos ministerijos veikla yra būtina krašto apsaugos sistemos (KAS) funkcionavimui.
 
Karinės žvalgybos paskirtis – rinkti, analizuoti ir vertinti informaciją apie oponento valią bei ketinimus, pajėgumus ir planuojamus bei vykdomus veiksmus tam, kad šalis ir jos ginkluotosios pajėgos galėtų efektyviai užtikrinti savo šalies gynybą.
 
Kaip ir visa krašto apsaugos sistema, po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo žvalgyba buvo pradėta kurti nuo nulio. Tačiau jau per pirmuosius penkerius metus buvo padėti pagrindai būsimai efektyviai karinės žvalgybos tarnybos veiklai: sukurti būtini techniniai pajėgumai, suburti žmonės, formuoti jų įgūdžiai, kaupta patirtis. Ieškota tinkamiausio karinės žvalgybos pavidalo.
 
Krašto apsaugos departamente (KAD) prie Vyriausybės 1990 m. birželio 1 d. įsteigtas žvalgybos skyrius, kuris pagal tarpukario Lietuvos tradicijas pavadintas Antru. Spalio mėn. šis padalinys buvo pervadintas į Informacijos-žvalgybos skyrių. Iš pradžių skyriuje dirbo 7 pareigūnai. Jiems teko kaupti ir analizuoti informaciją apie Lietuvoje dislokuotus sovietinės kariuomenės dalinius, o parengtas duomenų suvestines teikti KAD vadovybei.
 
Praėjus metams, 1991-ųjų spalio mėn., KAD buvo reorganizuotas į Krašto apsaugos ministeriją (KAM), o Informacijos tarnybai paskirta krašto apsaugos sistemos kompiuterizavimo ir informacijos kaupimo funkcija. Žvalgybos funkcija buvo palikta vieninteliam tarnybos padaliniui – Analizės skyriui. Tų pačių metų gruodžio mėn. KAM paraleliai įkurta Imuniteto tarnyba, kuriai pavesta vykdyti kontržvalgybą.
1992 m. pradžioje žvalgybos informacijos rinkimo ir analizavimo funkcijas perėmė naujai įkurta KAM II tarnyba.
Karinės pratybos. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
 
Po metų, 1993 m. sausio 8 d., II tarnyba pervadinta Žvalgybos departamentu, o Imuniteto tarnyba – Kontržvalgybos departamentu. Po kelių mėnesių abi tarnybos sujungtos į vieną – Žvalgybos ir kontržvalgybos departamentą, kuris, remiantis tarpukario tradicija, 1994 m. gegužės 1 d. pervadintas į Antrąjį departamentą prie KAM, o 1997 m. liepos 22 d. Lietuvos karinė žvalgyba gavo dabartinį pavadinimą – Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas prie KAM.
 
2000 m. liepos 17 d. priimtas Žvalgybos įstatymas įtvirtino, kad AOTD yra žvalgybos tarnyba.
 
Svarbu paminėti ir tai, kad nuo 2004 m., Lietuvai tapus visateise NATO ir Europos Sąjungos (ES) nare, AOTD glaudžiai bendradarbiauja su NATO ir ES žvalgybos ir kontržvalgybos bendruomene.
 
2019 m. sausio 8 d. Valstybės gynimo taryba patvirtino 2019-2024 metų AOTD veiklos strategiją, kurioje suformuluota AOTD vizija ir misija, nubrėžtos ilgalaikės pajėgumų plėtros gairės.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.06.01; 15:55

Lietuvos kariuomenės pulkininkas Albertas Dapkus. KAM nuotr.

Krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis trečiadienį Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui pristatys naujojo Lietuvos šaulių sąjungos (LŠS) vado kandidatūrą. Šias pareigas bus siūloma eiti Lietuvos kariuomenės pulkininkui Albertui Dapkui. Karininkas šiuo metu tarnauja Baltijos gynybos koledže Tartu (Estija), kur vadovauja aukštesniųjų vadų kursams.
 
„Pastarieji metai – Lietuvos šaulių sąjungos stiprėjimo ir tvirtėjimo metai. Iki 12 tūkst. išaugo ir iš esmės atsinaujino šaulių gretos: LŠS narių amžiaus vidurkis šiuo metu yra apie 40 metų ir bene pirmą kartą turime apylygį jaunųjų šaulių bei suaugusių sąjungos narių skaičių. Tai neabejotinai augina šaulių galimybes dar aktyviau prisidėti teikiant pagalbą institucijoms, ką įrodė jų indėlis valdant koronakrizę: nuo budėjimo mobiliuose patikros punktuose, patruliavimo kartu su policija užtikrinant viešąją tvarką iki vaistų pristatymo ar ligonių bei medicininių reagentų pervežimo.
 
Naujasis LŠS vadas turėtų užtikrinti sričių, kuriose pastaraisiais metais buvo pasiekta kokybinio ir kiekybinio šuolio, tolimesnį vystymą: t. y., jaunųjų šaulių patriotinis ugdymas bei kovinių šaulių būrių formavimas ir jų integravimas į Lietuvos kariuomenės padalinius“, – sako krašto apsaugos ministras R. Karoblis.
 
Šiuo metu Lietuvos šaulių sąjungai vadovauja pulkininkas leitenantas Gintaras Koryzna, kurio kadencija baigiasi šią vasarą. Krašto apsaugos ministro pateiktą kandidatūrą svarsto ir dėl jos balsuoja Lietuvos šaulių sąjungos atstovai per savo visuotinį suvažiavimą, pažymima Krašto apsaugos ministerijos pranešime.
 
Plk. A. Dapkus karjerą Lietuvos kariuomenėje pradėjo 1991 m. Savanoriškojoje krašto apsaugos tarnyboje. Vėliau karininkas nuosekliai kilo karjeros laiptais, 2006-2014 metais tarnavo įvairiose pozicijose Lietuvos kariuomenės Mokymų ir doktrinų valdyboje, vadovavo Lietuvos kariuomenės Gynybos štabo operacinio planavimo valdybai. Nuo 2016 metų plk. A. Dapkus vadovauja Baltijos gynybos koledžo aukštesniųjų vadų kursams. Pulkininkas turi ir tarptautinių operacijų patirties – 2013-2014 metais tarnavo Afganistane.
Žygiuoja Lietuvos šauliai. Slaptai.lt nuotr.
 
Plk. A. Dapkus yra baigęs Vilniaus Gedimino technikos universitetą ir įgijęs inžinerinį išsilavinimą, tarnaudamas Lietuvos kariuomenėje karinius įgūdžius ir žinias lavino įvairiuose kariniuose kursuose JAV, Estijoje. Karininko tarnyba įvertinta įvairiais krašto apsaugos sistemos, užsienio valstybių ir tarptautinių organizacijų medaliais ir apdovanojimais.
 
Lietuvos šaulių sąjunga yra valstybės remiama ir jai padedanti savanoriška sukarinta pilietinės savigynos asociacija. Sąjungos tikslas – stiprinti Lietuvos Respublikos nacionalinį saugumą, telkti jos piliečius ir prisidėti prie valstybės gynybinės galios didinimo, viešojo saugumo užtikrinimo, visuomenės pilietinio, patriotinio ir tautinio ugdymo. Ugdyti pasitikinčius savimi, kūrybingus, motyvuotus ir drausmingus Lietuvos Respublikos piliečius, pasirengusius ginti Tėvynę, nelaimės atveju padėti kitiems.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.05.20; 10:03

Antradienį prezidentas Gitanas Nausėda susitinka su krašto apsaugos ministru Raimundu Karobliu ir kariuomenės vadu Valdemaru Rupšiu.
 
Kaip Eltą informavo šalies vadovo atstovas spaudai Antanas Bubnelis, susitikimo metu bus aptarti koronaviruso valdymo scenarijai.
 
„Susitikimo metu bus aptartas dėl koronaviruso plitimo Lietuvoje kylančių rizikų vertinimas bei galimi situacijos valdymo scenarijai“, – sakė A. Bubnelis.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.03.24; 06:30

Toliau modernizuojant ir atnaujinant Lietuvos kariuomenės pajėgumus, Gynybos resursų agentūra prie Krašto apsaugos ministerijos pirmadienį pasirašė sutartį su Vokietijos gamintojo „Daimler AG“  įgaliotu atstovu Lietuvoje UAB „Silberauto“ dėl AROCS specialiosios paskirties sunkvežimių platformoms ir konteineriams vežti įsigijimo. Atvirame konkurse dalyvavo keturi automobilių gamintojai.
 
Per ketverius metus planuojama nupirkti 25 tokius sunkvežimius. Bendra sutarties vertė – apie 10 mln. eurų su PVM. Į kainą įeina ne tik specialiai karinėms reikmėms pritaikyti sunkvežimiai su hidrauline krovos sistema, krovinių pakrovimo-transportavimo platforma, konteinerių krovos sistema, tačiau ir logistinis paketas su specialiųjų įrankių komplektais, kompiuterinės diagnostikos su programine įranga komplektais ir kt. 
 
Sunkvežimiai, pritaikyti uždėti papildomą šarvuotą apsaugą nuo minų ir balistinių grėsmių, transportuos savaeigės PzH 2000 haubicos amuniciją, konteinerius, transporto priemones, įrangą ir kt. karines atsargas.
 
Taktinės paskirties iki 16 tonų krovinio galintys gabenti sunkvežimiai bus skirti Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgoms bei kitiems padaliniams. Pirmieji sunkvežimiai turėtų būti pristatyti per 12 mėnesių. 
 
Be to, siekiant papildyti ir atnaujinti Lietuvos kariuomenės autoparką, Lietuvos kariuomenei perkami ir Vokietijos gamintojo „Daimler AG“ vilkikai ZETROS 3643 su priekabomis – pirmieji keturi jau perduoti kariuomenei praėjusių metų pabaigoje, dar keturis planuojama perduoti šiais metais. 
 
Taip pat Lietuvos kariuomenė yra aprūpinama taktinės paskirties penkių tonų sunkvežimiais „Daimler AG“ UNIMOG U5000,  didžioji dalis iš perkamų 340 vnt. sunkvežimių jau perduoti Lietuvos kariuomenei.  Taip pat dvišaliu pagrindu iš Nyderlandų kariuomenės jau pagal pasirašytas ir dar planuojamą naują sutartį bus įsigyta įvairios paskirties visureigių „Mercedes-Benz“, vilkikų ir sunkvežimių DAF, tralų, priekabų ir kitų transporto priemonių. 
 
2014 m. įvykus esminiam lūžiui KAS finansavimo srityje, augimas leido pradėti esminius kariuomenės stiprinimo žingsnius, pereinant prie naujos gynybos koncepcijos, kuri leistų turėti kariuomenę, pajėgią kuo greičiau reaguoti krizės ar karo atveju. Esant reikšmingam ir nuosekliam gynybos finansavimui, Lietuvos kariuomenėje šiuo metu intensyviai modernizuojama, atnaujinama infrastruktūra ir ginkluotė, siekiant stiprinti kariuomenės kovinę galią. 
 
Toliau vykdomi svarbiausi modernizacijos projektai:  pėstininkų kovos mašinų „Vilkas“/(„Boxer“), savaeigių haubicų PzH 2000 įdiegimas, oro gynybos stiprinimas (vidutinio nuotolio oro gynybos erdvės gynybos sistemų NASAMS), sraigtasparnių Black Hawk įsigijimas, reikšmingas logistinio, individualaus karių aprūpinimo pagerinimą ir esamų pajėgumų atstatymas (sunkvežimių UMIMOG, šarvuotųjų visureigių JLTV, kt. įsigijimai).
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.01.21; 06:30

Generolo Jono Žemaičio – Vytauto paminklas prie Krašto apsaugos ministerijos Vilniuje. Slaptai.lt nuotr.

Ketvirtadienį Krašto apsaugos ministerijoje bus sudaromi 2020 metų karo prievolininkų (šauktinių) sąrašai, į kuriuos bus įtraukta apie 38 tūkst. 18–23 m. jaunuolių. Iš jų į tarnybą įvairiuose Lietuvos kariuomenės daliniuose planuojama pašaukti 3 828 karo prievolininkus.
 
Karo prievolininkų sąrašas bus sudaromas atsitiktine tvarka, naudojantis kompiuterių programa.
 
Kaip skelbia KAM, planuojama, kad sąrašų sudarymo pradžią stebės ir inicijuos krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis. Taip pat dalyvaus Lietuvos kariuomenės Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos direktorius Arūnas Balčiūnas ir kiti kariuomenės atstovai.
 
Siekiant užtikrinti, kad šauktinių sąrašų sudarymo procedūra vyktų skaidriai ir objektyviai, procesą stebės ir aštuoni visuomenės atstovai iš Lietuvos skautijos, Lietuvos skautų sąjungos, Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos, Atsargos karininkų sąjungos ir Lietuvos šaulių sąjungos.
 
Į šaukiamųjų sąrašus gali patekti ir tie jaunuoliai, kurie iki sąrašų sudarymo bus pateikę prašymus savo noru atlikti nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą, tačiau jiems ir toliau galios visos su savanoriškumu susijusios skatinimo priemonės – tarnybos vietos ir laiko pasirinkimo galimybė bei didesnės socialinės garantijos.
 
KAM pranešime spaudai pažymima, kad šiais metais nauja bus tai, kad į sąrašus taip pat bus įtraukiami ir aukštųjų mokyklų studentai. Patekę tarp šauktinių, studentai turės apsisprendimo laisvę – sustabdyti studijas ir atlikti 9 mėnesių nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą (NPPKT) arba nenutraukus studijų pasirinkti – jaunesniųjų karininkų vadų mokymus (vyksta 3 metus savaitgaliais) ir tokiu būdu atlikti privalomąją pradinę karo tarnybą (PPKT), arba studijuoti ir tarnauti Krašto apsaugos savanorių pajėgose (3 metus) ir tokiu būdu atlikti PPKT. Nepasirinkus nei vieno iš minėtų tarnybos būdų, karo prievolininkams, kuriems dėl studijų aukštojoje mokykloje bus atidėta tarnyba, šaukimas būtų pratęsiamas iki jiems sukaks 26 metai (bet ne ilgiau nei vienerius metus po studijų baigimo). Pabaigę studijas jaunuoliai vieną kartą turės galimybę patekti į šaukiamųjų sąrašus.
 
Ketvirtadienį sudaryti 2020 m. karo prievolininkų sąrašai bus paskelbti interneto svetainėje https://sauktiniai.karys.lt.  Prie kiekvienos pavardės bus nurodytas ir tikslus terminas, iki kada reikia susisiekti su paskirtu regioniniu karo prievolės ir komplektavimo padaliniu. Karo prievolininkams už nurodymų nevykdymą gali būti taikoma administracinė arba baudžiamoji atsakomybė.
 
Planuojama, kad 2020 m. šauktinių sąrašai ir nurodymai dėl atvykimo datos bus paskelbti iki sausio 16 d.
 
Į sąrašus patekusiems karo prievolininkams šaukimo nurodymai paštu nebus siunčiami. Visa karo prievolininkui aktuali informacija bus pateikta internete adresu www.karys.lt. Ją taip pat bus galima sužinoti paskambinus nemokamu telefonu 8 800 12340, atvykus arba paskambinus į regioninius Karo prievolės ir komplektavimo skyrius ir poskyrius.
 
Sudarius ir paskelbus karo prievolininkų sąrašus, į juos nepatekę vaikinai ir merginos nuo 18 iki 38 metų ir toliau galės teikti prašymus savo noru atlikti nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą. Jie galės pasirinkti norimą tarnybos vietą, tarnybos pradžios datą ir gauti 30 proc. didesnes kaupiamąsias išmokas. Pirmumo prašymus galės teikti ir patekusieji į šaukiamųjų sąrašus. Į jų pageidaujamas tarnybos vietas bus stengiamasi atsižvelgti, o kaupiamosios išmokos jiems bus didesnės 15 procentų.
 
Devynių mėnesių trukmės nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą Seimas atnaujino 2015 m. pavasarį. Tai buvo padaryta atsižvelgiant į pasikeitusią geopolitinę situaciją ir valstybės saugumui kylančias grėsmes. Sugrąžinus šauktinių tarnybą taip pat siekiama sustiprinti ir pagreitinti kariuomenės dalinių užpildymą profesinės karo tarnybos kariais, suformuoti pakankamą kariuomenės parengtąjį rezervą ir užtikrinti tinkamą piliečių pasirengimą ginti savo valstybę.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.01.09; 00:55

Krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Prezidento Gitano Nausėdos teigimu, visas naujos Vyriausybės ministrų sąrašas atsiras artimiausiomis dienomis. Prezidentas taip pat pakartojo, kad krašto apsaugos (KAM) ministras Raimundas Karoblis, kurio portfelis pagal koalicijos sutartį turėtų atitekti Tvarkai ir teisingumui, yra patyręs bei sėkmingai dirbantis ministras, turintis aiškų supratimą apie gynybos srityje reikalingus įgyvendinti darbus ateityje, tad pastarojo ministro pakeitimas pakenktų pasiruošimui svarbiems tarptautiniams susitikimams.
 
„Ponas R. Karoblis šitose pareigose sėkmingai, sukaupė reikalingą patirtį, turi galvoje planus, kuriuos reikia įgyvendinti artimiausioje ateityje. Atsižvelkime dar ir į tai, kad artėja gruodžio 4-ąją labai atsakingas NATO viršūnių susitikimas, kuriame bus nubrėžti planai tolesnei šitos organizacijos veiklai ir ypatingai su fokusu į mūsų Baltijos regioną, taip kad yra tikrai labai rimtų darbų ir mes negalime čia dabar eksperiminatuoti“, – po S. Skvernelio kandidatūros į ministro pirmininko postą pateikimo Seimui žurnalistams sakė G. Nausėda.
Bendradarbiavimo susitarimą pasirašo krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
 
Ministrų Kabineto sudėtis bus patvirtinta artimiausiu metu, sako G. Nausėda. Kol kas, teigia jis, jokio galutinio ministrų sąrašo nėra.
„Mes (su premjeru. – ELTA) apsikeitėme nuomonėmis, tikrai jokio apibrėžto sąrašo nėra. Jis tikrai gims artimiausiomis dienomis ir suderinę kandidatūras mes, manau, galėsime pateikti tuos siūlymus tvirtinimui“, – pridūrė G. Nausėda.
 
ELTA primena, kad liepos pradžioje keturių partijų, daugiau nei mėnesį trukusių derybų metu formavusių valdančiąją koaliciją – „valstiečių“, „tvarkiečių“, „socialdarbiečių“ ir Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) – pirmininkai pasirašė koalicinę sutartį ir pasidalino postus Vyriausybėje.
 
Žemės ūkio bei Užsienio reikalų ministerijų postai atiteko Socialdemokratų darbo partijai, Tvarka ir teisingumas turėtų skirti naująjį krašto apsaugos ministrą, o Susisiekimo bei Vidaus reikalų ministerijų portfeliai atiteko Lietuvos lenkų rinkimų akcijos prerogatyvai.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.07.18; 11:00
 

Seimo narys Laurynas Kasčiūnas. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narys Laurynas Kasčiūnas kreipėsi į krašto apsaugos ministrą Raimundą Karoblį dėl su Rusija susijusių įmonių dalyvavimo Lietuvos kariuomenės pirkimuose.
 
Ketvirtadienį naujienų portalo Delfi.lt tyrime skelbiama, kad Lietuvos kariuomenės rusiškų sraigtasparnių Mi-8 kapitalinio ir atsarginių dalių tiekimo viešuosius pirkimus laimi galimai su Rusijos institucijomis ir karine pramone susijusi aviacijos kompanija „AviaBaltika“.
 
Seimo narys atkreipia dėmesį, kad aviacijos kompanija „AviaBaltika“ nėra vienintelė su Rusijos institucijomis susijusi įmonė, kuri laimi Lietuvos kariuomenės viešųjų pirkimų konkursus. Užsakymų yra gavusios ir dviejų Lietuvos verslo grupių – „Novikontas“ ir „Garant Group“ – įmonės, kurios taip pat dalyvauja Rusijos valstybiniuose pirkimuose. Laimėti pirkimų konkursai apima ir sandorius su Rusijos Federacijos Federaline saugumo tarnyba, kurie finansuoti Rusijos gynybos biudžeto lėšomis.
 
Krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
„Lietuvos įmonių sandoriai su Rusijos kariniu-pramoniniu kompleksu gali būti rizikingi patiems verslininkams. Rusija, suteikdama galimybę Lietuvos verslui, ypač tam, kuris Lietuvoje turi sandorių su kariuomene, gauti valstybinių užsakymų, gali mėginti siekti kitų tikslų – verbuoti verslininkus, per juos daryti įtaką ar rinkti informaciją“, – teigia L. Kasčiūnas.
 
Seimo narys kreipimesi ministro klausia, ar Lietuvos krašto apsaugos ministerija turi ar ketina parengti kokį nors veiksmų planą, kad su Rusija strategiškai svarbiose srityse susijusios įmonės negalėtų gauti krašto apsaugos sistemos projektų ir įsigijimų.
 
„Jei toks veiksmų planas yra numatomas, prašau ministro pateikti informaciją, kada jis bus parengtas ir pristatytas. Jei tokio veiksmų plano ministerija nėra numačiusi – prašau paaiškinti, pagal kokius motyvus jį rengti yra atsisakoma“, – pabrėžė L. Kasčiūnas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.06.21; 05:00

Ekspertas: Lietuvos karinė parama Ukrainai yra labai svarbi. EPA-ELTA nuotr.

Po Rusijos agresijos prieš Ukrainą Azovo jūroje tiek prezidentė Dalia Grybauskaitė, tiek premjeras Saulius Skvernelis prakalbo apie būtinybę stiprinti visokeriopą pagalbą Ukrainai. Pasak D. Grybauskaitės, Ukrainos saugumas yra neatsiejamas nuo mūsų šalies ir visos Europos saugumo, todėl Lietuva turėtų svarstyti galimybę dar labiau sustiprinti karinę paramą Ukrainai. 

Tam pritaria ir Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) docentas Deividas Šlekys, teigdamas, kad Lietuvos nacionalinio saugumo interesų užtikrinimas neprasilenkia su teikiama parama, kurią šalis skiria su Rusija kariaujančiai Ukrainai. Tuo labiau kad didžiosios Vakarų valstybės ginkluotės tiekimo klausimu yra gana atsargios. 

Šiuo metu Lietuva aktyviai palaiko Ukrainos nepriklausomybę ir teritorinį vientisumą, teikia visokeriopą paramą Ukrainai, įskaitant ir karinę. Per 2014-2018 metus, Krašto apsaugos ministerijos teigimu, Ukrainai skirta paramos už beveik 6 mln. eurų. 

Be to, Lietuvoje gydomi ir reabilituojami sužeisti Ukrainos kariai – 2014-2018 metais reabilitacija Karių reabilitacijos centre Druskininkuose suteikta daugiau nei 200 Ukrainos karių, patyrusių sužeidimus kovos veiksmuose.

Atsižvelgdama į Ukrainos kariuomenės poreikius, Krašto apsaugos ministerija teikia humanitarinę pagalbą, siunčia materialinę paramą, yra perdavusi įvairios karinės ginkluotės elementų ir amunicijos.

„Lietuva, teikdama paramą Ukrainai, reguliariai konsultuojasi tiek su Ukraina, tiek su sąjungininkais – šiuo metu svarstomos papildomos įvairios paramos formos ir priemonės, kurios atitiktų ukrainiečių poreikius ir mūsų galimybes“, – teigia krašto apsaugos viceministras Vytautas Umbrasas.

TSPMI docentas D. Šlekys sako, kad šiuo metu Lietuvos parama Ukrainai yra labai reikalinga. Kita vertus, tvirtina ekspertas, siekiant užsitikrinti nacionalinį saugumą, ne visos lėšos turi būti tiesiogiai investuojamos į Lietuvoje naudojamų saugumo instrumentų vystymą. Pasak D. Šlekio, stiprindami saugumą Ukrainoje, kartu didiname ir saugumą Lietuvoje. 

„Gynybos biudžetas Lietuvoje auga. Nebūtinai visi biudžeto pinigai turi būti pririšti Lietuvoje, nes gynyba ir karyba vyksta ne tik Lietuvoje. Kiekviename gynybos biudžete numatoma eilutė ir užsienio paramai, ir užsienio misijoms. Tai čia traktuokime kaip misiją užsienyje“, – Eltai sakė D. Šlekys. 

Kartu su sąjungininkais Lietuva padeda Ukrainai reformuoti ir stiprinti ginkluotąsias pajėgas, padeda jai artėti prie NATO keliamų standartų bei prisideda prie jos gynybinių pajėgumų stiprinimo.

Šiuo metu, Eltai teigė KAM, Lietuvos kariuomenė taip pat teikia paramą Ukrainos vykdomoms reformoms, vykstančioms karinio mokymo ir rengimo srityje, padeda taikyti vakarietiškus standartus Ukrainos kariuomenei, siekiančiai didinti tarpusavio sąveiką su NATO šalių kariuomenėmis. Ukrainos kariai kviečiami mokytis Lietuvos karinio rengimo įstaigose, Lietuva finansuoja Ukrainos karininkų mokslus Baltijos gynybos koledže.

,,Šiuo metu mes padedame ruošti ukrainiečių kariuomenę: padedame treniruoti kareivius, ruošti instruktorius. Tai yra labai prasminga ir rimta pagalba, nes leidžia Ukrainai turėti geresnę kariuomenę“, – teigė TSPMI docentas D. Šlekys.

Krašto apsaugos ministerijos duomenimis, Lietuva kartu su Lenkija ir Ukraina taip pat vysto bendrą karinį projektą – bendrą trišalę brigadą LITPOLUKRBRIG. Šis projektas prisideda prie Ukrainos karių tobulėjimo ir vakarietiškų standartų taikymo praktikoje bei pačios Ukrainos spartesnio judėjimo europinės ir euroatlantinės integracijos keliu.

Nepaisant to, kad Lietuvoje vis garsiau pasigirsta raginimai biudžeto lėšas skirti socialiniam saugumui, eksperto nuomone, tiekiamą paramą ar net jos didinimą Ukrainai valstybė gali sau leisti. 

„Tęsti tai, ką mes dabar darome, tikrai ir yra tai, ką gali sau leisti Lietuva dabar. Mes tikrai mokome ir turime gerus karinius instruktorius, mes turime tokio pobūdžio darbo patirtį ir Ukrainoje jau ne vienerius metus dalyvaujame misijoje. (…) Aš manau, kad tikrai verta ir prasminga ir tikrai galime sau tai leisti (Ukrainos karių mokymą. -ELTA), nes tikrai turime išteklių tai daryti“, – teigė D. Šlekys. 

Pasak TSPMI docento, nors daugelis Lietuvos paramą Ukrainai įvardina simboline ir sunkiai apčiuopiama, tačiau, tvirtina ekspertas, ir tai yra labai svarbu. Anot jo, vien tai, kad mūsų šalis palaiko bei atsižvelgia į Ukrainos karių poreikius, suteikia savotiško moralinio pakilimo tiek Ukrainos kariams, tiek pačiai Lietuvai. 

Tačiau didžiosios valstybės teikti karinės pagalbos su Rusija kariaujančiai Ukrainai neskuba. Pasak D. Šlekio, Vakarams nesinori visiškai aktyvuoti Rusijos karinių veiksmų ir rizikuoti įsivelti į tikrą karą. 

,,Ginkluotė yra specifinis dalykas, dėl to valstybės kartais labai jautriai žiūri į tai, kas ir kokią ginkluotę įsigyja. Taip, mes matome, yra nenoras pernelyg stipriai provokuoti Rusiją. Dėl to, galima sakyti, yra labai atsargiai žiūrima į ginkluotės pardavimą. Todėl Vakarai dažniausiai padeda rūpintis Ukrainos kareiviais, juos, pavyzdžiui, treniruojant. O su ginkluotės tiekimu viskas kitaip. Čia labiau yra politiniai išskaičiavimai per daug nenervinti rusų“, – sakė politologas.

Kita vertus, pažymi ekspertas, Vakarams nepatinka kai kurios Ukrainos vidaus politikos aplinkybės, kurios taip pat tampa svarbiu atsargaus požiūrio tiekiant karinę paramą, veiksniu.

„Yra tam tikro skeptiškumo ir pykčio ant ukrainiečių dėl jų negebėjimo susitvarkyti pas save namie, nes yra ir korupcijos, ir viso kito (…) Reikia atsiminti, kad čia veikia ir vidaus politikos reikalai, ir čia nėra vien tiktai užsienio politika. Vakarai yra dėl to atsargūs. Jie nenori būti įvelti į vietines ukrainietiškas politines batalijas ir labiau žiūri iš atstumo ir dėl to atsiranda atsargumas“, – teigė D. Šlekys. 

ELTA primena, kad sekmadienį jūroje netoli aneksuoto Krymo pusiasalio Rusija apšaudė ir užėmė tris Ukrainos karinio jūrų laivyno laivus bei sulaikė jų įgulos narius. Europos Sąjunga, JAV ir NATO iš karto paragino Rusiją nedelsiant paleisti jūrininkus ir grąžinti Kijevui laivus.

Nuo trečiadienio įvesta karo padėtis, kuri galioja dešimtyje Ukrainos pasienio regionų.

Kol Ukrainoje galios karo padėtis, šalis į savo teritoriją neįleis 16-60 metų amžiaus Rusijos piliečių vyrų, pranešė Ukrainos pasienio apsaugos tarnybos vadovas.

Karo padėtis įvesta baiminantis, kad Rusija gali pradėti invaziją į Ukrainą. Tokių nuogąstavimų kilo po savaitgalį Kerčės sąsiauryje įvykusio incidento, kai Maskva užėmė tris Ukrainos laivus ir sulaikė 24 jų įgulų narius. Tačiau, jei situacija normalizuosis, ji gali būti atšaukta ir anksčiau, teigė Ukrainos Nacionalinio saugumo tarybos vadovas Oleksandras Turčynovas.

Informacijos šaltinis ELTA

2018-12-01

Visoje Lietuvoje pagerbtas žuvusių laisvės gynėjų atminimas. KAM nuotr.

Krašto apsaugos viceministras Vytautas Umbrasas ir Lietuvos kariuomenės Logistikos valdybos vadas pulkininkas Ramūnas Bagdonas trečiadienį padėjo gėlių prie Laisvės gynėjų memorialo (Pietos) ir prie Lietuvos kariuomenės karių kapų memorialo žuvusiems už Tėvynę Antakalnio kapinėse.

Taip pat dalyvavo mirusiųjų pagerbimo ceremonijoje Rasų kapinėse – padėjo gėlių prie Lietuvos nepriklausomybės akto signataro, tautos patriarcho dr. Jono Basanavičiaus, Nežinomo kareivio, lietuvių tautos dailininko bei kompozitoriaus Mikalojaus Konstantino Čiurlionio kapų bei prie paminklo ir kenotafo žuvusiems už Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę.

Pagerbtas ir generolo Jono Žemaičio-Vytauto atminimas – gėlių prie paminklo Vilniaus Totorių aikštėje (prie Krašto apsaugos ministerijos) padėjo viceministras V. Umbrasas, kariuomenės atstovai, kariūnai. 

Gėlių buvo padėta ir Vilniaus Panerių memoriale prie Vietinės rinktinės karių kapo. 

Kasmet Vėlinių išvakarėse visų Lietuvos kariuomenės įgulų kariai, kariūnai, kariai savanoriai kartu su Lietuvos šaulių sąjungos nariais lanko ir tvarko įvairiose šalies vietose palaidotų rezistencijos, Nepriklausomybės kovų dalyvių, vadų, Lietuvos generolų, partizanų, tarpukarį žuvusių Lietuvos lakūnų, Anapilin išėjusių tarnybos draugų kapus ir tautine juostele apjuosia žuvusių karių antkapinius paminklus ir kryžius, uždega žvakutes. Lietuvos generolų antkapiai aprišami Lietuvos kariuomenės vado juosta.

Pasak Krašto apsaugos ministerijos, iš viso aplankoma apie pusantro šimto karių kapaviečių ir daugiau nei 2,2 tūkst. karių amžinojo poilsio ar įamžinimo vietų visoje Lietuvoje.

Informacijos šaltinis ELTA

2018-10-31

Lietuvos kariuomenė, kaip ir Lietuvos valstybė, šiais metais mini savo atkūrimo šimtmetį. Pagrindinis šios šventės akcentas – lapkričio 24 d. iškilmingas karinis paradas Konstitucijos prospekte Vilniuje.

Parade, be Lietuvos karių, su savo technika dalyvauti planuoja ir NATO sąjungininkai, Lietuvoje dislokuoto NATO priešakinių pajėgų bataliono, NATO Oro policijos misijos Baltijos šalyse, trišalės Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos LDK K. Otrogiškio brigados LITPOLUKRBRIG kariai, taip pat Lietuvos šaulių sąjungos būriai, sakoma pranešime.

„Stipriai kariuomenei būtina visuomenės parama ir palaikymas, todėl karinis paradas – puiki proga parodyti, kaip modernėja ir stiprėja Lietuvos kariuomenė, pademonstruoti turimą karinę techniką bei moderniąją ginkluotę, – sako krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis. – Tikimės, kad sprendimas paradą rengti vienoje pagrindinių sostinės gatvių pritrauks daug vilniečių ir miesto svečių bei suteiks jiems įsimintinų akimirkų“.

Planuojamas paradas bus didžiausias iki šiol karinis renginys Lietuvoje, surengtas miesto gatvėmis. Numatoma, kad iškilmingame parade dalyvaus apie pusantro tūkstančio Lietuvos ir NATO sąjungininkų bei partnerių karių su karine technika ir modernia ginkluote. Į renginį kviečiami atvykti ir aukščiausi Lietuvos valstybės pareigūnai, užsienio svečiai.

Renginio metu šventės dalyvius pasveikins Lietuvos karinių oro pajėgų ir NATO Oro policijos misiją Baltijos valstybėse vykdantys orlaiviai sveikinimo skrydžiais virš Vilniaus.

Pastarąjį kartą toks karinis paradas su gausia karine technika surengtas 2013 metais minint Lietuvos kariuomenės atkūrimo 95-ąsias metines. Tąkart paradas vyko Gedimino prospekte Vilniuje, o jame dalyvavo apie 500 Lietuvos ir sąjungininkų karių su karine technika.

Lietuvos kariuomenės atkūrimo šimtmečio proga vilniečiai ir miesto svečiai galės apžiūrėti ir tradicinio Tado Dambrausko fotografijų konkurso „Lietuvos kariuomenė fotografijoje 2017-2018“ parodą, kuri duris atvers lapkričio 22 d. 

Taip pat vyks apdovanojimo – statulėlės „Lietuvos karžygys“ įteikimo ceremonija, kiti šventiniai renginiai.

Įsakymas dėl Lietuvos kariuomenės atkūrimo buvo pasirašytas 1918 m. lapkričio 23 d., ir ši data yra minima kaip Lietuvos kariuomenės diena. Jos metu kasmet yra organizuojami iškilmingi renginiai ne tik Vilniuje, bet ir kituose Lietuvos miestuose.

Informacijos šaltinis ELTA

2018-10-28

Grėsmės kibernetinėje ir informacinėje erdvėje intensyvėja, jos tampa labiau rafinuotos ir kompleksiškos.

Todėl šiemet Krašto apsaugos ministerijos (KAM) Strateginės komunikacijos ir viešųjų ryšių departamentas renginį skyrė būtent šiai temai ir antradienį pakvietė žiniasklaidos atstovus į vienos dienos mokymus „Kibernetiniais takais 2018”.

Renginio metu žiniasklaidos atstovai buvo supažindinti su kibernetinių grėsmių tendencijomis ir Lietuvos pajėgumais, skirtais reaguoti ir valdyti kibernetinius incidentus.

Informacijos šaltinis ELTA

2018-10-24

Bepilotė skraidyklė teroristo rankose gali tapti pavojingu ginklu. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Įsigaliojus Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo pakeitimams, liepos 3-iąją Krašto apsaugos ministerija patvirtino naują leidimų vykdyti bepiločių orlaivių skrydžius virš karinių teritorijų, taip pat karinių teritorijų filmavimo, fotografavimo ar kitokio vizualizavimo tvarkos aprašą. Naująja bepiločių orlaivių naudojimo virš karinių teritorijų bei karinių teritorijų fotografavimo, filmavimo ar kitokio vizualizavimo tvarka siekiama užtikrinti Lietuvos kariuomenės veiklos apsaugą.

Apraše numatoma, kad sprendimas dėl leidimo skrydžiams virš karinės teritorijos bus pateikiamas greičiau – ne vėliau kaip per 5 darbo dienas (vietoj buvusių 20), tačiau įprastai leidimas turėtų būti suteikiamas per vieną darbo dieną.

Taip pat atnaujintas karinių teritorijų ir atstumų iki jų, virš kurių skrydžiai ribojami, sąrašas. Siekiant supaprastinti leidimų išdavimą yra pateikiami atsakingų asmenų kontaktiniai duomenys kiekvienai teritorijai, kuriais asmuo, ketinantis vykdyti bepiločio orlaivio skrydžius, galės kreiptis išduoti leidimą.

Skraidantis aparatas. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Taip pat pagal Seimo patvirtintas Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo pataisas, asmenys, norėdami filmuoti, fotografuoti ar kitaip vizualizuoti karines teritorijas, taip pat privalės gauti atitinkamą leidimą. Sprendimas dėl šio leidimo suteikimo turėtų būti suteikiamas dar greičiau – ne vėliau kaip per 3 darbo dienas.

2017 m. rugsėjį pasirašytu krašto apsaugos ministro įsakymu visi bepiločiai orlaiviai, kurie, neturėdami leidimo atlieka skrydžius virš karinių teritorijų arba virš už karinės teritorijos ribų vežamo svarbaus karinio turto, yra traktuotini kaip galimai naudojami ginklai, kuriais siekiama padaryti žalą kariniam turtui ar asmenims, ir prieš juos gali būti panaudojama karinė jėga. Kitaip tariant, orlaivis galės būti priverstinai nutupdomas arba neutralizuojamas, šiuo tikslu planuojama ir kovos prieš bepiločius orlaivius pajėgumų plėtra.

Skraidanti stebėjimo kamera. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Taip pat atnaujintos skrydžių bepiločiais orlaiviais virš karinių teritorijų taisyklės. Asmenys, norintys naudoti bepiločius orlaivius virš karinių teritorijų, turės sudaryti sąlygas dalinio saugumo specialistui apžiūrėti orlaivį prieš skrydį, pateikti skrydžio metu gautą medžiagą bei vykdyti kitus dalinio saugumo specialisto nurodymus skrydžio metu.

Pagal Administracinių nusižengimų kodeksą už bepiločių orlaivių naudojimo taisyklių pažeidimą gali būti skiriama bauda nuo 200 iki 400 eurų, taip pat gali būti konfiskuotas bepilotis orlaivis. Jei tas pats pažeidimas padarytas pakartotinai – bauda nuo 400 iki 600 eurų ir visais atvejais konfiskuojamas bepilotis orlaivis. Jei asmuo neturėdamas leidimo arba pažeisdamas jame nustatytus reikalavimus filmuoja, fotografuoja ar kitaip vizualizuoja karines teritorijas, jam gali būti skiriama nuo 20 iki 50 eurų bauda, o už pakartotinį pažeidimą – nuo 50 iki 100 eurų bauda. Taip pat, gali būti konfiskuojama ne tik surinkta vaizdinė informacija, tačiau ir informacijai rinkti naudota įranga. Šiuos pažeidimus tirti yra įgaliota Karo policija.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.07.03; 07:00

Krašto apsaugos ministerija. Slaptai.lt nuotr.

Artimiausiu metu Lietuvoje ir Baltijos šalyse vyks keletas regiono saugumą stiprinančių didelio masto tarptautinių karinių pratybų, todėl jau artimiausiomis dienomis šalies teritorijoje gyventojai pamatys pirmąsias karines transporto priemonių kolonas, įspėja Krašto apsaugos ministerija (KAM).

Ministerijos pranešime nurodoma, kad vykstant pirmajam pasiruošimų etapui technikos judėjimas nebus intensyvus, bet artėjant pratyboms jis vis intensyvės, o didžiausias judėjimas laukiamas birželio 6-9 dienomis, kai vyks NATO sąjungininkų JAV Sausumos pajėgų II-ojo kavalerijos pulko persidislokavimas. Jo metu apie 3 tūkst. JAV karių su 1500 kovinės technikos priemonėmis persidislokuos iš Vokietijos į Baltijos šalis ir Lenkiją.

Šis didžiausias iki šiol Lietuvoje vykdytas tokio masto karinės technikos judėjimas numatomas per Kalvarijų užkardą, kiek mažesnis per Lazdijų. Technika nuo Kalvarijų užkardos E67 keliu judės per visą Lietuvos teritoriją į Latviją, numatomas pratybų vietas, daugiausia į karinį Adažį poligoną, dar dalis šios kolonos tęs kelionę iki Estijos. JAV karių kolonos, kurios dalyvaus pratybose Lietuvoje, nuo Kauno rajono judės į pratybų vietas Lietuvos kariniuose poligonuose. Birželio 18-21 dienomis iš pratybų vietovių kariai keliais grįš į nuolatines dislokacijos vietas.

Gynybos reikmėms Vašingtonas skiria daugiausia lėšų. Amerikiečių kariai Vilniaus centre. Vytauto Visocko (slaptai.lt) nuotr.

Minėtomis dienomis gyventojų, planuojančių savo keliones per Lazdijų ar Kalvarijų pasienio punktus, prašoma įvertinti, kad kelionė gali užtrukti dėl itin intensyvaus karinės technikos judėjimo.

Amerikiečių kariai vilniečiams demonstruoja savo ginklus. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Norint kiek įmanoma sumažinti nepatogumus civiliams bus imamasi priemonių – Lietuvos teritorijoje karinės kolonos bus skaidomos į mažesnes iki 30 transporto priemonių kolonas, didžiausias technikos judėjimas planuojamas tamsiu paros metu, kiekvieną karinę koloną lydės karo policijos automobiliai, kurie reguliuos ir užtikrins saugų eismo judėjimą.

Antroji sąjungininkų atvykimo kryptis – per Klaipėdos jūrų uostas. Sąjungininkų kariai atvyks dalyvauti trejose pratybose: tarptautinėse pratybose „ Baltops“ (Baltijos dvasia), nacionalinėse pratybose „Perkūno griausmas“ ir tarptautinėse pratybose „Sabre Strike 2018“ („Kardo kirtis“). Į pastarąsias dvejas pratybas atvykę kariai su turima technika kolonomis per Klaipėdos miestą judės į pratybų vietas tiek Lietuvoje, tiek Latvijoje. Planuojama, kad per Klaipėdą laivais į Lietuvą iki birželio 2 dienos atvyks apie 400 technikos priemonių. Pirmieji technikos kolonų judėjimai per Klaipėdos miestą prasidės jau nuo gegužės 25 dienos.

Amerikiečių kariai Vilniuje. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Kaip ir pajėgų judėjimui iš Lenkijos, Klaipėdoje Lietuvos kariuomenė intensyviai ruošiasi. Glaudžiai bendradarbiaujama su Klaipėdos miesto savivaldybe, Klaipėdos uosto direkcija, kitomis institucijomis. Karinių kolonų judėjimai per Klaipėdos miestą nebus vykdomi rytinio ir vakarinio transporto piko metu. Kolonos nebus didesnės nei 30 transporto priemonių, visas karines kolonas lydės karo policijos kortežai, nurodoma KAM pranešime.

Dėl tarptautinių pratybų „Baltops 2018“, kurios vyks birželio 4-15 d., Klaipėdoje birželio 1-3 dienomis Klaipėdoje vyks pratybų parengiamoji fazė („sail conference“), kurios metu apie 40 įvairių NATO šalių bei šalių partnerių laivų atvyks į Klaipėdos uostą. Planuojama, kad šiuo laikotarpiu į Klaipėdą atvyks apie 4000 karių.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.05.19; 06:00

Situacija kibernetinio saugumo srityje gerėja, bet tam turi būti skirtas ypatingas dėmesys – nuo rudens daugumos institucijų kibernetinis saugumas bus valdomas Krašto apsaugos ministerijos (KAM). Tai pirmadienį pranešė krašto apsaugos viceministras Edvinas Kerza.

Pirmadienį krašto apsaugos ministerijos Baltuosiuose rūmuose vykusioje spaudos konferencijoje buvo apžvelgti pirmo šių metų pusmečio rezultatai, pokyčiai ir bendra situacija šalies apsaugos srityje. Konferencijoje dalyvavo krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis, viceministras E. Kerza ir ryšių reguliavimo tarnybos Tinklų ir informacijos saugumo departamento direktorius dr. Rytis Rainys.

„Valstybėje prasidėjo realūs pokyčiai kibernetinio saugumo srityje, bet tai nereiškia, kad esame saugesni nei prieš pusmetį“, – anksčiau išplatintame pranešime sakė E. Kerza.

Viceministro teigimu, situacija kibernetinėje erdvėje keičiasi į gerąją pusę, bet tai toli gražu negarantuoja visuotinio saugumo. Valstybinėms institucijoms trūksta žinių ir techninių galimybių pačioms apsisaugoti nuo kibernetinių atakų, todėl jų apsaugą nuo rudens garantuos KAM. Tam Seime buvo pritarta vienbalsiai.

„Piktavaliams patrauklūs išlieka strateginės reikšmės objektai ir institucijos, o kibernetinių atakų skaičius vis didėja – per šį pusmetį atakos smogė tiek kelioms vyriausybinėms organizacijoms, tiek KAM. Mes turime gerą apsaugą, žvalgybą, todėl nuo atakų apsisaugoti pavyko, tačiau kitoms institucijoms trūksta techninių duomenų ir pasiruošimo“, – sakė E. Kerza.

Viceministras pridūrė, kad KAM per pirmą pusmetį kibernetiniam saugumui skyrė ypatingą dėmesį, ne tik pradėjo rengti kibernetinio saugumo strategiją ir formuoti greitojo reagavimo kibernetinių operacijų pajėgas, bet dėl paramos susitarė ir su NATO. Taip pat buvo atliekami įstaigų, jų svetainių ir darbuotojų tyrimai bei mokymai.

„Atlikus tūkstančio svetainių tyrimą nustatėme, kad net 51 proc. internetinių svetainių yra nesaugios, 13 proc. jų yra labai nesaugios – į jas įsilaužti itin paprasta. Džiugina tai, kad pernai tik trys procentai įstaigų buvo įgyvendinusios organizacinius kibernetinio saugumo reikalavimus, o šiandien tokių įstaigų jau yra trečdalis. Techninių reikalavimų laikosi vos 9 proc. visų įstaigų, tačiau tam reikia ne tik papildomų finansų, bet ir laiko ir žinių“, – teigė krašto apsaugos viceministras.

Ministro R. Karoblio teigimu, pažanga tiek kibernetinėje erdvėje, tiek visuotiniame saugume yra, bet ne tokia didelė, kokios norėtųsi.

„Norėčiau pažymėti, kad tik bendradarbiaujant galima pasiekti tam tikrų rezultatų. (…) Matome akivaizdų sustiprėjusį bendradarbiavimą su Europos Sąjunga, NATO ir JAV. Krašto apsaugos srityje yra vykdoma konsolidacija, o tai ir yra mūsų prioritetas“, – sakė ministras.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.08.08; 03:00

Šiuo metu informacija, kodėl oficialusis Vilnius iš Rusijos atšaukė Lietuvos gynybos atašė, – skurdoka. Jokių kategoriškų išvadų brėžti negalima, nes šioje mįslingoje istorijoje – daug nežinomųjų

Tiksliai tėra žinoma, kad iki šiol Maskvoje rezidavo Lietuvos kariuomenės atstovas pulkininkas Audrius Marcinkevičius. Jį turėjo pakeisti pulkininkas Saulius Pikturna, iki tol užėmęs svarbų postą mūsų ginkluotosiose pajėgose (KAM Generalinės inspekcijos Tyrimų skyriaus vedėjas). S.Pikturna į Maskvą komandiruotas paties KAM vadovo Juozo Olekos sprendimu. Tai oficiali, vieša, lengvai prieinama informacija.

Krašto apsaugos ministerija. Slaptai.lt nuotr.
Krašto apsaugos ministerija. Slaptai.lt nuotr.

Tačiau paaiškėjo kai kurios įdomius būsimojo Gynybos atašė Rusijoje atstovo asmeninio gyvenimo detalės. Karininkas išsiskyrė ir nusprendė kurti naują šeimą. Lyg ir nieko įtartino. Juolab kad naujoji S.Pikturnos žmona, jo paties teigimu, ukrainietė ir turi Ukrainos valstybės pasą.

Tačiau BNS, delfi.lt ir lrytas.lt informuoja, jog paaiškėjo naujosios detalės: būsimoji karininko žmona galbūt Rusijos pilietė iš Krymo, turinti Rusijos Federacijos pasą.

Ši aplinkybė taip pat nieko nereiškia. Visi Rusijos okupuotame Kryme gyvenę ukrainiečiai, nenorėję nutraukti saitų su Ukaina, vis tik buvo priversti pasiimti ir rusiškus pasus, nes ukrainietiški pasai šiame pusiasalyje po okupacijos tapo beverčiais.

Žodžiu, informacija, jog Lietuvos karininkas nusprendė kurti naują šeimą su Rusijos piliete iš Krymo, kuri turėjo dar ir Ukrainos pasą, – nieko blogo ar įtartino nerodo.

Tačiau tie, kurie domisi žvalgybų istorija, puikiai žino, kaip JAV, Didžioji Britanija, Vokietija, Izraelis ir dar daug daug šalių siekia paspausti svarbius postus užimančius pareigūnus per jų artimuosius – tėvus, žmonas, vaikus. Šioje srityje ypač išradinga ir klastinga Rusija. Jei tik įmanoma, ji niekad nepraleidžia progos „spustelėti“ svarbius asmenis į pagalbą pasitelkiant jų artimuosius (kaip svarsto BNS, Rusijos žvalgybininkai galėtų įgyti įtakos svertų Lietuvos karininko sutuoktinei).

Šiuo metu Lietuvos karininkas grąžintas į Vilnių svarbioms konsultacijoms. Delfi.lt duomenimis, prieš S. Pikturną pradėtas tyrimas, kurį atlieka Antrasis operatyvinių tyrimų departamentas (AOTD), pavaldus ministrui Juozui Olekui. Krašto apsaugos ministras Juozas Olekas antradienį Seime žurnalistams patvirtino, esą dėl S.Pikturnos kreiptasi išvadų į Lietuvos karinę kontržvalgybą.

Lietuvos karinė žvalgyba ir kontržvalgyba. Slaptai.lt nuotr.
Lietuvos karinė žvalgyba ir kontržvalgyba. Slaptai.lt nuotr.

Ministro atstovas spaudai Vaidotas Linkus informavo BNS, kad J.Olekas įsakymą dėl S.Pikturnos skyrimo pasirašė šių metų liepos 18 dieną, jis pareigas pradėjo eiti rugpjūčio 1 dieną. S.Pikturna Krymo gyventoją vedė rugpjūčio 18 dieną, o ministeriją apie tai informavo rugpjūčio 26 dieną. Konsultacijoms atšauktas rugsėjo 13 dieną.

Pagal griežtas KAM taisykles, Lietuvos karininkai privalo pranešti apie visas savo keliones į užsienio valstybes, kurios nėra ES arba NATO šalys. Tačiau nėra žinoma, ar tyrėjai iš AOTD domisi tik pačiu faktu, kad buvo nuslėpta sutuoktinės pilietybė, ar įtarimų jiems kelia ir sutuoktinės ryšiai.

KAM vadovybė į DELFI.lt užklausą dėl S. Pikturnos atšaukimo aplinkybių apsiribojo lakonišku komentaru. „Krašto apsaugos ministerija, suderinusi su Užsienio reikalų ministerija, (rugsėjo 20 d. informavo Rusijos Federacijos ambasadą Lietuvoje, kad nuo rugsėjo 23 d. yra atšaukiamas Lietuvos gynybos atašė Rusijos Federacijoje pulkininkas Saulius Pikturna. Sprendimas dėl jo atšaukimo buvo priimtas atsižvelgus į jo paties prašymą dėl pasikeitusių šeimyninių aplinkybių. Tuo pačiu įsakymu plk. S. Pikturna yra perkeliamas į Krašto apsaugos ministerijos rezervą. Netrukus bus pradėtas naujojo gynybos atašė atrankos ir skyrimo procesas”, – teigiama KAM atstovės Astos Galdikaitės komentare.

Pats S. Pikturna situaciją komentuoti atsisakė.

Informacijos šaltinis – BNS, Delfi.lt, lrytas.lt, Vaidas Saldžiūnas, slaptai.lt.

2016.09.21; 06:48