Atsižvelgiant į tai, kad vakar vakare viešoje informacinėje erdvėje buvo pateikti akivaizdžiai tendencingi ir visuomenę klaidinantys teiginiai apie vieno įtariamojo rezonansiniame ikiteisminiame tyrime dėl korupcinių veikų paleidimo iš suėmimo aplinkybes, tuo formuojant nepagrįstą neigiamą nuomonę apie šiam ikiteisminiam tyrimui vadovaujantį prokurorą, prokuratūros ir Teisingumo ministerijai pavaldžios įstaigos – Lukiškų tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (Lukiškių TI-K), veiklą, pateikiame faktinę 2016 m. gegužės 31 d. įvykių chronologiją.

Taip pat pateikiamios aktualios šioje situacijose teisės aktų ištraukos:

Apie 8 val. 40 min. Vilniaus miesto apylinkės teismas baigė skelbti nutartį, kuria buvo atmestas prokuroro prašymas pratęsti įtariamajam suėmimo terminą. Teismas savo nutartyje nenurodė, kad suimtasis turi būti paleistas tuoj pat.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 127 straipsnis „Suėmimo taikymo trukmė ir jo termino pratęsimas“:
8. Jei teisėjas priima nutartį nepratęsti suėmimo termino, suimtasis į laisvę paleidžiamas tik pasibaigus anksčiau paskirtam ar pratęstam suėmimo terminui. Teisėjas gali nuspręsti paleisti asmenį tuoj pat, jei nustato, kad suėmimas buvo paskirtas ar pratęstas, nors aiškiai tam nebuvo būtinų sąlygų ar pagrindo.

10 val. 57 min. ikiteisminiam tyrimui vadovaujantis prokuroras J. Laucius faksu išsiunčia Lukiškių tardymo izoliatoriui – kalėjimui šią teismo nutartį vykdyti.

13 val. 45 min. Lukiškių tardymo izoliatoriuje – kalėjime įtariamasis STT tyrėjo pasirašytinai supažindinamas su prokuroro nutarimu dėl papildomų kardomųjų priemonių skyrimo.

Įtariamajam skirtos šios kardomosios priemonės: 25 tūkstančių eurų piniginis užstatas, namų areštas bei rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įtariamajam uždraudžiant bendrauti su nurodytais asmenimis. Šių asmenų sąrašas nėra viešintinas.

Gegužės 13 d. teismo nutartimi įtariamajam skirto 20 dienų suėmimo termino, kuris skaičiuojamas nuo jo sulaikymo gegužės 12 d., pabaiga – gegužės 31 d., 24 val. 00 min.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 100 straipsnis „Terminų skaičiavimas“: 
2. Dienomis skaičiuojamas terminas pasibaigia paskutinės dienos dvidešimt ketvirtą valandą.

Įtariamojo paleidimo į laisvę procedūros Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjime buvo baigtos ir suimtasis į laisvę paleistas apie 16 val. 20 min. – ne tik neviršijant teismo nustatyto suėmimo termino, bet iki jam sueinant, griežtai laikantis Suėmimo vykdymo įstatymo, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso reikalavimų  bei užtikrinant visas nustatytas įtariamojo bei suimtojo teises.

Atkreipiame žiniasklaidos ir visuomenės dėmesį į tai, kad viešai šio sudėtingo rezonansinio ikiteisminio tyrimo vertinimus, įvykių, duomenų, teisės aktų interpretacijas šiuo metu teikia šio tyrimo eiga ir baigtimi suinteresuoti, su proceso dalyviais ar kitais tyrime minimais asmenimis susiję asmenys, tam tikrais atvejais teikiantys žiniasklaidai jų tikslus atitinkančią dalinę informaciją, kuri yra neviešintini ikiteisminio tyrimo duomenys, kaip neatskleidžiami žurnalistų informacijos šaltiniai, todėl jų skelbiami teiginiai turėtų būti vertintini itin atsakingai ir kritiškai.

Prokuratūra suvokia visuomenės susirūpinimą dėl vykstančio ikiteisminio tyrimo bei jo metu siekiamų išaiškinti galimai įvykdytų korupcinių veikų ir jaučia pareigą kuo greičiau pateikti aiškius bei išsamius atsakymus į visus dėl to kylančius klausimus, todėl dar kartą užtikrina, kad padarys tai nedelsiant, kai tik tokios informacijos viešinimas nebekenks prioritetiniam prokuratūros tikslui ir teisėtam visuomenės interesui bei lūkesčiui – nustatyti visas reikšmingas tyrimui aplinkybes bei duomenis, atskleisti galimai įvykdytas nusikalstamas veikas ir užtikrinti teisėtumą. 

Informacijos šaltinis – Lietuvos Respublikos prokuratūra.

2016.06.01; 16:32

Kauno apygardos prokuratūros 1-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras Andrius Kiuršinas kreipėsi į Marijampolės rajono apylinkės teismą dėl įtariamosios K.A. apklausos ir kardomosios priemonės suėmimo taikymo ikiteisminiame tyrime, pradėtame dėl pasikėsinimo nužudyti mažametį asmenį Šakių rajone Papartynų kaime.

Continue reading „Tyrime dėl pasikėsinimo nužudyti mažametį – įtariamosios apklausa teisme ir sprendimas dėl kardomosios priemonės skyrimo”

Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorei, įtariamai galimu kyšininkavimu, teismas skyrė kardomąją priemonę – suėmimą iki gruodžio 31 dienos. Šiandien generalinio prokuroro sprendimu pradėtas tarnybinis patikrinimas, prokurorė  tyrimo laikotarpiui yra nušalinta nuo pareigų.

Ikiteisminis tyrimas dėl prekybos poveikiu ir galimo kyšininkavimo buvo pradėtas generalinio prokuroro sprendimu dar gruodžio 16 dieną. 

Continue reading „Suimta kyšininkavimu įtariama prokurorė”

Kauno apylinkės teismas patenkino Kauno apylinkės prokuratūros pateiktą prašymą skirti įvairiomis nusikalstamomis veikomis įtariamai N. V. kardomąją priemonę – suėmimą.

Pagrindiniai įtarimai N. V. šioje byloje yra siejami su neteisėtu informacijos apie privatų asmenų gyvenimą rinkimu, jos viešinimu bei kitomis nusikalstamomis veikomis, kurios, kaip įtariama šiuo metu, galėjo būti įvykdytos 2010 metais kartu su kitu asmeniu suburiant organizuotą grupę. Nesant galimybės įteikti pranešimo apie įtarimą, N. V. pripažinta įtariamąja prokuroro nutarimu. Kitu prokuroro nutarimu yra paskelbta šios įtariamosios paieška.

Continue reading „Teismas leido suimti paieškoje esančią įtariamąją N. V.”

Panevėžio apylinkės teismas, patenkinęs prokuroro prašymą, leido trims mėnesiams paskirti kardomąją priemonę – suėmimą nuo įsigaliojusio teismo nuosprendžio pasislėpusiam ir užvakar sulaikytam kauniečiui M. M., kuris yra įtariamas kartu su kitais dviem bendrininkais dalyvavęs apiplėšiant žymaus dailininko Justino Vienožinskio sodybą ir kitais nusikaltimais nuosavybei. 

2011 m. birželio 17 d. naktį plėšikai, įsibrovę į Rokiškio rajono Pirmajame Audronių kaime esančią žymaus Lietuvos dailininko J. Vienožinskio sodybą, grasindami peiliu surišo čia gyvenusį menininko sūnų, gąsdino jo žmoną ir pas juos paviešėti atvykusius šeimos narius. Įsibrovėliai, naudodami fizinį ir psichologinį smurtą, atėmę ryšio priemones ir neleisdami nukentėjusiesiems kviestis pagalbos, apiplėšė sodybą ir pagrobė 40 tūkst. litų, tris mobiliuosius telefonus, asmeninius daiktus ir istorinės reikšmės vertybes, tarp jų ir XVII amžiaus smuiką, supjaustė paveikslus.

Continue reading „Suimti įtariamieji, apiplėšę dailininko Justino Vienožinskio sodybą”

Lietuvos Apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus Pirmininkui Gerb. teisėjui Aloyzui Kruopiui

P   A   R   E   I   Š   K   I   M   A   S

Dėl sistemingų Lietuvos baudžiamųjų įstatymų ir baudžiamojo proceso pažeidimų Medininkų bylos apeliaciniame procese, grubiai pažeidžiančių mano teises.

Gerbiamas Pirmininke,

Tikiuosi Jūsų pritarimo, kad sistemingai pastovus Jūsų vadovaujamos teismo kolegijos nenoras iš esmės, galiojančių Lietuvos baudžiamųjų ir baudžiamojo proceso įstatymų pagrindu, išspręsti klausimą dėl neatidėliotino mano paleidimo iš nepagrįsto ir neteisėto kalinimo, verčia mane kreiptis į Jus ir visą kolegiją su šiuo pareiškimu.

Kaip Jums žinoma ir negali būti nežinoma, bylos medžiagoje nėra jokių duomenų arba įrodymų to, kad aš buvau Medininkuose posto užpuolimo metu, kas pilnai ir absoliučiai patvirtina faktą, jog aš- Konstantinas Michailovas (Nikulinas) nesu net menkiausiai susijęs su 1991 -07-31 man nežinomų asmenų įvykdytu Lietuvos policininkų ir muitininkų nužudymu.

Continue reading „Konstantino Michailovo (Nikulino) pareiškimas”

Vasario 21-ąją Seime buvo surengta svarbi ir aktuali apskritojo stalo diskusija "Piktnaudžiavimas, lengvabūdiškumas ar normali praktika: ar tikrai asmenys suimami tik tada, kai būtina?"

Šią diskusiją organizavo Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas, Lietuvos apeliacinis teismas ir Lietuvos advokatūra.

Diskusijos dalyviai beveik vieningai sutarė, kad Lietuvoje griežčiausios kardomosios priemonės –­ suėmimo  – klausimai  reglamentuojami pakankamai gerai, tačiau ydingas pats jų taikymas.

Anot daugelio diskusijoje dalyvavusių asmenų, Lietuvos prokurorai itin dažnai prašo suimti nusikaltimais įtariamus asmenis, o teismai pernelyg lengvai patenkina šiuos prašymus.

Slaptai.lt pateikia interviu su apskritojo stalo diskusijoje dalyvavusiu Mykolo Romerio universiteto Teisės fakulteto Baudžiamosios teisės ir proceso instituto direktoriumi, prof. dr. Raimundu JURKA. Su teisininku Raimundu Jurka kalbasi Slaptai.lt žurnalistas Gintaras Visockas.

Continue reading „“Ne visuomet pagrįstai taikomos griežčiausios kardomiosios priemonės””

kalasnikov

Netikiu, kad Lietuvos generalinė prokuratūra nuoširdžiai siekia išaiškinti bei nubausti Medininkų skerdynių kaltininkus. Netikiu ir dabar, kai pareikšti įtarimai dar trims buvusiems omonininkams. Regis, turėtume džiaugtis. Bet pasididžiavimo, esą lietuviškoji Temidė kryptingai, principingai lipa tikriesiems žudikams ant kulnų – nėra. Jau vien dėl to, kad šiandien akivaizdus dar vienas mūsų aplaidumas narpliojant amžiaus bylą.

1991-aisiais metais tuoj po žudynių iki tol nežinoma “Saugumo tarnyba”, ginanti Baltijos valstybių rusakalbių teises (“Služba bezopastnosti” zaščity prav ruskojazyčnogo naselenija Pribaltiki) buvo viešai paskelbusi esanti atsakinga už Medininkuose pralietą kraują. Apie tai buvo net spaudoje rašyta. Tame tarpe – ir rusiškoje, ir lietuviškoje. Tuo skambiu vardu pasivadinusieji tvirtino, jog būtent jie ėmėsi drastiškų veiksmų, siekdami įbauginti bei pamokyti nepaklusniuosius “litovcus”. Bent jau taip toji “Služba bezopastnosti” prisistatė žurnalistei iš to meto “Nezavisimaja gazeta”.

Continue reading „Baltijos rusakalbių teisių gynimo organizacija buvo prisiėmusi atsakomybę už Medininkuose pralietą kraują”