Elegijus Paulavičius. EPA – ELTA nuotr.

Naujuoju Antrojo operatyvinių tarnybų departamento (AOTD) prie Krašto apsaugos ministerijos direktoriumi paskirtas pulkininkas Elegijus Paulavičius.
 
Oficialios ceremonijos metu ketvirtadienį krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis departamento vėliavą jam perdavė iš tarnybą baigiančio brigados generolo Remigijaus Baltrėno.
 
Iki šiol departamentui vadovavęs brigados generolas R. Baltrėnas išvyksta į Briuselį, kur eis Lietuvos karinio atstovo prie NATO ir Europos Sąjungos pareigas.
 
Dėkodamas R. Baltrėnui už tarnybą, krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis. pabrėžė, jog šiandien jis, kaip ministras ir politikas, gali džiaugtis visą savo darbo laiką krašto apsaugos sistemoje turėjęs vertingą ir patikimą karinės žvalgybos patarimą.
 
Naujasis AOTD direktorius pulkininkas E. Paulavičius pabrėžė, kad ir toliau tęs pradėtus darbus kuriant patikimą, profesionalią, inovatyvią ir technologiškai pažangią žvalgybos instituciją, gebančią savarankiškai vykdyti pavestas užduotis.
 
E. Paulavičius tarnybą Lietuvos kariuomenėje pradėjo 1999 metais. Jis yra ėjęs bataliono štabo viršininko pareigas, vadovavęs Krašto apsaugos savanorių rinktinei, Sausumos pajėgų štabe vykdęs štabo viršininko pavaduotojo, atsakingo už Sausumos pajėgų operacinį planavimą, pareigas, tarnavęs Gynybos štabe Personalo valdybos viršininko pareigose. Pulkininkas taip pat vykdė krašto apsaugos ministro adjutanto ir Lietuvos kariuomenės vado padėjėjo pareigas.
zenklelis
AOTD ženklelis
 
E. Paulavičius turi tarptautinės tarnybos patirties – NATO Jungtinės analizės ir išmoktų pamokų centre (Portugalija), kur buvo atsakingas už NATO strateginių štabų keliamų probleminių veiklos klausimų analizę ir siūlymų veiklos tobulinimui rengimą.
 
Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas yra viena iš dviejų Lietuvos žvalgybos institucijų, atsakinga už Lietuvos nacionalinio saugumo gynybos srityje užtikrinimą ir jo stiprinimą.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.08.14; 07:00

Knygos apie šnipus ir žvalgybininkus. Slaptai.lt nuotr.

Gintaras Visockas

„Visuomenė niekuomet nejautė ir negali jausti valstybei iškilusių pavojų ir gyvena tuo, ką mato, todėl ne kartą prisieina padėti daug energijos ir triūso, kad įrodžius, kiek artimas yra pavojus, kiek reiks dar mums pergyventi, kad atsikračius tų pragaištingų idėjų, kiek laiko dar prisieis kovoti, kad nebūtume vergais, kad jėga ir dvasia atsispirti visiems, kurie griauna mūsų nepriklausomybės pamatus“.

Šiuos žodžius yra ištaręs M.Lipčius, vienas iš aktyviausių, gabiausių tarpukario Lietuvos karinės žvalgybos darbuotojų (žuvo 1942 metais sovietinėje katorgoje).

Iš tiesų – baisu net įsivaizduoti, kaip greitai būtų ištikusi mūsų valstybę nelaimė, jeigu vadovybė nebūtų tiek daug jėgų ir lėšų skyrusi karinės žvalgybos, karinės kontržvalgybos reikmėms, jeigu nebūtų turėjusi tokių sumanių, gabių, išsilavinusių žvalgybos specialistų kaip J.Žilinskas, M.Lipčius, A.Užupis, pulkininkas V.Sizychas (rusas), kapitonas L.Prušakevičius (baltarusis), A.Avižienis, A.Chmieliauskas, P.Tamošiūnas…

Nuo 1918-ųjų vasario 16-osios iki pat okupacijos 1940-aisiais metais Lietuvos žvalgai, karo atstovai didžiausią dėmesį skyrė trims valstybėms – Lenkijai, Vokietijai bei Sovietų Sąjungai. Ir mūsų žvalgų aktyvi veikla dažniausiai būdavo sėkminga. Žvalgai jiems skiriamų pinigų veltui nešvaistė.

Pavyzdžiui, Lietuvos žvalgybos skyrius itin daug prisidėjo prie sėkmingos karinės operacijos Klaipėdos krašte. Kad mums pavyko susigrąžinti Klaipėdą, daug pasidarbavo būtent žvalgai. Lietuviai 1920 – 1922 metais, rizikuodami gyvybe, sugebėjo surinkti išsamios, tikslios, patikimos informacijos ne tik apie gyventojų nuotaikas Klaipėdos krašte, bet ir apie okupacinę prancūzų kariuomenę, lenkų konsulato darbuotojus.

Nepaisydami rimtų pavojų, mūsų žvalgai dieną naktį stebėjo prancūzų prefektūrą, uostą. Kai tuometinis ministras pirmininkas E.Galvanauskas pritarė sukilimo idėjai Klaipėdos krašte, Žvalgybos skyriaus viršininkas M.Lipčius 1922 metų rudenį į uostamiestį nusiuntė patyrusių žvalgų grupę, kuriai buvo pavesta iki galo išsiaiškinti, kokios realios Klaipėdos išvadavimo galimybės. Prasidėjus sukilimui, tiksli informacija apie įvykius kasdien pasiekdavo Lietuvos Respublikos Prezidentą. Kai 1923 metų sausio 15 dieną sukilėlių vadas J.Budrys pranešė apie pergalę uostamiestyje, Lietuvos prezidentūra jau žinojo apie sėkmę. Džiugią naujieną pirmieji prezidentui pranešė žvalgai.

Šnipai, žvalgyba, kontržvalgyba. Slaptai.lt nuotr.

O štai sekant Lenkijos kariuomenę, Lietuva patyrė skaudžių nuostolių. 1920 metų spalio pabaigoje į lenkų nelaisvę pateko mūsų žvalgybos darbuotojas A.Chmieliauskas. Lenkai, prieš nužudydami suimtąjį, jį dar ilgai ir žiauriai kankino, mėgindami išgauti paslapčių.

Tačiau sunkiausia, matyt, buvo tiems mūsų žvalgams ir karo ekspertams, kurie dirbo Maskvoje. Iš slaptos sovietų Rusijos pareigūno G.Čičerino direktyvos, paskelbtos Maskvoje 1921 metais, aiškėja, kad bolševikai laikėsi itin klastingos taktikos. Tos taktikos esmė – žadėti kaimyninėms valstybėms viską, ko jos pageidaus. O iš tiesų Maskva slaptai darė tai, kas nesiderino su gražiais jos pažadais. Maskva atkakliai siekė įgyvendinti visas savo imperines užmačias. Pavyzdžiui, kaimyninėse valstybėse, taip pat ir Lietuvoje, užsiėmė aktyvia ardomąja veikla.

Štai buvęs krašto apsaugos ministras K.Žukas, ėjęs ministro pareigas 1920 – 1921 metais, yra rašęs, jog sovietų diplomatas Akselrodas, dirbęs Kaune, žino viską, kas kalbama uždaruose Lietuvos Vyriausybės ir gynybos posėdžiuose. Matyt, Maskva turėjo savo informatorių pačioje Krašto apsaugos ministerijoje.

Sunkiausiomis ir nesaugiausiomis sąlygomis 1920 – 1922 metais Maskvoje darbavosi karo atstovas Kazys Svilas. Įdomu tai, jog Rusija įkurdino Lietuvos atstovybę … pačiame „čekistų lizde“ – užsienio reikalų liaudies komisariate. Rusai viską žinojo apie mūsų atstovybę – kas, kada ir su kuo išeina, kada grįžta ir t.t. Vieną sykį kapitoną K.Svilą, grįžtantį į savo darbo kabinetą su pažįstamu lietuviu, sulaikė čekistai ir pradėjo įžūliai kamantinėti. Tada Lietuva nusiuntė į Maskvą protesto notą. Bet Maskva net neatsiprašė. Ši nenormali padėtis tęsėsi iki pat 1922-ųjų metų.

Maskvos čekistai kai kada griebdavosi net teroro, politinių žmogžudysčių. 1921 metų gruodžio 6 dieną Lietuvos karo atstovo Maskvoje padėjėjas kapitonas Kostas Avižienis išsiuntė į Lietuvą dokumentus, iš kurių aiškėjo, jog M.Butkienė – Zablockaitė yra sovietų Rusijos ČK darbuotoja ir intensyviai renka duomenis apie Lietuvos kariuomenę, todėl ją būtina suimti. Nepraėjo nė mėnuo, ir kapitonas K.Avižienis buvo nužudytas Lietuvos atstovybėje Maskvoje. Nors žudikas buvo surastas ir teisiamas, Masva taip ir nepasistengė išsiaiškinti, ar žudikas Želdukovas – Pavlovas įvykdė politinę žmogžudystę.

Severino Vaitiekaus veikalas „Lietuvos žvalgyba“

Beje, net ir po mirties sovietai nepaliko K.Avižienio ramybėje. Pasienyje, Sebežo stotyje, čekistai neteisėtai atidarė ir patikrino karstą. Dėl neteisėto patikrinimo, žinoma, neatsiprašė. Šie faktai leidžia manyti, jog kapitonas K.Avižienis vis tik buvo nužudytas politiniais sumetimais.

Nepaisant sunkių darbo sąlygų Sovietų Rusijoje mūsų darbuotojas K.Svilas  buvo laikomas vienu iš veikliausių Lietuvos karo atstovų. Kapitono K.Svilo ir jo bendražygių analizės leido perprasti klastingą Rusijos elgesį – viena kalbėti, o visai kitką daryti. Būtent Rusijoje dirbusių mūsų žvalgų pastebėjimai padėjo išsiaiškinti tikrąją Maskvos politiką – niekad neatsisakyti teritorinių pretenzijų į Baltijos šalis.

Šios istorijos Rusija iki šiol nėra išslaptinusi.

2020.06.01; 17:14

Vokietijos Bundestagas. EPA – ELTA nuotr.

Vokietijos užsienio reikalų ministerija ketvirtadienį iškvietė Rusijos ambasadorių Sergejų Nečajevą aptarti galimas sankcijas Maskvai dėl programišių atakos prieš Vokietijos parlamentą 2015 metais.
 
„Federalinio užsienio reikalų biuro valstybės sekretorius Miguelis Bergeris pakvietė Rusijos Federacijos ambasadorių S. Nečajevą pasikalbėti į Federalinį užsienio reikalų biurą. Federalinės vyriausybės vardu jis griežtai pasmerkė programišių ataką prieš Vokietijos Bundestagą“, – teigiama ministerijos pareiškime.
A. Merkel ir V. Putinas. EPA-ELTA nuotr.
 
„Rusijos ambasadorius buvo informuotas, kad, remiantis arešto orderiu Rusijos piliečiui Dmitrijui Badinui, kurį gegužės 5 d. išdavė Vokietijos federalinė prokuratūra, Vokietijos vyriausybė sieks Briuselyje pasinaudoti ES kibernetinių sankcijų režimu prieš asmenis, atsakingus už ataką prieš Vokietijos Bundestagą, įskaitant poną D. Badiną“, – nurodo ministerija.
 
Vokietijos užsienio reikalų biuras teigia turįs įrodymų, kad D. Badinas buvo Rusijos karinės žvalgybos pareigūnas, dalyvavęs 2015 m. atakoje prieš Vokietijos parlamentą.
 
Vokietijos kanclerė Angela Merkel anksčiau šį mėnesį pareiškė turinti įrodymų, kad Rusijos programišiai 2015 m. surengė ataką prieš ją ir pasisavino kanclerės elektroninius laiškus.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.05.29; 08:42

Česlovas Iškauskas, teksto autorius. Slaptai.lt nuotrauka

Kai buvę įvairūs valdžios atstovai, įtakingi asmenys ir šiaip visokio plauko veikėjai, pasitraukę ar patraukti žmonių nuo lovio, staiga praregi ir ima pilstyti visus ir viską kaltinančius pareiškimus, gali suabejoti, kas jiems daro įtaką ir ko jie tuo siekia. Nemanau, kad taip norima apjuodinti Kovo 11-osios – šiemet jubiliejinės valstybės datos – iškovojimus ir to meto vedlius.

Mano žemietis ir šiaip draugiškas žmogus dr. Algimantas Matulevičius bėdoja (https://slaptai.lt/algimantas-matulevicius-tyrimas-sudrebines-klana/), kad VSD, STT, kitos valstybės institucijos nėra kontroliuojamos, o tik įtakojamos politikų, valstybės vadovų. Be abejo, tokie ketinimai pastebimi, ir jiems jokio pateisinimo būti negali. Nors kita vertus, ar šalies vadovas negali prašyti VSD patikrinti vieną ar kitą jo komandos narį, siekiant užsitikrinti, kad Prezidento patarėjai būtų skaidrūs, patikimi ir dori? Manau, logiška, kad toks prašymas teisėtas ir teisingas. Kita vertus, G. Nausėda paneigė, kad yra prašęs įvertinti savo komandos narius. Jis su šypsena sakė, kad aptariamuoju laikotarpiu, 2018 m. vasarą, jis buvo SEB banko ekonomistas, paskui bedarbis, nes dalyvavo rinkimų į prezidentus kampanijoje.

Atvira VSD ar STT veikla neatneštų naudos valstybei nei kovojant su korupcija, nei piktnaudžiaujant valdžia, nei kovojant su išoriniais bei vidiniais priešais. Tai, manau, puikiai supranta ir A. Matulevičius. Bet jis vis tiek reikalauja „visaapimančios specialiųjų tarnybų kontrolės“, kad jos taptų „pereinamu kiemu“ ir visuomenei atskleistų savo veiklos metodus. Būdamas NSGK pirmininku (gal dėl to jis solidarizuojasi su savo įpėdiniu, taip pat pasitraukusiu iš šių pareigų ir dabar liejančiu „demaskuojančią“ informaciją apie VSD, Vytautu Baku), ekonomikos daktaras tautą perspėjęs, kad „valstybė išsigims, jei nebus tų tarnybų kontrolės“. Jis net buvo parengęs atitinkamus įstatymų projektus, bet kažkodėl jų neapgynė.

Prof. Vytautas Landsbergis. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

O šiaip, jo nuomone (ir ne tik jo), dėl visko kaltas – kaip manote kas? – ogi Vytautas Landsbergis. Pasirodo, jis abejingai išklausęs R. Ozolo nuogąstavimus, kad jį esą seka karinė žvalgyba. V. Landsbergio pėdsakas neva ryškus ir V. Pociūno žūties Gardine byloje. Profesorius dalyvavęs ir specialiojo tos žūties tyrimo komisijoje, bet V. Matulevičius per NSGK narę R. Juknevičienę bandęs aną atkalbėti, bet šis sakęs „labai norįs“.

Stebėjimo, pasiklausymo ar radijo ryšių slopintuvas? Slaptai.lt (Vytautas Visockas) nuotr.

Ir kas iš to išėjo, toliau vysto temą ekonomistas. V. Pociūnas buvo pašalintas, nes turėjo rimtos informacijos apie iš JAV per lietuvius perduotus 40 mln. dolerių Baltarusijos opozicijai remti. Tie pinigėliai kažkur išgaravo, o juos „išgarino“ ne baltarusiai, įtaria A. Matulevičius. Šalia šių suveltų į vieną kamuolį įtarimų šmėkščioja V. Landsbergio pavardė, tad suprask: galbūt jis čia taip pat įmerkęs uodegą… Juk ne šiaip sau jis bičiuliaujasi su D. Jauniškiu…

Nors autorius remiasi nesena „Lietuvos ryto“ publikacija, kurios autorius V. Bruveris supina irgi nesupinamus dalykus (pavyzdžiui, kad 1993-1994 m. D. Jauniškis dirbo AT apsaugos skyriuje), A. Matulevičiaus variacijos apie nuo profesoriaus kylantį pavojų valstybei – teneužsigauna jų autorius – dvelkia nomenklatūriniu naftalinu…

Toks nemalonus kvapelis paleistas būtent sutinkant Nepriklausomybės atkūrimo 30-metį.

2020.03.09; 20:51

Deginama JAV vėliava. EPA – ELTA nuotr.

JAV nusprendė į Artimuosius Rytus pasiųsti tūkstančius karių po to, kai Iranas pagrasino kerštauti už aukšto rango karininko nužudymą, praneša AFP.
 
JAV prezidentas Donaldas Trumpas teigė, kad Irano generolas Qasemas Soleimani buvo „pašalintas“ dėl to, kad planavo puolimą prieš JAV diplomatus. Tačiau D. Trumpas tvirtino, kad Vašingtonas nesiekia nuversti Irano valdžią.
 
„Q. Soleimani planavo grėsmingus ir neišvengiamus išpuolius prieš amerikiečius diplomatus ir karius, bet mes jį pagavome tai darant“, – sakė JAV prezidentas Floridoje.
 
Nors D. Trumpas svarbų Irano generolą ir vadino „ligoniu“, tačiau jis bandė sumažinti įtampą aiškindamas, kad JAV nenori karo su Iranu.
 
 „Veiksmų ėmėmės ne tam, kad pradėtume karą. Mes nesiekiame režimo nuvertimo“, – sakė jis.
Deginama Izraelio vėliava. EPA – ELTA nuotr.
 
Q. Soleimani žuvo Irake, netoli Bagdado tarptautinio oro uosto, kai į jo automobilį buvo paleista raketa iš nepilotuojamo orlaivio. Taip pat žuvo 5 Irano revoliucijos gvardijos nariai ir 5 Iraną palaikančios karinės grupuotės Irake „Hashed al Shaabi“ atstovai.
 
Q. Soleimani, vadovavęs Islamo revoliucijos gvardijos nekonvencinio karo ir karinės žvalgybos pajėgoms, buvo laikomas antru svarbiausiu žmogumi šalyje. Jis vaidino svarbu vaidmenį Irane ir buvo atsakingas už operacijas regioninėje kovoje dėl valdžios bei prieš JAV.
 
Po jo žūties Irano aukščiausiasis lyderis ajatola Ali Khamenei’us grasino „žiauriu kerštu“, o dešimtys tūkstančių protestuotojų Teherane degino JAV vėliavas skanduodami šūkius „mirtis Amerikai“.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.01.04; 

Rusija, Norvegijos kariniais duomenimis, pradėjo didžiausias povandeninių laivų pratybas Šiaurės Atlante nuo Šaltojo karo pabaigos.
 
Nuo praėjusios savaitės manevruose dalyvauja dvylika Rusijos Kolos pusiasalyje dislokuotų povandeninių laivų, pranešė Norvegijos karinė žvalgyba, kuria remiasi TV stotis NRK.
 
Naudojami ir aštuoni branduoliniai povandeniniai laivai.
 
Pratybos truks du mėnesius. Norvegija ir kitos NATO šalys Rusijos karinio laivyno veiksmus, be kita ko, stebi iš oro, sakė Norvegijos generalinio štabo atstovas Brynjaras Stordalis. Povandeniniai laivai taip pat pastebėti Europos Šiaurės jūroje bei Barence.
 
Stotis NRK, remdamasi kariniais šaltiniais, pranešė, kad Rusijos povandeniniai laivai mėgina Atlante panirti kuo įmanoma giliau nepastebėti. Rusų tikslas esą yra pademonstruoti savo gynybinę parengtį bei parodyti, kad jie gali būti grėsmė JAV pakrantei.
 
Rusija pratybų nepatvirtino. Rusijos karinis laivynas, rusų naujienų agentūrų duomenimis, šeštadienį pareiškė, kad du branduoliniai povandeniniai laivai giliai panerdami testuos įrangą ir ginklus.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.10.30; 05:30

Jungtinė Karalystė (JK) neturėtų pasikliauti tik vienu įrangos tiekėju diegiant naująjį 5G mobilųjį ryšį, tačiau „Huawei“ situacijoje nėra lengvų atsakymų, teigia JK karinės žvalgybos tarnybos (MI6) vadovas Alexas Youngeris, praneša „Reuters“.

Nors kol kas nėra paviešinta įrodymų apie „Huawei“ grėsmę, o bendrovė visus kaltinimus neigia, kelios Vakarų šalys jau apribojo „Huawei“ prieigą prie savo rinkų.

Paklaustas, ar Jungtinė Karalystė bandys suvaldyti „Huawei“ galimai keliamą pavojų, o ne tiesiog uždraus telekomunikacijų įrangos tiekėją, A. Youngeris žurnalistams Miunchene tikino, esą tai yra gana sudėtingas klausimas.

„Manau, tai yra kur kas sudėtingesnis klausimas nei tiesiog, uždrausti ar ne“, – sakė MI6 vadovas.

„Aš noriu taip reikalingos diskusijos apie tai, nes, manau, netinkama būtų reikšmingą nacionalinę infrastruktūrą pirkti tik iš vieno tiekėjo“, – kalbėjo A. Youngeris.

Pats A. Youngeris teigė nejaučiantis spaudimo iš Jungtinės Karalystės „Penkių akių“ – žvalgybos duomenimis besidalijančių sąjungininkių Jungtinių Valstijų, Kanados, Australijos ir Naujosios Zelandijos – dėl bendradarbiavimo su „Huawei“.

„Nenoriu apsimetinėti, kad turiu visus atsakymus į šiuos klausimus, tačiau noriu pasakyti, kad mums itin svarbu yra visus šiuos reikalus išspręsti“, – pridūrė britų žvalgybininkas.

JK telekomunikacijų bendrovė „BT Group“ gruodį pranešė išimanti „Huawei“ įrangą iš pagrindinių 3G ir 4G ryšio tinklų. Įmonė taip pat patikino nenaudosianti Kinijos bendrovės įrangos pagrindiniuose 5G mobiliojo ryšio tinkluose.

Didžiausia pasaulyje telekomunikacijų įrangos gamintoja „Huawei“ susiduria su Vakarų tyrimais dėl ryšių su Kinijos valdžia ir kaltinimų, kad „Huawei“ įranga Pekinas gali pasinaudoti šnipinėjimui.

Informacijos šaltinis – ELTA

2019.02.16; 09:00

Šnipinėjimo menas. Slaptai.lt nuotr.

Slovakijos užsienio reikalų ministerija nekomentuos Rusijos diplomato išsiuntimo iš šalies. Tai trečiadienį naujienų agentūrai TASS pareiškė žinybos spaudos sekretorius Borisas Handelis.

„URM nekomentuos Rusijos diplomato išsiuntimo iš Slovakijos fakto, – pabrėžė jis. – Nebus komentarų ir dėl (šio incidento) detalių“.

Apie Rusijos diplomato išsiuntimą trečiadienį žurnalistams pranešė Slovakijos ministras pirmininkas Peteris Pellegrinis. Anot jo, Rusijos diplomatas buvo išsiųstas lapkričio 22 d. „remiantis informacija, gauta iš karinės žvalgybos“, jis „buvo paskelbtas nepageidaujamu asmeniu, kadangi vykdė žvalgybinę veiklą prieš Slovakiją ir NATO“.

„Slovakija atliko (išsiuntimo) procedūrą jos neviešindama. Žinoma, apie tai informuotos visos NATO valstybės. Buvo tikimybė, kad visuomenė vis tiek sužinos šią informaciją. Todėl aš nusprendžiau, kad reikia oficialiai informuoti jus (žurnalistus) apie tai“, – pabrėžė vyriausybės vadovas.

Rusijos ambasada Bratislavoje atsisakė komentuoti Slovakijos premjero pareiškimą.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.12.06; 07:30

Vokietijos slaptosios tarnybos būstinė

Vokietijos vyriausybė apkaltino Rusiją dėl pernai šalyje įvykdytų plataus masto kibernetinių atakų. Taip Berlynas prisijungė prie panašius kaltinimus Maskvai metusių JAV, Didžiosios Britanijos ir Nyderlandų.

„Federalinė vyriausybė yra beveik tikra, kad už APT28 kampanijos slypi Rusijos karinė žvalgyba GRU“, – penktadienį pareiškė Vokietijos vyriausybės atstovas Steffenas Seibertas.

APT28 – dar žinoma kaip „Fancy Bear“ bei keliais kitais pavadinimais, – kibernetinio šnipinėjimo grupuotė, siejama su Rusijos GRU. Berlynas įtaria, kad ši grupuotė atsakinga už įsilaužimą į Vokietijos žemųjų parlamento rūmų, Bundestago, ir federalinės vyriausybės duomenų sistemas.

„Šis vertinimas pagrįstas itin patikimais faktais ir šaltiniais“, – patikino S. Seibertas. Jis pridūrė, kad Vokietijos vyriausybė „visiškai pasitiki“ Didžiosios Britanijos ir Nyderlandų vyriausybėmis, ketvirtadienį apkaltinusiomis Rusiją surengus kibernetines atakas jų teritorijose.

„Griežtai smerkiame atakas prieš tarptautines organizacijas bei prieš mūsų sąjungininkų institucijas. Raginame Rusiją prisiimti atsakomybę ir ateityje susilaikyti nuo tokių veiksmų“, – kalbėjo S. Seibertas.

Ketvirtadienį Rusiją kibernetinėmis atakomis apkaltinusios JAV, Didžioji Britanija ir Nyderlandai teigė, kad Maskvos karinės žvalgybos darbuotojai įsilauždavo į įvairių Vakaruose veikiančių organizacijų, tokių kaip Pasaulinė antidopingo agentūra (WADA) arba Cheminio ginklo uždraudimo organizacija (OPCW), kompiuterių sistemas.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.10.06; 08:12

Sergejus Skripalis. Reuters/Scanpix nuotr.

Henry Vaughan /The Times

Sergejus Skripalis, nusivylęs savo šalies karine žvalgyba, perdavinėjo slaptą informaciją rašydamas nematomu rašalu, praneša The Times.

„Pasak Skripalio, Britanijos žvalgyba jį užverbavo 1996 metais, kai jo trejų metų komandiruotė į Ispaniją artėjo į pabaigą. Dėl tokio sprendimo jis taps Kremliaus auka ir, kaip tvirtinama, kovą bus apnuodytas Solsberyje Novičiok‘u“, – rašo žurnalistas Henris Voenas.

Skripalis papasakojo BBC žurnalistui Markui Urbanui, kad bandė išeiti iš GRU prieš metus iki atvykstant į Madridą, nes jautėsi išduotas Gorbačiovo ir Jelcino. Urbano knygoje „Skripalio medžiaga“ smulkiai pasakojama, kaip jį užverbavo jaunas MI6 agentas, figūruojantis netikru Ričardo Begnalo vardu.

„Jis sutiko perdavinėti informaciją už pinigus su sąlyga, kad, jeigu kas nors klostysis ne taip, jis turės kelią atsitraukti, įskaitant dokumentus ir pasą“, – perduoda Voenas. Pirmajam per 30 metų MI6 agentui iš GRU suteikė kodinį vardą Nedelsiantis – (Forthwith). Netrukus jis grįžo į Maskvą, kur jam buvo pavesta vadovauti GRU personalo valdybai.

PA nuotraukoje – MI6 būstinė Londone

Susitikinėti su kuratoriais iš MI6 Rusijoje buvo pernelyg pavojinga, ir Skripalis sugalvojo kitą būdą informacijai perduoti. 1997 metais jo žmona Liudmila ir duktė Julija atvažiavo poilsiauti į Alikantę, kur perdavė Skripalio kuratoriui dovaną – rusišką romaną. „Kai Begnalas grįžo į Londoną, ekspertai aptiko puslapius, prirašytus nematomu rašalu. Kitais metais Malagoje Skripalio žmona perdavė antrą tomą su naujomis paslaptimis“, – sakoma straipsnyje.

Skripalis pasitraukė iš GRU 1999 metais, bet tebedirbo MI6 naudai iki 2004 metų, kol buvo suimtas.

Informacijos šaltinis: The Times

2018.10.04; 07:50

Nepaisant to, kad JAV pateikė kaltinimus dvylikai rusų žvalgybininkų dėl kibernetinių atakų per prezidento rinkimų kampaniją, JAV prezidento Donaldo Trumpo ir Rusijos vadovo Vladimiro Putino viršūnių susitikimas įvyks. Tai penktadienį Vašingtone pareiškė Baltųjų rūmų atstovė Sarah Sanders. Susitikimas pirmadienį Helsinkyje, kaip ir planuota, įvyks, sakė ji.

Prieš tai kai kurie kongresmenai, tarp jų – demokratas Chuckas Schumeris, pareikalavo atšaukti viršūnių susitikimą. JAV teisėsauga pateikė kaltinimus Rusijos karinės žvalgybos GRU darbuotojams dėl kibernetinių atakų per 2016 metų JAV prezidento rinkimų kampaniją. Jie, be kita ko, kaltinami iš Demokratų partijos ir jos kandidatės Hillaty Clinton kompiuterių pavogę elektroninius laiškus ir dokumentus.

Rusų agentai organizavo ir vidiniam naudojimui skirtos medžiagos paskelbimo laiką. Tikslas buvo padaryti kiek įmanoma didesnį „poveikį rinkimams“, sakė generalinio prokuroro pavaduotojas Rodas Rosensteinas. Dėl kibernetinių atakų dienos šviesą pasiekė politiškai keblus vidinis susirašinėjimas, kuris H. Clinton per rinkimų kovą buvo itin nemalonus.

Dabar pareikšti kaltinimai pateikti po specialiojo tyrėjo Roberto Muellerio tyrimo. Šis nuo 2017 metų gegužės tiria spėjamą Rusijos kišimąsi į rinkimų kovą ir galimas dabartinio prezidento D. Trumpo darbuotojų sąsajas su šiuo kišimusi.

Tačiau dabar dvylikai rusų žvalgybininkų pateiktuose kaltinimuose nėra jokių duomenų, kad jie palaikė ryšį su D.Trumpo patikėtiniais.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.07.14; 08:28

Buvęs  norvegų pasienio policijos inspektorius, kurį Rusija suėmė apkaltinusi šnipinėjus, veikiausiai buvo neetatinis Norvegijos žvalgybos kurjeris. Apie tai rašo „The Washington Post“ redakcija, kurios žuralistui pavyko prakalbinti suimtojo Frudės Bergo advokatą.

Nuo praėjusių metų gruodžio mėnesio 62-iejų metų Frudė Bergas įkalintas Maskvoje. Jo areštas sukėlė sąmyšį mieste, kuriame iki arešto gyveno. Juk jis niekam nekrito į akis. Jis turėjo žmoną, du vaikus ir penketą anūkų. Miestelyje nebent garsėjo kaip tamprių, draugiškų Norvegijos ir Rusijos santykių puoselėtojas. Kai kurie miestelio gyventojai mano, kad Bergas galėjo įkliūti tik todėl, kad nežinojo bendaująs su norvegų šnipais arba tiesiog tapo politinių intrigų auka Rusijai dirbtinai siekiant sukelti skandalą, įveliant į nemalonią situaciją JAV sąjungininkus.

Beje, sulaikytojo advokatas Briunjiulfas Risnesas štai taip tvirtino leidiniui „The Washington Post“: „Mes įsitikinę, kad tai – tikra norvegų šnipų itorija. Rusai juos sučiupo su įkalčiais“.

Advokato žodžiais remiantis, Bergo pažįstamas, susijęs su Norvegijos karine žvalgyba, sykį jį pristatė žmogui Osle, ir tas paprašė, kad Bergas keliaudamas į Rusiją kartu su savimi paimtų ir kažin kokius vokus. Bergas dažnai važiuodavo į Rusiją ir padėdavo ten rengti įvairius festivalius – meno ar slidinėjimo. Todėl tai neturėjo sukelti didelių įtarimų.

Kas buvo tuose vokuose? Pinigai. Svarbu tai, kad Bergas tikriausiai žinojo, kad kiekviename voke – trys tūkstančiai eurų grynaisiais. Kam buvo skirti pinigai, – nežinoma. Pasak advokato, jo ginamasis tokį veiksmą atliko keletą kartų.

Suimtasis ilgainiui tikriausiai pradėjo įtarti, jog paslaugas atlieka būtent žvalgybai. Ėmė nerimauti. Bet jį tęsti šią veiklą pastūmėjo tokie įtikinėjimai: „Nejaugi nenori būti geras norvegas?“ Tiesa, suimtąjam nė sykio nebuvo pasakyta, esą ši veikla – pavojinga. Paskutinį sykį vykdamas į Maskvą norvegas pagalvojo, kad dabar – tai jau tikrai paskutinį kartą.

Taip ir nutiko – tikrai paskutinį kartą.

Parengta pagal The Washington Post publikaciją (autorius – Antonas Trojanovskij).

2018.04.26; 10:21

Suomijos laikraštyje „Helsingin Sanomat“ paskelbus straipsnį apie karinę žvalgybą, iškelta baudžiamoji byla.

Kaip pranešė portalas „Yle“, baudžiamoji byla iškelta dėl gynybos pajėgų slaptų duomenų perdavimo leidiniui. Remiantis šiais duomenimis buvo parašytas straipsnis „Slapta Suomijos vieta“ apie gynybos pajėgų radioelektroninės žvalgybos centrą Tikakoskio mieste centrinėje šalies dalyje. Pasak laikraščio, pastate tarp uolų įsikūrusi slaptoji tarnyba gali, be kita ko, kontroliuoti internetą.

Suomijos prezidentas Saulis Niinisto pareiškė, kad slapta medžiaga laikraščiui buvo perduota neteisėtai.

„Ypač slaptų dokumentų paskelbimas kelia grėsmę mūsų saugumui, to padariniai gali būti skaudūs“, – sakė valstybės vadovas.

Savo ruožtu laikraštis teigia paskelbęs slaptus duomenis apie Centrą todėl, kad piliečiai turi teisę žinoti, kas vyksta šalyje, ir žiniasklaida privalo apie tai pasakoti.

Leidinys primena, kad šiuo metu Suomijoje rengiamas naujas Žvalgybos įstatymas. Jame, be kita ko, bus gerokai išplėsti žvalgybos institucijų įgaliojimai ir teisės.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.12.18; 18:00

Saugumo situaciją regione, karinį bendradarbiavimą, energetinio saugumo projektus Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) nariai aptarė su į Lietuvą atvykusią Lenkijos Seimo Gynybos komiteto narių delegacija, kuriai vadovauja komiteto pirmininkas Michalas Jachas (Michal Jach).

Susitikimo metu buvo kalbama ir apie kitus šalims, regionui ir Europai aktualius klausimus, taip pat skirtas didelis dėmesys karinės žvalgybos ir oro gynybos klausimams.

NSGK pirmininko Vytauto Bako teigimu, susitikimas dar labiau sustiprins tarpparlamentinį šalių bendradarbiavimą: „Aptarėme daugybę abiem šalims svarbių aspektų. Tokie susitikimai padeda stiprinti tarpparlamentinį bendradarbiavimą, o šių dienų kontekste tai – labai svarbu“.

V. Bakas taip pat pabrėžė, kad Lietuva ir Lenkija saugumo srityje susiduria su panašiomis grėsmėmis ir iššūkiais. „Lenkija yra viena svarbiausių mūsų strateginių partnerių. Tiek mūsų, tiek Lenkijos grėsmės saugumo srityje praktiškai sutampa, todėl mes turime bendradarbiauti, koordinuoti veiksmus“, – sakė V. Bakas.

Kalbant apie regiono situaciją buvo paliestas ir Ukrainos klausimas. V. Bakas bendraudamas su Lenkijos atstovais pabrėžė, kad reikia stiprinti strateginę ir politinę paramą Ukrainai.

„Ukrainos pavyzdys puikiai atspindi įtemptą situaciją. Europoje šiuo metu išgyvename bene didžiausią saugumo krizę nuo šaltojo karo pabaigos. Tokią padėtį turime vertinti labai rimtai, telkti naujus NATO pajėgumus, stiprinti oro erdvę“, – sakė V. Bakas.

Seimo NSGK organizuojamo Lenkijos parlamentarų vizito metu svečių delegacija taip pat susitiks su Seimo Europos reikalų ir Užsienio reikalų komitetų nariais, Krašto apsaugos bei Užsienio reikalų ministerijų atstovais. Be to, kaimyninės šalies politikai lankysis Genocido aukų muziejuje, Nacionaliniame kibernetinio saugumo centre.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.10.06; 00:01

Rusijos karinės pratybos Zapad 2017. EPA – ELTA nuotr.

Rugsėjo 20 dieną pasibaigusios karinės pratybos „Zapad” didesnių provokacijų nesukėlė, tačiau baigėsi tik aktyvioji pratybų fazė – Kaliningrado srityje jos dar tęsiasi, teigia krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis.

Antradienį Krašto apsaugos ministerijoje buvo pristatytas pirminis praėjusią savaitę pasibaigusių pratybų „Zapad” vertinimas. Pratybas apžvelgė krašto apsaugos ministras R. Karoblis, Lietuvos kariuomenės vadas Vytautas Jonas Žukas ir karinės žvalgybos vadas Remigijus Baltrėnas.

Pasak krašto apsaugos ministro, šiuo metu yra pasibaigusi tik aktyvioji „Zapad” fazė, tačiau didesnių pažeidimų ir provokacijų pratybos nesukėlė.

„Baigėsi aktyvioji fazė Baltarusijoje. Kaliningrado srityje pratybos tebesitęsia. Pirminiais vertinimais, neskaitant kelių nusižengimų, pratybos neperaugo į didesnę provokaciją. Noriu padėkoti visoms su krašto apsauga susijusioms institucijoms, akivaizdu, kad skiriamas didelis dėmesys suveikė”, – komentavo R. Karoblis.

Čekijos karių sutikimo ceremonija. centre – Lietuvos krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis. Lauros Skiesgilienės nuotr.

Ministras išskyrė septynis pagrindinius pratybų vertinimus akcentuodamas, kad Rusija tampa vis didesniu pavojumi Baltijos šalims ir visai NATO. 

Lietuvos Kariuomenės vadas generolas leitenantas Jonas Vytautas Žukas. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

„Visų pirma pabrėžtina Rusijos agresija tiek ruošiantis pratyboms, tiek jų metu. Taip pat pratybų metu teikiama informacija, tikėtina, turėjo dezinformacinį pobūdį. Trečia, pratybų metu vyko puolimo simuliacija prieš visas Baltijos šalis.

Pratybų metu buvo stebimas akivaizdus taktinių ir strateginių sprendimų panaudojimas, realūs bombardavimai šalia Lietuvos sienos.

Išskirčiau ir tai, kad Rusija mokosi iš ankstesnių savo klaidų. Tai nebe ta kariuomenė, kuri buvo 2009 ar 2014 metais. Mokomasi iš klaidų Sirijoje, o kariuomenė akivaizdžiai stiprėja.

Trumpėja ir Rusijos kariuomenės reagavimo laikas. 24-48 valandos yra realus reakcijos laikas pradėti karinius veiksmus. Taip pat rusų kariuomenė sustiprinta modernia amunicija, diegiamos naujos technologijos”, – pratybas vertino R. Karoblis.

Ministras, kariuomenės ir karinės žvalgybos vadai, pristatę savus vertinimus, pateikė ir pirmines „Zapad” išvadas.

„Regioninė situacija negerėja, Rusijos ginkluotos pajėgos nesilpnėja, ginkluotės realizavimas tęsiasi. Rusija yra ir liks NATO konvenciniu iššūkiu. Mūsų, krašto apsaugos institucijų, tikslai – tolesnis bendradarbiavimas su NATO ir visuomenės atsparumo didinimas”, – kalbėjo V. J. Žukas ir R. Baltrėnas ir R. Karoblis.

R. Baltrėno teigimu, karių skaičius pratybose, kaip ir tikėtasi, kelis kartus viršijo oficialius duomenis.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.09.27; 02:23

Prieš keletą dienų oficialusis Jerevanas pranešė, kad automobilį, neva priklausantį Armėnijos televizijai „Šant“ ir neva važiavusį į karinio konflikto zoną filmuoti Kalnų Karabacho zonoje, apšaudė azerbaidžaniečių kariškiai. Esą apšaudė specialiai, sąmoningai. 

Vietoj filmavimo kameros – automatinis ginklas

Incidentas užfiksuotas gegužės 10 dieną apie 18 valandą vietos laiku šiaurinėje fronto linijoje Kalnų Karabacho teritorijoje. Tą vakarą buvo sužeistas minėtu automobiliu važiavęs Davidas Atojanas. Armėnijos pusė tvirtina, kad šis vyras – Armėnijos televizijos „Šant“ operatorius. Jei tai tiesa, azerbaidžaniečiai pažeidė tarptautines konvencijas, ginančias karštuosiuose taškuose dirbančių žurnalistų, Raudonojo Kryžiaus ir humanitarinių institucijų darbuotojų teises.

Nenusotabu, kad Tarptautinės organizacijos nedelsiant puolė klausinėti, kas kaltas dėl Davido Atojano sužeidimo. Report organizacija skubiai nusiuntė Azerbaidžanui oficialų prašymą paaiškinti, kas nutiko. Taip, tądien azerbaidžaniečių kariai iš tikrųjų šaudė į armėnų pusę ir tikrai sužeidė Davidą Atojaną (kartu su juo buvusį Aršaką Zakarianą privertė bėgti).  

Tačiau Azerbaidžanas nepažeidė nė vienos Ženevos konvencijos, griežtai reglamentuojančios, kaip kariškiai privalo elgtis, išvydę civilius asmenis – žurnalistus arba Raudonojo Kryžiaus darbuotojus. 

„Šanti“ televizijos automobilyje – automatas Kalašnikov

Kodėl taip galima manyti? Pirma, šaudyti pradėjo ne azerbaidžaniečių kariai. Pirmieji šūviai skriejo būtent į Azerbaidžano kariškių pusę. Ir šaudyta būtent iš automobilio, kuriuo neva atvažiavo TV laidos „Šant“ filmavimo grupė – Aršakas Zakarianas ir Davidas Atojanas. Žodžiu, azerbaidžaniečių kariškiai griebėsi atsakomųjų priemonių – jie tik gynėsi.

Antra svarbi detalė: automobilis, kuriuo į fronto liniją atskubėjo neva Armėnijos TV filmavimo grupė, buvo nudažytas taip, kaip maskuojami visi kariški armėnų automobiliai. Nei ant jo šonų, nei ant stogo nebuvo nė vieno užrašo PRESS. O ir patys televizijos darbuotojai, kuriuos Armėnijos valdžia pristato esant žurnalistus, neturėjo ant drabužių užrašų, perspėjančių, kad jie – civiliai. Į fronto liniją atvykę vyrai dėvėjo Armėnijos ginkluotosioms pajėgoms įprastas karines slepiamosios spalvos uniformas. Trečia, automobilyje, kuriuo, armėnų teigimu, į fronto liniją atvyko taikūs žurnalistai, aptiktas automatas „Kalašnikov“.

Štai toks oficialus Azerbaidžano atsakymas tarptautinėms organizacijoms dėl gegužės 10-osios karinio susidūrimo. Manote, azerbaidžaniečiai meluoja? Oficialusis Baku tiesiog remiasi armėnų spaudoje paskelbtomis nuotraukomis bei filmuota medžiaga, kurią peržiūrėjus akivaizdu, kad ir automobilis, ir filmuotojai, gegužės 10-osios vakarą atvažiavę į šiaurinę fronto linijos dalį, niekuo nesiskyrė nuo armėnų kariškių. Be to, Armėnijos spaudoje galima aptikti net nuotraukų, kuriose TV laidos „Pozicijose“ atstovas Aršakas Zakarianas rakose laiko automatą.

Taigi turimę dar vieną klasikinę provokaciją, kai, siekiant apkaltinti kitą pusę, pagalbon pasitelkiama neva skriaudžiamų „žurnalistų“ korta.

Armėnijos nacionalinės gvardijos atstovai

Gilinantis į šią armėnišką klastą kyla dar viena mintis: kaip gi galėjo nutikti, kad „filmavimo grupė“, dėvinti išskirtinai karinę uniformą, atsidūrė vadinamojoje „karštojoje teritorijoje“, kuri azerbaidžaniečių stebima ir kurią azerbaidžaniečiai pajėgūs apšaudyti?

Sunku patikėti, kad armėnų žurnalistai be kariškių žinios galėjo atvykti į pavojingąją zoną. Neįmanoma taip pat įsivaizduoti, kad armėnų kariškiai, priimdami savus žurnalistus, nežinojo, kad masinių informavimo priemonių darbuotojai į karo zoną turi teisę atvykti tik dėvėdami drabužius su ryškiais užrašais „PRESS“. 

Kai ginklas mielesnis nei filmavimo kamera

Todėl kyla pagrįstas klausimas, kas iš tikrųjų yra asmenys, prisistatę TV žurnalistais? Gal jie visai ne žurnalistai, o Armėnijos karinės žvalgybos atstovai? Gal toji Talyšo gyvenvietės pusėn judėjusi grupė priklausė karinei armėnų organizacijai „Armėnijos nacionalinė gvardija“?

Šios versijos negalima atmesti. Viešojoje erdvėje esama spėjimų, kad Aršaką Zakarianą užverbavo karinė armėnų žvalgyba, o „operatoriaus“ vaidmenį atliko „Armėnijos nacionalinės gvardijos“ atstovas Davidas Atojanas.

Socialiniuose tinkluose skelbiamos nuotraukos ir komentarai leidžia įtarti Aršaką Zakarianą esant visai ne žurnalistą, o provokatorių. Praėjusių metų balandžio mėnesį, kai kilo rimtas armėnų – azerbaidžaniečių karinis susidūrimas vienoje iš fronto linijų, būtent šio vyro komanda platino žuvusiųjų azerbaidžaniečių karių nuotraukas, palydėdama jas įžeidžiančiais komentarais.

Armėnų kariškiai ir Armėnijos nacionalinės gvardijos nariai

Svarbu pabrėžti, jog „Armėnijos nacionalinė gvardija“, kuriai vadovauja liūdnai pagarsėjęs Aršakas Zakarianas, talkina oficialioms Armėnijos slaptosioms tarnyboms. Į šią organizaciją dažniausiai priimami buvę kariškiai. Juos apmoko Armėnijos karinės žvalgybos instruktoriai. Svarbiausia minėtos organizacijos atstovų misija – dalyvauti informaciniuose karuose šmeižiant Azerbaidžaną.

Žodžiu, Armėnijai metas pripažinti – gegužės 10-osios provokacija demaskuota. Visiems aišku, kokių tikslų turėjo „žurnalistai“ iš „Šant“ televizijos.

Iš paskelbtų nuotraukų (jas galima rasti socialiniuose tinkluose) akivaizdu, kas tie žurnalistais apsimetantys vyrai.

2017.05.14; 07:26

Vasario 22 d. darbo vietoje galimai nusižudė Antrajame operatyvinių tyrimų departamente prie Krašto apsaugos ministerijoje tarnaujantis kapitonas R. R., gimęs 1981 m. Karininko artimieji apie įvykį informuoti.

Krašto apsaugos ministerijos ir kariuomenės vadovybė reiškia gilią užuojautą mirusiojo artimiesiems.

Informacija apie  Antrajame operatyvinių tyrimų departamente prie KAM  tarnaujančius asmenis viešai nėra teikiama.

Vilniaus AVPK Kriminalinės policijos Nusikalstamų veikų registravimo skyrius pradėjo ikiteisminį tyrimą mirties priežasčiai nustatyti.

Informacijos šaltinis – Lietuvos krašto apsaugos ministerija (KAM).

2017.02.23; 19:58

Šiuo metu informacija, kodėl oficialusis Vilnius iš Rusijos atšaukė Lietuvos gynybos atašė, – skurdoka. Jokių kategoriškų išvadų brėžti negalima, nes šioje mįslingoje istorijoje – daug nežinomųjų

Tiksliai tėra žinoma, kad iki šiol Maskvoje rezidavo Lietuvos kariuomenės atstovas pulkininkas Audrius Marcinkevičius. Jį turėjo pakeisti pulkininkas Saulius Pikturna, iki tol užėmęs svarbų postą mūsų ginkluotosiose pajėgose (KAM Generalinės inspekcijos Tyrimų skyriaus vedėjas). S.Pikturna į Maskvą komandiruotas paties KAM vadovo Juozo Olekos sprendimu. Tai oficiali, vieša, lengvai prieinama informacija.

Krašto apsaugos ministerija. Slaptai.lt nuotr.
Krašto apsaugos ministerija. Slaptai.lt nuotr.

Tačiau paaiškėjo kai kurios įdomius būsimojo Gynybos atašė Rusijoje atstovo asmeninio gyvenimo detalės. Karininkas išsiskyrė ir nusprendė kurti naują šeimą. Lyg ir nieko įtartino. Juolab kad naujoji S.Pikturnos žmona, jo paties teigimu, ukrainietė ir turi Ukrainos valstybės pasą.

Tačiau BNS, delfi.lt ir lrytas.lt informuoja, jog paaiškėjo naujosios detalės: būsimoji karininko žmona galbūt Rusijos pilietė iš Krymo, turinti Rusijos Federacijos pasą.

Ši aplinkybė taip pat nieko nereiškia. Visi Rusijos okupuotame Kryme gyvenę ukrainiečiai, nenorėję nutraukti saitų su Ukaina, vis tik buvo priversti pasiimti ir rusiškus pasus, nes ukrainietiški pasai šiame pusiasalyje po okupacijos tapo beverčiais.

Žodžiu, informacija, jog Lietuvos karininkas nusprendė kurti naują šeimą su Rusijos piliete iš Krymo, kuri turėjo dar ir Ukrainos pasą, – nieko blogo ar įtartino nerodo.

Tačiau tie, kurie domisi žvalgybų istorija, puikiai žino, kaip JAV, Didžioji Britanija, Vokietija, Izraelis ir dar daug daug šalių siekia paspausti svarbius postus užimančius pareigūnus per jų artimuosius – tėvus, žmonas, vaikus. Šioje srityje ypač išradinga ir klastinga Rusija. Jei tik įmanoma, ji niekad nepraleidžia progos „spustelėti“ svarbius asmenis į pagalbą pasitelkiant jų artimuosius (kaip svarsto BNS, Rusijos žvalgybininkai galėtų įgyti įtakos svertų Lietuvos karininko sutuoktinei).

Šiuo metu Lietuvos karininkas grąžintas į Vilnių svarbioms konsultacijoms. Delfi.lt duomenimis, prieš S. Pikturną pradėtas tyrimas, kurį atlieka Antrasis operatyvinių tyrimų departamentas (AOTD), pavaldus ministrui Juozui Olekui. Krašto apsaugos ministras Juozas Olekas antradienį Seime žurnalistams patvirtino, esą dėl S.Pikturnos kreiptasi išvadų į Lietuvos karinę kontržvalgybą.

Lietuvos karinė žvalgyba ir kontržvalgyba. Slaptai.lt nuotr.
Lietuvos karinė žvalgyba ir kontržvalgyba. Slaptai.lt nuotr.

Ministro atstovas spaudai Vaidotas Linkus informavo BNS, kad J.Olekas įsakymą dėl S.Pikturnos skyrimo pasirašė šių metų liepos 18 dieną, jis pareigas pradėjo eiti rugpjūčio 1 dieną. S.Pikturna Krymo gyventoją vedė rugpjūčio 18 dieną, o ministeriją apie tai informavo rugpjūčio 26 dieną. Konsultacijoms atšauktas rugsėjo 13 dieną.

Pagal griežtas KAM taisykles, Lietuvos karininkai privalo pranešti apie visas savo keliones į užsienio valstybes, kurios nėra ES arba NATO šalys. Tačiau nėra žinoma, ar tyrėjai iš AOTD domisi tik pačiu faktu, kad buvo nuslėpta sutuoktinės pilietybė, ar įtarimų jiems kelia ir sutuoktinės ryšiai.

KAM vadovybė į DELFI.lt užklausą dėl S. Pikturnos atšaukimo aplinkybių apsiribojo lakonišku komentaru. „Krašto apsaugos ministerija, suderinusi su Užsienio reikalų ministerija, (rugsėjo 20 d. informavo Rusijos Federacijos ambasadą Lietuvoje, kad nuo rugsėjo 23 d. yra atšaukiamas Lietuvos gynybos atašė Rusijos Federacijoje pulkininkas Saulius Pikturna. Sprendimas dėl jo atšaukimo buvo priimtas atsižvelgus į jo paties prašymą dėl pasikeitusių šeimyninių aplinkybių. Tuo pačiu įsakymu plk. S. Pikturna yra perkeliamas į Krašto apsaugos ministerijos rezervą. Netrukus bus pradėtas naujojo gynybos atašė atrankos ir skyrimo procesas“, – teigiama KAM atstovės Astos Galdikaitės komentare.

Pats S. Pikturna situaciją komentuoti atsisakė.

Informacijos šaltinis – BNS, Delfi.lt, lrytas.lt, Vaidas Saldžiūnas, slaptai.lt.

2016.09.21; 06:48

Liepos 18 d. vyko Antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie Krašto apsaugos ministerijos direktoriaus pasikeitimo ceremonija – vadovauti departamentui paskirtas pulkininkas Remigijus Baltrėnas.kariniai žiūronai

Krašto apsaugos ministro Juozo Oleko įsakymu, pulkininkas R. Baltrėnas pakeitė iki šiol departamentui vadovavusį pulkininką Alvydą Šiuparį, kuris pradės eiti Lietuvos Respublikos gynybos atašė Jungtinėse Amerikos Valstijose ir Kanadai pareigas. Pulkininkas A. Šiuparis Antrajam operatyvinių tarnybų departamentui vadovavo nuo 2012 m.

Naujasis karinės žvalgybos vadovas Lietuvos kariuomenėje tarnauja nuo 1992 m. Nuo 2006 m. rugpjūčio vadovavo Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo batalionui, 2010 m. buvo paskirtas Lietuvos vadovaujamos Goro provincijos atkūrimo grupės Afganistane vadu, 2015 m. – krašto apsaugos ministro padėjėju, o nuo 2016 m. gegužės – Antrojo operatyvinių tarnybų departamento direktoriaus pavaduotoju.

Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas prie Krašto apsaugos ministerijos vykdo žvalgybą ir kontržvalgybą gynybos, karinėje – politinėje, karinėje – ekonominėje ir karinėje – techninėje srityse.

Informacijos šaltinis – Lietuvos krašto apsaugos ministerija.

2016.07.19; 06:23

Šnipinėjo savo vyriausybę, kad sužinotų faktus apie bendrą projektą su Rusija

PAR žvalgyba pasinaudojo šnipo, palaikiusio „tiesioginį ryšį su Rusijos vyriausybe“, paslaugomis, kad išsiaiškintų detales apie savo vyriausybės dalyvavimą bendroje su Rusija sekimo palydovų programoje (vertė – 100 mln. dolerių).

Continue reading „Pagrindinis projekto Kondoras veikėjas – agentas Afrikietė“