Valdemaras Rupšys. Mjr. Tomo Balkaus nuotr.

Minint 17-ąsias Lietuvos narystės NATO metines, kariuomenės vadas generolas leitenantas Valdemaras Rupšys sako, kad karinės grėsmės Lietuvos valstybei neišnyko, nes kaimynystėje esančios Rusijos gynybos politikos dokumentai numato, o turimi kariniai pajėgumai leidžia vykdyti karinę veiklą, tiesiogiai ar netiesiogiai nukreiptą prieš mūsų šalį. Jis pabrėžia, kad NATO yra kertinis mūsų valstybės saugumo garantas siekiant atremti išorines grėsmes.
 
Esminis NATO veiklos principas yra kolektyvinė gynyba, kai vienos ar kelių NATO narių ginkluotas užpuolimas bus laikomas jų visų užpuolimu. Aljanso šalių solidarumas garantuoja, jog valstybėms narėms nereikės kliautis vien tik nacionalinėmis jėgomis ginantis nuo priešų, nes į pagalbą ateis sąjungininkai.
 
„NATO yra kertinis mūsų valstybės saugumo garantas, siekiant atremti išorines grėsmes. Lietuvos narystė Aljanse visų pirma yra šalies įsipareigojimas turėti sukomplektuotą, aukštos moralės ir parengties kariuomenę, gebančią savarankiškai ir kartu su sąjungininkais gintis nuo agresoriaus, kaip reglamentuoja Šiaurės Atlanto sutarties 3-as ir 5-as straipsniai. Lietuvos narystė NATO ir sąjungininkų karių dislokavimas mūsų šalies teritorijoje yra esminis priešo atgrasymo faktorius, o Lietuvos kariuomenė yra sudėtinė atgrasymo dalis“, – sakė kariuomenės vadas.
 
Kariuomenės vadas padėkojo NATO pajėgų integravimo vienetui, NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinei grupei, NATO oro policijos misijai bei Jungtinių Amerikos Valstijų kavalerijos batalionui, dislokuotiems Lietuvoje ir realiais veiksmais padedantiems užtikrinti Aljanso kolektyvinę gynybą, rašoma Lietuvos kariuomenės pranešime.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.03.29; 15:00

Pamaitinsime visą kariuomenę. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Socialdemokratų partijos pirmininkas Gintautas Paluckas kritikuoja naują Vyriausybės pasiūlymą didinti krašto apsaugos išlaidas ir 2,5 proc. BVP gynybai pasiekti 2030 m. Pasak G. Palucko, reikia investuoti į „minkštąjį“ saugumą. Pasak pirmininko, visuomenės valia taip pat turi būti pasirūpinta, ji turi jaustis ekonomiškai ir socialiai saugi.

Pasak G. Palucko, krašto apsaugos finansavimas turėtų priklausyti nuo šalies ekonominio augimo perspektyvų, tačiau pirmiausia reikia pasirūpinti visuomenės atsparumu: nacionalinis saugumas yra galia ir valia priešintis.

„Nacionalinis saugumas negali būti susiaurintas tik iki karinės galios didinimo, nes saugumas, mūsų požiūriu, yra galia ir valia priešintis. Nepasitikėjimas valstybe, nepasitenkinimas viešosiomis paslaugomis, emigracija, demografinės problemos rodo, kad visuomenės valia taip pat turi būti pasirūpinta, ir tam reikia skirti deramą dėmesį“, – pabrėžia G. Paluckas.

Visa tai, pasak jo, susiję su visuomenės noru priešintis ir ginti savo valstybę – grėsmėms atsparios visuomenės nariai visų pirma turi jaustis ekonomiškai ir socialiai saugūs. Jis primena, kad Lietuva lig šiol neįgyvendina konstitucinių įsipareigojimų, kuriuos visuomenė patvirtino 1992 m.

Pavyzdžiui, dėl nemokamo mokslo, nemokamos medicinos pagalbos ir panašiai.

G. Paluckas sako, kad LSDP svarstytų paremti kompromisinį variantą – susitarime papildomus 0,5 proc. nuo BVP būtų galima numatyti alternatyviai visuotinei privalomai karinei tarnybai.

Socialdemokratų partijos vadovas Gintautas Paluckas. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

„Tai, mūsų supratimu, būtų socialinis darbas. Taigi papildomas augimas tektų socialinei sričiai, socialinėms reikmėms. Alternatyvi karinė tarnyba – mūsų siūlomas kompromisas“, – teigia G. Paluckas.

G. Paluckas primena, kad LSDP inicijuotas ir pasiektas susitarimas dėl krašto gynybos – įgyvendinamas – šiemet planuojama pasiekti 2,06 proc. nuo BVP finansavimą. Tapdama NATO nare, Lietuva įsipareigojo krašto apsaugai skirti 2 proc. nuo BVP finansavimą.

Tokį G. Palucko požiūrį kritikuoja konservatorė Rasa Juknevičienė.

„G. Paluckas pranešė būsiąs europinis socialdemokratas, todėl pasisakantis prieš išlaidas gynybai ir prieš karo prievolę. Tačiau iš karto po mūsų diskusijos „Savaitė“ parodė siužetą apie Švedijos socialdemokratus, kurie ne tik stipriai didina gynybos išlaidas, bet ir grąžino šauktinius. Socialdemokratija nėra medinė ideologija, Gintautai. Gyvenimas yra ideologija“, – savo feisbuko paskyroje rašė R. Juknevičienė.

Konservatorė Rasa Juknevičienė. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Diskusijų laidoje „Savaitė“ R. Juknevičienė sakė, kad norit išlaikyti sąjungininkus NATO aljanse reikia didinti gynybos išlaidas, nes „2 proc. – tai yra tik grindys“.

„Mes esame labai rimtoje situacijoje. NATO čia atėjo mums padėti ne todėl, kad jie neturi kur dėti pinigų. NATO šiandien kalba jau ne apie 2 proc. 2 proc. – yra grindys, nuo kurių reikia atsispirti. Jeigu mes norime savo sąjungininkus čia išlaikyti, jeigu mes norime, kad Jungtinės Amerikos Valstijos čia būtų su savo nuolatinėmis bazėmis ar rotacinėmis kokiomis nors (pajėgomis), tai mes negalime kalbėti taip, kaip dabar kalba šitas žmogus“, – sakė R. Juknevičienė.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.08.29; 08:10

Baigėsi devintasis nacionalinis projektas „Moksleiviai – į Vyriausybę“. Visą savaitę 30 gabių šalies abiturientų lankėsi Vyriausybėje, iš arti stebėjo šalies valdymo mechanizmą, bendravo su ministerijų ir Vyriausybės kanceliarijos atstovais. Projekto metu abiturientai turėjo galimybę susitikti su Ministru Pirmininku Sauliumi Skverneliu ir padiskutuoti emigracijos, pabėgėlių, karinių grėsmių temomis bei kitais klausimais.

Šiemet projekto „Moksleiviai – į Vyriausybę“ pagrindinė tema buvo emigracija. Projekto uždarymo renginyje „šešėliniais ministrais“ trumpam tapę abiturientai surengė diskusiją, kurios metu aiškinosi, kaip spręsti emigracijos problemas.

Jaunuoliai pabrėžė, kad norint sumažinti emigraciją kartu turi dirbti valdžia, žiniasklaida ir nevyriausybinės organizacijos. Moksleiviai pateikė siūlymus, kurie, jų manymu, padarytų gyvenimą Lietuvoje patrauklesnį. Anot „šešėlinių ministrų“, reikėtų didesnį dėmesį skirti švietimui, reformuoti „Sodrą“, įteisinti dvigubą pilietybę ir tos pačios lyties partnerystę.

Vadinamuosius „šešėlinius ministrus“ sveikino Vyriausybės kanclerė Milda Dargužaitė.

„Labai tikiuosi, kad kai kurie iš jūsų vis tik pasirinks ateiti dirbti valstybės labui, nes tikrai to reikia. Ir tikiuosi, kad jūs tą darysite ne dėl to, kad įdomu būti ministru, kad būsite svarbūs ir jus visi pažinos, bet dėl to, kad jums rūpi, jūs norite kažką pakeisti. Mes to ir tikimės iš jaunosios kartos – kad ateitų kuo daugiau žmonių, kuriems labai rūpi“, – kalbėjo Vyriausybės kanclerė.

Skaičiuojama, kad per pastarąjį dešimtmetį jaunimo Lietuvoje sumažėjo beveik 32 proc. (2008 m. Lietuvoje gyveno 810 tūkst. jaunų žmonių, 2017 m. pradžioje – 554 tūkst.). Emigracija – viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl Lietuvoje mažėja jaunų žmonių populiacija. 2016 m. iš Lietuvos emigravo 19 tūkst. 15-29 m. amžiaus jaunų žmonių – jie sudarė beveik pusę visų emigrantų.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.08.26; 00:01

Krašto apsaugos ministras Juozas Olekas patvirtino naują Lietuvos Respublikos karinę strategiją, kurioje pateikiama šalies saugumo aplinkos analizė, nurodomos Lietuvai kylančios grėsmės, apibrėžiami gynybos politikos principai, kariniai tikslai, reikalavimai Lietuvos kariuomenei ir šalies ginkluotosioms pajėgoms.

„2012 m. Karinė strategija nebeatitiko saugumo realijų ir kylančių naujų užduočių Lietuvos kariuomenei. Įvertinus Gruzijos ir Ukrainos patirtį, Lietuvos kariuomenė turi būti pasirengusi reaguoti nedelsiant tiek savarankiškai, tiek kartu su sąjungininkais tiek į įprastas karines, tiek į nekonvencines grėsmes“, – teigė krašto apsaugos ministras J. Olekas.

Continue reading „Patvirtinta nauja Lietuvos karinė strategija“