Amerikiečių kariai Vilniuje. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Kitų metų Jungtinių Valstijų gynybos biudžete Baltijos šalių priešlėktuvinei gynybai skirta 50 mln. dolerių (apie 44,8 mln. eurų), praneša Estijos visuomeninis transliuotojas ERR.
 
Iš viso JAV gynybos biudžetas išaugs 2,8 proc. – nuo 675,6 mlrd. dolerių 2019-aisiais iki 695,1 mlrd. dolerių 2020-aisiais.
 
Kitų metų JAV gynybos biudžete numatyta skirti lėšas ne tik Baltijos šalių, bet ir Ukrainos gynybai. Ukrainos gynybiniams pajėgumams stiprinti numatyta skirti 250 mln. dolerių.
 
JAV sausumos pajėgų kariai Baltijos šalyse ir Rytų Europoje rotuojami nuo 2014 m. pavasario, kaip dalis JAV Sausumos pajėgų operacijos rytinėje Aljanso dalyje „Atlanto ryžtas“.
 
Taip JAV demonstruoja savo kolektyvinės gynybos įsipareigojimą NATO sąjungininkams, užtikrinant saugumą po agresyvių Rusijos veiksmų Ukrainoje.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.12.17; 13:40

Devid Petreus, Maikl O’Chanlon / The Wall Street Journal

Deividas Petreusas – JAV Armijos atsargos generolas, buvęs CŽV vadovas. Maikl O’Chahlonas – Brukingo instituto vadovaujantis darbuotojas. Žurnale „The Wall Street Journal“ jie skelbia „keletą raminančių faktų“ būtent tiems, kurie nerimauja, esą „Amerikos ginkluotosios pajėgos yra silpnos arba nėra pasiruošusios naujiems iššūkiams“.

Amerikiečių kariai Vilniuje. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Amerikiečių kariai Vilniuje. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

„Šiandien metinis nacionalinis gynybos biudžetas, turintis daugiau kaip 600 mlrd. dolerių, žymiai viršija šaltojo karo laikų vidurkį, kada buvo maždaug 525 mlrd. dolerių (įskaitant infliaciją)“, – rašo ekspertai.

Remiantis straipsnyje pateiktais duomenimis, minėtas biudžetas sudaro 35 procentus viso pasaulio valstybių lėšų, skiriamų ginkluotosioms pajėgoms ir „viršija analogiškus biudžetus įtakingų aštuonių valstybių – įskaitant Kiniją ir Rusiją, kartu paėmus“.

„Pentagono biudžetai, skirti karinės technikos pirkimui, viršija 100 mlrd. dolerių per metus – sveikai subalansuotą lygį“, – tęsia D.Petreusas ir M.O’Chahlonas. Jie patikslina, kad didžioji dalis technikos yra užtektinai aukšto lygio: „mūsų šaltinių ginkluotosiose pajėgose duomenimis, šiandien vidutiniškai armijos ginkluotės kovinio pasirengimo rodikliai viršija 90 procentų, – tai istorinis maksimumas“.

Plataus spektro operacijų pasirengimas atnaujinamas po daugiau kaip dešimties metų savalaikio susikoncentravimo kovinėms operacijoms“, – teigiama straipsnyje. Autoriai praneša, kad 2017 metais armijoje planuojama kasmet praleisti per treniruočių centrus maždaug trečdalį savo pajėgų – apie 20 brigadų, o jūrų pėstininkai planuoja siųsti į specialius mokymus maždaug pusę savo pajėgų.

„Šiuolaikinių pilnai savanoriškų pajėgų vyrai ir moterys – kaip ir anksčiau, yra atsidavę ir giliai ištikimi Amerikos gynimui žmonės. Ginkluotųjų pajėgų šauktinių kvalifikacinių testų vidutiniai balai yra ženkliai didesni, negu Ronaldo Reigano valdymo metais arba iki tragiškosios rugsėjo 11-osios dienos“, – nurodo D.Petreusas ir M.O’Chahlonas: vidutiniškai tarnybos laikas yra apie 80 mėnesių.

„Nors probleminės sritys egzistuoja, kariniame parengime nėra jokios krizės. Bet tai nereiškia, kad JAV pakankamai galinga – ypač greitai besikeičiančių technologijų pasaulyje, naujose grėsmėse, atsirandančiose konfliktiniuose regionuose, ir pastoviai evoliucionuojančiame strateginiame landšafte“, – mano straipsnio autoriai. Tarp „svarbiausiųjų klausimų“ jie pateikia šiuos: ar armija ir laivynas, paskutiniaisiais metais labiausiai sumažinti skaičiumi, turėtų būti vis tik didesni?

Kitas klausimas – kaip JAV galėtų efektyviai pasipriešinti kitų šalių galimybėms puolimui bei balistinių ir sparnuotųjų raketų srityse? Kiek turėtų būti didesnis gynybinis biudžetas ir kaip jis turėtų būti struktūrizuotas? Ir kokių reikėtų imtis naujų žingsnių, kad JAV galėtų deramai pasipriešinti Rusijos ir Kinijos grėsmėms?

„Gera žinia yra tai, kad kiekvienai minėtai problemai yra adekvatūs atsakymai, prieinamos kainos ir, mažų mažiausiai, jos bent dalinai likviduojamos. Bloga žinia – minėtiems klausimams nepakankamai skiriama dėmesio. Atėjo metas visa tai perlaužti“, – apibendrina rezultatus autoriai.

Informacijos šaltinis – „The Wall Street Journal“.

2016.08.14; 02:12

moteris_tyrinetoja

Savo žinomą principą Klauzevicas suformulavo XIX amžiaus pradžioje. Tai buvo įvykių turtingi metai žmonijos gyvenime. Spėliodami, kuria kryptimi vystysis visuomenė, mąstytojai bandė pritaikyti šio vystymosi dėsnius įsisenėjusioms karų problemoms.

Praėjusio amžiaus pabaigoje karų pobūdis pasikeitė. Ir žmogus jau nebebuvo toks bejėgis automatas, kokiu šimtmečiais jį priversdavo būti aplinkybės. Po niūrių priespaudos amžių pasirodė pilietis, toks, apie kokį rašė Aristotelis – politinės valdžios nešėjas. Jis pradėjo posėdžiauti teismuose ir susirinkimuose. Oligarchai, monarchai ir tironai išvydo, kad jų įtaka silpnėja, o pavaldinių įtaka auga.

Continue reading „Amerikiečių žvalgas Ladislas Faraga: protų karas ( 5 )“

paradas_minske

Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka paskelbė, kad Baltarusija papildomai ginkluojasi. Kariniai analitikai sutrikę. Pasaulinės ekonominės ir finansinės krizės tarpubangio metu tokia brangiai kainuojanti akcija vargu ar gali būti įkandama šaliai, kurios ekonomika yra apgailėtinoje būklėje. Belieka padaryti išvadą, kad yra kažkokios ypatingos aplinkybės, sukėlusios tokį sprendimą. Šiaip ar taip, Lietuvoje svarstant 2012 metų šalies biudžeto Krašto apsaugos ministerijos  eilutę, yra apie ką pagalvoti.

Continue reading „Aleksandras Lukašenka siūlo Daliai Grybauskaitei didinti karinį biudžetą“

povandeninis_2

Apžvelgdamas mūsų lietuviškuosius informacinius leidinius, portale alfa.lt aptikau įdomios informacijos.

Gal ir nelabai kas būtų susidomėjęs šiuo gana trumpu  straipsniu, tačiau man jis pasirodė be galo įdomus ir svarbus.

Rašoma buvo štai kas: “Rusijos laivynas iki 2011-ųjų metų galo gaus naują „GRANEY“ klasės branduolinį daugiafunkcinį povandeninį laivą“. Dar alfa.lt buvo rašoma, kad laivo statyba prasidėjo 1993 metais, kad jis statomas Rusijos šiaurėje, kad laivas yra pavadintas miesto, kuriame jis statomas, vardu – “Severodvinsk“.

Continue reading „Povandeninis laivynas – tai Rusijos gynybinė sistema ar verslas?“