Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) patenkino Panevėžio apylinkės prokuratūros kasacinį skundą byloje dėl avarijos, kurioje buvo sužalotos 4 mažametės mergaitės. Po dviejų vienas kitam prieštaraujančių žemesnės instancijos teismų nuosprendžių bylos nagrinėjimo ėmėsi LAT teisėjų kolegija. Ji kaltu pripažino dvigubai mieste leistiną greitį viršijusį BMW vairuotoją, o ne sankryžoje posūkį į kairę dariusią kito automobilio vairuotoją.

Minėta avarija Panevėžyje įvyko 2015 metų vasario 28 dieną, apie 14 val. 30 min., šviesoforu reguliuojamoje Klaipėdos-Savitiškio gatvių sankryžoje.

Klaipėdos gatve miesto centro link važiavusio automobilio „Alfa Romeo“ vairuotoja, 30-metė kupiškėnė K. A., degant žaliam šviesoforo signalui sukdama į kairę, nepraleido priešpriešiais atvažiuojančio automobilio BMW 525. Pastarąjį automobilį vairavo Panevėžio rajone gyvenantis 29 metų V. V. BMW priekiu trenkėsi į dešinįjį „Alfa Romeo“ šoną, kai šis jau buvo išvažiavęs iš sankryžos ir įsukęs į Savitiškio gatvę.

Avarijoje buvo sužalotos 4 mažametės mergaitės, važiavusios kupiškėnės vairuotame automobilyje. Dvi iš jų kurį laiką buvo gydomos ligoninės intensyviosios terapijos skyriuje. Teismo medicinos ekspertai nustatė, kad šioms mažametėms sveikata buvo sutrikdyta nesunkiai, kitoms dviems – nežymiai.

Dėl avarijos, kurios metu buvo sužaloti žmonės, ikiteisminį tyrimą atliko Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos pareigūnai, o jiems vadovavo Panevėžio apylinkės prokuratūros prokurorė Gražina Petrulytė.

Kaltinimai šioje byloje buvo pareikšti BMW vairavusiam V. V. Ekspertai nustatė, kad jo vairuojamas automobilis į sankryžą įlėkė dvigubai didesniu, nei leidžiama mieste, greičiu – važiuodamas ne mažiau kaip 100 km/h. Tuo metu pradėjusi į kairę sukti „Alfa Romeo“ vairuotoja buvo įsitikinusi manevro saugumu, nes atvažiuojantis BMW nuo sankryžos buvo pakankamai toli.

Ekspertai pateikė išvadas, kad šiuo atveju automobilio „Alfa Romeo“ vairuotoja būtų spėjusi saugiai atlikti posūkio manevrą, jei V. V. vairuojamas automobilis būtų važiavęs leistinu mieste greičiu.

Praėjusių metų birželio 17 dieną Panevėžio miesto apylinkės teismas paskelbė V. V. apkaltinamąjį nuosprendį. Teismas dėl avarijos, per kurią buvo nesunkiai sutrikdyta žmogaus sveikata, jam skyrė 40 MGL dydžio (1506 eurų) baudą. Be to, vyras buvo įpareigotas atlyginti neturtinę žalą sužeistoms mažametėms ir jų atstovėms pagal įstatymą – sumokėti nuo 500 iki 2500 eurų.

Šį nuosprendį apskundęs aukštesnės instancijos teismui, V. V. pernai spalį Panevėžio apygardos teismo buvo išteisintas. Teismas konstatavo, kad šis eismo įvykis kilo ne tik dėl apelianto, bet ir dėl „Alfa Romeo“ vairavusios K. A. veiksmų, todėl yra labai svarbu teisingai nustatyti priežastinį ryšį tarp abiejų vairuotojų veiksmų ir atsitikusių padarinių. Antros instancijos teismas išteisinamajame nuosprendyje konstatavo, kad V. V. padaryti KET pažeidimai „nebuvo būtinoji įvykio padarinių kilimo sąlyga“. Išteisinus BMW vairuotoją, nukentėjusiųjų ieškiniai dėl neturtinės žalos palikti nenagrinėti.

Po dviejų kardinaliai prieštaringų teismų nuosprendžių Panevėžio apylinkės prokuratūros prokurorė Gražina Petrulytė parengė kasacinį skundą Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.

Kasaciniame skunde Panevėžio apylinkės prokuratūra prašė panaikinti apeliacinės instancijos teismo išteisinamąjį nuosprendį ir palikti galioti Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendį.

Prokuratūra šį prašymą motyvavo tuo, kad būtent V. V. viršytas greitis, o ne vairuotojos K. A. veiksmai buvo pagrindinė eismo įvykio priežastis. „K. A., atlikdama posūkio manevrą, pagrįstai tikėjosi, kad kiti eismo dalyviai važiuoja pagal taisykles ir nenumatė, kad V. V. vairuojamas automobilis artėja prie sankryžos dvigubai didesniu, nei leistina greičiu“, – rašoma kasaciniame skunde. Kasatoriaus nuomone, apeliacinės instancijos teismas, akcentuodamas vairuotojos K. A. pareigą laikytis kelių eismo taisyklių, nuo tokios pareigos atleido V. V.

„Pripažinimas, kad K. A. veiksmai buvo būtinoji sąlyga eismo įvykiui kilti (nes ji, sukdama į kairę, nepraleido tiesiai ne mažesniu kaip 100 km/h greičiu važiuojančio automobilio), reikštų, jog realiame gyvenime vairuotojai negali apskritai padaryti kairiojo posūkio manevro, privalo stovėti sankryžose kol užsidegs draudžiamas signalas, nes priešpriešiais tiesiai bet kuriuo momentu net kelis kartus viršydami leistiną greitį gali atvažiuoti kitų transporto priemonių vairuotojai“, – argumentuojama kasaciniame skunde.

Prokuratūros argumentai įtikino LAT teisėjų kolegiją. Gegužės mėnesį Lietuvos Aukščiausiasis Teismas priėmė nutartį, kuria panaikino Panevėžio apygardos teismo nuosprendį ir paliko galioti Panevėžio miesto apylinkės teismo apkaltinamąjį nuosprendį V. V.

Informaciją pateikė Generalinės prokuratūros Komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Rasa Stundžienė (Panevėžys).

2017.05.27; 03:02

Panevėžio apygardos prokuratūra Aukščiausiajam Teismui apskundė žemesnių instancijų teismų išteisinamuosius nuosprendžius baudžiamojoje byloje, kurioje buvęs Seimo narys V. M. buvo kaltinamas sukčiavimu, kyšininkavimu ir piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi, o lobistas A. R. – piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi.

Kasaciniame skunde Panevėžio apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiasis prokuroras Mindaugas Rimkus išdėstė argumentus, kodėl nesutinka su Vilniaus apygardos teismo 2015 metų liepos 24 dieną bei Lietuvos apeliacinio teismo 2016 metų lapkričio 25 dieną priimtais nuosprendžiais, išteisinusiais abu teisiamuosius.

„Kasacinis skundas pateiktas dėl teismų netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo bei dėl padarytų esminių baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų, teismams vertinant byloje surinktus įrodymus“, – sakė prokuroras M. Rimkus. Prokuroro teigimu, žemesniųjų instancijų teismai dalį byloje surinktų duomenų vertino neišsamiai, o dėl dalies įrodymų iš viso nepasisakė.

Specialiųjų tyrimų tarnybos Panevėžio valdybos pareigūnai ikiteisminį tyrimą atliko dėl įtarimų jiems sukėlusios 2009-2011 metais vykdytos V. M. ir A. R. veiklos. Šiam tyrimui vadovavo Panevėžio apygardos prokuratūros prokurorai. V.M. buvo kaltinamas, kad 2009 metų pavasarį, jam būnant Seimo nariu, vilnietis E. B. jo nurodymu įsteigė labdaros ir paramos fondą „Paramos iniciatyvos“, į kurį dalis rėmėjų pervestų lėšų galimai buvo pasisavintos V. M. Pareigūnai įtarė, kad nors oficialiai fondas buvo skirtas pagyvenusių žmonių ir žmonių su negalia asociacijoms ir organizacijoms paremti, iš jo tuomečio Seimo nario V. M. reikmėms buvo panaudota apie 58 tūkst. litų (16 tūkst. 800 eurų).

Ikiteisminį tyrimą atlikusių pareigūnų surinktais duomenimis, nors fondas buvo įsteigtas E. B. vardu, galimai faktinis jo vadovas buvo V. M. – jis pats ieškojo rėmėjų, skirstė gautą paramą, nors pagal įstatymus, būdamas Seimo nariu tokia veikla užsiimti negalėjo. V. M. taip pat buvo kaltinamas, kad iš fondo oficialaus vadovo E. B. išsireikalavo ir kyšį – daugiau nei 2 tūkst. litų (608 eurų) vertės fotoaparatą.

Buvo įtariama, kad kai kurie minėtam labdaros fondui po kelias dešimtis tūkstančių litų aukoję verslininkai už tai sulaukė V. M. pagalbos Seime registruojant ir priimant jų verslui palankius įstatymus. Tyrimo metu surinkti duomenys leido įtarti, kad tokiems sandoriams įvykti padėjo lobistas A. R., kuris prieš tai V. M. ir padėjo įkurti labdaros ir paramos fondą.

Lobistas A. R. šioje byloje buvo kaltinamas, kad būdamas valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu, galimai atliko nesuderinamus su teisėta lobistine veikla veiksmus ir taip piktnaudžiavo savo tarnybine padėtimi.

Įtariama, kad A. R. galimai ne tik padėjo V. M. įsteigti fondą „Paramos iniciatyvos“, tačiau vėliau surado rėmėją, kuris turėjo interesų dėl jo verslui svarbių įstatymų registravimo ir priėmimo Seime bei įkalbėjo jį paremti neoficialiai Seimo nario V. M. valdomą paramos ir labdaros fondą. Kai kuriuose dalykiniuose susitikimuose, kuriuose su Seimo nariu V. M. buvo aptariama galimybė inicijuoti A. R. atstovaujamoms bendrovėms palankių įstatymų svarstymą ir priėmimą Seime bei vyko kalba apie fondo „Paramos iniciatyvos“ rėmimą, dalyvavo ir pats lobistas A. R.

Informaciją pateikė Generalinės prokuratūros Komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Rasa Stundžienė (Panevėžys).

2017.02.16; 05:28 

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išnagrinėjo ir atmetė Panevėžio viešbučio „Romantic“ savininkės Dalios Kuklierienės kasacinį skundą. Aukščiausiojo Teismo sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas.

D.Kuklierienė 2016 m. sausio 15 d. Apeliacinio teismo ir  2015 m. kovo 23 d. Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiais buvo pripažinta kalta dėl sukčiavimo, apgaulingo apskaitos tvarkymo, turto pasisavinimo, dokumentų suklastojimo ir suklastotų dokumentų panaudojimo.

Už šias nusikalstamas veikas jai skirtas laisvės atėmimas 2 metams ir 7 mėnesiams, bausmės vykdymas atidėtas 3 metams. Be to, iš D. Kuklierienės valstybės naudai nuspręsta konfiskuoti beveik 57, 5 tūkst. eurų.

Apeliacinis teismas buvo pripažinęs kaltu dėl turto pasisavinimo, apgaulingo apskaitos tvarkymo, sukčiavimo, dokumentų suklastojimo ir suklastotų dokumentų panaudojimo ir kitą šios baudžiamosios bylos dalyvį – vienos bendrovės direktorių Arvydą Kiškį. Jam skirta bausmė – pusantrų metų laisvės atėmimo ir bausmės vykdymas atidėtas 2 metams. A. Kiškis nuosprendžio kasacine tvarka neskundė.

Ši byla buvo išskirta iš Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) Panevėžio valdybos pareigūnų atlikto ikiteisminio tyrimo dėl galimai apgaule užvaldytų Panevėžio miesto savivaldybės lėšų, kurios turėjo būti skirtos krepšinio plėtrai Panevėžyje, ir jų neteisėto panaudojimo rekonstruojant viešbutį „Romantic“.

Ikiteisminio tyrimo metu STT Panevėžio valdybos pareigūnai nustatė, kad bendrovės, kuriai priklauso viešbutis „Romantic“, generalinė direktorė 2012 metų birželio pabaigoje susitarė su vienos bendrovės direktoriumi Arvydu Kiškiu, jog jis suras įmonę, kuri, neatlikusi viešbučio „Romantic“ remonto darbų, išrašys už juos tikrovės neatitinkančią sąskaitą. Buvo suklastota statybos subrangos sutartis, pažyma apie neva atliktus statybos ir remonto darbus, sąskaita faktūra. Vėliau šie suklastoti dokumentai buvo įtraukti į bendrovių apskaitą. 2012 metų rudenį viešbučio „Romantic“ savininkė pasisavino jos vadovaujamai bendrovei priklausančius pinigus, iš kurių dalį pagal susitarimą sumokėjo šiose machinacijose jai talkinusiam asmeniui.

Nuteistajai Daliai Kuklierienei – tai dar vienas nuosprendis jos biografijoje. Ši panevėžietė jau yra nuteista dėl kyšininkavimo ir dėl piktnaudžiavimo bei pasikėsinimo sukčiauti.

Informacijos šaltinis – Specialiųjų tyrimų tarnyba.

2016.10.12; 09:28

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas patenkino prokurorų kasacinį skundą, pagal kurį už pasikėsinimą išžaginti merginą nuteistasis privalės jai atlyginti 15 tūkst. litų neturtinės žalos.

Pasvalio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu merginą pasikėsinęs išprievartauti 21 metų jaunuolis buvo nuteistas trejų metų laisvės atėmimu, jam taip pat buvo priteista atlyginti 15 tūkst. litų neturtinės žalos. Vėliau Panevėžio apygardos teismas, patenkinęs nuteistojo apeliacinį skundą, šią bausmę pakeitė laisvės apribojimu ir tris kartus sumažino neturtinės žalos dydį.

Continue reading „Nuteistasis, pasikėsinęs išprievartauti merginą, turės jai atlyginti 15 tūkst. litų neturtinės žalos“

temide

Portalas Slaptai.lt jau dvejis metus atidžiai stebi, kaip "Karoliniškių poliklinikoje" dirbančiai Lietuvos medikų profesinės sąjungos pirmininkei Albinai Kavaliauskaitei sekasi ginti savo konstitucines teises.

Portalo Slaptai.lt manymu, A.Kavaliauskaitės tema – aktuali visai Lietuvai. Jeigu profsąjungos aktyvistei A.Kavaliauskaitei pavyks apginti savo kaip samdomos darbuotojos ir kaip profesinės sąjungos vadovės teises, lengviau savo teises ginti bus mums visiems visoje Lietuvoje. O jei "Karoliniškių poliklinikos" vadovybė sugebės sužlugdyti principingą poziciją užėmusią A.Kavaliauskaitę, vadinasi, tai taps blogu ženklu visiems, kurie nenori nusileisti darbdavių savivalei ir trokšta teisingumo.

Slaptai.lt šiandien skelbia advokato prof. dr. Raimundo JURKOS ir Lietuvos medikų profesinės sąjungos pirmininkės Albinos KAVALIAUSKAITĖS pasirašytą kasacinį skundą, adresuotą mūsų Temidei.

Continue reading „Darbuotojas turi teisę pats pasirinkti sveikatos priežiūros įstaigą“

kusaite_kavkaz_uzel

Visuomenės aktualijų portalas Slaptai.lt skelbia terorizmu kaltinamos Eglės Kusaitės kasacinį skundą, adresuotą Rusijos Federacijos Aukščiausiajam Teismui. Kasacinis skundas – labai įdomus. Ir – unikalus.

Lietuvos teisminėje praktikoje toks atvejis, berods, – vienintelis. Šiame skunde smulkiai ir detaliai išdėstomi E.Kusaitės argumentai, kodėl ji nesanti nei teroristė, nei mirtininkė, nei nusikaltėlė.

RUSIJOS  FEDERACIJOS  AUKŠČIAUSIAJAM  TEISMUI

Dėl Krasnogorsko miesto Maskvos srities teismo 2011-12-26 nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. 2-33/11

Continue reading „Dėl Krasnogorsko miesto Maskvos srities teismo nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. 2-33/11“