Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras pradėjo viešinti KGB agentų pranešimus.

Juose – ataskaitos apie lietuvių išeivijos veiklą, pramoninį šnipinėjimą, katalikų Bažnyčią, asmenis, kuriuos sovietų valdžia laikė pavojingais savo ideologijai. Tikimasi, kad šių pranešimų viešinimas visuomenei leis geriau suprasti, kaip veikė KGB ir jos šnipų tinklas.

Anot LRT TV naujienų tarnybos, iš jau paskelbtų dokumentų aišku, kad KGB itin domino lietuvių išeivija Jungtinėse Valstijose ir Kanadoje.

Šnipų ataskaitos į interneto svetainę bus keliamos iki vasaros. Planuojama paviešinti kelis šimtus agentūrinių KGB agentų pranešimų.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.10.23; 04:00

XXI šimtmečio pradžioje – pirmą kartą per 2000  krikščionybės istorijos metų – Romos popiežius, dalyvaujant aukščiausiems Romos kurijos pareigūnams, atliko iškilmingą Atgailos aktą Šv. Petro Bazilikoje Vatikane, kviesdamas visus krikščionis atlikti gilią sąžinės sąskaitą už daugiaamžę praeitį.

Jau liturginio homilijos pamokslų metu Romos popiežius prašė Dievo „atleisti už prievartos vartojimą tiesos tarnyboje“ ir už Romos Bažnyčios „nepasitikėjimo ir priešiškumo pozicijas, kurios ne kartą buvo pasirinktos kitų religijų išpažintojų atžvilgiu“.

Septynis kartus kurijos vadovai kvietė maldai ir septynis kartus popiežius, po tylos akimirkos, prašė Dievą atleisti. Po to Romos popiežius Jonas Paulius II priėjo prie didžiojo kryžiaus ir pabučiavo Nukryžiuotojo kojas. O eucharistijos, trukusios porą valandų, pabaigoje popiežius paskelbė: "Niekados daugiau tenebūnie paneigta meilė tiesos tarnyboje (…) niekados daugiau tenebūnie įžeista ir apžmeižta jokia tauta“.

Continue reading „IV. Atgaila, arba sugrįžimas prie Aukščiausių tiesų”

Monografijos „Prezidentinė Lietuva (1919 04 05 – 1920 06 15, 1926 12 17–1940 06 15)“ santrauka

Lietuvių tauta – šeimininkė savo žemėje. Po šimtmečius  trukusio lenkinimo, rusinimo nemažai daliai lietuvių šviesuolių atrodė, kad siektiamybė, kovoti dėl visiškai nepriklausomos Lietuvos nerealu ir dėl to, kad  ji viena be lenkų ar rusų paramos, be jų globos ir negebėtų išsilaikyti.

Tarp atkakliausiai lietuvių tautai propagavusių siekti savarankiškumo, savo nepriklausomos valstybės buvo Lietuvių demokratų partijos centro komiteto narys Antanas Smetona. Jis ir minėtame Didžiajame lietuvių Seime Vilniuje savo pranešime reikalavo lietuvių tautai autonominės valstybės etnografinėse žemėse. 1907 m. pasitraukęs iš „Lietuvos ūkininko“ bendradarbių, A. Smetona drauge su jaunu ir energingu kunigu Juozu Tumu-Vaižgantu ėmėsi leisti „Vilties“ laikraštį, skirtą lietuvių tautos, ypač sulenkintoje Rytų Lietuvoje problemoms nagrinėti.

Apie lietuvių tautos ribas A. Smetona „Viltyje“ rašė: „[…] negriebdami to, kas yra svetima, nenorime nieko iš savo kaimynų, bet ir negalime perleisti jiems, kas mūsų paveldėta iš senų senovės. Lietuva siekia ten, kur girdisi mūsų gimtoji kalba, kur liaudis tebeturi lietuvišką sielą, kur ji savo dvasiniais ir materialiniais reikalais sudaro vienetą.“

A. Smetona kritikavo skelbiamus gyventojų surašymo duomenis, nes juos atlikdavo atėjūnai lenkai, rusai ar vokiečiai ir jie  pirmiausia stengdavosi padidinti savos tautybės gyventojų skaičius, nors lietuviai ir XX a. pradžioje dar sudarė  daugumą ne tik Kauno, bet ir Ašmenos, Lydos, Augustavo, Suvalkų ir kitose apskrityse.

Bet tik bėda, kad lietuviai stengdavosi pataikauti atėjūnams ir nesistengė jų sulietuvinti, paveikti savo kultūra. Ir jei lietuviai ir toliau snaus, atėjūnai dar labiau įsigalės senojoje lietuvių valstybės sostinėje Vilniuje ir kitose lietuvių tautos vietose.

Continue reading „Prezidentinė Lietuva ( 2 )”

Padėti vargšams buvo kardinolo Bergoljo gyvenimo tikslas, bet ar jis įstengs reformuoti bažnyčią? „Mums padarė įspūdį žmogaus, kuris gyvena pagal Evangeliją, absoliutus paprastumas ir didis dvasingumas“, – sako konklavos dalyvis. Seksualinės moralės, abortų ir kontracepcijos klausimais didelių permainų iš Pranciškaus nelaukite, sako ekspertas Vatikano klausimais, pažymėdamas, kad Bergoljo požiūris į homoseksualizmą „apskritai siaubingas“.

Chorchės Marijo Bergoljo (Jorge Mario Bergoglio) išrinkimas buvo toks netikėtumas, kad Italijos vyskupai iš pradžių pasiuntė sveikinimą ne tam kardinolui, praneša "The New York Times". Tad kodėl gi laimėjo Bergoljas? „Viena iš priežasčių ta, kad Vatikano kardinolai, saugantys savo biurokratinį aparatą, atmetė numanomą favoritą – kardinolą Andželą Skolą, kuriam teikė pirmenybę reformatai“, – tvirtina laikraštis.

Continue reading „Pasaulis susipažįsta su Popiežiumi Pranciškumi”

Kai tik­tai Po­pie­žius Be­ne­dik­tas XVI pa­skel­bė, kad at­si­sta­ty­di­na, tuo­jau pat mū­sų ži­niask­lai­da pra­dė­jo gan­dų, spė­lio­nių, ver­ti­ni­mų bei są­moks­lo te­ori­jų pla­ti­ni­mą. Pa­mi­nė­ti­na, kad ta in­for­ma­ci­ja buvo pla­ti­na­ma su pik­tdžiu­giš­ka po­teks­te, ne­va, Ka­ta­li­kų Baž­ny­čio­je gi­liau­sia kri­zė, su­kel­ta tų ap­lin­ky­bių, kad šian­dien ji ne­be­su­ge­ba pri­si­tai­ky­ti prie mo­der­naus pa­sau­lio, gi­lė­ja tarp pa­sau­lio ir Baž­ny­čios at­si­ra­du­si pra­ra­ja.

Jei ją kas nors ir ma­to, tai čia Baž­ny­čia nie­kuo dė­ta, nes tą pra­ra­ją ka­sa pats mo­der­nu­sis pa­sau­lis, nu­si­gręž­da­mas nuo jos. Baž­ny­čia nė­ra lyg ko­kia se­na­ma­diš­ka da­ma, ne­be­spė­jan­ti ženg­ti ko­ja ko­jon su šian­die­ni­ne ma­da. Ne Baž­ny­čia tu­ri tai­ky­tis prie pa­sau­lio, bet pa­sau­lis, jo žmo­nės tu­ri pai­sy­ti Kris­taus pa­skelb­to moks­lo, nes aiš­kiai yra pa­sa­ky­ta: „Dan­gus ir že­mė pra­eis, o ma­no žo­džiai ne­pra­eis“ (Lk 21, 33).

Continue reading „Per anksti, šėtonėli, džiūgaujate”

Paskutinė visuotinė Popiežiaus Benedikto XVI audiencija įvyks vasario 27 dieną Šventojo Petro aikštėje Vatikane, rašo Marcas Ansaldas "La Repubblica".

„Kodėl popiežiaus laiškas, skirtas tikėjimui, taip ir liks rašomojo stalo stalčiuje? Kaip tik tikėjimo metais, po jau išspausdintų enciklikų apie viltį ir geraširdiškumą? Atrodė, kad tekstas bus išspausdintas artimiausiu metu, bet ne, – sakoma straipsnyje. – Vakar tėvas Federicas Lombardis, Šventojo Sosto leidybos namų direktorius, paaiškino, kad enciklika nebus išspausdinta iki mėnesio pabaigos, kad to laukiamo dokumento mes nepamatysime enciklikos pavidalu“.

Continue reading „Ratzingeris norėjo pasitraukti iš karto. Detektyvinė nebaigto popiežiaus laiško istorija”

zydai-ortodoks

Lietuvos žinaisklaidoje jau buvo skelbta apie Vokietijos Kelno miesto apygardos teismo sprendimą, numatantį  baudžamąją atsakomybę už berniukų apipjaustymą dėl religinių priežasčių. Šį sprendimą lėmė komplikacijos, kilusios po vieno musulmonų berniuko apipjaustymo.

Vokietijos spaudoje kilo diskusijų audra. Diskutuojant dėl laisvės išpažinti religiją ir kūno fizinio integralumo, daugiausia kalbama apie apipjaustymo naudą, žalą, tradicijas.

Remiantis apklausa, 56 proc. gyventojų pritarė teismo sprendimui, 35 proc. buvo prieš. Gydytojų organizacijos ir urologai reikalauja uždrausti ritualinį apipjaustymą arba operacijas bent riboti.

Federalinių gydytojų rūmų prezidentas Frankas Ulrichas Montgomety pasakė, jog ateityje privalės atkreipti kolegų dėmesį į rizikas, susijusias su apipjaustymo operacija. Vokietijos vaikų chirurgijos sąjungos prezidento pavaduotojas Berndas Tilligas  rekomendavo tėvams palaukti, kol vaikai patys galėtų apsispręsti.

Continue reading „Religijos laisvė ar sveikata”

azartiniai_losimai

Neseniai Genujoje vyko suvažiavimas, kuriame įvairiais aspektais buvo nagrinėjamas azartinių lošimų reiškinys, jo ekonominės, socialinės ir moralinės implikacijos.

Jį surengė italų nevyriausybinė organizacija, kovojanti su palūkininkais, nes jų aukos dažniausiai būna patologiniai lošėjai. Suvažiavime dalyvavo ir kalbą pasakė Genujos arkivyskupas bei Italijos Vyskupų konferencijos pirmininkas kard. Andželas Bagnaskas. Nors Katalikų Bažnyčios katekizmas apie azartinius lošimus kalba labai lakoniškai, sakydamas, kad jie „patys savaime neprieštarauja teisingumui, tačiau tampa neleistini doriniu požiūriu, kai atima iš žmogaus lėšas, būtinas jo paties pragyvenimui ar kitų žmonių reikmėms“ (plg. KBK 2413), kardinolas savo pasisakyme Genujoje vykusiame suvažiavime apie juos kalbėjo naudodamas griežtesnius terminus.

Continue reading „Suvažiavimas, skirtas azartinių lošimų daromai žalai”

liekis_algimantas

Ne Vilniaus, ne Lietuvos hierarchai, o Karaliaučiaus universitetas, protestantų dvasininkai buvo lietuvių kalbos dėstymo, mokymo, raštijos pradininkai, lietuvių literatūros tyrėjai ir kūrėjai.

Ir tai lėmė, kad protestantai Dievo žodį pirmiausia stengėsi skelbti gimtąja žmonių kalba, kad į Lietuvą, ypač Žemaitiją, protestantizmas atėjo ne kaip ponų, feodalų, o visų žmonių religija. Ir ji tikriausiai būtų išstūmusi katalikybę, jei valdovai nebūtų ėmęsi pastarosios ginti ir persekioti protestantų, deginti jų knygų ir namų.

Continue reading „Lenkų skriaudų lietuviams istorijos apžvalga ( 4 )”

grigas_robertas

Prieš tris dešimtmečius griūvančio kalėjimo propagandiniame rupore „Komjaunimo tiesa“ ir kitose „tiesose“, kurios pelnytai rašomos kabutėse, skaitėme apie Kybartų kleboną kun. Sigitą Tamkevičių, su rožančiaus vėzdu stojantį skersai kelio visų sovietinių žmonių šviesiai ateičiai.

Budrių režimo žurnalistų bei kitų „kompetentingų organų“ pastangos  neliko bergždžios, ir netrukus Kybartų klebonas atsidūrė Permės srities konclageryje.

Nūnai ratas apsisuko, ir nepriklausomoje Lietuvoje komjaunuolių įdirbio perėmėjas „Lietuvos rytas“ ir jo žurnalistė Laima Lavastė, besispecializuojanti „šiurpių Bažnyčios užkulisių“ demaskavimuose, vėl atrado  kliuvinį visų šalies katalikų laimingam, pažangiam bei dialogo su šiuolaikiniu pasauliu lydimam gyvenimui: tą patį Sigitą Tamkevičių, taikios lietuvių rezistencijos dalyvį ir buvusį politkalinį, šiandien Kauno arkivyskupą.

Continue reading „„Ką man duosite, jeigu jį jums išduosiu?” (Judas, vienas iš Dvylikos, Evangelija pagal Matą)”

juska_naujas

Jeigu manote , kad Valstybės priešu galima tapti tik papuolus į tokias sąmokslo teorijų istorijas kaip Will Smith personažas  filme „Valstybės priešas”  ( „Enemy of the State” ), – klystate. 

Tarp kitko,  šiame filme esama tiesos – tai  Elektroninio Sekimo Centras, kurio analogas yra ir Lietuvoje – valstybėje, tvirtai kovojančioje už Žmogaus Teises ir Laisves kaimyninėje Baltarusijoje ir visiškai nekaimyniniame Afganistane. bet Lietuvoje nereikia turėti slaptų dokumentų ar kito informacijos šaltinio ar netyčia iššifruoti „Merkurijaus kodo”. Lietuvoje pakanka parašyti tai, ką gali pagalvoti “statistinis skaitytojas” arba savo nuomonę – komentarą internete. Ir vargas tam žmogui, kurio nuomonė kertasi su oficialiąja arba yra netinkama įtakingai grupei asmenų, sergančių kokia nors fobija.

Continue reading „Valstybė, nubaudusį žmogų už jo įsitikinimus ar nuomonę, laiko jį savo priešu …”

balcius_

1. Vertybės, jų sklaida ir kaita pasaulio tautų ir valstybių istorijoje

Straipsnio pavadinimu įvardintą temą ir su ja kuo glaudžiausiai susijusią problemą, lygiai kaip ir platesnę bei išsamesnę jų analizę, arba išsklaidą, norėtųsi pradėti nuo ne mažiau netradiciško požiūrio, jog bene didžiausią nuostabą man vis dar tebekelia situacija, jog ir dvidešimt pirmajame amžiuje tebeegzistuoja dvi mane itin dominančios tautos: žydai ir lietuviai. Viena iš jų įvardintina kaip nepaprastai sėkminga ir adaptyvi, antroji – priešingai.

Analogiškai, pagal šias dvi sąvokas, klostėsi ir abiejų tautų likimai, brėžiantys ir nesunkiai numanomą tolimesnę jų egzistavimo pasaulyje perspektyvą, įvardijamą ir apibendrinamą gražiu lietuvišku žodžiu: ateitis.

Continue reading „XXI amžius: apokalipsės anatomija”