Prieš balsavimą dėl koalicinės vyriausybės Ispanijos laikinasis premjeras žada spręsti Katalonijos klausimą. EPA-ELTA nuotr.

Laikinasis Ispanijos premjeras Pedro Sanchezas siekia parlamento paramos, kad suformuotų vyriausybę, ir šeštadienį pristatė savo prioritetus. Jis bandė sumažinti įtampą dėl Katalonijos separatizmo klausimo ragindamas užmegzti dialogą, praneša „Reuters“.
 
Ispanijoje politinė aklavietė užsitęsė didžiąją dalį 2019 metų po dvejų rinkimų, kurie neišsprendė situacijos.
 
Šeštadienį parlamente vyko diskusijos dėl vyriausybės suformavimo. Anksčiau šią savaitę socialistų partijos lyderis P. Sanchezas ir kraštutinių kairiųjų „Unidas Podemos“ partijos lyderis Pablo Iglesias tvirtino sieksią suformuoti koaliciją.
 
Tačiau šios partijos neturi pakankamai mandatų, o joms reikia mažiausiai 155 balsų 350 vietų parlamente. Todėl P. Sanchezo sėkmė priklauso nuo mažų regioninių partijų paramos.
 
Katalonijos didžiausia separatistų partija ERC (Esquerra Republicana de Catalunya) sutiko susilaikyti per antrąjį lemiamą balsavimą dėl koalicijos, kuris bus surengtas ateinantį antradienį. Mainais į tai laikinasis sutiko leistis į dialogą dėl šio regiono ateities ir žadėjo, kad patys katalonai galės priimti sprendimą balsuodami.
 
Tačiau Ispanijos rinkimų komisija uždraudė nuteistam ERC lyderiui Oriolui Junquerasui tapti Europos Parlamento nariu, tai sukėlė abejonių šios partijos parama, kai bus balsuojama dėl vyriausybės. Be to, rinkimų komisija nusprendė atimti mandatą iš Katalonijos regioninio parlamento nario Quimo Torrao, ERC sąjungininko.
 
Konservatorių politikas Teodoras Garcia Egea atsisakė paremti socialistų ir „Unidas Podemos“ partijų koaliciją, apkaltindamas P. Sanchezą neva nuslėpus susitarimą su katalonų separatistais.
 
Nors laikinasis premjeras pasisako už dialogą, o ne krizės sprendimą teismuose, tačiau jis žada siekti išeities pagal Ispanijos konstitucijos normas.
 
Ispanijos konstitucija draudžia regionams atsiskirti nuo Ispanijos, o Katalonijos regiono nepriklausomybės siekis bei 2017 m. uždraustas referendumas šalyje sukėlė vieną didžiausių politinių krizių pastaraisiais dešimtmečiais.
Ispanijos parlamentas. EPA – ELTA nuotr.
 
Kalbėdamas apie savo prioritetus, laikinasis premjeras minėjo didesnį pelno mokestį, mažesnius mokesčius dirbantiesiems, kovą su klimato kaita ir kovą už lyčių lygybę. Jis žadėjo, kad jo ketverių metų kadencijos pabaigoje minimali alga Ispanijoje sieks 60 proc. vidutinio šalies atlyginimo.
 
Manoma, kad P. Sanchezui nepasiseks suformuoti koalicijos pirmojo balsavimo metu sekmadienį. Jam reiktų absoliučios daugumos palaikymo – 176 iš 350 parlamentarų balsų. Tačiau jis tikisi sėkmės kitame balsavime antradienį, kurio metu tiesiog pakaktų surinkti daugiau balsų „už“ nei „prieš“.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.01.05; 00:30

Ketvirtadienį Belgijos teismas nusprendė nutraukti buvusio Katalonijos vadovo Carleso Puigdemont`o išdavimo Ispanijai bylą, pripažindamas jo deputato neliečiamybę. Tai pranešė televizijos kanalas RTBF.
 
„Briuselio teismas nutraukė Carleso Puigdemont`o ekstradicijos bylą, pripažindamas jį neliečiamu asmeniu, kadangi jis Katalonijoje išrinktas Europos Parlamento deputatu“, – informavo televizijos kanalas.
 
Madridas neigia, kad C. Puigdemont`as turi deputato neliečiamybę, nes po išrinkimo į EP Ispanijos institucijos oficialiai nepatvirtino šio jo statuso, kaip to reikalauja EP procedūros, ir jis negavo deputato mandato.
 
Katalonijos separatistų lyderis C. Puigdemont’as Ispaniją paliko po 2017 metų spalio referendumo dėl regiono nepriklausomybės. 2018 metais jis buvo trumpam sulaikytas Vokietijoje, vėliau apsigyveno Belgijoje.
 
Madridas išdavė Europos arešto orderius C. Puigdemont’ui bei jo bendražygiams nepriklausomybės judėjimo šalininkams Antonui Cominui ir Luisui Puigui sulaikyti. Visi jie šiuo metu gyvena Belgijoje.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.01.03; 04:30

Katalonijos prezidentas Karlesas Pučdemonas (dešinėje) ir viceprezidentas Oriolas Džunkeresas. EPA – ELTA nuotr.

Teismas Briuselyje iki kitų metų vasario nukėlė buvusio katalonų lyderio Carleso Puigdemont’o ir dviejų kitų Ispanijoje ieškomų asmenų, kaltinamų maištu ir maišto kurstymu, bylas, pirmadienį pranešė naujienų agentūra „Belga“.
 
Katalonų separatistų lyderis C. Puigdemont’as Ispaniją paliko po neteisėto 2017 m. spalio referendumo. 2018 m. jis buvo trumpam sulaikytas Vokietijoje, vėliau apsigyveno Belgijoje.
 
Madridas išdavė Europos arešto orderius C. Puigdemont’ui bei jo bendražygiams nepriklausomybės judėjimo šalininkams Antonui Cominui ir Luisui Puigui sulaikyti. Visi jie šiuo metu gyvena Belgijoje.
 
Briuselio teismui reikės nuspręsti, ar sutiks su Ispanijos prašymu perduoti šiuos tris vyrus.
 
Prie C. Puigdemont’o, L. Puigo and A. Comino bylų bus sugrįžta vasario 3 d. 2018 m. Belgijos valdžia jau yra nesutikusi su šių asmenų ekstradicijos prašymu.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.12.17; 06:13

Barselonoje, policijos duomenimis, penktadienį į gatves išėjo daugiau kaip pusė milijono Katalonijos nepriklausomybės judėjimo šalininkų.
 
Apie 525 000 žmonių protestavo prieš ilgas kalinimo bausmes žinomiems nepriklausomybės aktyvistams, pranešė miesto policija. Milžiniškas mitingas buvo nuo pirmadienį regione vykstančių protestų apogėjus.
 
Demonstrantai į Barseloną atvyko iš visos Katalonijos. Žmonės mojo nepriklausomybės vėliavomis ir laikė rankose transparantus. Katalonijos sostinėje protestų padariniai buvo justi beveik visur. Oficialiais duomenimis, buvo atšaukta dešimtys skrydžių. Jau nuo ryto buvo blokuojamos gatvės. Dalyje Barselonos centro buvo uždarytos parduotuvės, praktiškai nesimatė automobilių.
 
Protestai pasiekė ir Barselonos Šv. Šeimynos bažnyčią – vieną miesto simbolių. Šimtai demonstrantų vienu metu blokavo garsiųjų maldos namų prieigas. Vėliau bažnyčia saugumo sumetimais buvo uždaryta.
 
Ispanijos Aukščiausiasis Teismas pirmadienį devyniems politikams ir aktyvistams skyrė nuo 9 iki 13 metų laisvės atėmimo bausmes už jų vaidmenį organizuojant 2017-ųjų Katalonijos nepriklausomybės referendumą.
 
Už Katalonijos nepriklausomybę pasisakantys lyderiai įgyvendino 2017 m. referendumą, nepaisant Ispanijos teismų draudimo, ir paskelbė, kad regionas atsiskiria nuo Ispanijos. Madridas į tai atsakė perimdamas Katalonijos administracijos kontrolę ir pradėdamas referendumo lyderių teismo procesą.
 
Po nuosprendžio paskelbimo Katalonijoje kiekvieną dieną vyko demonstracijos. Prasiveržus smurtui, būta dešimčių sužeistųjų ir suimtųjų.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.10.19; 08:04

Ispanijos Katalonijos regiono nepriklausomybės šalininkai antradienį tęsė demonstracijas, protestuodami dėl devynių Katalonijos separatistų lyderių nuteisimo kalėjimo bausmėmis.
 
Pirmadienį Ispanijos Aukščiausiasis Teismas nusprendė skirti devyniems katalonų separatistų lyderiams nuo 9 iki 13 metų nelaisvės dėl jų vaidmens organizuojant 2017-ųjų Katalonijos nepriklausomybės referendumą.
 
Po nuosprendžio paskelbimo Barselonos El Prato oro uoste buvo surengtas didžiulis protestas.
 
Neslūgstant pasipiktinimui, antradienį Katalonijos regione toliau vyksta protestai. Regione buvo užtverti keli keliai, įskaitant AP-7, kuris jungia Barseloną su Prancūzija. Demonstrantai taip pat blokavo geležinkelio bėgius degančiomis padangomis ir kitais įvairiais objektais.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.10.16; 00:30

Katalonijos prezidentas Karlesas Pučdemonas (dešinėje) ir viceprezidentas Oriolas Džunkeresas. EPA – ELTA nuotr.
Ispanijos teisėjas išdavė naują tarptautinį orderį suimti buvusį katalonų prezidentą Carlesą Puigdemont’ą. Siekdamas išvengti persekiojimo dėl bandymo 2017 metais paskelbti Katalonijos nepriklausomybę, C. Puigdemont’as pabėgo į Belgiją.
 
Orderį, įgaliojantį C. Puigdemont’ą sulaikyti dėl kurstymo maištauti ir valstybės lėšų švaistymo, išdavė Aukščiausiojo teismo teisėjas Pablas Llarenas. Aukščiausiasis teismas nuteisė dar 12 katalonų separatistų vadovų. Devyniems iš jų skirtos iki 13 metų laisvės atėmimo bausmės.
 
C. Puigdemont’as iš šalies pabėgo praėjus vos kelioms savaitėms po katalonų vyriausybės surengto nepriklausomybės referendumo, kurį uždraudė Madridas. Su juo kartu išvyko ir kiti penki katalonų nepriklausomybę rėmę lyderiai – jie gyvena Belgijoje, Šveicarijoje ir Škotijoje. Keturi iš jų kaltinami maištu, kiti du – valstybės lėšų švaistymu.
 
Pirmadienį P. Llarenas jau antrą kartą atgaivino orderį suimti C. Puigdemont’ą, šį kartą kaltinimas maištu buvo pakeistas į kaltinimą kurstymu maištauti.
 
Pirminis orderis visiems šešiems užsienyje besislapstantiems politikams buvo išduotas iš karto po mėginimo paskelbti katalonų nepriklausomybę, tačiau jis buvo atmestas suabejojus, ar Belgija ir kitos šalys pripažins kaltinimą dėl maišto.
Katalonija nėra Ispanija. Taip skelbia separatistų užrašas. EPA – ELTA nuotr.
 
Vėliau, kovo antroje pusėje, P. Llarenas orderį atgaivino. Praėjus dviem dienoms, Vokietijos policija sulaikė C. Puigdemont’ą, kai šis mėgino sugrįžti iš Suomijos.
 
Tačiau Vokietijos teismas atmetė ekstradicijos prašymą, motyvuodamas tuo, kad maištas nėra pripažintas pagal Vokietijos teisę. Teismo atstovai tvirtino, kad perduoti C. Puigdemont’ą galėtų tik dėl valstybės lėšų švaistymo.
 
Pagal tarptautinį orderį išduoti asmenys gali būti teisiami tik pagal ekstradicijos įsakyme patvirtintus kaltinimus. Įgaliojimas suimti antrą kartą buvo atmestas 2018 metų liepos mėnesį.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.10.15; 06:11

Minint Katalonijos nacionalinę dieną, Barselonoje šimtai tūkstančių žmonių susirinko į demonstraciją už regiono nepriklausomybę. Rengėjai skelbė, kad tikisi iki milijono dalyvių. Policijos duomenimis, į centrinę Ispanijos aikštę susirinko 600 000 žmonių.
 
Katalonai rugsėjo 11-ąją mini istorinį savo pralaimėjimą Ispanijos įpėdinystės kare. Tuomet Katalonija prarado savo savivaldos teises ir buvo prijungta prie Ispanijos. Dabar surengtos demonstracijos moto buvo „Tikslas: nepriklausomybė“. Tačiau joje reikalauta ne tik apsisprendimo teisės, bet pirmiausiai vadinamųjų „politinių kalinių“ paleidimo.
 
Spalio viduryje Madride turėtų būti skelbiamas nuosprendis teismo procese prieš separatistus ir buvusios Craleso Puigdemont‘o vadovaujamos regiono vyriausybės narius. Jie dėl uždrausto nelegalaus referendumo dėl nepriklausomybės surengimo 2017 metų spalio 1-ąją, be kita ko, kaltinami maištu, valstybės lėšų iššvaistymu bei civiliniu nepaklusnumu.
 
Kai kuriems kaltinamiesiems, pavyzdžiui, tuometiniam C. Puigdemont‘o pavaduotojui Oriolui Junquerasui gresia iki 25 metų kalėjimo. Pats C. Puigdemont‘as iš karto po referendumo pabėgo į Belgiją. Dauguma kaltinamųjų sulaikyti jau beveik dvejus metus.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.09.12; 05:00

Ekstremalūs karščiai, viršijantys 40 laipsnių, Ispanijoje pareikalavo pirmųjų aukų. Ketvirtadienį Kordobos provincijoje Pietų Ispanijoje imdamas derlių šilumos smūgį patyrė 17-metis. Jis penktadienį, praėjus kelioms valandoms po operacijos, mirė ligoninėje, pranešė žiniasklaida, remdamasi Andalūzijos regiono sveikatos tarnybomis.
 
Valjadolide, esančiame į šiaurės vakarus nuo Madrido, ketvirtadienio vakarą vaikštinėdamas saulės smūgį patyrė 93 metų vyras. Mursijoje Ispanijos rytuose 45-erių lauko darbininkas, kurį taip pat ištiko šilumos smūgis, yra kritiškos būklės. Katalonijos regiono vyriausybė ėmėsi drastiškų priemonių ir penktadienį pradžioje 48 valandoms iš viso uždraudė imti derlių.
 
Dėl karščio Ispanijos meteorologijos tarnyba penktadienį 23 regionuose šalies šiaurėje ir šiaurės rytuose paskelbė „raudoną“ pavojaus laipsnį. Čia popietę buvo prognozuojamos iki 43 laipsnių temperatūros.
 
Tai, kad jau birželį dėl karščio paskelbiamas aukščiausias pavojaus laipsnis, neįprasta net Ispanijai, ispanų dienraščiui „El Pais“ sakė meteorologijos tarnybos atstovas  Rubenas del Campodie‘is. Paprastai tokius rodiklius oro temperatūra pasiekia tik liepą ar rugpjūtį.
 
Sostinėje Madride termometro stulpeliai penktadienį turėjo kilti iki 41 laipsnio, o šeštadienį, prognozuojama, net iki 42. Tačiau čia kol kas galioja tik antras aukščiausias pavojaus laipsnis – „oranžinis“. Karštas savaitgalis laukia ir kitų Ispanijos regionų. Maljorkoje šeštadienį turėtų kepinti 38 laipsnių kaitra.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.06.29; 08:29

Sekmadienį Madride dešimtys tūkstančių ispanų dalyvavo dešiniųjų partijų surengtame proteste prieš premjerą Pedro Sanchezą dėl derybų su katalonų separatistais, informuoja AFP.

Didžiulės Ispanijos vėliavos pavėsyje pagrindinėje Madrido aikštėje susirinkę žmonės mosavo mažesnėmis raudonai geltonomis šalies vėliavomis ir laikė plakatus su užrašais „Stop Sanchezui, rinkimai dabar pat“.

Policijos duomenimis, proteste dalyvavo 45 000 žmonių. Renginys įvyko likus dviem dienoms iki katalonų separatistų lyderių teismo proceso pradžios.

Protestą suorganizavo centro dešinės partija „Piliečiai“ („Ciudadanos“), konservatyvi Liaudies partija („Partido Popular“) ir kraštutinių dešiniųjų partija „Vox“. Jas papiktino P. Sanchezo susitaikėliška pozicija Katalonijos nepriklausomybės siekiančių partijų atžvilgiu. Šių partijų balsai yra lemiami jo mažumos vyriausybėje, kuri į valdžią atėjo prieš 8 mėnesius.

„P. Sanchezo vyriausybės laikas baigėsi“, – prieš protesto pradžią žurnalistams sakė Liaudies partijos vadovas Pablo Casado.

Apklausos rodo, kad, jei rinkimai būtų surengti dabar, juos laimėtų Liaudies partija, „Piliečiai“ ir „Vox“ ir turėtų daugumą parlamente, o P. Sanchezas prarastų valdžią.

Šios trys partijos 2018 m. gruodį laimėjo regioninius rinkimus Andalūzijoje ir socialistams teko užleisti 36 metus turėtą valdžią.

Protestas surengtas po to, kai P. Sanchezo vyriausybė sutiko su katalonų separatistų prašymu, kad ateityje nepriklausomas pranešėjas dalyvautų derybose su katalonų partijomis. Dešinieji dėl šio žingsnio apkaltino valdžią išdavyste.

Nepaisant valdžios nuolaidžiavimo, katalonų separatistų partijos vis tiek nesutinka paremti 2019 m. biudžeto. Jei premjeras nesugebės jo priimti, jis gali sušaukti rinkimus iki savo kadencijos pabaigos 2020 m.

Informacijos šaltinis – ELTA

2019.02.11; 03:00

Armėnų mafija. Emblema

Saulius Kizelavičius

Katalonijos policija Mossos d,Esquadra pranešė, kad šiomis dienomis visoje Ispanijoje atliekamos masinės kratos bei suėmimai, nukreipti prieš šalyje siautėjusią Armėnijos mafiją.

Armėnijos mafija, kurią sudaro gerai organizuoti išeiviai iš Armėnijos, Ispanijoje vertėsi prekyba narkotikais, nelegaliais ginklais, tabako kontrabanda, prostitucija bei korupcija sporto sferose. Remiantis naujausiais duomenimis, jau suimti 142 asmenys ir atliktos 73 kratos Madride, Barselonoje, Alikantėje, Valensijoje.

Dar vienas armėnų mafijos ženklas

Katalonijos teisėsaugos pareigūnams talkina Ispanijos policija, Ispanijos Nacionalinė gvardija, Europolas (Europos policijos agentūra) ir Interpolas (Tarptautinė policijos agetūra).

Armėnijos mafijos grupuočių veiklą atidžiai analizuoti ispanai pradėjo dar 2016-aisiais metais, kai Taraso mieste buvo nušauti du Gruzijos piliečiai. Dabar jau žinoma, kad nužudytieji – „įteisintų vagių“ kastai priklausančio Kachabero Šušanašvilio (Kacha Rustajevskij) gaujos nariai. Manoma, kad jie nušauti dėl to, kad atsisakė dalintis nelegaliai įgytais pinigais. Kita versija – nepasidalino įtakos sferomis su kitomis gaujomis. 2017-aisiais metais buvo sulaikyta ir Šušanašvilio žmona Katerina Mierkova bei dar 20-imt įtariamųjų. Žmona apkaltinta plovus „nešvarius mafijos pinigus“.

Būtent po 2017-ųjų įvykių Ispanijos žvalgybai tapo akivaizdu, kad visoje šalyje gausu tarptautinių nusikalstamų grupuočių, kurios verčiasi pačiais pelningiausiais nelegaliais verslais – narkotikų, vogtų automobilių prekyba, pardavinėja nelegalius ginklus, cigaretes, užsiima korupcija sporto sferose.

Mossos d,Esquadra pareigūnų teigimu, viena iš turtingiausių mafijų – armėniškoji. Žodis „armėniška“ čia labai tinka, mat ši organizuotų nusikaltėlių grupuotė griežtai laikosi etninės švaros – į savo gretas nepriima kitataučių. Tad leidiniai armeniasputnik.am ir lragir.am, komentuodami ispanų teisėsaugininkų veiksmus, be reikalo ironizuoja, esą Ispanijos teisėsauga sulaikė „vadinamosios armėnų mafijos atstovus“. Terminu „vadinamoji“ nepaslėpsi nacionalinės grupuotės sudėties – vieni armėnai, nė vieno kitataučio.

Bet įdomiausia, kad Ispanijos teisėsaugos pranešimais remiantis, sulaikytieji turi ryšių JAV, Prancūzijoje, Belgijoje, Italijoje ir net Lietuvoje. Tiesa, iš skurdžių pranešimų viešojoje erdvėje sunku suprasti, būtent kokio pobūdžio tie ryšiai. Mus, žinoma, labiausiai domina galimi armėnų mafijos atstovai Lietuvoje. Ar tai reiškia, kad visame pasaulyje garsėjanti armėnų mafija, įsitvirtinusi ir Amerikoje (Kalifornija), ir Vokietijoje (Tiuringija), ir Rusijoje (Maskva), taip pat ir Ispanijoje (Katalonija), turi savo padalinį dar ir vienoje iš Baltijos šalių – Lietuvoje? Kas jie?

Peržvelgus pagrindinius Lietuvos internetinius leidinius matyti, kad šiai temai didelio dėmesio lietuvaičiai bent kol kas neskiria.

O juk žinoti, kas tie Lietuvos asmenys, tiesiogiai ar netiesiogiai susiję su Ispanijoje iki šiol be didelių trukdžių veikusia Armėnijos nusikalstama grupuote, – ne tik įdomu, bet ir svarbu. Mafija, kokia ji bebūtų pagal nacionalinę sudėtį, kelia pavojų valstybės nacionaliniam saugumui. Taip pat – ir Lietuvos nacionaliniam saugumui.

2018.06.27; 11:09

Dešimtys tūkstančių žmonių sekmadienį Barselonoje dalyvavo demonstracijoje, reikalaudami paleisti devynis Katalonijos nepriklausomybės judėjimo lyderius. Praėjus šešiems mėnesiams po pirmųjų areštų, protesto eitynių dalyviai reikalavo „laisvės politiniams kaliniams“.

Demonstrantai mojo Katalonijos vėliavomis, daugelis jų kaip solidarumo su įkalintaisiais ženklą prie rūbų buvo prisisegę geltonas juosteles arba buvo su geltonais šalikais bei striukėmis.

Protestą organizavo kovą įkurta Katalonijos institucijų apsaugos platforma. Jį parėmė abi didžiausios Ispanijos profsąjungos CCOO ir UGT. Manifeste organizatoriai pasmerkė teisėsaugos įtaką politikai ir reikalavo „demokratiškai spręsti konfliktą“.

Ispanijos teisėsauga vykdo tyrimą prieš nepriklausomybės judėjimo politikus ir aktyvistus dėl jų veiksmų už Katalonijos atskyrimą nuo Madrido. Dviem aukštiems nepriklausomybės judėjimo atstovams kardomasis kalinimas taikomas nuo spalio 16-osios: prokuratūra kandidatą į Katalonijos regiono prezidentus Jordį Sanchezą bei organizacijos „Omnium Cultural“ pirmininką Jordį Cuixartą kaltina „maištu“.

Kalėjime Ispanijoje sėdi ir kairės nacionalistinės partijos „Esquerra Republicana de Catalunya“ (ERC) lyderis Oriolas Junquerasas bei dar šeši politikai. Buvęs Katalonijos prezidentas Carlesas Puigdemont’as po vienašališko nepriklausomybės paskelbimo spalį pabėgo iš šalies. Jis kovą, remiantis Europos arešto orderiu, buvo sulaikytas Vokietijoje, tačiau tada paleistas už užstatą.

Šiuo metu Vokietijos teisėsauga vertina, ar gali išduoti C. Puigdemont’ą Ispanijai dėl kaltinimų lėšų švaistymu. Perduoti jį Ispanijai dėl kaltinimų „maištu“ teismas atsisakė.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.04.16; 10:45

Remiantis daliniais ketvirtadienį Katalonijoje vykusių rinkimų rezultatais, už regiono nepriklausomybę pasisakančios partijos parlamente gali išsaugoti absoliučią daugumą, praneša „Reuters“.

Panašu, kad premilinarūs rezultatai, paskelbti suskaičiavus apie 40 proc. rinkėjų balsų, patvirtino anksčiau pasirodžiusios balsavusiųjų apklausos rezultatus. Galutinių rezultatų tikimasi sulaukti naktį į penktadienį, apie 1 val. Lietuvos laiku.

Skelbiamais duomenimis, separatistinių pažiūrų partijos turėtų gauti 71 iš 135 vietų asamblėjoje. Junionistų blokas gali tikėtis 56 vietų, o vietinė prieš griežtą taupymo politiką pasisakančios partijos „Podemos“ atšaka – 8 vietų.

Ketvirtadienį vykusiuose rinkimuose dalyvavo rekordinis skaičius rinkėjų – daugiau kaip 83 proc.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.12.22; 00:30

Slaptai.lt svečias – Vilniaus politikos analizės instituto vyriausiasis analitikas Marius LAURINAVIČIUS.

Mūsų pokalbio temos – kelios. Pavyzdžiui, kaip Rusija kišosi į JAV prezidento rinkimų kampaniją, ar Rusijos žvalgyba turi Donaldą Trampą kompromituojančios medžiagos, kaip rusų įtakos agentai bandė išnaudoti „Brexit“ ir kaip jie naudojasi politinėmis įtampomis Katalonijoje.

Antrasis klausimas – ar JAV slaptosios tarnybos padarė viską, kad apsaugotų Amerikos visuomenę nuo priešiškų įtakų?

Trečiasis svarstymas – kaip klostosi JAV ir Europos santykiai? Taigi – ar oficialusis Vašingtonas ryžtingai nusiteikęs ginti Lietuvą pačiu tragiškiausiu atveju?

Pokalbio trukmė – 28 min.

2017.11.29; 09:00

Miguel González / El Pais

„Taigi Ispanijos užsienio reikalų ministerija pateikė klausimą RF ambasadoriui Madride Jurijui Korčaginui apie informacinius pranešimus, jog Kremliui tarnaujantys hakeriai kišosi į Katalonijos konfliktą“, – tvirtina El Pais, remdamasis neįvardytais „vyriausybiniais šaltiniais“.

Korčaginas „patikino, kad nieko apie tai nežino, ir pažadėjo paklausti Maskvos. Po dviejų dienų Korčaginas pranešė ministerijai, kad tos naujienos neturi jokio pagrindo, ir priskyrė jas Ispanijos žiniasklaidos prasimanymams, darydamas užuominą į El Pais“, – rašo žurnalistas Migelis Gonzalesas. Pasak autoriaus, Korčaginas tą versiją išdėstė kalbėdamas seminare Instituto de Cuestiones Internacionales y Política Exterior (INCIPE) ir Rusijos ambasados Ispanijoje Twitter paskyroje.

Kalbėdami apie Rusijos ambasadoriui adresuotą minėtą prašymą, vyriausybiniai laikraščio šaltiniai „nurodė niuansus: tai nebuvo nei protestas, nei oficialus skundas, o tik pirmas prašymas paaiškinti“.

„Kai prisikaupė Rusijos tarnybų veiksmų požymių, vyriausybė nusprendė žengti dar vieną žingsnį, bet buvo linkusi jį žengti ne viena, o kartu su ES, tvirtindama, kad kalbama ne apie išimtinai Ispanijos problemą, nes tikrasis Maskvos taikinys – ne padaryti žalos Ispanijai, o destabilizuoti ES“, – sakoma straipsnyje.

„Vyriausybiniai šaltiniai pabrėžia: jeigu iki šiol Maskvos kišimasis į Katalonijos konfliktą galėjo turėti gana ribotą poveikį, tai jo tęsinio padariniai gali būti žymiai rimtesni, nes artėja gruodžio 21 – rinkimų autonominėje srityje (Katalonijoje) diena“, – rašo leidinys.

Informacijos šaltinis: leidinys „El Pais“

2017.11.20; 00:30

Įvykiai Ispanijoje dėl Katalonijos siekio atsiskirti taip greitai rutuliojasi, kad sunku viską aprėpti. Slaptai.lt skelbia keletą paskutiniųjų pranešimų, kas šiuo metu vyksta tiek Ispanijos sostinėje Madride, tiek Katalonijos sostinėje Barselonoje.

Ispanijos teismas nurodė nedelsiant suimti aukštus Katalonijos separatistus

Ispanijos teismas, anot žiniasklaidos, nurodė nedelsiant suimti nušalintą Katalonijos viceprezidentą Oriolą Žunkerasą (Oriol Junqueras) ir dar septynis buvusius regiono vyriausybės narius. Jie kaltinami maištu prieš Ispanijos valstybę, savo portale pranešė „Al Pais“.

Dar vienas politikas Santis Vila (Santi Vila) už 50 000 eurų užstatą po suėmimo galės būti paleistas. S. Vila pasitraukė iš vyriausybės prieš tai, kai Katalonija praėjusį penktadienį paskelbė nepriklausomybę nuo Ispanijos. Nuo tada jis pasisakė už derybinį sprendimą ginče dėl atsiskyrimo.

Separatistai kaltinami maištu, priešinimusi valstybinei valdžiai bei valstybės lėšų švaistymu. Jiems gresia 30 metų kalėjimo.

Teisėja Karmen Lamela (Carmen Lamela) priėmė sprendimą nedelsiant suimti visus devynis politikus, kurie ketvirtadienį pasirodė teisme. Tarp jų nebuvo buvusio Katalonijos prezidento Karleso Pučdemono (Carles Puigdemont), nes jis su keliais bendražygiais išvyko į Belgiją. Prokuratūra paprašė išduoti Europos arešto orderį K. Pučdemonui suimti. Kol kas neaišku, kada teisėja dėl to apsispręs.

Pablas Iglesijas (Pablo Iglesias), kairės protesto partijos „Podemos“ lyderis, tviteryje rašė: „Man gėda, kad mano šalyje opozicionieriai sodinami į kalėjimą. Mes nesame už Katalonijos nepriklausomybę, tačiau šiandien sakome: laisvę politiniams kaliniams“.

XXX

Ispanijos prokurorai prašo Europos arešto orderio K. Pučdemonui

Ispanijos valstybės prokuroras prašo išduoti Europos arešto orderį nušalintam Katalonijos lyderiui Karlesui Pučdemonui (Carles Puigdemont) ir dar keturiems jo vyriausybės nariams dėl jų vaidmens ginčytiname referendume dėl nepriklausomybės nuo Ispanijos, informuoja BBC.

Visi penki politikai ketvirtadienį nepasirodė Madrido teisme, kuriame turėjo būti apklausti dėl kaltinimų maištu, sukilimu ir piktnaudžiavimu viešosiomis lėšomis. Trečiadienį K. Pučdemono advokatas teigė, kad jo klientas nepasirodys teisme, nes yra didelė tikimybė, kad būtų sulaikytas.

Kiti aštuoni atleisti Katalonijos regiono vyriausybės nariai atvyko į apklausas teisme. Madrido prokurorai pareikalavo kardomojo kalinimo maištu kaltinamiems šiems politikams.

Nuo spalio 1 dieną įvykusio referendumo dėl Katalonijos nepriklausomybės, kurį centrinė Ispanijos valdžia laiko neteisėtu ir nepripažįsta jo rezultatų, Ispanijai nepavyksta išeiti iš šalį apėmusios krizės.

Penktadienį Katalonijai paskelbus nepriklausomybę, šalies ministras pirmininkas Marianas Rachojus (Mariano Rajoy) įvedė Katalonijoje tiesioginį valdymą ir paleido regiono parlamentą, gruodžio 21 dieną sušaukdamas pirmalaikius regiono parlamento rinkimus. Tuo tarpu Katalonijos vadovas K. Pučdemonas išvyko į Briuselį.

Referendume už nepriklausomybę pasisakė 90 proc. rinkėjų, tačiau rinkėjų aktyvumas siekė tik 43 proc.

XXX

Ispanijos prokuratūra prašo kardomojo kalinimo nušalintiems Katalonijos vyriausybės nariams

Ispanijos prokuratūra pareikalavo kardomojo kalinimo maištu kaltinamiems nušalintos Katalonijos separatistinės vyriausybės nariams. Šios priemonės pradžioje prašoma visiems devyniems politikams, kurie ketvirtadienį pasirodė teisme, pranešė žiniasklaida, remdamasi teisėsaugos atstovais.

Buvusiam regiono viceprezidentui Oriolui Žunkerasui (Oriol Junqueras) ir dar septyniems politikams reikalaujama skirti kardomąjį kalinimą be teisės būti paleistiems už užstatą. Buvusiam santykių su įmonėmis ministrui Santi Vilai (Santi Vila), kuris praėjusią savaitę prieš Katalonijos parlamentui paskelbiant nepriklausomybę atsistatydino iš pareigų, anot prokuratūros prašymo, galės būti skirtas paleidimas už užstatą.

Buvęs Katalonijos prezidentas Karlesas Pučdemonas (Carles Puigdemont) ir likę keturi buvę ministrai į teismą neatvyko. Anot žiniasklaidos, jie yra Briuselyje. Tikimasi, kad Ispanijos teisėsauga paskelbs šių politikų Europos arešto orderį.

XXX

Atstatydintieji Katalonijos ministrai atvyko į teismą, kur bus apklausiami

Keli nušalintosios Katalonijos vyriausybės ministrai ketvirtadienį atvyko į Nacionalinį teismą Madride, kur turėjo būti apklausiami dėl galimų kaltinimų maištu, antivyriausybine veikla ir lėšų grobstymu.

Pirmasis į apklausą atvyko buvęs regiono viceprezidentas Oriolas Žunkerasas (Oriol Junqueras). Netrukus pasirodė ir kiti atleisti jo kolegos, tarp kurių – regiono vyriausybės atstovas Žordis Turulis (Jordi Turull), išorės reikalų ministras Raulis Romeva (Raul Romeva) ir vidaus reikalų ministras Žoakimas Fornas (Joaquim Forn).

Pirmadienį į Briuselį išskridęs buvęs Katalonijos prezidentas Karlesas Pučdemonas (Carles Puigdemont) teisme nepasirodė. Jo teisininkas trečiadienį informavo, kad politikas į Ispaniją negrįš.

Ministrams, kuriuos centrinė Ispanijos valdžia nušalino po to, kai Katalonijos parlamentas paskelbė regiono nepriklausomybę, gresia iki 30 metų kalėjimo. Be to, tikėtina, kad po apklausos teisėjas gali nurodyti jiems taikyti ikiteisminį kardomąjį kalinimą.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.11.03; 02:44

Nušalintas Katalonijos separatistų lyderis negrįš į Ispaniją pasirodyti teisme, nes yra didelė tikimybė, kad būtų sulaikytas, pareiškė jo advokatas.

K. Pučdemonas ir dar 13 nušalintų jo vyriausybės narių kviečiami lapkričio 3-4 dienomis pasirodyti Madrido Nacionaliniame teisme. Tačiau, advokato Polio Bekaerto (Paul Bekaert) paklausus, ar jo klientas pasirodys Madrido teisme, jis atsakė: „Kaip K. Pučdemonas man sakė, tai neįvyks“.

„Taip yra dėl to, kad mes laukiame tolesnių Ispanijos institucijų reakcijų, laukiame, kas vyks“, – sakė advokatas.

Kitame interviu televizijos kanalui VTM P. Bekaertas sakė, kad atleistasis Katalonijos vadovas neprašys Belgijoje politinio prieglobsčio.

54 metų K. Pučdemonas šiuo metu yra Briuselyje, jis teigia atvykęs į Belgiją „laisvės ir saugumo tikslais“. Praėjusią savaitę Katalonijai paskelbus nepriklausomybę nuo Ispanijos, centrinė Ispanijos vyriausybė nušalino Katalonijos lyderius.

Pirmadienį Ispanijos generalinis prokuroras paskelbė kaltinimus Katalonijos vyriausybei ir parlamento nariams, neteisėtai paskelbusiems nepriklausomybę nuo Ispanijos. Generalinis prokuroras Chosė Manuelis Masa (Jose Manuel Maza) apkaltino juos sukilimu, maištavimu ir piktnaudžiavimu viešosiomis lėšomis. Remiantis Ispanijos teisine sistema, prokuroro prašymą svarstys Nacionalinis teismas ir nuspręs, ar priimti kaltinimus. Sukilimo organizavimas Ispanijoje baudžiamas iki 30 metų kalėjimo bausme.

Ispanijos Nacionalinio teismo Madride teisėja nori apklausti politikus prieš pateikiant jiems kaltinimus.

Spalio 1 d. Katalonijoje įvyko referendumas dėl regiono nepriklausomybės. Jame dalyvavo 2,28 milijono iš 5,31 milijono katalonų, turinčių teisę balsuoti. Daugiau kaip 90 procentų balsavusiųjų buvo už Katalonijos nepriklausomybę. Madridas laiko šį referendumą neteisėtu ir atsisako pripažinti jo rezultatus.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.11.02; 00:01

Ispanijoje vykstant konstitucinei krizei, Lietuvos užsienio reikalų ministerija (URM) išreiškė paramą Ispanijos Karalystės teritoriniam vientisumui.

„Lietuva gerbia ir remia Ispanijos Karalystės teritorinį vientisumą ir suverenitetą. Kviečiame Ispanijos vyriausybę ir institucijas konstruktyviu dialogu ir teisinėmis priemonėmis ieškoti konstitucinio sprendimo.

Lietuvą ir Ispaniją sieja draugiški dvišaliai santykiai, Ispanija yra svarbi Lietuvos partnerė Europos Sąjungoje ir NATO“, – rašoma URM išplatintame pranešime.

Naujienų agentūra ELTA primena, kad krizė prasidėjo Katalonijos lyderiams nusprendus surengti referendumą dėl nepriklausomybės, nors Ispanijos Konstitucinis teismas buvo paskelbęs jį neteisėtu.

Katalonijos parlamentui penktadienį pritarus rezoliucijai dėl nepriklausomybės, Ispanijos Senatas pritarė tiesioginiam Madrido valdymui regione. Penktadienį Ispanija paleido Katalonijos parlamentą ir paskelbė naujus rinkimus, kurie numatomi gruodžio 21 d. Buvo panaikintos ir Katalonijos regiono policijos vado galios.

Kreipdamasis į žmones po skubaus vyriausybės pasitarimo, Ispanijos premjeras Marianas Rachojus (Mariano Rajoy) teigė, kad buvo nušalintas už atsiskyrimą pasisakantis Karlesas Pučdemonas (Carles Puigdemont) ir vykdomoji valdžia.

Madridui ir M. Rachojui paramą išreiškė partneriai Europos Sąjungoje ir JAV, jie išreiškė nerimą dėl susiklosčiusios situacijos ir gilios konstitucinės krizės bei pareiškė palaiką vieningą Ispaniją.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.10.31; 00:02

Maišto organizavimu apkaltintas ir Ispanijos centrinės vyriausybės nuo pareigų nušalintas Katalonijos lyderis Karlesas Pučdemonas (Carles Puigdemont), anot žiniasklaidos, pabėgo į Belgiją.

Ispanijos premjero Mariano Rachojaus (Mariano Rajoy) Liaudies partijos (PP) vyriausiasis koordinatorius Fernandas Martinesas Mailas (Fernando Martinez Maillo), komentuodamas žiniasklaidos pranešimus, sakė: „Taip, tai, regis, tiesa“. Pabėgimas, anot jo, rodo „desperaciją“. Su K. Pučdemonu esą išvyko ir keli ministrai.

Ispanijos prokuratūra pirmadienį pateikė kaltinimus K. Pučdemonui ir kitiems nušalintos Katalonijos vyriausybės nariams. Jie, be kita ko, kaltinami maištu, pasipriešinimu šalies valdžiai ir valstybės lėšų išeikvojimu, pirmadienį Madride sakė generalinis prokuroras Chosė Manuelis Masa (Jose Manuel Maza).

Savaitgalį Belgijos pareigūnas Teo Frankenas (Theo Francken), atsakingas už prieglobsčio suteikimą ir migraciją, sukėlė pasipiktinimą, kai pareiškė, kad jo šalis gali priglausti nušalintus politikus. Katalonai, kurie jaučiasi politiškai persekiojami, gali pasiprašyti Belgijoje prieglobsčio, sakė jis flamandų stočiai „VTM News“. Belgijos premjeras Šarlis Mišelis (Charles Michel) tada pareiškė prašąs pareigūno „nepilti alyvos į ugnį“.

K. Pučdemonas ginče dėl nepriklausomybės ne kartą prašė Europos Sąjungos (ES) tarpininkavimo. Tačiau Bendrija akivaizdžiai stojo Ispanijos vyriausybės pusėn ir pareiškė, kad pokalbių partnere laiko tik vyriausybę Madride.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.10.31; 00:01

Ispanijos centrinė vyriausybė Katalonijos konflikte gali tikėtis Europos Sąjungos (ES) šalių partnerių paramos. Prieš prasidedant ES viršūnių susitikimui Briuselyje, Vokietijos kanclerė Angela Merkel (Angela Merkel), Prancūzijos prezidentas Emanuelis Makronas (Emmanuel Macron) ir kitų Bendrijos šalių vadovai aiškiai parėmė vyriausybės Madride poziciją.

Konfliktas dėl nepriklausomybės siekiančios Katalonijos nėra įtrauktas į oficialią dviejų dienų susitikimo darbotvarkę. Tačiau A. Merkel prieš prasidedant pokalbiams pabrėžė: „Mes įdėmiai stebime (situaciją) ir remiame Ispanijos vyriausybės poziciją“. E. Makronas sakė, kad šalių lyderiai pasiųs „vienybės žinią“ Ispanijos tema.

Vis dėlto kai kurie lyderiai reiškė ir savo susirūpinimą dėl konflikto eskalacijos. „Smurtas nėra atsakymas, – kalbėjo Belgijos premjeras Šarlis Mišelis (Charles MIchel). – Europiečiui dera kviesti politinio dialogo, jei kyla politinė krizė“. Kanclerė A. Merkel akcentavo, kad reikalingas sprendimas, „remiantis Ispanijos konstitucija“.

Madridas buvo davęs Katalonijos vyriausybei laiko iki ketvirtadienio ryto, kad ji formaliai pareikštų atsisakanti nepriklausomybės. Tačiau Barselona šio ultimatumo neįvykdė.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.10.20; 00:15

Ispanai degina Katalonijos vėliavas. EPA – ELTA nuotr.

Ispanijos valdžia mano, kad įstatymo ribose galima svarstyti Katalonijos finansavimą arba autonomijos savivaldos gerinimą. Tai trečiadienį Deputatų Kongrese (parlamento žemuosiuose rūmuose) pareiškė Ispanijos ministras pirmininkas Marianas Rachojus (Mariano Rajoy).

Pasak premjero, „galima kalbėti apie viską, ką leidžia konstitucija, taip pat ir apie jos reformą“. Jis sukonkretino, kad yra galimybė „pradėti dialogą dėl valstybinių paslaugų kokybės, finansavimo, savivaldos tobulinimo“.

Tačiau M. Rachojus vėl atmetė idėją dėl tarpininkavimo sureguliuojant Katalonijos krizę. „Tai, ką mes patiriame, neturi nieko bendro su politiniais skirtumais, kurie kasdien sureguliuojami demokratinėse šalyse ir civilizuotose bendruomenėse“, – sakė premjeras. „Sprendimas Katalonijos vyriausybės vadovo Karleso Pučdemono (Carles Puigdemont) rankose: atkurti tvarką arba pratęsti įtampos laikotarpį“, – teigė M. Rachojus.

Anot jo, šalis susidūrė „su negarbingu ir labai pavojingu Ispanijos konstitucijos ir vienybės puolimu“. „Netvarka ir kompanijų bėgimas iš Katalonijos yra įstatymo pažeidimo padarinys“, – pridūrė Ispanijos vyriausybės vadovas.

Spalio 1 d. Katalonijoje įvyko referendumas dėl regiono nepriklausomybės. Jame dalyvavo 2,28 milijono iš 5,31 milijono katalonų, turinčių teisę balsuoti. Daugiau kaip 90 procentų balsavusiųjų buvo už Katalonijos nepriklausomybę. Madridas laiko šį referendumą neteisėtu ir atsisako pripažinti jo rezultatus.

Antradienį Katalonijos vyriausybės vadovas K. Pučdemonas regiono parlamente susumavo referendumo rezultatus. Iki pat vakaro nebuvo aišku, ar politikas paskelbs, kad Katalonija traukiasi iš Ispanijos sudėties, ar ne. Galiausiai Katalonijos vyriausybės vadovas ir kiti regiono vadovybės nariai pasirašė dokumentą dėl regiono nepriklausomybės nuo Ispanijos, bet kol kas pristabdė jo galiojimą.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.10.13; 05:00