Irina Rozova. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Laikinosios ir specialiosios tyrimo  komisijos identiškiems klausimams spręsti vienu metu neturėtų būti sudaromos, tai nutarė trečiadienį posėdžiavusi Seimo Etikos ir procedūrų komisija, apsvarsčiusi parlamentinių tyrimų iniciatyvas dėl Seimo narės Irinos  Rozovos.
 
Seimo etikos sargai, atsižvelgdami į Konstitucinio Teismo išaiškinimą, nusprendė, kad Seimas, sudarydamas laikinąją ar specialiąja tyrimo komisiją, be kitų aplinkybių, turėtų įvertinti ir tai, ar „atitinkamas klausimas nebuvo jau ištirtas arba nėra tiriamas Seimo laikinosios tyrimo komisijos ar kitos institucijos.“
 
Tokioms išvadoms, kurias rengė Seimo nariai „valstietė“ Aušra Papirtienė ir konservatorius Kazys Starkevičius trečiadienį pritarta bendru sutarimu.
 
Seimo narys K. Starkevičius mano, kad tai svarbus sprendimas ateičiai, kad tokio  blogo precedento neįvyktų.
 
Seimo Etikos ir procedūrų komisija taip pat konstatavo, kad šiuo metu Seime nėra dviejų ar daugiau veikiančių laikinųjų ar specialiųjų tyrimo komisijų tam pačiam klausimui ištirti.
 
Beje, pernai rugsėjo mėnesį Seimas buvo pavedęs Nacionalinio saugumo ir  gynybos komitetui (NSGK) laikinosios tyrimo komisijos teisėmis atlikti parlamentinį tyrimą dėl I. Rozovos veiklos ir ryšių su Rusijos diplomatais. Komitetas išvadas turėjo pateikti iki šių metų balandžio 30 d., tačiau nesutarus dėl jų, išvados Seimui nebuvo pateiktos.
Rusijos generalinis konsulatas Klaipėdoje. Slaptai.lt nuotr.
 
Gegužės 5 d. buvo įregistruotas naujas nutarimo  projektas, siūlantis tyrimą pratęsti, tačiau šį projektą gegužės 21 d. Seimas atmetė.
 
Šių metų balandžio 23 d. po pateikimo buvo pritarta apkaltos iniciatyvai, tačiau  gegužės 21 d. po svarstymo šis projektas nesulaukė Seimo paramos ir apkaltos komisija nebuvo sudaryta.
 
Etikos sargų įvertinti galimus procedūrinius pažeidimus, tiriant I. Rozovos veiklą, paprašė Seimo Lietuvos lenkų rinkimų akcijos- Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos seniūnė Vanda Kravčionok.
 
Ji prašė išaiškinti, ar „Seime gali būti sudaromos dvi tyrimo komisijos tuo pačiu metu ir tam pačiam klausimui ištirti“ ir ar nepažeista procedūra, kai imtasi iniciatyvos sudaryti dar vieną tyrimo komisiją, nesulaukus anksčiau sudarytos komisijos išvadų.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.05.27; 16:51

Lietuvos miškai. Slaptai.lt (Vytautas Visockas) nuotr.

Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas konservatorius Kazys Starkevičius ragina Seimo pavasario sesijoje priimti įstatymus, kurie stabdytų Lietuvos miškų išpardavimą.

„Kreipiuosi į Vyriausybę, o ypač į aplinkos ministrą, ir raginu – kol nevėlu (o gal jau…) parenkite ir pateikite Seimui pavasario sesijos metu svarstyti teisės aktų projektus, kurie stabdytų didelių miškų plotų išpardavimą privatiems ir juridiniams asmenims. Ypač tai svarbu pasienio zonose, kai mūsų šalies juridiniai asmenys, šiose teritorijoje supirkę didelius miškų plotus, vėliau galimai juos akcijų pavidalu parduos nedraugiškos užsienio šalies investuotojams. Tai galėtų kelti grėsmę šalies saugumui“, – pažymi K. Starkevičius.

Tolumoje – Lietuvos miškai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Pasak jo, pastaruoju metu paaiškėjo, kad ne tik žemės ūkio paskirties žemė superkama dideliais kiekiais, galimai apeinant įstatymus, bet ir miško žemė „parceliuojama“ neribotai, nes Aplinkos ministerija nemato reikalo įvesti kokius nors saugiklius.

Gražuoliai Lietuvos miškai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Vienas iš pavyzdžių, kai Lietuvoje atskiros galingos korporacijos dideliais kiekiais superka mūsų šalies miškus. Pasak K. Starkevičiaus, Švedijos baldų pramonės ir prekybos grupė „Ikea“ jau galimai turi įsigijusi 15 tūkst. hektarų Lietuvos miškų, panašų miškų plotą jau turi įsigijusi ir kita bendrovė „Eurofbrest“.

„Tai nei daug, nei mažai – apie 15 proc. nuo privačių Lietuvos miškų. Ar tik ne tai paaiškina, kodėl dabartinė Vyriausybė taip atkakliai protegavo miškų urėdijų reformą, leidžiančią prieiti prie svarbių išteklių?“ – pažymi Seimo narys. 

Iš serijos „Lietuvos miškai“. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Pasak parlamentaro, Vyriausybei reikėtų susirūpinti, ar tokiais kiekiais parduodant miškus, įkūrus vieną miškų valdymo įmonę, mūsų girios nesubėgs į vienas rankas. „Juk ir žemės sukoncentravimu tūkstantiniuose vieno savininko plotuose susirūpinta pavėluotai. Visuomenė, žiniasklaida turi atidžiai stebėti – ar po kurio laiko nepasigirs balsų, kviečiančių į centralizuotą miškų valdymą įsileisti „privatų investuotoją“. Gal savą, gal svetimšalį, ir pradėti masinį miškų kirtimą“, – sako parlamentaras.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.02.02; 00:15