Savo įsikišimą į JAV prezidento rinkimus Rusija vertina kaip pasisekusį ir šiemet vyksiančius Kongreso rinkimus laiko proga surengti dar vieną ataką, antradienį įspėjo Jungtinių Valstijų vyriausiasis žvalgybų vadas.

Kalbėdamas Senato žvalgybos komitete, Nacionalinio saugumo direktorius Danielis Coatsas teigė, kad „reikia neabejoti“, jog savo mėginimą kištis į 2016-ųjų prezidento rinkimus Rusija laiko „pasisekusiu“.

Tuo metu 2018-ųjų rudenį įvyksiančius JAV Kongreso rinkimus Maskva vertina kaip dar vieną progą paveikti demokratinius procesus Jungtinėse Valstijose, pridūrė jis.

JAV žvalgybų agentūros jau kurį laiką tvirtina manančios, kad Rusija mėgino pakreipti 2016-ųjų rinkimų baigtį Donaldo Trumpo naudai. Tą, pasak žvalgybininkų, ji darė skleisdama propagandą socialiniuose tinkluose ir kibernetinės atakos metu pavogdama Demokratų partijos elektroninius laiškus. Pati Rusija tokius kaltinimus neigia.

Abi didžiosios JAV politinės partijos jau pradėjo rengtis lapkritį vyksiantiems Kongreso rinkimams.

Prezidento Respublikonų partija sieks išsaugoti savo turimą daugumą Atstovų rūmuose ir Senate, o demokratai, savo ruožtu, tikisi, kad rinkėjų nepasitenkinimas D. Trumpo valdžia padės pergalę švęsti jiems.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.02.14; 07:02

Ben Farmer / Daily Telegraph

Rusija pasirengusi „nužudyti tūkstančių tūkstančius“ britų griaunamosiomis atakomis, perspėjo Didžiosios Britanijos gynybos ministras.

Rusija gali išprovokuoti „tūkstančius, tūkstančių tūkstančius mirčių“ Britanijoje per ataką, kuri gali paralyžiuoti Britanijos infrastruktūrą ir energetinį aprūpinimą, perspėjo šalies gynybos ministras Gevinas Viljamsonas interviu Britanijos laikraščio Daily Telegraph korespondentui Benui Farmeriui.

Politikas pareiškė, kad Maskva nagrinėja kritiškai svarbią Britanijos nacionalinę infrastruktūrą ir tai, kaip ji susijusi su kontinentiniais energetinio aprūpinimo tinklais, kad sukeltų „paniką“ ir „chaosą“. Įvertindamas leidinyje pavojų, kurį kelia tai, ką jis pavadino vis atkaklesniu Kremliumi, ministras pareiškė, kad Rusija pasirengusi imtis veiksmų „kuriuos bet kuri kita šalis pavadintų absoliučiai nepriimtinais“.

Interviu Viljamsonas pažymėjo, kad Rusija šnipinėja kritiškai svarbią Britanijos nacionalinę infrastruktūrą ir suka sau galvą dėl klausimo „Kaip mes galime pakenkti Britanijai?“.

Pasak ministro, rusai svarsto, „kaip mes galėtume smarkiai pakenkti Britanijai“. „Pakenkti jos ekonomikai, sudraskyti į gabalus jos infrastruktūrą, faktiškai privesti prie mirties tūkstančius, tūkstančių tūkstančius, bet taip, kad tame būtų sukurtas elementas visiško chaoso šalyje“, – valdininkas garsiai išsakė spėjamus Rusijos ketinimus.

Viljamsonas leidiniui papasakojo, kad Rusija nagrinėja elektros laidų linijas, kurios jungia Britaniją su kontinento aprūpinimu ir leidžia jai prekiauti bei keistis elektra ir dujomis su kaimynais. „Kodėl jie nesiliauja fotografuoti ir tyrinėti elektrinės, kodėl jie tiria jungiamuosius vamzdynus, kuriais ateina tiek daug elektros ir tiek daug energijos į mūsų šalį. Jie studijuoja tuos objektus, nes jie sako sau, kad tai būdas pakenkti Britanijai“, – cituoja ministrą laikraštis.

„Tai reali grėsmė, su kuria, manau šalis susiduria šiuo momentu“, – pridūrė politikas. Pasak jo, diversija gali būti įvykdyta kibernetinės atakos, povandeninės veiklos ar net raketos pagalba.

Informacijos šaltinis: The Daily Telegraph

2018.01.30; 05:00

Algimantas Rusteika, šios publikacijos autorius

Ar galėtumėt ramiai gyventi, jei per langą nuolat stebėtų ir jei tik kas nepatiks – tuoj apskųstų? Ar norėtumėt bendrauti su bendradarbiu, dalintis mintimis su kaimynu, kuris apskundžia viršininkams ir policijai? Patiktų gyvenimas kameroje, kur pro akutę tave nuolat stebi kontroliuojanti akis?

Ar įmanoma laisvai rašyti ir kurti, dalintis požiūriais aplinkoje, kur sėdi skundikų gaujos narys, gal ne tave skundžiantis, bet ką gali žinot, kada jam užeis ir nepatiksi? Nors ir gero norintis, tavo pažįstamas, nedurnas ir garbus kituose reikaluose žmogus?

Kaip seniau buvo sunku rasti šeimą, kurios narių neišvežė, taip dabar nelengva rasti žmogų, kurio pažįstamų ar jo paties feisbukas neužblokavo. Kas čia darosi, primena seną gerą rusišką stalinizmą: kiekvienoj laiptinėj po informatorių, visur kyšo didelės ausys, fiksuojančios, ką kalbi ir galvoji. Vienas po kito dingsta draugai, po to vėl atsiranda, atsėdėję zonoje parų ar mėnesį – atsargūs, pikti, pritvinkę keršto.

Reikia imti galvoti, ką sakai, ar tai kam patiks, ar vykusiai pajuokausi, ar nenubaus, nepaskųs, neištrins tavo įžvalgų, ar tavęs iš viso neišmes į virtualią tamsą. Senasis gerasis, laisvasis ir gyvas feisbukas mirė. Nepriklausomybės nuo valdžios ir idiotų minios nuomonių, nevaržomos raiškos galimybių pasaulis gęsta akyse. 

Kaip uždrausti kitam reikšti tau nepatinkančias mintis? Labai paprasta, Kisa – tereikia apskųsti multikultūrinei ir tolerantiškai feisbuko administracijai, kad pažeidi taisykles. Juk kiekvienas, polemizuojantis ir karštai besiginčijantis, kur nors yra pasakęs aštrių žodžių. Surandi tokį gal keleto metų senumo įrašą ar net trumpą komentarą kitų diskusijoje – ir paskundi, kad kursto neapykantą.

O dėl šventųjų karvių, kurių negalima kritikuoti laisvajame pasaulyje – stukačiams galimybės begalinės! Gali kiek nori kolioti lietuvius, rusus, lenkus ar čiukčius ir tai bus nuomonės raiška. Bet nors žodelį neigiamo apie žydus ar arabus – ir jau tautinė neapykanta, užblokuos. Kiek nori tyčiokis iš Jėzaus Kristaus ir krikščionybės, bet jei ką apie musulmonus ar atbėgėlius –  bus jau neapykanta religiniu pagrindu.

Pakritikuosi gėjų, lesbietę, transseksualą – dingsi iš feisbuko ilgam, nes tai diskriminacija, nors kitaip manančius apie lytinę orientaciją galima apmėtyti mėšlais kiek tik nori, ir kas tik nori, tas tą daro. Aišku, jei juodaodį pavadinsi tokiu lietuviškai, irgi bus baisiausias nusikaltimas ir rasinė neapykanta.

Surink gaują bendraminčių ir skųskit į sveikatą žmogų, kurio pažiūros nepatinka, bet ne už pažiūras, o už „feisbuko bendruomenės taisyklių pažeidimą“, kurį surasi visada. Feisbukas juk nepajėgus išnagrinėti milijonus ir milijonus skundų, pirminiame lygyje viską sprendžia algoritmas – jei bus raktinių žodžių ir skundų daug, apskųstąjį neabejotinai, automatiškai, nieko net nenagrinėję užblokuos.

O jei pereisi prie sekančio lygio ir kalba eis apie paskyros uždarymą, tą juk nagrinės kokie nors feisbuko pigiai nusamdyti Filipinų, Taivanio ar Indijos kompiuterininkai, norintys prisidurti prie algos, kurie kalbos ir tavo šalies specifikos neišmano ir tai, ką parašei, supranta su Google vertėju. Jų verdiktas irgi beveik visada bus neigiamas.

Šio metodo pionieriai Lietuvoje –  gerai organizuoti, turintys uždarą (kur matai savo draugus, esančius nariais, bet nematai ką jie rašo ir negali be kvietimo įstoti) ir slaptą (kurios net buvimo niekam nerodoma) feisbuko grupes. Pasivadinę jie nekaltai – „Jorkšyro elfais“, įkūrėjas – žinomas tinklaraštininkas Ričardas Savukynas, pravarde Rokiškis Rabinovičius. Viršelyje pilna mielų šuniukų, tik jie ne šuniukų veisimu užsiima – tai feisbuko stukačių kontora, kurioje pagal komandą masinius skundus rašo beveik 1000 lietuvių.

Technikos stebuklai. Virš galvos sklando stebėjimo kamera. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Iš pradžių „elfai“ skundė feisbuką užtvindžiusius „koloradus“ su rusiškomis koloradų juostelėmis, buvo dalis informacinio karo su interneto troliais ir suvaidino teigiamą vaidmenį. Bet veikiai didele dalimi išsigimė, tapo konservatorių oponentų ir jiems nepalankių nuomonių reiškėjų skundikais. Prieš pora metų buvo suorganizavę ir kibernetines atakas, siekdami įsilaužti į oponentų interneto puslapį, kas yra baudžiamasis nusikaltimas.

Sakot, kad žmogus turi teisę turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti, ir neturi būti kliudoma ieškoti, gauti ir skleisti informaciją bei idėjas (Konstitucijos 25 str.)? Ir Lietuvos baudžiamasis kodeksas už trukdymą reikšti įsitikinimus ir pažiūras duoda iki 3 metų belangės (BK 169 straipsnis)? Nejuokaukit, verčiau pažiūrėkit, kas tą daro – ir suprasit.

Čia visas šalies tolerancijos ir laisvės žvaigždynas. Mirga marga VU TSPMI studentai, valdiškų institucijų klerkai. Nors vežimu vežk žurnalistus – buvę ir esami Lietuvos Ryto  žmonės su A.Kuznecovaite priešaky,  Delfio komanda su J.Tvaskiene, griežti ir teisingi 15 min. vyrukai su D.Pancerovu, o apie LRT šaunuolius su programos „Vremia“ vadovu A.Matoniu tai ir kalbėti nėra ko.

Ir konservatoriai, konservatoriai ir dar kartą konservatoriai – nuo Jaunųjų konservatorių lygos vadovų, valdybos narių, savivaldybių deputatų ir kito mailiaus iki M.Adomėno su žmona, buvusio Kauno miesto mero A.Kupčinsko, A.Anušausko. O feisbuko stukačių sąrašą vainikuoja narys nuo pat pradžios – iškilmingai pridėjęs putlią rankutę prie širdies – Gabrielius Landsbergis.

Blogas pavyzdys užkrečiamas, atėjo metas akmenis rinkti. Bemat atsirado grupių, užsiimančių tuo pačiu, kerštavimais ir užsiveisė toks beprotiškas feisbuko kirmėlynas, kurio neišnaikins jokios kovos. Pavienių stukačių ir organizuotų skundikų, nemokamų dundukų ir apmokamos suinteresuotų davatkų gaujos, veganų, feminizmo ir kitų tikėjimų fanatikai siaučia nuščiuvusiose Buko Veido alėjose. Tai nebegrįžtamas procesas.

Stebėjimo, pasiklausymo ar radijo ryšių slopintuvas? Slaptai.lt (Vytautas Visockas) nuotr.

Tame kilniame reikale šauniai dalyvauja žurnalistai. Štai, žinomas publicistas ir blogeris A.Bačiulis buvo Lietuvos žurnalistų sąjungos rekomenduotas dalyvauti Europos žurnalistų generalinėje ansamblėjoje Vilniuje. Manot, dalyvavo? Kurgi ne, jo pažiūros nepatiko nusmuktaklyniams „žurnalistams“ iš žiniasklaidos bendrovės Nanook. Bemat parašytas skundas pažįstamiems Europos žurnalistų asociacijos organizatoriams ir A.Bačiulis eliminuotas.

Man irgi grasino ir konservatorių, ir valstiečių fanai, tik gaila, ištryniau jų šlykščius komentarus ir nebeturiu įrodymų, bet po to tuojau pat buvau imtas blokuoti. Feisbuko stukačiai neabejotinai bandys būsimuose rinkimuose užblokuoti visus įtakingus nuomonių formuotojus. Tik skundaliai visada yra ir bus buki – per anksti atskleidė savo planus. Iki rinkimų visi susikurs švarias nuo pseudotolerantiškumo paskyras, įsisteigs savo tinklaraščius ir nieko nebeužblokuosit, mielieji.

cenzura_melyna
Cenzūra

Stukačiai choru rėkia – mes už Lietuvą, už teisybę, už laisvę, lygybę ir brolybę! Va tik truputėlį paskundinėsim tuos, kurie mums nepatinka. Tokia, mat, Lietuvoje yra kova už Tiesą ir Šviesą – užčiaupti burnas ir eliminuoti oponentus iš diskusijos. Taip juk lengviau, negu argumentuotai, be cenzūros kalbėtis.

Minčių policininkai visada yra menkystos, jokio skirtumo, kas ir vardan ko skundžia – šlykštus pats myžalais dvokiantis metodas, jų akys, prisipildančios džiugesio, kai kitam iš pasalų sėkmingai įkandi. Jiems per sunku gyventi laisvame pasaulyje, kur stalinizmo dėsniai negalioja ir savo tiesą reikia įrodyti.

Išeitys paprastos. Užblokuokit visus iki vieno žinomus skundalius. Atsisiųskit feisbuko duomenų kopiją – ir tavo daugelio metų darbas, mintys, nuotraukos niekur nedings. Privatumo nustatymuose nustatykite visų senų įrašų prieinamumą tik draugams – tada stukačiai jų nebematys ir negalės apskųsti. Ir jau pats metas įsteigti viešą gėdos lentą, kur būtų pagerbti feisbuko stukačių vardai.

Tikslas nepateisina priemonių, priemonės parodo tikrąjį tikslą. Mėšluotom rankom niekas sveiko ir gero maisto nepagamina. Meluodamas niekas neįtvirtins tiesos, o ranka Maradonos įmuštas įvartis amžinai bus Argentinos rinktinės gėda. Organizuoto zekų stiliaus metodai niekada neatneš laisvės – tai, kad smirda, rodo tą, kas smirda.

2017.12.29; 04:35

Europos Sąjunga, reaguodama į geopolitinius iššūkius ir pakitusią saugumo situaciją, stiprina bendradarbiavimą saugumo ir gynybos srityje. Dvidešimt penkių ES valstybių vadovai, tarp jų ir Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė, patvirtino sprendimą įsteigti Lisabonos sutarties 46 straipsnyje numatytą glaudesnio bendradarbiavimo mechanizmą – PESCO, kuris sutelks ES valstybių pajėgas atremiant kylančias grėsmes.

Europos Vadovų Taryba taip pat patvirtino 17 bendrų gynybos projektų sąrašą. Lietuva vadovaus projektui, formuojant ES kibernetines greitojo reagavimo pajėgas, praneša Prezidentės spaudos tarnyba. Iniciatyvą steigti tokias pajėgas prieš kelis mėnesius Taline pateikė Lietuvos Prezidentė.

Šalies vadovės teigimu, hibridinis karas kelia tokią pat realią grėsmę kaip ir konvencinis karas. Per pastaruosius metus Europoje ir Vakaruose išaiškinta daug atvejų, kai kibernetinėmis atakomis buvo siekiama paveikti demokratinių rinkimų rezultatus kitose valstybėse. Vien per praėjusius metus Lietuva patyrė per 50 tūkstančių kibernetinių atakų, o ES mastu vidutiniškai buvo fiksuojama apie 4 tūkstančiai išpuolių per dieną.

Tai rodo, kad kibernetinė grėsmė peržengia šalių sienas. Pavienių valstybių pastangų nepakanka – jai atremti reikalingos sutelktos visos Europos pajėgos. Šioje srityje Lietuva yra sukaupusi daug vertingos patirties. Pasak Prezidentės, kibernetinio karo scenarijai visų pirma išbandomi mūsų regione, todėl Lietuvoje įgytos ekspertinės žinios ir patikrintos priemonės jiems atremti yra naudingos užtikrinant visos Europos saugumą.

Lietuva taip pat dalyvaus bendrame ES gynybos projekte dėl karinio mobilumo palengvinimo, kurio tikslas užtikrinti greitą ir sklandų karių bei ginkluotės judėjimą po ES teritoriją. Mums tai ypač aktualu, kad prireikus sąjungininkų karinė parama operatyviai atvyktų į Lietuvą. O iki šiol egzistuojantys biurokratiniai suvaržymai ir netinkama susisiekimo infrastruktūra, tokia kaip dideliam karių ir technikos judėjimui nepritaikyti keliai bei tiltai, gali kliudyti.

Europos Vadovų Tarybos posėdyje taip pat dalyvavo NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas, su kuriuo ES valstybių lyderiai aptarė ES bendradarbiavimą su Aljansu.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.12.15; 00:01

Arūnas Spraunius, šio straipsnio autorius. Slaptai.lt nuotr.

Artėjant lapkričio 24-ąją Briuselyje surengtam penktam „Rytų partnerystės“ susitikimui Europos Sąjungos (ES) strateginės komunikacijos operatyvinė grupė „East StratCom Task Force“ informavo apie virš 3 tūkstančių rusakalbės žiniasklaidos dezinformacijos faktų „Partnerystėje“ dalyvaujančiose šalyse.

Primintina, kad „Rytų partnerystė“ – geopolitinė iniciatyva, kurioje ES bendradarbiauja su šešiomis posovietinėmis respublikomis Armėnija, Azerbaidžanu, Baltarusija, Gruzija, Moldova bei Ukraina.

Lenkijos užsienio reikalų ministras Witoldas Waszczykowskis susitikimo Briuselyje išvakarėse pareiškė, jog „Rytų partnerystės“ programa patyrė nesėkmę, mat iki šiol nesuteikė jos dalyvėms narystės ES perspektyvos. Prieš lenkų politiką šia tema pasisakiusi Vokietijos kanclerė Angela Merkel labai aptakiai suformulavo, kad Bendrija neplanuoja plėtros, priimant į ją buvusias posovietines respublikas.

Pridėkime dar Vengrijos užsienio reikalų ministro Péterio Szijjártó pareiškimą šiam jau atvykus į Briuselio susitikimą, jog Budapeštas nepalaikys Ukrainos euroatlantinių lūkesčių, kol Kijevas neatšauks, Vengrijos manymu, diskriminacinio Švietimo įstatymo, pagal kurį pagrindinis mokymas bendrojo lavinimo mokyklose Ukrainoje turi vykti ukrainiečių kalba. Pasak vengrų politiko, priimdamas šį įstatymą Kijevas grubiai pažeidė rugsėjo pradžioje įsigaliojusią Ukrainos ir ES asociacijos sutartį, jo šalis ant pasaulinės politikos altoriaus Užkarpatės vengrų neaukos. 

ES ir Rusijos dvikova

Čia išvardyti faktai gali nuteikti ne ypač optimistinei minčiai, kad „Rytų partnerystės“ projektas Maskvos pasitenkinimui yra labai geopolitiškai „nešiojamas“ ir gal net apskritai pasmerktas. Rizikos iš tiesų esama, todėl rytų europiečių lūkesčius labai gerai suprantantys Lietuvos seimo nariai kovą patvirtino Andriaus Kubiliaus inicijuotą „Marshalo planą Ukrainai“, kuriame siūloma suteikti jai papildomą pagalbą, tikintis, kad tai skatins Ukrainą tęsti reformas.

Pasak politiko, gegužės pradžioje pasirašyta bevizio režimo tarp ES ir Ukrainos sutartis užbaigė vieną Ukrainos ir Europos santykių etapą, parama reformoms gali pradėti blėsti, ES kol kas nesugebant pasiūlyti narystės perspektyvos Ukrainai. Šalis gali tapti Rusijos prezidento Vladimiro Putino „hibridinių“ politinių manipuliacijų taikiniu, Maskva neabejotinai tikisi, kad po parlamento rinkimų šioje šalyje į valdžią ateis publika, kuriai reformos rūpės mažiausiai.

Tinkamas pavyzdys šia prasme yra Moldova, kur nusivylę žmonės prezidentu išsirinko prorusišką Igorį Dodoną. Ukrainai trūksta investicinių pinigų, Tarptautinio valiutos fondo bei kita parama skirta ne tiek ekonomikai skatinti, kiek makroekonominiam stabilumui palaikyti. Ekspertų (buvusios Ukrainos finansų ministrės Natalijos Jaresko bei švedų ekonomisto Anderso Asslundo) vertinimu, reiktų apie 25 milijardų dolerių per 5-eris metus, kad Ukrainos ekonomika augtų po 6-8 proc. vietoj dabartinių 2 proc. „Marshalo plano Ukrainai“ donorų konferencija planuojama vasarį-kovą.

Poreikis permąstyti „Rytų partnerystės“ gaires skatino suprantamą skepsį, gal todėl, tarkime, Moldovos politikai bei ekspertai apie lapkričio 24-osios susitikimą Briuselyje atsiliepė santūriai. Kišiniovo politologas Ernestas Vardaneanas jo išvakarėse patarė koncentruotis ties darbais namuose, juo labiau, kad Moldova visai neturi ilgalaikės strategijos, kaip laipsniškai integruotis į ES struktūras. Pasak politologo, šaliai nederėtų gyventi vien lūkesčiais nuo vieno „Rytų partnerystės“ susitikimo iki kito, kurie šiaip jau gali baigtis skirtingai – nesėkme Rygoje prieš pustrečių metų arba sąlygišku proveržiu Vilniuje prieš 4-eris metus (tada parafuotos Asociacijos ir laisvosios prekybos sutartys su Moldova ir Gruzija, Ukraina tą daryti atsisakė – žinoma, kokia situacija šioje šalyje galų gale susiklostė iki pat dabartinės akimirkos).

Kita vertus, buvęs Moldovos užsienio reikalų viceministras (atsakingas už eurointegraciją) Julianas Groza mano, jog jo šalyje ir valdžia, ir visuomenė vis dėlto puoselėja yaptingus lūkesčius su „Rytų partneryste“ bei viliasi, kad ES organizaciškai pagelbės palaipsniui integruotis į Bendrijos struktūras.

Taigi netrūksta ženklų, jog šis formatas iš „romantinių lūkesčių“ įžengia į darbinę, rutininę, nebūtinai optimizmu trykštančią raidos fazę. Kaip susitikimo Briuselyje išvakarėse pastebėjo Ukrainos užsienio reikalų viceministrė eurointegracijos klausimais Olena Zerkal, jos šalies žinia „Rytų partnerystei“ – vis daugiau (more for more) integracijos reformų tęstinumo atveju iki formaliai įtvirtintos perspektyvos Ukrainai tapti visateise ES nare. Lietuvoje vargu ar kas prisimena „Step by Step“ koncepciją, mūsų šaliai judant integracijos į euroatlantines struktūras link praėjusio amžiaus paskutinio dešimtmečio pabaigoje, tai vaizdi iliustracija to, kur mentaliniu bei geopolitiniu požiūriu dabar yra Baltijos šalys, ir kur – „Rytų partnertystės“ programos dalyvės. Ukrainos diplomatės vertinimu, vienintelė išeitis siekiant eurointegracijos progreso yra blaiviai vertinti dabartinių programos dalyvių motyvus bei vaduotis iš nepamatuotų lūkesčių. Vis dėlto, O. Zerkal manymu, Ukrainos visuomenę vykdyti reformas labiausiai ir skatina narystės ES perspektyva, ukrainiečiai tikrąja ta žodžio prasme priversti kautis dėl dėl europietiškų vertybių.

Apie taip pat lietuvių politikų stumiamą „Marshalo planą Ukrainai“ čia jau kalbėta, nebent primintina, kad lapkričio 24-osios susitikime jis neaktualizuotas, o koncentruotasi ties aptarimu modelio „Rytų partnerystė+“, kuris numato Ukrainai, Moldovai bei Gruzijai galimybę prisijungti prie ES muitų bei energetinių sąjungų, Šengeno zonos, dalyvauti formuojant Bendrijos saugumo ir gynybos politiką, tarifų už tarptinklinį ryšį ES teritorijoje panaikinimą. „Rytų partnerystė+“ programa taip pat numato Ukrainos, Moldovos ir Gruzijos socialinės-ekonominės infrastruktūros vystymui skirto investicinio fondo steigimą.

Bet esama, pavadinkime, „Rytų partnerystę“ lydinčių procesų, strateginėje perspektyvoje veiksiančių akivaizdžiai nenaudai Maskvos, kuri, pasak Kijeve kaip tik „Rytų partnerystės“ susitikimo išvakarėse viešėjusios istorikės, Pulitzerio premijos laureatės Annės Applebaum (knygos „Raudonasis badas. Stalino karas prieš Ukrainą“ autorės), siekia susigrąžinti Sovietų Sąjungos laikais turėtą įtaką tarptautinėje arenoje taip pat karų Ukrainoje bei Sirijoje pagalba. Susigrąžinti norėti galima, tačiau pasak lapkričio viduryje fondo „Demokratinės iniciatyvos“ atliktos apklausos, Ukrainos piliečių parama narystei NATO šiuo metu siekia rekordinius 47 proc., o jungimąsi prie Maskvos vadovaujamos Nepriklausomų valstybių sandraugos tepalaiko 26 proc. apklaustųjų.

Irgi „Rytų partnerystės“ susitikimo išvakarėse interviu Ukrainos leidiniui „Evropeiskaya pravda“ (11 22) ES atstovybės vadovas Kijeve Huguesas Mingarellis pažymėjo, jog Ukraina per pastaruosiu 3-4 metus įvykdė daugiau reformų nei bet kuri kita šios programos dalyvė ir yra neabejotinas „Partnerystės“ varantysis lokomotyvas. Be to, stipri šios šalies pilietinė visuomenė gali būti įkvepiančiu pavyzdžiu kitoms posovietinėms respublikoms. Lapkričio 24-osios susitikimo išvakarėse paskelbta, kad Moldovos sostinėje gruodį pradės veikti NATO biuras, jo steigimo sutartį praėjusių metų pabaigoje pasirašė Moldovos ministras pirmininkas Pavelas Filipas ir NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas. Biuro veiklos prioritetai šiaip jau labai konkretūs – padėti Moldovos žemės ūkio įmonėms utilizuoti iš sovietinių laikų užsilikusius pesticidus, padėti kautis su kibernetinėmis atakomis, bendradarbiauti modernizuojant šios šalies ginkluotąsias pajėgas.

Europos Sąjungos vėliavos

„Rytų partnerystės“ 5-ojo susitikimo baigiamojoje deklaracijoje patvirtinami visų banrdadarbiaujančių pusių įsipareigojimai stiprinti demokratiją, įstatymų viršenybę, žmogaus teises bei laisves, nes šios vertybės sudaro „Rytų partnerystės“ pagrindą. Šiaip jau biurokratinė geopolitinė formuluotė. Kita vertus, susitikimo dalyviai formaliai įtvirtino ir reikalavimą atnaujinti konfliktų sureguliavimą programos narių šalių teritorijose. Europos parlamentas savo ruožtu pabrėžia būtinumą nesiliauti spausti Rusijos dėl konflikto Ukrainos rytuose, ypač artėjant diskusijai 2018-ųjų sausį dėl sankcijų pratęsimo Maskvai, taip pat stiprinti paramą rytų partnerių pastangoms atsilaikyti prieš kibernetines atakas, dezinformaciją bei kitas destabilizavimo formas, įskaitant užsakomąsias žmogžudystes.

„Budinčiais“ pareiškimais „Rytų partnerystės“ susitikimo kuluaruose labai suprantamai pasižymėjo Baltijos šalių politikai, bet jų citavimą verta atidėti dar vienai „Rytų partnerystės“ temai skirtai publikacijai – tai subtili tema, laiku ištrūkti iš Rusijos „geopolitinio glėbio“ ir „geopolitinį svorį“ įgiję Baltijos politikai (be abejo, taip pat Lietuvos) turi būti ypač atidūs ir atsakingi visų šešių „Rytų partnerystės“ programos narių atvilgiu. Programoje dalyvauja labai skirtingos šalys – trys turi Asociacijos sutartį su ES, dvi įeina į Rusijos vadovaujamas Eurazijos ekonominę sąjungą bei Kolektyvinio saugumo sutarties organizaciją. Dvi šalys naujausioje istorijoje yra patyrusios Rusijos agresiją, teritorinių konfliktų židinių čia iš viso 6, penkiuose (Padniestrė, Krymas, rytų Ukraina, pietų Osetija, Abchazija) dalyvauja viena ir ta pati žinoma valstybė.

Taigi šia tema – kitoje publikacijoje.

2017.11.27; 05:44

JAV teisėsauga identifikavo Rusijos vyriausybės darbuotojus, kurie esą susiję su kibernetinėmis atakomis per JAV rinkimų kampaniją.

JAV teisėsauga, anot žiniasklaidos, iššifravo daugiau kaip šešis Rusijos vyriausybės darbuotojus, dalyvavusius programišių atakose per JAV prezidento rinkimų kampaniją. Tyrėjai surinko įrodymų apie šiuos įtariamuosius ir galimai kitais metais pateiks formalius kaltinimus, ketvirtadienį rašo „Wall Street Journal“, remdamasis šaltiniais. Įtariamųjų pavardės neįvardytos.

Programišiai iš Rusijos žvalgybos ir karinio aparato, pasak laikraščio, susiję su kibernetinėmis atakomis prieš JAV demokratų partijos būstinę.

Kibernetiniai piratai esą tada įsilaužė į elektroninį paštą ir susirašinėjimo medžiagą paskelbė “Wikileaks“ platformoje. Laiškuose būta kandidatei į prezidentus Hilari Klinton (Hillary Clinton) nepalankios medžiagos. H. Klinton netikėtą savo pralaimėjimą rinkimuose Donaldui Trampui (Donald Trum), be kita ko, siejo su spėjama Rusijos įtaka.

JAV žvalgyba dar prieš rinkimus 2016 metų lapkritį padarė išvadą, kad su kibernetinėmis atakomis susijusi Rusijos vyriausybė, tačiau iki šiol nepateikė detalios informacijos apie tai, kodėl priėjo prie tokios išvados.

Galimi JAV teisėsaugos veiksmai prieš Rusijos vyriausybės darbuotojus suteiktų aferai papildomos dimensijos. Nors „labai mažai tikėtina“, kad minėti rusai galėtų būti sulaikyti JAV žinybų, tačiau teisinis persekiojimas apsunkintų jų keliones.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.11.03; 03:10

Europai skiriant vis daugiau dėmesio savo saugumui, Lietuvos pasiūlymai dėl bendro Europos Sąjungos (ES) atsako į kibernetines grėsmes tampa ES gynybos ir saugumo politikos dalimi.

Europos Vadovų Taryboje, kur aptariamas ES šalių gynybos bendradarbiavimas, dalyvaujanti Prezidentė Dalia Grybauskaitė pažymėjo, kad XXI amžiuje kibernetinis saugumas yra toks pat svarbus kaip ir valstybių sienų apsauga. Kai skaitmeninė erdvė pasitelkiama geopolitiniams tikslams siekti, pavienių pastangų apsisaugoti nebepakanka. Tik vieningai veikianti, greita ir ryžtinga Europos Sąjunga yra pajėgi atremti kibernetines grėsmes.

Dabar jau visos ES mastu pripažįstama, kad ES šalims būtina ne tik operatyviai keistis informacija, bet ir kartu plėtoti kibernetinės gynybos pajėgumus, kurti bendras priemones greitam atsakui į kibernetines atakas, plėtoti technologijas grėsmių prevencijai. Šiuos pasiūlymus dėl ES kibernetinės gynybos stiprinimo Prezidentė pristatė praėjusį mėnesį vykusiame skaitmeniniame ES viršūnių susitikime.

Lietuvos įdirbis stiprinant savo gynybą, įskaitant ir atsaką į kibernetines grėsmes, pasitarnauja visai Europai. Todėl esame su tomis ES valstybėmis, kurios jau iki šių metų pabaigos sutelks pajėgas efektyvesniam bendradarbiavimui karinės pramonės srityje, greitesniam atsakui į tarptautines krizes, supaprastintam karinės technikos judėjimui tarp ES šalių. Šios pastangos sustiprins Europos saugumą ir papildys NATO pajėgumus, jų nedubliuodamos, sakė Prezidentė.

Pasak D. Grybauskaitės, Lietuvai tai reiškia ne tik daugiau saugumo, bet ir naujas galimybes verslui. Lietuviški lazeriai jau naudojami plėtojant priešraketinės gynybos ir kitas karines technologijas JAV, Jungtinėje Karalystėje, Prancūzijoje, Švedijoje, Norvegijoje, Izraelyje. Intensyvesnis šalių gynybos bendradarbiavimas ir kuriamas Europos gynybos fondas – tai naujos galimybės finansavimui ir niša inovatyviam Lietuvos verslui geriau įsitvirtinti ES gynybos pramonėje.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.10.20; 03:00

Pranešama, kad Šiaurės Korėjos programišiai iš Pietų Korėjos pavogė didelį kiekį karinių dokumentų. Tarp jų buvo ir planas, kaip nužudyti Šiaurės Korėjos lyderį Kim Čen Uną (Kim Jong-un), informuoja BBC.

Pietų Korėjos parlamentaras Ri Čeol Hi (Rhee Cheol-hee) pranešė, kad informacija pavogta iš šalies gynybos ministerijos serverių.

Tarp programišių pasisavintųjų dokumentų yra JAV ir Pietų Korėjos sudaryti planai, kuriuose aptariama strategija nenumatyto karo atveju. Be to, dokumentų rinkinyje yra ir sąjungininkių vyriausiesiems vadams skirtos ataskaitos.

Pietų Korėjos gynybos ministerija šių įtarimų iki šiol nesutiko komentuoti.

Skelbiama, kad programišiai taip pat gavo prieigą prie specialiosioms pajėgoms skirtų planų ir informacijos apie strategiškai svarbias Pietų Korėjos jėgaines bei karinius objektus.

Šis įsilaužimas į Pietų Korėjos serverius įvyko dar pernai rugsėjį. Šių metų gegužę Seulas informavo, kad iš šalies institucijų buvo pavogtas didelis kiekis duomenų ir kad kibernetinę ataką galėjo surengti Šiaurės Korėja. Tačiau tuomet detalesnės informacijos, kas konkrečiai buvo pavogta, ji neatskleidė.

Pati Šiaurės Korėja šiuos įtarimus neigė.

Pietų Korėjos naujienų agentūra „Yonhap“ pranešė, kad pastaraisiais metais Seulas patyrė daugybę savo kaimynės kibernetinių atakų. Daugelis jų buvo nukreiptos į valdžios institucijų interneto svetaines ir infrastruktūrą.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.10.11; 02:00

Spalio 3-4 d. vyko nacionalinių kibernetinio saugumo pratybų „Kibernetinis skydas 2017“ techninė dalis, kurios metu į 15 komandų suskirstyti institucijų ir įmonių kibernetinio saugumo specialistai pagal pratybų scenarijų treniravosi suvaldyti ir atremti kibernetines atakas, nukreiptas prieš ypatingos svarbos IT sistemas ir tinklus ir užtikrinti jų teikiamų paslaugų funkcionavimą.

Treniruojamos Lietuvos kariuomenės greitojo reagavimo kibernetinių operacijų komandos veikė iš mokymų vietų Vilniuje, Kaune ir kitų Lietuvos miestų.

Pratybų vertinimo grupė bandys atsakyti į klausimą, ar profesinės karo tarnybos ir aktyviojo rezervo karių jungtinė komanda yra pasiruošusi efektyviai reaguoti į grėsmes kibernetinėje erdvėje ir ar gali suvaldyti kibernetinio saugumo incidentus ypatingos svarbos informacinės infrastruktūros valdytojui.

Pagrindinė Lietuvos kariuomenės greitojo reagavimo kibernetinių operacijų komandų užduotis – ginti Lietuvos kariuomenės ryšių ir informacines sistemas, taip pat šios komandos, remdamos Nacionalinį kibernetinio saugumo centrą, gali būti pasitelkiamos padėti kitoms valstybės institucijoms suvaldyti kibernetinius incidentus.

Lietuvos kariuomenėje kibernetiniai pajėgumai, kaip atskiras operacinis elementas, atsirado dar 2016 m. viduryje, o 2017 m. gegužę pradėtos formuoti trys Tinklų valdymo ir kibernetinės gynybos moduliai, kurių pagrindu priklausomai nuo kibernetinio incidento pobūdžio sudaromos atitinkamos greitojo reagavimo kibernetinių operacijų komandos.

„Kibernetinis skydas“ – kasmetinės nacionalinės kibernetinio saugumo pratybos, rengiamos Kibernetinio saugumo ir telekomunikacijų tarnybos prie Krašto apsaugos ministerijos.

Pratyboms skirtą virtualią informacinę infrastruktūrą suteikia Kauno technologijos universitetas, o rengiant pratybas taip pat bendradarbiaujama su Vilniaus universitetu.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.10.04; 00:01

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė Taline dalyvavo ES skaitmeninės darbotvarkės viršūnių susitikime.

Aukščiausio lygio susitikimas surengtas šiuo metu ES Tarybai pirmininkaujančios Estijos iniciatyva.

Sparčiai augančiai ES skaitmeninei ekonomikai vis didesnę grėsmę kelia piktavališkos kibernetinės atakos, todėl lyderių susitikime ypatingas dėmesys skiriamas kibernetiniam saugumui.

Šalies vadovės teigimu, kibernetinių išpuolių taikiniu vis dažniau tampa ne tik interneto vartotojai, patiriantys duomenų vagystes, bet ir valstybinės institucijos, strateginė infrastruktūra, taip pat – ir demokratiniai rinkimai.

Skaitmeninės erdvės apsaugai jau nebepakanka vien tik nacionalinių pajėgumų, tam reikalingas koordinuotas ir jungtinis ES atsakas.

Prezidentė Taline pristatė Lietuvos pasiūlymus dėl Europos „kibernetinio Šengeno“ kūrimo. Šalies vadovės teigimu, reikia ne tik operatyviai keistis informacija, bet ir kartu gintis, todėl kibernetinis saugumas privalo tapti sudėtine ES saugumo bei gynybos politikos dalimi.

Būtina įsteigti ir ES kibernetines greitojo reagavimo pajėgas, kurios užtikrintų operatyvų atsaką į kibernetines atakas ir stiprintų prevenciją. Taip pat svarbu bendromis jėgomis vystyti technologines priemones kibernetinėms grėsmėms nustatyti ir joms neutralizuoti.

Pernai metais Lietuva patyrė daugiau nei 50 tūkstančių kibernetinių atakų, o visoje ES buvo fiksuojama apie 4 tūkstančius kibernetinių incidentų kasdien.

Europos Komisijos vertinimu, jei ES nesugebės tinkamai atremti kibernetinio saugumo iššūkių, Europos ekonomika gali patirti nuostolių už 640 milijardų eurų. O viena globalaus pobūdžio kibernetinė ataka gali pridaryti žalos tiek pat, kiek uraganas „Katrina“ – už 120 milijardų JAV dolerių.

Informacijos šaltinis – Prezidentės spaudos tarnyba

Lietuvos Prezidento kanceliarijos (Robertas Dačkus) nuotr.

2017.09.30; 05:00

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė, sakydama metinę kalbą Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje, Niujorke, atkreipė pasaulio dėmesį į Rusijos karinių pratybų „Zapad 2017“ keliamas grėsmes.

JT Generalinėje Asamblėjoje dalyvauja beveik 200 pasaulio valstybių vadovai, tarp jų ir su tiesiogine pratybų „Zapad 2017“ grėsme susiduriančių Latvijos, Estijos, Lenkijos ir Ukrainos Prezidentai.

Šalies vadovės teigimu, pasaulio dėmesys dabar sutelktas į Šiaurės Korėją, tačiau Ukrainoje ir greta NATO rytinės sienos Rusija taiko tuos pačius šantažo ir agresijos metodus.

„Net vykstant šiai diskusijai maždaug šimtas tūkstančių Rusijos karių dalyvauja agresyviose karinėse pratybose „Zapad 2017“ prie Baltijos valstybių ir Lenkijos sienų, ir netgi Arktyje. Kremlius repetuoja agresyvius scenarijus prieš kaimynines valstybes, mokydamas savo kariuomenę pulti Vakarus. Šios pratybos taip pat yra informacinio karo, kuriuo siekiama skleisti netikrumą ir baimę, dalis“, – sakė Lietuvos vadovė.

Prezidentė pabrėžė, kad Rusijos, kaip nuolatinės JT Saugumo Tarybos narės, ypatinga pareiga ginti taiką visame pasaulyje, tačiau nepaisydama to ji užpuolė Gruziją, neteisėtai aneksavo Krymą ir tiesiogiai dalyvauja kare rytų Ukrainoje, taip pažeisdama JT Chartiją.

Kremliaus arsenalas neapsiriboja vien įprastine ginkluote. Rusija ir toliau kišasi į kitų valstybių rinkimus, rengia kibernetines atakas ir per savo sputnikus skleidžia melagingas žinias bei agresyvią, destabilizuojančią propagandą. O energetinis šantažas jau seniai tapo Rusijos itin mėgstamu ginklu. Baltarusijoje, vos už 40 km nuo Lietuvos sostinės, ji stato nesaugią Astravo AE, kuri tampa geopolitiniu ginklu, neatitinkančiu pagrindinių tarptautinių branduolinės energetikos standartų.

Prezidentės teigimu, įvairių pasaulio režimų vykdomi svarbiausių tarptautinės teisės normų pažeidimai nėra pavieniai ar tarpusavyje nesusiję atvejai. Tai yra ir mūsų visų negebėjimo juos pasmerkti bei deramai į juos reaguoti rezultatas.

Pasak šalies vadovės, tarptautinei bendruomenei pristinga ryžto ir drąsos užtikrinti, kad taisyklių, kurias pati sukūrė, būtų laikomasi. „Mes patys nubrėžiame raudonąsias linijas, o tada apsimetame, kad jos neegzistuoja“, – teigė Prezidentė.

Tokia padėtis turi pasikeisti. Smurtautojai yra agresyvūs būtent dėl to, kad jaučiasi silpni ir nevisaverčiai bei nesulaukia tinkamo atsako. Todėl reikia liautis būti pasyviais stebėtojais ir pradėti vadinti daiktus tikraisiais vardais.

„Agresija nepavers stipresniu ir nepelnys nė lašo pagarbos. Vieninteliai dalykai, kuriuos atneša agresija, – tai panieka, gėda ir pasmerkimas. Tarptautinė bendruomenė turi prisiimti savo atsakomybės dalį. Negalime leisti, kad baimė nugalėtų, užsimerkdami prieš smurtininkus, nes tai tik dar labiau padrąsins juos eiti toliau. Žmogaus teisių pažeidimai, nacionalistinė retorika ir laisvo žodžio slopinimas ilgainiui pratrūks smurtu, jeigu į juos nebus kreipiama dėmesio“, – sakė šalies vadovė.

Pasak Prezidentės, būtina pakeisti Jungtines Tautas. Ši unikali visuotinė organizacija buvo sukurta tam, kad saugotų pasaulį nuo karų. Kol kas ji nesugebėjo šio pažado įvykdyti. Todėl reikia pasirinkti: arba leisime šiai organizacijai pakilti į kovą su piktnaudžiavimu, arba paversime ją nereikšminga.

Prezidentės Dalios Grybauskaitės kalba Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje

Jungtinių Tautų tribūnoje – Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė. Prezidento kanceliarijos (Robertas Dačkus) nuotr.

Pone Pirmininke, ponios ir ponai, šių metų diskusijos tema kviečia susitelkti į žmones ir į mūsų pareigą užtikrinti jų taikią ir darnią ateitį.

Tačiau šiandienos pasaulyje, kaip niekada anksčiau, taikiai ateičiai kyla grėsmė.

Autoritariniai režimai ir toliau nebaudžiami tęsia žudynes, ekstremistinės ideologijos su nekaltais žmonėmis elgiasi nenusakomai žiauriai, žūsta tūkstančiai palikusių namus ir ieškančių geresnio ir taikesnio gyvenimo. 

Pasaulio dėmesys dabar sutelktas į Šiaurės Korėją bei kai kuriuos kitus regionus, tačiau ir Ukrainoje bei greta NATO rytinės sienos, Rusija taiko tuos pačius šantažo, patyčių ir agresijos metodus.

Net vykstant šiai diskusijai maždaug šimtas tūkstančių Rusijos karių dalyvauja agresyviose karinėse pratybose „Zapad 2017“ prie Baltijos valstybių ir Lenkijos sienų, ir netgi Arktyje. Kremlius repetuoja agresyvius scenarijus prieš kaimynines valstybes, mokydamas savo kariuomenę pulti Vakarus. Šios pratybos taip pat yra informacinio karo, kuriuo siekiama skleisti netikrumą ir baimę, dalis.

Dar didesnį nerimą kelia tai, kad „Zapad“ yra tik vienas iš požymių, jog Kremlius niekaip nesugeba pažaboti savo neapykantos Vakarams.

Nepaisant to, kad Rusijos, kaip nuolatinės Saugumo Tarybos narės, ypatinga pareiga yra ginti taiką visame pasaulyje, ji užpuolė Gruziją, neteisėtai aneksavo Krymą ir tiesiogiai dalyvauja kare rytų Ukrainoje, taip pažeisdama Jungtinių Tautų Chartiją.

Kremliaus arsenalas neapsiriboja vien įprastine ginkluote. Rusija ir toliau kišasi į kitų valstybių rinkimus, rengia kibernetines atakas ir per savo sputnikus skleidžią melagingas žinias bei destabilizuojančią propagandą.

Rusijos itin mėgstamu ginklu jau seniai tapo energetinis šantažas. Baltarusijoje, vos keturiasdešimt kilometrų nuo Lietuvos sostinės, ji stato nesaugią Astravo atominę elektrinę, kuri yra geopolitinis ginklas, neatitinkantis pagrindinių tarptautinių branduolinės energetikos standartų.

Ponios ir ponai, įvairių pasaulio režimų vykdomi svarbiausių tarptautinės teisės normų pažeidimai ir nepaisymas nėra pavieniai ar tarpusavyje nesusiję atvejai. Tai yra ir mūsų visų negebėjimo juos pasmerkti bei deramai į juos reaguoti rezultatas.

Vėl ir vėl pristygstame drąsos užtikrinti, kad taisyklių, kurias patys sukūrėme, būtų laikomasi. Mes patys nubrėžiame raudonąsias linijas, o tada apsimetame, kad jos neegzistuoja.

Padėtis turi pasikeisti. Smurtautojai yra agresyvūs būtent dėl to, kad jaučiasi silpni ir nesaugūs. Todėl turime liautis būti pasyviais stebėtojais ir pradėti vadinti daiktus tikraisiais vardais.

Agresija niekada nieko nepavers stipresniu. Ji niekada niekam nepelnys nė lašelio pagarbos. Vieninteliai dalykai, kuriuos atneša agresija, – tai panieka, gėda ir pasmerkimas.

Tarptautinė bendruomenė turi prisiimti savo atsakomybės dalį. Negalime leisti, kad baimė nugalėtų, užsimerkdami prieš smurtininkus, nes tai tik dar labiau padrąsins juos eiti toliau.

Privalome išmokti atpažinti įspėjamuosius ženklus, nes žmogaus teisių pažeidimai, nacionalistinė retorika ir laisvo žodžio slopinimas ilgainiui pratrūks smurtu, jeigu į juos nebus kreipiama dėmesio.

Galiausiai, mes turime pakeisti Jungtines Tautas. Ši unikali visuotinė organizacija buvo sukurta tam, kad saugotų pasaulį nuo karų ir nestabilumo. Kol kas ji nesugebėjo šio pažado įvykdyti.

Dabar turime pasirinkti: arba leisime šiai organizacijai pakilti į kovą su piktnaudžiavimu, arba paversime ją nereikšminga.

Dėkoju už dėmesį.

Dalia Grybauskaitė, Lietuvos Respublikos Prezidentė

XXX

Lietuvos Prezidento kanceliarijos (Robertas Dačkus) nuotr.

Prezidentės spaudos tarnyba

2017.09.20; 00:01

Keturias dienas iš eilės keli Rusijos miestai sulaukė virtinės įspėjimų apie įvairiose jų vietose tariamai padėtas bombas, praneša BBC.

Dėl šios priežasties buvo evakuotos dešimtys mokyklų, prekybos centrų, geležinkelio stočių ir visuomeninių pastatų. Evakuacijos palietė dešimtis tūkstančių žmonių.

Iki šiol visi pranešimai pasirodė esą melagingi, ir gyventojai buvo raginami išlikti ramūs.

Šių grasinimų autorius, ar autoriai, kol kas nežinomi, tačiau vienas šalies pareigūnas užsiminė, kad jų sulaukta iš užsienio.

Trečiadienį pavojus, kad gali nugriaudėti sprogimai, pasiekė ir Maskvą. Ten, be kita ko, buvo evakuotas netoli Kremliaus esantis prabangus prekybos centras GUM. Evakuacijos įvairiose Rusijos sostinės vietose palietė apie 15 tūkst. žmonių, pranešė naujienų agentūra „Interfax“.

Valstybiniai šalies televizijos kanalai šių įvykių itin plačiai nekomentavo, tačiau Kremliui palankūs laikraščiai pranešė apie galimai įvykdytą plataus masto kibernetinę ataką, kuri esą veikiausiai buvo įvykdyta iš Ukrainos teritorijos. Tačiau tai patvirtinančios informacijos jie nepateikė.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.09.14; 06:00

Kibernetiniams piktavaliams pirmadienio vakarą įsilaužus į krašto apsaugos ministro Raimundo Karoblio „Facebook“ anketą ir ją panaikinus, bus pradėtas ikiteisminis tyrimas. Kol kas nėra žinoma, ar kokia nors konkreti informacija buvo pasisavinta, o toks įsilaužimas yra tik viena iš nuolatos vykstančių ir vis dažnėjančių kibernetinių atakų, antradienį žurnalistams sakė krašto apsaugos viceministras Edvinas Kerza.

„Neturime abejonių, kad tai – tyčinė ir piktybinė veikla“, – anksčiau teigė ministro patarėja ryšiams su visuomene Vita Ramanauskaitė.

Jos žodžius antradienį surengtoje spaudos konferencijoje patvirtinęs viceministras E. Kerza pridūrė, kad, nors ministras jau kreipėsi į „Facebook“ administraciją ir vakare kreipsis į policiją, o ataka veikiausiai yra tyčinė ir piktybinė, jos sukėlėjų šiuo metu nustatyti beveik neįmanoma.

„Dabartinė situacija kibernetinėje erdvėje yra įtempta – valstybinės institucijos yra sistemingai ir kryptingai puolamos ypač dažnai, o bendrai per pastarąjį pusmetį kibernetinių atakų bandymų matome net keliskart daugiau nei anksčiau. Kibernetiniam saugumui šiuo metu yra skiriamas ypatingas dėmesys ir finansavimas, todėl rimtos konkrečios žalos kol kas pavyko išvengti“, – sakė E. Kerza, žurnalistams pasidomėjus, ar šis įsilaužimas į ministro anketą gali būti susijęs su artėjančiomis karinėmis pratybomis „Zapad 2017“. Krašto apsaugos ministras patikino, kad tokius įsilaužimus ypač sunku nustatyti, o konkrečių požymių ar sąsajų nėra.

„Reikia suprasti, kibernetinių atakų yra nesuskaičiuojamai daug, elektroninuose paštuose sparčiai daugėja vadinamojo „spamo“, kai gaunami neaiškios kilmės laiškai. Ypatingai sunku nustatyti atakos sukėlėjo tapatybę ar bent vietą, tačiau kažkokių sąsajų su karinėmis pratybomis nematome“, – teigė E. Kerza.

Viceministro teigimu, savo „Facebook“ paskyrą R. Karoblis naudodavo tiek darbo, tiek asmeninio gyvenimo reikalams, tačiau kompromituojamos ar valstybinės svarbos informacijos programišiai paskyroje neaptiks.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.09.13; 03:00

Krašto apsaugos ministras Raimondas Karoblis kaip didžiausią pavojų mūsų šaliai karinių pratybų „Zapad“ metu įvardino galimas provokacijas bei pratybas rengiančių šalių klaidas ir kibernetines atakas. 

Užrašas skelbia: „Ten, kur Rusijos kariuomenė – ten karas. Rusijos kareivi, grįžk namo“

Trečiadienį „Žinių radijo“ laidoje ministras patikino, kad realaus pavojaus ir didelės grėsmės nėra, tačiau „snausti“ pratybų metų Lietuvos kariuomenė nežada.

„Pavojų yra, tačiau šiuo metu priemonių, kad tai būtų preliudija į konfliktą ir kad tai būtų labai didelė grėsmė daliniam arba visa apimančiam konfliktui, tikrai nėra ir to neturėtų būti“, – teigė ministras.

Krašto apsaugos ministras pridūrė, kad pratybų metu, rudenį, planuojamas gerokai didesnis mūsų kariuomenės budrumas – didinamos sąjungininkų pajėgos, vykdomi įvairūs stebėjimai. Taip pat bus saugomasi nuo kibernetinių atakų.

„Jeigu kalbėtume apie galimus tam tikrus veiksmus ar pavojus, tai turbūt didžiausi yra galimos klaidos iš oponentų pusės, galbūt lokalios provokacijos – čia pirmiausias uždavinys, kodėl turime būti budrūs. Gali būti taip pat sustiprėjimas informacinių atakų, kurių tikslas – diskredituoti mūsų sąjungininkų karius, diskredituoti Lietuvos kariuomenę, parodyti Rusijos, Baltarusijos galią. Tai yra irgi tikėtina, ir kibernetinės atakos irgi galimos“, – pavojus ir planus vardijo R. Karoblis.

Pratybose, vyksiančiose visiškai šalia Lietuvos, Baltarusijoje, spėjama, dalyvaus apie 100 tūkst. karių. Tikslus skaičius kol kas nežinomas – rusai teigia į pratybas išsiųsią vos 13 tūkst. savo šalies karių, nors toks skaičius, ko gero, tolimas nuo tiesos.

Vien 1981 m. vykusiose pratybose „Zapad 81“ dalyvavo apie 150 tūkst. kareivių, o 1940 m. birželį prie Lietuvos sienos buvo sutelkta per 220 tūkst. karių su beveik 2 tūkstančiais tankų – birželio 15 d. šimtatūkstantinė „mokymų“ armija kirto sieną ir Lietuvą okupavo.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.08.17; 05:00

Guy Taylor / The Washington Times

Vokiečių žvalgybos tarnybos rengiasi susidūrimui su kibernetinių atakų banga – nemalonios informacijos nutekinimu ir suklastotų naujienų sklaida socialiniuose tinkluose per tikėtiną Rusijos kampaniją, orientuotą į politinės nesantaikos kurstymą prieš rinkimus Vokietijoje ateinantį mėnesį, rašoma „The Washington Post“.

Kontržvalgyba „tvirtina, jog Maskva norėtų, kad VFR kanclerė Angela Merkel, pasisakanti už sankcijas Rusijai, rugsėjy pralaimėtų rinkimus, bet kadangi tokia baigtis nelabai tikėtina, Kremlius gali rengti išsišokimus, siekdamas susilpninti visuomenės „tikėjimą demokratija“, pažymi straipsnio autorius Gajus Teiloras.

Vokietijos užsienio reikalų ministras Tomas de Mezjeris priminė Rusijos poveikį neseniai vykusiems rinkimams Amerikoje ir Prancūzijoje, perspėdamas, jog „negalima atmesti, kad analogiškų pasikėsinimų į rinkimus bus ir Vokietijoje“.

„Bet kai kas, ypač Rytų Vokietijoje, kur Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas kadaise glūdino savo KGB bendradarbio įgūdžius, beveik neabejoja, kad Kremliaus ardomoji veikla jau vedama ir kad jos tikslas bus net didesnis, negu Vokietijos žvalgyba pasirengusi pripažinti“, – tęsia autorius.

Vokietijoje yra 3 mln. rusakalbių, ir kaip spėja Dmitrijus Gaidelis, vietinio municipaliteto atstovas iš Rytų Berlyno Marcan-Helersdorfo rajono, kur gyvena daug Rusijos vokiečių, Maskvos tikslas – sukurstyti juos ir atkreipti tarptautinį dėmesį į juos.

„Įsiūbuoti Rusijos vokiečius – tuo suinteresuota Rusijos vyriausybė“, – sakė Gaidelis laikraščiui „The Washington Times“, neseniai lankydamasis rajone, kur, pasak jo, labiausiai piktinančiu „suklastotų naujienų“ pavyzdžiu tapo „valstybinės propagandinės žiniasklaidos“ 2016 metų sausį prastumta vadinamoji „Lizos byla“.

„Lizos byla“ prasidėjo tada, kai palydovinis RT televizijos kanalas, tinklalapis Sputnik International ir įvairiausia rusakalbė socialinė žiniasklaida staiga pradėjo skleisti naujienas su skandalingais pavadinimais, skelbiančias, kad, kaip spėjama, trys arabai pagrobė ir išprievartavo 13-metę rusų kilmės mergaitę, gyvenančią Marcan-Helersdorfo rajone.

„Istorija buvo prasimanyta, – tvirtina autorius. – Bet Vokietijos policija sugaišo daugiau kaip savaitę, kad nustatytų, jog mergaitė tą naktį buvo pas pažįstamą. Kai apie tai buvo sužinota, šimtai rusų kilmės vokiečių išėjo į demonstracijas miestuose visoje Vokietijoje“.

Mitingai prasidėjo tuo metu, kai šalis buvo užsiėmusi regioninėmis rinkimų kampanijomis, kuriose jau dominavo karšti debatai apie ankstesnį Merkel vyriausybės sprendimą priimti daugiau kaip milijoną pabėgėlių iš Sirijos ir kitų aplinkinių karo veiksmų zonų.

Analitikai „Lizos bylą“ vadina nerimą keliančiu signalu dėl potencialių Rusijos kišimosi padarinių. Atrodo, kad buvo siekta „parodyti, jog čia, Berlyne, esama rusų“, – sakė Gaidelis, pridurdamas, jog „Putinui būtų didelis malonumas, jeigu jis galėtų padaryti užuominą Merkel, kad jei ji nebus atsargi, tai 100 tūkstančių rusų gali išeiti į gatves“.

Pernai NATO atlikta „Lizos bylos“ analizė susitelkė į Rusijos vyriausybei priklausančios  žiniasklaidos vaidmenį, klasikines „dezinformacijos“ operacijas, kuriomis siekiama pakenkti Merkel. „Rusijos žiniasklaida užsienyje bendradarbiauja su kritikuojančiais sistemą žurnalistais, tariamais ekspertais ir abejotina žiniasklaida“, – sakoma analizės rašte.

Kremlius griežtai neigia bet kokius ardomuosius veiksmus, ir RT vadovybė pareiškimus apie savo operacijas Vokietijoje vadina nesąmone. „Kaltinama buvo be jokių įrodymų, be jokių „suklastotų naujienų“, kurias neva tai skleidžia RT, pavyzdžių“, – sakė leidiniu The Washington Times RT marketingo ir strateginės plėtros direktorė Ana Belkina.

„O priežastis paprasta – jų nėra, – kalbėjo ji. – Vedančioji žiniasklaida priima tuos kaltinimus iš prancūzų ir vokiečių figūrų už tikrą pinigą, neabejodama ir nesivargindama atlikti bent jau bazinį faktų patikrinimą“.

„Tie žmonės, kurie kaltina RT suklastotų naujienų platinimu, patys skleidžia netikras naujienas apie RT ir Rusiją“, – priduria ji.

Vokietijos kontržvalgybos tarnyba (BfV – Federalinė VFR konstitucijos apsaugos žinyba) stengiasi atkreipti dėmesį į Kremliaus remiamą „suklastotų naujienų“ sklaidos kampaniją. Bet daugiausia žinyba susitelkusi į kibernetinių atakų iš Rusijos pavojų.

Žinyba tvirtina, kad hakerių grupė, kurią remia Rusija, 2015 metais įsilaužė į kompiuterines sistemas Vokietijos parlamente ir 2016 metų gegužę nusitaikė į Merkel partiją – Krikščionių demokratų sąjungą (KDS). BfV praeito mėnesio pranešime sakoma, jog vokiečių politikai, į kuriuos nukreipti hakerių įsilaužimo į „konfidencialius elektroninius laiškus ir kitus delikačius duomenis veiksmai, turi suprasti, kad galinti sprogti ar kompromituojanti informacija gali būti išspausdinta“ prieš rugsėjo 24 dienos rinkimus, kuriuose Merkel pretenduos į ketvirtąją kadenciją.

„Jeigu Merkel ateinančiuose rinkimuose pralaimėtų, Putinas galėtų atkimšti Kremliuje šampano butelį, nes jis tikriausiai galvoja, kad ES sankcijas Rusijai bus lengviau atšaukti, jeigu nebus Merkel“, – sako KDS partijos parlamentaras Jurgenas Hardtas.

Hardtas interviu pažymėjo, kad nemato struktūrizuotos „mūsų rinkimų žlugdymo kampanijos“, kalbama greičiausiai „apie dezinformacijos kampaniją, kuri turi žmones įtikinti, kad Vokietijos vyriausybė ne tokia gera ir stipri, kaip jie mano“.

Šaltinis: The Washington Times

2017.08.10; 05:30

Situacija kibernetinio saugumo srityje gerėja, bet tam turi būti skirtas ypatingas dėmesys – nuo rudens daugumos institucijų kibernetinis saugumas bus valdomas Krašto apsaugos ministerijos (KAM). Tai pirmadienį pranešė krašto apsaugos viceministras Edvinas Kerza.

Pirmadienį krašto apsaugos ministerijos Baltuosiuose rūmuose vykusioje spaudos konferencijoje buvo apžvelgti pirmo šių metų pusmečio rezultatai, pokyčiai ir bendra situacija šalies apsaugos srityje. Konferencijoje dalyvavo krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis, viceministras E. Kerza ir ryšių reguliavimo tarnybos Tinklų ir informacijos saugumo departamento direktorius dr. Rytis Rainys.

„Valstybėje prasidėjo realūs pokyčiai kibernetinio saugumo srityje, bet tai nereiškia, kad esame saugesni nei prieš pusmetį“, – anksčiau išplatintame pranešime sakė E. Kerza.

Viceministro teigimu, situacija kibernetinėje erdvėje keičiasi į gerąją pusę, bet tai toli gražu negarantuoja visuotinio saugumo. Valstybinėms institucijoms trūksta žinių ir techninių galimybių pačioms apsisaugoti nuo kibernetinių atakų, todėl jų apsaugą nuo rudens garantuos KAM. Tam Seime buvo pritarta vienbalsiai.

„Piktavaliams patrauklūs išlieka strateginės reikšmės objektai ir institucijos, o kibernetinių atakų skaičius vis didėja – per šį pusmetį atakos smogė tiek kelioms vyriausybinėms organizacijoms, tiek KAM. Mes turime gerą apsaugą, žvalgybą, todėl nuo atakų apsisaugoti pavyko, tačiau kitoms institucijoms trūksta techninių duomenų ir pasiruošimo“, – sakė E. Kerza.

Viceministras pridūrė, kad KAM per pirmą pusmetį kibernetiniam saugumui skyrė ypatingą dėmesį, ne tik pradėjo rengti kibernetinio saugumo strategiją ir formuoti greitojo reagavimo kibernetinių operacijų pajėgas, bet dėl paramos susitarė ir su NATO. Taip pat buvo atliekami įstaigų, jų svetainių ir darbuotojų tyrimai bei mokymai.

„Atlikus tūkstančio svetainių tyrimą nustatėme, kad net 51 proc. internetinių svetainių yra nesaugios, 13 proc. jų yra labai nesaugios – į jas įsilaužti itin paprasta. Džiugina tai, kad pernai tik trys procentai įstaigų buvo įgyvendinusios organizacinius kibernetinio saugumo reikalavimus, o šiandien tokių įstaigų jau yra trečdalis. Techninių reikalavimų laikosi vos 9 proc. visų įstaigų, tačiau tam reikia ne tik papildomų finansų, bet ir laiko ir žinių“, – teigė krašto apsaugos viceministras.

Ministro R. Karoblio teigimu, pažanga tiek kibernetinėje erdvėje, tiek visuotiniame saugume yra, bet ne tokia didelė, kokios norėtųsi.

„Norėčiau pažymėti, kad tik bendradarbiaujant galima pasiekti tam tikrų rezultatų. (…) Matome akivaizdų sustiprėjusį bendradarbiavimą su Europos Sąjunga, NATO ir JAV. Krašto apsaugos srityje yra vykdoma konsolidacija, o tai ir yra mūsų prioritetas“, – sakė ministras.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.08.08; 03:00

Baltijos šalių vadovų ir JAV viceprezidento Maiko Penso (Mike Pence) susitikimas. R. Dačkaus (LR Prezidento kanceliarija) nuotr.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė dalyvauja Estijoje Baltijos šalių vadovų ir JAV viceprezidento Maiko Penso (Mike Pence) susitikime, kuriame daugiausia dėmesio skiriama regiono saugumo stiprinimui ir Baltijos šalių bei JAV bendradarbiavimui gynybos srityje.

Šalies vadovė pabrėžė, kad ilgalaikis JAV įsitraukimas į regiono saugumo užtikrinimą Baltijos šalims gyvybiškai svarbus. Galingiausios NATO sąjungininkės vaidmuo yra lemiamas siekiant regioninės oro gynybos sprendimų, o nuolatinis JAV karių ir technikos buvimas Baltijos šalyse – stipriausia atgrasymo priemonė.

Regionui patiriant karines ir hibridines grėsmes Jungtinės Amerikos Valstijos užtikrintai įgyvendina savo gynybos įsipareigojimus. Oro gynybos pratyboms Lietuvoje dislokuotos „Patriot“ sistemos, JAV naikintuvais stiprinama NATO oro policijos misija, į Baltijos jūrą atvykstantys JAV kariniai laivai, didinamas finansavimas Europos atgrasymo iniciatyvai – tai tvirta parama Baltijos šalių, Europos ir viso Aljanso saugumui.

Susitikime aptartas bendras valstybių atsakas atremiant kibernetines grėsmes. Prezidentės teigimu, prieš Vakarų demokratijas nukreiptos kibernetinės atakos – kylanti grėsmė tarptautiniam saugumui. Europos valstybės ir JAV jau patyrė didelio masto kibernetinius išpuolius ir duomenų vagystes, praėjusiais metais ir Lietuvoje užfiksuota beveik 50 tūkstančių kibernetinių incidentų. Todėl greito reagavimo bei sutelktų sąjungininkų pajėgumų reikia ir kibernetinėje erdvėje.

Valstybių lyderiai taip pat aptarė Baltijos šalių ir JAV energetinį bendradarbiavimą. Prezidentės teigimu, aktyvus JAV vaidmuo regiono energetikos sektoriuje įgauna strateginę reikšmę. JAV sprendimas dėl sankcijų Rusijai, liečiantis ir energetinius projektus – griežtas signalas, kad Kremliaus mėginimai išnaudoti savo padėtį energetikos sektoriuje manipuliacijoms ir kišimuisi į kitų šalių politiką, nebus toleruojami. JAV taip pat padeda užtikrinti energijos šaltinių įvairovę regione – jau rugpjūtį Lietuvos SGD terminalą, o per jį – ir kitas Baltijos šalis, pasieks pirmosios amerikietiškos suskystintos gamtinės dujos.

Susitikime su JAV viceprezidentu šalies vadovė taip pat pabrėžė, kad Amerikos demonstruojama tvirta pozicija Kremliaus geopolitinių energetikos projektų atžvilgiu itin reikšminga, susiduriant su nauja grėsme – prie NATO sienų statoma nesaugia Astravo AE, kuri gali būti panaudota ir kaip nekonvencinis ginklas.

Prezidentė su kitais Baltijos šalių vadovais ir JAV viceprezidentu taip pat aptarė pasirengimą NATO viršūnių susitikimui, kuris įvyks kitąmet. Šalies vadovės teigimu, būtina užtikrinti greitesnį Aljanso sprendimų priėmimą, parengti konkrečias priemones galimai karinei Baltijos šalių izoliacijai išvengti, turėti nuolat atnaujinamus gynybos planus su priskirtais kariniais pajėgumais.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.07.31; 16:20

Suomija nuo galimos Rusijos agresijos mokosi gintis po Helsinkiu įrengtuose požeminiuose bunkeriuose

„Rusija rudenį rengia vienas didžiausių karinių pratybų per pastaruosius kelerius metus, o kaimyninė Suomija mokosi su „žaliaisias žmogeliukais“ kautis po žeme.

Šią žinią visuomenei pateikė „The Wall Street Journal“ leidinys (Tomas Grouvas).

Ir vis dėlto – kaip po žeme, kodėl – po žeme?

Pasirodo, po Suomijos sostine jau senokai įrengtas didelis požeminis miestas. Miestas sukurtas karo atvejui. Požeminiuose bunkeriuose ir tuneliuose slėptųsi ne tik Suomijos Vyriausybė, bet ir Helsinkio gyventojai. Manoma, kad po sostine išraustuose požeminiuose bunkeriuose, kurių ilgis – 124 mylios, galėtų pasislėpti visi Helsinkio gyventojai – per 600 tūkst. žmonių.

Taigi Rusija planuoja karines pratybas Zapad – 2017, o suomiai nesėdi sudėję rankų. Jie mokosi kariauti po žeme. Tuneliai ir bunkeriai išdėstyti taip, kad suomių kariai pajėgtų sulaikyti gausias besiveržiančių priešų grupes. Įėjimai į bunkerius apsaugoti specialiais vartais ir dangčiais, atspariais galingoms bomboms ir sviediniams. Požeminiame mieste yra visko, ko gali prireikti nelaimės atveju. Ten veiktų net Wi-Fi internetas.

Ši požeminė gynybinė linija įrengta senų seniausiai, dar „šaltojo karo“ laikais. Tačiau dabar suomiai vėl prisiminė požeminį miestą, nes baiminasi, kad Rusija, prisidengdama karinėmis pratybomis, gali pežengti valstybinę Suomijos sieną.

Pavyzdžiui, suomių karo ekspertas Jarno Limnelas tvirtina, kad Suomijos valdžiai labiausiai rūpi ne pačios Rusijos karinės pratybos, o kas bus po jų, joms pasibaigus. Ar tik rusų kariškiai nebandys įsiveržti į jų teritoriją? O jei ir nesiverž, tai gal pasienyje slapta paliks pratybose dalyvavusius kariškius, kad šie pultų tuo metu, kai visi atsipalaiduos – manys, kad pavojus jau praėjo?

Beje, Suomija šių metų kovo mėnesį buvo surengusi specialias pratybas, kurių metu mokėsi gintis, jei kartais į šalį įsiveržtų Rusijos specialiųjų pajėgų kariškiai ir užimtų valstybinius šalies objektus. Žodžiu, Suomija intensyviai mokosi nekartoti 2014-aisiais Krymą praradusios Ukrainos klaidų. Mokosi atremti įvairiausio pobūdžio atakas, nes manoma, kad Rusija, jei pultų, tai pultų kaip nors kitaip – ne taip, kaip okupavo Krymą.

Aukšti Suomijos valdžios atstovai pastebi, kad Rusija jau seniai puola jų šalį – naudodama kibernetines atakas, dezinformaciją, politinį ir ekonominį spaudimą.

Suomija turi teisę pasigirti: dar šiais metais jų šalyje pradės veikti specialus institutas, kurio paskirtis – analizuoti „visus hibridinio karo niuansus“.

2017.07.05; 07:06

Kremlius trečiadienį pareiškė, kad diplomatiniame ginče su Jungtinėmis Valstijomis, kurios 2016 metais Jungtinėse Valstijose uždarė dvi Rusijos diplomatines atstovybes ir išsiuntė 35 Rusijos diplomatus, Maskvos kantrybė senka, informuoja naujienų agentūra „Reuters“.

Pernai gruodį JAV finansų departamentas paskelbė, kad prieš Rusiją imamasi naujų sankcijų dėl jos kibernetinių atakų. „Interfax“ žiniomis, į išplėstą juodąjį sąrašą buvo įtraukti šeši fiziniai asmenys ir penkios žinybos bei organizacijos. Jame atsidūrė ir kai kurie Rusijos generalinio štabo vyriausiosios valdybos vadovai. Be to, taikydamos sankcijas, Jungtinės Valstijos išsiuntė iš Vašingtono ir San Francisko 35 Rusijos diplomatus ir uždarė dvi Rusijos diplomatines atstovybes.

„Atsižvelgiant į tarptautinę teisę, Rusija negali ilgą laiką taikstytis su tuo ir visko užbaigti nesiimant atsakomųjų priemonių. Tačiau kartu tikimės, kad galiausiai mūsų kolegos Jungtinėse Valstijose parodys tam tikrą politinę valią ištaisyti tarptautinės teisės pažeidimus“, – teigė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.

Todėl amerikiečiai tikisi, kad Rusija iš šalies išsiųs keletą dešimčių Amerikos diplomatų apkaltindama juos neleistinu elgesiu – šnipinėjimu, ir tuo pačiu uždarys keletą ambasadų ar konsulatų.

Prasideda naujas karas dėl šnipų?

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.07.13; 07:02

Samdomas žudikas

Sensacingą prisipažinimą sau leido ne bet kas, o Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas.

Jis birželio 30-ąją Maskvoje vykusiame forume „Primakovo skaitymai” (Jevgenijus Primakovas – Rusijos politikas ir diplomatas, 1996-1998 metais dirbo šios valstybės užsienio reikalų ministru) pirmą kartą viešai pripažinęs ir mėginęs pateisinti Rusijos dalyvavimą kariniame konflikte Ukrainos rytuose – esą likimo valiai palikusi šio regiono rusakalbius, Rusija būtų išdavusi savo civilizaciją.

Tuo pat metu tebesitęsia aiškinimasis dėl iš pradžių Ukrainą (tarp nukentėjusiųjų – trečdalis šalies bankų, Kijevo metro ir Borispolio oro uostas), o vėliau dar 64 valstybes birželio 27-29dienomis užpuolusio interneto viruso „Petya/NotPetya“ kilmės.

Ukrainos saugumo tarnyba (UST) viruso autorystę nedvejodama priskiria rusų specialiosioms tarnyboms, pasak UST, atakos tikslas buvo ne siekis pasipelnyti (nors 300 dolerių už atšifravimą reikalauta, tik nebuvo jokios informacijos, kad kas nors būtų atgavęs duomenis), bet išderinti socialinę-politinę situaciją Ukrainoje bei sukelti paniką visuomenėje. Ataka planuota iš anksto, ją vykdė tos pačios interneto įsilaužėlių grupės, kurios 2016-ųjų gruodį atakavo Ukrainos finansų sistemą ir transporto bei energetikos objektus.

Dienraštis „The Financial Times“ citavo NATO kibernetinės gynybos aukštųjų technologijų centro teisinį ekspertą Tomasą Minariką (06 30), pasak kurio, „Petya/NotPetya“ ataka yra Ukrainos suvereniteto pažeidimas ir nusipelno atsako, kuriuo gali būti ir atakavusios šalies informacinių-technologinių sistemų sabotažas. NATO ekspertai nurodė atakos kompleksiškumą bei didelę kainą, nepriklausomų interneto įsilaužėlių pajėgos jai per menkos, tad išvada – ataką veikiausiai įvykdė valstybė arba jos remiama įsilaužėlių grupė.

Liepos pradžioje ukrainiečių kompanijos ISSP (Information Systems Security Partners) ekspertų paskebtoje ataskaitoje irgi pabrėžiamas kompiuterius „laužusio“ kenkėjiško kodo kompleksinis poveikis, kurį galima laikyti pirmu istorijoje kibernetinio ginklo pavyzdžiu.

ISSP kaip galimus atakos tikslus išvardijo siekį panaikinti buvusių atakų pėdsakus, išbandyti MCCI (Massive coordinated cyber invasion–masyvų koordinuotą kibernetinį įsilaužimą) derinyje su kitais hibridinio karo elementais bei pademonstruoti jo galimybes, patikrinti gynybos galimybes, ypač reagavimo greitį bei gebėjimą atsistatyti, pasirengti kitai tikslingai atakai (liepos 4-ąją tokia įvyko, bet Ukrainos kibernetinė policija šįkart sureagavo labai operatyviai). 

Birželio 27-osios rytą (tą dieną ukrainiečiai mini Konstitucijos dieną) Kijeve susprogdintame automobilyje „Mersedes“ žuvo šios šalies karinės žvalgybos pulkininkas Maksimas Šapovalas. Vakarop Donecko apskrities Konstantinovo rajone sprogo „Opel Vectra“, kuriuo vyko 4 UST pareigūnai, 3 buvo sužeisti, o šios specialiosios tarnybos kontržvalgybai vadovavęs pulkininkas Jurijus Voznyjus žuvo.

Pulkininkas M.Šapovalas aktyviai dalyvavo kariniuose veiksmuose Ukrainos rytuose, vadovavo specialios paskirties daliniui (vadinamiesiems „kiborgams“), kuris vadavo Donecko oro uostą. Šis pareigūnas taip pat rinko informaciją apie rusų kariškių buvimą Ukrainos teritorijoje, kurią Ukrainos teisingumo ministerija planuoja panaudoti Hagos žmogaus teisių teisme dėl Rusijos dalyvavimo kariniuose veiksmuose Donecko srityje. Karinis ekspertas Olegas Ždanovas ryšium su tuo daro išvadą, jog pulkininko veikla kėlė grėsmę ir Rusijos vadovybei.

Praėjus kelioms dienoms po čia išvardytų virtualių ir fizinio smurto akcijų prieš Ukrainą, birželio 30-osios naktį Chersono srityje prie sienos su aneksuotu Krymu ukrainiečių pareigūnai sulaikė 2 rusų pasieniečius, pačioje liepos pradžioje Donecke pagautas rusų kariškis, o Luhansko srities Želoboko kaimo apylinkėse ukrainiečių kariai nukenksmino „Luhansko liaudies respublikos“ diversinę žvalgybos grupę – rusų kapitonas Aleksandras Ščerbakas nukautas, 23-ejų iš Altajaus kilęs jefreitorius Viktoras Gejevas paimtas į nelaisvę.

Pasak ukrainiečių eksperto Aleksejaus Arestovičiaus, paskutiniai automobilių sprogdinimai nurodo į veikimo metodus, kurie anksčiau buvo tarsi už „raudonos linijos“ (nebuvo Maskvos palaikomi arba tokie tikslai nebuvo keliami). 2015–2016 metais Charkove bei Odesoje netrūko teroro aktų, sprogdinti infrastruktūros objektai tiltai, geležinkelis, net UST Odesos skyrius, bet pareigūnai nežūdavo.

Perėjimas prie svarbiems padaliniams vadovavusių karininkų likvidavimo reiškia konflikto eskalaciją, todėl būtina koreguoti saugumo sistemą ne tik palei konflikto fronto liniją, bet ir visoje Ukrainoje. Tai veikiausiai irgi reiškia, kad konfliktas Ukrainos rytuose ne rimsta, bet vystosi.

Ukrainos ekspertų bendruomenė, kariškiai, politikai neabejoja, kad visos čia paminėtų (ir nepaminėtų) įvykių grandinės ištakų dera ieškoti rusų specialiosiose tarnybose, taigi jokio vidinio konflikto su Donecko ir Luhansko „respublikomis“ nėra, jos tėra iškabos, už kurių – Kremlius bei Rusijos galios struktūros, „įsisavinančios“ naujas hibridinio karo prieš Ukrainą formas.

Paskutinių įvykių kontekste skambiai ir Lietuvai aktualiai atrodo Ukrainos gynybos ministro Stepano Poltorako pareiškimas po susitikimo su NATO generaliniu sekretoriumi Jensu Stoltenbergu Briuselyje, jog Ukraina laiko grėsme rugsėjį Maskvos inicijuojamus karinius  mokymus „Zapad-2017“ Baltarusijoje prie jos sienos ir pasirengusi į juos adekvačiai reaguoti. Liepos 6-ąją Ukrainos spauda citavo šios šalies sausumos pajėgų vadą generolą leitenantą Sergejų Popko, kuris pareiškė, kad ryšium su „Zapad-2017“ visoje šalyje bus formuojami teritorinės gynybos padaliniai. Generolas priminė rusų karinius mokymus „Kaukazas-2008“, po kurių Rusijos karinė vadovybė „pamiršo“ iš mokymų rajono išvežti karinę techniką, vėliau slapta perdislokavo ten kariškius, galų gale viskas baigėsi dalies Gruzijos teritorijos aneksija.

Prieš keletą mėnesių viešėdamas Ukrainoje Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka tikino prezidentą Petro Porošenką, kad mokymai nevirs įsiveržimu į Ukrainą iš Baltarusijos pusės, O.Ždanovo vertinimu, pasitikėti Balatrusijos prezidentu negalima, nes jis paprasčiausiai nekontroliuoja situacijos.

De facto Baltarusija okupuota 2014 metais, kai A.Lukašenka sutiko su beveik 8 tūkstančių rusų kariškių dislokavimu jo šalyje. Jokiu būdu neatmestina, kad po „Zapad-2017“ rusai iš Baltarusijos „pamirš“ išvežti dar kelis tūkstančius kariškių (oficialiai deklaruojama, kad mokymuose dalyvaus iki 13 tūkstančių karių) su tolesniu jų „pritaikymu“, pavyzdžiui, pasiunčiant grėsmingą užuominą ne tik NATO, bet ir Ukrainai, kodėl gi ne. 

Žurnalistas Arūnas Spraunius, šio straipsnio autorius. Slaptai.lt nuotr.

Ir pagaliau – JAV karinė žvalgyba liepos pradžioje paskelbė ataskaitą „Rusijos karinė galia“, kurioje nurodoma, jog pagal Maskvos gynybinę doktriną jos karinės pajėgos turi būti pasirengusios bet kuriuo momentu smogti priešininkui taip, kad jam būtų padaryta nepataisoma žala.

Dokumente pirmą kartą pabrėžta informacinių operacijų kaip privalomos Rusijos vykdomų karinių veiksmų sudedamosios svarba.  Kaip radijui „Svoboda“ komentuodamas ataskaitą (07 01) pastebėjo karinis analitikas Aleksandras Golcas, Rusijoje šiuo metu įtakinga mąstymo kryptis, kuri kalba apie „klastingą užsienį“, kuris „spalvotųjų revoliucijų“ metodu siekia pažeisti geopolitinį status quo, taigi dera išrasti metodą, kaip nekarines grėsmes sulaikyti karinėmis priemonėmis.

Net ir čia išvardytų įvykių bei komentarų apie juos šviesoje vargu ar prasminga bandyti kategoriškai nurodyti kokius nors konkrečius kelių būsimų mėnesių scenarijus, vis dėlto esama požymių, jog Maskva žengia į naują hibridinio karo etapą, kurio „pagerinti“ (patobulinti?) metodai gali būti panaudoti ne vien prieš Ukrainą.

Rusijos užsienio reikalų ministras juk ne šiaip užsiminė apie poreikį ginti Rusijos civilizaciją, faktiniai, regimi tos gynybos metodai kreipia į  eskalaciją ir – galų gale – galimą tikrą civilizacinį konfliktą.

2017.07.10; 06:39