Rusijos ginklai. EPA – ELTA nuotr.

Lietuvos žvalgyba antradienį paviešintoje grėsmių ataskaitoje teigia, kad didžiausi iššūkiai šalies nacionaliniam saugumui kyla dėl Rusijos ir Kinijos vykdomos politikos.
 
Visgi kasmetinę ataskaitą paskelbęs Valstybės saugumo departamentas bei Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas prie Krašto apsaugos ministerijos pažymi – pagrindinė grėsmė kyla dėl kaimynystėje esančios Rusijos. Pasak žvalgybos, Maskva vis dar nenustoja kištis į Lietuvos vidaus politikos procesus.
 
„Sąlygos daryti įtaką strateginiams politiniams sprendimams yra ribotos, tačiau Rusija neatsisako siekių kištis į Lietuvos vidinius politinius procesus“, – rašoma ataskaitoje.
 
Kariniai iššūkiai: grėsmės šaltinis Kaliningrade
 
Lietuvos žvalgybos institucijos pažymi, kad ypač neigiamai Lietuvos nacionalinio saugumo padėtį veikia Rusijos karinio potencialo ir aktyvumo didėjimas Vakarų karinėje apygardoje bei Kaliningrado srityje.
 
„Rusijos karinis potencialas ir greitas, centralizuotas Kremliaus sprendimų priėmimo procesas sukuria didelį pranašumą prieš Lietuvą ir kitas kaimynines valstybes“, – rašoma grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime.
 
Ypač didelį nerimą kelia procesai, vykstantys Kaliningrado srityje. Grėsmių vertinimo ataskaitoje pabrėžiama, kad Lietuvos kaimynystėje Rusija ir toliau plėtoja priemones, kurios, kilus konfliktui, leistų jai įgyti palankų jėgų balansą pirmajame konflikto etape.
Rusijos Federacijos vėliava. EPA-ELTA nuotr.
 
Visgi žvalgybos institucijos įvertino ir kai kuriuos žingsnius, užtikrinančius tinkamą Rusijos atgrasymą.
 
„Didėjantys Baltijos valstybių nacionaliniai pajėgumai ir regione dislokuoti NATO priešakinių pajėgų (eFP) batalionai potencialaus karinio konflikto atveju mažina Rusijos galimybes jį lokalizuoti ir operatyviai baigti sau palankia linkme, išvengiant plataus Aljanso įsitraukimo. Todėl mažėja tikimybė, kad Rusija ryšis panaudoti karinę jėgą prieš Baltijos valstybes“, – rašoma ataskaitoje. Vis dėlto pabrėžiama, kad Rusija ir toliau sieks įtikinti NATO sąjungininkų politikus ir visuomenes, kad papildomos saugumo priemonės Baltijos regione didina įtampą.
 
Grėsmės kylančios dėl Baltarusijos ir Rusijos gilesnės integracijos
 
Kaip kelianti pavojų nacionaliniam saugumui išskiriama gilesnė Rusijos ir Baltarusijos integracija. Nors ataskaitoje akcentuojama, kad Baltarusija siekia priešintis Maskvos spaudimui, o ir derybas dėl gilesnės integracijos dažnai apsunkina skirtingos šalių pozicijos, mažai tikėtina, akcentuoja Lietuvos žvalgybos institucijos, kad vidutinėje perspektyvoje Minskui pavyks sumažins finansinę ir ekonominę priklausomybę nuo Rusijos.
 
Baltarusijos tankai. EPA – ELTA nuotr.

„Šios priklausomybės skatinamas Rusijos politinės įtakos Baltarusijai didėjimas neigiamai veiks regiono, įskaitant ir Lietuvos, saugumą“, – pabrėžia žvalgyba.
 
Paviešintoje ataskaitoje pažymima, kad, nepaisant Minsko bandymų priešintis Kremliaus daromam spaudimui, Baltarusijos ir Rusijos elitą vienija bendra grėsmių samprata. Taip pat pabrėžiama, kad abi šalys karinei sąveikai skiria ypatingą dėmesį. Pagaliau akcentuojama, kad svarbiausia Rusijos sąjungininkė vykdant žvalgybą prieš Lietuvą yra būtent Baltarusija.
„Baltarusijos žvalgybos tarnybos aktyviai bendradarbiauja su Rusijos žvalgyba ir teikia pagalbą Rusijos operacijoms Baltarusijoje“, – rašoma grėsmių vertinime.
 
Informacinės grėsmės: dėmesys Sausio 13-osios bylai
 
Kaip ir ankstesnėse paviešintose grėsmių ataskaitose, pastarajame grėsmių vertinime akcentuojamos iš Rusijos kylančios informacinės grėsmės.
Teigiama, kad vienas iš pagrindinių Rusijos informacinės politikos tikslų toliau lieka siekis menkinti Lietuvos valstybingumą ir kompromituoti bet kokias šalies gyventojų pasipriešinimo sovietų režimui apraiškas (pvz., 1941 m. birželio sukilimą, pokario rezistenciją, disidentų judėjimą). „Dėl šios priežasties Kremliaus propagandos kūrėjai 2019 m. labai stengėsi diskredituoti Sausio 13-osios ir dėl šnipinėjimo Rusijos naudai iškeltas bylas“, – rašoma dokumente.
 
2019 m. didelio dėmesio susilaukė Sausio 13-osios bylą nagrinėję Lietuvos teisėjai ir prokurorai. Pastaruosius Rusija oficialiai kaltina jos piliečių neteisėtu persekiojimu.
Sausio 13-oji. Nuotraukų paroda Lietuvos Seime. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
 
„Propagandistai užsienio ir vidaus auditorijas siekė įtikinti, kad Sausio 13-osios byloje bei už šnipinėjimą Rusijos naudai nuteisti ar sulaikyti asmenys yra politiniai kaliniai (…). Kremliaus propagandos skleidimą lydėjo bauginimas, juo siekta paveikti bylos tyrėjus ir teisėjus. Rusijos valdžios atstovai nedviprasmiškai viešai teigė, kad Lietuvos teismo paskelbto nuosprendžio Sausio 13-osios byloje nepaliks be atsako“, – teigiama grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime.
 
Grėsmės kibernetinėje erdvėje
 
Paviešintame dokumente taip pat pažymima, kad Lietuvai grėsmę kelia kenkėjiška Rusijos ir Kinijos veikla kibernetinėje erdvėje.
 
Akcentuojama, kad nauju rizikos veiksniu gali tapti 5G technologijų, kurias plėtoja Kinijos telekomunikacijų milžinė Huawei, vystymas.
Pasak ataskaitos, planuojamos 5G technologijas naudojančios jautrios sistemos taps potencialiais kibernetinių atakų taikiniais. Be to, rizika gali kilti asmens duomenų saugumui ir kritinės infrastruktūros veikimui.
 
Ataskaitoje atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad priešiškos užsienio žvalgybos tarnybos pastaruoju metu vis aktyviau naudoja socialinius tinklus. Kinijos tarnybos, akcentuoja Lietuvos žvalgybos institucijos, šioje erdvėje itin aktyvios ir agresyvios. Pagal ataskaitą, Kinija verbavimui ir taikinių paieškai Lietuvoje daugiausia naudojasi socialinio tinklo „LinkedIn“ galimybėmis.
 
Visgi didžiausią grėsmę Lietuvos informacinių sistemų ir jose laikomos informacijos saugumui kelia Rusijos žvalgybos tarnybų kibernetinis šnipinėjimas. Dokumente pabrėžiama, kad tai vykdo GRU grupuotė Sofacy / APT28 ir FSB grupuotė Agent.btz / Snake.
 
Rizikas kelia Rusijos ir Kinijos partnerystė
 
Lietuvos žvalgyba, dar prieš metus prakalbusi apie grėsmes, kurias Lietuvai kelia Kinija, panašios pozicijos laikosi ir pastarojoje grėsmių ataskaitoje. „Kinijos siekis įgyti technologinį pranašumą ir aktyvi investicijų skvarba didina kitų valstybių pažeidžiamumą ir infrastruktūros kontrolės praradimo riziką“, – rašoma dokumente.
kinijos-zvalgyba
Kinijos žvalgyba
 
Lietuvos atsakingos institucijos kaip grėsmę mato Pekino ir Maskvos interesų derinimą.
 
„Rusijos konfrontacija su Vakarais tarptautinėje politikoje skatina Maskvą derinti interesus su Kinija. Šios valstybės palaiko glaudžius politinius ir karinius santykius, derina pozicijas atskirais tarptautiniais klausimais“, – rašoma grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.02.04; 02:00

Vokietijos slaptosios tarnybos būstinė

Vokietijos vyriausybė apkaltino Rusiją dėl pernai šalyje įvykdytų plataus masto kibernetinių atakų. Taip Berlynas prisijungė prie panašius kaltinimus Maskvai metusių JAV, Didžiosios Britanijos ir Nyderlandų.

„Federalinė vyriausybė yra beveik tikra, kad už APT28 kampanijos slypi Rusijos karinė žvalgyba GRU“, – penktadienį pareiškė Vokietijos vyriausybės atstovas Steffenas Seibertas.

APT28 – dar žinoma kaip „Fancy Bear“ bei keliais kitais pavadinimais, – kibernetinio šnipinėjimo grupuotė, siejama su Rusijos GRU. Berlynas įtaria, kad ši grupuotė atsakinga už įsilaužimą į Vokietijos žemųjų parlamento rūmų, Bundestago, ir federalinės vyriausybės duomenų sistemas.

„Šis vertinimas pagrįstas itin patikimais faktais ir šaltiniais“, – patikino S. Seibertas. Jis pridūrė, kad Vokietijos vyriausybė „visiškai pasitiki“ Didžiosios Britanijos ir Nyderlandų vyriausybėmis, ketvirtadienį apkaltinusiomis Rusiją surengus kibernetines atakas jų teritorijose.

„Griežtai smerkiame atakas prieš tarptautines organizacijas bei prieš mūsų sąjungininkų institucijas. Raginame Rusiją prisiimti atsakomybę ir ateityje susilaikyti nuo tokių veiksmų“, – kalbėjo S. Seibertas.

Ketvirtadienį Rusiją kibernetinėmis atakomis apkaltinusios JAV, Didžioji Britanija ir Nyderlandai teigė, kad Maskvos karinės žvalgybos darbuotojai įsilauždavo į įvairių Vakaruose veikiančių organizacijų, tokių kaip Pasaulinė antidopingo agentūra (WADA) arba Cheminio ginklo uždraudimo organizacija (OPCW), kompiuterių sistemas.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.10.06; 08:12

Slaptas Nacionalinės saugumo agentūros (NSA) dokumentas rodo, kad Rusijos karinės žvalgybos programišiai ne kartą bandė įsibrauti į JAV balsavimo sistemą dar prieš praėjusiais metais vykusius JAV prezidento rinkimus, pirmadienį pranešė „The Intercept“, informuoja naujienų agentūra AFP.

NSA ataskaitoje aprašoma glaudžiai su Maskvos Vyriausiosios žvalgybos valdyba (GRU) susijusi operacija, nukreipta prieš privačias JAV kompanijas. Remiantis ataskaita, GRU žvalgybos valdyba ne vieną mėnesį atakavo rinkėjų registravimo tarnybas iki pat lapkričio 8-ąją dieną vykusių JAV prezidento rinkimų.

Tačiau ties nacionalinio saugumo klausimais besispecializuojančiame „The Intercept“ teigiama, kad NSA ataskaitoje nėra nurodyta, ar programišiai padarė kokios nors įtakos rinkimams.

JAV žvalgybos pareigūnai ne kartą teigė, kad programišių atakos neturėjo jokios įtakos balsavimo rezultatams 2016 metų rinkimuose, kurie baigėsi šokiruojančia nekilnojamojo turto magnato Donaldo Trampo (Donald Trump) pergale.

Ataskaitoje pateikiami išsamesni kaltinimai, neva Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas vadovavo bendroms pastangoms mėginant paveikti JAV rinkimus, įskaitant programišių atakas ir dezinformaciją, siekdamas padėti D. Trampui laimėti.

„Rusijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos agentai 2016-ųjų rugpjūtį vykdė kibernetinio šnipinėjimo operacijas prieš įvardytą JAV kompaniją. Akivaizdu, kad buvo siekiama įgyti informacijos apie su rinkimais susijusią programinę ir techninę įrangą“, – anot „The Intercept“ teigiama NSA ataskaitoje.

Ataskaita paskelbta praėjus kelioms dienoms po to, kai Rusijos prezidentas V. Putinas paneigė tvirtinimus, neva Rusijos valstybė kišosi į JAV prezidento rinkimus. Tačiau Rusijos lyderis pripažino, kad su vyriausybe nesusiję rusų programišiai galėjo brautis į JAV sistemas.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.06.06; 13:57

Nathan Hoad, Olga Razumovskaja, Shane Harris / The Wall Street Journal

Virtinė triukšmingų areštų Rusijoje, palietusių, kaip manoma, šalies paslaptingos Federalinės saugumo tarnybos karininkus ir kibernetinio saugumo ekspertą, paskatino žvalgus abiejose Atlanto pusėse pabandyti atskleisti šią paslaptį.

„Įtariama, kad Kremliaus slaptųjų tarnybų atstovų areštai Rusijoje gali būti susiję su rusų įsilaužimais į kompiuterius Amerikoje“, – tokią versiją palaiko Natanas Hodžas, Olga Razumovskaja ir Šeinas Harisas leidinyje „The Wall Street Journal“.

Beje, Rusijos žiniasklaida tvirtina, kad areštai gali būti susiję su valstybės išdavyste.

Kai kurių veikiančiųjų ir atsistatydinusių žvalgų nuomone, „tos rusų žvalgų gaudynės pasižymi visais klasikinės vadinamojo „kurmio“ medžioklės bruožais. Ir vieni, ir kiti sakė, kad yra ir daugiau įtikinamų paaiškinimų, kodėl Rusija ėmėsi tikrinti savuosius šnipus, įskaitant ir valstybės tarnautojus, uždarbiaujančius samdant hakerius ir tuo pačiu sukeliant pavojų einamosioms žvalgybos operacijoms“, – perduoda žurnalistai.

„Kremlius paskutiniųjų dienų areštus pripažino vieninteliame miglotame pareiškime. Kremliaus spaudos sekretorius Dmitrijus Peskovas sakė, kad Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną tikriausiai informavo apie kibernetinio šnipinėjimo atvejį, kuris aprašytas pirmuosiuose Rusijos laikraščių puslapiuose“, – praneša leidinys.

„Neatmetama galimybė, kad pagal egzistuojančią tų pranešimų perdavimo tvarką informacija prezidentui suteikta laiku“, – sakė Peskovas.

FSB nepateikė jokių išsamių komenatrų ir nieko neatsakė į oficialų The Wall Street Journal prašymą pakomentuoti.

Informacijos šaltinis: „The Wall Street Journal“ leidinys.

2017.02.10; 07:33

Pusę metų šnipinėjimo programos netrukdomai veikė valstybinių Lietuvos institucijų kompiuteriuose. Rusiški šnipinėjimo elementai mūsų institucijose buvo įdiegti slapta, nežinant Lietuvos pareigūnams.

Lietuvos atstovai mano, kad slapta įsilauždami į Lietuvos valstybės įstaigų kompiuterius rusų programišiai ėmėsi būtent politinio, o ne ekonominio šnipinėjimo. Apie tai visuomenei pranešė Lietuvos nacionalinio kibernetinio saugumo centro vadovas Rimtautas Černiauskas. Šia informacija jis pasidalino su Reuters agentūra.

Dar tiksliau kalbant, nuo 2015-ųjų metų rusiškos šnipinėjimo programos tris sykius veikė Lietuvos valstybinių kontorų kompiuteriniuose įrenginiuose. Lietuvos nacionalinio kibernetinio saugumo centro vadovas R.Černiauskas įsitikinęs, jog programos funkcionavo mažiausiai pusę metų, labai panašiai, kaip tai nutiko ir Amerikoje. Jis taip pat mano, kad šiemet būta net 20 bandymų tokiomis programomis užkrėsti Lietuvos valstybinių įstaigų kompiuterinę įrangą.

Ar šie įsilaužimai pakenkė Lietuvos valstybei? Manoma, kad užkrėsti buvo vidutinio svarbumo pareigūnų darbo kompiuteriai. Tačiau specialiais šnipinėjimo virusais užkrėstuose kompiuteriuose būta informacijos ir apie labai svarbius valstybinius projektus.

Centro vadovas R.Černiauskas neatmeta versijos, kad infiltruodama šią programą Rusija siekė turėti galimybę rinkti politinio pobūdžio slaptas žinias.

Rusijos programišius jau kaltino siautėjant JAV ir Vokietijoje. Dabar aiškėja, kad Rusijai ne mažiau svarbi ir Lietuva.

Informacijos šaltinis – Gordonua.com portalas.

2016.12.23; 04:00

Greg Miller / The Washington Post

„Pasak JAV oficialių asmenų, JAV žvalgybos tarnybos plečia šnipinėjimo operacijas prieš Rusiją smarkiau, nei bet kada per visą laiką po šaltojo karo“, – rašo The Washington Post.

Šaltinių, panorusių likti anonimais, tvirtinimu, į jas pasitelkti ir „nelegalūs CŽV agentai, NSA kibernetinio šnipinėjimo potencialas, palydovinės sistemos bei kiti žvalgybos ištekliai“, – praneša žurnalistas Gregas Mileris. Anksčiau Amerikos žvalgyba buvo persimetusi nuo Rusijos grėsmių prie teroristinių grėsmių, o taip pat zonų, kur JAV vykdė kovos veiksmus.

„Amerikos oficialūs asmenys sakė, kad tie žingsniai – tai pastangų atkurti JAV žvalgybos galimybes, kurios atrofavosi, net kai Rusija pasistengė patvirtinti savo galią kaip globalinė valstybė, elementas. Pasak šaltinių, per pastaruosius dvejus metus Maskvos agresija užklupdavo JAV netikėtai: kalbame apie Krymą, Rusijos įsikišimą į karą Sirijoje ir jos spėjamą vaidmenį hakerių operacijose prieš JAV ir Europą“, – sakoma straipsnyje.

Neįvardytas aukšto rango JAV žvalgybos bendradarbis sakė, kad Amerikos žvalgybos tarnybos „stengiasi iš tikrųjų pasivyti Rusiją“. Jis paaiškino, kad terorizmas išlieka pagrindiniu rūpesčių objektu, bet šviežiose Baltųjų rūmų ir JAV nacionalinės žvalgybos Direktoriaus valdybos direktyvose „Rusija pirmą kartą nuo SSSR žlugimo laikų“ pakilo Amerikos žvalgybos prioritetinių uždavinių sąraše.

Leidinyje tvirtinama, kad šnipinėjimo eskalacija – tai dalis JAV ir Rusijos tarpusavio konfliktinių santykių ir rungtyniavimo, kurie atsinaujino po 20 metų tylos.

„JAV oficialūs asmenys pabrėžė: nors poreikis turėti geresnių žvalgybinių duomenų apie Rusiją laikomas neatidėliotina prioritetine užduotim, niekas neketina CŽV ar kitų žvalgybų veikloje grįžti prie šaltojo karo mastų“, – rašoma leidinyje. Pasak atitarnavusių valdininkų, šaltojo karo įkarštyje JAV žvalgybos tarnybos sekimui SSSR ir jos satelitinėse šalyse dažnai nukreipdavo 40 proc. ir daugiau savo personalo bei išteklių.

„Amerikos oficialūs asmenys pareiškė, kad dabar CŽV ir kitos žinybos nukreipia su Rusija susijusiam šnipinėjimui daugiausia 10 proc. savo biudžeto, beje, per pastaruosius dvejus metus toji dalis išaugo“, – sakoma straipsnyje.

Bet kritikai kaltina Amerikos specialiąsias tarnybas per dideliu lėtumu.

„Nesugebėjimas suprasti Vladimiro Putino planų ir ketinimų – didžiausia žvalgybos nesėkmė po rugsėjo 11“, – pareiškė JAV kongreso Atstovų rūmų Žvalgybos reikalų komiteto pirmininkas Devainas Nunesas.

Bet, pasak Amerikos valdininkų, Putino ketinimus nelengva nuspėti.

JAV Nacionalinės žinybos valdybos direktorius Džeimsas R. Kleperis-jaunesnysis sakė, kad Putinas „impulsyvus ir lankstus“. „Kas sudaro jo ilgalaikį planą? Aš nesu įsitikinęs, kad jis jį turi, – sakė pernai Kleperis interviu. – Mano nuomone, jis kasdien veikia ekspromtu“.

Tiesa, Amerikos dimisijos žvalgai mano, kad Putinas vadovaujasi aiškiais motyvais: nori sugrąžinti Rusijai solidžios JAV varžovės statusą, išklibinti Vakarų šalių vyriausybes, o taip pat patikrinti, kaip smarkiai galima provokuoti priešininką, kol tas sureaguos, sakoma straipsnyje.

Bet ir veikiantys, ir buvusieji Amerikos valdininkai sutiko, jog Putinas griebiasi išskirtinio saugumo, kad nuslėptų savo ketinimus bei planus.

JAV išleidžia šnipinėjimui maždaug 53 mlrd. dolerių per metus. Laikraštis spėja, kad Rusijos žvalgybos biudžetas daug mažesnis. Bet, kaip tvirtina valdininkai, Rusija nukreipia į JAV didžiąją dalį savo išteklių ir naudojasi operatyvinių darbuotojų persvara. Amerikos šaltinių duomenimis, SVR (Užsienio žvalgybos tarnyba) turi ne mažiau kaip 150 agentų JAV teritorijoje, rašo autorius.

„CŽV, atvirkščiai, Rusijoje turi daugiausia keletą tuzinų case-karininkų (taip vadinami valdybos bendradarbiai, atsakingi už paslapčių grobimą užsienyje), dar keletą tuzinų išmėtyta Rytų Europoje ir buvusiose SSSR respublikose“, – rašo Mileris, remdamasis atitarnavusiais valdininkais.

„Pastaraisiais metais tas skaičius išaugo, nes CŽV davė dešimtis papildomų „naujokų“, išėjusių iš jo mokymo centro šalia Viljamsburgo (Virdžinija) pastato, kurie vėliau aprėps ir Rusijos šnipinėjimą. Bet, pasak valdininkų, mažai kas iš tų neseniai pasamdytų bendradarbių moka rusų kalbą, ir jiems prireiks metų metus mokytis, kad taptų veiksmingais case-karininkais, gebančiais verbuoti šnipus ir valdyti šnipinėjimo tinklus“, – sakoma straipsnyje.

Kai dėl kontržvalgybos išteklių, tai disbalansas dar didesnis, tvirtina amerikiečių atitarnavę valdininkai.

„Kontržvalgybos operacijoje, kurią vykdo (Maskva) prieš JAV ambasadą, rezultatas skaičiuojamas tūkstančiais“ bendradarbių, sako buvęs JAV ambasadorius Rusijoje Maiklas Makfolas.

Atitarnavę valdininkai tvirtina, kad FTB bendradarbių, kuriems pavesta sekti Rusijos vykdomą šnipinėjimą, žymiai mažiau.

„Buvusieji valdininkai sako, kad, nepaisant palyginti mažo skaičiaus, CŽV pastaraisiais metais stengėsi aktyviau verbuoti Rusijos oficialiuosius asmenis šnipinėti JAV naudai“, – sakoma straipsnyje. „Valdininkai sakė, kad, be to, CŽV agentai įžūliau ieško priėjimo prie Rusijos „objektų“ – mojuoja pakeliais pinigų, kad sugundytų numanomus „naujokus“ šalyje, kur viešpataujančia ideologija, išstūmusi komunizmą, tapo potraukis turtui“, – rašo straipsnio autorius.

Atsakydama Maskva sugriežtino Amerikos valstybės tarnautojų persekiojimą. Autorius primena birželio incidentą su amerikiečiu, kurį JAV ambasados Maskvoje rusų apsaugininkas pargriovė ant žemės. Oficialiuose pranešimuose tas amerikietis pavadintas diplomatu, bet laikraščio šaltiniai pareiškė, kad jis buvo CŽV bendradarbis ir dirbo Maskvoje po diplomatine priedanga.

O štai kibernetiniame šnipinėjime, Amerikos valdininkų nuomone, Rusija savo galimybėmis atsilieka nuo JAV.

Ir vis dėlto šaltiniai nuogąstauja, jog pagrindinės JAV galimybės šnipinėjimo sferoje taip nusilpo, kad joms atstatyti prireiks kelerių metų.

Pernai JAV Kongresas papildomai skyrė dešimtis milijonų dolerių šnipinėjimui, susijusiam su Rusija. „Bet oficialieji asmenys sakė, kad Amerikos žvalgybos tarnybos delsia įsisavinti tuos pinigus, o CŽV negavo papildomų įgaliojimų slaptoms operacijoms, nepatenkančioms į tradicines Maskvos šnipinėjimo kategorijas“, – sakoma straipsnyje.

Pasak korespondento, Putinas vargu ar patikės, kad JAV specialiųjų tarnybų veikla taip sukaustyta. Makfolas spėja, kad Putinas smarkiai perdeda CŽV ir kitų panašių organizacijų pasaulyje ir Vašingtone galimybes. „Bet kadangi jis taip žiūri į pasaulį, jis nori karą laimėti“, – pareiškė Makfolas.

Informacijos šaltinis: „The Washington Post“ leidinys.

2016.10.03; 06:23

Rusų hakeris Jevgenijus Bogačiovas gali būti susijęs su Rusijos kibernetiniu šnipinėjimu JAV, Gruzijoje, Turkijoje ir Ukrainoje, – tokią prielaidą išsakė kompiuteriniai kriminalistai iš Olandijos Fox-IT kompanijos, padėjusios FTB kovoje su Bogačiovu, rašo Forbes. „Baltąją knygą“ tuo klausimu jie pristatė kasmetėje kibernetinio saugumo konferencijoje Black Hat Los-Andžele.

„Sklando gandai, kad Jevgenijus Bogačiovas, plačiajai visuomenei žinomas kaip Slavikas, galingo pinigų vagysčių viruso Zeus sukūrėjas, didelę laiko dalį leidžia kateryje Juodojoje jūroje. Kontaktų su žmonėmis jis vengia, daugiausia dėl to, kad FTB paskyrė 3 mln. dolerių premiją už pagalbą jam sugauti“, – rašo korespondentas Tomas Foks-Briusteris.

Continue reading „FTB „labiausiai ieškomas“ kibernetinis nusikaltėlis susijęs su Rusijos vykdomu Amerikos vyriausybės sekimu“

„Kaip išaiškėjo, Rusijos kibernetinių šnipų keliamas pavojus privertė britų kareivius, dalyvaujančius pratybose Lenkijoje, visus mobiliuosius telefonus ir kompiuterius palikti namie“, – praneša Debora Heinz laikraštyje The Times.

„Nors ir suprantu, kad tai apsunkino bendravimą su artimaisiais, turiu pabrėžti, jog keletą savaičių pabūti atskirtam nuo bevielio ryšio gana naudinga visiems, nes tai priverčia mus daugiau bendrauti tarpusavyje“, – pareiškė Karališkojo husarų pulko vadas papulkininkis Džastinas Kingsfordas.

Continue reading „Didžiosios Britanijos armija priešinasi Rusijos kibernetiniams šnipams“

Šios atmintinės tikslas – informuoti Lietuvos piliečius apie užsienio valstybių žvalgybos tarnybų veiklos Lietuvoje tikslus, keliamas grėsmes ir patarti, kaip tokią veiklą atpažinti bei išvengti galimų pavojingų kontaktų.

Užsienio valstybių šnipinėjimą įprasta sieti su Šaltojo karo epocha, tačiau jo reikšmė nemažėja ir šiandien. Šnipinėjimo grėsmė aktuali ir Lietuvos Respublikai.

Kai kurios užsienio valstybės Lietuvoje turi interesų, kuriems įgyvendinti nepakanka viešai prieinamos informacijos. Tų valstybių žvalgybos institucijos siekia gauti įslaptintų ir kitų jų interesams svarbių duomenų.

Continue reading „Kas, kaip ir kodėl šnipinėja Lietuvoje?“

Žurnalas Foreign Policy paėmė interviu iš aštuonių veikiančių ir buvusių Amerikos valdininkų ir išsiaiškino, kad keletą metų JAV administracija neviešai vykdo kontržvalgybinę kampaniją prieš Kinijos kibernetinį šnipinėjimą.

„Likdami šešėlyje, Amerikos programišiai iš Nacionalinio saugumo agentūros (NSA) įsilauždavo į Kinijos kompiuterius, kad suprastų, kokia informacija pavogta iš Amerikos kompanijų ir kas iš Kinijos vyriausybės palaiko tas operacijas", – praneša leidinio žurnalistė Šein Haris. – O arčiau namų FTB agentų komanda ir nelabai pastebima prokurorų iš teisingumo ministerijos grupė dvejis metus ruošėsi pereiti prie viešesnio puolimo“.

Continue reading „Išskirtinė FTB kova su Kinijos kibernetiniu šnipinėjimu“

Kol viso pasaulio žurnalistai stengiasi išsiaiškinti, kur yra Edvardas Snoudenas, dingstantis po kiekvieno naujo interviu, ir spėlioja apie jo likimą, į žiniasklaidą plaukia detalės apie didžiausių internetinių kompanijų bendradarbiavimą su JAV specialiosiomis tarnybomis.

Interviu Kinijos leidiniui "South China Morning Post" 29-rių metų analitikas papasakojo apie programišių atakų programą prieš Kiniją, sakoma "Daily Mail" išspausdintame straipsnyje „Demaskuotojas Edvardas Snoudenas pareiškė, kad JAV vyriausybė ketverius metus įsilauždavo į Kinijos universitetų, kompanijų ir politikų kompiuterius“. Pasak jo, Nacionalinio saugumo agentūra vykdo 61 tūkstantį operacijų visame pasaulyje.

Continue reading „Nauji Edvardo Snoudeno demaskavimai: JAV rengia programišių atakas prieš Kiniją nuo 2009-ųjų“

Barako Obamos administracija kaip ypač „agresyvias“ žaidėjas kibernetinio šnipinėjimo pasaulyje paminėjo Kiniją ir Rusiją. Taip praneša “The Guardian”.

„Kilus audrai po to, kai buvo atskleista Kinijos programišių veikla JAV, Baltieji rūmai paskelbė pranešimą, kuriame numatyti kovos su komercinių paslapčių vagystėmis Amerikoje planai.

Jame perspėjama, kad abi šalys toliau bando nelegaliai prieiti prie slaptos informacijos“, – rašo straipsnio autorius Polas Harrisas.

Continue reading „Baltieji rūmai perspėja apie kibernetinę grėsmę iš Kinijos ir Rusijos“