Šeštadienį Šv. Sofijos sobore Kijevo centre prasidėjo Ukrainos stačiatikių vienijamasis susirinkimas, kuriame, kaip tikimasi, bus įkurta nepriklausoma šalies Stačiatikių bažnyčia, priimtas jos statutas ir išrinktas vadovas – Kijevo metropolitas, praneša BBC.

Kijeve – Ukrainos stačiatikių vienijamasis susirinkimas, kuriame sprendžiamas šalies Stačiatikių bažnyčios likimas. EPA-ELTA nuotr.

„Susirinkimas gali tapti lemiamu žingsniu, jis vainikuoja daugelio metų pastangas sukurti Ukrainoje autokefalinę stačiatikių bažnyčią“, – sakoma Kijevo patriarchato pranešime.

Nuo pat ryto Sofijos aikštėje būriuojasi tūkstančiai žmonių, jos prieigose budi policija. Susirinkusieji reiškia paramą nepriklausomos Ukrainos stačiatikių bažnyčios idėjai.

Į renginį atvyko Ukrainos prezidentas Petro Porošenka, kuris turėtų pasakyti sveikinimo kalbą vienijamojo susirinkimo dalyviams.

Kijeve sprendžiamas šalies Stačiatikių bažnyčios likimas. EPA-ELTA nuotr.

Kvietimai dalyvauti vienijamajame susirinkime buvo nusiųsti visoms Ukrainoje veikiančioms stačiatikių bažnyčioms: Maskvos patriarchato Ukrainos stačiatikių bažnyčiai, Kijevo patriarchato Ukrainos stačiatikių bažnyčiai ir Ukrainos autokefalinei stačiatikių bažnyčiai.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.12.16; 05:00

Vladimiras Putinas – pirmas iš kairės. EPA – ELTA nuotr.

Anna Villner / Focus

Siaubas, sukeltas masinių žudynių koledže Rusijos aneksuotame Krymo pusiasalyje, vis dar neslopsta, rašo Focus žurnalistė Ana Vilner.

„Pažymėtina tai, kaip greitai ir kokiais mastais Rusijos valstybės saugumo institucijos sureagavo į įvykį. (…) Tai rodo, kokią didelę reikšmę Maskva teikia šiam incidentui“, – pabrėžia žurnalistė.

Vilner nuomone, yra keletas priežasčių, kodėl Maskva taip jautriai sureagavo į studento surengtą kruviną susidorojimą.

„Krymo aneksavimas jėga 2014 metais – tai didžiausia Vladimiro Putino pastarųjų metų vidaus politikos sėkmė. (…) Reikia atkreipti dėmesį, kad kartu su signalu kitoms šalims, jog jis gali keisti sienas ir pažeisti tarptautinę teisę kada tik panorėjęs, Putinui tai bylojo ir apie ką kita: Krymo aneksija daugeliui rusų yra nacionalinis laimėjimas ir istorinė Putino pergalė. (…) Tai ir paaiškina, kad kas susiję su Krymu, Putinui turi didelę politinę reikšmę“, – rašo žurnalistė, pridurdama, kad į Krymo infrastruktūrą Maskva investuoja milijardus eurų.

„Tai rodo Krymo statusą Kremliui: Tai, kiek pinigų išleidžiama pusiasaliui, atrodo beveik nesvarbu, kol prezidentas gali rodyti savo gyventojams, kad Krymą kontroliuoja Rusija. Ir atvirkščiai, tai reiškia: įvykis Kryme kelia ypatingą nerimą Kremliui – kaip ir viskas, kas gali pakenkti šūkiui „Krymas mūsų“ („Krym naš“), – įsitikinusi Vilner.

„Iš pradžių tikėtasi, kad Kremlius apkaltins Kijevo vyriausybę ryšiais su ataka koledže, – tęsia žurnalistė. – Maskvoje iš principo egzistuoja tendencija audrinti kaltinimais sabotažu priešiškas Kijevui nuomones, kad sutelktų rusus Kremliaus kursui palaikyti. Ar ir čia įsivažiuos Putino propagandos mašina, suprasime artimiausiomis dienomis“.

Ataka Krymo koledže nebelaikoma teroristiniu išpuoliu, aukos mirė nuo šautinių žaizdų. EPA-ELTA nuotr.

Po Krymo aneksijos Rusijos prezidentas galėjo džiaugtis aukštu reitingu, kuris kartais pakildavo beveik iki 90 proc.. Dabar gi „Putino, ministro pirmininko Medvedevo ir vyriausybės reitingas smunka jau kelis mėnesius, mažėja pasitikėjimas parlamentu ir kitais institutais“. Anot Levada-centro atliktos apklausos, Putinu pasitiki tik 58 proc. gyventojų. „Reikia manyti, kad Putinui tai nepatinka, pagaliau, protestą prieš savo politiką jis vertina kaip ataką ne tik prieš jo asmeninę valdžią. (…) Rusijos vyriausybei būdinga bijoti, kad Vakarai gali kartą politinius neramumus panaudoti tam, jog įvestų provakarietišką vyriausybę Rusijoje“, – mano Vilner. – Tai, kad gyventojai dabar aiškiai nepalaiko jo vieningai, tikriausiai, sustiprina Putino nerimą“.

Be to, – toliau rašo žurnalistė, – regioniniuose rinkimuose smuko Putiną remiančios partijos „Vieningoji Rusija“ reitingas. Kad šiaip jau apolitiški gyventojai regionuose vis labiau nepatenkinti vyriausybe ir tai parodo rinkimuose, – tai naujas reiškinys, kuris dar kvaršins galvas Kremliui, – baigia Vilner.

Šaltinis: Focus

2018.11.02; 12:00

Ketvirtadienį prie Ukrainos prezidentūros Kijeve susirinko šimtai žmonių, protestuojančių dėl vis dažniau pasitaikančių išpuolių prieš aktyvistus. Demonstracija surengta po to, kai savaitgalį per išpuolį buvo sunkiai sužeistas su korupcija kovojantis šalies aktyvistas.

Šeštadienį įvykęs prieš korupciją pasisakančio politiko Olego Mychailyko užpuolimas – naujausias incidentas virtinėje panašių, prieš Ukrainos aktyvistus ir vyriausybės kritikus nukreiptų atakų.

O. Mychailykas, partijos „Žmonių galia“ Odesos skyriaus vadovas, šeštadienį nežinomų užpuolikų buvo pašautas ir kritinės būklės paguldytas į ligoninę.

Jis ne kartą yra organizavęs protestus prieš Odesos merą Genadijų Truchanovą, kurį kaltino korupcija.

Ukrainos aktyvistų skaičiavimais, nuo 2017-ųjų pradžios prieš valdžios kritikus buvo įvykdyta daugiau kaip 50 išpuolių. Nė vieno iš jų vykdytojai nebuvo nubausti.

„Reikalaujame greito ir veiksmingo išpuolių prieš aktyvistus tyrimo“, – sakoma pareiškime, kurį pasirašė dešimčių Ukrainos nevyriausybinių organizacijų atstovai.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.09.08; 04:00

Arkadijus Babčenka. Facebook.com ir Gordonua.com nuotr.

Tariamai Kijeve nušautas rusų žurnalistas Arkadijus Babčenka paaiškėjo esąs gyvas. Ukrainos saugumo tarnybos (SBU) vadovo teigimu, Rusijos saugumo tarnybos sumokėjo Ukrainos piliečiui 40 tūkst. dolerių, kad šis suorganizuotų ir įvykdytų žurnalisto nužudymą, skelbia AP.

Kaip praneša vadovas Vasilijus Grizakas, tyrėjams pavyko nustatyti nužudymo organizavimu įtariamo Ukrainos piliečio tapatybę, ir jis buvo sulaikytas.

Per spaudos konferenciją trečiadienį V. Grizakas pranešė, kad žurnalistas iš tiesų nebuvo nužudytas, o tai buvo speciali slapta operacija, kuria buvo siekiama sučiupti A. Babčenką nužudyti ketinantį asmenį.

Žurnalistas pasirodė per spaudos konferenciją Kijeve ir atsiprašė savo draugų ir šeimos, kurie gedėjo dėl jo mirties ir nieko nežinojo apie slaptą operaciją. Vyras taip pat padėkojo Ukrainos saugumo tarnyboms už išgelbėtą gyvybę.

„Aš daugelį kartų laidojau daug draugų ir kolegų ir žinau tą pasibaisėtiną jausmą. Atsiprašau, kad jūs turėjote tai patirti, tačiau nebuvo kito būdo“, – sakė A. Babčenka.

Žurnalistas atskleidė, kad prieš mėnesį buvo informuotas apie sąmokslą jį nužudyti.

Tuo tarpu Rusijos užsienio reikalų ministerija paskelbė, kad džiaugiasi, jog ponas A. Babčenka yra gyvas. Atstovės Marijos Zacharovos teigimu, surežisuota žmogžudyste buvo pasinaudota propagandiniais tikslais.

Antradienį vakare pasirodė pranešimai, neva A. Babčenka buvo nužudytas savo namuose Kijeve trimis šūviais į nugarą.

Sulaukęs grasinimų sau ir savo šeimai Kremliaus kritikas A. Babčenka 2017-ųjų pradžioje išvyko iš Rusijos ir apsigyveno Kijeve.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.05.31; 08:44

Ukrainos sostinėje Kijeve nacionalistai jėga įsiveržė į rusų kultūros centrą. Demonstrantai, be kita ko, ant sienų išpurškė užrašus „Mirtis Rusijai“ bei „Šalin FSB“ ir sudegino Rusijos vėliavą, šeštadienį pranešė ukrainiečių žiniasklaida.

Organizacija „C14“ feisbuke rašė, jog pastatas pasirinktas, nes jis tarnauja kaip Rusijos Federacijos federalinės saugumo tarnybos (FSB) būstinė. Atvykę policijos pareigūnai jokių veiksmų nesiėmė.

Sekmadienį turėtų vykti demonstracija, kurioje bus reikalaujama uždaryti rusų centrą. Ukrainos stebėtojai baiminasi, kad Rusijai reaguojant savo patalpų gali netekti ir Ukrainos kultūros centras Maskvoje.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.02.19; 06:24

Savo bute Kijeve sulaikytas M. Saakašvilis. EPA-ELTA nuotr.

Ukrainos generalinis prokuroras Jurijus Lucenka pažadėjo nevaikyti prie parlamento susirinkusių Michailo Saakašvilio šalininkų, bet pabrėžė ketinąs po paros imtis procesinių priemonių prieš Naujųjų jėgų judėjimo lyderį. Jis tai pareiškė antradienį iš Aukščiausiosios Rados tribūnos.

„Aš laikausi teisėtumo pozicijos. Ir mes stengsimės užkirsti kelią bet kokiems jėgos aktams, kurių kelis pastaruosius mėnesius trokšta organizacijos, siekiančios sukelti suirutę“, – teigė J. Lucenka.

Tačiau jis pridūrė, jog „po 24 valandų visa Ukrainos teisėsaugos sistema imsis priemonių, kad M. Saakašvilis stotų prieš tyrėjus, o paskui – prieš teismą, kur prokuratūra prašys skirti jam namų areštą“.

Generalinis prokuroras taip pat kreipėsi į mitinguotojus, siūlydamas jiems per 24 valandas apsispręsti. „Kiekvienas žmogus šioje šalyje gali būti valdžios arba opozicijos pusėje, bet niekas negali būti prieš Ukrainos valstybę“, – pabrėžė jis. Įvykius prie Ukrainos parlamento J. Lucenka savo kalboje ne kartą pavadino „Kremliaus planu“ ir „rusų žiemos Kijeve plano etapu“. 

Ukrainos saugumo SBU ženklas. EPA – ELTA nuotr.

Pranešama, kad šiuo metu Konstitucijos aikštėje prie Ukrainos parlamento yra apie tūkstantį M. Saakašvilio šalininkų.

Kijeve kilo susirėmimai tarp Michailo Saakašvilio šalininkų ir Ukrainos specialiųų tarnybų. EPA – ELTA nuotr.

Anksčiau antradienį Ukrainos pareigūnai atvyko daryti kratos į buvusio Gruzijos prezidento butą Kijeve. M. Saakašvilis užlipo ant 8 aukštų namo stogo, iš kur kreipėsi į šalininkus. Pareigūnai jį sulaikė pagal Ukrainos baudžiamojo kodekso straipsnį „Parama nusikalstamų organizacijų nariams ir jų nusikalstamos veiklos slėpimas“. M. Saakašvilis buvo įsodintas į automobilį, bet jį užblokavo eksprezidento šalininkai. Vėliau politikas jėga buvo išlaisvintas iš mikroautobuso, išlaužus jo duris.

Šalininkų išlaisvintas M. Saakašvilis minios priešakyje patraukė prie Ukrainos parlamento. Jis pareiškė pradedąs Ukrainos vadavimo iš prezidento Petro Porošenkos valdžios procesą.

„Raginu visus ateiti į Maidaną (Nepriklausomybės aikštę) ir pradėti šalies išlaisvinimo iš P. Porošenkos ir jo gaujos procesą. Mums nėra ko bijoti, tegul jie bijo mūsų“, – sakė M. Saakašvilis.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.12.06; 05:50

Protestuotojai Kijeve reikalavo apkaltos Ukrainos prezidentui. EPA-ELTA nuotr.

Ukrainos sostinėje – skatlinga protesto akcija. Susirinkusieji reikalauja, kad Prezidentui Petro Porošenkai būtų pareikšta apkalta. Jei šito Ukrainos parlamentas nepadarys, protestuotojai grasina rengsią masinius protesto mitingus tol, kog P.Porošenko nebus atstatydintas.

Kol kas nėra iki galo aišku, kas ir kodėl organizuoja šią akciją. Ukrainoje užtektinai netvarkos, korupcijos, kyšininkavimo, menki atlyginimai, didelės būtiniausių maisto produktų kainos. taigi yra už ką kritikuoti valdžią.

Tačiau nereikia pamiršti, kad Rusijai būtų naudingi neramumai, peraugsiantys į riaušias ir dar didesnį visuomenės susiskaldymą. Rusijos specialiosios tarnybos tikrai ieško priežasčių šalyje kurstyti neramumus. Kremliui reikalingas nestabilumas Ukrainoje.

Tad reikia būti labai atidiems, kas gi iš tiesų yra tie protestuotojai. Kad bėgdami nuo vilko ukrainiečiai nepatektų į glėbį meškai.

EPA – ELTA nuotraukoje: protestuotojai Kijeve reikalavo apkaltos Ukrainos prezidentui. 

2017.12.05; 03:00

Ukrainos kareiviai parado metu Kijeve

Ne taip seniai įtakingas anglų žurnalas priskyrė Kijevą prie dešimties blogiausių pasaulio miestų, motyvuodamas dar ir dideliu terorizmo pavojingumu. Tuo tarpu pati Didžioji Britanija, kaip, beje, ir kitos Europos sostinės, žymiai labiau už mus kenčia nuo terorizmo.

Anot žurnalo „The Economist“ versijos, Kijevas įeina į nepatogiausių miestų gyventi dešimtuką: pagal to leidinio analizės skyriaus ekspertų kasmet atliekamų tyrimų rezultatus, Ukrainos sostinė užima 131 vietą iš 140-os vietos.

Blogiausiai žurnalas „The Economist“ įvertino stabilumą Ukrainos sostinėje (tai kriminaliteto – žiaurių ir smulkių nusikaltimų – lygis), terorizmo, taip pat ir karinio bei pilietinio konflikto grėsmės – 35 balai iš 100 galimų. Kaip pažymi leidinio ekspertai, šiokiam tokiam atgimimui, kurį demonstruoja Ukrainos rodikliai, vis dėlto gresia pavojus dėl netvarkos, ekonominio nestabilumo ir nesibaigiančio karo Donbase.

Ar iš tikrųjų tie kriterijai taip blogina potencialų Kijevo komfortą – ginčytinas klausimas. Bent jau todėl, kad, nors ir nėra tiesioginių karo veiksmų ES teritorijoje, dauguma Europos sostinių irgi toli nuo „idealaus miesto gyventi“ statuso. Ir kaltas tas pats terorizmas, kurį užsienio analitikai įžvelgė Kijeve, bet nemato savo panosėje.

Pabrėšime, kad Europolas apie visas teroro atakas Europos Sąjungos šalyse kasmet skelbia oficialią ataskaitą, kurios pavadinimas „Terorizmas ES: situacija ir tendencijos“ (EU Terrorism Situation & Trend Report (Te-Sat)). Ataskaitoje surinkta informacija iš ES valstybių, Eurojust organizacijos partnerių, taip pat faktai, gauti iš atvirų šaltinių.

„Tai situacinė ataskaita, kurioje aprašomi ir analizuojami išoriniai terorizmo pasireiškimai, tai yra teroristiniai puolimai bei veiksmai. Joje nesistengiama analizuoti giluminių terorizmo priežasčių, ir joje nebandoma vertinti kovos su terorizmu įtakos ar veiksmingumo“, – pranešama Europolo portale.

Remdamasis tokių kasmetinių situacinių Europolo ataskaitų informacija, UNIAN surinko duomenis apie garsiausius teroro aktus Europos sostinėse nuo 2014 metų – nuo Rusijos agresijos Ukrainos teritorijoje pradžios – nuo tada, kai Kijevo reitingai, matuojantys „komfortą ir miesto saugumą gyventi“ jame, pradėjo smukti.

2014 metai: 4 mirtys

2014 metų ataskaitoje pranešama, kad per metus ES iš viso užfiksuotas 201 teroro aktas (daugiau kaip pusė – Didžiojoje Britanijoje, nors nė per vieną niekas nežuvo). Čia reikia pažymėti, kad, apskaičiuodamas šitą rodiklį, Europolas tradiciškai sumuoja ne tik įvykdytas atakas, bet ir sužlugdytas ar nepavykusias. 

breivikas_oslo_gatve
Po Anderso Breiviko surengto teroro akto Norvegijos sostinėje. EPA – ELTA nuotr.

Mirtini atvejai per teroro išpuolius 2014 metais buvo užfiksuoti Belgijoje. Antai, 2014 metų kovą iš Alžyro kilęs prancūzas Mechdis Nemušas apšaudė Žydų muziejų Briuselyje. Žuvo keturi žmonės – du turistai iš Izraelio ir du muziejaus darbuotojai, dar trys žmonės buvo sužeisti.

Užpuolikas buvo sugautas po kelių dienų Prancūzijoje, paaiškėjo, kad jis kariavo Sirijoje „Islamo valstybės“  pusėje.

Pagal Europolo informaciją, iš viso 2014 metais Europos Sąjungos šalyse už nusikaltimus, susijusius su terorizmu, suimta apie 800 žmonių. Beje, šis rodiklis buvo žymiai aukštesnis, negu 2013 metais (tada buvo suimta vos per 500 žmonių). Daugiausia žmonių suimta Prancūzijoje (238), po to eina Ispanija (145) ir Didžioji Britanija (132).

Atskirai reikia pabrėžti, kad daugiau kaip pusė areštų – Europos Sąjungoje, jie susiję su religiniu terorizmu – džihadu. „Daugiausia areštų susiję su religijos įkvėptu terorizmu, kaip ir 2013 metais. Taip tęsiasi tendencija, kuri pastebima nuo 2011 metų“, – sakoma dokumente.

Kai dėl teisminių nagrinėjimų, tai situacija 2014 metais buvo tokia: 15 ES valstybių pranešė, kad išnagrinėjo 180 bylų, susijusių su kaltinimais terorizmu. O iš viso nuosprendžiai už teroristinius teisės pažeidimus buvo paskelbti apie 400 žmonių.

2015 metai: žuvo 151 žmogus

2015 metais teroro aktų ES šalyse nežymiai padaugėjo. Iš viso buvo užfiksuota 211 įvykdytų, nesėkmingų arba sužlugdytų atakų. O štai mirtinų, palyginus su 2014-aisiais, smarkiai padaugėjo. Iš viso ES nuo teroristų rankos žuvo 151 žmogus – 148 Prancūzijoje, 2 – Danijoje, 1 – Graikijoje.

Beje, anksčiau Europolo ataskaitos stabiliai fiksuodavo teroristinių nusikaltimų mažėjimą Prancūzijoje, tačiau 2015 metais šalis pagal tuos rodiklius užėmė grėsmingą antrą vietą – 72 teroro aktai per metus. Daugiau tik Didžiojoje Britanijoje (103).

Teroro aktas Mančesteryje. EPA-ELTA nuotr.

Apie skandalingus teroro aktus Prancūzijoje tada visi rašė ir kalbėjo… Iš pradžių, 2015 metų sausį, 12 žmonių žuvo po šaudynių Paryžiuje satyrinio leidinio Charlie Hebdo redakcijoje, dar 10 žmonių buvo sužeisti. O tiesiog po kelių dienų dar vienas teroro aktas: Paryžiuje, žydų supermarkete, 4 žmonės paimti įkaitais ir nužudyti piktadario, pretenduojančio į priklausomybę „Islamo valstybei“.

2015 metų lapkritį Paryžiaus teatre „Bataclan“ įvykdytas dar vienas kraupus teroro aktas. Nusikaltėliai vėl pagrobė įkaitų, 130 žmonių žuvo, daugiau kaip 300 sužeisti. Dalyvavimą atakose irgi patvirtino „Islamo valstybė“.

Prancūzijos valdžia net paskelbė įvedanti ypatingąją padėtį ir laikinai uždaranti sienas…

Per 2015 metus už nusikaltimus, susijusius su terorizmu, ES-oje buvo suimti 1077 žmonės. Iš jų 700 areštų buvo susiję būtent su džihadistų terorizmu. 12-a Europos Sąjungos valstybių pranešė išnagrinėjusios teisme daugiau kaip 200 terorizmo bylų, paskelbti iš viso 527 nuosprendžiai (dauguma iš jų taip pat susiję su džihadistų terorizmu).

2016 metai: užfiksuotos 142 mirtys

Pernai 8-ios Europos Sąjungos šalys pranešė apie 142 įvykdytus, nepavykusius ir užkardytus teroristinius puolimus. Kaip pranešama Europolo ataskaitoje, „…Tarp jų buvo užpuolimų, kuriuos rengė džihadistai, o taip pat nacionalistai, ultradešinieji ir kitokios grupės…“.

Daugiau kaip pusė teroro aktų (76) įvykdyti Didžiojoje Britanijoje. Prancūzija pareiškė apie 23 užpuolimus, Italija pagarsino 17, Ispanija – 10, Graikija – 6, Vokietija – 5, Belgija – 4 ir Niderlandai – 1 ataką. Iš viso 2016 metais Europos Sąjungoje per teroristinius puolimus žuvo 142 žmonės ir apie 400 buvo sužeisti.

Antai, du šiurpūs teroro aktai 2016 metų kovo 22-ąją įvykdyti Briuselyje. Abi atakos buvo sukoordinuotos ir kruopščiai parengtos. Per pirmąjį puolimą 2 teroristai-mirtininkai susprogdino detonuotus savadarbius sprogmenis Briuselio oro uoste. Per ataką žuvo 14 žmonių ir apie 100 buvo sužeisti. Oro uoste buvo uždrausta leistis visiems lėktuvams, jie buvo persiunčiami į atsarginius oro uostus, oro uosto pastatas irgi iš dalies nukentėjo.

Sulaukus įspėjimo apie galimą teroro aktą, Nyderlanduose atšauktas roko koncernas. EPA – ELTA nuotr.

Tą pačią dieną, tiesiog po pusvalandžio, dar du sprogimai Briuselio metro traukiniuose nusinešė 28 žmonių gyvybes. Atsakomybę už teroro aktus mieste prisiėmė „Islamo valstybė“.

Renkant informaciją apie teroro aktus vien tik ES šalių sostinėse, vis dėlto neįmanoma ignoruoti tragedijos Nicoje… Taigi, 2016 metų liepos 14 bakarą, švenčiant Bastilijos dieną, sunkvežimis du kilometrus įvažiavo į žmonių minią. Tokiu būdu teroristas nužudė 85 žmones, įskaitant 10 vaikų, ir sužeidė daugiau kaip 200 asmenų.

Tais pačiais metais, pagal analogišką siaubingą „scenarijų“, įvyko teroro aktas ir Berlyne. Gruodžio 19 dieną sunkvežimis įvažiavo į minią žmonių, atėjusių į kalėdinę mugę. Žuvo 12 žmonių, pusšimtis buvo traumuoti. Sunkvežimio vairuotojas bandė dingti, bet buvo sulaikytas. Antras žmogus, kuris įvažiuojant buvo kabinoje, žuvo.

Apskritai, Europolas praneša, kad 2016 metais už teroristinius nusikaltimus suimta šiek tiek mažiau žmonių nei 2015 metais – 1002. Bet dauguma areštų – kaip ir anksčiau – susiję su džihadistų terorizmu – 718.

Beje, vienintelė ES valstybė, kurioje išlieka areštų daugėjimo tendencija, tai Prancūzija: 238 – 2014 metais, 424 – 2015 metais ir 456 – 2016 metais. Europolo ataskaitoje pranešama, kad pernai 17-a Europos Sąjungos šalių išnagrinėjo teismuose 300 bylų, susijusių su terorizmu. Iš viso už teroristinius nusikaltimus paskelbti nuosprendžiai 600-ams žmonių, ir dauguma nuosprendžių susiję su džihadistų terorizmu.

2017 metai: pavojų nemažėja

Nors ataskaita apie šiuos metus pasirodys tik ateityje, 2018 metais tai nė trupučio netrukdo prisiminti garsiausių teroro aktų, kurie jau įvyko Europos sostinėse. Antai, šių metų vasarį Paryžiuje nežinomas asmuo su dviem mačetėmis rankose, apsirengęs marškinėliais su kaukole, šaukdamas „Allah Akbar“, užpuolė karinį patrulį, saugojusį tvarką šalia Luvro vykdant specialiąją operaciją Sentinelle. Kariškiai pradėjo šaudyti į užpuoliką – jis buvo sunkiai sužeistas į pilvą ir paguldytas į ligoninę. Vienas kariškis irgi buvo lengvai sužeistas. Prancūzijos valdžia pareiškė, kad užpuolimas yra „teroristinio pobūdžio“.

Šių metų balandį teroro aktas įvykdytas Švedijos sostinėje. Sunkvežimis visu greičiu įsirėžė į žmones, kurie vaikščiojo po Drotningataną – pagrindinę pėsčiųjų gatvę Stokholme. Mašina sustojo po to, kai įvažiavo į vienos parduotuvės vitriną. Žuvo mažiausiai 5 žmonės, 15-a buvo sužeisti.

Britų policija skuba į pagalbą teroro aukoms

Londonui šie metai buvo itin gedulingi… Gegužės 22-ąją nugriaudėjęs teroro aktas Mančester-Arenoje nusinešė daugiau kaip 20 žmonių gyvybes, o jau birželio 3 miestą užgriuvo visa serija teroro atakų. Antai, vakare į Londono tilto pėsčiųjų taką ant žmonių užvažiavo sunkvežimis. Įvyko restorano šalia Boro-Market turgaus ginkluotas užpuolimas. Iš viso 2017 metų birželio 3 dieną per nusikalstamas atakas žuvo 8 žmonės, o dešimtys nekaltų žmonių buvo sužeisti ir hospitalizuoti.

Pastaraisiais metais nuo teroristinės agresijos ypač kenčia Ispanijos turistinis centras. Antai, šių metų rugpjūtį, tegul ir ne sostinėje, o Ispanijos šiaurės rytuose, įvykdyta visa serija teroro aktų. Pirmiausia šalies turizmo centre, Barselonoje, furgono vairuotojas užvažiavo ant praeivių. O vėliau panašų teroro aktą teroristai planavo Kambrilso miestelyje, bet policija juos nušovė. Per tuos du teroro aktus Ispanijoje žuvo 16 žmonių, nukentėjo daugiau kaip šimtas.

Beje, prieš 13 metų Ispanijos sostinėje Madride įvykdytas teroro aktas, kuris tada buvo apibūdintas kaip baisiausias Europoje… 2004 metų kovo 11-ąją Al-Qaeda islamistai susprogdino keletą sprogmenų keliuose traukiniuose. Per sprogimus žuvo 191 žmogus – 17-os valstybių piliečių. 192-ąja auka tapo specialiosios paskirties būrio kovotojas, žuvęs šturmuojant butą, kuriame slėpėsi teroristai.

O prieš porą savaičių Londono metro irgi driokstelėjo sprogimas. Kaip tvirtino liudytojai, kalbėdami su žiniasklaida, sprogo konteineris, kuris stovėjo šalia vagono durų. Nukentėjo keliasdešimt žmonių, laimei, niekas nežuvo.

Teroro aktai Kijeve

Apskritai, jei tikėsime Nacionalinės policijos statistika, pernai („The Economist“ paskutinėje ataskaitoje analizavo būtent 2016 metus) nusikalstamumo lygis Kijeve pakilo 16 proc. Bet tai ne kažkokių masinių neramumų, teroro aktų ir kitų sunkių nusikaltimų sąskaita, o dėl to, kad registruojama daugiau nusikaltimų nuosavybei, apiplėšimų gatvėse ir chuliganizmo atvejų (kuo, iš principo, gali „pasigirti“ bet kuris pasaulio megapolis). 

Ukranos slaptoji tarnyba SBU

Antai, Nacionalinė policija pranešė, kad užfiksuotas transporto priemonių vagysčių padaugėjimas 24 proc., o apiplėšimų – 45 proc. Kai dėl teroro aktų (įvykdytų, nepavykusių arba sužlugdytų, kaip jie kvalifikuojami Europoje), tai nuo 2014 metų – Rusijos agresijos pradžios Ukrainoje ir to laiko, kai visiškai nusmuko Kijevo reitingai, matuojantys, „miesto komfortiškumą ir saugumą gyventi“ jo ribose, juos galima ant pirštų suskaičiuoti.

Taigi 2014 metų gruodį Lugansko gyventoja Anastasija Kovalenko gavo iš užsakovo moterišką rankinę, prikimštą sprogmenų, ir paliko ją Kijevo centre. Bet teroro aktas buvo sužlugdytas – Anastasiją sulaikė SBU – Ukrainos saugumo tarnybos – bendradarbiai. Teisme ji prisipažino, kad rengėsi įvykdyti teroro aktą. O 2017 metų vasarą Pečioros teismas paskelbė jai nuosprendį – penkerius metus laisvės atėmimo.

2015 metų balandį SBU apibūdino kaip teroro aktą sprogimą sostinėje šalia vieno Rusijos taupomojo banko „Sberbank Rossiji“ skyriaus, per kurį niekas nenukentėjo. Beje, jėgos atstovai pareiškė, kad nusikaltimas buvo įvykdytas pagal nurodymą iš RF, „siekiant destabilizuoti visuomeninę situaciją Kijeve“. 

Žurnalisto Pavelo Šeremeto žuvimo vieta

O štai ką iš tikrųjų galima laikyti teroro aktu, ir dar su aukomis, – tai įvykius prie Aukščiausiosios Rados 2015 metų rugpjūčio 31-ąją. Priminsim, tada prie parlamento sienų buvo susprogdinta kovinė granata, o per sprogimą žuvo 4 Nacionalinės gvardijos kovotojai, dar apie 150 žmonių buvo sužeisti. Bet šiandien Podolės rajono teismas vis dar nepradėjo nagrinėti iš esmės baudžiamosios bylos, kurioje 15-a figūrantų. 

Teroro aktams galima priskirti ir tyčinį žymaus žurnalisto Pavlo Šeremeto nužudymą, – jo automobilis susprogdintas Kijevo centre 2016 metų liepą (teisėsaugininkai svarstė šešias incidento versijas). Nuo 2017 metų liepos 24-osios Nacionalinė policija įslaptino visus teismų nuosprendžius Šeremeto nužudymo byloje, nenurodydama priežasčių.

Automobilio susprogdinimą Kijeve, Solomensko rajone 2017 metų birželį, kai žuvo GUR (Vyriausiosios žvalgybos valdybos) specialiojo būrio pulkininkas Maksimas Šapovalas, Nacionalinės policijos Vyriausiosios valdybos Tyrimo skyrius iškart pavadino teroro aktu. Taip pat kaip ir tą patį mėnesį, tik porą savaičių anksčiau, sprogimą netoli JAV ambasados Ukrainoje. Laimė, per jį niekas nenukentėjo.

Ir vienas iš paskutiniųjų įsiminusių incidentų – sprogimas prie Ministrų kabineto Kijeve Nepriklausomybės dieną. Teroro aktas – ar ne teroro aktas, bet sprogus paketui, nukentėjo du žmonės.

Kaip ten bebūtų, net tokia statistika liudija, kad Ukrainos sostinėje viskas ne taip liūdna, kaip bandė pavaizduoti The Economist analitikai. Ypač lyginant su ES sostinėmis.

Informacijos šaltinis: www.unian.net

2017.10.24; 02:00

Ukrainos prezidentas Petro Porošenka penktadienį pasižadėjo steigti kovos su korupcija teismą, kurio reikalauja palapinių miestelį netoli parlamento įkūrę protestuotojai.

Tarp protestuotojų reikalavimų yra ne tik kovos su korupcija teismo steigimas, bet ir rinkimų sistemos reforma. Demonstrantai dar nori, kad būtų panaikintas parlamentarų imunitetas.

Ukrainos lyderis teigė, kad kitų metų biudžeto projekte, kuriam dar turi pritarti parlamentas, numatytos lėšos antikorupciniam teismui. Be kita ko, P. Porošenka pateikė atitinkamo įstatymo projektą, bet kad jis būtų priimtas, reikalingas dviejų trečdalių deputatų pritarimas iš 300.

P. Porošenkos kritikai ir kai kurie Vakarų ekonomistai kaltina Ukrainos lyderį sąmoningai atidėliojant antikorupcinio teismo steigimą, taip siekiant išsaugoti dabartinę politinę tvarką.

Europos Audito Rūmai pernai pareiškė, kad Ukraina vis dar laikoma labiausiai korumpuota šalimi Europoje. 2016 metais „Transparency International“ sudaromame korupcijos suvokimo indekse Ukraina užėmė 131 iš 176 ir yra vertinama kaip viena labiausiai korumpuotų Europos šalių.

Dabartiniai protestai žadina prisiminimus apie neramumus Kijevo Maidano aikštėje 2014 metais, kai po smarkių gatvės mūšių buvo nuverstas tuometinis prezidentas Viktoras Janukovyčius. Ir tada vyriausybės priešininkai buvo įsikūrę palapinių stovyklose. Išplitusios korupcijos įveikimas buvo vienas pagrindinių vyriausybės priešininkų reikalavimų. Tačiau nuo tada nebuvo nuteistas nė vienas asmuo.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.10.21; 00:02

Antrą dieną iš eilės šimtai žmonių Kijeve prie Ukrainos parlamento reikalavo reformų. Dešimtys palapinių su lauko virtuvėmis blokavo centrinę gatvę, vedančią per vyriausybės kvartalą. Daugelis demonstrantų naktį praleido palapinėse.

Žinybos patikino, kad žmonės nebus išvaikyti, trečiadienį pranešė vietos žiniasklaida. Tvarka rūpinasi 3 500 policijos pareigūnų.

Žmones į protestus sukvietė buvusio Gruzijos prezidento Michailo Saakašvilio aljansas. Antradienį per susirėmimus su saugumo pajėgomis nukentėjo mažiausiai keturi žmonės, tarp jų – vienas policininkas. M. Saakašvilis iki 2016 metų buvo Ukrainos Odesos regiono gubernatorius. Tačiau vasarą iš jo buvo atimta anksčiau suteikta Ukrainos pilietybė.

Demonstracijos tęsis ir ateinančiomis dienomis, paskelbė organizatoriai. Tarp protestuotojų reikalavimų yra specialių kovos su korupcija teismų įsteigimas bei rinkimų sistemos reforma. Demonstrantai, be to, nori kad būtų panaikintas parlamentarų imunitetas.

Prezidentas Petro Porošenka pateikė atitinkamo įstatymo projektą, taip nusileisdamas demonstrantams. Kad jis būtų priimtas, reikalingas dviejų trečdalių deputatų pritarimas iš 300.

Dabartiniai protestai žadina prisiminimus apie neramumus Kijevo Maidano aikštėje 2014 metais, kai po smarkių gatvės mūšių buvo nuverstas tuometinis prezidentas Viktoras Janukovyčius. Ir tada vyriausybės priešininkai buvo įsikūrę palapinių stovyklose. Išplitusios korupcijos įveikimas buvo vienas pagrindinių vyriausybės priešininkų reikalavimų. Tačiau nuo tada nebuvo nuteistas nė vienas asmuo, nors areštų būta.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.10.19; 00:01

Antikorupcijos mitingo Kijeve dalyviai. EPA – ELTA nuotr.

Gruzijos eksprezidentas ir buvęs Ukrainos Odesos srities gubernatorius Michailas Saakašvilis antradienį antikorupciniame mitinge prie federalinio parlamento Kijeve prisijungė prie tūkstančių protestuotojų.

Apytikriais policijos skaičiavimais, mitinge dalyvavo apie 4 tūkst. 500 protestuotojų. Siekdami parodyti paramą M. Saakašvilio kovos su korupcija pastangoms, didžioji dalis protestuotojų šaukė „Miša“ (M. Saakašvilio vardo mažybinė forma).

Protestuotojai reikalavo steigti teismą, kurio vienintelė užduotis būtų kova su korupcija, ir ragino iš parlamentarų atimti imunitetą nuo baudžiamojo persekiojimo. Nepaisant pastangų Ukrainoje įgyvendinti reformas, Europos Audito Rūmai pernai pareiškė, kad Ukraina vis dar laikoma labiausiai korumpuota šalimi Europoje.

Proteste dalyvavęs M. Saakašvilis taip pat kritikavo Ukrainos prezidentą. M. Saakašvilio teigimu, norint matyti Ukrainoje pokyčius, Petro Porošenkai reikia vykdyti antikorupcines reformas arba atsisakyti valdžios.

„Neįmanoma jokia kova su korupcija, kol valdžioje yra P. Porošenka. Pats metas jiems išgirsti mus“, – sakė politikas.

M. Saakašvilis beveik dešimtmetį (iki 2013 metų) ėjo Gruzijos prezidento pareigas ir nuo 2015 metų iki pernai metų buvo Odesos srities gubernatorius. Iš šio posto M. Saakašvilis atsistatydino pernai, pareiškęs, kad nebeturi jėgų kovoti su šalies korupcine sistema.

Liepos mėnesį M. Saakašviliui išvykus iš šalies, Ukrainos prezidentas atėmė iš politiko Ukrainos pilietybę, nors politikas prieš tai jau buvo netekęs Gruzijos pilietybės. Praėjusį mėnesį šalininkų remiamas M. Saakašvilis jėga pateko į Ukrainą.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.10.17; 23:30

Ukrainos vėliava

Kačerginėje iki liepos 5-osios veiks pirmoji Lietuvos ir Ukrainos vaikų vasaros mainų stovykla. Ji organizuota pagal Kauno rajono savivaldybės ir Ukrainos Užkarpatės srities pasirašytą bendradarbiavimo sutartį, kurioje numatyta plėtoti ne tik ekonominius, bet ir kultūrinius ryšius, keistis patirtimi, meno kolektyvais.

„Labai svarbu, kad abiejų šalių vaikai bendrautų, susipažintų su kultūra, papročiais, kad tą gerąją dvasią perduotų iš kartos į kartą“, – pabrėžė Kauno rajono meras Valerijus Makūnas, dviračiu atmynęs į Pyplių ūkio kepyklą, kur stovyklautojams surengta tradicinės lietuviškos duonos kepimo pamoka.

Ukrainiečiai pasitiko merą smagiomis huculų melodijomis. Paaiškėjo, kad dešimt ukrainiečių stovyklautojų yra Rachovsko rajono Veliko Bičkivo muzikos mokyklos huculų ansamblio „Bičkivski muziki“ nariai. Tai – kolektyvas, kuris gerai žinomas visoje šalyje, yra TV projekto „Ukrainos talentai“ dalyvis, ne kartą koncertavęs Kijeve, kituose miestuose.

„Jūs, lietuviai, mums esate kaip broliai. Būdami Kauno rajone, visur jaučiame jūsų dėmesį ir gerumą“, – kalbėjo nusipelnęs Ukrainos kultūros darbuotojas Vasilis Popovičius, ansamblio „Bičkivski muziki“ vadovas.

Kartu su ukrainiečiais Kačerginėje stovyklauja ir 7 mokiniai iš Zapyškio, Babtų, Kačerginės, Neveronių, kitų mokyklų. Stovyklautojai gyvena Kačerginės daugiafunkciame centre, kur juos pasitiko ir įsikurti padėjo savivaldybės Kultūros, švietimo ir sporto skyriaus vedėja Irena Marcinkevičienė ir šio centro direktorė Aurika Laurinaiteinė.

Kultūros, švietimo ir sporto skyriaus vyr. specialistė Miglė Trainienė pasakojo, kad tarptautinėje vasaros mainų programoje numatyta daug įvairių veiklų – žygiai po Kauno rajoną, ekskursijos į Kauną, Vilnių bei Trakus. Organizuojamos sporto varžybos, rengiama nacionalinių patiekalų ir žaidimų diena bei realizuojama nemažai visokių švietėjiškų programų.

Liepos 2-11 dienomis dvylika Kauno rajono mokinių turės galimybę dalyvauti tarptautinėje Lietuvos ir Ukrainos mokinių vasaros poilsio stovykloje Užkarpatės apskrities ekonatūrinio centro Volovecko filiale.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.06.29; 15:36

Pasauyje yra šeši „karštieji taškai“, ir kiekviename iš jų sėdi Rusija, bet Vakarai į tai nekreipia rimto dėmesio. Tai 5 kanalo laidoje pareiškė Ukrainos pirmasis prezidentas Leonidas Kravčiukas. 

Leonidas Kravčiukas, pirmasis Ukrainos prezidentas, šaliai vadovavęs 1991 - 1994 metais.
Leonidas Kravčiukas, pirmasis Ukrainos prezidentas, šaliai vadovavęs 1991 – 1994 metais.

Pasak pirmojo Ukrainos prezidento, šiandien Vakarams svarbiau verslas, pajamos, darbo vietos, o ne kraujas, kurį praliejo ukrainiečiai už tai, kad tokios agresijos nebūtų ir kad ji neplistų toliau už Ukrainos ribų.

„Paimkite šešis „karštuosius taškus“, kurie šiandien yra pasaulyje. Kiekviename iš jų „sėdi“ Rusija. Ji negali nekariauti, ji visur kariauja. Vakarai tai mato. Jeigu mes matome, argi vakariečiai nemato?“, – savąją poziciją dėstė Ukrainai 1991 – 1994-aisiais vadovavęs L.Kravčiukas.

Leonidas Kravčiukas įsitikinęs, kad jeigu kam nors iš Rusijos valdžios atstovų ateitų į galvą beprotiška idėja pavergti Ukrainą, tai būtų paskutinė Rusijos gyvavimo diena.

Buvęs Ukrainos prezidentas L.Kravčiukas dar pareiškė 5 kanalui, jog neprisimena nė vienos dienos, kad Rusija nebūtų dariusi jam, prezidentui, spaudimo. Rusija nepratusi su žmonėmis bendrauti, tartis.

„Aš atmenu visus 25 nepriklausomybės metus. Aš galiu čia jums nuoširdžiai pasakyti: neprisimenu nė vienos dienos, kad Rusija nebūtų dariusi man spaudimo. Nuvykstu vizito į Jungtines Amerikos Valstijas, išlipu iš lėktuvo, pribėga žurnalistai – pone prezidente, ar žinote, kad Rusija jums atjungė dujas? Sakau, ne, dabar žinosiu. Taip ir per vizitą Vokietijoje: lipu iš lėktuvo, pribėga žurnalistai – pone prezidente, ar žinote, kad Jelcinas perdavė Juodosios jūros laivyną Rusijos pavaldumui? Sakau, nežinau, dabar žinosiu. Tokių pavyzdžių galiu pateikti dešimtis, šimtus“, – pažymi Kravčiukas.

Jis pabrėžė: „Rusijos valdžia nepratusi su žmonėmis normaliai bendrauti, tartis, tik jėga, tik spiriant, tik spaudžiant. Aš viršininkas, tu – kvailys, – veikia tik toks principas. Todėl anksčiau ar vėliau tas principas sustos“.

Informacijos šaltinis: Unian.net portalas.

2016.08.26; 05:09

Vidaus reikalų ministras Saulius Skvernelis šią savaitę Kijeve susitikęs su Ukrainos vidaus reikalų ministru Arsenu Avakovu susitarė dėl tolesnio Lietuvos ir Ukrainos teisėsaugos institucijų ryšių stiprinimo ir apsikeitimo patirtimi vykdant Ukrainos teisėsaugos sistemos reformas.

„Lietuva aktyviai remia Ukrainą, jos eurointegracinius siekius ir vykdomas reformas. Vidaus reikalų ministerijos ir visų jai pavaldžių įstaigų ekspertai yra pasirengę padėti kolegoms Ukrainoje. Esame pasiruošę ir toliau dalytis savo patirtimi – tiek policijos, tiek sienų apsaugos pertvarkos klausimais, tiek informacinių technologijų diegimo srityse. Svarbu, kad šių reformų naudą pajustų visi Ukrainos žmonės – ir didžiuosiuose miestuose, ir šalies regionuose,“ – sakė S. Skvernelis.

Continue reading „Ministras Saulius Skvernelis: Lietuvos teisėsaugos institucijos gali padėti Ukrainai žengti reformų keliu“

Vakarų žiniasklaidoje gausu išgąstingų tvirtinimų, kad Vladimirui Putinui, kuris „pats save įvarė į kampą“, nebelieka kitos išeities, kaip tik okupuoti visą Ukrainą ar bent jos dalį. O Vakarai turi su tuo susitaikyti. Nes kitaip Putinas negali išsaugoti savo veido Rusijoje, rizikuodamas prarasti valdžią, į kurią gali ateiti dar labiau neprognozuojamos jėgos.

Gal ir nesuvokdami to, įvairiais politiniais pareiškimais taip pat elgiasi kai kurie Vakarų oficialūs asmenys, diplomatijos šefai, kurie pastoviai feisbukuose ir tviteriuose gąsdina pasaulį „tuoj tuoj Rusija įsiverš į rytų Ukrainą“, tarsi leisdami suprasti, kad tai neišvengiama, bet nieko nesiūlydami.

Continue reading „Sekmadieniniai pamąstymai. Ar įvyks Rusijos invazija į Ukrainą?“

Švonderiai

Švonderis – talentingo Rusijos režisieriaus Vladimiro Bortko sukurto filmo „Šuns širdis“ pagal kijeviečio Michailo Bulgakovo to paties pavadinimo romaną personažas, kurį perprasti negalėtų, o gal ir nenorėtų, nei britas nei prancūzas. Bet ukrainiečiui ir lietuviui viskas aišku.

Po Lenino gaujos perversmo Sankt Peterburge Rusiją pradėjo valdyti švonderiai.

Rusijos imperijos carų ir jų giminių aplinkoje jų iki tol niekada nebuvo, atvirkščiai, jų teisės imperijoje buvo suvaržytos.

Continue reading „Branduolinė švonderių „self-made men“ valstybė ir Ukraina“

{sigplus}fotoreportazai/paroda{/sigplus}

2014 metų kovo 22 dieną 12 valandą LGGRTC Genocido aukų muziejaus (Aukų g. 2A, Vilnius) vidiniame kieme buvo atidaryta paroda „Maidano veidai: Kijevas, 2013 – 2014“. Aktualijų portalas Slaptai.lt skelbia per 30-imt Vytauto Visocko nuotraukų, pasakojančių apie šią kilnią Ukrainos palaikymo akciją.

Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Continue reading „Paroda „Maidano veidai“ – portalo Slaptai.lt nuotraukose“

„Kijevo paslapčių rinkoje kainos smuko“, – perduoda Le Monde specialusis korespondentas Seržas Mišelis iš Ukrainos sostinės.

Anksčiau visi šnipai ir žurnalistai žinių ieškodavo „Petrovkos“ turguje. Tereikėjo vienam piratinių DVD prekeivių pašnibždėti slaptažodį „Kronos“, ir jis pusbalsiu pranešdavo įkainius: 300 eurų už muitinės, mokesčių tarnybos ar teismo kalendorinių metų duomenų bazę. Kovo 8 dieną tos pačios duomenų bazės buvo pardavinėjamos po 40 eurų už 3 mėnesius, sakoma straipsnyje.

Continue reading „Kijevo paslapčių mugė“

Ne vienas analitikas prognozuoja, kad geriausiu atveju konfliktas Kryme, kurį organizavo Kremlius, bus ilgiems metams užšaldytas, panašiai, kaip Padnestrėje, ir Ukraina su tokiu konfliktu gali ilgam laikui palaidoti viltis būti priimtai į NATO.

Ypač, jei konfliktą stebės ir išvadas darys liūdnai pagarsėjusi Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija (ESBO), labai nedaug kur pasiekusi teigiamų rezultatų. Beje, dar klausimas ar Rusija leis jai iš viso atvykti į Krymą.

Pažymėtina, kad Rusijos premjeras Dmitrijus Medvedevas paskelbė staigiai kuriantis kompaniją, pastatysiančią tiltą per Kerčės sąsiaurį. Be Ukrainos vyriausybės žinios. Matyt, jis Kryme jau šeimininkas.

Blogiausias variantas – etninis išvalymas. Kaip tai įvyko Kalnų Karabache, Abchazijoje ir Pietų Osetijoje. Kol kas tokios pabaigos grėsmė Kryme labai didelė.

Continue reading „Keletas pamąstymų apie Ukrainos ateitį“

„Solidarnosc“ lyderio ir Nobelio Taikos laureato Lecho Valensos nuomone, Ukrainoje būtina kuo greičiau surengti naujus rinkimus, kitaip šalis gali nusiristi į pilietinį karą, rašo Andrea Tarkuinis laikraštyje La Repubblica. Buvęs Lenkijos valstybės vadovas, „Solidarnosc“ įkūrėjas Lechas Valensa atsakė į italų žurnalisto klausimus.

„Situacija Ukrainoje greitai keičiasi, – sako L.Valensa, – ir mes tikimės, kad tarpininkavimo iš šalies neprireiks, tačiau, jei įtampa stiprės, aš pasirengęs padėti ir būti tarpininkas“.

L.Valensa pataria opozicijai ir vyriausybei: „Jeigu jie turi abejonių, geriausias būdas gali būti referendumas. Jeigu aš būčiau prezidentas, tai surengčiau referendumą ir išankstinius rinkimus. Aš įsitikinęs, kad laimėtų dabartinis prezidentas“, – pareiškė L.Valensa.

Continue reading „Lechas Valensa: „Ukrainoje Europą ištiko fiasco, skubiai reikalingi rinkimai““