Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba pasiūlė savo kolegai Čekijoje Jakubui Kulhánekui atsiųsti iš Rusijos išvarytus čekų diplomatus dirbti Čekijos ambasadoje Kijeve. Tai pirmadienį pranešė Ukrainos URM.
 
„Artimiausi draugai gali tikėtis vieni kitų paramos didžiausių iššūkių metu. Ukraina su džiaugsmu sutiktų Kijeve iš Maskvos išsiųstus čekų diplomatus, kurie suaktyvintų Čekijos diplomatinę veiklą Ukrainoje mūsų valstybių ir tautų santykių labui“, – pareiškė D. Kuleba, telefonu kalbėdamasis su J. Kulháneku.
 
Dviejų šalių užsienio reikalų ministrai taip pat aptarė padėtį Rytų Ukrainoje, pasikeitė nuomonėmis apie Rusijos atgrasymą. J. Kulhánekas priėmė D. Kulebos kvietimą šįmet apsilankyti Ukrainoje su vizitu.
 
Balandžio 17 d. Čekijos vyriausybė pranešė išsiunčianti iš šalies 18 Rusijos ambasados Prahoje darbuotojų, kurie yra specialiųjų tarnybų karininkai. Šis sprendimas buvo priimtas ištyrus sprogimų amunicijos sandėliuose Vrbeticės kaime Čekijos rytuose 2014 metais aplinkybes.
 
Rusijos URM pareiškė Prahai griežtą protestą dėl šio „nepagrįsto“ žingsnio ir paskelbė nepageidaujamais asmenimis 20 Čekijos ambasados Maskvoje darbuotojų.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.04.27; 05:51

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pareiškė esąs pasiruošęs susitikti su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu, tačiau Maskvoje, o ne Ukrainoje, kaip siūlė V. Zelenskis.
 
„Kalbant apie dvišalių santykių plėtrą, prašom. Priimsime Ukrainos prezidentą Maskvoje bet kokiu jam patogiu metu“, – teigė V. Putinas ir pabrėžė, kad konfliktą Rytų Ukrainoje V. Zelenskis turėtų aptarti tiesiogiai su separatistais.
 
Pasiūlymai susitikti pateikti tuo metu, kai įtampa tarp Kijevo ir Maskvos smarkiai išaugo, o Rusija sutelkė tūkstančius karių prie Ukrainos sienos.
 
V. Zelenskis anksčiau šią savaitę pasiūlė V. Putinui susitikti konflikto zonoje Donbase, Rytų Ukrainoje, kur pastaruoju metu suintensyvėjo kovos tarp Ukrainos kariuomenės ir prorusiškų separatistų.
 
Beveik septynerius metus tam tikras dalis Donecko ir Luhansko regionų, esančių palei Rusijos sieną, ir bendrai vadinamų Donbasu, kontroliuoja Maskvos remiami separatistai. Jungtinių Tautų (JT) skaičiavimais, konfliktas nuo 2014 metų nusinešė per 13 tūkst. gyvybių. Nuo šių metų pradžios pranešta apie 60 aukų, įskaitant civilius, nepaisant liepą paskelbtų paliaubų.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.04.24; 00:01

Rusijos ir Ukrainos santykiams toliau aštrėjant dėl neslopstančios įtampos rytiniame Donbaso regione, užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis ketvirtadienį ketina vykti į Kijevą ir pareikšti paramą bei solidarumą ukrainiečiams. Apie tokius Lietuvos diplomatijos vadovo planus Eltai pranešė informuoti šaltiniai.  
 
Jų teigimu, prie G. Landsbergio iniciatyvos vykti į Ukrainą gali prisijungti Latvijos bei Estijos užsienio reikalų ministrai.
 
Ministro atstovė spaudai Vytautė Šmaižytė Eltos šaltinių informaciją apie suplanuotą G. Landsbergio vizitą patvirtino.
 
Pastarosiomis savaitėmis suaktyvėjus kovoms tarp Ukrainos kariuomenės ir prorusiškų separatistų, kontroliuojančių du rytinius šalies regionus, Kremliaus veiksmai ėmė kelti įtampą dėl rizikos kilti platesnio masto konfliktui. Rusija, Ukrainos vyriausybės duomenimis, prie savo sienos su Rytų Ukraina sutelkė daugiau kaip 40 000 karių.
 
Rusiją dėl eskalaciją keliančių veiksmų jau įspėjo JAV valstybės sekretorius Antony’is Blinkenas. Jis interviu sekmadienį perspėjo apie „pasekmes“, jei Rusija elgsis „agresyviai“ Ukrainos atžvilgiu.
 
„Turiu jums pasakyti, kad man kelia susirūpinimą Rusijos veiksmai prie Ukrainos sienų“, – interviu televizijos NBC laidai „Meet the Press“, – sakė A. Blinkenas.
 
Tvyrant įtampai, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paprašė pokalbių su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu. Tačiau šis į prašymą esą kol kas neatsakė. „Mes labai tikimės, kad tai nėra dialogo atmetimas“, – sakė atstovė.
 
Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas savo ruožtu pareiškė, kad jis apie tokį prašymą praėjusiomis dienomis nėra girdėjęs. Ar jis gautas pastaruoju metu jis negalįs pasakyti.
 
Ukraina ir Rusija kaltina viena kitą dėl augančios įtampos Rytų Ukrainoje. Čia, vyriausybės Kijeve duomenimis, nuo konflikto pradžios 2014 metais žuvo apie 14 000 žmonių.
 
Praėjusią savaitę keliskart būta pranešimų apie rusų karių telkimą prie Ukrainos sienos. Be to, prie demarkacinės linijos Donbase vyko mūšiai. Prorusiški separatistai ir vyriausybinių pajėgų kariai kaltina vieni kitus provokacijomis ir paliaubų laužymu.
 
V. Zelenskis vyks į Paryžių aptarti dalinių telkimo ir eskalacijos Donbase, sakė J. Mendel. Susitikimas su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu numatytas savaitės pabaigoje.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.04.13; 03:00

Rusijos tankas EPA – ELTA nuotr.

Rusija, Ukrainos vyriausybės duomenimis, prie savo sienos su Rytų Ukraina sutelkė daugiau kaip 40 000 karių. Tiek pat yra Krymo pusiasalyje, pirmadienį agentūrai „Reuters“ sakė prezidento Volodymyro Zelenskio atstovė Julija Mendel.
 
Tvyrant įtampai, V. Zelenskis paprašė pokalbių su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu. Tačiau šis į prašymą esą kol kas neatsakė. „Mes labai tikimės, kad tai nėra dialogo atmetimas“, – sakė atstovė.
 
Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas savo ruožtu pareiškė, kad jis apie tokį prašymą praėjusiomis dienomis nėra girdėjęs. Ar jis gautas pastaruoju metu, jis negalįs pasakyti.
 
Ukraina ir Rusija kaltina viena kitą dėl augančios įtampos Rytų Ukrainoje. Čia, vyriausybės Kijeve duomenimis, nuo konflikto pradžios 2014 metais žuvo apie 14 000 žmonių.
 
Praėjusią savaitę keliskart būta pranešimų apie rusų karių telkimą prie Ukrainos sienos. Be to, prie demarkacinės linijos Donbase vyko mūšiai. Prorusiški separatistai ir vyriausybinių pajėgų kariai kaltina vieni kitus provokacijomis ir paliaubų laužymu.
 
V. Zelenskis vyks į Paryžių aptarti dalinių telkimo ir eskalacijos Donbase, sakė J. Mendel. Susitikimas su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu numatytas savaitės pabaigoje.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.04.13; 05:00

Baltistikos centro Kijevo T. Ševčenkos universitete atidarymas. Andryi Prisikaylo nuotr.

Penktadienį Diana Nausėdienė atidarė Baltistikos centrą Ukrainos Nacionaliniame Taraso Ševčenkos universitete Kijeve. Pasak Prezidentūros pranešimo, pirmoji ponia palinkėjo, kad šis centras taptų dar vienu traukos centru, vienijančiu ukrainiečių ir lietuvių tautas.
 
„Simboliška, kad šis Baltistikos centras duris atveria Taraso Ševčenkos vardą pagerbiančiame universitete. Ukrainos tautinio atgimimo dainius savo kaip menininko kelią pradėjo Vilniuje, o savo gyvenimu ir kūryba deklaravo tautinio atgimimo ir laisvės idėjas, kurios ypač svarbios ukrainiečių ir lietuvių tautoms“, – sveikindama susirinkusiuosius sakė D. Nausėdienė.
 
D. Nausėdienė yra lituanistinio švietimo užsienyje globėja, aktyviai dalyvauja renginiuose.
 
Už apsilankymą pirmajai poniai dėkojo T. Ševčenkos universiteto rektorius akademikas Leonidas Huberskis ir Baltistikos centro vadovas profesorius Igoris Koroliovas. Nuotoliniu būdu atidarymo renginyje taip pat dalyvavo Vytauto Didžiojo universiteto rektorius prof. Juozas Augutis ir Švietimo, sporto ir mokslo ministerijos kancleris Julius Lukošius.
 
T. Ševčenkos universitete lietuvių kalba kaip specialybė pradėta dėstyti nuo 2020-ųjų rudens, tačiau oficialios mokymo pradžios dėl koronaviruso pandemijos nebuvo.
 
Tai pirmasis universitetas Kijeve, kuriame pradėta dėstyti lietuvių kalba, iki tol čia dvejus metus lietuvių kalbos buvo galima buvo mokytis fakultatyviai, ir antrasis universitetas Ukrainoje – prieš kelerius metus panaši programa pradėta Černivcių universitete.
 
Baltistikos centro įrengimą ir veiklą remia Švietimo, mokslo ir sporto ministerija pagal užsienio lituanistikos centrų veiklos programą, ekspertiniu lygmeniu bendradarbiaujama su Vytauto Didžiojo universitetu: organizuojamos stažuotės, programos studentams bei dėstytojams.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.03.20; 08:14

Kijeve per smulkiųjų verslininkų protesto akciją nukentėjo apie 40 pareigūnų. EPA-ELTA nuotr.

Apie 40 Ukrainos policininkų nukentėjo per susirėmimus su smulkiųjų verslininkų protesto akcijos dalyviais, mėginusiais pasistatyti palapines Kijevo centre. Tai antradienį žurnalistams pranešė šalies sostinės policijos atstovas.
 
„Nukentėjo apie 40 policininkų, daugumai jų nustatyti akių nudegimai. Vienas policininkas prarado sąmonę dėl smūgio į galvą“, – sakė pareigūnas.
Smulkiųjų verslininkų protesto akcija Kijeve. EPA-ELTA nuotr.
 
Informacijos apie nukentėjusius protestuotojus policija kol kas neturi. Bet, pasak mačiusiųjų, tokių yra.
 
Anksčiau antradienį verslininkai atnaujino protesto akciją Kijevo vyriausybiniame rajone. Jie, be kita ko, reikalauja atšaukti veiklos apribojimus, paskelbtus dėl karantino, taip pat panaikinti sprendimą dėl kasos aparatų įvedimo.  
 
Verslininkų protestai prasidėjo lapkričio 17 d., juos jau ne kartą lydėjo susirėmimai su policija. Iš pradžių verslininkai protestavo prieš vadinamąjį savaitgalio karantiną, taip pat reikalavo pakeisti finansinės atskaitomybės įstatymą.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.12.15; 16:13

Kijevo policija sulaikė vyrą, kuris paėmė įkaitą ir grasino susprogdinti bombą. EPA-ELTA nuotr.

Ukrainos sostinės Kijevo policija sulaikė vyrą, kuris anksčiau pirmadienį banko filiale verslo centre paėmė įkaite banko darbuotoją ir grasino detonuoti sprogmenį.
 
Įtariamasis yra 32 metų amžiaus Uzbekistano pilietis. Kaip anksčiau skelbė Ukrainos vidaus reikalų ministro pavaduotojas Antonas Herasčenka, į verslo centre įsikūrusį banko skyrių įėjęs užpuolikas teigė, kad kuprinėje turi bombą.
 
Pastarosiomis savaitėmis Ukrainos institucijoms teko spręsti dar mažiausiai dvi įkaitų dramas.
 
Liepos 21 d. Lucke ginkluotas vyras autobuse įkaitais paėmė 13 keleivių. Po 12 valandų trukusios įkaitų dramos įkaitai išlaisvinti, o užpuolikas areštuotas.
 
Liepos 23 d. Poltavos mieste užpuolikas paėmė įkaitu policijos pareigūną, bet vėliau tą pačią dieną jį paleido.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.08.04; 00:55

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

„Lietuvos ryto“ televizijos laida „Nauja diena“ prieš keletą dienų paskelbė interviu su Lietuvos karo akademijos politologe Jūrate Novagrockiene. „Naujos dienos“ žurnalistas teiravosi politologės, kodėl Prezidentas Gitanas Nausėda būtent dabar, kai Lietuvos ekonomika sustingusi dėl siautėjančio koronaviruso, Seimo pozicija su opozicija taip susipykusios, kad nė nesišneka, o rudenį šalyje numatyti parlamento rinkimai, tad prasideda rinkiminė kampanija, – ėmėsi Rytų partnerystės stiprinimo?

Politologė J.Novagrockienė pastebėjo, kad tokia Prezidento taktika neturėtų stebinti. Šalies vadovui pagal pareigas priklauso kuruoti užsienio politiką.

Be to, jau dabar ruošiamasi ES Rytų partnerystės viršūnių susitikimui, kuris numatytas šių metų birželio 18 dieną. Jo metu bus tikslinamos, koreguojamos ES ir Rytų partnerystės valstybių santykių gairės.

Telefonu mūsų Prezidentas jau kalbėjosi su Baltarusijos ir Moldovos vadovais. Pašnekėsys su Baltarusijos prezidentu Aliaksandru Lukašenka truko 50 minučių. Verta atkreipti dėmesį, kad su A.Lukašenka pokalbio būta užtektinai atviro – pasikeista nuomonėmis net dėl Astravo AE, kurią oficialusis Vilnius traktuoja kaip Lietuvos saugumui rimtą pavojų keliančią atominę jėgainę, netoli Vilniaus Baltarusijos teritorijoje pastatytą pataikaujant politinėms Kremliaus užgaidoms.

A. Lukašenka. EPA-ELTA nuotr.

Prasmingas užsiėmimas – diskutuoti su užsienio šalių prezidentais ne tik maloniomis, bet ir sudėtingomis temomis. Taip ir turėtų elgtis visi dėl valstybės reikalalų nuoširdžiai pergyvenantys vadovai.

Bet štai prieš keletą dienų G.Nausėdos ir Moldovos prezidento Igorio Dodono pokalbio metu, regis, nė neužsiminta apie Padniestrės problemą. Oficialiame Prezidento G.nausėdos spaudos centro pranešime rašoma, kad abu prezidentai šnekučiavosi apie būtinas teismų sistemos reformas, antikorupcines iniciatyvas.

Rusijos tankai Moldavijos Padniestrėje

Tačiau oficialiame Lietuvos prezidentūros spaudos centro išplatintame pranešime neaptikau nė užuominos, kaip Kišiniovas vertina susiklosčiusią padėtį dėl Rusijos karinių pajėgų okupuotos Padniestrės ir kuo Lietuva, tuo pačiu ir Europos Sąjunga, galėtų moldavams padėt susigrąžinant prarastą žemę. Kaip šnekantis su Moldovos vadovu įmanoma išvengti Padniestrės temos? O gal šnekėjosi, tik apie tai nepranešta viešai? 

Tad įdomu, kaip Prezidentui G.Nausėdai seksis diskutuoti, sakykim, su Ukrainos, Sakartvelo (Gruzijos), Azerbaidžano, Armėnijos lyderiais? Beje, balandžio 27-ąją jau numatyti oficialūs G.Nausėdos pokalbiai su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu ir Azerbaidžano prezidentu Ilhamu Alijevu. Nejaugi pasikeitimo nuomonėmis metu nebus vertinama susiklosčiusi situacija Kryme, Donbase ir Kalnų Karabache?

O Kalnų Karabacho fronte – nieko naujo.

Armėnų separatistų okupuotame Kalnų Karabache neseniai buvo surengti niekur pasaulyje nepripažįnti parlamento rinkimai. Tačiau Armėnijos vadovai elgiasi taip, tarsi Kalnų Karabache išrinkta valdžia būtų teisėta.

Pesimistiškai nuteikia ir paskutinieji Armėnijos vadovų pareiškimai, jog oficialusis Jerevanas neketina Azerbaidžanui grąžinti net septynių užgrobtų, bet su Kalnų Karabachu tiesiogiai nesusijusių rajonų. O derybose dėl Kalnų Karabacho konflikto sureguliavimo oficialusis Jerevanas vėl gieda tą pačią, visiems seniai nusibodusią giesmelę. Suprask, sėsis prie derybų stalo tik tuomet, jei lygiaverčiais derybininkais bus pripažinta trečioji šalis – kažin kokia arcacho tauta, neva nuo seno gyvenusi Kalnų Karabache.

Nikolas Pašinianas. EPA – ELTA nuotr.

Ar Lietuvos prezidentas, kalbėdamasis su Armėnijos premjeru Nikolu Pašinianu, išdrįs jam atvirai pasakyti, kaip išdrįso atvirai išdėstyti A.Lukašenkai kritišką nuomonę dėl Astravo atominės jėgainės, jog agresyvi Jerevano  laikysena – nekonstruktyvi, nepriimtina, smerktina? Ar Lietuvos prezidentas primins ponui N. Pašinianui, kad, remiantis tarptautine teise, Kalnų Karabachas yra Azerbaidžano teritorija, ir Lietuva, vadovaudamasi tomis visame pasaulyje pripažintomis taisyklėmis, konflikte dėl Juodojo Sodo (toks Kalnų Karabacho azerbaidžanietiškas pavadinimas) bęsąlygiškai remia Baku? Ar bus pabrėžta, jog jei Armėnija vis tik gudraus, manipuliuodama iš kažkur atrastos mistinės tautos teise apsispręsti – sukurti nepriklausomą valstybę svetimoje teritorijoje, konflikto taikiomis priemonėmis nebus įmanoma sureguliuoti. Beliks arba konfliktą įšaldyti dar keliems dešimtmečiams, viliantis, jog į valdžią Jerevane kada nors ateis padoresni žmonės, arba kariauti, arba Armėniją, užuot rėmus Rytų partnerystės programos pinigais, bausti taikant griežtas ekonomines sankcijas. Tiksliau tariant, Armėnija bus prilyginta šiandieninei Rusijai.

V. Zelenskis. EPA-ELTA nuotr.

Šnekantis su Armėnijos premjeru N. Pašinianu ar Armėnijos diplomatais nereikėtų pamiršti, ką ataskatoje apie 2019-ųjų metų šaliai iškilusias grėsmes paskelbė Sakartvelo (Gruzijos) slaptosios tarnybos. Šios žvalgybos analitikai daug dėmesio skiria analizei, kaip Armėnija bando Tbilisį sukiršinti su Turkija ir Azerbaidžanu. Panaudojamos visos priemonės: ir Sakartvele nuo seno gyvenanti armėnų bendruomenė, ir turtingi armėnų verslininkai. Į pagalbą pasitelkiami visi informacinių ir hibridinių karo metodai. Esą gruzinai skriaudžia armėnų tautinę mažumą, trukdo armėnų biznieriams puoselėti savo verslus, neleidžia armėnų politikams patekti į parlamentą, Vyriausybę. Kiršinimui išnaudojami net Sakartvelo – Azerbaidžano trintys dėl vienos ginčytinos sienos atkarpos.

Sakartvelo žvalgyba mano, kad dešimt šalyje veikiančių politinių, visuomeninių ir kultūrinių organizacijų dirbtinai stumia šalies valdžią į konfrontaciją su NATO nare Turkija ir Turkijai artimu Azeraidžanu. Tų dešimties proarmėniškų organizacijų ir partijų tikslas – priverst Sakartvelą regione bičiuliautis tik su Armėnija. Vienas iš šantažo pavyzdžių – reikalavimas, kad gruzinai net 422 savo maldos namus atiduotų armėnų bažnyčiai. Be jokio pagrindo. Šiaip sau. Vien dėl to, kad armėnų tauta – labai nukentėjusi…

Azerbaidžano prezidentas Ilhamas Alijevas. Axar.az nuotr.

Apie Sakartvelo saugumo tarnybos perspėjimus dėl šių intrigų rašoma plačiai, ne tik azerbaidžanietiškuose ir gruziniškuose leidiniuose.

Michailas Sakaasvilis
Michailas Saakašvilis. Slaptai.lt nuotr.

Nereikia užmiršti, kad Armėnija agresyviai kišasi net į Ukrainos vidaus reikalus. Vos Ukrainos prezidentas Volodymiras Zelenskis patvirtino, jog svarsto galimybę buvusį Gruzijos prezidentą Michailą Saakašvilį paskirti šalies vicepremjeru, armėniškoje spaudoje pasirodė piktų, įžeidžiančių pareiškimų. Mat M.Saakašvilis visuomet laikėsi pozicijos, kad Sakartvelas, siekdamas draugiškų santykių su Armėnija, nepamirštų palaikyti draugiškų santykių ir su kaimyniniu Azerbaidžanu bei jo sąjungininke Turkija iš NATO aljanso.

Ypač Armėnija įsiuto, kai Ukrainos URM ministro pavaduotojas pareiškė, jog oficialūs šalies politikai privalo atsisakyti termino „armėnų genocidas“. Apibūdinant 1915-ųjų tragediją tuometinėje Osmanų imperijoje, pasak Ukrainos diplomatų, derėtų naudoti kur kas švelnesnius terminus, išvengiant žodžio „genocidas“. Šitai derėtų elgtis dėl kelių priežasčių. Pirma, Ukrainos istorikai nėra studijavę Armėnijos, Turkijos, Rusijos archyvų, todėl apie 1915-uosius susidarę tik paviršutinišką nuomonę, paremtą vien Armėnijos versija. Antra, visose tarptautinėse organizacijoje, kai kalbama apie Ukrainos teisę susigrąžinti Krymą, Armėnija aklai palaiko Rusiją. Jei Jerevanas negerbia Ukrainos, kodėl Kijevas privalo gerbti Armėniją?

Karabachas vis dar okupuotas

Juolab kad armėniška spauda, pasipiktinusi suprantamu Ukrainos noru bičiuliautis ne vien su Armėnija, bet ir su Turkija bei Azerbaidžanu, peržengė visas padorumo ribas. Pavyzdžiui, ArmenianReport.com pasipylė ypač įžeidžiančių pareiškimų. Perpasakosiu tik keletą, labiausiai įstrigusių atmintin. „Ukraina – ne valstybė, o pašvinkusi mišrainė, kurios neįmanoma valgyti“… „Ukrainiečiai neverti laisvės, jie tegali būti vergais. Juos reikia laikyti prispaustus“… „Ukraina būtinai subyrės į gabalus. Kažkas atiteks Lenkijai, kažkas – Vengrijai, Rusijai. Ir tai bus teisinga. Taip jiems ir reikia, jei jie nepalaiko Armėnijos“… „Ukrainos prezidentas Zelenskis – cholopas, ištiesęs ranką išmaldai. Zelenskio žmona – negraži, jos į lovą turkams ir azerbaidžaniečiams nepasiūlysi“…

Žodžiu, labai įdomu, kaip G.Nausėdai seksis bendrauti su Rytų partnerystės šalimis. Kur linksta lietuviškasis vektorius, pirmąsias tendencijas pamatysime po Lietuvos prezidento balandžio 27-osios pokalbių su Azerbaidžano prezidentu I. Alijevu ir Ukrainos prezidentu V. Zelenskiu.

2020.04.26; 09:00

Ukrainos slaptoji tarnyba SBU skelbia savo gretose demaskavusi rusų šnipą. Generolas majoras suimtas antradienį, Kijeve pranešė SBU.
 
Manoma, kad 56-erių įtariamasis daug metų perdavinėjo Maskvai informaciją, be kita ko, apie slaptas operacijas prieš Rusijos remiamus separatistus Rytų Ukrainoje. Be to, jis verbavo kitus asmenis tapti agentais ir planavo teroristinius išpuolius Ukrainoje. Šiems asmenims buvo žadama Rusijos pilietybė ir pinigai. Įtariamojo susitikimai su kontaktiniu asmeniu Rusijos federalinėje saugumo tarnyboje (FSB), be kita ko, vyko Vokietijoje, Prancūzijoje ir Kroatijoje.
 
Įtariamasis taip pat Rusijos pavedimu mėgino nužudyti čečėną Adamą Osmajevą. Šis 2012-aisiais buvo suimtas Odesoje Pietų Ukrainoje dėl tariamų planų pasikėsinti į Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.04.15; 07:00

Kastytis Stalioraitis. Slaptai.lt nuotr.

JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija delsia patvirtinti mažiausiai šešis Ukrainos ginklų ir šaudmenų tiekimo užsakymus, pateiktus Amerikos bendrovėms, ketvirtadienį pranešė interneto žiniasklaidos platforma „BuzzFeed“.

https://www.delfi.lt/news/daily/world/ziniasklaida-trumpo-administracija-vilkina-kijevo-aprupinima-ginkluote.d?id=83485001&

Man įdomiausia ši pranešimo detalė.

„Du Ukrainos pareigūnai, kalbėję su „Buzz Feed News“, mano, kad vėlavimas gali būti susijęs su Kinijos bandymu įsigyti strateginės svarbos Ukrainos aviacijos ir kosmoso technologijų bendrovę, kurį mėgino užblokuoti JAV. Todėl labiau tikėtina, kad Kijevas bus įtrauktas į Pekino ir Vašingtono galios žaidimą“, – rašoma straipsnyje.

Aš nežinau teritorinių Kinijos pretenzijų Rusijai šiandien. Žinau tik, kad Kinija ilgą laiką Čingischano užkariautas teritorijas iki Tolimųjų Rytų imtinai laikė savomis, nes šis užkariautojas paėmė valdžią ir Kinijoje. Tiesa, jo armija „ištirpo“ joje, beveik nepalikusi Čingischano kultūrinės įtakos pėdsakų. Rusija užėmė didžiules Čingischano Kinijos teritorijas tuo metu, kai Kinija neturėjo galimybių jas apginti.

Kinijos kariuomenė – ir skaitlinga, ir galinga

Šia proga prisiminiau, kad 1969 m. įvyko virtinė Sovietų Sąjungos ir Kinijos kariuomenių susirėmimų, kurie vos nesibaigė karu tarp Kinijos Liaudies Respublikos ir Sovietų Sąjungos. Nesutarimai dėl sienos virto karine konfrontacija. Konfliktas kilo, kai Kinijos Liaudies Respublikos kariuomenė užėmė Damansko (Ženbao, kin. 珍宝) salą Usūrio upėje, o sovietinė armija kontratakavo.

Staiga padidėjęs teigiamas Kinijos dėmesys Ukrainai, ypač karinėje srityje, nežinant tikrojo Kinijos požiūrio į Izraelio valstybę ir pasaulio žydus apskritai (toje pačioje Ukrainoje šiandien turinčius didžiulę įtaką jos likimui), Lietuvai turėtų būti mažų mažiausiai įdomus saugumo prasme. Įsivaizduokime, kas būtų, jei ukrainiečiai kaip atsvarą grėsmėms iš Rusijos pasirinktų Kiniją, o ne JAV, kurios dažnai įtartinai flirtuoja su Vladimiru Putinu.

2020.02.08; 07:20

Apsikeitimo kaliniais tarp Ukrainos ir Rusijos remiamų separatistų akimirka. EPA-ELTA nuotr.

Ukraina ir Rusijos remiami separatistai karo nusiaubtuose šalies rytuose pradėjo apsikeitimą kaliniais fronto linijoje.
 
Pagal susitarimą dėl kalinių apsikeitimo, Kijevas turėtų separatistams perduoti keletą buvusių riaušių policijos pareigūnų, kurie įtariami žudę protestuotojus per 2014 m. Maidano demonstracijas. Šis žingsnis iššaukė daugelio ukrainiečių pyktį.
 
„Majorskoje pasienio punkte prasidėjo suimtų asmenų paleidimo procesas“, – pranešama oficialioje Ukrainos prezidento tviterio paskyroje.
 
Kol kas neaišku, koks yra tikslus keičiamų kalinių skaičius. Anksčiau nepripažintos „Donecko liaudies respublikos“ (DLR) atstovė tikino, kad separatistams bus perduoti 87 kaliniai, o šie savo ruožtu Kijevui perduos 55 asmenis.
 
Abi pusės nuo sekmadienį ryto ruošėsi apsikeitimui, o naujienų agentūros AFP korespondentas pranešė apie transporto priemones, atvykstančias į Odradivkos kaimą, nuo DLR pasienio nutolusį vos per 10 km.
 
Šią vietą saugo uniformuoti kariai su kulkosvaidžiais.
 
Rusijos ir Ukrainos prezidentai Vladimiras Putinas ir Volodymyras Zelenskis Paryžiuje gruodžio 9 d. pirmą kartą susitiko ir sutarė deeskaluoti vienintelį Europos karą Rytų Ukrainoje.
 
2014 m. Rusija aneksavo Krymą ir pradėjo karą Rytų Ukrainoje. Nuo tada konfliktas pasglemžė daugiau nei 13 tūkst. žmonių gyvybes.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.12.30; 05:20

Ukraina ir Rusijos remiami separatistai šalies rytuose sekmadienį apsikeitė dviem šimtais kalinių, tarp kurių atsidūrė kovotojai, iškeisti į civilius ir valstybės tarnautojus, kai kuriais atvejais nepripažintose Donecko ir Luhansko „liaudies respublikose“ kalėjime laikyti kelis metus.
 
„Užbaigtas abipusis suimtųjų paleidimas“, – sakoma feisbuke paskelbtame Ukrainos Prezidentūros pranešime.
 
Prezidentūros teigimu, Kijevas iš vadinamųjų „liaudies respublikų“ sulaukė 76 asmenų. Savo ruožtu separatistų atstovai tikino iš Kijevo priėmę 124 žmones.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.12.30; 04:50

Ukrainoje, Kijeve, pirmadienį vyko viršūnių susitikimas: prezidentas Volodymyras Zelenskis kalbėjosi su Europos Sąjungos vadovais. Aptarti šalies kovos su korupcija būdas ir besitęsiantys mūšiai su Rusijos remiamomis jėgomis Ukrainos rytuose, praneša „Euronews“.
 
Nors šis Ukrainos–ES susitikimas – jau 21-asis, Ukrainos prezidentui V. Zelenskiui, išrinktam kovą, tai buvo pirmasis.
 
Politikos tyrėjas Peteris Dickinsonas „Euronews“ reporteriams išvakarėse sakė, kad V. Zelenskis, labiausiai tikėtina, sieks svečių, atvažiavusių į Kijevą – Donaldo Tusko ir Jeano-Claudeo Junckerio – užtikrinimo, jog ES šalys tikrai yra Ukrainos pusėje ir gali padėti kovoje su Rusija.
 
„Šis patvirtinimas Ukrainai yra labai reikalingas“, – teigė P. Dickinsonas, primindamas praėjusios savaitės Europos Tarybos sprendimą Rusijai vėl suteikti visišką balsavimo teisę.
 
Taip pat buvo aptarti žingsniai, kuriuos Ukraina turėtų žengti, siekdama potencialios narystės Europos Sąjungoje.
 
Europos Tarybos vadovas D. Tuskas, savaitgalį kartu su V. Zelenskiu apsilankęs karo nuniokotame Luhansko regione, sakė, kad tragedija Rytų Ukrainoje tęsiasi ir tai gali lemti siaubingas humanitarines pasekmes. Pasak Tarybos vadovo, vietiniai žmonės yra įkalinti dėl Rusijos kovojamo karo.
 
Nuo konflikto, įsižiebusio 2014 metais, pradžios, Jungtinių Tautų duomenimis, žuvo maždaug 13 000 žmonių.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.07.09; 10:18

Derybos Minske dėl karo Donbase nutraukimo pajudėjo iš mirties taško, o pirmojo žingsnio ėmėsi būtent agresoriaus iš Rytų puolama Ukraina, rašo lenkų laikraštis „Rzeczpospolita“.
 
Nuo 2014-ųjų iki šiol jau beveik dvi dešimtis kartų buvo paskelbtos paliaubos. Prieš rugiapjūtę kariaujančios pusės įprastai skelbdavo „duonos“ paliaubas, o prieš rugsėjo 1-ąją – „mokyklos“. Taip pat buvo paskelbtos kelios Kalėdų ir Velykų paliaubos.
 
Vis dėlto nei vienos paliaubos nepadėjo užbaigti kovų regione. Vien praeitą savaitę fronte žuvo keturi Ukrainos kariai.
 
Dar vieną kartą paliaubas derybininkai bandys pasiekti birželio 19 d. Minske. Baltarusijos sostinėje, be Ukrainos atstovo, lankysis ir taip vadinamų Donecko bei Luhansko liaudies respublikų, Rusijos ir Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) atstovai.
 
Tiesa, šios derybos bus kitokios, rašo „Rzeczpospolita“, mat Ukrainos atstovas derybose, kadenciją baigęs prezidentas Leonidas Kučma, netikėtai pasiūlė atšaukti prekybos embargą, kurį Ukraina yra įvedusi Rusijos remiamiems separatistams.
 
ESBO atstovas derybose Martinas Sajdikas tikino, kad embargo atšaukimas iš Kijevo pusės deryboms suteiktų „didžiulio proveržio“.
 
Vis tik, rašo „Rzeczpospolita“, kol kas neaišku, ką Ukraina gaus mainais į embargo atšaukimą. Pasak lenkų laikraščio, gali nutikti taip, kad „tiesdamas ranką, naujasis Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis mainais negaus nieko“.
 
Be to, embargo atšaukimas sukeltų tiek teisinių, tiek ir politinių neaiškumų, teigia „Rzeczpospolita“ kalbintas Kijevo Razumkovo viešosios politikos centro analitikas Michailas Paškovas.
 
„Po šios blokados atšaukimo traukiniai ir sunkvežimiai ir vėl galės važiuoti į abi puses. Bet čia kyla problema, nes Ukrainos teisės požiūriu, pseudorespublikų lyderiai – teroristai, todėl draudžiamas bet koks ekonominis bendradarbiavimas su jais. Be to, kaip galima prekiauti su žmonėmis, su kuriais kariaujama?
 
Tai prieštarauja eilei Radoje priimtų teisės aktų. Leonidas Kučma – išmintingas ir patyręs politikas. Tikiuosi, jis žino, ką daro“, – „Rzczespospolita“ sakė M. Paškovas.
 
Pasak eksperto, bandymai atviromis kortomis derėtis su Rusija gali turėti labai neigiamų padarinių.
 
„Rusija pirma išsuka rankas ir tik tada sėdasi prie derybų stalo“, – pareiškė M. Paškovas.
 
2019.06.11; 05:45

Centre – ukrainiečių komikas Vladimiras Zelenskis. EPA – ELTA nuotr.
Kada prezidento rinkimų kampanija jau nėra prezidento rinkimų kampanija? Kai jos centre – Ukrainos komikas Vladimiras Zelenskis, turintis rimtą šansą per savaitgalio balsavimą tapti šalies lyderiu.

Kai kiti neprognozuojamose lenktynėse dėl prezidento posto dalyvaujantys kandidatai penktadienį kreipėsi į rinkėjus, V. Zelenskis, pirmaujantis sekmadienio pirmojo turo balsavimo apklausose, su savo eskizų trupe pasirodė Kijevo priemiesčio arenoje.

„Mes šiandien nerengiame rinkimų kampanijos“, – sakė jis juokiantis ir plojant daugiau negu 2 tūkst. žmonių auditorijai.

Kai kurie iš jų buvo V. Zelenskio kandidatūros rėmėjai, bet dauguma tiesiog atėjo kaip jo televizinio ir komedijų darbo gerbėjai.

Kaip dažnai nutinka neeiliniuose rinkimuose, riba tarp populiaraus atlikėjo ir prezidentinės vilties yra neryški. Tai tarsi televizinė komedija, kurioje 41 metų aktorius vaidina prezidentą.

V. Zelenskis pateko į ugnį nuo pat pradžių dėl iki galo neatskleisto savo manifesto. Pagrindiniai jo pažadai buvo pasirinkti po balsavimo socialinėje žiniasklaidoje.

Kritikai teigia, kad jis neturi rimtų pasiūlymų, kaip užbaigti konfliktą su Rusijos remiamais separatistais Rytų Ukrainoje, šaliai jau kainavusį 13 tūkst. gyvybių.

Kai kurie kaltina V. Zelenskį, kad jis atstovauja oligarcho Igorio Kolomojskio interesams, nes šis valdo kanalą, kuriame transliuojami kandidato šou, nors pats pramogų atstovas neigia bet kokius politinius ryšius.

Rėmėjai sako, kad tik naujas veidas gali išvalyti miglotą Ukrainos politiką.

Irma Baranauskaitė (ELTA)
 
2019.03.31; 07:30

Šeštadienį Šv. Sofijos sobore Kijevo centre prasidėjo Ukrainos stačiatikių vienijamasis susirinkimas, kuriame, kaip tikimasi, bus įkurta nepriklausoma šalies Stačiatikių bažnyčia, priimtas jos statutas ir išrinktas vadovas – Kijevo metropolitas, praneša BBC.

Kijeve – Ukrainos stačiatikių vienijamasis susirinkimas, kuriame sprendžiamas šalies Stačiatikių bažnyčios likimas. EPA-ELTA nuotr.

„Susirinkimas gali tapti lemiamu žingsniu, jis vainikuoja daugelio metų pastangas sukurti Ukrainoje autokefalinę stačiatikių bažnyčią“, – sakoma Kijevo patriarchato pranešime.

Nuo pat ryto Sofijos aikštėje būriuojasi tūkstančiai žmonių, jos prieigose budi policija. Susirinkusieji reiškia paramą nepriklausomos Ukrainos stačiatikių bažnyčios idėjai.

Į renginį atvyko Ukrainos prezidentas Petro Porošenka, kuris turėtų pasakyti sveikinimo kalbą vienijamojo susirinkimo dalyviams.

Kijeve sprendžiamas šalies Stačiatikių bažnyčios likimas. EPA-ELTA nuotr.

Kvietimai dalyvauti vienijamajame susirinkime buvo nusiųsti visoms Ukrainoje veikiančioms stačiatikių bažnyčioms: Maskvos patriarchato Ukrainos stačiatikių bažnyčiai, Kijevo patriarchato Ukrainos stačiatikių bažnyčiai ir Ukrainos autokefalinei stačiatikių bažnyčiai.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.12.16; 05:00

Vladimiras Putinas – pirmas iš kairės. EPA – ELTA nuotr.

Anna Villner / Focus

Siaubas, sukeltas masinių žudynių koledže Rusijos aneksuotame Krymo pusiasalyje, vis dar neslopsta, rašo Focus žurnalistė Ana Vilner.

„Pažymėtina tai, kaip greitai ir kokiais mastais Rusijos valstybės saugumo institucijos sureagavo į įvykį. (…) Tai rodo, kokią didelę reikšmę Maskva teikia šiam incidentui“, – pabrėžia žurnalistė.

Vilner nuomone, yra keletas priežasčių, kodėl Maskva taip jautriai sureagavo į studento surengtą kruviną susidorojimą.

„Krymo aneksavimas jėga 2014 metais – tai didžiausia Vladimiro Putino pastarųjų metų vidaus politikos sėkmė. (…) Reikia atkreipti dėmesį, kad kartu su signalu kitoms šalims, jog jis gali keisti sienas ir pažeisti tarptautinę teisę kada tik panorėjęs, Putinui tai bylojo ir apie ką kita: Krymo aneksija daugeliui rusų yra nacionalinis laimėjimas ir istorinė Putino pergalė. (…) Tai ir paaiškina, kad kas susiję su Krymu, Putinui turi didelę politinę reikšmę“, – rašo žurnalistė, pridurdama, kad į Krymo infrastruktūrą Maskva investuoja milijardus eurų.

„Tai rodo Krymo statusą Kremliui: Tai, kiek pinigų išleidžiama pusiasaliui, atrodo beveik nesvarbu, kol prezidentas gali rodyti savo gyventojams, kad Krymą kontroliuoja Rusija. Ir atvirkščiai, tai reiškia: įvykis Kryme kelia ypatingą nerimą Kremliui – kaip ir viskas, kas gali pakenkti šūkiui „Krymas mūsų“ („Krym naš“), – įsitikinusi Vilner.

„Iš pradžių tikėtasi, kad Kremlius apkaltins Kijevo vyriausybę ryšiais su ataka koledže, – tęsia žurnalistė. – Maskvoje iš principo egzistuoja tendencija audrinti kaltinimais sabotažu priešiškas Kijevui nuomones, kad sutelktų rusus Kremliaus kursui palaikyti. Ar ir čia įsivažiuos Putino propagandos mašina, suprasime artimiausiomis dienomis“.

Ataka Krymo koledže nebelaikoma teroristiniu išpuoliu, aukos mirė nuo šautinių žaizdų. EPA-ELTA nuotr.

Po Krymo aneksijos Rusijos prezidentas galėjo džiaugtis aukštu reitingu, kuris kartais pakildavo beveik iki 90 proc.. Dabar gi „Putino, ministro pirmininko Medvedevo ir vyriausybės reitingas smunka jau kelis mėnesius, mažėja pasitikėjimas parlamentu ir kitais institutais“. Anot Levada-centro atliktos apklausos, Putinu pasitiki tik 58 proc. gyventojų. „Reikia manyti, kad Putinui tai nepatinka, pagaliau, protestą prieš savo politiką jis vertina kaip ataką ne tik prieš jo asmeninę valdžią. (…) Rusijos vyriausybei būdinga bijoti, kad Vakarai gali kartą politinius neramumus panaudoti tam, jog įvestų provakarietišką vyriausybę Rusijoje“, – mano Vilner. – Tai, kad gyventojai dabar aiškiai nepalaiko jo vieningai, tikriausiai, sustiprina Putino nerimą“.

Be to, – toliau rašo žurnalistė, – regioniniuose rinkimuose smuko Putiną remiančios partijos „Vieningoji Rusija“ reitingas. Kad šiaip jau apolitiški gyventojai regionuose vis labiau nepatenkinti vyriausybe ir tai parodo rinkimuose, – tai naujas reiškinys, kuris dar kvaršins galvas Kremliui, – baigia Vilner.

Šaltinis: Focus

2018.11.02; 12:00

Ketvirtadienį prie Ukrainos prezidentūros Kijeve susirinko šimtai žmonių, protestuojančių dėl vis dažniau pasitaikančių išpuolių prieš aktyvistus. Demonstracija surengta po to, kai savaitgalį per išpuolį buvo sunkiai sužeistas su korupcija kovojantis šalies aktyvistas.

Šeštadienį įvykęs prieš korupciją pasisakančio politiko Olego Mychailyko užpuolimas – naujausias incidentas virtinėje panašių, prieš Ukrainos aktyvistus ir vyriausybės kritikus nukreiptų atakų.

O. Mychailykas, partijos „Žmonių galia“ Odesos skyriaus vadovas, šeštadienį nežinomų užpuolikų buvo pašautas ir kritinės būklės paguldytas į ligoninę.

Jis ne kartą yra organizavęs protestus prieš Odesos merą Genadijų Truchanovą, kurį kaltino korupcija.

Ukrainos aktyvistų skaičiavimais, nuo 2017-ųjų pradžios prieš valdžios kritikus buvo įvykdyta daugiau kaip 50 išpuolių. Nė vieno iš jų vykdytojai nebuvo nubausti.

„Reikalaujame greito ir veiksmingo išpuolių prieš aktyvistus tyrimo“, – sakoma pareiškime, kurį pasirašė dešimčių Ukrainos nevyriausybinių organizacijų atstovai.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.09.08; 04:00

Arkadijus Babčenka. Facebook.com ir Gordonua.com nuotr.

Tariamai Kijeve nušautas rusų žurnalistas Arkadijus Babčenka paaiškėjo esąs gyvas. Ukrainos saugumo tarnybos (SBU) vadovo teigimu, Rusijos saugumo tarnybos sumokėjo Ukrainos piliečiui 40 tūkst. dolerių, kad šis suorganizuotų ir įvykdytų žurnalisto nužudymą, skelbia AP.

Kaip praneša vadovas Vasilijus Grizakas, tyrėjams pavyko nustatyti nužudymo organizavimu įtariamo Ukrainos piliečio tapatybę, ir jis buvo sulaikytas.

Per spaudos konferenciją trečiadienį V. Grizakas pranešė, kad žurnalistas iš tiesų nebuvo nužudytas, o tai buvo speciali slapta operacija, kuria buvo siekiama sučiupti A. Babčenką nužudyti ketinantį asmenį.

Žurnalistas pasirodė per spaudos konferenciją Kijeve ir atsiprašė savo draugų ir šeimos, kurie gedėjo dėl jo mirties ir nieko nežinojo apie slaptą operaciją. Vyras taip pat padėkojo Ukrainos saugumo tarnyboms už išgelbėtą gyvybę.

„Aš daugelį kartų laidojau daug draugų ir kolegų ir žinau tą pasibaisėtiną jausmą. Atsiprašau, kad jūs turėjote tai patirti, tačiau nebuvo kito būdo“, – sakė A. Babčenka.

Žurnalistas atskleidė, kad prieš mėnesį buvo informuotas apie sąmokslą jį nužudyti.

Tuo tarpu Rusijos užsienio reikalų ministerija paskelbė, kad džiaugiasi, jog ponas A. Babčenka yra gyvas. Atstovės Marijos Zacharovos teigimu, surežisuota žmogžudyste buvo pasinaudota propagandiniais tikslais.

Antradienį vakare pasirodė pranešimai, neva A. Babčenka buvo nužudytas savo namuose Kijeve trimis šūviais į nugarą.

Sulaukęs grasinimų sau ir savo šeimai Kremliaus kritikas A. Babčenka 2017-ųjų pradžioje išvyko iš Rusijos ir apsigyveno Kijeve.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.05.31; 08:44

Ukrainos sostinėje Kijeve nacionalistai jėga įsiveržė į rusų kultūros centrą. Demonstrantai, be kita ko, ant sienų išpurškė užrašus „Mirtis Rusijai“ bei „Šalin FSB“ ir sudegino Rusijos vėliavą, šeštadienį pranešė ukrainiečių žiniasklaida.

Organizacija „C14“ feisbuke rašė, jog pastatas pasirinktas, nes jis tarnauja kaip Rusijos Federacijos federalinės saugumo tarnybos (FSB) būstinė. Atvykę policijos pareigūnai jokių veiksmų nesiėmė.

Sekmadienį turėtų vykti demonstracija, kurioje bus reikalaujama uždaryti rusų centrą. Ukrainos stebėtojai baiminasi, kad Rusijai reaguojant savo patalpų gali netekti ir Ukrainos kultūros centras Maskvoje.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.02.19; 06:24