Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

„Lietuvos ryto“ televizijos laida „Nauja diena“ prieš keletą dienų paskelbė interviu su Lietuvos karo akademijos politologe Jūrate Novagrockiene. „Naujos dienos“ žurnalistas teiravosi politologės, kodėl Prezidentas Gitanas Nausėda būtent dabar, kai Lietuvos ekonomika sustingusi dėl siautėjančio koronaviruso, Seimo pozicija su opozicija taip susipykusios, kad nė nesišneka, o rudenį šalyje numatyti parlamento rinkimai, tad prasideda rinkiminė kampanija, – ėmėsi Rytų partnerystės stiprinimo?

Politologė J.Novagrockienė pastebėjo, kad tokia Prezidento taktika neturėtų stebinti. Šalies vadovui pagal pareigas priklauso kuruoti užsienio politiką.

Be to, jau dabar ruošiamasi ES Rytų partnerystės viršūnių susitikimui, kuris numatytas šių metų birželio 18 dieną. Jo metu bus tikslinamos, koreguojamos ES ir Rytų partnerystės valstybių santykių gairės.

Telefonu mūsų Prezidentas jau kalbėjosi su Baltarusijos ir Moldovos vadovais. Pašnekėsys su Baltarusijos prezidentu Aliaksandru Lukašenka truko 50 minučių. Verta atkreipti dėmesį, kad su A.Lukašenka pokalbio būta užtektinai atviro – pasikeista nuomonėmis net dėl Astravo AE, kurią oficialusis Vilnius traktuoja kaip Lietuvos saugumui rimtą pavojų keliančią atominę jėgainę, netoli Vilniaus Baltarusijos teritorijoje pastatytą pataikaujant politinėms Kremliaus užgaidoms.

A. Lukašenka. EPA-ELTA nuotr.

Prasmingas užsiėmimas – diskutuoti su užsienio šalių prezidentais ne tik maloniomis, bet ir sudėtingomis temomis. Taip ir turėtų elgtis visi dėl valstybės reikalalų nuoširdžiai pergyvenantys vadovai.

Bet štai prieš keletą dienų G.Nausėdos ir Moldovos prezidento Igorio Dodono pokalbio metu, regis, nė neužsiminta apie Padniestrės problemą. Oficialiame Prezidento G.nausėdos spaudos centro pranešime rašoma, kad abu prezidentai šnekučiavosi apie būtinas teismų sistemos reformas, antikorupcines iniciatyvas.

Rusijos tankai Moldavijos Padniestrėje

Tačiau oficialiame Lietuvos prezidentūros spaudos centro išplatintame pranešime neaptikau nė užuominos, kaip Kišiniovas vertina susiklosčiusią padėtį dėl Rusijos karinių pajėgų okupuotos Padniestrės ir kuo Lietuva, tuo pačiu ir Europos Sąjunga, galėtų moldavams padėt susigrąžinant prarastą žemę. Kaip šnekantis su Moldovos vadovu įmanoma išvengti Padniestrės temos? O gal šnekėjosi, tik apie tai nepranešta viešai? 

Tad įdomu, kaip Prezidentui G.Nausėdai seksis diskutuoti, sakykim, su Ukrainos, Sakartvelo (Gruzijos), Azerbaidžano, Armėnijos lyderiais? Beje, balandžio 27-ąją jau numatyti oficialūs G.Nausėdos pokalbiai su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu ir Azerbaidžano prezidentu Ilhamu Alijevu. Nejaugi pasikeitimo nuomonėmis metu nebus vertinama susiklosčiusi situacija Kryme, Donbase ir Kalnų Karabache?

O Kalnų Karabacho fronte – nieko naujo.

Armėnų separatistų okupuotame Kalnų Karabache neseniai buvo surengti niekur pasaulyje nepripažįnti parlamento rinkimai. Tačiau Armėnijos vadovai elgiasi taip, tarsi Kalnų Karabache išrinkta valdžia būtų teisėta.

Pesimistiškai nuteikia ir paskutinieji Armėnijos vadovų pareiškimai, jog oficialusis Jerevanas neketina Azerbaidžanui grąžinti net septynių užgrobtų, bet su Kalnų Karabachu tiesiogiai nesusijusių rajonų. O derybose dėl Kalnų Karabacho konflikto sureguliavimo oficialusis Jerevanas vėl gieda tą pačią, visiems seniai nusibodusią giesmelę. Suprask, sėsis prie derybų stalo tik tuomet, jei lygiaverčiais derybininkais bus pripažinta trečioji šalis – kažin kokia arcacho tauta, neva nuo seno gyvenusi Kalnų Karabache.

Nikolas Pašinianas. EPA – ELTA nuotr.

Ar Lietuvos prezidentas, kalbėdamasis su Armėnijos premjeru Nikolu Pašinianu, išdrįs jam atvirai pasakyti, kaip išdrįso atvirai išdėstyti A.Lukašenkai kritišką nuomonę dėl Astravo atominės jėgainės, jog agresyvi Jerevano  laikysena – nekonstruktyvi, nepriimtina, smerktina? Ar Lietuvos prezidentas primins ponui N. Pašinianui, kad, remiantis tarptautine teise, Kalnų Karabachas yra Azerbaidžano teritorija, ir Lietuva, vadovaudamasi tomis visame pasaulyje pripažintomis taisyklėmis, konflikte dėl Juodojo Sodo (toks Kalnų Karabacho azerbaidžanietiškas pavadinimas) bęsąlygiškai remia Baku? Ar bus pabrėžta, jog jei Armėnija vis tik gudraus, manipuliuodama iš kažkur atrastos mistinės tautos teise apsispręsti – sukurti nepriklausomą valstybę svetimoje teritorijoje, konflikto taikiomis priemonėmis nebus įmanoma sureguliuoti. Beliks arba konfliktą įšaldyti dar keliems dešimtmečiams, viliantis, jog į valdžią Jerevane kada nors ateis padoresni žmonės, arba kariauti, arba Armėniją, užuot rėmus Rytų partnerystės programos pinigais, bausti taikant griežtas ekonomines sankcijas. Tiksliau tariant, Armėnija bus prilyginta šiandieninei Rusijai.

V. Zelenskis. EPA-ELTA nuotr.

Šnekantis su Armėnijos premjeru N. Pašinianu ar Armėnijos diplomatais nereikėtų pamiršti, ką ataskatoje apie 2019-ųjų metų šaliai iškilusias grėsmes paskelbė Sakartvelo (Gruzijos) slaptosios tarnybos. Šios žvalgybos analitikai daug dėmesio skiria analizei, kaip Armėnija bando Tbilisį sukiršinti su Turkija ir Azerbaidžanu. Panaudojamos visos priemonės: ir Sakartvele nuo seno gyvenanti armėnų bendruomenė, ir turtingi armėnų verslininkai. Į pagalbą pasitelkiami visi informacinių ir hibridinių karo metodai. Esą gruzinai skriaudžia armėnų tautinę mažumą, trukdo armėnų biznieriams puoselėti savo verslus, neleidžia armėnų politikams patekti į parlamentą, Vyriausybę. Kiršinimui išnaudojami net Sakartvelo – Azerbaidžano trintys dėl vienos ginčytinos sienos atkarpos.

Sakartvelo žvalgyba mano, kad dešimt šalyje veikiančių politinių, visuomeninių ir kultūrinių organizacijų dirbtinai stumia šalies valdžią į konfrontaciją su NATO nare Turkija ir Turkijai artimu Azeraidžanu. Tų dešimties proarmėniškų organizacijų ir partijų tikslas – priverst Sakartvelą regione bičiuliautis tik su Armėnija. Vienas iš šantažo pavyzdžių – reikalavimas, kad gruzinai net 422 savo maldos namus atiduotų armėnų bažnyčiai. Be jokio pagrindo. Šiaip sau. Vien dėl to, kad armėnų tauta – labai nukentėjusi…

Azerbaidžano prezidentas Ilhamas Alijevas. Axar.az nuotr.

Apie Sakartvelo saugumo tarnybos perspėjimus dėl šių intrigų rašoma plačiai, ne tik azerbaidžanietiškuose ir gruziniškuose leidiniuose.

Michailas Sakaasvilis
Michailas Saakašvilis. Slaptai.lt nuotr.

Nereikia užmiršti, kad Armėnija agresyviai kišasi net į Ukrainos vidaus reikalus. Vos Ukrainos prezidentas Volodymiras Zelenskis patvirtino, jog svarsto galimybę buvusį Gruzijos prezidentą Michailą Saakašvilį paskirti šalies vicepremjeru, armėniškoje spaudoje pasirodė piktų, įžeidžiančių pareiškimų. Mat M.Saakašvilis visuomet laikėsi pozicijos, kad Sakartvelas, siekdamas draugiškų santykių su Armėnija, nepamirštų palaikyti draugiškų santykių ir su kaimyniniu Azerbaidžanu bei jo sąjungininke Turkija iš NATO aljanso.

Ypač Armėnija įsiuto, kai Ukrainos URM ministro pavaduotojas pareiškė, jog oficialūs šalies politikai privalo atsisakyti termino „armėnų genocidas“. Apibūdinant 1915-ųjų tragediją tuometinėje Osmanų imperijoje, pasak Ukrainos diplomatų, derėtų naudoti kur kas švelnesnius terminus, išvengiant žodžio „genocidas“. Šitai derėtų elgtis dėl kelių priežasčių. Pirma, Ukrainos istorikai nėra studijavę Armėnijos, Turkijos, Rusijos archyvų, todėl apie 1915-uosius susidarę tik paviršutinišką nuomonę, paremtą vien Armėnijos versija. Antra, visose tarptautinėse organizacijoje, kai kalbama apie Ukrainos teisę susigrąžinti Krymą, Armėnija aklai palaiko Rusiją. Jei Jerevanas negerbia Ukrainos, kodėl Kijevas privalo gerbti Armėniją?

Karabachas vis dar okupuotas

Juolab kad armėniška spauda, pasipiktinusi suprantamu Ukrainos noru bičiuliautis ne vien su Armėnija, bet ir su Turkija bei Azerbaidžanu, peržengė visas padorumo ribas. Pavyzdžiui, ArmenianReport.com pasipylė ypač įžeidžiančių pareiškimų. Perpasakosiu tik keletą, labiausiai įstrigusių atmintin. „Ukraina – ne valstybė, o pašvinkusi mišrainė, kurios neįmanoma valgyti“… „Ukrainiečiai neverti laisvės, jie tegali būti vergais. Juos reikia laikyti prispaustus“… „Ukraina būtinai subyrės į gabalus. Kažkas atiteks Lenkijai, kažkas – Vengrijai, Rusijai. Ir tai bus teisinga. Taip jiems ir reikia, jei jie nepalaiko Armėnijos“… „Ukrainos prezidentas Zelenskis – cholopas, ištiesęs ranką išmaldai. Zelenskio žmona – negraži, jos į lovą turkams ir azerbaidžaniečiams nepasiūlysi“…

Žodžiu, labai įdomu, kaip G.Nausėdai seksis bendrauti su Rytų partnerystės šalimis. Kur linksta lietuviškasis vektorius, pirmąsias tendencijas pamatysime po Lietuvos prezidento balandžio 27-osios pokalbių su Azerbaidžano prezidentu I. Alijevu ir Ukrainos prezidentu V. Zelenskiu.

2020.04.26; 09:00

Ukrainos slaptoji tarnyba SBU skelbia savo gretose demaskavusi rusų šnipą. Generolas majoras suimtas antradienį, Kijeve pranešė SBU.
 
Manoma, kad 56-erių įtariamasis daug metų perdavinėjo Maskvai informaciją, be kita ko, apie slaptas operacijas prieš Rusijos remiamus separatistus Rytų Ukrainoje. Be to, jis verbavo kitus asmenis tapti agentais ir planavo teroristinius išpuolius Ukrainoje. Šiems asmenims buvo žadama Rusijos pilietybė ir pinigai. Įtariamojo susitikimai su kontaktiniu asmeniu Rusijos federalinėje saugumo tarnyboje (FSB), be kita ko, vyko Vokietijoje, Prancūzijoje ir Kroatijoje.
 
Įtariamasis taip pat Rusijos pavedimu mėgino nužudyti čečėną Adamą Osmajevą. Šis 2012-aisiais buvo suimtas Odesoje Pietų Ukrainoje dėl tariamų planų pasikėsinti į Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.04.15; 07:00

Kastytis Stalioraitis. Slaptai.lt nuotr.

JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija delsia patvirtinti mažiausiai šešis Ukrainos ginklų ir šaudmenų tiekimo užsakymus, pateiktus Amerikos bendrovėms, ketvirtadienį pranešė interneto žiniasklaidos platforma „BuzzFeed“.

https://www.delfi.lt/news/daily/world/ziniasklaida-trumpo-administracija-vilkina-kijevo-aprupinima-ginkluote.d?id=83485001&

Man įdomiausia ši pranešimo detalė.

„Du Ukrainos pareigūnai, kalbėję su „Buzz Feed News“, mano, kad vėlavimas gali būti susijęs su Kinijos bandymu įsigyti strateginės svarbos Ukrainos aviacijos ir kosmoso technologijų bendrovę, kurį mėgino užblokuoti JAV. Todėl labiau tikėtina, kad Kijevas bus įtrauktas į Pekino ir Vašingtono galios žaidimą“, – rašoma straipsnyje.

Aš nežinau teritorinių Kinijos pretenzijų Rusijai šiandien. Žinau tik, kad Kinija ilgą laiką Čingischano užkariautas teritorijas iki Tolimųjų Rytų imtinai laikė savomis, nes šis užkariautojas paėmė valdžią ir Kinijoje. Tiesa, jo armija „ištirpo“ joje, beveik nepalikusi Čingischano kultūrinės įtakos pėdsakų. Rusija užėmė didžiules Čingischano Kinijos teritorijas tuo metu, kai Kinija neturėjo galimybių jas apginti.

Kinijos kariuomenė – ir skaitlinga, ir galinga

Šia proga prisiminiau, kad 1969 m. įvyko virtinė Sovietų Sąjungos ir Kinijos kariuomenių susirėmimų, kurie vos nesibaigė karu tarp Kinijos Liaudies Respublikos ir Sovietų Sąjungos. Nesutarimai dėl sienos virto karine konfrontacija. Konfliktas kilo, kai Kinijos Liaudies Respublikos kariuomenė užėmė Damansko (Ženbao, kin. 珍宝) salą Usūrio upėje, o sovietinė armija kontratakavo.

Staiga padidėjęs teigiamas Kinijos dėmesys Ukrainai, ypač karinėje srityje, nežinant tikrojo Kinijos požiūrio į Izraelio valstybę ir pasaulio žydus apskritai (toje pačioje Ukrainoje šiandien turinčius didžiulę įtaką jos likimui), Lietuvai turėtų būti mažų mažiausiai įdomus saugumo prasme. Įsivaizduokime, kas būtų, jei ukrainiečiai kaip atsvarą grėsmėms iš Rusijos pasirinktų Kiniją, o ne JAV, kurios dažnai įtartinai flirtuoja su Vladimiru Putinu.

2020.02.08; 07:20

Apsikeitimo kaliniais tarp Ukrainos ir Rusijos remiamų separatistų akimirka. EPA-ELTA nuotr.

Ukraina ir Rusijos remiami separatistai karo nusiaubtuose šalies rytuose pradėjo apsikeitimą kaliniais fronto linijoje.
 
Pagal susitarimą dėl kalinių apsikeitimo, Kijevas turėtų separatistams perduoti keletą buvusių riaušių policijos pareigūnų, kurie įtariami žudę protestuotojus per 2014 m. Maidano demonstracijas. Šis žingsnis iššaukė daugelio ukrainiečių pyktį.
 
„Majorskoje pasienio punkte prasidėjo suimtų asmenų paleidimo procesas“, – pranešama oficialioje Ukrainos prezidento tviterio paskyroje.
 
Kol kas neaišku, koks yra tikslus keičiamų kalinių skaičius. Anksčiau nepripažintos „Donecko liaudies respublikos“ (DLR) atstovė tikino, kad separatistams bus perduoti 87 kaliniai, o šie savo ruožtu Kijevui perduos 55 asmenis.
 
Abi pusės nuo sekmadienį ryto ruošėsi apsikeitimui, o naujienų agentūros AFP korespondentas pranešė apie transporto priemones, atvykstančias į Odradivkos kaimą, nuo DLR pasienio nutolusį vos per 10 km.
 
Šią vietą saugo uniformuoti kariai su kulkosvaidžiais.
 
Rusijos ir Ukrainos prezidentai Vladimiras Putinas ir Volodymyras Zelenskis Paryžiuje gruodžio 9 d. pirmą kartą susitiko ir sutarė deeskaluoti vienintelį Europos karą Rytų Ukrainoje.
 
2014 m. Rusija aneksavo Krymą ir pradėjo karą Rytų Ukrainoje. Nuo tada konfliktas pasglemžė daugiau nei 13 tūkst. žmonių gyvybes.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.12.30; 05:20

Ukraina ir Rusijos remiami separatistai šalies rytuose sekmadienį apsikeitė dviem šimtais kalinių, tarp kurių atsidūrė kovotojai, iškeisti į civilius ir valstybės tarnautojus, kai kuriais atvejais nepripažintose Donecko ir Luhansko „liaudies respublikose“ kalėjime laikyti kelis metus.
 
„Užbaigtas abipusis suimtųjų paleidimas“, – sakoma feisbuke paskelbtame Ukrainos Prezidentūros pranešime.
 
Prezidentūros teigimu, Kijevas iš vadinamųjų „liaudies respublikų“ sulaukė 76 asmenų. Savo ruožtu separatistų atstovai tikino iš Kijevo priėmę 124 žmones.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.12.30; 04:50

Ukrainoje, Kijeve, pirmadienį vyko viršūnių susitikimas: prezidentas Volodymyras Zelenskis kalbėjosi su Europos Sąjungos vadovais. Aptarti šalies kovos su korupcija būdas ir besitęsiantys mūšiai su Rusijos remiamomis jėgomis Ukrainos rytuose, praneša „Euronews“.
 
Nors šis Ukrainos–ES susitikimas – jau 21-asis, Ukrainos prezidentui V. Zelenskiui, išrinktam kovą, tai buvo pirmasis.
 
Politikos tyrėjas Peteris Dickinsonas „Euronews“ reporteriams išvakarėse sakė, kad V. Zelenskis, labiausiai tikėtina, sieks svečių, atvažiavusių į Kijevą – Donaldo Tusko ir Jeano-Claudeo Junckerio – užtikrinimo, jog ES šalys tikrai yra Ukrainos pusėje ir gali padėti kovoje su Rusija.
 
„Šis patvirtinimas Ukrainai yra labai reikalingas“, – teigė P. Dickinsonas, primindamas praėjusios savaitės Europos Tarybos sprendimą Rusijai vėl suteikti visišką balsavimo teisę.
 
Taip pat buvo aptarti žingsniai, kuriuos Ukraina turėtų žengti, siekdama potencialios narystės Europos Sąjungoje.
 
Europos Tarybos vadovas D. Tuskas, savaitgalį kartu su V. Zelenskiu apsilankęs karo nuniokotame Luhansko regione, sakė, kad tragedija Rytų Ukrainoje tęsiasi ir tai gali lemti siaubingas humanitarines pasekmes. Pasak Tarybos vadovo, vietiniai žmonės yra įkalinti dėl Rusijos kovojamo karo.
 
Nuo konflikto, įsižiebusio 2014 metais, pradžios, Jungtinių Tautų duomenimis, žuvo maždaug 13 000 žmonių.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.07.09; 10:18

Derybos Minske dėl karo Donbase nutraukimo pajudėjo iš mirties taško, o pirmojo žingsnio ėmėsi būtent agresoriaus iš Rytų puolama Ukraina, rašo lenkų laikraštis „Rzeczpospolita“.
 
Nuo 2014-ųjų iki šiol jau beveik dvi dešimtis kartų buvo paskelbtos paliaubos. Prieš rugiapjūtę kariaujančios pusės įprastai skelbdavo „duonos“ paliaubas, o prieš rugsėjo 1-ąją – „mokyklos“. Taip pat buvo paskelbtos kelios Kalėdų ir Velykų paliaubos.
 
Vis dėlto nei vienos paliaubos nepadėjo užbaigti kovų regione. Vien praeitą savaitę fronte žuvo keturi Ukrainos kariai.
 
Dar vieną kartą paliaubas derybininkai bandys pasiekti birželio 19 d. Minske. Baltarusijos sostinėje, be Ukrainos atstovo, lankysis ir taip vadinamų Donecko bei Luhansko liaudies respublikų, Rusijos ir Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) atstovai.
 
Tiesa, šios derybos bus kitokios, rašo „Rzeczpospolita“, mat Ukrainos atstovas derybose, kadenciją baigęs prezidentas Leonidas Kučma, netikėtai pasiūlė atšaukti prekybos embargą, kurį Ukraina yra įvedusi Rusijos remiamiems separatistams.
 
ESBO atstovas derybose Martinas Sajdikas tikino, kad embargo atšaukimas iš Kijevo pusės deryboms suteiktų „didžiulio proveržio“.
 
Vis tik, rašo „Rzeczpospolita“, kol kas neaišku, ką Ukraina gaus mainais į embargo atšaukimą. Pasak lenkų laikraščio, gali nutikti taip, kad „tiesdamas ranką, naujasis Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis mainais negaus nieko“.
 
Be to, embargo atšaukimas sukeltų tiek teisinių, tiek ir politinių neaiškumų, teigia „Rzeczpospolita“ kalbintas Kijevo Razumkovo viešosios politikos centro analitikas Michailas Paškovas.
 
„Po šios blokados atšaukimo traukiniai ir sunkvežimiai ir vėl galės važiuoti į abi puses. Bet čia kyla problema, nes Ukrainos teisės požiūriu, pseudorespublikų lyderiai – teroristai, todėl draudžiamas bet koks ekonominis bendradarbiavimas su jais. Be to, kaip galima prekiauti su žmonėmis, su kuriais kariaujama?
 
Tai prieštarauja eilei Radoje priimtų teisės aktų. Leonidas Kučma – išmintingas ir patyręs politikas. Tikiuosi, jis žino, ką daro“, – „Rzczespospolita“ sakė M. Paškovas.
 
Pasak eksperto, bandymai atviromis kortomis derėtis su Rusija gali turėti labai neigiamų padarinių.
 
„Rusija pirma išsuka rankas ir tik tada sėdasi prie derybų stalo“, – pareiškė M. Paškovas.
 
2019.06.11; 05:45

Centre – ukrainiečių komikas Vladimiras Zelenskis. EPA – ELTA nuotr.
Kada prezidento rinkimų kampanija jau nėra prezidento rinkimų kampanija? Kai jos centre – Ukrainos komikas Vladimiras Zelenskis, turintis rimtą šansą per savaitgalio balsavimą tapti šalies lyderiu.

Kai kiti neprognozuojamose lenktynėse dėl prezidento posto dalyvaujantys kandidatai penktadienį kreipėsi į rinkėjus, V. Zelenskis, pirmaujantis sekmadienio pirmojo turo balsavimo apklausose, su savo eskizų trupe pasirodė Kijevo priemiesčio arenoje.

„Mes šiandien nerengiame rinkimų kampanijos“, – sakė jis juokiantis ir plojant daugiau negu 2 tūkst. žmonių auditorijai.

Kai kurie iš jų buvo V. Zelenskio kandidatūros rėmėjai, bet dauguma tiesiog atėjo kaip jo televizinio ir komedijų darbo gerbėjai.

Kaip dažnai nutinka neeiliniuose rinkimuose, riba tarp populiaraus atlikėjo ir prezidentinės vilties yra neryški. Tai tarsi televizinė komedija, kurioje 41 metų aktorius vaidina prezidentą.

V. Zelenskis pateko į ugnį nuo pat pradžių dėl iki galo neatskleisto savo manifesto. Pagrindiniai jo pažadai buvo pasirinkti po balsavimo socialinėje žiniasklaidoje.

Kritikai teigia, kad jis neturi rimtų pasiūlymų, kaip užbaigti konfliktą su Rusijos remiamais separatistais Rytų Ukrainoje, šaliai jau kainavusį 13 tūkst. gyvybių.

Kai kurie kaltina V. Zelenskį, kad jis atstovauja oligarcho Igorio Kolomojskio interesams, nes šis valdo kanalą, kuriame transliuojami kandidato šou, nors pats pramogų atstovas neigia bet kokius politinius ryšius.

Rėmėjai sako, kad tik naujas veidas gali išvalyti miglotą Ukrainos politiką.

Irma Baranauskaitė (ELTA)
 
2019.03.31; 07:30

Šeštadienį Šv. Sofijos sobore Kijevo centre prasidėjo Ukrainos stačiatikių vienijamasis susirinkimas, kuriame, kaip tikimasi, bus įkurta nepriklausoma šalies Stačiatikių bažnyčia, priimtas jos statutas ir išrinktas vadovas – Kijevo metropolitas, praneša BBC.

Kijeve – Ukrainos stačiatikių vienijamasis susirinkimas, kuriame sprendžiamas šalies Stačiatikių bažnyčios likimas. EPA-ELTA nuotr.

„Susirinkimas gali tapti lemiamu žingsniu, jis vainikuoja daugelio metų pastangas sukurti Ukrainoje autokefalinę stačiatikių bažnyčią“, – sakoma Kijevo patriarchato pranešime.

Nuo pat ryto Sofijos aikštėje būriuojasi tūkstančiai žmonių, jos prieigose budi policija. Susirinkusieji reiškia paramą nepriklausomos Ukrainos stačiatikių bažnyčios idėjai.

Į renginį atvyko Ukrainos prezidentas Petro Porošenka, kuris turėtų pasakyti sveikinimo kalbą vienijamojo susirinkimo dalyviams.

Kijeve sprendžiamas šalies Stačiatikių bažnyčios likimas. EPA-ELTA nuotr.

Kvietimai dalyvauti vienijamajame susirinkime buvo nusiųsti visoms Ukrainoje veikiančioms stačiatikių bažnyčioms: Maskvos patriarchato Ukrainos stačiatikių bažnyčiai, Kijevo patriarchato Ukrainos stačiatikių bažnyčiai ir Ukrainos autokefalinei stačiatikių bažnyčiai.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.12.16; 05:00

Vladimiras Putinas – pirmas iš kairės. EPA – ELTA nuotr.

Anna Villner / Focus

Siaubas, sukeltas masinių žudynių koledže Rusijos aneksuotame Krymo pusiasalyje, vis dar neslopsta, rašo Focus žurnalistė Ana Vilner.

„Pažymėtina tai, kaip greitai ir kokiais mastais Rusijos valstybės saugumo institucijos sureagavo į įvykį. (…) Tai rodo, kokią didelę reikšmę Maskva teikia šiam incidentui“, – pabrėžia žurnalistė.

Vilner nuomone, yra keletas priežasčių, kodėl Maskva taip jautriai sureagavo į studento surengtą kruviną susidorojimą.

„Krymo aneksavimas jėga 2014 metais – tai didžiausia Vladimiro Putino pastarųjų metų vidaus politikos sėkmė. (…) Reikia atkreipti dėmesį, kad kartu su signalu kitoms šalims, jog jis gali keisti sienas ir pažeisti tarptautinę teisę kada tik panorėjęs, Putinui tai bylojo ir apie ką kita: Krymo aneksija daugeliui rusų yra nacionalinis laimėjimas ir istorinė Putino pergalė. (…) Tai ir paaiškina, kad kas susiję su Krymu, Putinui turi didelę politinę reikšmę“, – rašo žurnalistė, pridurdama, kad į Krymo infrastruktūrą Maskva investuoja milijardus eurų.

„Tai rodo Krymo statusą Kremliui: Tai, kiek pinigų išleidžiama pusiasaliui, atrodo beveik nesvarbu, kol prezidentas gali rodyti savo gyventojams, kad Krymą kontroliuoja Rusija. Ir atvirkščiai, tai reiškia: įvykis Kryme kelia ypatingą nerimą Kremliui – kaip ir viskas, kas gali pakenkti šūkiui „Krymas mūsų“ („Krym naš“), – įsitikinusi Vilner.

„Iš pradžių tikėtasi, kad Kremlius apkaltins Kijevo vyriausybę ryšiais su ataka koledže, – tęsia žurnalistė. – Maskvoje iš principo egzistuoja tendencija audrinti kaltinimais sabotažu priešiškas Kijevui nuomones, kad sutelktų rusus Kremliaus kursui palaikyti. Ar ir čia įsivažiuos Putino propagandos mašina, suprasime artimiausiomis dienomis“.

Ataka Krymo koledže nebelaikoma teroristiniu išpuoliu, aukos mirė nuo šautinių žaizdų. EPA-ELTA nuotr.

Po Krymo aneksijos Rusijos prezidentas galėjo džiaugtis aukštu reitingu, kuris kartais pakildavo beveik iki 90 proc.. Dabar gi „Putino, ministro pirmininko Medvedevo ir vyriausybės reitingas smunka jau kelis mėnesius, mažėja pasitikėjimas parlamentu ir kitais institutais“. Anot Levada-centro atliktos apklausos, Putinu pasitiki tik 58 proc. gyventojų. „Reikia manyti, kad Putinui tai nepatinka, pagaliau, protestą prieš savo politiką jis vertina kaip ataką ne tik prieš jo asmeninę valdžią. (…) Rusijos vyriausybei būdinga bijoti, kad Vakarai gali kartą politinius neramumus panaudoti tam, jog įvestų provakarietišką vyriausybę Rusijoje“, – mano Vilner. – Tai, kad gyventojai dabar aiškiai nepalaiko jo vieningai, tikriausiai, sustiprina Putino nerimą“.

Be to, – toliau rašo žurnalistė, – regioniniuose rinkimuose smuko Putiną remiančios partijos „Vieningoji Rusija“ reitingas. Kad šiaip jau apolitiški gyventojai regionuose vis labiau nepatenkinti vyriausybe ir tai parodo rinkimuose, – tai naujas reiškinys, kuris dar kvaršins galvas Kremliui, – baigia Vilner.

Šaltinis: Focus

2018.11.02; 12:00

Ketvirtadienį prie Ukrainos prezidentūros Kijeve susirinko šimtai žmonių, protestuojančių dėl vis dažniau pasitaikančių išpuolių prieš aktyvistus. Demonstracija surengta po to, kai savaitgalį per išpuolį buvo sunkiai sužeistas su korupcija kovojantis šalies aktyvistas.

Šeštadienį įvykęs prieš korupciją pasisakančio politiko Olego Mychailyko užpuolimas – naujausias incidentas virtinėje panašių, prieš Ukrainos aktyvistus ir vyriausybės kritikus nukreiptų atakų.

O. Mychailykas, partijos „Žmonių galia“ Odesos skyriaus vadovas, šeštadienį nežinomų užpuolikų buvo pašautas ir kritinės būklės paguldytas į ligoninę.

Jis ne kartą yra organizavęs protestus prieš Odesos merą Genadijų Truchanovą, kurį kaltino korupcija.

Ukrainos aktyvistų skaičiavimais, nuo 2017-ųjų pradžios prieš valdžios kritikus buvo įvykdyta daugiau kaip 50 išpuolių. Nė vieno iš jų vykdytojai nebuvo nubausti.

„Reikalaujame greito ir veiksmingo išpuolių prieš aktyvistus tyrimo“, – sakoma pareiškime, kurį pasirašė dešimčių Ukrainos nevyriausybinių organizacijų atstovai.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.09.08; 04:00

Arkadijus Babčenka. Facebook.com ir Gordonua.com nuotr.

Tariamai Kijeve nušautas rusų žurnalistas Arkadijus Babčenka paaiškėjo esąs gyvas. Ukrainos saugumo tarnybos (SBU) vadovo teigimu, Rusijos saugumo tarnybos sumokėjo Ukrainos piliečiui 40 tūkst. dolerių, kad šis suorganizuotų ir įvykdytų žurnalisto nužudymą, skelbia AP.

Kaip praneša vadovas Vasilijus Grizakas, tyrėjams pavyko nustatyti nužudymo organizavimu įtariamo Ukrainos piliečio tapatybę, ir jis buvo sulaikytas.

Per spaudos konferenciją trečiadienį V. Grizakas pranešė, kad žurnalistas iš tiesų nebuvo nužudytas, o tai buvo speciali slapta operacija, kuria buvo siekiama sučiupti A. Babčenką nužudyti ketinantį asmenį.

Žurnalistas pasirodė per spaudos konferenciją Kijeve ir atsiprašė savo draugų ir šeimos, kurie gedėjo dėl jo mirties ir nieko nežinojo apie slaptą operaciją. Vyras taip pat padėkojo Ukrainos saugumo tarnyboms už išgelbėtą gyvybę.

„Aš daugelį kartų laidojau daug draugų ir kolegų ir žinau tą pasibaisėtiną jausmą. Atsiprašau, kad jūs turėjote tai patirti, tačiau nebuvo kito būdo“, – sakė A. Babčenka.

Žurnalistas atskleidė, kad prieš mėnesį buvo informuotas apie sąmokslą jį nužudyti.

Tuo tarpu Rusijos užsienio reikalų ministerija paskelbė, kad džiaugiasi, jog ponas A. Babčenka yra gyvas. Atstovės Marijos Zacharovos teigimu, surežisuota žmogžudyste buvo pasinaudota propagandiniais tikslais.

Antradienį vakare pasirodė pranešimai, neva A. Babčenka buvo nužudytas savo namuose Kijeve trimis šūviais į nugarą.

Sulaukęs grasinimų sau ir savo šeimai Kremliaus kritikas A. Babčenka 2017-ųjų pradžioje išvyko iš Rusijos ir apsigyveno Kijeve.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.05.31; 08:44

Ukrainos sostinėje Kijeve nacionalistai jėga įsiveržė į rusų kultūros centrą. Demonstrantai, be kita ko, ant sienų išpurškė užrašus „Mirtis Rusijai“ bei „Šalin FSB“ ir sudegino Rusijos vėliavą, šeštadienį pranešė ukrainiečių žiniasklaida.

Organizacija „C14“ feisbuke rašė, jog pastatas pasirinktas, nes jis tarnauja kaip Rusijos Federacijos federalinės saugumo tarnybos (FSB) būstinė. Atvykę policijos pareigūnai jokių veiksmų nesiėmė.

Sekmadienį turėtų vykti demonstracija, kurioje bus reikalaujama uždaryti rusų centrą. Ukrainos stebėtojai baiminasi, kad Rusijai reaguojant savo patalpų gali netekti ir Ukrainos kultūros centras Maskvoje.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.02.19; 06:24

Savo bute Kijeve sulaikytas M. Saakašvilis. EPA-ELTA nuotr.

Ukrainos generalinis prokuroras Jurijus Lucenka pažadėjo nevaikyti prie parlamento susirinkusių Michailo Saakašvilio šalininkų, bet pabrėžė ketinąs po paros imtis procesinių priemonių prieš Naujųjų jėgų judėjimo lyderį. Jis tai pareiškė antradienį iš Aukščiausiosios Rados tribūnos.

„Aš laikausi teisėtumo pozicijos. Ir mes stengsimės užkirsti kelią bet kokiems jėgos aktams, kurių kelis pastaruosius mėnesius trokšta organizacijos, siekiančios sukelti suirutę“, – teigė J. Lucenka.

Tačiau jis pridūrė, jog „po 24 valandų visa Ukrainos teisėsaugos sistema imsis priemonių, kad M. Saakašvilis stotų prieš tyrėjus, o paskui – prieš teismą, kur prokuratūra prašys skirti jam namų areštą“.

Generalinis prokuroras taip pat kreipėsi į mitinguotojus, siūlydamas jiems per 24 valandas apsispręsti. „Kiekvienas žmogus šioje šalyje gali būti valdžios arba opozicijos pusėje, bet niekas negali būti prieš Ukrainos valstybę“, – pabrėžė jis. Įvykius prie Ukrainos parlamento J. Lucenka savo kalboje ne kartą pavadino „Kremliaus planu“ ir „rusų žiemos Kijeve plano etapu“. 

Ukrainos saugumo SBU ženklas. EPA – ELTA nuotr.

Pranešama, kad šiuo metu Konstitucijos aikštėje prie Ukrainos parlamento yra apie tūkstantį M. Saakašvilio šalininkų.

Kijeve kilo susirėmimai tarp Michailo Saakašvilio šalininkų ir Ukrainos specialiųų tarnybų. EPA – ELTA nuotr.

Anksčiau antradienį Ukrainos pareigūnai atvyko daryti kratos į buvusio Gruzijos prezidento butą Kijeve. M. Saakašvilis užlipo ant 8 aukštų namo stogo, iš kur kreipėsi į šalininkus. Pareigūnai jį sulaikė pagal Ukrainos baudžiamojo kodekso straipsnį „Parama nusikalstamų organizacijų nariams ir jų nusikalstamos veiklos slėpimas“. M. Saakašvilis buvo įsodintas į automobilį, bet jį užblokavo eksprezidento šalininkai. Vėliau politikas jėga buvo išlaisvintas iš mikroautobuso, išlaužus jo duris.

Šalininkų išlaisvintas M. Saakašvilis minios priešakyje patraukė prie Ukrainos parlamento. Jis pareiškė pradedąs Ukrainos vadavimo iš prezidento Petro Porošenkos valdžios procesą.

„Raginu visus ateiti į Maidaną (Nepriklausomybės aikštę) ir pradėti šalies išlaisvinimo iš P. Porošenkos ir jo gaujos procesą. Mums nėra ko bijoti, tegul jie bijo mūsų“, – sakė M. Saakašvilis.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.12.06; 05:50

Protestuotojai Kijeve reikalavo apkaltos Ukrainos prezidentui. EPA-ELTA nuotr.

Ukrainos sostinėje – skatlinga protesto akcija. Susirinkusieji reikalauja, kad Prezidentui Petro Porošenkai būtų pareikšta apkalta. Jei šito Ukrainos parlamentas nepadarys, protestuotojai grasina rengsią masinius protesto mitingus tol, kog P.Porošenko nebus atstatydintas.

Kol kas nėra iki galo aišku, kas ir kodėl organizuoja šią akciją. Ukrainoje užtektinai netvarkos, korupcijos, kyšininkavimo, menki atlyginimai, didelės būtiniausių maisto produktų kainos. taigi yra už ką kritikuoti valdžią.

Tačiau nereikia pamiršti, kad Rusijai būtų naudingi neramumai, peraugsiantys į riaušias ir dar didesnį visuomenės susiskaldymą. Rusijos specialiosios tarnybos tikrai ieško priežasčių šalyje kurstyti neramumus. Kremliui reikalingas nestabilumas Ukrainoje.

Tad reikia būti labai atidiems, kas gi iš tiesų yra tie protestuotojai. Kad bėgdami nuo vilko ukrainiečiai nepatektų į glėbį meškai.

EPA – ELTA nuotraukoje: protestuotojai Kijeve reikalavo apkaltos Ukrainos prezidentui. 

2017.12.05; 03:00

Ukrainos kareiviai parado metu Kijeve

Ne taip seniai įtakingas anglų žurnalas priskyrė Kijevą prie dešimties blogiausių pasaulio miestų, motyvuodamas dar ir dideliu terorizmo pavojingumu. Tuo tarpu pati Didžioji Britanija, kaip, beje, ir kitos Europos sostinės, žymiai labiau už mus kenčia nuo terorizmo.

Anot žurnalo „The Economist“ versijos, Kijevas įeina į nepatogiausių miestų gyventi dešimtuką: pagal to leidinio analizės skyriaus ekspertų kasmet atliekamų tyrimų rezultatus, Ukrainos sostinė užima 131 vietą iš 140-os vietos.

Blogiausiai žurnalas „The Economist“ įvertino stabilumą Ukrainos sostinėje (tai kriminaliteto – žiaurių ir smulkių nusikaltimų – lygis), terorizmo, taip pat ir karinio bei pilietinio konflikto grėsmės – 35 balai iš 100 galimų. Kaip pažymi leidinio ekspertai, šiokiam tokiam atgimimui, kurį demonstruoja Ukrainos rodikliai, vis dėlto gresia pavojus dėl netvarkos, ekonominio nestabilumo ir nesibaigiančio karo Donbase.

Ar iš tikrųjų tie kriterijai taip blogina potencialų Kijevo komfortą – ginčytinas klausimas. Bent jau todėl, kad, nors ir nėra tiesioginių karo veiksmų ES teritorijoje, dauguma Europos sostinių irgi toli nuo „idealaus miesto gyventi“ statuso. Ir kaltas tas pats terorizmas, kurį užsienio analitikai įžvelgė Kijeve, bet nemato savo panosėje.

Pabrėšime, kad Europolas apie visas teroro atakas Europos Sąjungos šalyse kasmet skelbia oficialią ataskaitą, kurios pavadinimas „Terorizmas ES: situacija ir tendencijos“ (EU Terrorism Situation & Trend Report (Te-Sat)). Ataskaitoje surinkta informacija iš ES valstybių, Eurojust organizacijos partnerių, taip pat faktai, gauti iš atvirų šaltinių.

„Tai situacinė ataskaita, kurioje aprašomi ir analizuojami išoriniai terorizmo pasireiškimai, tai yra teroristiniai puolimai bei veiksmai. Joje nesistengiama analizuoti giluminių terorizmo priežasčių, ir joje nebandoma vertinti kovos su terorizmu įtakos ar veiksmingumo“, – pranešama Europolo portale.

Remdamasis tokių kasmetinių situacinių Europolo ataskaitų informacija, UNIAN surinko duomenis apie garsiausius teroro aktus Europos sostinėse nuo 2014 metų – nuo Rusijos agresijos Ukrainos teritorijoje pradžios – nuo tada, kai Kijevo reitingai, matuojantys „komfortą ir miesto saugumą gyventi“ jame, pradėjo smukti.

2014 metai: 4 mirtys

2014 metų ataskaitoje pranešama, kad per metus ES iš viso užfiksuotas 201 teroro aktas (daugiau kaip pusė – Didžiojoje Britanijoje, nors nė per vieną niekas nežuvo). Čia reikia pažymėti, kad, apskaičiuodamas šitą rodiklį, Europolas tradiciškai sumuoja ne tik įvykdytas atakas, bet ir sužlugdytas ar nepavykusias. 

breivikas_oslo_gatve
Po Anderso Breiviko surengto teroro akto Norvegijos sostinėje. EPA – ELTA nuotr.

Mirtini atvejai per teroro išpuolius 2014 metais buvo užfiksuoti Belgijoje. Antai, 2014 metų kovą iš Alžyro kilęs prancūzas Mechdis Nemušas apšaudė Žydų muziejų Briuselyje. Žuvo keturi žmonės – du turistai iš Izraelio ir du muziejaus darbuotojai, dar trys žmonės buvo sužeisti.

Užpuolikas buvo sugautas po kelių dienų Prancūzijoje, paaiškėjo, kad jis kariavo Sirijoje „Islamo valstybės“  pusėje.

Pagal Europolo informaciją, iš viso 2014 metais Europos Sąjungos šalyse už nusikaltimus, susijusius su terorizmu, suimta apie 800 žmonių. Beje, šis rodiklis buvo žymiai aukštesnis, negu 2013 metais (tada buvo suimta vos per 500 žmonių). Daugiausia žmonių suimta Prancūzijoje (238), po to eina Ispanija (145) ir Didžioji Britanija (132).

Atskirai reikia pabrėžti, kad daugiau kaip pusė areštų – Europos Sąjungoje, jie susiję su religiniu terorizmu – džihadu. „Daugiausia areštų susiję su religijos įkvėptu terorizmu, kaip ir 2013 metais. Taip tęsiasi tendencija, kuri pastebima nuo 2011 metų“, – sakoma dokumente.

Kai dėl teisminių nagrinėjimų, tai situacija 2014 metais buvo tokia: 15 ES valstybių pranešė, kad išnagrinėjo 180 bylų, susijusių su kaltinimais terorizmu. O iš viso nuosprendžiai už teroristinius teisės pažeidimus buvo paskelbti apie 400 žmonių.

2015 metai: žuvo 151 žmogus

2015 metais teroro aktų ES šalyse nežymiai padaugėjo. Iš viso buvo užfiksuota 211 įvykdytų, nesėkmingų arba sužlugdytų atakų. O štai mirtinų, palyginus su 2014-aisiais, smarkiai padaugėjo. Iš viso ES nuo teroristų rankos žuvo 151 žmogus – 148 Prancūzijoje, 2 – Danijoje, 1 – Graikijoje.

Beje, anksčiau Europolo ataskaitos stabiliai fiksuodavo teroristinių nusikaltimų mažėjimą Prancūzijoje, tačiau 2015 metais šalis pagal tuos rodiklius užėmė grėsmingą antrą vietą – 72 teroro aktai per metus. Daugiau tik Didžiojoje Britanijoje (103).

Teroro aktas Mančesteryje. EPA-ELTA nuotr.

Apie skandalingus teroro aktus Prancūzijoje tada visi rašė ir kalbėjo… Iš pradžių, 2015 metų sausį, 12 žmonių žuvo po šaudynių Paryžiuje satyrinio leidinio Charlie Hebdo redakcijoje, dar 10 žmonių buvo sužeisti. O tiesiog po kelių dienų dar vienas teroro aktas: Paryžiuje, žydų supermarkete, 4 žmonės paimti įkaitais ir nužudyti piktadario, pretenduojančio į priklausomybę „Islamo valstybei“.

2015 metų lapkritį Paryžiaus teatre „Bataclan“ įvykdytas dar vienas kraupus teroro aktas. Nusikaltėliai vėl pagrobė įkaitų, 130 žmonių žuvo, daugiau kaip 300 sužeisti. Dalyvavimą atakose irgi patvirtino „Islamo valstybė“.

Prancūzijos valdžia net paskelbė įvedanti ypatingąją padėtį ir laikinai uždaranti sienas…

Per 2015 metus už nusikaltimus, susijusius su terorizmu, ES-oje buvo suimti 1077 žmonės. Iš jų 700 areštų buvo susiję būtent su džihadistų terorizmu. 12-a Europos Sąjungos valstybių pranešė išnagrinėjusios teisme daugiau kaip 200 terorizmo bylų, paskelbti iš viso 527 nuosprendžiai (dauguma iš jų taip pat susiję su džihadistų terorizmu).

2016 metai: užfiksuotos 142 mirtys

Pernai 8-ios Europos Sąjungos šalys pranešė apie 142 įvykdytus, nepavykusius ir užkardytus teroristinius puolimus. Kaip pranešama Europolo ataskaitoje, „…Tarp jų buvo užpuolimų, kuriuos rengė džihadistai, o taip pat nacionalistai, ultradešinieji ir kitokios grupės…“.

Daugiau kaip pusė teroro aktų (76) įvykdyti Didžiojoje Britanijoje. Prancūzija pareiškė apie 23 užpuolimus, Italija pagarsino 17, Ispanija – 10, Graikija – 6, Vokietija – 5, Belgija – 4 ir Niderlandai – 1 ataką. Iš viso 2016 metais Europos Sąjungoje per teroristinius puolimus žuvo 142 žmonės ir apie 400 buvo sužeisti.

Antai, du šiurpūs teroro aktai 2016 metų kovo 22-ąją įvykdyti Briuselyje. Abi atakos buvo sukoordinuotos ir kruopščiai parengtos. Per pirmąjį puolimą 2 teroristai-mirtininkai susprogdino detonuotus savadarbius sprogmenis Briuselio oro uoste. Per ataką žuvo 14 žmonių ir apie 100 buvo sužeisti. Oro uoste buvo uždrausta leistis visiems lėktuvams, jie buvo persiunčiami į atsarginius oro uostus, oro uosto pastatas irgi iš dalies nukentėjo.

Sulaukus įspėjimo apie galimą teroro aktą, Nyderlanduose atšauktas roko koncernas. EPA – ELTA nuotr.

Tą pačią dieną, tiesiog po pusvalandžio, dar du sprogimai Briuselio metro traukiniuose nusinešė 28 žmonių gyvybes. Atsakomybę už teroro aktus mieste prisiėmė „Islamo valstybė“.

Renkant informaciją apie teroro aktus vien tik ES šalių sostinėse, vis dėlto neįmanoma ignoruoti tragedijos Nicoje… Taigi, 2016 metų liepos 14 bakarą, švenčiant Bastilijos dieną, sunkvežimis du kilometrus įvažiavo į žmonių minią. Tokiu būdu teroristas nužudė 85 žmones, įskaitant 10 vaikų, ir sužeidė daugiau kaip 200 asmenų.

Tais pačiais metais, pagal analogišką siaubingą „scenarijų“, įvyko teroro aktas ir Berlyne. Gruodžio 19 dieną sunkvežimis įvažiavo į minią žmonių, atėjusių į kalėdinę mugę. Žuvo 12 žmonių, pusšimtis buvo traumuoti. Sunkvežimio vairuotojas bandė dingti, bet buvo sulaikytas. Antras žmogus, kuris įvažiuojant buvo kabinoje, žuvo.

Apskritai, Europolas praneša, kad 2016 metais už teroristinius nusikaltimus suimta šiek tiek mažiau žmonių nei 2015 metais – 1002. Bet dauguma areštų – kaip ir anksčiau – susiję su džihadistų terorizmu – 718.

Beje, vienintelė ES valstybė, kurioje išlieka areštų daugėjimo tendencija, tai Prancūzija: 238 – 2014 metais, 424 – 2015 metais ir 456 – 2016 metais. Europolo ataskaitoje pranešama, kad pernai 17-a Europos Sąjungos šalių išnagrinėjo teismuose 300 bylų, susijusių su terorizmu. Iš viso už teroristinius nusikaltimus paskelbti nuosprendžiai 600-ams žmonių, ir dauguma nuosprendžių susiję su džihadistų terorizmu.

2017 metai: pavojų nemažėja

Nors ataskaita apie šiuos metus pasirodys tik ateityje, 2018 metais tai nė trupučio netrukdo prisiminti garsiausių teroro aktų, kurie jau įvyko Europos sostinėse. Antai, šių metų vasarį Paryžiuje nežinomas asmuo su dviem mačetėmis rankose, apsirengęs marškinėliais su kaukole, šaukdamas „Allah Akbar“, užpuolė karinį patrulį, saugojusį tvarką šalia Luvro vykdant specialiąją operaciją Sentinelle. Kariškiai pradėjo šaudyti į užpuoliką – jis buvo sunkiai sužeistas į pilvą ir paguldytas į ligoninę. Vienas kariškis irgi buvo lengvai sužeistas. Prancūzijos valdžia pareiškė, kad užpuolimas yra „teroristinio pobūdžio“.

Šių metų balandį teroro aktas įvykdytas Švedijos sostinėje. Sunkvežimis visu greičiu įsirėžė į žmones, kurie vaikščiojo po Drotningataną – pagrindinę pėsčiųjų gatvę Stokholme. Mašina sustojo po to, kai įvažiavo į vienos parduotuvės vitriną. Žuvo mažiausiai 5 žmonės, 15-a buvo sužeisti.

Britų policija skuba į pagalbą teroro aukoms

Londonui šie metai buvo itin gedulingi… Gegužės 22-ąją nugriaudėjęs teroro aktas Mančester-Arenoje nusinešė daugiau kaip 20 žmonių gyvybes, o jau birželio 3 miestą užgriuvo visa serija teroro atakų. Antai, vakare į Londono tilto pėsčiųjų taką ant žmonių užvažiavo sunkvežimis. Įvyko restorano šalia Boro-Market turgaus ginkluotas užpuolimas. Iš viso 2017 metų birželio 3 dieną per nusikalstamas atakas žuvo 8 žmonės, o dešimtys nekaltų žmonių buvo sužeisti ir hospitalizuoti.

Pastaraisiais metais nuo teroristinės agresijos ypač kenčia Ispanijos turistinis centras. Antai, šių metų rugpjūtį, tegul ir ne sostinėje, o Ispanijos šiaurės rytuose, įvykdyta visa serija teroro aktų. Pirmiausia šalies turizmo centre, Barselonoje, furgono vairuotojas užvažiavo ant praeivių. O vėliau panašų teroro aktą teroristai planavo Kambrilso miestelyje, bet policija juos nušovė. Per tuos du teroro aktus Ispanijoje žuvo 16 žmonių, nukentėjo daugiau kaip šimtas.

Beje, prieš 13 metų Ispanijos sostinėje Madride įvykdytas teroro aktas, kuris tada buvo apibūdintas kaip baisiausias Europoje… 2004 metų kovo 11-ąją Al-Qaeda islamistai susprogdino keletą sprogmenų keliuose traukiniuose. Per sprogimus žuvo 191 žmogus – 17-os valstybių piliečių. 192-ąja auka tapo specialiosios paskirties būrio kovotojas, žuvęs šturmuojant butą, kuriame slėpėsi teroristai.

O prieš porą savaičių Londono metro irgi driokstelėjo sprogimas. Kaip tvirtino liudytojai, kalbėdami su žiniasklaida, sprogo konteineris, kuris stovėjo šalia vagono durų. Nukentėjo keliasdešimt žmonių, laimei, niekas nežuvo.

Teroro aktai Kijeve

Apskritai, jei tikėsime Nacionalinės policijos statistika, pernai („The Economist“ paskutinėje ataskaitoje analizavo būtent 2016 metus) nusikalstamumo lygis Kijeve pakilo 16 proc. Bet tai ne kažkokių masinių neramumų, teroro aktų ir kitų sunkių nusikaltimų sąskaita, o dėl to, kad registruojama daugiau nusikaltimų nuosavybei, apiplėšimų gatvėse ir chuliganizmo atvejų (kuo, iš principo, gali „pasigirti“ bet kuris pasaulio megapolis). 

Ukranos slaptoji tarnyba SBU

Antai, Nacionalinė policija pranešė, kad užfiksuotas transporto priemonių vagysčių padaugėjimas 24 proc., o apiplėšimų – 45 proc. Kai dėl teroro aktų (įvykdytų, nepavykusių arba sužlugdytų, kaip jie kvalifikuojami Europoje), tai nuo 2014 metų – Rusijos agresijos pradžios Ukrainoje ir to laiko, kai visiškai nusmuko Kijevo reitingai, matuojantys, „miesto komfortiškumą ir saugumą gyventi“ jo ribose, juos galima ant pirštų suskaičiuoti.

Taigi 2014 metų gruodį Lugansko gyventoja Anastasija Kovalenko gavo iš užsakovo moterišką rankinę, prikimštą sprogmenų, ir paliko ją Kijevo centre. Bet teroro aktas buvo sužlugdytas – Anastasiją sulaikė SBU – Ukrainos saugumo tarnybos – bendradarbiai. Teisme ji prisipažino, kad rengėsi įvykdyti teroro aktą. O 2017 metų vasarą Pečioros teismas paskelbė jai nuosprendį – penkerius metus laisvės atėmimo.

2015 metų balandį SBU apibūdino kaip teroro aktą sprogimą sostinėje šalia vieno Rusijos taupomojo banko „Sberbank Rossiji“ skyriaus, per kurį niekas nenukentėjo. Beje, jėgos atstovai pareiškė, kad nusikaltimas buvo įvykdytas pagal nurodymą iš RF, „siekiant destabilizuoti visuomeninę situaciją Kijeve“. 

Žurnalisto Pavelo Šeremeto žuvimo vieta

O štai ką iš tikrųjų galima laikyti teroro aktu, ir dar su aukomis, – tai įvykius prie Aukščiausiosios Rados 2015 metų rugpjūčio 31-ąją. Priminsim, tada prie parlamento sienų buvo susprogdinta kovinė granata, o per sprogimą žuvo 4 Nacionalinės gvardijos kovotojai, dar apie 150 žmonių buvo sužeisti. Bet šiandien Podolės rajono teismas vis dar nepradėjo nagrinėti iš esmės baudžiamosios bylos, kurioje 15-a figūrantų. 

Teroro aktams galima priskirti ir tyčinį žymaus žurnalisto Pavlo Šeremeto nužudymą, – jo automobilis susprogdintas Kijevo centre 2016 metų liepą (teisėsaugininkai svarstė šešias incidento versijas). Nuo 2017 metų liepos 24-osios Nacionalinė policija įslaptino visus teismų nuosprendžius Šeremeto nužudymo byloje, nenurodydama priežasčių.

Automobilio susprogdinimą Kijeve, Solomensko rajone 2017 metų birželį, kai žuvo GUR (Vyriausiosios žvalgybos valdybos) specialiojo būrio pulkininkas Maksimas Šapovalas, Nacionalinės policijos Vyriausiosios valdybos Tyrimo skyrius iškart pavadino teroro aktu. Taip pat kaip ir tą patį mėnesį, tik porą savaičių anksčiau, sprogimą netoli JAV ambasados Ukrainoje. Laimė, per jį niekas nenukentėjo.

Ir vienas iš paskutiniųjų įsiminusių incidentų – sprogimas prie Ministrų kabineto Kijeve Nepriklausomybės dieną. Teroro aktas – ar ne teroro aktas, bet sprogus paketui, nukentėjo du žmonės.

Kaip ten bebūtų, net tokia statistika liudija, kad Ukrainos sostinėje viskas ne taip liūdna, kaip bandė pavaizduoti The Economist analitikai. Ypač lyginant su ES sostinėmis.

Informacijos šaltinis: www.unian.net

2017.10.24; 02:00

Ukrainos prezidentas Petro Porošenka penktadienį pasižadėjo steigti kovos su korupcija teismą, kurio reikalauja palapinių miestelį netoli parlamento įkūrę protestuotojai.

Tarp protestuotojų reikalavimų yra ne tik kovos su korupcija teismo steigimas, bet ir rinkimų sistemos reforma. Demonstrantai dar nori, kad būtų panaikintas parlamentarų imunitetas.

Ukrainos lyderis teigė, kad kitų metų biudžeto projekte, kuriam dar turi pritarti parlamentas, numatytos lėšos antikorupciniam teismui. Be kita ko, P. Porošenka pateikė atitinkamo įstatymo projektą, bet kad jis būtų priimtas, reikalingas dviejų trečdalių deputatų pritarimas iš 300.

P. Porošenkos kritikai ir kai kurie Vakarų ekonomistai kaltina Ukrainos lyderį sąmoningai atidėliojant antikorupcinio teismo steigimą, taip siekiant išsaugoti dabartinę politinę tvarką.

Europos Audito Rūmai pernai pareiškė, kad Ukraina vis dar laikoma labiausiai korumpuota šalimi Europoje. 2016 metais „Transparency International“ sudaromame korupcijos suvokimo indekse Ukraina užėmė 131 iš 176 ir yra vertinama kaip viena labiausiai korumpuotų Europos šalių.

Dabartiniai protestai žadina prisiminimus apie neramumus Kijevo Maidano aikštėje 2014 metais, kai po smarkių gatvės mūšių buvo nuverstas tuometinis prezidentas Viktoras Janukovyčius. Ir tada vyriausybės priešininkai buvo įsikūrę palapinių stovyklose. Išplitusios korupcijos įveikimas buvo vienas pagrindinių vyriausybės priešininkų reikalavimų. Tačiau nuo tada nebuvo nuteistas nė vienas asmuo.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.10.21; 00:02

Antrą dieną iš eilės šimtai žmonių Kijeve prie Ukrainos parlamento reikalavo reformų. Dešimtys palapinių su lauko virtuvėmis blokavo centrinę gatvę, vedančią per vyriausybės kvartalą. Daugelis demonstrantų naktį praleido palapinėse.

Žinybos patikino, kad žmonės nebus išvaikyti, trečiadienį pranešė vietos žiniasklaida. Tvarka rūpinasi 3 500 policijos pareigūnų.

Žmones į protestus sukvietė buvusio Gruzijos prezidento Michailo Saakašvilio aljansas. Antradienį per susirėmimus su saugumo pajėgomis nukentėjo mažiausiai keturi žmonės, tarp jų – vienas policininkas. M. Saakašvilis iki 2016 metų buvo Ukrainos Odesos regiono gubernatorius. Tačiau vasarą iš jo buvo atimta anksčiau suteikta Ukrainos pilietybė.

Demonstracijos tęsis ir ateinančiomis dienomis, paskelbė organizatoriai. Tarp protestuotojų reikalavimų yra specialių kovos su korupcija teismų įsteigimas bei rinkimų sistemos reforma. Demonstrantai, be to, nori kad būtų panaikintas parlamentarų imunitetas.

Prezidentas Petro Porošenka pateikė atitinkamo įstatymo projektą, taip nusileisdamas demonstrantams. Kad jis būtų priimtas, reikalingas dviejų trečdalių deputatų pritarimas iš 300.

Dabartiniai protestai žadina prisiminimus apie neramumus Kijevo Maidano aikštėje 2014 metais, kai po smarkių gatvės mūšių buvo nuverstas tuometinis prezidentas Viktoras Janukovyčius. Ir tada vyriausybės priešininkai buvo įsikūrę palapinių stovyklose. Išplitusios korupcijos įveikimas buvo vienas pagrindinių vyriausybės priešininkų reikalavimų. Tačiau nuo tada nebuvo nuteistas nė vienas asmuo, nors areštų būta.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.10.19; 00:01

Antikorupcijos mitingo Kijeve dalyviai. EPA – ELTA nuotr.

Gruzijos eksprezidentas ir buvęs Ukrainos Odesos srities gubernatorius Michailas Saakašvilis antradienį antikorupciniame mitinge prie federalinio parlamento Kijeve prisijungė prie tūkstančių protestuotojų.

Apytikriais policijos skaičiavimais, mitinge dalyvavo apie 4 tūkst. 500 protestuotojų. Siekdami parodyti paramą M. Saakašvilio kovos su korupcija pastangoms, didžioji dalis protestuotojų šaukė „Miša“ (M. Saakašvilio vardo mažybinė forma).

Protestuotojai reikalavo steigti teismą, kurio vienintelė užduotis būtų kova su korupcija, ir ragino iš parlamentarų atimti imunitetą nuo baudžiamojo persekiojimo. Nepaisant pastangų Ukrainoje įgyvendinti reformas, Europos Audito Rūmai pernai pareiškė, kad Ukraina vis dar laikoma labiausiai korumpuota šalimi Europoje.

Proteste dalyvavęs M. Saakašvilis taip pat kritikavo Ukrainos prezidentą. M. Saakašvilio teigimu, norint matyti Ukrainoje pokyčius, Petro Porošenkai reikia vykdyti antikorupcines reformas arba atsisakyti valdžios.

„Neįmanoma jokia kova su korupcija, kol valdžioje yra P. Porošenka. Pats metas jiems išgirsti mus“, – sakė politikas.

M. Saakašvilis beveik dešimtmetį (iki 2013 metų) ėjo Gruzijos prezidento pareigas ir nuo 2015 metų iki pernai metų buvo Odesos srities gubernatorius. Iš šio posto M. Saakašvilis atsistatydino pernai, pareiškęs, kad nebeturi jėgų kovoti su šalies korupcine sistema.

Liepos mėnesį M. Saakašviliui išvykus iš šalies, Ukrainos prezidentas atėmė iš politiko Ukrainos pilietybę, nors politikas prieš tai jau buvo netekęs Gruzijos pilietybės. Praėjusį mėnesį šalininkų remiamas M. Saakašvilis jėga pateko į Ukrainą.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.10.17; 23:30

Ukrainos vėliava

Kačerginėje iki liepos 5-osios veiks pirmoji Lietuvos ir Ukrainos vaikų vasaros mainų stovykla. Ji organizuota pagal Kauno rajono savivaldybės ir Ukrainos Užkarpatės srities pasirašytą bendradarbiavimo sutartį, kurioje numatyta plėtoti ne tik ekonominius, bet ir kultūrinius ryšius, keistis patirtimi, meno kolektyvais.

„Labai svarbu, kad abiejų šalių vaikai bendrautų, susipažintų su kultūra, papročiais, kad tą gerąją dvasią perduotų iš kartos į kartą“, – pabrėžė Kauno rajono meras Valerijus Makūnas, dviračiu atmynęs į Pyplių ūkio kepyklą, kur stovyklautojams surengta tradicinės lietuviškos duonos kepimo pamoka.

Ukrainiečiai pasitiko merą smagiomis huculų melodijomis. Paaiškėjo, kad dešimt ukrainiečių stovyklautojų yra Rachovsko rajono Veliko Bičkivo muzikos mokyklos huculų ansamblio „Bičkivski muziki“ nariai. Tai – kolektyvas, kuris gerai žinomas visoje šalyje, yra TV projekto „Ukrainos talentai“ dalyvis, ne kartą koncertavęs Kijeve, kituose miestuose.

„Jūs, lietuviai, mums esate kaip broliai. Būdami Kauno rajone, visur jaučiame jūsų dėmesį ir gerumą“, – kalbėjo nusipelnęs Ukrainos kultūros darbuotojas Vasilis Popovičius, ansamblio „Bičkivski muziki“ vadovas.

Kartu su ukrainiečiais Kačerginėje stovyklauja ir 7 mokiniai iš Zapyškio, Babtų, Kačerginės, Neveronių, kitų mokyklų. Stovyklautojai gyvena Kačerginės daugiafunkciame centre, kur juos pasitiko ir įsikurti padėjo savivaldybės Kultūros, švietimo ir sporto skyriaus vedėja Irena Marcinkevičienė ir šio centro direktorė Aurika Laurinaiteinė.

Kultūros, švietimo ir sporto skyriaus vyr. specialistė Miglė Trainienė pasakojo, kad tarptautinėje vasaros mainų programoje numatyta daug įvairių veiklų – žygiai po Kauno rajoną, ekskursijos į Kauną, Vilnių bei Trakus. Organizuojamos sporto varžybos, rengiama nacionalinių patiekalų ir žaidimų diena bei realizuojama nemažai visokių švietėjiškų programų.

Liepos 2-11 dienomis dvylika Kauno rajono mokinių turės galimybę dalyvauti tarptautinėje Lietuvos ir Ukrainos mokinių vasaros poilsio stovykloje Užkarpatės apskrities ekonatūrinio centro Volovecko filiale.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.06.29; 15:36