„Kijevo paslapčių rinkoje kainos smuko“, – perduoda Le Monde specialusis korespondentas Seržas Mišelis iš Ukrainos sostinės.

Anksčiau visi šnipai ir žurnalistai žinių ieškodavo „Petrovkos“ turguje. Tereikėjo vienam piratinių DVD prekeivių pašnibždėti slaptažodį „Kronos“, ir jis pusbalsiu pranešdavo įkainius: 300 eurų už muitinės, mokesčių tarnybos ar teismo kalendorinių metų duomenų bazę. Kovo 8 dieną tos pačios duomenų bazės buvo pardavinėjamos po 40 eurų už 3 mėnesius, sakoma straipsnyje.

Continue reading „Kijevo paslapčių mugė“

Ne vienas analitikas prognozuoja, kad geriausiu atveju konfliktas Kryme, kurį organizavo Kremlius, bus ilgiems metams užšaldytas, panašiai, kaip Padnestrėje, ir Ukraina su tokiu konfliktu gali ilgam laikui palaidoti viltis būti priimtai į NATO.

Ypač, jei konfliktą stebės ir išvadas darys liūdnai pagarsėjusi Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija (ESBO), labai nedaug kur pasiekusi teigiamų rezultatų. Beje, dar klausimas ar Rusija leis jai iš viso atvykti į Krymą.

Pažymėtina, kad Rusijos premjeras Dmitrijus Medvedevas paskelbė staigiai kuriantis kompaniją, pastatysiančią tiltą per Kerčės sąsiaurį. Be Ukrainos vyriausybės žinios. Matyt, jis Kryme jau šeimininkas.

Blogiausias variantas – etninis išvalymas. Kaip tai įvyko Kalnų Karabache, Abchazijoje ir Pietų Osetijoje. Kol kas tokios pabaigos grėsmė Kryme labai didelė.

Continue reading „Keletas pamąstymų apie Ukrainos ateitį“

„Solidarnosc“ lyderio ir Nobelio Taikos laureato Lecho Valensos nuomone, Ukrainoje būtina kuo greičiau surengti naujus rinkimus, kitaip šalis gali nusiristi į pilietinį karą, rašo Andrea Tarkuinis laikraštyje La Repubblica. Buvęs Lenkijos valstybės vadovas, „Solidarnosc“ įkūrėjas Lechas Valensa atsakė į italų žurnalisto klausimus.

„Situacija Ukrainoje greitai keičiasi, – sako L.Valensa, – ir mes tikimės, kad tarpininkavimo iš šalies neprireiks, tačiau, jei įtampa stiprės, aš pasirengęs padėti ir būti tarpininkas“.

L.Valensa pataria opozicijai ir vyriausybei: „Jeigu jie turi abejonių, geriausias būdas gali būti referendumas. Jeigu aš būčiau prezidentas, tai surengčiau referendumą ir išankstinius rinkimus. Aš įsitikinęs, kad laimėtų dabartinis prezidentas“, – pareiškė L.Valensa.

Continue reading „Lechas Valensa: „Ukrainoje Europą ištiko fiasco, skubiai reikalingi rinkimai““

Trecią kartą nuo gruodžio 1-osios atvykstu į Kijevą.Gruodžio 30 dieną buvo ypatingai žiauriai susidorota su taikiais demonstrantais, kurie naktį pasiliko Kijevo Nepriklausomybės aikštėje – Maidane.

Demonstrantai, dauguma jų – studentai, susirinko pareikšti protestą Ukrainos politikams, kurie Lietuvai pirmininkaujant ES,  Vilniuje 28-29 d. nusprendė nepasirašyti asociacijos sutarties su Europos Sąjunga, nors derybos dėl to vyko ar bent jau buvo imituojamos. Derybos truko bene pusantrų metų.

Vietoj asociacijos sutarties buvo pasirašytos ekonominio pobūdžio sutartys su Rusija. Taigi su tais, kurie prieštaravo oficialiojo Kijevo susitarimams su Rusija, Ukrainos valdžia susidorojo ypatingai cniškai. Juos vijosi daugiau nei pusantro kilometro. Kai kurie iš demonstrantų pasislėpė vienuolyne. Tąsyk buvo sumušta per keturiasdesimt žurnalistų. Mušė tam, kad įbaugintų, kad priverstų pasitraukti.

Continue reading „Stasys Kaušinis praneša iš Kijevo: Gruševskio gatvėje dabar – pavojingiausia“

Slaptai.lt skelbia per dvidešimt specialiai mūsų portalui atsiųstų nuotraukų iš Kijevo. Nuotraukas, pasakojančias apie Maidano gynėjus, mums atsiuntė Piliečių gynybos paramos fondo direktorius Stasys Kaušinis. Artimiausiu metu turėtume sulaukti šiuo metu Kijeve esančio S.Kaušinio komentarų. Tikimės sulaukti ir naujų nuotraukų.

2014.01.26; 05:55

« 1 2 »

Šį šeštadienį gyva žmonių grandinė simboliškai apjuosė Vilniuje reziduojančias Europos Komisijos atstovybę ir Ukrainos ambasadą. Akcijos iniciatoriai siekė suburti bent jau 715 žmonių, kurie simbolizuotų 715 km atstumą, skiriantį Lietuvos ir Ukrainos sostines. Vakarietiškai Ukrainos krypčiai solidarumą pareikšti susirinko gausus būrys Lietuvos politikų, visuomenės veikėjų, jaunimo organizacijų.

2014.01.25; 15:02

Vakarų spauda iki šiol daug dėmesio tebeskiria įvykiams Ukrainoje. Aptarinėjami patys įvairiausi aspektai. Vieni leidiniai pažymi, kad Ukrainos opozicija neturi vieningos strategijos, kiti pateikia ekspertų nuomones, kad Vladimiras Putinas neturi aiškios strategijos Ukrainos atžvilgiu, treti kaltina Europos Sąjungą klystant.

Verslininkas Aleksandras Lebedevas išspausdino Independent straipsnį „Ukraina gali tapti naująja Kalifornija, jeigu atsikratys savo sustingusios praeities“.

Continue reading „Ukraina – potenciali „Kalifornija“ ar Rusijos broliškos meilės objektas?“

„Referendumas“

Ukrainos prezidentas Viktoras Janukovyčius ir jo miestų šalies rytuose ir pietuose merai atvežė valdžios apmokėtu transportu į Kijevo Europos aikštę žmones, daugiausiai biudžetinių įstaigų darbuotojus, bijančius prarasti darbo vietas. Taip bandoma sudaryti vaizdą, kad valdžios politiką ir veiksmus palaiko ne mažiau šalies gyventojų, negu jų mitinguoja Nepriklausomybės Maidane.

Toks štai savotiškas „referendumas“ fiziniu buvimu dvejose Kijevo aikštėse.

Continue reading „Sekmadieniniai pamąstymai. „Referendumas“ Kijeve ir Lietuva“

Ukrainos opozicija sukvietė ukrainiečius, siekiančius europietiškų permainų šalyje, į visaliaudininę viečę (viečė iš žodžio viešas, taip tvirtina kai kurie baltistai) Kijevo Nepriklausomybės Maidane (maidanas – per totorius iš arabų atkeliavęs prekybos aikštės pavadinimas meydan) pasitarti sekmadieninių pamąstymų dieną lygiai 12 valandą Vilniaus ir Kijevo laiku.

Raginimą susirinkti iš dalies paskatino gandai, kad Ukrainos prezidentas Viktoras Janukovyčius, grįždamas iš Kinijos, susitiko su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu ir pasirašė su juo kažkokius nepaskelbtus susitarimus.

Pirmadienį JAV portalas CNN įspėjo pasaulį ir visų pirma JAV saugotis Rusijos jėgos žaidimų Ukrainoje („Beware Russia’s power play in Ukraine“ by David Frum).

Continue reading „Sekmadieniniai pamąstymai. Kijevo laikas toks pat, kaip ir Vilniaus“

Tai, kas vyksta šiomis dienomis Ukrainoje, primena daugelio jau įvykusių pilietinių karų preliudijas kitose šalyse.  Duok Dieve Ukrainai išvengti pilietinio karo, nes ginklų šioje šalyje tikrai netrūksta, o jei pritruks, atsiras, kas patieks. Bet kitąsyk toks karas būna neišvengiamas.

Lietuvoje tuo metu nustebino Vytauto Landsbergio interviu Edmundui Jakilaičiui LRT televizijos laidoje „Dėmesio centre“:

„Aš manau, kad tokioje situacijoje Vyriausybė galėtų paskatinti kai kurias Lietuvos organizacijas būti ten, Ukrainoje. Pavyzdžiui, yra Lietuvos Sąjūdis, yra ir kitos. Deja, Sąjūdis šiandien neturi pinigų, bet gal tokiam tikslui žmonės aukotų? Reikia siųsti aktyvistus, jaunimą su trispalvėmis ir netgi veteranus. Jeigu Vyriausybė paremtų, tai būtų didelis dalykas“.

Pritariu Vytautui Landsbergiui iš esmės. Ir aš norėčiau, kad Ukraina būtų laisva ir nepriklausoma valstybė, nesiūlanti Europos Sąjungai savo likimą spręsti trišalėse derybose „Rusija-Ukraina-ES“.

Continue reading „Replika: apie Lietuvos dalyvavimą vidiniame politiniame konflikte Ukrainoje“

Tikriausiai nesuklysiu pasakęs, jog viena iš aktualiausių nūdienos temų – kas laimėjo po ES viršūnių susitikimo Vilniuje. Stereotipiškai mąstant situacija – aiški. Ukrainos prezidentas Vladimiras Janukovičius atsuko Europai nugarą ir stumtelėjo šalį Rusijos pusėn. Europa neva gėdingai pralaimėjo, o Rusija, spaudusi Ukrainą nepasirašyti jokių sutarčių, – tarsi laimėjo dar vieną politinių intrigų partiją.

Tokio pobūdžio skirstymas į laimėjusius ir pralaimėjusius ypač gajus dabar, kai oficialusis Kijevas iš centrinių sostinės aikščių grubiai išvaiko savo oponentus. Dar visai neseniai tvirtinęs, jog Ukrainos piliečiai turi teisę kritikuoti šalies valdžią taikiuose mitinguose, Ukrainos prezidentas staiga kardinaliai pakeitė nuomonę, įsakydamas bet kokiomis priemonėmis nutildyti mitinguojančius. Taigi Kijevo centre pralietas kraujas. O kraujo dėmių neįmanoma lengvai nusiplauti. V.Janukovičiui šio akibrokšto dovanoti niekas neskubės. Bent jau artimiausiu metu.

Continue reading „Politinio bumerango dėsnis“

Baigėsi svarbiausias ES pirmininkaujančios Lietuvos renginys – ES valstybių ir Rytų partnerystės šalių vadovų susitikimas Vilniaus Valdovų rūmuose. Svarbiausia žinia – Ukrainos prezidentas Viktoras Janukovyčius nepasirašė asociacijos su ES susitarimo.

„Vokiečių bangos“ DW-Trend užsakymu lapkritį padaryta reprezentatyvi gyventojų apklausa parodė, kad gyventojų, pasisakančių už narystę (ne asociaciją) ES procentas per metus išaugo nuo 52 iki 58, o pasisakančių prieš pakito nežymiai ir sudarė 31 proc. Dauguma pasisakančiųjų už įstojimą į ES, 63 proc., norėtų to kuo greičiau (prieš metus tokių „greituolių“ tebuvo 26 proc.), likusieji – penkerių metų laikotarpyje.

Pažymėtina, kad netgi rytų ir pietų Ukrainoje už įstojimą į ES pasisakė 50 proc. apklaustųjų (centrinėje ir vakarų – 69 proc.).

Continue reading „Sekmadieniniai pamąstymai. Apie Ukrainą“

Ukraina nepasirašys asociacijos su Europos Sąjunga susitarimo aukščiausio lygio susitikime Vilniuje. „Vykdydamas nepaprastai delikačią operaciją, Briuselis blogai apskaičiavo. Pasitelkusi rimbą Rusija galų gale sugebėjo pasiekti savo, o Europa su savo „suvytusia morka“ turi kentėti gėdą iki kito karto“, – rašo žiniasklaida. Ukrainos opozicija kaltina prezidentą išdavyste ir įžvelgia pagrindą apkaltai.

Viršūnių susitikime, kuris įvyks Vilniuje lapkričio 28–29 dienomis, Ukraina nepasirašys asociacijos su ES susitarimo, praneša Le Temps. Prieš ketverius metus pradėtas procesas nutrauktas lapkričio 21 dieną šalies ministro pirmininko Nikolajaus Azarovo potvarkiu.

Continue reading „Viktorą Janukovičių nuvylė Europos Sąjungos „suvytusi morka“ ?“

Rusijos premjeras Dmitrijus Medvedevas Astanoje vykusiame Eurazijos aukščiausiosios ekonomikos tarybos posėdyje pažymėjo, kad jo pareiškimas dėl Ukrainos ketinimo pasirašyti Asociacijos sutartį su ES nėra ultimatumas, ir Ukraina, kaip ir anksčiau, galės tapti stebėtoja Muitų sąjungoje, tačiau negalės būti pilnateise šios organizacijos nare.

Jis pridūrė, kad Ukrainai pasirašius Asociacijos su ES sutartį, „katastrofos nebus“. „Ukraina – mūsų labai stambi prekybos partnerė, tačiau, deja, bijau, kad prekybinio ir ekonominio bendradarbiavimo apimtys mažės“, – sakė Rusijos premjeras. Jis pabrėžė, kad ES ir Ukrainai pasirašius Asociacijos sutartį, gali būti įvestos apsaugos priemonės prieš Ukrainos prekes, o pati Ukraina vargu ar galės prisijungti prie daugumos Muitų sąjungos susitarimų.

Continue reading „Ukrainietiškos naujienos: „Mums niekas neturi nurodinėti, ką pasirinkti““

timosenko-

Dauguma apklaustų Ukrainos ekspertų įsitikinę, kad ES ir Ukrainos asociacijos susitarimas bus pasirašytas lapkričio 28-29 dienomis Vilniuje vyksiančiame ES Rytų partnerystės aukščiausiojo lygio susitikime.

Tarp priežasčių, kurios sutrukdytų Ukrainai pasirašyti šį susitarimą ekspertai mini ES iškeltų sąlygų neįvykdymą, Rusijos pasipriešinimą, nenumatytus atvejus, galimas provokacijas, kai kurių ES valstybių pasipriešinimą. Ekspertai neabejoja, kad ES ir Ukrainos asociacijos susitarimo pasirašymas priklausys ir nuo buvusios premjerės Julijos Tymošenko klausimo.

Continue reading „Bus amnestuota, bet reabilitacijos nesulauks“

Kijevo Rusios krikšto 1025-osios metinės davė Kremliui dingstį pritraukti stačiatikių cerkvę į „slavų tautos“ liaupsinimą, rašo Vakarų žiniasklaida. Kijeve prezidentas Vladimiras Putinas ir Rusijos stačiatikių cerkvės (RPC – Rossijskaja pravoslavnaja cerkov) patriarchas Kirilas vadovavo politiniam–religiniam „kryžiaus žygiui“, kurio tikslas – atitraukti Ukrainą nuo žaidimų su Europos Sąjunga ir įtvirtinti ją Maskvos įtakos sferoje.

Pilar Bonet laikraštyje El Pais spausdina du straipsnius. Viename „Rusija išnaudoja stačiatikių cerkvę „slavų tautos“ liaupsinimui“ sakoma, kad Rusios krikšto metinės suteikė Maskvai dingstį pabrėžti ryšius su Ukraina ir Baltarusija: iškilmės prasidėjo Maskvoje, tęsėsi Kijeve, o vėliau baigiasi Minske. Rusijos politinė valdžia ir bažnyčios hierarchai pabrėžia trijų šalių kultūros ir dvasios vienybę.

Continue reading „Rusijos krikštas ir „teisingos“ orientacijos prievarta Ukrainai“

Liepos 8 d. Odesoje prasidėjo bendri Ukrainos ir JAV karinių jūrų pajėgų (KJP) mokymai „Sea Breeze 2013“. Per atidarymo ceremoniją Ukrainos KJP vadas viceadmirolas Jurijus Iljinas pabrėžė, kad šie mokymai svarbūs tarptautiniam bendradarbiavimui ir yra vienas svarbiausių veiksnių, stabilizuojant situaciją Juodosios jūros regione, taip pat gerina tarpusavio supratimą tarp Ukrainos ir kitų pasaulio valstybių.

Mokymų vadovas iš JAV pusės jūrų kapitonas Jamesas Aikenas tvirtino, kad mokymų tikslas – neleisti kilti grėsmei šiame regione. 

Continue reading „Karinės žinios iš Ukrainos: „stabilizuojant situaciją Juodosios jūros regione““

leonid_razvozajev

Rusijos opozicijos aktyvistas Leonidu Razvozžajevas pareiškė, kad jam tris dienas nedavė nei valgyti, nei į tualetą nueiti.

Ir grasino nužudyto jo vaikus, todėl jis apšmeižė save.

„Tai kaip 1937 metais – rimta“, – sako Georgijus Satarovas. Vladimiras Putinas, žinoma, ne Josifas Stalinas, komentuoja Vakarų žiniasklaida, bet tie, kas nori matyti Rusiją laisvą ir demokratinę, suvokia, kad dabartinė „potvynio banga“ ritasi į priešingą pusę.

Continue reading „Jeigu tikėsime Leonidu Razvozžajevu, “jį pagrobė, kankino ir grasino nužudyti”“

timosenko-

Praėjo 21-eri metai nuo to laiko, kai Ukraina tapo nepriklausoma nuo SSSR. Per tą laiką ukrainiečiai padarė didelę pažangą, reformuodami ir modernindami savo šalį, rašo JAV valstybės sekretorė Hilari Rodem Klinton ir ES užsienio reikalų ir saugumo politikos aukščiausioji atstovė Ketrin Ešton straipsnyje “The New York Times”.

Šiuo metu šalyje pastebimos kai kurios nerimą keliančios tendencijos, ir tai patvirtina paskutinė ESBO Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuro stebėtojų tarpinė ataskaita, pažymi autorės parlamento rinkimų Ukrainoje išvakarėse.

Continue reading „Nerimą keliančios tendencijos Ukrainoje“

kijevas_riauses_2

2012 m. liepos 3 d. Ukrainos Aukčiausioji Rada priėmė prieštaringai vertinamą Valstybinės kalbos politikos principų įstatymą, kuriuo nustatomos galimybės šalies regionuose šalia ukrainiečių valstybinės kalbos vartoti ir rusų.

Ukrainos opozijos nuomone, šis teisės aktas pažeidžia Ukrainos Konstitucijos 84 straipsnį ir Aukščiausiosios Rados darbo reglamentą, todėl opozicijos lyderiai kreipėsi į Vladimirą Litviną, prašydami nepasirašyti šio dokumento.

Politologo Vladimiras Fesenko nuomone, šį įsakymą prezidentas Viktoras Janukovyčius gali pasirašyti, tačiau Konstitucinis Teismas jį greičiausiai atšauks.

Continue reading „Ukrainos sostinėje – kruvinos riaušės dėl valstybinės kalbos statuso“