Doan Thi Huong. EPA – ELTA nuotr.
Antroji moteris, kaltinta Šiaurės Korėjos vadovo Kim Jong-uno netikro brolio Kim Jong Namo nužudymu, penktadienį buvo išleista iš kalėjimo. 

Vietnamo pilietė Doan Thi Huong iš kalėjimo paleista apie 7.20 val. ryto Malaizijos laiku.

„Ji buvo išleista ir šį vakarą išskris į Hanojų“, – sakė jos advokatas Hisyamas Tehas.

Vietnamietė Doan Thi Huong ir Indonezijos pilietė Siti Aisyah buvo kaltinamos 2017 metų vasarį Kvala Lumpūro oro uoste nužudžius Kim Jong Namą panaudojant nuodingą nervus paralyžiuojančią medžiagą VX.

Abi moterys neigė kaltinimus ir teigė maniusios, kad dalyvauja slaptos kameros pobūdžio laidoje.

Indonezijos vyriausybės prašymu indonezietė netikėtai buvo paleista. Tuo metu Doan Thi Huong buvo sušvelninti kaltinimai ir šių metų balandį ji sutiko su lengvesniais kaltinimais. Moteris buvo nuteista 3,5 metų kalėjimo bausme. Teisėjas nusprendė, kad prie bausmės laiko gali būti priskaičiuojamas laikas, kurį, laukdama nuosprendžio, moteris jau praleido kalėjime. 

Be kita ko, pagal Malaizijos įstatymus, buvo galima prašyti sutrumpinti kalėjimo bausmės terminą, dėl to moteris paleista į laisvę jau gegužės pradžioje. 

Įtariama, kad su Kim Jong Namo nužudymu yra susiję keturi Šiaurės Korėjos piliečiai, bet Pchenjanas neigė esąs kaip nors susijęs su šia žmogžudyste.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.05.05; 07:00

Šiaurės Korėjos lyderis Kim Jong Unas pats asmeniškai prižiūrėjo trumpojo nuotolio raketų paleidimą į Japonijos jūrą, sekmadienį paskelbė Šiaurės Korėjos centrinė naujienų agentūra KCNA.

Pchenjanas iš rytinės šalies pakrantės šeštadienį paleido raketas, kurias Pietų Korėjos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas (JCS) pavadino „sviediniais“.

Pasak KCNA, pats šalies lyderis prižiūrėjo raketų paleidimą, „kad įkvėptų visą kariuomenę ir užtikrintų nuolatinę karinę parengtį“.

Seulas įspėjo Šiaurės Korėją nesiimti jokių veiksmų, kurie eskaluoja įtampą pusiasalyje. Tuo metu Baltieji rūmai tikino „žinantys apie Šiaurės Korėjos veiksmus“ ir sakė „tęsiantys stebėjimą“. Visgi Donaldas Trumpas tviteryje pareiškė pasitikintis Kim Jong Unu ir teigė esąs tikras dėl Šiaurės Korėjos branduolinio nusiginklavimo susitarimo sėkmės.

„(Kim Jong Unas) žino, kad aš esu su juo, ir jis nenori sulaužyti man duoto pažado. Susitarimas įvyks! Tikiu, kad Kim Jong Unas suvokia didžiulį Šiaurės Korėjos ekonomikos potencialą ir nedarys nieko, kas galėtų tam sutrukdyti“, – tviteryje rašė JAV prezidentas.

Šiaurės Korėja, Seulo duomenimis, šeštadienį paleido kelias trumpojo nuotolio raketas. Raketos buvo paleistos 20 minučių intervalu iš kaimyninės šalies rytinės pakrantės. Jos nuskriejo apie 70-200 km ir tada nukrito į jūrą.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.05.05; 00:01

Rytų Europos studijų centro direktorius Linas Kojala. Martyno Ambrazo (ELTA) nuotr.
Ketvirtadienį pasaulio dėmesys nukryps į prie Šiaurės Korėjos sienos esantį Rusijos uostą Vladivostoką, kur susitiks šių valstybių lyderiai Kim Jong-unas bei Vladimiras Putinas. Nors susitikimas neeilinis, tačiau, politologo Lino Kojalos vertinimu, tarp šalių neįvyks didelių susitarimų ar sandorių.
 
Pasak jo, tai greičiausiai bus diplomatinė žinia pasauliui, kad Rusija geba megzti pokalbį su ,,pačiais sunkiausiais“ veikėjais ar tiesiog, kad turi svarbų vaidmenį tarptautinėje arenoje. 

Rusijos dalyvavimas derybose su Kim Jong-unu, teigia ekspertas, yra prestižo ir reputacijos klausimas. Žlugus Kim Jong-uno ir JAV prezidento Donaldo Trumpo susitarimams, Rusija, Eltai sakė L. Kojala, bandys save pateikti kaip svarbų tarpininką derybose su Šiaurės Korėja ir taip susigrąžinti pasaulio lyderių dėmesį. 

,,Rusijai tai globalios geopolitinės svarbos ir pasaulinio dėmesio klausimas, nes Kim Jong-unas nėra dažnai su užsienio valstybių lyderiais susitinkantis valstybės vadovas. Susitikimas svarbus ir tuo aspektu, kad dabar derybos tarp JAV ir Šiaurės Korėjos stringa, o Rusija bandys save pateikti kaip svarbų tarpininką, kuris gali tą procesą pastūmėti viena ar kita kryptimi. Ne veltui prieš šį susitikimą aukšto lygio diplomatai vyko į Maskvą ir, ko gero, diskutavo apie tai su Rusijos atstovais“, – sakė L. Kojala. 

Tuo tarpu Šiaurės Korėjai svarbus ne tik ekonominis bendradarbiavimas su Rusija, bet taip pat ir diplomatinių santykių užmezgimas. Pasak L. Kojalos, Šiaurės Korėja nori parodyti, kad ji ne tik vysto santykius su JAV, bet ieško ir turi alternatyvių partnerių, tokių kaip Rusija. 

V. Putinas priima Kim jong-uną. EPA-ELTA nuotr.
,,Rusija Šiaurės Korėjai yra kaimynė, kuri, skirtingai nei JAV, nepalaiko pačių griežčiausių sankcijų. Rusija užima poziciją, kad sankcijos ateityje galėtų būti švelninamos. Kartu Maskva ieško ir galimybių, kad tarptautinėje erdvėje atsirastų daugiau taip manančių valstybių. Šiaurės Korėja, be ekonominio intereso, taip pat vykdo diplomatinį žaidimą, kuris rodo, kad ji ne tik vysto santykius su JAV, bet ieško sąlyčio taškų bei turi alternatyvių partnerių, tokių kaip Rusija. Rusija šiuo atžvilgiu kaip kaimynė atlieka svarbų vaidmenį“, – L. Kojala. 

Pasak politologo, vien jau tai, kad po vadovų susitikimų nėra numatyti jokie komentarai žiniasklaidai, parodo, jog naivu tikėtis ryškesnių susitarimų ar sandorių. L. Kojala primena, kad tai pirmas V. Putino ir Kim Jong-uno susitikimas, todėl, anot jo, vyksiantis Šiaurės Korėjos lyderio vizitas Rusijoje simbolizuoja ir diplomatinių santykių užmezgimą. 

L. Kojalos teigimu, kaip ir JAV ar Kinijai, Rusijai taip pat nepatogu, kad Šiaurės Korėja yra branduolinė valstybė. Todėl Šiaurės Korėjos pasitraukimas iš Branduolinių ginklų neplatinimo sutarties kelia nestabilumo jausmą ir Maskvai. Pasak politologo, jei V. Putinas sugebės bent kiek prisidėti prie situacijos sprendimo, taip jis galės parodyti, kad Rusijos vaidmuo regione vis dar svarbus.

,,Rusijai Šiaurės Korėjai yra ne tik svarbi kaimynė, su kuria yra tiesioginė siena, bet taip pat jai svarbus ir denuklearizacijos procesas, kuris šiandien stagnuoja. Rusija nori save pateikti kaip svarbią veikėją, kuri šį stagnuojantį procesą galėtų vienu ar kitu aspektu išjudinti“, – teigia politologas. 

Šiaurės Korėjos vadovas Kim jong-unas trečiadienį atvyko į Rusijos Vladivostoko uostamiestį, kur ketina susitikti su prezidentu Vladimiru Putinu.

Anot Rusijos valstybinės televizijos, Kim Jong-unas pareiškė viršūnių susitikime su V. Putinu norįs kalbėtis apie Šiaurės Korėjos branduolinę programą. Tai bus pirmasis jųdviejų susitikimas apskritai.

Paskutinis Šiaurės Korėjos ir Rusijos dvišalis susitikimas įvyko 2011 m. Tuomet prezidentas Dmitrijus Medvedevas susitiko su Kimo tėvu Kim Jong-ilu.
 
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.04.25; 09:00

Šiaurės Korėjos vadovas Kim jong-unas trečiadienį atvyko į Rusiją pirmojo savo viršūnių susitikimo su Kremliaus vadovu Vladimiru Putinu. Jo šarvuotas specialus traukinys ankstų rytą kirto Šiaurės Korėjos ir Rusijos sieną ir sustojo Hasano pasienio geležinkelio stotyje, pranešė Rusijos naujienų agentūra TASS.

„Kim jong-unas išlipo iš traukinio“, – sakė vietos politikė. Jis buvo pasitiktas su gėlėmis. „Dabar jis galės aplankyti Kim Il Sungo muziejų“, – pridūrė politikė, turėdama omenyje 1986-aisiais vietovėje pastatytą statinį. Čia per keliones trumpam sustodavo dabartinio Šiaurės Korėjos vadovo senelis Kim Il Sungas ir tėvas Kim jong-ilas.

Iš čia traukinys, agentūros TASS duomenimis, septynias valandas riedės į Usurijską, esantį už 100 km į šiaurę nuo Vladivostoko. Tada Kim jong-unas Transsibiro geležinkeliu važiuos toliau į uostamiestį. Susitikimas su V. Putinu planuojamas ketvirtadienį Vladivostoke. Susitikime pirmiausiai bus kalbama apie Šiaurės Korėjos branduolinį nusiginklavimą, taip pat apie abiejų šalių ekonominio bendradarbiavimo plėtrą.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.04.24; 08:24

Šiaurės Korėjos vadovas Kim Jong-unas „greitu metu“ apsilankys Rusijoje, kur įvyks pirmasis jo susitikimas su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, antradienį skelbė valstybinė Šiaurės Korėjos žiniasklaida, patvirtindama anksčiau Kremliaus paskelbtą pranešimą.

Kimas „greitai apsilankys Rusijos Federacijoje V. Putino kvietimu“, – skelbė Šiaurės Korėjos naujienų tarnyba KCNA, tačiau nenurodė, kada ir kur susitiks abiejų šalių vadovai.

Kremlius praėjusią savaitę pranešė, kad Kim Jong-unas ir V. Putinas susitiks Rusijoje „antroje balandžio mėnesio pusėje“, bet daugiau detalių nepateikė. 

Tikimasi, kad Rusijos ir Šiaurės Korėjos vadovai susitiks Vladivostoko mieste, Rusijos Tolimuosiuose Rytuose, galimai trečiadienį arba ketvirtadienį. 

Tai bus pirmasis Šiaurės Korėjos ir Rusijos vadovų susitikimas nuo to laiko, kai prieš aštuonerius tuometis Šiaurės Korėjos lyderis Kim Jong Ilas – dabartinio Šiaurės Korėjos vadovo tėvas – susitiko su Dmitrijumi Medvedevu. 

Rusiją ir Šiaurės Korėją sieja palyginti šilti santykiai. Rusija kartais teikia Šiaurės Korėjai pagalbą maistu, o Rusijos prezidentas V. Putinas jau seniai išdėstė savo pasirengimą susitikti su režimo vadovu. 

Kim Jong-uno ir V. Putino susitikimas vyks praėjus mažiau kaip dviem mėnesiams po JAV prezidento Donaldo Trumpo susitikimo su Kim Jong-unu. Vietname vykęs antrasis JAV ir Šiaurės Korėjos vadovų susitikimas baigėsi be susitarimo dėl Šiaurės Korėjos branduolinio arsenalo.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.04.23; 09:30

Doan Thi Huong pavyko išvengti mirties bausmės. EPA – ELTA nuotr.
Šiaurės Korėjos vadovo Kim Jong-uno netikro brolio Kim Jong Namo nužudymu kaltinamai vietnamietei Doan Thi Huong pavyko išvengti mirties bausmės. Malaizijos teisėjas skyrė kaltinamajai 3 metų ir 4 mėnesių trukmės kalėjimo bausmę.

Teisėjas Azmis Ariffinas pirmadienį nuteisė kaltinamąją laisvės atėmimo bausme, kai moteris pripažino savo kaltę dėl lengvesnių kaltinimų. Švelnesni kaltinimai padėjo išvengti mirties bausmės, kuri galėjo būti skirta už pirminius kaltinimus įvykdžius žmogžudystę. 

Teisėjas taip pat nusprendė, kad prie bausmės laiko gali būti priskaičiuojamas laikas, kurį, laukdama nuosprendžio, moteris jau praleido kalėjime. 

Be kita ko, pagal Malaizijos įstatymus, galima prašyti sutrumpinti kalėjimo bausmės terminą, dėl to moteris galėtų būti paleista į laisvę jau gegužės pradžioje.

Doan Thi Huong kartu su Indonezijos piliete Siti Aisyah buvo kaltinamos 2017 metų vasarį Kvala Lumpūro oro uoste nužudžius Kim Jong Namą panaudojant nuodingą nervus paralyžiuojančią medžiagą VX.

Indonezijos vyriausybės prašymu indonezietė netikėtai buvo paleista. Vietnamas siekė, kad ir jos pilietė grįžtų namo, tačiau prašymas nebuvo patenkintas.

Neringa Šarmavičiūtė (ELTA)
 
2019.04.02; 08:30

Palydovinės nuotraukos rodo, kad Šiaurės Korėja atstato raketų bandymų kompleksą, kurį anksčiau pasižadėjo uždaryti ir kuris neveikė nuo praėjusių metų rugpjūčio, skelbia BBC.

Palydovinės nuotraukos padarytos praėjus dviem dienoms po JAV ir Šiaurės Korėjos vadovų susitikimo Vietname, kuris baigėsi be susitarimo. Jose matoma veikla Sohės palydovų paleidimo stotyje Tongčang-ri.

Nuo 2012 metų Sohės stotis buvo pagrindinis Šiaurės Korėjos palydovų paleidimo centras. Jis taip pat buvo naudojamas raketų, galinčių pasiekti JAV, variklių bandymams, tačiau niekada nebuvo naudojamas balistinių raketų paleidimams.

Komplekso išmontavimo darbai prasidėjo pernai, tačiau sustojo, kai derybos su JAV atsidūrė aklavietėje. Šiaurės Korėjos pažadas išmontuoti kompleksą buvo laikomas pasitikėjimą tarp Vašingtono ir Pchenjano stiprinančia priemone.

Vasario 27-28 dienomis Hanojuje vykęs JAV prezidento Donaldo Trumpo ir Šiaurės Korėjos vadovo Kim Jong-uno susitikimas baigėsi be susitarimo, nes abiejų vadovų pozicijos vis dėlto buvo pernelyg skirtingos.

Neringa Šarmavičiūtė (ELTA)
 
2019.03.06; 04:00

JAV prezidentas Donaldas Trumpas norėjo kuo geriau pasirodyti per susitikimą su Šiaurės Korėjos lyderiu Kim Jong-unu ir sustiprinti pozicijas vidaus politikos srityje, bet patyrė pralaimėjimą, rašo ketvirtadienį Vokietijos leidinys „Spiegel“.

„D. Trumpas dėjo viltis į antrąjį susitikimą su Kim Jong-unu. Jis norėjo geros savireklamos, pagalbos rinkimų kovoje, gal net tikėjosi atitraukti dėmesį nuo vidaus politikos problemų. Bet viršūnių susitikimas Hanojuje buvo nesėkmingas ir baigėsi pirma laiko be esminių rezultatų. Tai skaudus pralaimėjimas D. Trumpui, kuris pats pasiskelbė esąs sandorių specialistas“, – rašo leidinio apžvalgininkas.

„Iš pradžių denuklearizacija, paskui – taikos sutartis ir galiausiai Nobelio taikos premija. Kaip tik taip derybas su Kim Jong-unu įsivaizdavo D. Trumpas. Dabar jis suklupo, taip pat, kaip ir jo pirmtakai, iš kurių jis su malonumu šaipėsi“, – konstatuoja „Spiegel“.

Po kelių pokalbių Hanojuje vasario 27-28 dienomis D. Trumpas ir Kim Jong-unas nepasirašė bendro dokumento, tik susitarė tęsti dialogą.

Pirmasis istorijoje JAV prezidento D. Trumpo ir Šiaurės Korėjos lyderio Kim Jong-uno susitikimas įvyko 2018 metų birželį Singapūre. Tada bendrame pareiškime Šiaurės Korėja paskelbė esanti pasirengusi siekti Korėjos pusiasalio denuklearizacijos, o JAV pažadėjo už tai Pchenjanui saugumo garantijas.

Informacijos šaltinis – ELTA

2019.03.02; 06:00

Po Hanojų jau blaškosi D. Trumpo ir Kim jong-uno antrininkai. EPA-ELTA nuotr.

Likus savaitei iki JAV prezidento Donaldo Trumpo ir Šiaurės Korėjos vadovo Kim jong-uno viršūnių susitikimo, Hanojuje jau galima išvysti itin į juos panašius jų antrininkus. Veidą rudinančiu kremu išsitepęs D. Trumpo antrininkas Russelas White’as ir Kim jong-uną vaizduojantis Howardas X penktadienį sveikinosi ant Operos teatro Vietnamo sostinėje laiptų. Tikrųjų šalių vadovų susitikimas vyks vasario 27-28 dienomis. Pirmasis jų susitikimas praėjusį birželį vyko Singapūre.

„Mes siekiame taikos. Derybomis, dialogu, žinoma, kad mes norime padėti Šiaurės Korėjai“, – sakė D. Trumpo antrininkas. „Tikiuosi, kad jis nekreips dėmesio į branduolines raketas ir atšauks sankcijas“, – postringavo į Kim jong-uno vaidmenį įsijautęs Howardas X. 

Abu jie už savo vaidmenis sulaukia nemažo atlygio. Kim jong-uną įkūnijantis aktorius, pavyzdžiui, už pasirodymą prašo mažiausiai 3 500 dolerių (3 000 eurų). Kartą jam buvo atseikėta net 15 000 dolerių.

Tiesa, pasikeitimas visad kainuoja daug laiko ir pastangų. Honkonge gyvenantis Howardas X kaskart tris valandas skiria tam, kad įsikūnytų į Šiaurės Korėjos diktatorių. Tai ne tik šukuosena, bet ir kruopščiai padarytas manikiūras, akiniai storais juodais rėmeliais bei specialiai siūtas kostiumas.

Tuo tarpu iš Kanados kilusiam R. White’ui, jo pačio duomenimis, pasirengimui užtenka 20 minučių. Jam tenka atkartoti D. Trumpo ševeliūrą ir pasirudinti veidą.

Abu ieško kitų antrininkų, kad sukomplektuotų savo „tironų“ trupę. Jie ragina atsiliepti Rusijos prezidento Vladimiro Putino, Kinijos vadovo Xi Jinpingo ar Brazilijos prezidento Jairo Bolsonaro antrininkus.

Informacijos šaltinis – ELTA

2019.02.24; 04:00

Šiaurės Korėjos lyderis Kim Jong Unas teigia, kad ketina laikytis įsipareigojimų dėl denuklearizacijos, tačiau gali ir persigalvoti, jeigu JAV toliau taikys sankcijas režimui, skelbia BBC. 

Šiaurės Korėjos lyderis Kim Jong Unas. EPA – ELTA nuotr.

Tai jis pareiškė savo tradicinėje Naujųjų metų kalboje. 

Praėjusių metų kalboje Kim Jong Unas kalbėjo apie beprecedentį tarptautinių diplomatinių santykių atgaivinimą su kaimynine Pietų Korėja ir Jungtinėmis Valstijomis. 

Šiųmetėje kalboje, kurią ankstų antradienio rytą transliavo Šiaurės Korėjos valstybinė televizija, šalies vadovas pareiškė, kad „jeigu JAV nesilaikys savo pažado, duoto prieš visą pasaulį, ir toliau atkakliai taikys sankcijas bei spaudimo priemones mūsų respublikai, mums neliks nieko kito kaip tik apsvarstyti naujus būdus apsaugoti savo suverenumą ir interesus“. 

Kim Jong Unas taip pat užsiminė, kad yra pasirengęs bet kuriuo metu susitikti su JAV prezidentu Donaldu Trumpu. 

Pasak BBC, tokie režimo lyderio komentarai galėtų reikšti, kad Šiaurės Korėja 2019 m. lauks JAV veiksmų, o jei tokių nebus, dabartinė pauzė branduolinių ginklų bandymuose galėtų būti nutraukta.

Informacijos šaltinis – ELTA

2019.01.02; 00:05

Šiaurės Korėja įspėjo JAV, jog grįš prie savo branduolinės politikos, jei Vašingtonas neatšauks ekonominių sankcijų Pchenjanui.

Žodis „byungjin“ vėl gali sugrįžti, o kurso pasikeitimas rimtai svarstomas, sakoma Šiaurės Korėjos užsienio reikalų ministerijos pranešime, kurį paskelbė valstybinė naujienų agentūra KCNA. Vadinamoji „byungjin politika“ apima branduolinių ginklų kūrimą ir ekonomikos vystymąsi tuo pat metu – šią politiką Šiaurės Korėja vykdė daug metų.

„Santykių gerinimas ir sankcijos yra nesuderinami dalykai“, – pareiškė ministerija. Deramo JAV atsako esą nėra.

Šiaurės Korėjos vadovas Kim Jong-unas balandį Darbininkų partijos centro komiteto posėdyje paskelbė, kad jo šalis sėkmingai sukūrė branduolinį ginklą ir todėl daugiau nebereikia branduolinių ir raketų bandymų. „Visa partija ir visa šalis dabar turi susitelkti į socialistinės ekonomikos plėtrą“, – kalbėjo jis tada. Tai esą yra naujoji partijos strategija.

Tačiau JAV reikalauja iš Šiaurės Korėjos visiško branduolinio nusiginklavimo ir kol tai nebus padaryta, nori išlaikyti sankcijas. Pchenjanas su tuo nesutinka.

Kim Jong-unas viršūnių susitikime Singapūre birželį pažadėjo JAV prezidentui Donaldui Trumpui visišką savo šalies denuklearizaciją. Tačiau dėl konkrečių žingsnių ar tvarkaraščio nebuvo susitarta, sankcijos liko galioti. Pažangos nuo viršūnių susitikimo beveik nepasiekta.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.11.05; 01:30

Nobelio premija

Kitą penktadienį paaiškės Nobelio taikos premijos laureatas ar laureatė. Pirmadienį prasidėjus Nobelio premijų savaitei, nuvilnijo ir spėlionės dėl realiausių kandidatų gauti šį garbingą apdovanojimą.

Tarp Skandinavijos ir kitų šalių žiniasklaidos priemonių įvardijamų pavardžių, kaip ir kiekvienais metais, yra daug žinomų aukštų politikų duetų, suteikusių viltį, kad dešimtmečius trunkantys konfliktai bus taikiai išspręsti. Ko gero garsiausias jų yra JAV ir Šiaurės Korėjo prezidentų Donaldų Trumpo bei Kim Jong-uno duetas, pavasarį pradėjęs netikėtą ir demonstratyviai harmoningą abiejų šalių santykių atšildymo iniciatyvą dėl Korėjos konflikto sureguliavimo.

D. Trumpą ir Kim Jong-uną 2018 metų Nobelio taikos premijai gauti nominavo du Norvegijos dešiniosios populistinės Pažangos partijos parlamentarai. „Kas vyksta dabar, yra istorinis momentas. Aš galvoju, kad mes galime pasiųsti aiškų signalą, skirdami D. Trumpui taikos apdovanojimą“, – tada birželį sakė Peras Willy’is Amundsenas.

D. Trumpo pavardė kandidatų sąraše buvo jau prieš tai. Tačiau Nobelio institutas Osle išsiaiškino, kad ši pirmoji nominacija buvo suklastota. Kandidatą premijai gauti gali siūlyti tik rinktinė grupė asmenų, tarp jų – deputatai, profesoriai ir svarbių organizacijų vadovai. Pats D. Trumpas gegužę pareiškė, kad nenori Nobelio taikos premijos už savo Šiaurės Korėjos iniciatyvą.

Taip pat dažnai minimos Graikijos ir Makedonijos premjerų Alexio Tsipro ir Zorano Zaevo pavardės – jie, pasiekę kompromisą dėl būsimo oficialaus Makedonijos valstybės pavadinimo, taip pat pradėjo galimą dešimtmečius trukusio ginčo sureguliavimą. Tiesa, komentatorių duomenimis, savaitgalį Makedonijoje žlugęs referendumas gali neigiamai paveikti šio dueto šansus laimėti premiją.

Šių metų žiuri sudaro pirmininkė Berit Reiss-Andersen, kuri yra buvusi Norvegijos advokatų sąjungos vadovė. Jos pavaduotojas yra Henrikas Syse’as, buvusio premjero sūnus. Žiuri, be kitų, taip pat priklauso buvęs socialdemokratų premjeras Thorbjorn Jaglandas ir buvusi kultūros ministrė Anne Anger iš liberalios Centro partijos. Jauniausias narys yra 44-erių Aslė Tojį, kurį nominavo Pažangos partija.

Kitos dažai minimos pavardės yra dvi Rusijos žmogaus teisių aktyvistės Liudmila Aleksejeva ir Svetlana Ganuškina, taip pat Rusijos nevyriausybinė organizacija „Memorial“.

Tarp kandidatų yra ir pagalbos organizacijos, besirūpinančios pabėgėliais, pavyzdžiui, Sirijos „Baltieji šalmai“ bei „Gydytojai be sienų“.

Sąraše minimas ir Kongo ginekologas bei ligoninių pionierius Denisas Mukwegė, Irako kurdų žmogaus teisių aktyvistė Nadia Murad bei JT Pasaulio maisto programa. D. Mukwegė bei S. Ganuškina jau yra laimėję alternatyviąją Nobelio premiją.

Pernai garbingas apdovanojimas skirtas tarptautinei kampanijai už branduolinio ginklo panaikinimą. Pirmą kartą Nobelio taikos premija įteikta 1901-aisiais. Tada buvo pagerbti Raudonojo Kryžiaus įkūrėjas Henri’is Dunant’as bei Prancūzijos taikos aktyvistas Fredericas Passy’is.

Iki šiol 48 kartus premija keliavo į Europą, 24 kartus – į Šiaurės Ameriką, 18 kartų – į Aziją, 10 kartų – į Afriką ir triskart į Pietų Ameriką. Jei gautų apdovanojimą, D. Trumpas būtų ketvirtasis juo pagerbtas JAV prezidentas – po Baracko Obamos, Theodore’o Roosevelto, Woodrowo Wilsono ir Jimmy’io Carterio.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.10.02; 06:57

Šiaurės Korėja paminėjo 70-ąsias įkūrimo metines surengdama karinį paradą be balistinių raketų. EPA-ELTA nuotr.

Tūkstančiai Šiaurės Korėjos karių sekmadienį žygiavo kariniame parade Pchenjane šaliai minint 70-ąsias įkūrimo metines. Juos keitė artilerijos pabūklai ir tankai, tačiau tarpžemyninės balistinės raketos, dėl kurių buvo pritaikytos sankcijos, parade nepasirodė, informuoja AFP.

Šiaurės Korėja švenčia 70-ąsias įkūrimo metines. EPA-ELTA nuotr.

Kariniame parade nebuvo matyti pernai išbandytų balistinių raketų „Hwasong-14“ ir „Hwasong-15“, galinčių pasiekti Jungtines Amerikos Valstijas ir pakeitusių strateginį jėgų balansą. Vietoj to Šiaurės Korėjos vadovas Kim Jong Unas demonstravo savo draugystę su Kinija, iškeldamas prezidento Xi Jinpingo pasiuntinio ranką jiems sveikinant žmones.

Korėjos Liaudies Demokratinė Respublika, įprastai vadinama Šiaurės Korėja, buvo įkurta 1948 m. rugsėjo 9 d., praėjus trejiems metams po to, kai Maskva ir Vašingtonas padalino Korėjos pusiasalį į dvi dalis baigiantis Antrajam pasauliniam karui.

Šiaurės Korėjos kareiviai. EPA – ELTA nuotr.

Ši data svarbi Šiaurės Korėjos politiniame kalendoriuje, ypač kai ji žymi jubiliejus, ir nuo seno buvo naudojama pademonstruoti naujausią karinę ginkluotę.

Tačiau pernelyg militaristinis pasirodymas galėjo sutrukdyti diplomatinėms pastangoms pusiasalyje po to, kai birželį Kim Jong Unas susitiko su JAV prezidentu Donaldu Trumpu, ir prieš rugsėjį Pchenjane įvyksiantį trečiąjį susitikimą su Pietų Korėjos prezidentu Moon Jae-inu.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.09.10; 06:52

Jungtinių Tautų (JT) Tarptautinė atominės energetikos agentūra (TATENA) teigia nematanti jokių požymių, kad Šiaurės Korėjos branduolinė veikla būtų nutraukta, nepaisant šalies pažadų tą padaryti.

„Korėjos Liaudies Demokratinės Respublikos branduolinės programos tąsa ir tolesnė plėtra bei su tuo susiję KLDR pareiškimai kelia didelį rūpestį“, – sakoma pirmadienį paskelbtoje TATENA ataskaitoje. Joje vartojamas oficialus Šiaurės Korėjos pavadinimas.

2009 metais Pchenjanas išvijo TATENA inspektorius iš Jongbjono branduolinių tyrimų centro ir nuo to meto savo teritorijoje organizacijai neleidžia atlikti patikrinimų. Dėl šios priežasties TATENA stebėseną vykdo pasitelkdama viešai prieinamą informaciją ir palydovines nuotraukas.

„Kadangi agentūra negali atlikti patikrinimų KLDR, jos žinios apie šalies branduolinę programą yra ribotos, ir, šaliai toliau vykdant branduolinę veiklą, tų žinių vis mažėja“, – sakoma ataskaitoje.

Ataskaitoje, be kita ko, nurodoma, kad būta požymių, jog nuo balandžio pabaigos iki gegužės pradžios veikė garo jėgainė, aptarnaujanti Jongbjone esančią radiochemijos laboratoriją.

Tačiau jėgainės veikimo laikas buvo toks trumpas, kad jo nebūtų pakakę norint visiškai perdirbti eksperimentinės branduolinės jėgainės reaktoriaus šerdį, priduriama ataskaitoje.

Birželį Singapūre vykusiame precedento neturinčiame Šiaurės Korėjos lyderio Kim Jong-uno ir JAV prezidento Donaldo Trumpo susitikime abstrakčiai susitarta denuklearizuoti Korėjos pusiasalį. Tačiau nuo to laiko pastebimos pažangos šiuo klausimu beveik nepasiekta.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.08.22; 06:00

Baltieji rūmai ketvirtadienį informavo, kad prezidentas Donaldas Trumpas sulaukė naujo Šiaurės Korėjos diktatoriaus Kim Jong-uno laiško. Tačiau, kas šiame laiške rašoma, neatskleidžiama.

Viešai nesimatant ženklų, kad būtų padaryta pažangos įgyvendinant D. Trumpo tikslą denuklearizuoti Korėjos pusiasalį, Baltieji rūmai teigė, kad laiške rašoma apie tuos pačius klausimus, kaip ir per birželio 12 dieną Singapūre vykusį lyderių susitikimą.

„Rugpjūčio 1 dieną gautas prezidentui Trumpui skirtas pirmininko Kimo laiškas“, – pranešė Baltųjų rūmų spaudos sekretorė Sarah’a Sanders.

„Šiuo metu vykstančiu vadovų susirašinėjimu siekiama pratęsti Singapūre vykusias diskusijas ir padaryti pažangos, įgyvendinant bendrame JAV ir Šiaurės Korėjos pareiškime išdėstytus įsipareigojimus“, – pridūrė S. Sanders.

D. Trumpas apie šį laišką trumpai užsiminė vėlyvoje tviterio žinutėje, kurioje padėkojo Kim Jong-unui už JAV grąžintus dešimčių per Korėjos karą žuvusių šalies karių palaikus. Trečiadienį jie buvo pargabenti į Havajus.

„Ačiū, pirmininke Kim Jong-unai, kad tesėjote žodį ir pradėjote mūsų didžių ir mylimų žuvusiųjų palaikų grąžinimo procesą! Visai nesu nustebęs, kad ėmėtės šio geranoriško veiksmo“, – teigė D. Trumpas.

„Be to, ačiū už mielą jūsų laišką – tikiuosi, greitai pasimatysime!“ – pridūrė D. Trumpas.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.08.03; 02:30

Prezidentė Dalia Grybauskaitė atsargiai vertina liepos 16 d. Suomijos sostinėje Helsinkyje planuojamą JAV ir Rusijos prezidentų susitikimą.

Užsienio žurnalistams Briuselyje Lietuvos vadovė sakė, kad daug lūkesčių į šį susitikimą nededanti. Prezidentė, atsakydama į žurnalistų klausimą, priminė, kad JAV vadovas Donaldas Trumpas neseniai buvo susitikęs su Šiaurės Korėjos lyderiu Kim Jong Unu.

„Matysime ateityje. Mes jau matėme vieną aukšto lygio susitikimą tarp Kimo ir prezidento. Pamatysime, kas nutiks. Mes neturime daug lūkesčių, esame labai atsargūs“, – žurnalistams Briuselyje penktadienį kalbėjo D. Grybauskaitė.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.06.30; 03:00

Buvusi NBA žvaigždė Dennis Rodmanas, ne kartą bendravęs su Šiaurės Korėjos lyderiu Kim Jong-unu, apibūdino jį kaip didelį vaiką, svajojantį apsilankyti Jungtinėse Valstijose ir užtikrinti savo tautai gerą gyvenimą, praneša „Interfax“.

Paprašytas papasakoti, kas per žmogus yra Kim Jong-unas, Singapūre esantis D. Rodmanas pareiškė, kad jo bičiulis – „tarsi didelis vaikas“, norintis gražiai gyventi. Bet, buvusio sportininko nuomone, Kim Jong-unas „stengiasi apginti savo tautą“ ir savo garbę.

„Tas vyrukas nori važinėti po pasaulį, atskristi į JAV, mėgautis gyvenimu. Ir jis nori, kad gyvenimu mėgautųsi ir jo tauta“, – pridūrė D. Rodmanas.

Anot jo, Šiaurės Korėjos lyderis nejaučia priešiškumo Jungtinėms Valstijoms. „Jis myli amerikiečius, nori atskristi į JAV. Jis tikrai nori atskristi ir pažiūrėti krepšinio rungtynes“, – tikino buvęs sportininkas.

Teigiama, kad Kim Jong-unas yra didelis krepšinio gerbėjas.

D. Rodmanas penkis kartus lankėsi Šiaurės Korėjoje, kai Kim Jong-unas tapo šalies vadovu, ir vadina jį „draugu visam gyvenimui“. Pernai D. Rodmanas atvežė Kim Jong-unui dovanų knygą „Sandorio menas“, kurios autorius – JAV prezidentas D. Trumpas.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.06.14; 05:00

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad JAV studento Otto Warmbiero mirtis paskatino pokyčius JAV ir Šiaurės Korėjos santykiuose, ir tie pokyčiai lėmė dvišalių santykių atšilimą.

JAV studentas O. Warmbieras buvo 18 mėnesių kalinamas Šiaurės Korėjoje ir mirė netrukus po to, kai iš kalėjimo buvo paleistas komos būsenos.

„O. Warmbieras yra labai ypatingas asmuo ir ilgą laiką bus mano gyvenime. Jo tėvai – geri mano draugai. Manau, kad be Otto to nebūtų atsitikę. Kažkas pasikeitė nuo tos dienos. Tai buvo siaubingas dalykas, tai buvo žiauru, tačiau labai daug žmonių pradėjo sutelkti dėmesį į tai, kas vyksta. Tikrai manau, kad Ottas yra tas asmuo, kuris nemirė tuščiai. Sakiau tai jo tėvams. Ypatingas jaunas vyras. Ir turiu pasakyti, ypatingi tėvai, ypatingi žmonės“, – per spaudos konferenciją Singapūre kalbėjo D. Trumpas.

JAV prezidentas atsakinėjo į klausimus per spaudos konferenciją po istorinio susitikimo su Šiaurės Korėjos vadovu Kim Jong-unu.

Kalbėdamas apie žmogaus teises Šiaurės Korėjoje, D. Trumpas pridūrė: „Šis klausimas buvo aptartas, išsamiau bus aptariamas ateityje“.

Studentas 2016-ųjų kovą buvo nuteistas 15 metų sunkiųjų darbų už tai, kad viešėdamas Šiaurės Korėjoje pavogė propagandinį plakatą. Atliekant bausmę, jį ištiko koma. Netrukus po to, kai „dėl humanitarinių priežasčių buvo paleistas ir grįžo į JAV, O. Warmbieras mirė.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.06.13; 04:00

Kinija labai padėjo Jungtinėms Valstijoms užmegzti dialogą su Šiaurės Korėja. Tai JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė interviu televizijos kanalui „Fox News“, kuris buvo parodytas antradienį.

„Jie mums labai padėjo“, – pabrėžė prezidentas, kalbėdamas apie Pekiną. „Kinijai negali patikti tai, kad labai stiprūs žmonės, turintys branduolinių raketų ir didelį potencialą, yra šalia“, – sakė D. Trumpas, greičiausiai turėdamas omenyje Šiaurės Korėją.

Tačiau jis pripažino, kad Pekino pagalba šioje srityje „du tris pastaruosius mėnesius buvo kiek mažesnė“. D. Trumpas tai susiejo su įtampa, kilusia tarp JAV ir Kinijos dėl prekybos ginčų. „Bet niekas neaptemdys mano santykių su pirmininku Xi (Jinpingu)“, – teigė prezidentas. „Aš jį labai gerbiu, jis puikus žmogus“, – pabrėžė Baltųjų rūmų šeimininkas.

D. Trumpas taip pat pakartojo, jog per derybas Singapūre su Šiaurės Korėjos lyderiu Kim Jong-unu jis suprato, kad tas „nori saugumo“. „Aš tai suprantu, ir jis jį gaus“, – pareiškė JAV prezidentas.

D. Trumpas ir Kim Jong-unas antradienį Singapūre pasirašė dokumentą, kuriame įsipareigojo užmegzti dvišalius naujo formato santykius. Jame pažymima, kad abipusio pasitikėjimo stiprinimas gali prisidėti prie Korėjos pusiasalio denuklearizacijos.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.06.13; 06:00

Susitinka Šiaurės ir Pietų Korėjos prezidentai. EPA – ELTA nuotr.

Šiaurės Korėjos vadovas Kim Jong-unas peržengė sieną su Pietų Korėja ir tapo pirmuoju tai padariusiu savo šalies lyderiu po to, kai prieš 65 metus baigėsi Korėjos karas. Kim Jong-uną penktadienį prie demarkacinės linijos pasitiko Pietų Korėjos prezidentas Moon Jae Inas. Svečio garbei buvo ištiestas raudonas kilimas.

Abiem prezidentams mergaitė ir berniukas, gyvenantys kaime demilitarizuotoje zonoje, įteikė gėlių, informuoja agentūra „Reuters“.

Kim Jong-unas ir Moon Jae Inas šypsojosi ir spaudė vienam kitam ranką. Atsakant į atitinkamą Kim Jon-uno gestą, abiejų šalių vadovai, laikydamiesi už rankų, perėjo sieną į Šiaurę. Čia jie žengė kelis žingsnius ir tada vėl sugrįžo į pietinę pusiasalio dalį. Po trumpo pirmojo pokalbio už uždarų durų vėliau turėtų prasidėti oficialus susitikimas.

Pietų Korėjos garbės sargyba svečią iš Šiaurės pasitiko vilkėdama istorines uniformas ir skambant tradicinei muzikai. Numatyta ir simbolinė ceremonija, per kurią Moon Jae Inas ir Kim Jong-unas Panmundžomo pasienio vietovėje kartu pasodins medį. Pasibaigus pokalbiams planuojamas bendras pareiškimas.

„Dabar prasideda nauja era: taikos laikas“, – įrašė Kim Jong-unas svečių knygoje. Kartu jis sakė: „Mes galime pasiekti reikšmingą susitarimą, tačiau svarbu, kad jis būtų įgyvendintas. Jei ne, mes nuvilsime savo tautas“. Svečias sakė, jog tikisi „atvirų diskusijų“ ir viliasi „gerų rezultatų“.

Prasidėjo istorinis Šiaurės ir Pietų Korėjos viršūnių susitikimas. EPA-ELTA nuotr.

Moon Jae Inas pareiškė viltį, kad dar penktadienį gali pavykti pasiekti susitarimą, kuris išpildys žmonių taikos viltis. Jis pasveikino „drąsų“ Kim Jong-uno sprendimą atvykti į Pietų Korėją pirmojo viršūnių susitikimo. Jis paragino Panmundžome priimti „drąsius“ sprendimus.

Tai yra pirmasis Korėjų viršūnių susitikimas per 10 metų. Be to, tai pirmas kartas apskritai po Korėjos karo pabaigos, kai Šiaurės Korėjos vadovas atvyko į pietinę dalį.

Seulo duomenimis, susitikime bus kalbama apie denukliarizaciją bei ilgalaikės taikos užtikrinimą. Šiaurės Korėjos valstybinė naujienų agentūra KCNA pranešė, kad Kim Jong-unas kalbėsis visomis temomis, kurios prisidės prie abiejų Korėjų santykių gerinimo bei taikos, gerovės ir Korėjos pusiasalio suvienijimo.

Anot ekspertų, susivienijimas nebus svarbiausia tema. Šiaurės Korėja pastaruoju metu paskelbė stabdanti savo branduolinę ir raketų programas ir taip sužadino įtampos sušvelnėjimo pusiasalyje viltis.

Gegužės pabaigoje arba birželio pradžioje planuojamas ir Kim Jong-uno susitikimas su JAV prezidentu Donaldu Trumpu.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.04.27; 03:00