Augant Kinijos ekonominėms ir politinėms ambicijoms Vakaruose, agresyvėja Kinijos žvalgybos ir saugumo tarnybų veikla ne tik kitose NATO ir ES šalyse, bet ir Lietuvoje, teigiama Valstybės saugumo departamento (VSD) ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento (AOTD) prie Krašto apsaugos ministerijos (KAM) tradiciniame bendrų grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime. Tikėtina, kad ilgalaikėje perspektyvoje Kinijos žvalgybinė veikla Lietuvoje taip pat plėsis. 

Rusijos ir Kinijos kariuomenių draugystė. Youtube.com nuotr.

Lietuvoje Kinijos žvalgyba ieško jiems tinkamų taikinių – sprendimų priėmimo galią turinčių asmenų, taip pat kitų asmenų, simpatizuojančių Kinijai ir turinčių politinio poveikio svertų, siekia juos paveikti dovanomis, nemokamomis kelionėmis į Kiniją, apmoka ten organizuojamus mokymus. 

„Suteiktas paslaugas ir dovanas Kinija linkusi vertinti kaip įpareigojančias palaikyti Kinijai naudingus politinius sprendimus. Per Kinijos žvalgų apmokėtas keliones į Kiniją Lietuvos piliečiai yra verbuojami. Atsižvelgiant į augantį Kinijos žvalgybos ir saugumo tarnybų aktyvumą NATO ir ES šalyse, tikėtina, kad ilgalaikėje perspektyvoje Kinijos žvalgybinė veikla Lietuvoje taip pat plėsis“, – sakoma VSD ir AOTD ataskaitoje. 

Ataskaitoje pažymima, kad Kinijos žvalgyba veiklą Lietuvoje daugiausia orientuoja į Kinijos vidaus politinių problemų sprendimą, pavyzdžiui, siekia, kad Lietuva neremtų Tibeto ir Taivano nepriklausomybės bei nekeltų šių klausimų tarptautiniu lygiu. Be to, Kinijos žvalgyba turi platesnių interesų Lietuvoje – ją domina Lietuvos vidaus ir užsienio politika, ekonomika, gynybos sektorius, Lietuvos piliečiams prieinama informacija apie įvairių šalių tarptautinio bendradarbiavimo su Kinija projektus, ateities planus. 

,,Per Lietuvos piliečius Kinijos žvalgyba gali siekti gauti neviešos ar įslaptintos ne tik Lietuvos, bet ir ES institucijų bei NATO informacijos“, – teigiama ataskaitoje.

Pasak ataskaitos, veikia dvi Kinijos žvalgybos tarnybos – Valstybės saugumo ministerija ir Karinės žvalgybos direktoratas. Užsienio šalyse Kinijos žvalgyba tradiciškai veikia su diplomatine priedanga, taip pat išnaudoja Kinijos vyriausybės finansuojamus Konfucijaus institutus, Kinijos įmones ir naujienų agentūras, naudojasi užsienyje studijuojančiais kinų studentais.

Informacijos šaltinis – ELTA

2019.02.05; 06:00

Kinijos vėliava. EPA – ELTA nuotr.

Čekijos žvalgybos agentūra pirmadienį pranešė, kad, jos duomenimis, Rusijos ir Kinijos diplomatai 2017-aisiais Čekijoje suaktyvino šnipinėjimo veiklą. Tam sąlygas sudarė didelė Rusijos ambasados Prahoje ir bemaž neriboti Kinijos finansiniai ištekliai.

„Kinijos šnipų po diplomatine priedanga žvalgybinės veiklos Čekijoje ir iš Kinijos vadovaujamos žvalgybinės veiklos prieš taikinius Čekijoje intensyvumas pastebimai išaugo“, – konstatuojama pirmadienį Čekijos saugumo informacijos tarnybos paskelbtoje ataskaitoje apie 2017 metus.

Ataskaitoje priduriama, kad Kinijos šnipai per Čekijoje veikiančias organizacijas siekia suskaldyti Europos Sąjungą. Ypač didelį dėmesį jie esą skiria Gynybos ir Vidaus reikalų ministerijoms bei ekonominiam ir moksliniam šnipinėjimui.

„Kinija turi beveik neribotą kapitalą, kurį gali pasiūlyti užsienio įmonėms mainais į prieigą prie intelektinės nuosavybės“, – sakoma dokumente.

Kalbant apie Rusiją, jos strategijos tikslas – pakirsti NATO ir ES, silpninant jos nares po vieną.

„Rusijos diplomatinės misijos dydis ir didelė žmonių, turinčių sąsajų su Rusijos žvalgybos tarnybomis, infiltracija padidina rizikas, susijusias su Čekijos piliečių, konkrečiai – politikų ir valstybės tarnautojų, neapdairumu“, – sakoma ataskaitoje.

Kaip neretai Kremliaus pasitelkiami šnipinėjimo instrumentai dokumente išskiriami dezinformaciją skleidžiančios interneto svetainės ir Rusijos investuotojų vykdomas Čekijos įmonių supirkimas.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.12.04; 01:30

Zach Dorfman / Politico

Atvira dalykiška Silikono slėnio kultūra padėjo atsirasti naujam „švelniam“, netradiciniam šnipinėjimui, kurio pagrindinis tikslas – prekybos paslaptys bei technologijos, rašo Politico žurnalistas Zakas Dorfmanas. Šnipai čia „yra dalis kasdienio gyvenimo“, sakė autoriui buvęs Amerikos žvalgybos pareigūnas.

„Kaip sako daugelis buvusių Amerikos žvalgybos pareigūnų, padėtį komplikuoja tai, kad daugelis žvalgybos duomenų „rinkėjų“ – užsieniečių nėra šnipai tradicine žodžio prasme. Jie dirba ne ambasadose ar konsulatuose ir gali būti susiję su valstybiniu verslu ir tyrimo institutu, o ne su specialiosiomis tarnybomis. Kinijos tarnautojai ypač dažnai įkalba ar net grasinimais priverčia ten dirbančius ar besimokančius Kinijos piliečius (arba Amerikos piliečius, kurių šeimos nariai yra Kinijoje) perdavinėti jiems vertingą technologinę informaciją“, – sakoma straipsnyje.

„Jeigu mes norime suprasti pasaulį, kuriame rusai ir kinai spartina savo šnipinėjimo žaidimų prieš JAV tempus, mes turime atkreipti dėmesį į tai, kas dedasi San-Franciske“, – pabrėžia Dorfmanas.

Sustiprintas Rusijos žvalgybos dėmesys San-Franciskui siekia šaltojo karo pradžią. Tada rusai daugiausia rinko informaciją apie karinius objektus. Nuo tada Rusijos operacijos darėsi vis drąsesnės, išskyrus laikotarpį iškart po šaltojo karo.

„Vienintelis momentas, kai visi lengviau atsikvėpė nuo Rusijos, girdi, gal viskas pasikeitė, tai buvo prie Gorbačiovo, – pasakojo buvęs kontržvalgybos pareigūnas Larėjus Kuajus. – Mes net iškabinom didelę iškabą “Užsidarome“ Palo-Alto atkarpoje“. Bet optimizmas greitai išblėso, kai 2000 metais buvo išrinktas Putinas, pasakoja Kuajus. „Rusija nuo to laiko kryptingai stiprino jėgas“, – sakė jis.

Rusijos šnipai vis labiau koncentruodavosi į informaciją apie vertingas arba potencialiai dvejopą paskirtį turinčias technologijas. Tradicinis šnipinėjimo veiklos centras buvo Rusijos konsulatas San-Franciske, kurį Trumpo administracija 2017 metų rugsėjy uždarė. Bet Rusijos žvalgyba turi ir alternatyvių kelių, pabrėžiama straipsnyje.

Pasak buvusių žvalgybos pareigūnų, vienas iš potencialių mechanizmų – tai Rusnano USA, vienintelė Rosnano dukterinė kompanija Amerikoje. Ji buvo įsteigta 2011 metais ir įsikūrusi šalia Stenfordo universiteto.

Buvęs žvalgybos pareigūnas sakė leidiniui Politico: „Kai kurios priemonės, kuriose dalyvavo Rusnano USA, susijusios ne tik su technologijų gavimu, bet ir su žmonių inkorporavimu į rizikos (venčiūrines) kompanijas, į tokių santykių plėtrą Silikono slėnyje, kurie leistų joms įsikibti savo čiuptuvais visur. Ir Rusnano USA buvo savotiškas tam skirtas mechanizmas“.

Pasak buvusio žvalgybos pareigūno, Rusnano domėjosi tiek civilinės, tiek ir potencialiai karinės paskirties technologijomis. Amerikos specialiųjų tarnybos labai nerimavo dėl Rusnano USA darbuotojų ir numanomų Rusijos žvalgų kontaktų. „Rusai žiūrėjo į Rusnano USA kaip į žvalgybinę platformą, kurioje jie plėtojo savo operacijas“, – sakė Politico pašnekovas.

Rusija taip pat naudoja senus išbandytus metodus, praneša autorius. „Žvalgybos darbuotojai įtarė,  kad Rusijos šnipai verbavo aukštos klasės prostitutes iš Rusijos ir Rytų Europos, taikydami klasikinį rusų metodą „medaus spąstai“, kad gautų informacijos iš technologinių ir venčiūrinių kompanijų vadovų San-Francisko įlankos srityje (ir apie juos pačius)“.

Buvo nustatyta, kad Rusijos šnipus galėjo informuoti elitinių barų ir naktinių klubų sekso darbuotojos. Tarp jų – liukso viešbutis Rosewood Sand Hill, įsikūręs šalia daugelio vedančiųjų technologinių kompanijų, ir ištaigingas baras Redwood Room viešbutyje Clift San-Francisko centre, sakoma straipsnyje.

Pasak buvusių žvalgų, ilgalaikėje perspektyvoje ne mažesnį, jeigu ne didesnį pavojų kelia Kinija. Ekonominiame šnipinėjime Kinijos žvalgyba, palyginus su Rusijos, naudoja labiau decentralizuotą strategiją.

„Kinija savo tikslams pasiekti remiasi žymiai didesniu gyventojų rezervu ir išnaudoja gobšesnius verslininkus, aršius nacionalistus, studentus, keliautojus ir taip toliau“, – sakoma straipsnyje. Vienas iš buvusių žvalgų palygino Kinijos požiūrį su „žemės karštlige Oklahomoje“: tai bandymas kuo greičiau užgrobti kuo daugiau užpatentuotų technologijų ar intelektualinės nuosavybės, per maksimaliai įmanomą kiekį kanalų.

Nors didžioji dalis kontržvalgybinių išteklių Įlankos srityje tenka Kinijai ir Rusijai, nemažai draugiškų specialiųjų tarnybų irgi aktyviai veikia Silikono slėnyje, tęsia Dorfmanas. Ekonominės žvalgybos srityje „grėsme“ tapo Pietų Korėja, ypač rafinuota kibernetiniame šnipinėjime. Amerikos valdininkai buvo priversti „griežtai perspėti“ Pietų Korėją dėl hakerių įsilaužimų JAV, pasakoja buvęs žvalgybos pareigūnas.

Aktyvus ir Izraelis. Jis panaudoja surinktą informaciją, kad paskatintų privačias Izraelio firmas įsigyti tam tikrų startuojančių ar kitokių technologinių kompanijų Silikono slėnyje. 2000-aisiais metais analogišką strategiją naudojo Prancūzijos žvalgyba, praneša autorius.

Amerikos žvalgų bendrijoje yra nesutarimų dėl to, kiek išteklių reikia skirti „švelniam“ sąjungininkų šnipinėjimui. Vienas iš buvusių aukštų žvalgybos pareigūnų pabrėžė: „Kaip aš suprantu, jie stengiasi išpešti naudos iš ekonominio šnipinėjimo. Bet ar Prancūzijos vykdomas šnipinėjimas vertas tokių emocinių sąnaudų, turint omeny tai, ką sumano rusai?“

Daugelis ekonominio šnipinėjimo atvejų ne tik nepasiekia teismo, bet dažnai ir apskritai neregistruojami, praneša Politico žurnalistas. „Didžiausia problema, su kuria mes susidūrėme su daugeliu kompanijų, tai jų nenoras prieiti iki nagrinėjimo teisme, – pasakoja buvęs FTB agentas Larėjus Kuajus, išėjęs į pensiją 2006 metais. – Pas juos darbuotojas parduoda technologijas, tarkim, rusams ar kinams, ir, užuot informavę apie tai savo akcininkus ir investuotojus, kad štai, mes sugavome vyruką, arba mes turime informacijos, ir mes norėtume pereiti į sekantį lygį, o jie nenori pradėti bylos dėl blogo nušvietimo spaudoje. Tai pats nemaloniausias dalykas pasaulyje“.

Informacijos šaltinis: Politico

2018.07.29; 06:00

Kinijos pareigūnai šalies šiaurės rytuose esančiame Liaoningo provincijos Daliano mieste sulaikė šnipinėjimu įtariamą Japonijos pilietį. Tai pirmadienį pranešė leidinio „Dalian ribao“ elektroninė versija.

Laikraščio duomenimis, Kinijos prokuratūra leido sulaikyti japoną šių metų rugsėjo 18 d.

Išsamesnių detalių apie užsieniečio sulaikymą nepateikiama. Daliano uostamiestyje yra daug Kinijos karinio-pramoninio komplekso įmonių. Be kita ko, šio didmiesčio laivų statykloje šiuo metu statomas naujas lėktuvnešis Kinijos armijai.

Informacijos šaltinis –  ELTA

2017.09.19; 05:00

Kinijos pareigūnai kovo mėnesį Šandongo ir Hainano provincijose sulaikė šešis Japonijos piliečius, kurie iki šiol tebėra suimti.

Tai pirmadienį pranešė naujienų agentūra „Kyodo“, remdamasi Japonijos vyriausybės atstovais.

Pasak jų, sulaikymo priežastys ir kitos detalės nežinomos. Bet, pažymi agentūra, labai tikėtina, jog japonai įtariami šnipinėjimu, kadangi abiejose provincijose esama Kinijos karinių jūrų pajėgų bazių ir kitų svarbių objektų.

Šaltiniai taip pat pranešė, kad Kinijos valdžia informavo Tokiją apie šiuos incidentus.

2015 metais Kinijos teritorijoje taip pat buvo sulaikyti penki Japonijos piliečiai – tiek vyrai, tiek moterys, įtariami šnipinėjimu. Keturi iš jų stojo prieš teismą.

Išsamesnės informacijos apie procesus nepateikiama.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.05.22; 08:49

Vasario viduryje vykusią moderniausių ginkluotės sistemų prezentaciją Amerikos gynybos viceministras Robertas Workas pradėjo nuo perspėjimo, kad Kiniją yra kylanti galia su įspūdingu techniniu potencialu.

Be abejo, simptomiška, kad apie kylančias galias prabilo būtent karo reikalus kuruojantis politikas, kita vertus, irgi įsidėmėtina užuomina apie Kinijos techninį potencialą, kuris, akivaizdu, plynoje vietoje neatsiranda – potencialui reikia labai laikui imlių kruopščių tyrimų. Kokiu būdu tai pavyksta (jei pavyksta) Pekinui, kai šalis dar prieš ketvirtį amžiaus turėjo tvirtą „pasaulio fabriko“ reputaciją?

Continue reading „Kinijos inovatyvumą kaldina pramoniniai šnipai“

JAV prezidento Barako Obamos administracija davė ženklą Kinijos valdžiai, jog žino viską apie Jungtinėse Valstijose veikiančius slaptuosius kinų agentus, kurių užduotis – atgal namo susigrąžinti į Vakarus pabėgusius savo verslininkus.

Amerika siunčia aiškų signalą, jog žino beveik viską apie Kinijos valdžios pradėtą milžinišką programą – susigrąžinti iš šalies emigravusius turtingus kinus. Na, jei ne visus, tai bent jau – daugumą. Ypač turtingus verslininkus, kurie, Pekino akimis, nuo Kinjos valdžios nuslėpė savo turtus, nemokėjo mokesčių.

Continue reading „Oficialusis Vašingtonas ragina Pekiną atšaukti operaciją „Lapių medžioklė““

Rusijos užsienio politikos posūkis naudingas Kinijai, ir jis neleis plėtotis Rusijos ekonomikai, – taip mano buvęs sovietų žvalgas, o dabar amerikiečių finansų analitikas Jurijus ŠVECAS.

Savo skiltyje leidinyje „Gordon“ autorius aiškina, kodėl Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas nemato pavojaus iš Kinijos, kas bus su jo artimiausia aplinka ir kaip Ukraina gali išgauti naudos iš tos situacijos.

Continue reading „„Kinijos specialiosios tarnybos tuo pasinaudos““

ne_boltajjj

2012 metų birželio 20 dieną Sankt-Peterburgo miesto teismas paskelbė kaltinamąjį nuosprendį dviem Baltijos Valstybinio technikos universiteto „Vojenmech“ (anksčiau žinomas kaip Leningrado mechanikos institutas) profesoriams, apkaltintiems valstybės išdavimu.

Sviatoslavas Bobyševas ir Jevgenijus Afanasjevas buvo suimti 2010 metų kovą, apkaltinus perdavimu Kinijos valdžiai slaptos informacijos, kuri gali pakenkti RF valstybės saugumui. Pagal tyrimo versiją, J.Afanasjevas ir S.Bobyševas perdavė Kinijos Liaudies Respublikos atstovams žinias, susijusias su strateginiu raketų kompleksu „Bulava“, konkrečiai, žinias apie povandeninį startą.

Continue reading „Du profesoriai iš „Vojenmech“‘o nuteisti už šnipinėjimą Kinijos naudai“

kinijos-zvalgyba

Kinas disidentas Čen Gvančenas (Chen Guangcheng), kuris šešias dienas praleido Amerikos ambasadoje Pekine, paliko savo prieglobstį ginčijamomis aplinkybėmis.

Taip rašo „The New York Times“.

„Tai, kas anksčiau atrodė kaip JAV valstybės sekretorės Hilari Klinton (Hillary Clinton) apsukrus diplomatinis laimėjimas, pavirto potencialiu fiasko“, – rašo Džein Perlez ir Šeron Lafranjer (Jane Perlez, Sharon LaFraniere).

Continue reading „Kinas disidentas pastatė į nejaukią padėtį amerikiečius“

copy of kinija-zvalgyba

Kinija šiandien tapusi įtakinga ir galinga valstybe. Jau nebeįmanoma nesiskaityti su oficialiojo Pekino nuomone nei Vašingtonui, nei Briuseliui, nei Maskvai.

Tarptautiniai ekspertai sutartinai pripažįsta, kad ilgainiui kinietiška įtaka taps dar labiau pastebima. Žodžiu, Kinija – itin galingas politinis žaidėjas. Jos įtakos prisibijo visi, įskaitant ir NATO aljansą. O jei prisibijoma Kinijos politinės bei ekonominės galios, vadinasi, derėtų rimtai žvelgti ir į Kinijos žvalgybos keliamus pavojus. Iš tiesų, ką mes, europiečiai, žinome apie kinų slaptuosius agentus? Beveik nieko.

Slaptai.lt ir laikraščio „XXI amžiaus“ skaitytojams pateikiame keletą įdomesnių faktų iš Kinijos žvalgybos istorijos.

Continue reading „Neįveikiama Kinijos žvalgyba“

japone_1

Konstantinas Preobraženskis – labiau žinomas kaip žurnalistas ir rašytojas. Tačiau jis tuo pačiu dirbo ir Sovietų Sąjungos specialiosiose tarnybose – KGB, turėjo KGB papulkininkio laipsnį. Likimas taip susiklostė, kad K.Preobraženskiui keletą metų teko dirbti Japonijoje kaip TASS korespondentui.

Tačiau Japonijoje jis plušėjo ne tik kaip korespondentas, bet ir kaip KGB darbuotojas. Šis KGB papulkininkis pagarsėjo tuo, kad Japonijoje išleido savo prisiminimų ir apmastymų knygą “KGB Japonijoje”. Knyga turėjo didelį pasisekimą. Knyga tikrai įdomi, be to, pats K.Preobraženskis save vadina saugumiečiu, “kuris mylėjo Japoniją”. Tačiau Maskvoje knyga susilaukė daug priekaištų. Tik 2000 metais leidykla “Centrpoligraf” ją išleido rusų kalba. Ar tikrai galima pasitikėti K.Preobraženskiu, ar tikrai jis mylėjo Japoniją? Štai keletas padrikų minčių iš KGB veiklos Japonijoje. Ar jais galima tikėti, ar tai nuoširdūs paliudijimai, sunku spręsti.

Continue reading „KGB agentas, mylėjęs Japoniją“

saakasvislis_portretas

XVI-XVIII amžiais pasaulyje susiformavo didžiulės imperijos: Austrijos Habsburgų imperija, Osmanų imperija, Britų imperija, didžiulė Ispanijos imperija, Prancūzijos imperija, Rusijos imperija. XX amžius – tai imperijų žlugimo amžius. Lietuva nuo 1795 metų buvo užgrobta Rusijos imperijos ir laisvę atgavo tik 1919 metais.

Po dviejų dešimtmečių laisvės nuo 1940 metų mūsų valstybė buvo okupuota ir pateko į raudonosios Rusijos imperijos – SSSR glėbį. Iš SSSR glėbio pavyko išsivaduoti tik 1990-1991 metais. Pažvelkime į šiandienines imperializmo tendencijas. Koks šių dienų imperializmas?

Ispanijos imperija žlugo dar XIX amžiuje. Beveik 200 metų periodas – tai laiko tarpas, kad tarp buvusių kolonijų ir buvusios metropolijos nusistovėtų normalūs santykiai. Tiesa, paskutiniu metu genda Ispanijos santykiai su Venesuela.

Continue reading „NATO blokas nuvylė Gruziją“